KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL mokėjimo už socialines paslaugas KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖje Tvarkos APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. rugsėjo 27 d. Nr. TS-283
Kėdainiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 6, 9 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kėdainių rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas Kėdainių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. TS-20 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo tvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos
2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. TS-283
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖje TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas Kėdainių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų dydžius ir jų mokėjimo atvejus bei kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir Kėdainių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijos gyventojams organizuoja Savivaldybės meras ir kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu mokamas paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį (socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro), vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas) ir šiuo Aprašu.
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška ir negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainos.
5. Socialinę globą, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus, parinktus atsižvelgiant į socialinių paslaugų gavėjo (globėjo, rūpintojo ar kito teisėto atstovo) prašymą ir interesus, arba socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama sutartis dėl šių paslaugų teikimo asmenims (šeimoms) ir mokėjimo už jas. Šiose sutartyse nustatomos sutarties šalių tarpusavio teisės ir pareigos, turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai, informacijos apie Socialinės paramos skyriaus apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka, kitos būtinos nuostatos įtvirtintos teisės aktuose. Šias sutartis pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, socialines paslaugas teikiantis paslaugų teikėjas ar jo įgaliotas asmuo ir socialines paslaugas gaunantis asmuo, jo globėjas (rūpintojas), kitas teisėtas atstovas, mokėsiantis už socialines paslaugas. Jei pagal Aprašą ar specialiuosius teisės aktus tam tikra socialinė paslauga asmenims (šeimoms) teikiama nemokamai, sutartį dėl sumokėjimo už šias socialines paslaugas Savivaldybės administracija gali sudaryti tik su paslaugų teikėju.
6. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
7. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
8. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų Savivaldybės biudžetui arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
9. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų Savivaldybės biudžetui arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
11. Asmeniui (šeimai) nemokamai teikiamos šios socialinės priežiūros paslaugos, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų Savivaldybės biudžetui arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų:
11.5. pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti;
11.8. palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste);
12. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
13. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus Aprašo 11 punkte nurodytas paslaugas, dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
14. Asmens, negaunančio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos (toliau bendrai – IPTIK), mokamos pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas), arba šeimos, jei socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis:
14.1. kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet neviršija 3 VRP dydžių, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis sudaro 5 procentus asmens (šeimos) pajamų;
14.2. kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės kaip 3 VRP dydžiai, bet neviršija 4 VRP dydžių, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis sudaro 10 procentų asmens (šeimos) pajamų;
14.3. kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės kaip 4 VRP dydžiai, bet neviršija 5 VRP dydžių, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis sudaro 15 procentų asmens (šeimos) pajamų;
15. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 14 punkte, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai, jei socialinė priežiūra teikiama šeimai) neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos, jei socialinė priežiūra teikiama šeimai) pajamų.
16. Asmens, gaunančio IPTIK, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis:
16.1. kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio IPTIK poreikis, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio;
17. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, išskyrus atvejus, kai asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
18. Socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą ir kuris pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą negauna IPTIK, mokėjimo už šią socialinę paslaugą dydis:
18.2. nuo 3 iki 7 mėnesių – 0,45 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį arba proporcingai mažiau, kad atskaičius mokamą mokėjimo dydį asmens mėnesio pajamos liktų ne mažesnės nei 0,8 VRP dydžio;
18.3. nuo 7 iki 12 mėnesių – 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį arba proporcingai mažiau, kad atskaičius mokamą mokėjimo dydį asmens mėnesio pajamos liktų ne mažesnės nei 0,8 VRP dydžio;
19. Socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą ir kuris pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK, mokėjimo už šią socialinę paslaugą dydis:
19.2. nuo 3 iki 7 mėnesių – 0,45 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, neviršijant Aprašo 16 punkte nurodytų dydžių;
19.3. nuo 7 iki 12 mėnesių – 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, neviršijant Aprašo 16 punkte nurodytų dydžių;
20. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.
21. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savarankiško gyvenimo namų gyventojai už socialinę priežiūrą moka 14-16 punktuose nustatytą dydį. Gyventojai iš savo pajamų įsigyja maisto produktus, kitas reikalingas prekes ir paslaugas bei moka už jiems teikiamus komunalinius patarnavimus, atliekų išvežimą. Komunalinės išlaidos (išlaidos elektros energijai, vandeniui, šildymui) skaičiuojamos pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Gyventojai, kurių pajamos neviršija 4 VRP dydžių, už komunalines paslaugas moka ne daugiau kaip 10 procentų asmens pajamų. Gyventojai, kurių pajamos viršija 4 VRP dydžius, už komunalines paslaugas moka ne daugiau kaip 15 procentų asmens pajamų. Už suteiktas paslaugas Savivaldybės biudžetinei įstaigai atsiskaitoma Savivaldybės biudžetinės įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka.
22. Socialinė priežiūra krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai, priėmus sprendimą dėl paslaugų teikimo teisės aktų nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
24. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo gyvena vienas, ar su šeima.
25. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų. Dienos socialinė globa likusiam be tėvų vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
26. Asmens, negaunančio IPTIK, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už dienos socialinės globos paslaugas dydis:
26.1. kurio pajamos mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis sudaro 10 procentų asmens pajamų;
26.2. kurio pajamos yra 2 VRP arba didesnės už juos, bet neviršija 3 VRP dydžių, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis sudaro 15 procentų asmens pajamų;
27. Asmens, gaunančio IPTIK, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už dienos socialinės globos paslaugas dydis:
27.1. kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio IPTIK poreikis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio;
28. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, proporciją apskaičiuojant nuo maksimalios galimos gauti konkrečiam asmeniui taikomos dienos socialinės globos asmens namuose trukmės. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis nustatomas proporcingai asmeniui teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
30. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
31. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jeigu asmuo gauna IPTIK, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
32. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
33. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai, priėmus sprendimą dėl paslaugų skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka.
34. Asmeniui, laikinai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas, numatant, kad už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Išvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
35. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į asmens turtą.
36. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jeigu asmuo gauna IPTIK, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti. Likusi ilgalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
37. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios normatyvą (toliau – turto mokestis).
38. Mokėjimo už vaiko su negalia ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko su negalia pajamų. Jeigu vaikas su negalia gauna IPTIK, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
39. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
40. Asmeniui, laikinai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas, numatant, kad už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Išvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
41. Vieniši asmenys (neturintys sutuoktinio, vaikų ar tėvų) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiami nuo mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas atsižvelgus į asmens materialinę padėtį Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir Asmenų apgyvendinimo rajono savivaldybės socialinės globos įstaigose komisijos teikimu.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ
42. Asmens mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui paskirtą IPTIK, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:
42.1. jei prižiūrimam asmeniui nustatytas pirmo arba antro lygio IPTIK poreikis, mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio;
43. Mokėjimo už trumpiau nei nustatyta maksimali galima laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė teikiamą laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas proporcingai teikiamos laikino atokvėpio paslaugos trukmei.
VIII SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
45. Pagalbos pinigai esant finansinėms galimybėms gali būti skiriami:
45.1. kaimiškųjų seniūnijų gyventojams, kuriems nustatytas pagalbos į namus paslaugų poreikis, kai dėl objektyvių priežasčių jiems neįmanoma teikti pagalbos namuose paslaugų ir kitais išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais;
46. Pagalbos pinigus 45.1 punkte nurodytu atveju rekomenduoja skirti Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialinis darbuotojas socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadoje. Pagalbos pinigai skiriami Savivaldybės administracijos direktoriaus arba įgalioto asmens sprendimu, socialinio darbuotojo, įvertinusio asmens pagalbos į namus paslaugų poreikį teikimu. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas, kainą.
47. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik su asmens (šeimos) rašytiniu sutikimu.
48. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Socialinės paramos skyrius, Centralizuoto vidaus audito skyrius. Nustačiusi, kad šie pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas ir pakeičiamas į bendrąsias ar socialinės priežiūros paslaugas.
49. Pagalbos pinigai budintiems, nuolatiniams globotojams skiriami Kėdainių pagalbos šeimai direktoriaus sprendimu už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą). Pagalbos pinigų suma už kiekvieną vaiką, − 6,5 bazinių socialinių išmokų (toliau − BSI) dydžio per mėnesį. Budintis, nuolatinis globotojas dėl pagalbos pinigų skyrimo turi kreiptis į Kėdainių pagalbos šeimai centrą. Pagalbos pinigai turi būti naudojami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
50. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos šiais atvejais:
50.1. asmens (šeimos), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
51. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už specialiąsias socialines paslaugas Savivaldybės gyventojams vertina Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo VIII skyriuje nustatyta tvarka.
52. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) Socialinės paramos skyriui turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę), jei nėra galimybės gauti šių duomenų iš valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų. Jei reikalingą informaciją Savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmuo šios informacijos teikti neprivalo.
53. Socialinės paramos skyriui sužinojus arba gavus informaciją iš asmens (šeimos), ar socialinių paslaugų teikėjo, teikiančio socialines paslaugas asmeniui (šeimai), apie pasikeitusias asmens (šeimos) pajamas (jų rūšis, dydžius ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, dovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
X SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
54. Nustatant asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens (šeimos) gaunamos pajamos.
55. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK, nustatant asmens finansines galimybes (jei skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, dienos socialinė globa), į jo pajamas įskaitomos tik Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos pajamos.
56. Informaciją apie Aprašo 54 punkte nurodytas pajamas pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) išskyrus atvejus, kai Savivaldybė turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų.
XI SKYRIUS
ASMENS TURTO VERTINIMAS
58. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas
59. Asmens turtą vertina, turto vertės normatyvą nustato ir turto mokestį, kuriuo iš dalies apmokama už ilgalaikės socialinės globos suaugusiam asmeniui paslaugas, apskaičiuoja Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo X skyriuje nustatyta tvarka.
60. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą (jei asmens mokėjimas už ją nustatomas, atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka turto mokestį tol, kol jo turto vertė viršija asmeniui apskaičiuotą Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą arba kai įvyksta asmens turto ir (ar) pajamų pokytis ir šiuo pagrindu turto mokesčio nebereikia mokėti.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo nustatyta tvarka gauti asmens (šeimos) duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
62. Savivaldybės taryba nustato maksimalius socialinių paslaugų išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydžius.
63. Socialinių paslaugų teikėjai atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą, o Aprašo įgyvendinimo kontrolę atlieka Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.
64. Ginčai, susiję su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka.