Administracinė byla Nr. A-1515-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03742-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 57.3.; 57.4.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1515-525/2019 pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas likviduotas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas likviduotas) (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
3. Pareiškėjas J. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas likviduotas) apeliacinį skundą atmetė, pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą pakeitė: priteisė pareiškėjui J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas likviduotas), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
II.
6. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. rugpjūčio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (e. b. l. 117–124).
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo atmetė, o pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
8. Nagrinėjamu atveju Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
9. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
10. Remiantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
11. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai, be kita ko, dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginti, šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, o valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 d., 36 str. 1 d.). Pati Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jos savininkė yra valstybė, o Tarnybos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 patvirtintų Tarnybos nuostatų 1, 5 ir 6 p.).
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatais, Teisingumo ministerija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (4 p.).Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų: valdo jai priskirtas kapitalo investicijų programas, skirsto asignavimus ir užtikrina jų naudojimą, rengia ir derina ministerijos numatomus įgyvendinti investicijų projektus (8.33 p.); teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai (8.34 p.).
13. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė ir faktinė situacija, kad bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas likviduotas), t. y. atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė.
14. Atsižvelgusi į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija