Civilinė byla Nr. e3K-3-20-701/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12847-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 2.3.3.4; 2.3.3.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei S. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims G. Š., D. V., dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties bylose dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo taikymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad V. A., gim. 1909 m., nėra ieškovo, gim. 1959 m., tėvas, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovo, gim. 1959 m., tėvas yra B. Š., gim. 1936 m.
3. Ieškovas nurodė, kad jo gimimo liudijime nurodytas tėvas – A. V., V., o motina – A. S., V. Tačiau įrašas apie tėvą gimimo liudijime nėra teisingas, nes V. A. nėra ieškovo biologinis tėvas, o yra ieškovo senelis. Ieškovo biologinis tėvas yra B. Š.. V. A. į ieškovo gimimo dokumentus kaip tėvas buvo įrašytas dėl to, kad būtų užpildyta gimimo dokumento grafa apie tėvą, nes ieškovo motina atsakovė S. A. (dabar – S. P.) pagimdė ieškovą būdama netekėjusi, o tikrasis ieškovo tėvas B. Š. atsisakė ją vesti ir vedė kitą moterį – G. V. D., ši pagimdė sūnų G. Š.. Tuo metu buvo privaloma gimimo dokumentuose nurodyti abu tėvus. B. Š. atsisakius vesti atsakovę, ši toliau santykių su juo nepalaikė ir, įregistruodama vaiko gimimą, jo tėvu nurodė savo tėvą – ieškovo senelį V. A.. Tai, kad ieškovas yra B. Š. sūnus, gali patvirtinti ir šio asmens sūnus G. Š., B. Š. sesers V. Č. (mergautinė pavardė – Š.) 2010 m. sausio 25 d. testamentas, kuriame nurodyta, jog visą savo turtą palieka lygiomis dalimis savo sūnėnams G. Š. ir P. A.. Ieškovo motina, jam esant nepilnamečiam, papasakojo apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas. Ieškovas 1984 m. vedė, po santuokos sudarymo gimė vaikai, jie ir paskatino ieškovą ieškoti tikrojo tėvo. Ieškovo motina papasakojo jam apie B. Š. motiną Z. Š. ir seserį V. Č.. Ieškovas jas susirado 1994 m. Vėliau ieškovas su jomis palaikė pastovų giminystės ryšį, su savo šeima lankydavosi pas jas. V. Č. ieškovą supažindino su jo broliu G. Š., jie giminystės ryšį palaiko iki šiol. Ieškovas kreipėsi į UAB „Diagnostikos laboratorija“, kad DNR tyrimu būtų nustatyta, ar B. Š. yra ieškovo biologinis tėvas. Atlikus DNR tyrimą UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. EAS 0032/23 nurodyta: „P. A. ir G. Š. su 99,982% tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.“ Ši specialisto išvada patvirtina, kad ieškovo biologinis tėvas yra G. Š. tėvas B. Š..
4. Ieškovas teigė, kad jo teta V. Č. mirė 2022 m. rugsėjo 28 d. Iki pat jos mirties ieškovas palaikė su ja glaudžius ryšius. 2010 m. spalio 25 d. V. Č. buvo suteikusi ieškovui įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir disponuoti jos lėšomis banke. 2022 m. vasario 11 d. ji išdavė ieškovui kitą – visa apimantį – įgaliojimą atstovauti jos interesams santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pagal šį veikdamas jis sprendė visus klausimus, susijusius su V. Č. bei jos turtu. V. Č. 2022 m. vasario 11 d. surašė oficialųjį notaro patvirtintą testamentą, kuriuo savo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) paliko ieškovui. Vėliau paaiškėjo, jog V. Č. 2022 m. birželio 20 d. bei 2022 m. birželio 22 d. surašė ir asmeninius testamentus, kuriais nurodytą butą paliko D. V.. Teismas šiuos testamentus patvirtino. Ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui ir prašė pripažinti negaliojančiais V. Č. asmeninius testamentus bei pripažinti galiojančiu jos 2022 m. vasario 11 d. testamentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus, kad būtų galima nustatyti, jog ieškovas gali paveldėti V. Č. turtą pagal įstatymą kaip penktos eilės įpėdinis. Ieškovo giminystę su V. Č. gali įrodyti nustatyti faktai, kad ieškovas yra V. Č. brolio B. Š. sūnus, o šis yra jo biologinis tėvas, ir nuginčijimas to, kad V. A. yra ieškovo tėvas. Ieškovas siekia žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus bei teisiškai pripažinti ir nustatyti savo kilmę, kad jo biologinis tėvas yra B. Š., taip pat įvykdyti teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir įrodyti savo giminystės ryšį su biologinio tėvo B. Š. seserimi V. Č..
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Teismas nustatė, kad ieškovo (gim. 1959 m. balandžio 10 d.) gimimo liudijime kaip tėvas yra įrašytas V. A., o motina – S. A.. Ieškovo gimimo akto įraše Nr. 36 tėvo vardas nurodytas V., o motina nurodyta – S. A., V. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad S. A. 1966 m. lapkričio 5 d. ištekėjo už V. P. ir tapo P. Iš trečiojo asmens G. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė 1959 m. lapkričio 16 d., jo tėvas – B. Š., motina – G. V. D.. Iš B. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė 1936 m. balandžio 15 d., jo tėvas – J. Š., motina – S. B.. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad B. Š. mirė 1972 m. kovo 14 d. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopijos matyti, kad V. Č. gimė 1943 m. balandžio 24 d., jos tėvas – J. Š. (gim. 1905 m.), motina – Z. Š. (gim. 1918 m.). Iš V. Č. santuokos liudijimo kopijos matyti, kad jos ikisantuokinė pavardė buvo Š. V. Č. 2010 m. sausio 25 d. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnėnams G. Š. ir P. A.. Notaro patvirtintu 2010 m. sausio 25 d. įgaliojimu V. Č. įgaliojo ieškovą tvarkyti, valdyti ir visiškai disponuoti visomis lėšomis, kurios saugomos visose sąskaitose, esančiose AB SEB banke, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. 2022 m. vasario 11 d. notaro patvirtintu testamentu V. Č. jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) paliko ieškovui. 2022 m. vasario 11 d. notaro patvirtintu įgaliojimu V. Č. įgaliojo ieškovą naudoti ir valdyti (be teisės disponuoti ar suvaržyti) bet kurį jai nuosavybės teise priklausantį turtą, jos vardu atidaryti banko sąskaitas, naudotis, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti bet kuriomis jai priklausančiomis lėšomis, kt.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2038-1089/2023 patenkino pareiškėjos D. V. prašymą dėl asmeninių testamentų pripažinimo ir patvirtino V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeninius testamentus, kuriais ji paliko pareiškėjai D. V. butą (duomenys neskelbtini). Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13087-1134/2023 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei D. V. dėl V. Č. asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais ir notaro patvirtinto testamento pripažinimo galiojančiu įpareigojo ieškovą pateikti teismui savo giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus. Teismo medicinos specialistas, atlikęs Y chromosomos testą, 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. EAS 0032/23 pateikė išvadą, kad yra 99,982 proc. tikimybė, jog P. A. ir G. Š. yra broliai, tiriamieji dalijasi bendra biologine vyriškąja Y linija.
8. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog ieškiniu siekia dviejų tikslų: 1) nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę; 2) pateikti teismo pareikalautus įrodymus, patvirtinančius ieškovo giminystės ryšį su V. Č. (spėjamo tėvo seserimi) jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl V. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais.
9. Teismas nurodė, kad biologinė tiesa apie ieškovo kilmę tuo aspektu, jog gimimo liudijime kaip tėvas įrašytas asmuo iš tiesų nėra ieškovo tėvas, ieškovui buvo žinoma nuo vaikystės, tačiau jis iki pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus, pagrindžiančius ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį, gavimo jokių veiksmų dėl savo tikrosios kilmės nustatymo ir teisinio pripažinimo nesiėmė. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis tokių veiksmų ir nebūtų ėmęsis, jei ne minėta civilinė byla, nes jis pats tiesą apie savo kilmę žinojo, spėjamo tėvo B. Š. giminaičiai, kuriuos jis susirado savo vaikų skatinamas 1994 m., jį priėmė, pripažino, dėl to ieškovas jokio poreikio juridiškai įteisinti savo kilmę nejautė. Teismas vertino, jog šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo visų pirma kreipėsi ne siekdamas nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę, o dėl kito tikslo.
10. Teismas nustatė, kad, ieškovo gimimo liudijime kaip ieškovo tėvą įrašius V. A., tarp jo ir ieškovo atsirado įstatymų nustatytos teisės ir pareigos, grindžiamos vaiko kilme. Šias teises ir pareigas V. A. prisiėmė savanoriškai ir jas vykdė – ieškovą augino ir globojo iki paauglystės. Ieškovo senelis V. A. iki pat savo mirties (mirė 1992 m.) nesiėmė jokių veiksmų šiam juridiniam ryšiui nutraukti, nors, kaip teigė ieškovas teismo posėdžio metu, jis buvo įgalus ir šviesaus proto, taigi tokią galimybę turėjo. Tuo tarpu jokio ryšio su B. Š. ieškovas neturėjo, šio asmens net nepažinojo. B. Š. galimai ir nežinojo, kad galbūt buvo ieškovo tėvas, nes ieškovo motina B. Š. nepranešė, kad laukiasi, vėliau nereikalavo išlaikymo, apie brolį vaikystėje nieko nežinojo ir trečiasis asmuo G. Š.. Šeiminiai ir emociniai ryšiai siejo ieškovą ir V. A., o su B. Š. ieškovas neturėjo jokio santykio, juolab grindžiamo tėvyste. Be to, ieškovo motina, net ir ištekėjusi, nesiėmė veiksmų V. A. tėvystei nuginčyti. Teismas padarė išvadas, kad V. A. savo noru apsiėmė vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, grindžiamas vaiko kilme, savo netekėjusios dukters vaikui, jis šias pareigas vykdė ir tokia situacija visus šio santykio dalyvius tenkino labai ilgą laiką, V. A. savo valios nepakeitė iki pat savo mirties ir ši valia turi būti gerbiama.
11. Teismas vertino, kad ieškovo siekis pateikti teismo pareikalautus įrodymus, patvirtinančius ieškovo giminystės ryšį su V. Č. (spėjamo tėvo seserimi), jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl V. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais yra teisėtas ir suprantamas, tačiau nėra svarbesnis už šeimos stabilumo išsaugojimą. Ieškovas, inicijavęs civilinę bylą dėl asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais, siekia ne spėjamo tėvo, o jo sesers palikimo. Ieškovo reikalavimas nutraukti ilgus metus besitęsusį tėvystės santykį, kad ieškovas galėtų pateikti įrodymus į kitą bylą, siekdamas paveldėti su tėvystės santykiu nesusijusio asmens turtą, nėra proporcinga priemonė ieškovo tikslui pasiekti. Dėl to teismas ieškovo reikalavimo pripažinti, kad V. A., gim. 1909 m., nėra jo tėvas, netenkino.
12. Teismas nurodė, kad, netenkinus prašymo nuginčyti tėvystę, dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą plačiau nepasisako ir įrodymų nevertina, kadangi tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą.
13. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo D. V. nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Trečiasis asmuo turi suinteresuotumą tik dėl ieškovo reikalavimo nustatyti tėvystę, o šiam reikalavimui ieškinio senatis netaikoma. Tačiau atmetus ieškinį trečiojo asmens prašymas taikyti ieškinio senatį nebėra juridiškai reikšmingas.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo D. V. prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo D. V. nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu nesutiko, kadangi prašyti taikyti ieškinio senatį gali visi asmenys, kuriems šis taikymas yra svarbus, daro įtaką jų teisėms ir pareigoms, nepriklausomai nuo to, kokia yra šio asmens procesinė padėtis byloje. Įstatymas ir kasacinio teismo praktika asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja ne su procesine jo padėtimi, o su padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 27, 29 punktai). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti trečiojo asmens prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.
16. Kolegija nurodė, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog apie tai, kad V. A. yra ne jo biologinis tėvas, o jo senelis, jam papasakojo motina dar vaikystėje. Ieškovas pilnametystės sulaukė 1977 m. balandžio 10 d. ir nuo šio momento jis galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti V. A. tėvystę. Tai reiškia, jog ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti baigėsi 1978 m. balandžio 10 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje nurodė, kad informaciją, jog B. Š. yra jo biologinis tėvas, jis sužinojo dar 1994 m., kai susirado B. Š. motiną ir seserį ir šios jam papasakojo aplinkybes, susijusias su jo gimimu. Taigi, jau nuo 1994 m. ieškovas žinojo, jog jo tėvas yra B. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus, pagrindžiančius ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį, tai lėmė, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad nebūtų reiškęs reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo, jei ne minėta civilinė byla, nes jis laikė, kad žino tiesą apie savo kilmę, B. Š. giminaičiai jį priėmė ir pripažino, todėl ieškovas poreikio juridiškai įteisinti savo kilmę nejautė. Kolegija konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, jis byloje reikalavimo dėl praleisto termino atnaujinimo nereiškė.
17. Kolegija, atsižvelgdama į CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir ieškovo nurodytas aplinkybes, laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo medicinos specialisto 2023 m. rugsėjo 12 d. išvados gavimo. Kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas, ieškovas sužinojo dar vaikystėje, o su savo tikėtino tėvo B. Š. giminaičiais bendrauja nuo pat 1994 metų, paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo medicinos išvados gavimo.
18. Kolegija rėmėsi CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nevertino ieškinio senaties termino praleidimo aspektų, tačiau pagrįstai atmetė ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismai pažeidė CK 1.124, 1.126 straipsnius, 1.131. straipsnio 2 dalį, 3.152 straipsnio 1 dalį, 3.161 straipsnio 2 dalį, nukrypo kuo kasacinio teismo praktikos:
19.1.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, nors konkrečiai ir nenurodė, jog trečiasis asmuo D. V. šioje byloje yra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir gali prašyti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, t. y. suinteresuotas bylos baigtimi asmuo (CK 3.152 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017). Ieškinio reikalavimas nuginčyti V. A. tėvystę nėra nukreiptas prieš trečiojo asmens D. V. interesus, nes tokios tėvystės nuginčijimas savaime nesukelia teisinių pasekmių šiam trečiajam asmeniui, jo teisėms ir pareigoms – jokie teisiniai santykiai šio trečiojo asmens nesieja su V. A.. Trečiojo asmens D. V. interesai yra susiję tik su kitu ieškinio reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š. yra ieškovo tėvas, nes, patenkinus tokį reikalavimą, ieškovas taptų testatorės V. Č. brolio sūnumi, galinčiu pagal įstatymą pretenduoti į jos palikimą. Tačiau tėvystės nustatymo reikalavimui ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl D. V. neturi galimybės prašyti taikyti ieškinio senatį. Šioje byloje, ginčijant V. A. tėvystę, materialusis teisinis reikalavimas nukreiptas prieš asmenį, kuris ieškovo gimimo liudijime (bei gimimo įraše) įrašytas kaip tėvas, t. y. mirusį V. A., tiesioginį materialųjį teisinį suinteresuotumą turi tik ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalys – ieškovas ir atsakovė, tačiau atsakovė prašymo taikyti ieškinio senatį nereiškė.
19.1.2. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškinio senaties taikymo klausimas turėjo byloje būti vertinamas kartu su abiem ieškinio reikalavimais, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko (ieškovo) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Byloje buvo išnagrinėtas tik vienas reikalavimas – dėl tėvystės nuginčijimo, antrasis ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nebuvo skirtas prioritetas ir vaiko (ieškovo) interesams.
19.1.3. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, jog ieškinio senatį taiko trečiojo asmens D. V. prašymu, taigi, teismas ją taikė savo iniciatyva, o tai prieštarauja CK 1.126 straipsnio 2 daliai, kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).
19.1.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nes byloje yra pateiktas toks prašymas – 2024 m. vasario 6 d. pareiškimas dėl ieškinio senaties. Šio prašymo apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, nors tai privaloma nustačius, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
19.1.5. Ieškovo reikalavimas (interesas) teisiškai pripažinti jo tikrąją kilmę (t. y. tikrąją tėvystę nuginčijant neatitinkančią tikrovės) yra svarbus ir atitinkantis tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, ginamus principus bei vertybes (žr. EŽTT 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikilič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99; 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01; 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetas suteikiamas vaiko interesams ir ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019). Priežastys ieškovui kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo buvo ne tik teismo reikalavimas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-866-1134/2023 pateikti giminystę su V. Č. patvirtinančius oficialius dokumentus, bet ir ieškovo siekis nustatyti ir teisiškai patvirtinti savo kilmę.
19.1.6. Tai, kad ieškovo biologinis tėvas yra B. Š., o ne V. A., ieškovas pirmiausia sužinojo iš fizinių asmenų teiginių, tačiau jie nebuvo patvirtinti objektyviais įrodymais, todėl ieškovas abejojo dėl tokių tėvystės faktų tikrumo. Tik gavus medicinos specialisto 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. EAS 0032/23 tapo moksliškai, neginčijamai ir objektyviai patvirtinta biologinė tėvystė. Taigi tik nuo šios specialisto išvados datos laikytina, jog ieškovui buvo objektyviai patvirtinta bei įrodyta tai, jog jo biologinis tėvas yra B. Š., o duomenys, nurodyti ieškovo gimimo liudijime, apie jo tėvą yra akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės. Dėl to ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios išvados gavimo ir jis nėra praleistas.
19.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.3, 3.149–3.151, 3.161 straipsnius, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 185, 260, 263 straipsnius, nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimais. Kasacinis teismas nurodo, kad tėvystę nuginčyti galima esant teisėtam tikslui, ir pateikia tokio tikslo pavyzdžius: užtikrinti teisinį tikrumą, šeiminių santykių saugumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimu nutraukti V. A. ir ieškovą siejantį ilgus metus besitęsiantį tėvystės santykį yra neproporcinga priemonė. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovą ir V. A. siejo kokie nors tėvystės santykiai. Ieškovas ir atsakovė nurodė, jog tarp V. A. ir ieškovo buvo susiklostę tik senelio ir vaikaičio santykiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. A. būtų savo noru prisiėmęs vykdyti ar vykdė kokias nors ieškovo tėvo pareigas. 1958–1960, 1961–1963, 1973–1975 ūkinių knygų asmeninių sąskaitų išrašai patvirtina, kad V. A. oficialiai deklaravo, jog ieškovas yra jo vaikaitis. Įrašas apie V. A. tėvystę ieškovo gimimo liudijime padarytas ne V. A. prašymu, o pagal ieškovo motinos nurodytus duomenis gimimo akto įraše, vykdant tuo metu nustatytą tvarką apie gimimų įregistravimą (Instrukcijos dėl civilinės metrikacijos tvarkos Lietuvos TS Respublikoje, patvirtintos 1958 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos TSR teisingumo ministro, 29 punktas). Ieškovo siekis nuneigti neteisingą įrašą apie tėvą neturi jokios įtakos teismo nurodytam ieškovo šeimos stabilumui ir (ar) šeiminiams santykiams, nes šeimoje V. A. nebuvo laikomas ieškovo tėvu, o ieškovo ir V. A., kaip vaikaičio ir senelio, santykiai ir ryšiai nepakis. Todėl šioje byloje turėjo būti kreipiamas dėmesys į teisinį tikrumą (apibrėžtumą), nes akivaizdu, kad ginčijamas įrašas apie tėvystę ieškovo gimimo dokumentuose neatitinka tikrovės ir nesukuria teisinio tikrumo, neužtikrina ieškovo kilmės ir tapatybės nustatymo bei teisinio įtvirtinimo. Ieškovas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę ir teisiškai ją įtvirtinti (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Ieškovas turi teisę į savo privataus gyvenimo gerbimą, o šiuo atveju būtent biologinės tiesos nustatymas tampa svarbiausiu klausimu ieškovui, kuris reikalauja nustatyti, kad įrašas apie V. A. tėvystę yra neteisingas. Teismas nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), be pagrindo priešingai teisėtiems ieškovo interesams netenkino jo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo.
19.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 270, 320, 329, 331 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos apeliacinių skundų nagrinėjimo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, o tai reiškia, kad sutiko su pirmosios instancijos teismo nurodytais ieškinio netenkinimo pagrindais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinio netenkinimo pagrindas yra visiškai kitoks (ieškinio senaties taikymas) nei nurodytas pirmosios instancijos teismo. Taigi, teiginys, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl ieškinio netenkinimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, pripažino, jog prioritetas šioje byloje turi būti skiriamas tėvystės santykių išsaugojimui. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių motyvų, kuriais buvo grindžiamas ieškinio netenkinimas, jų nevertino, tad negalėjo spręsti ir dėl jų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nė dėl vieno apeliacinio skundo argumento, taigi, apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas. Toks ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimas šioje byloje prieštarauja pačiai apeliacinio proceso civilinėje byloje esmei, civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis) ir principams. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos apeliacinių skundų nagrinėjimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021; ir kt.). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti sutikdamas su jo rezoliucine dalimi, kurią pats grindė kitu pagrindu – ieškinio senaties taikymu, neatleidžia apeliacinės instancijos teismo nuo pareigos įvertinti apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakyti.
20. Trečiasis asmuo G. Š. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo kasacinį skundą tenkinti.
22. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Šioje byloje priėmus palankų sprendimą ieškovui, jis turės teisę giminystės ryšio pagrindu, t. y. kaip penktos eilės V. Č. įpėdinis, ginčyti jos asmeninių testamentų teisėtumą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-866-1134/2024. Nurodytoje byloje teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, trečiasis asmuo D. V. neteks paveldėto pagal asmeninius testamentus V. Č. buto. Taigi trečiasis asmuo D. V. turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą galutine bylos baigtimi, nes šio ginčo išsprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms, o įstatymai nenustato galimybės teismo tvarka nustatyti tėvystės, nenuginčijus esamos tėvystės. Aiškindamas CPK 47 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens D. V. prašymu taikė ieškinio senatį.
22.2. Po V. A. mirties iki ieškovo ieškinio dėl jo tėvystės nuginčijimo pateikimo teismui praėjo 31 m., o po B. Š. mirties – 51 m., tačiau ieškovas per šį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų tėvystei nuginčyti ir nustatyti. Tokį reikalavimą ieškovas pateikė teismui tik vykstant teisminiams procesams, siekdamas kaip giminaitis, penktos eilės pagal įstatymą įpėdinis, paveldėti B. Š. sesers V. Č. turtą. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kodėl praleido ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, nes nuo pat vaikystės žinojo, kad V. A. nėra jo tėvas. Nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.
22.3. Apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas, ieškovas sužinojo vaikystėje, o su B. Š. giminaičiais bendrauja nuo 1994 m., tai paneigia ieškovo argumentus, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo medicinos išvados gavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad V. A. iki pat savo mirties 1992 m. nesiėmė jokių veiksmų tėvo ir sūnaus juridiniam ryšiui nutraukti, to niekada nedarė ir ieškovo motina. Kaip nurodė ieškovas, B. Š. galimai iki pat mirties 1972 m. kovo 14 d. nežinojo, kad galbūt buvo ieškovo tėvas, apie brolį vaikystėje nieko nežinojo ir trečiasis asmuo G. Š.
22.4. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą ir kad šio reikalavimo nagrinėjimas yra galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo teismo buvo atmestas, teismas negalėjo plačiau nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pirmosios instancijos teismo ieškinio netenkinimo motyvus dėl abiejų ieškovo pareikštų reikalavimų, pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nevertino ieškinio senaties termino praleidimo aspektų, tačiau pagrįstai ieškinį atmetė. Taigi, antrasis ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nustatymo buvo nagrinėjamas abiejuose teismuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl trečiojo asmens D. V. teisės pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, taigi ginčas yra kilęs iš tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo teisinių santykių. Ieškovas teigia, kad jis ieškiniu siekia dviejų tikslų: nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl V. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais (toliau – ir susijusi civilinė byla) pateikti teismo pareikalautus įrodymus, patvirtinančius jo giminystės ryšį su V. Č. (spėjamo tėvo seserimi).
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. prašymą dėl asmeninio testamento pripažinimo, suinteresuoti asmenys P. A., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, yra patenkintas pareiškėjos D. V. prašymas dėl asmeninio testamento pripažinimo ir patvirtinti V. Č. 2022 m. birželio 20 d. bei 2022 m. birželio 22 d. asmeniniai testamentai, kuriais ji pareiškėjai D. V. paliko butą. Bylos duomenimis, testatorę V. Č. ir pareiškėją D. V. siejo ne giminystės, o kitokio pobūdžio ryšiai.
25. Susijusioje civilinėje byloje ieškovas P. A. atsakovei D. V. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. sudarytus asmeninius testamentus, kurie patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, negaliojančiais ir pripažinti V. Č. 2022 m. vasario 11 d. sudarytą ir notarės patvirtintą testamentą galiojančiu. Pastarojoje civilinėje byloje teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti jo giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštam reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikomas CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o ieškovo pareikštam reikalavimui dėl tėvystės nustatymo ieškinio senatis netaikoma (CK 1.134 straipsnio 1 punktas).
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su kaip tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021, 30 punktas).
28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.)
30. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių.
31. Kasacinio teismo konstatuota, kad, esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
32. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo D. V. prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo D. V. nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Šis teismas ieškinio senaties netaikė, bet ieškinį atmetė, nes padarė išvadas, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, o tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tokią savo išvadą dėl bylos procesinės baigties grindė argumentais dėl ieškinio senaties pagal trečiojo asmens D. V. prašymą taikymo ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens D. V. prašymu taikė ieškinio senatį, konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir byloje nereiškė reikalavimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Šis teismas išvadą dėl ieškinio senaties taikymo trečiojo asmens D. V. prašymu motyvavo tuo, kad: prašyti taikyti ieškinio senatį gali visi asmenys, kuriems šis taikymas yra svarbus, daro įtaką teisėms ir pareigoms, nepriklausomai nuo to, kokia yra šio asmens procesinė padėtis byloje; įstatymas ir kasacinio teismo praktika asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja ne su procesine jo padėtimi, o su padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 27, 29 punktai). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nevertino ieškinio senaties termino praleidimo aspektų, tačiau pagrįstai atmetė ieškinį.
34. Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.124, 1.126 straipsnius, 1.131 straipsnio 2 dalį, 3.152 straipsnio 1 dalį, nukrypo kuo kasacinio teismo praktikos, nes nepagrįstai pripažino (nors konkrečiai ir nenurodė), jog trečiasis asmuo D. V. šioje byloje yra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir gali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, t. y. suinteresuotas bylos baigtimi asmuo (CK 3.152 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017, 29 punktas). Ieškinio reikalavimas nuginčyti V. A. tėvystę nėra nukreiptas prieš trečiojo asmens D. V. interesus, nes tokios tėvystės nuginčijimas savaime nesukelia teisinių pasekmių šiam trečiajam asmeniui, jo teisėms ir pareigoms – jokie teisiniai santykiai trečiojo asmens nesieja su V. A.. Trečiojo asmens D. V. interesai yra susiję tik su kitu ieškinio reikalavimu – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š. yra ieškovo tėvas, nes patenkinus tokį reikalavimą ieškovas taptų testatorės V. Č. brolio sūnumi, galinčiu pagal įstatymą pretenduoti į jos palikimą. Tačiau tėvystės nustatymo reikalavimui ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl D. V. neturi galimybės prašyti taikyti ieškinio senatį. Skunde nurodoma, kad šioje byloje, ginčijant V. A. tėvystę, materialusis teisinis reikalavimas nukreiptas prieš asmenį, kuris ieškovo gimimo liudijime (bei gimimo įraše) įrašytas kaip tėvas, t. y. prieš mirusį V. A., tiesioginį materialųjį teisinį suinteresuotumą turi tik ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalys – ieškovas ir atsakovė, tačiau atsakovė prašymo taikyti ieškinio senatį nereiškė.
36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, kilus teisminiam ginčui tarp materialiojo teisinio santykio šalių, šios tampa procesinių teisinių santykių subjektais. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja kaip atsakovas, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa. Tačiau ginčo materialiojo teisinio santykio šalis dalyvauti byloje gali būti patraukta ir trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, pavyzdžiui, tais atvejais, kada yra solidariųjų prievolės skolininkų daugetas, o ieškovas reikalavimą nukreipia tik vienam iš bendraskolių. Tokiu atveju kaip trečiasis asmuo byloje dalyvaujantis bendraskolis turi teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307-701/2016, 23 punktas).
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas ir plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodytą šios nutarties 36, 37 punktuose, 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017 29 punkte konstatavo, kad įstatymas ir kasacinio teismo praktika asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja ne tik su procesine jo padėtimi, bet ir su padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi.
39. Taigi, remiantis šios nutarties 38 punkte nurodyta apibendrinta ir išplėtota kasacinio teismo praktika, dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį, jeigu jis yra ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, kuri turi tiesioginį materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos (atitinkamo reikalavimo išsprendimo) baigtimi, t. y. kurios teisėms ir pareigoms ginčo (atitinkamo reikalavimo) išsprendimas gali turėti įtakos.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys teikia pagrindą padaryti išvadas, kad apeliacinės instancijos teismas, nors skundžiamoje nutartyje ir nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017 29 punkte pateiktus išaiškinimus, tačiau dėl trečiojo asmens D. V. teisės pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo nusprendė neanalizavęs, neįvertinęs ir nemotyvavęs, ar trečiasis asmuo D. V. yra ginčo materialiojo teisinio tėvystės nuginčijimo santykio šalis, ar ji turi tiesioginį materialųjį teisinį suinteresuotumą ieškinio reikalavimo pripažinti, kad V. A. nėra ieškovo tėvas, išsprendimo baigtimi, t. y. ar šio ieškinio reikalavimo išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens D. V. teisėms ir pareigoms. Dėl to yra pagrindas pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl trečiojo asmens D. V. teisės pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017 29 punkte pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimų.
41. Kadangi, kaip jau minėta, kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017 29 punkte išdėstyti išaiškinimai yra pateikti apibendrinus ir plėtojant teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, be kita ko, išdėstytą ir nurodytoje 2013 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013 (žiūrėti šios nutarties 36, 38 punktus), tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017 29 punkte pateiktus išaiškinimus ir nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013 pateiktų minėtų išaiškinimų.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo materialųjį teisinį tėvystės nuginčijimo santykį ir jo subjektus, padarė pagrįstą, faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą atitinkančią išvadą, kad trečiasis asmuo D. V. nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio šalis. Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes apie trečiojo asmens D. V. faktinius ryšius ir teisinius santykius su ieškovu, atsakove, ieškovo gimimo liudijime kaip tėvu įrašytu V. A., darytina išvada, kad trečiasis asmuo D. V. neturi tiesioginio materialiojo teisinio suinteresuotumo ieškinio reikalavimo pripažinti, kad V. A. nėra ieškovo tėvas, išsprendimo baigtimi, nes nėra pagrindo pripažinti, jog šio ieškinio reikalavimo išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tokio pagrindo neteikia ir trečiojo asmens D. V. atsiliepime į kasacinį skundą teikiami argumentai apie jos tiesioginį teisinį suinteresuotumą galutine visos bylos baigtimi, t. y. kad šioje byloje priėmus ieškovui palankų sprendimą jis turės teisę giminystės ryšio pagrindu (kaip penktos eilės V. Č. įpėdinis) ginčyti V. Č. asmeninių testamentų teisėtumą susijusioje civilinėje byloje, o toje byloje teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, trečiasis asmuo D. V. neteks paveldėto pagal asmeninius testamentus V. Č. buto. Padarius nurodytas išvadas konstatuotina, kad trečiasis asmuo D. V. neturi teisės teikti prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, o apeliacinės instancijos teismas, trečiojo asmens D. V. prašymu taikydamas ieškinio senatį nurodytam ieškovo reikalavimui, netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, 3.152 straipsnio 1 dalį.
43. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tokią savo išvadą dėl bylos procesinės baigties grindė argumentais dėl ieškinio senaties pagal trečiojo asmens D. V. prašymą taikymo ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens D. V. prašymu taikė ieškinio senatį, konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio senatį taikė savo iniciatyva, taip pažeisdamas CK 1.126 straipsnio 2 dalį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.
44. Kaip jau minėta šios nutarties 27 punkte, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021, 30 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys teikia pagrindą pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą ir, vertindamas ieškinio senaties taikymo klausimą, jo nevertino abiem ieškovo pareikštiems reikalavimams kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.
45. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo pateikęs 2024 m. vasario 5 d. pareiškimą dėl ieškinio senaties, juo prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir turi būti taikomas. Dėl to pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo ir kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė nurodyto ieškovo prašymo, nors tai teismui buvo privalu nustačius, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog, esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nustatytas nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos ir netinkamas materialiosios teisės normų taikymas, nurodyti šios nutarties 40, 42 punktuose, yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes šis teismas ieškinio senatį taikė nesant tam teisėto pagrindo. Tuo tarpu nustatytas netinkamas teisės taikymas, nurodytas šios nutarties 44, 45 punktuose, vertintinas kaip nesudarantis pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes jos neteisėtumą nulėmė ieškinio senaties taikymas nesant tam teisėto pagrindo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
47. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 34 punktą; 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2023 37 punktą).
48. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.3, 3.149–3.151, 3.161 straipsnius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnį, CPK 176, 185, 260, 263 straipsnius, nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimais.
49. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nes padarė išvadas, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, o tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tokią savo išvadą dėl bylos procesinės baigties grindė argumentais dėl ieškinio senaties pagal trečiojo asmens D. V. prašymą taikymo ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo išsprendimo yra vienodi (rezultato prasme), tačiau iš esmės skiriasi tų sprendimų motyvai.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas gali palikti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nepakeistą ne tik remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių teisiniu vertinimu, bet ir iš esmės kitais, t. y. savo, motyvais. Todėl tais atvejais, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo išsprendimo yra vienodi (rezultato prasme), tačiau iš esmės skiriasi tų sprendimų motyvai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nustato ir priimdamas procesinį sprendimą remiasi kitokiomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei buvo nustatęs ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, arba kitaip aiškina ir taiko ginčui išspręsti aktualias teisės normas, nei tai darė pirmosios instancijos teismas, kasaciniame skunde nurodomi pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka (CPK 346 straipsnis), susiję su tais pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino teisiškai nepagrįstais, savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą. Tokie kasacinio skundo pagrindai laikytini teisiškai nereikšmingais, nes net ir tuo atveju, jei kasacinis teismas pripažintų juos pagrįstais ir dėl to konstatuotų pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, tai savaime nesudarytų pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės kitais motyvais pagrįstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija nurodytus ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas ir nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimais, pripažįsta teisiškai nereikšmingais, todėl nevertintinais.
51. Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 270, 320, 329, 331 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos apeliacinių skundų nagrinėjimo klausimu, nes: apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl ieškinio netenkinimo pagrindo; apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais šis teismas grindė ieškinio netenkinimą; apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nė vieno apeliacinio skundo argumento, taigi, apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas gali palikti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nepakeistą ne tik remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių teisiniu vertinimu, bet ir iš esmės kitais, t. y. savo, motyvais. Pažymėtina ir tai, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas). Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas atskirai nevertino, ar pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, paremtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klaidingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir netinkamai taikytomis teisės normomis, buvo teisėtas, teisine prasme nesudaro pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neperžiūrėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka.
53. Teisėjų kolegija kitus kasacinio skundo argumentus vertina kaip nesuformuluojančius kasacijos pagrindo, neturinčius reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos ir netinkamas materialiosios teisės normų taikymas, nurodyti šios nutarties 40, 42 punktuose, yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo apeliaciniame skunde yra suformuluotas prašymas priimti naujus įrodymus.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Nr. DOK-3294 konstatuota, jog ieškovas už kasacinį skundą nesumokėjo viso žyminio mokesčio, ir nurodyta informuoti bylą nagrinėsiančią teisėjų kolegiją, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio dalies – 2 Eur.
56. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
57. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė