LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2022 M. BIRŽELIO 1 D. ĮSAKYMO NR. D1-160 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 

2025 m. kovo 13 d. Nr. D1-25

Vilnius

P a k e i č i u 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-160 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo patvirtinimo“, ir papildau 5 priedu (pridedama).

Aplinkos ministras Povilas Poderskis

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo

5 priedas

2022-2030 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ VEIKLOS „PRIVAČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIAI NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS, PAVADINIMAS

9.3.1. Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas

STEBĖSENOS RODIKLIAI (toliau – rodikliai)

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO₂

09.900.0009

tūkst. tonų CO₂

(2030 m.)

Aplinkos ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės

https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pazangos-priemones/didinti-klimato-kaitos-politikos-veiksminguma/

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. 2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 383 „Dėl 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano patvirtinimo“;

1.2. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP), priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-160 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) veiklos „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 3:

1.2.1. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. liepos 1 d. (toliau – Reglamentas 651/2014);

1.2.2. Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“;

1.2.3. Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas;

1.2.4. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

1.2.5. Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos 2023 m. liepos 4 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-257 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ (toliau – Projektų taisyklės);

1.2.6. Išsamiojo energijos, energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2023 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-90 „Dėl Išsamiojo energijos, energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos patvirtinimo“;

1.2.7. Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“.

1.3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.2 papunktyje nurodytuose teisės aktuose.

2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams

2.1. Pagal Aprašą finansuojama veikla – privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda efektyviau vartoti energiją.

2.2. Pagal Aprašą galimi pareiškėjai – privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys visus 2.2 papunkčio reikalavimus:

2.2.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoti (ar turintys įsisteigimo ar įregistravimo vietą) ir jos teritorijoje veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kurie yra galutiniai energijos vartotojai, t. y. tie, kurie įsigyja ar vartoja energiją savo reikmėms;

2.2.2. nedalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje.

2.2.3. pareiškėjai, neteikiantys viešųjų interesų atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) elektros energetikos sektoriuje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje, ir negaunantys VIAP lengvatos.

2.3. Netinkami pareiškėjai – privatūs juridiniai asmenys, kurių veikla pagal Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus įsakymu tvirtinamą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) (toliau – EVRK) klasifikuojama taip: „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“, „Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba“, „Durpių gavyba“, „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“, „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“. EVRK veikla vertinama taip: metinės pajamos iš pagamintos produkcijos sudaro ne mažiau kaip 51 proc. bendrojo pardavimo struktūroje. Pareiškėjas pateikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – Agentūra) informaciją apie vykdomą veiklą, nurodo EVRK kodus.

2.4. Projektas vykdomas be partnerių.

2.5. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija.

2.6. Finansavimas neskiriamas pareiškėjui, jeigu jis yra gavęs finansavimą pagal Investicijų
programos 9 prioriteto „Teisingos pertvarkos fondas“ veiklą „Alternatyvaus kuro diegimas
pramonės įmonėse“ Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose ir (arba) Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos įgyvendinamą priemonę „Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo
pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“, Investicijų programos 2 prioriteto veiklos kvietimus „Didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse“ arba dalyvauja 2 prioriteto veiklos kvietime „Energetinis efektyvumas pramonei“.

2.7. Pagal Aprašo veiklas Nr. 5.1 „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ (sutaupytas lėšas po pirmojo kvietimo) ir Nr. 9.3.1 „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ projektams įgyvendinti skiriama iki 6 630 000 (šešių milijonų šešių šimtų trisdešimt tūkstančių) eurų Klimato kaitos programos lėšų.

2.8. Pagal Aprašą projektui teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje. Finansavimas skiriamas kaip valstybės pagalba, kuri teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnį „Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, išskyrus pastatuose“. Maksimalus dotacijos dydis vienam pareiškėjui, vertinant ir susijusias įmones, yra 1 500 000 mln. eurų. Projektui skirtų finansavimo išlaidų suma – valstybės pagalba – išmokama pagal projekto finansavimo sutartyje nustatytą finansavimo intensyvumą.

2.9. Finansavimo suma pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnį „Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, išskyrus pastatuose“:

2.9.1. neviršija 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai parama teikiama didelėms įmonėms;

2.9.2. neviršija 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai parama teikiama vidutinėms įmonėms;

2.9.3. neviršija 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai parama teikiama mažoms ir labai mažoms įmonėms.

2.10. Tinkamos finansuoti išlaidos:

2.10.1. Kai investicijas sudaro aiškiai identifikuojamos investicijos, kuriomis siekiama tik padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ir nėra mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijų pagal priešingos padėties scenarijų, tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos. Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam energijos vartojimo efektyvumo lygiui pasiekti. Jos nustatomos investicines išlaidas lyginant su investicinėmis išlaidomis pagal priešingos padėties scenarijų, kurios būtų vykdomos, jei pagalba nebūtų teikiama, taip (Europos Komisijos išaiškinimas dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo https://www.esinvesticijos.lt/uploads/documents/docs/2023-12/39710ca99416aeb326f50434010feb6c5d4bf51b986aebf84b3dcda81e9bd2ce.pdf):

2.10.1.1. Kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicija, atitinkanti įprastą komercinę praktiką atitinkamame sektoriuje, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijos išlaidų skirtumas.

2.10.1.2. Kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma tokia pati investicija, kuri bus vykdoma vėliau, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir vėlesnės investicijos išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija.

2.10.1.3. Kai pagal priešingos padėties scenarijų esami įrenginiai ir įranga būtų toliau eksploatuojami, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir investicijos į esamo įrenginio ir įrangos techninę priežiūrą, remontą ir modernizavimą išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija.

2.10.2. Tinkamos finansuoti išlaidos – išlaidos, skirtos naujai (nenaudotai) apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įrangai įdiegti, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

2.10.3. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamos lėšos, turi būti finansuojama pareiškėjo lėšomis. Pareiškėjo lėšos negali būti kitos valstybės pagalbos arba de minimis pagalbos lėšos, jeigu dėl to būtų viršytas Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas didžiausias projekto pagalbos intensyvumas.

2.11. Netinkamos finansuoti išlaidos:

2.11.1. išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio galutinės energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu;

2.11.2. saulės ir (ar) vėjo elektrinių (elektros gamybai) įsigijimo ir (ar) įrengimo išlaidos;

2.11.3. išlaidos, susijusios su pastatų atnaujinimu, kogeneracija, centralizuotu šilumos ir (arba) vėsumos tiekimu;

2.11.4. išlaidos, kurios apmokėtos ar priimtas sprendimas jas apmokėti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalių valstybės institucijų lėšų;

2.11.5. įrangos, įrenginių ir kito turto lizingo (išperkamosios nuomos) išlaidos;

2.11.6. paskolos suteikimas ar grąžinimas, palūkanos už gautą paskolą;

2.11.7. išlaidos, kai pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), sąskaitos faktūros, prekių, paslaugų pirkimo–pardavimo kvitai už išlaidas išrašyti ir (ar) apmokėti ne pareiškėjo (jo įgalioto asmens) arba ne pareiškėjo nuosavomis lėšomis;

2.11.8. pirkimo ir (ar) importo PVM, kurį pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę susigrąžinti (atskaityti);

2.11.9. išlaidos, susijusios su projekto dokumentacijos parengimu, projekto vykdymu ir (ar) technine priežiūra, dokumentacijos atidavimu kitoms institucijoms pagal teisės aktų reikalavimus;

2.11.10. išlaidos, patirtos užsienio valstybėje ir apmokėtos ne per finansų įstaigą;

2.11.11. nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo išlaidos;

2.11.12. baudos ir bylinėjimosi išlaidos;

2.11.13. naudotos (ne naujos) įrangos įsigijimo išlaidos;

2.11.14. sutarčių administravimo mokesčiai;

2.11.15. sąskaitos už patirtas išlaidas, išrašytos ne pareiškėjo (jo įgalioto asmens) vardu, išskyrus, kai pareiškėjai yra bendraturčiai.

2.11.16. išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

2.12. Projektų atranką Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Agentūra atlieka tęstinės atrankos būdu, t. y. PĮP priimami, kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti, bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios.

2.13. Vienas pareiškėjas vieno kvietimo teikti PĮP metu gali pateikti tik vieną PĮP per Agentūros informacinę sistemą (toliau – APVIS) (https://apvis.apva.lt). Reikalavimai PĮP nurodomi kvietime.

2.14. Projekto parengtumui taikomi šie reikalavimai (su PĮP teikiami dokumentai ir informacija):

2.14.1. Pareiškėjas turi būti atlikęs privalomą energijos vartojimo auditą, audito ataskaita turi būti parengta ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo Agentūrai dienos. Dotacija gaunama tik vieną kartą įgyvendintoms energijos efektyvumo priemonėms, įdiegtoms įrangos gyvavimo laikotarpiu.

2.14.2. Pareiškėjas pateikia energijos vartojimo audito ataskaitą.

2.14.3. Pareiškėjas nurodo energijos vartojimo audite nustatytas ir planuojamas įdiegti priemones ir prognozuojamą sutaupyti energijos kiekį MWh. Energijos turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 10 MWh/m. Nepasiekus šio kriterijaus, dotacija neteikiama ir privalo būti grąžinta (jei buvo suteikta).

2.14.4. Pareiškėjas pateikia įgaliojimą jam atstovauti, jei pareiškėjas įgalioja kitą fizinį ar juridinį asmenį atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus: pateikti PĮP, mokėjimo prašymą apmokėti išlaidas ir pan.).

2.14.5. Pareiškėjas pateikia smulkiojo ar vidutinio verslo statuso deklaraciją, jei pareiškėjas yra maža arba vidutinė įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje, arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas yra didelė įmonė (t. y. juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, pateiktos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme), kuri patvirtina, kad įmonė neturi smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso, ir informaciją apie susijusių įmonių sąrašą. Pareiškėjo įmonės dydis vertinamas pagal Reglamento 651/2014 I priedą. Jei pareiškėjas teiks smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaraciją (pasirenkamas vienas iš būdų):

2.14.5.1. ji gali būti pildoma prisijungus prie valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) savitarnos (https://svv.registrucentras.lt/), naudojantis Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos pildymo įrankiu, kuris automatiškai užpildo šią deklaraciją, nes turi sąsają su reikalingomis VĮ Registrų centro informacinėmis sistemomis;

2.14.5.2 jos forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika/statuso-deklaravimas-aktualus-dokumentai), pildoma ir teikiama kvalifikuotu parašu pasirašyta „Excel“ formatu.

2.14.6. Pareiškėjas pateikia dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkos kainas ir kita).

2.14.7. Pareiškėjas pateikia dokumentus, reikalingus tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti, priklausomai nuo pasirinkto apskaičiavimo būdo, nurodyto 2.10 papunktyje. Tinkamas finansuoti išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose, vadovaujantis 2.10 papunkčiu, privalo būti nurodyta atitinkama informacija (pvz., įrenginio pagaminimo data, atitiktis galiojantiems Europos Sąjungos standartams, įrangos našumą įrodantys techniniai parametrai).

2.14.8. Pareiškėjas pateikia kitus Agentūros kvietime nurodytus dokumentus.

2.15. PĮP nurodyti duomenys, jei nėra Agentūros paklausimo, po PĮP pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami.

2.16. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir (ar) kitus dokumentus. Kilus įtarimų, kad pareiškėjas neįvykdė teisės aktų reikalavimų ir minimų leidimų, sutikimų, pritarimų ir (ar) kitų dokumentų nėra gavęs, Agentūra turi teisę prašyti pareiškėjo juos pateikti.

2.17. Dotacija gali būti išmokama dalimis (visi tarpiniai mokėjimai negali sudaryti daugiau nei 80 proc., likę 20 proc. išmokami įgyvendinus projektą) arba iš karto, įdiegus energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas priemones, padedančias efektyviau vartoti energiją.

2.18. Vertinami tik tie energijos sutaupymai, kurie atitinka 2.10 papunktyje nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas.

2.19. Agentūra gali patikrinti dokumentus, įrodančius pareiškėjų atitiktį keliamiems reikalavimams, naudodamasi prieinamomis duomenų bazėmis ir registrais; jeigu tokiai patikrai Agentūros funkcinių galimybių nepakanka ir (ar) jos laikinai neužtikrinamos, pareiškėjas Agentūros prašymu privalo pateikti dokumentus.

2.20. Pagal Aprašą finansavimas projektui neskiriamas, jeigu pareiškėjas įrašytas į Europos Sąjungos sankcijų, skelbiamų Europos Komisijos interneto tinklalapyje (https://data.europa.eu/apps/eusanctionstracker/entities/), sąrašą.

2.21. Gautų PĮP vertinimą Agentūra atlieka per 60 darbo dienų.

2.22. Atlikus PĮP vertinimą, sprendimas skirti finansavimą įforminamas Agentūros direktoriaus įsakymu, skirtas finansavimas skelbiamas Teisės aktų registre. Skelbiamoje informacijoje nurodomi pareiškėjai, pareiškėjų (įmonių) kodai, projektų numeriai, skirtos dotacijos dydis.

2.23. Agentūros direktoriaus įsakymu skyrus finansavimą, pareiškėjas bet kuriuo metu turi teisę jo atsisakyti. Apie finansavimo atsisakymą pareiškėjas informuoja Agentūrą pateikdamas prašymą per APVIS, nurodydamas atsisakymo aplinkybes ir (ar) priežastis, kurių nebuvo galima numatyti teikiant ir vertinant paraišką. Pareiškėjas išmokėtas lėšas privalo grąžinti per 10 darbo dienų.

2.24. Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinus finansavimą, Agentūra per 30 darbo dienų su pareiškėju suderina ir pasirašo projekto finansavimo sutartį. Projekto įgyvendinimo pradžios data laikoma projekto finansavimo sutarties įsigaliojimo diena.

2.25. Projektų įgyvendinimo reikalavimai:

2.25.1. Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. Agentūra pareiškėjo prašymu gali jį pratęsti neviršydama pusės nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio dėl objektyvių nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti pateikdamas PĮP. Priėmusi sprendimą dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo, Agentūra apie priimtą sprendimą per 10 darbo dienų informuoja pareiškėją per APVIS.

2.25.2. Bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis, įskaitant jo pratęsimą, negali būti ilgesnis kaip 27 mėnesiai.

2.26. Pareiškėjai, įgyvendinę projektus, privalo įrengti informacinę lentą (joje turi būti Aplinkos ministerijos ir Agentūros logotipai, nurodytas projekto pavadinimas, kad projektas finansuotas Klimato kaitos programos lėšomis, projekto užbaigimo metai). Rekomenduojamas jos dydis – 800 x 600 mm. Pareiškėjas taip pat privalo paviešinti įgyvendintą projektą savo, savivaldybės ar žiniasklaidos interneto svetainėje – paskelbti naujieną, informaciją ar pan., nurodyti projekto pavadinimą, įgyvendintą veiklą, šiai veiklą gautą lėšų dydį, finansavimo šaltinį.

2.27. Pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi laikantis šių reikalavimų:

2.27.1. Pareiškėjas, kai jis yra perkančioji organizacija, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, privalo atlikti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, o kai jis nėra perkančioji organizacija, – vadovaudamasis Subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 „Dėl Subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėjas yra atsakingas už pirkimų reikalavimų laikymąsi teisės aktuose nustatyta tvarka.

2.27.2. Pareiškėjas turi vykdyti žaliuosius pirkimus vadovaudamasis Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.28. Projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik pateikus (užregistravus) paraišką APVIS, projekto veiklų pradžia turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 23 papunkčio reikalavimus.

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

Netaikomas

4. Projekto tikslinės grupės

Tikslinę grupę sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai naudos gavėjai. Tiesioginiai naudos gavėjai – privatūs juridiniai asmenys, kurie, gavę paramą, įgyvendins energijos efektyvumo projektus.

Netiesioginiai naudos gavėjai – visi Lietuvos Respublikos gyventojai, kadangi dėl tiesioginių naudos gavėjų poveikio sumažės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

5. Horizontaliųjų principų reikalavimai

5.1. Įgyvendinant projektą, neturi būti pažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP): darnaus vystymosi principai, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.), turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Neturi būti numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP.

5.2. Projekto veiklomis prisidedama siekiant Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“.

5.3. Projekto veiklos neturės tiesioginio poveikio inovatyvumo (kūrybingumo) HP, nes nėra susijusios su sisteminių inovacijų ekosistemos problemų sprendimu ar atviros, laisvos, savimi pasitikinčios ir kūrybingos visuomenės, kuri yra būtina inovatyvumo sąlyga, ugdymu.

5.4. Įgyvendinant projektą, turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Jokia projekto veikla neturėtų būti padaryta reikšminga žala 6 aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

Pagal Aprašą finansuojamos veiklos nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant projekto veiklas, negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma. Projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Reikalavimai valstybės pagalbai

8.1. Pagal Aprašą, projekto veiklų finansavimas yra valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje. Finansavimas, skiriamas projektams kaip valstybės pagalba, yra investicinė pagalba, kuri teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnį, atsižvelgiant į I skyriaus nuostatas bei 1 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus apribojimus. Projektų valstybės pagalbos atitikties Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnio nuostatoms vertinimą atlieka Agentūra.

8.2. Valstybės pagalba neteikiama:

8.2.1. sunkumus patiriančioms įmonėms (sunkumus patiriančia įmone laikoma įmonė, kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte);

8.2.2. ūkio subjektams, kuriems išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Europos Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka. Nauja valstybės pagalba negali būti teikiama, iki bus grąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka Lietuvoje gauta valstybės pagalba;

8.2.3. jei ji neturi skatinamojo poveikio, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 651/2014 6 straipsnyje;

8.2.4. pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnio 2, 2a, 2b straipsnius.

8.3. Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:

8.3.1. bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos veiklos yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

8.3.2. bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, jeigu taip susumavus didžiausia pagalbos suma neviršija Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos pagalbos ribos, o didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija Reglamento 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyto pagalbos intensyvumo.

8.4. Valstybės pagalba, kuriai pagal Reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 8 straipsnio 5 dalyje.

8.5. Administruojančioji institucija PĮP vertinimo metu patikrina pareiškėjo teisę gauti valstybės pagalbą pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014, Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka skiriamą finansavimo sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre registruoja vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais.

8.6. Reglamento 651/2014 9 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad Europos Komisijos skaidraus pagalbos skyrimo modulyje turi būti skelbiama informacija apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 100 000 eurų, todėl Agentūra elektroniniu paštu per 10 darbo dienų informuoja Aplinkos ministeriją apie pagalbą, viršijančią 100 000 eurų, nurodydama pareiškėjo pavadinimą, pareiškėjo įmonės dydį, skirtą subsidiją.

8.7. Ministerija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 651/2014 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą turi paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos vadovaudamasi Agentūros pateikta informacija.

8.8. Agentūra pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 7 ir 12 straipsnių nuostatas vykdo pagalbos skaičiavimus, suteikimo kontrolę ir stebėseną, saugo išsamius suteiktos paramos duomenis ir dokumentus. Dokumentai, susiję su sprendimu skirti finansinę paramą ir šios paramos išmokėjimu, saugomi Agentūroje 10 metų nuo paskutinės finansinės paramos suteikimo dienos.

8.9. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnį yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir apskaičiuojamos taip: jeigu investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su energijos vartojimo efektyvumu susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos.

8.10. Netinkamos finansuoti išlaidos:

8.10.1. išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio galutinės energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu.

8.10.2. saulės ir vėjo elektrinių (elektros gamybai) įsigijimo ir (ar) įrengimo išlaidos;

8.10.3. išlaidos, susijusios su pastatų atnaujinimu, kogeneracija, centralizuotu šilumos ir (arba) vėsumos tiekimu;

8.10.4. išlaidos, kurios apmokėtos ar priimtas sprendimas jas apmokėti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalių valstybės institucijų lėšų;

8.10.5. įrangos, įrenginių ir kito turto lizingo (išperkamosios nuomos) išlaidos;

8.10.6. paskolos suteikimas ar grąžinimas, palūkanos už gautą paskolą;

8.10.7. išlaidos, kai pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), sąskaitos faktūros, prekių, paslaugų pirkimo–pardavimo kvitai už išlaidas išrašyti ir (ar) apmokėti ne pareiškėjo (jo įgalioto asmens) arba ne pareiškėjo nuosavomis lėšomis;

8.10.8. išlaidos, kai neišrašytos (nepateiktos) PVM sąskaitos faktūros ar prekių, paslaugų pirkimo–pardavimo kvitai;

8.10.9. pirkimo ir (ar) importo PVM, kurį pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę susigrąžinti (atskaityti);

8.10.10. išlaidos, susijusios su projekto dokumentacijos parengimu, projekto vykdymu ir (ar) technine priežiūra, dokumentacijos atidavimu kitoms institucijoms pagal teisės aktų reikalavimus;

8.10.11. išlaidos, patirtos užsienio valstybėje ir apmokėtos ne per finansų įstaigą;

8.10.12. nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo išlaidos;

8.10.13. baudos ir bylinėjimosi išlaidos;

8.10.14. naudotos (ne naujos) įrangos įsigijimo išlaidos;

8.10.15. sutarčių administravimo mokesčiai;

8.10.16. sąskaitos už patirtas išlaidas, išrašytos ne pareiškėjo (jo įgalioto asmens) vardu, išskyrus, kai pareiškėjai yra bendraturčiai.

8.11. Projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik pateikus (užregistravus) paraišką APVIS, projekto veiklų pradžia turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 23 papunkčio reikalavimus.

8.12. Jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki PĮP registravimo Agentūroje, visas projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas.

8.13. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 651/2014 9 straipsnio 1 dalies c punkto ir valstybės pagalbos schemos nuostatomis, informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą turi paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos, vadovaudamasi Agentūros pateikta informacija.

8.14. Paaiškėjus, kad pagal Aprašą buvo suteikta neteisėta ir (arba) nesuderinama pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatomis, pagalbos gavėjas privalo jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka.

9. Projektų atrankos kriterijai

Kiekvienas projektas turi atitikti Projektų taisyklių 7 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui)

Netaikomas

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

11.1. Už suteiktas Klimato kaitos programos lėšas materialųjį turtą pareiškėjas įsigyja savo nuosavybėn (arba tampa valdytoju) ir naudoja nustatytais tikslais projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, be Agentūros sutikimo neperleidžia, neparduoda, neįkeičia ar kitokiu būdu nesuvaržo daiktinių teisių į jį. Pareiškėjui pažeidus šį punktą, Agentūra susigrąžina subsidiją proporcingai neišlaikytam investicijų tęstinumo laikotarpiui (metais).

11.2. Agentūra per penkerius metus nuo mokėjimo prašymo išlaidų apmokėjimo dienos turi teisę bet kada atlikti patikras projekto įgyvendinimo vietoje. Pareiškėjui nevykdant Apraše nustatytų reikalavimų, Agentūra pareikalauja iš pareiškėjo grąžinti jam išmokėtą subsidiją.

11.3. Visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi pareiškėjo ne trumpiau kaip 10 metų pasibaigus projektui.

11.4. Pareiškėjų pateikti skundai dėl Agentūros veiksmų ar neveikimo, susiję su projekto paraiškų vertinimu, atranka, sprendimo dėl subsidijos skyrimo ar neskyrimo, sprendimo dėl finansinės paramos mokėjimo ar nemokėjimo ir projekto įgyvendinimo ir ginčai dėl Aprašo reikalavimų vykdymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

12. Kiti reikalavimai

12.1. Ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio mėnesio 20 dienos Agentūra pateikia Aplinkos ministerijai apibendrintą informaciją apie Klimato kaitos programos lėšomis finansuotus projektus, sutaupytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį.

ŠESD vertinimas atliekamas pagal lentelėje pateiktas energijos gamybai naudojamų energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus f_PRn (vnt.), atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus f_PR,r (vnt.) ir CO₂ išlakų faktoriaus M_CO2 (kgCO2/kWh) vertes:

Eil. Nr.

Energijos šaltinis

f_PRn,

vnt

f_PRr,

vnt

M_CO2, kgCO2/kWh

Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis

2,3

0,2

0,151

Šiluma iš šilumos tinklų (Lietuvos vidurkis)**

0,62

0,63

0,10

*Naudojama reikšmė iš Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo.

12.2. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. už praėjusius kalendorinius metus Agentūra pagal kiekvieną baigtą įgyvendinti projektą pateikia Energetikos ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie metinius sutaupytos energijos kiekius ir sutaupytą ŠESD kiekį.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

13.1. Pagal Aprašą tinkamos finansuoti projekto išlaidos, pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnį, yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo:

13.1.1. atitinkančios Bendrojo bendrosios išimties reglamento 38 straipsnio a papunktį, kuriame nurodyta, kad jeigu investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su energijos vartojimo efektyvumu susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

13.1.2. visais kitais atvejais investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su energijos vartojimo efektyvumu susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas. Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti;

13.1.3. nauja (nenaudota) apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įranga, įdiegta, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda efektyviau vartoti energiją.

13.2. Projekto vykdytojo prašymu Agentūra priima sprendimą skirti iki 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo sumos. avansą. Avansinis mokėjimas skiriamas pateikus avansinio mokėjimo prašymą per APVIS ir finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją, laidavimo raštą ar laidavimo draudimo raštą dėl avanso sumos. Jeigu finansų įstaiga ar draudimo įmonė registruota ne Lietuvoje, privaloma pateikti ir Lietuvos banko patvirtinimą. Sumokėta avanso suma proporcingai atskaitoma iš mokėjimo prašymo (-ų) sumos. Agentūra per 15 darbo dienų patikrina užpildytą avansinio mokėjimo prašymą ir, jei jis užpildytas tinkamai, nurodo Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui prašyme nurodytą avansinio mokėjimo sumą išmokėti pareiškėjui į prašyme nurodytą banko sąskaitą arba nurodo pareiškėjui finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantijos, laidavimo rašto ar laidavimo draudimo rašto trūkumus, kuriuos pareiškėjas turi ištaisyti per 5 darbo dienas.

13.3. Projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaravus patirtas ir apmokėtas išlaidas projekto finansavimo sutartyje nustatyta tvarka.

13.4. Įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal šį Aprašą, projekto išlaidos apmokamos įgyvendinus projektą arba teikiant tarpinius mokėjimo prašymus (neskaitant avansinio mokėjimo prašymo).

13.5. Norint įsitikinti, kad įsigyta, sumontuota, eksploatuojama įranga atitinka paraiškoje nurodytą įrangą, su mokėjimo prašymu būtina pateikti:

13.5.1. įrangos, atitinkančios Aprašo 2.8 papunktyje nustatytus reikalavimus (nauja, nenaudota ir apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įranga, įdiegta įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda efektyviau vartoti energiją), įsigijimą pagrindžiančių dokumentų kopijas. Šie dokumentai:

13.5.1.1. faktinį atliktų darbų, įsigytų prekių ir paslaugų kiekį pagrindžiantys dokumentai (pvz., viešojo pirkimo sutartis, sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra su privalomais rekvizitais (dokumentai turi būti išrašyti pareiškėjo vardu);

13.5.1.2. ilgalaikio turto įtraukimo į apskaitą dokumentai, įrangos ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktai arba kiti apskaitos dokumentai (jei diegiama įranga neįtraukiama į ilgalaikio turto apskaitą);

13.5.1.3. įdiegtos įrangos nuotraukos.

13.6. Agentūra, gavusi mokėjimo prašymą, vadovaudamasi pareiškėjo pateiktais projekto įgyvendinimą įrodančiais dokumentais, nustato, ar išlaidos atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir neviršija Agentūros direktoriaus įsakyme nurodytos subsidijos sumos.

13.7. Jeigu su mokėjimo prašymu pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (arba) mokėjimo prašymas užpildytas netinkamai, nenurodant duomenų, be kurių Agentūra negali išmokėti pareiškėjui subsidijos, pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo Agentūros kreipimosi turi pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti mokėjimo prašymą. Jei per nurodytą terminą mokėjimo prašymas nepatikslinamas ar nepateikiami trūkstami dokumentai ir nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo galima per nurodytą terminą patikslinti mokėjimo prašymo, nepripažįstamos svarbiomis, mokėjimo prašymas atmetamas.

13.8. Agentūra įvertina pateiktą tinkamai įformintą mokėjimo prašymą su visais privalomais pateikti dokumentais ir, jei projektas patenka į atrinktų patikrai vietoje projektų sąrašą, atlieka patikrą vietoje vadovaudamasi Agentūros direktoriaus nustatyta projektų patikrų įgyvendinimo vietoje tvarka.

13.9. Jei trūkumų nenustatoma, mokėjimo prašymo išlaidos apmokamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo tinkamai pateikto mokėjimo prašymo užregistravimo APVIS dienos.

13.10. Įgyvendinęs projektą iki projekto įgyvendinimo termino pabaigos, projekto vykdytojas per APVIS Agentūrai pateikia galutinį mokėjimo prašymą su privalomais pateikti dokumentais.

13.11. Agentūra, gavusi mokėjimo prašymą, vadovaudamasi projekto vykdytojo pateiktais projekto įgyvendinimą įrodančiais dokumentais, nustato, ar išlaidos atitinka nustatytus reikalavimus ir neviršija Agentūros direktoriaus įsakyme nurodytos subsidijos sumos.

13.12. Netinkamos finansuoti išlaidos nurodytos 8.10 papunktyje.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

X Netaikoma.

_______________

2022–2030 metų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklos „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas “ projektų finansavimo sąlygų aprašo

1 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas: Klimato kaitos programa

Aplinkos tikslai	Pagrindimas	Pagrindimo dokumentai (pildo pareiškėjas, nurodydamas konkrečius su projektų įgyvendinimo planu teikiamus dokumentus)
1. Klimato kaitos švelninimas	Vertinama, kad veikla „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ 100 procentų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo – mažinamas kiekybinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis. Vadovaujantis 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedo klasifikatoriumi, taikomas 100 procentų paramos, siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, skaičiavimo koeficientas (074). Šia investicija svariai prisidedama mažinant ŠESD kiekį.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą. Planuojamos investicijos į veiklą „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ neturės neigiamos įtakos prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar atsparumui žmonių, gamtos, turto ir kitos ekonominės veiklos rizikai ir yra suderintos su vietos, sektoriaus ir šalies prisitaikymo pastangomis, nes neplanuojama kurti jokios infrastruktūros potvynių zonoje. Projekto finansuojama veikla ir rezultatas neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmonėms, gamtai ar turtui.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks Apraše ir (arba) kvietime teikti projektų įgyvendinimo planus nurodytus dokumentus.
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Planuojamos investicijos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicija atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Nenumatoma, kad investicijos turės neigiamą įtaką biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslui.	Pagrindimo dokumentai neteikiami. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.

________________

2 priedas

PROJEKTŲ ATITIKTIES VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLĖMS PATIKROS LAPAS

1. Priemonės teisinis pagrindas

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius su visais pakeitimais, I skyrius, III skyriaus 7 skirsnio „Pagalba aplinkos apsaugai“ 38 straipsnis „Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, išskyrus pastatuose“.

2. Duomenys apie paraišką / projektą
Projekto įgyvendinimo plano / projekto numeris
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas
Projekto pavadinimas

3. Projekto patikra dėl atitikties Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I skyriuje nustatytiems bendriesiems ir III skyriaus 7 skirsnio „Pagalba aplinkos apsaugai“ 38 straipsnyje „Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms“ nustatytiems specialiesiems reikalavimams.
Nr.	Klausimai		Rezultatas			Pastabos
Bendrieji reikalavimai
3.1.	Kokiai kategorijai priskiriamas naudos gavėjas (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I priedas)? (pasirinkti tik vieną variantą)
	- labai maža įmonė		□ Taip	□ Ne
	- maža įmonė		□ Taip	□ Ne
	- vidutinė įmonė		□ Taip	□ Ne
	- didelė įmonė		□ Taip	□ Ne
3.2.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 2 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.3.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.4.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 4 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.5.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 5 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.6.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 4 straipsnio 1 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.7.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 4 straipsnio 2 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.8.	Ar yra pagrįstas valstybės pagalbos skatinamasis poveikis pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 6 straipsnio 2 dalį?		□ Taip	□ Ne
3.9.	Ar valstybės pagalbos intensyvumo ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 7 straipsnio 1 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.10.	Ar yra laikomasi valstybės pagalbos sumavimo reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 651/2014 8 straipsnyje?		□ Taip	□ Ne
3.11.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnio 2 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
3.12.	Ar valstybės pagalbos yra prašoma Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnio 3 dalyje nurodytoms tinkamoms išlaidoms finansuoti?		□ Taip	□ Ne
3.13.	Ar valstybės pagalbos intensyvumas atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies nuostatas?		□ Taip	□ Ne
Valstybės pagalbos atitikties vertinimas
Ar teikiamas finansavimas atitinka Reglamentą (ES) Nr. 651/2014?			□ Taip	□ Ne
______________________________________ (vertintojas)		____________ (parašas)			____________ (data)
Patikros peržiūra: □ Vertintojo išvadai pritarti □ Vertintojo išvadai nepritarti Pastabos:_______________________________________________________________________
______________________________________ (vertintojo tiesioginis vadovas)		____________ (parašas)			____________ (data)

______________________________________________________