I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informatikos mokslų studijų krypčių grupės aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami informatikos (B01), informacijos sistemų (B02), programų sistemų (B03) ir informatikos inžinerijos (B04) studijų krypčių, kurios priklauso informatikos mokslų studijų krypčių grupei (B), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas išvardintų krypčių, priklausančių informatikos mokslų studijų krypčių grupei (toliau – informatikos mokslų studijos), studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į tokių organizacijų kaip ACM (Curricula Recommendations, ACM. https://www.acm.org/education/curricula-recommendations), IEEE (Access the Computing Industry’s Top Guides for Standards and Practices, IEEE Computer Society. https://www.computer.org/education/bodies-of-knowledge) ir EQANIE (Euro-Inf Programme Outcome for informatics and related programmes, EQANIE. https://eqanie.webs.upv.es/wp-content/uploads/2019/09/Euro-Inf_New_Programme_Outcomes_for_Accreditation_2015-10-12.pdf) rekomendacijas.
3. Aprašo reikalavimai taikomi trumposios studijų pakopos (toliau – trumposios studijos), koleginėms, pirmosios ir antrosios studijų pakopų universitetinėms studijų programoms, kurios gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų formomis.
4. Trumposios studijos vykdomos pagal informatikos inžinerijos, informacijos sistemų ir programų sistemų studijų krypčių programas. Jos turi atitikti Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V1-206 „Dėl Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“.
5. Baigusiesiems trumpąsias studijas suteikiama kvalifikacija, atitinkanti penktąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinama aukštosios mokyklos išduodamu studijų pažymėjimu, suteikiančiu teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.
6. Baigusiesiems koleginių, universitetinių studijų programas suteikiamas informatikos mokslų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu bei diplomo priedėliu.
7. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 studijų kreditų. Praktikai realioje darbo vietoje skiriama 30 studijų kreditų (jei studijų programos apimtis – 90) arba 40 studijų kreditų (jei studijų programos apimtis – 120 studijų kreditų). Taikomajam projektui arba taikomajam projektui ir baigiamajam egzaminui turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 studijų kreditai.
8. Koleginių studijų programos apimtis gali būti 180 arba 210 studijų kreditų. Bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 studijų kreditų. Baigiamajam darbui (projektui) turi būti skiriama ne mažiau kaip 9 studijų kreditai; kai studijos yra tarpkryptinės, rekomenduojama atlikti vieną bendrą krypčių studijų rezultatus integruojantį baigiamąjį darbą (projektą).
9. Pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų programos apimtis gali būti 210 arba 240 studijų kreditų. Bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 studijų kreditų. Baigiamajam darbui (projektui) turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 studijų kreditų; kai studijos yra tarpkryptinės, rekomenduojama atlikti vieną bendrą krypčių studijų rezultatus integruojantį baigiamąjį darbą (projektą).
10. Antrosios pakopos studijų programos apimtis gali būti 90 arba 120 studijų kreditų. Baigiamajam darbui (projektui) turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų.
11. Stojantiesiems į trumposios ir pirmosios pakopų studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.
12. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys būtų įgiję ne žemesnį kaip profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir baigę universitetines papildomąsias studijas arba įgiję ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Papildomųjų studijų modulių (dalykų) sąrašą ir studijų turinį nustato aukštoji mokykla. Šių studijų apimtis turi būti ne didesnė kaip 60 studijų kreditų. Pirmosios studijų pakopos, papildomųjų studijų metu arba neformaliojo švietimo būdu pasiekti studijų rezultatai turi atitikti aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus ir užtikrinti gebėjimą studijuoti pagal antrosios studijų pakopos informatikos mokslų studijų krypčių grupės studijų programas.
13. Informatikos mokslų studijų absolventai turi būti pasiekę pasirinktos informatikos mokslų studijų krypčių grupei priklausančios studijų krypties studijų rezultatus. Konkrečios studijų programos tikslas turėtų būti formuluojamas pagal studijų krypties bendriesiems ir specialiesiems studijų rezultatams, studijų pakopai ir rūšiai (universitetinės arba koleginės) keliamus reikalavimus, tikslo formuluotėje įtraukiant tik reikiamai studijų pakopai ir studijų rūšiai rekomenduojamus raktinius žodžius ir sąvokas.
14. Bendras visų informatikos mokslų studijų tikslas – išugdyti kvalifikuotą ir atsakingą asmenybę, turinčią profesinių žinių ir įgūdžių atlikti praktines užduotis profesinės veiklos srityse, gebančią dirbti individualiai ar komandoje ir savarankiškai mokytis, siekiant asmeninio ir profesinio tobulėjimo.
15. Trumpųjų studijų informatikos mokslų studijų specialieji tikslai:
15.1. informatikos inžinerijos studijų krypties – išugdyti asmenybę, gebančią taikyti informatikos ir elektronikos metodus, inžinerinės veiklos principus bei technologijas saugioms kompiuterinėms sistemoms projektuoti, įgyvendinti, palaikyti bei tikrinti;
15.2. informacijos sistemų studijų krypties – išugdyti asmenybę, gebančią kurti, diegti, eksploatuoti, tobulinti, atnaujinti ir valdyti saugias informacijos sistemas;
15.3. programų sistemų studijų krypties – išugdyti asmenybę, gebančią kurti įvairioms sritims skirtas programų sistemas, jas eksploatuoti ir prižiūrėti.
16. Bendrasis pirmosios ir antrosios studijų pakopų visų informatikos mokslų studijų tikslas – išugdyti visapusiškai išsilavinusią, švietimui ir mokslui imlią, etiškai atsakingą, komunikabilią, kūrybingą ir verslią asmenybę, gebančią savarankiškai mokytis, siekiant nuolatinio asmeninio ir profesinio tobulėjimo, gebančią savarankiškai dirbti komandose, imantis iniciatyvos ir prisiimant asmeninę atsakomybę.
17. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų informatikos mokslų studijų specialieji tikslai:
17.1. informatikos studijų krypties – išugdyti asmenybę, gebančią konkuruoti sparčiai besikeičiančių technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje, kuriant ir diegiant saugią programinę įrangą, ieškant naujų kompiuterinių sistemų panaudojimo būdų bei efektyvių duomenų ir informacijos apdorojimo sprendimų, skirtų įvairių sričių aktualioms profesinės veiklos problemoms spręsti;
17.2. informatikos inžinerijos studijų krypties – išugdyti asmenybę, gebančią konkuruoti sparčiai besikeičiančių technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje, taikant informatikos ir elektronikos metodus, inžinerinės veiklos principus bei technologijas saugioms kompiuterinėms sistemoms ir tinklams projektuoti, įgyvendinti, palaikyti, plėtoti, tikrinti bei vertinti, kurie gali būti naudojami įvairių sričių aktualioms profesinės veiklos problemoms spręsti;
17.3. informacijos sistemų studijų krypties – išugdyti asmenybę, gebančią konkuruoti sparčiai besikeičiančių technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje, kuriant, diegiant, eksploatuojant, tobulinant, atnaujinant ir valdant saugias informacijos sistemas, skirtas įvairių sričių aktualioms profesinės veiklos problemoms spręsti;
17.4. programų sistemų studijų krypties – išugdyti asmenybę, gebančią konkuruoti sparčiai besikeičiančių technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje, disciplinuotai ir kiekybiškai įvertinamai taikant inžineriją įvairioms sritims skirtoms programų sistemoms kurti, eksploatuoti ir prižiūrėti, kurios gali būti naudojamos aktualioms profesinės veiklos problemoms spręsti.
18. Dviejų studijų krypčių studijų programos gali būti universitetinės pirmosios studijų pakopos studijų programos, kuriose derinamos informatikos mokslų studijų krypčių grupei priklausančios studijų krypties ir bet kurios kitos studijų krypties studijos, kai studijų veiklos ir metodai grindžiami dalykų sąveika tarpdalykinėje aplinkoje. Baigusiems tokią studijų programą suteikiami abiejų studijų krypčių grupių, kurioms priskiriamos studijų kryptys, kvalifikaciniai laipsniai arba informatikos mokslų kvalifikacinis laipsnis, jeigu abi studijų kryptys priskiriamos informatikos mokslų krypčių grupei.
19. Tarpkryptinės studijų programos gali būti koleginės ir universitetinės pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijų programos, kuriose dominuojanti studijų kryptis yra iš informatikos mokslų studijų krypčių grupės, o kitos – bet kurios kitos studijų kryptys. Baigus tokią studijų programą, suteikiamas informatikos mokslų kvalifikacinis laipsnis.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
20. Informatikos mokslai nagrinėja informacijos kompiuterizuoto apdorojimo procesus ir sistemas: jų teoriją, analizę, modeliavimą, projektavimą, įgyvendinimą ir taikymą.
21. Informatikos mokslų studijų krypčių grupės studijų žinių branduolį sudaro šios žinių sritys: aukštoji matematika, diskrečios struktūros, algoritmai ir jų sudėtingumas, programavimo paradigmos ir kalbos, kompiuterių architektūra, operacinės sistemos, kompiuterių tinklai, informacijos ir informacinių technologijų sauga, apimant ir kibernetinio saugumo (suprantamas, kaip jį apibrėžia standartas ISO/IEC 27032:2012 Information technology - Security techniques - Guidelines for cybersecurity, https://www.iso.org/standard/44375.html) aspektus, žmogaus-kompiuterio sąveika, kompiuterizuotas duomenų ir informacijos valdymas, programinės įrangos kūrimo pagrindai, socialiniai aspektai.
22. Informatikos mokslų studijų žinios gali apimti perspektyvias sritis, tokias kaip: intelektualios sistemos, mašininis mokymasis, didieji duomenys, robotika, daiktų ir paslaugų internetas, debesų kompiuterija, virtualioji ir papildytoji realybė (angl. virtual and augmented reality).
23. Informatikos mokslų studijų krypčių grupę sudarančių studijų krypčių samprata ir aprėptis:
23.1. informatikos studijų kryptis:
23.1.1. orientuota į informacijos apdorojimą (angl. computing): teoriją, analizę, modeliavimą, projektavimą, įgyvendinimą ir taikymą, apimant platų klausimų spektrą – nuo teorinių algoritmavimo pagrindų iki išmaniųjų sistemų ir kitų su duomenų ir informacijos apdorojimu susijusių uždavinių sprendimo. Informatikos studijų kryptis siejama su trimis pagrindinėmis veiklų kategorijomis: programinės įrangos kūrimu ir diegimu, naujų kompiuterinių sistemų panaudojimo būdų paieška bei efektyvių duomenų ir informacijos apdorojimo sprendimų paieška;
23.1.2. apima šias pagrindines teorines ir praktines žinių sritis: diskrečios struktūros, algoritmai ir jų sudėtingumas, kompiuterių architektūra, operacinės sistemos, kompiuterių tinklai ir komunikacija, lygiagretūs ir paskirstyti skaičiavimai, grafika ir vizualizacija, žmogaus ir kompiuterio sąveika, informacijos ir informacinių technologijų sauga, duomenų ir informacijos valdymas, programavimo paradigmos ir kalbos, programinės įrangos kūrimo pagrindai, sistemų modeliavimas, intelektualios sistemos;
23.2. informatikos inžinerijos studijų kryptis:
23.2.1. gilinamasi į informatikos ir elektronikos metodų, inžinerinės veiklos principų bei technologijų taikymą kompiuterinių sistemų ir tinklų projektavimo, įgyvendinimo, palaikymo, plėtros, tikrinimo bei vertinimo veiklose, taikant funkcionalumo, našumo, patikimumo, saugos, apimant ir kibernetinio saugumo, reikalavimus ir kriterijus;
23.2.2. žinias sudaro informatikos mokslų branduolio žinios ir papildomos informatikos inžinerijos žinios. Papildomos informatikos inžinerijos žinios apima debesų kompiuterijos ir virtualizacijos, daiktų interneto, kibernetinio saugumo, specializuotų skaičiavimo įrenginių programavimo, robotikos, multimedijos bei virtualios ir papildytosios realybės, signalų apdorojimo sritis;
23.3. informacijos sistemų studijų kryptis:
23.3.1. apima informacines technologijas ir sistemas, skirtas rinkti, teikti, apdoroti ir valdyti organizacijų duomenis, informaciją ir žinias, reikalingas efektyviam organizacijos ar asmens veiklos valdymui užtikrinti. Informacijos sistemos teikia organizacijoms informacines paslaugas, reikalingas organizacijai valdyti, veikloms planuoti, sprendimams priimti, sujungdamos programinę ir kompiuterinę įrangą, žmogiškuosius išteklius ir organizacijos informacinius srautus;
23.3.2. apima šias pagrindines teorines ir praktines žinių sritis: informacijos sistemų kūrimą, diegimą, eksploatavimą, tobulinimą, atnaujinimą, valdymą ir joms funkcionuoti reikalingas informacines technologijas, informacijos sistemų projektų valdymą, veiklos procesų analizę ir informacinių poreikių identifikavimą, reikalavimų informacinei sistemai specifikavimą ir sistemų projektavimą, diegimą, eksploatavimą ir priežiūrą, duomenų bazių ir saugyklų kūrimą, veiklos duomenų analitiką, organizacijų architektūrą, informacijos saugą;
23.4. programų sistemų studijų kryptis:
23.4.1. gilinamasi į sistemingą, disciplinuotą ir kiekybiškai įvertinamą inžinerijos taikymą įvairioms sritims skirtai programinei įrangai kurti, eksploatuoti ir prižiūrėti, apimant jos tobulinimą;
23.4.2. pagrindinės žinios susijusios su reikalavimais programų sistemoms, programų sistemų projektavimu, konstravimu, testavimu, priežiūra, konfigūracijos valdymu, kokybe, programų sistemų inžinerijos valdymu, procesu, modeliais ir metodais, profesine praktika ir ekonomika. Labai svarbus skirtingų funkcinių ir kokybinių reikalavimų derinimo supratimas.
24. Visos informatikos mokslų pirmosios ir antrosios pakopų studijų programos gali turėti specializacijas. Specializacijos sudaromos į studijų programą įtraukiant studijų krypties žinias pagilinančius arba praplečiančius informatikos mokslų studijų krypčių grupės studijų modulius (dalykus).
25. Baigę informatikos mokslų studijas, asmenys turi būti pasirengę dirbti programuotojais, testuotojais, administratoriais, architektais, analitikais, kokybės užtikrinimo specialistais, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) konsultantais, IRT produkto, paslaugos ar projekto vadovais ir kitais su IRT sritimi susijusios profesijos darbuotojais individualiai, privačiame, viešame ir nevyriausybiniame sektoriuose, tęsti studijas aukštesnėje studijų pakopoje.
26. Informatikos mokslų studijos turi parengti studentus savarankiškam mokymuisi visą gyvenimą, kuris įgalins juos neapsiriboti dabarties technologijomis ir priimti ateities iššūkius.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
31. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi remtis atitinkamų studijų krypčių studijų programų samprata ir studijų rezultatais, taip pat turi derėti su informatikos mokslų srities fundamentinėmis žiniomis ir naujausių mokslo pasiekimų turiniu. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus, panaudoti visus galimus išteklius ir šaltinius.
32. Aukštosios mokyklos studijų aplinką nuolat veikia informatikos srities pokyčiai. Todėl labai svarbus informatikos srities naujovių vertinimas ir jų integravimas į studijų procesą. Sėkmingo studijų vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, aiškiai suvokiantys, kad studijų tikslas yra išmokti studentui mokytis ir sisteminti žinias. Dėstytojai turi gebėti tobulinti studijų turinį, pasirinkti tinkamus į studentą orientuoto dėstymo ir studentų pasiekimų vertinimo metodus, kurti naujus veiksmingesnius mokymo metodus, teigiamai veikiančius mokymosi rezultatus.
33. Dėstymo metodai turi ugdyti informatikos mokslų konceptualių pagrindų supratimą, suteikti analizės, projektavimo ir įgyvendinimo, technologinių ir metodologinių, ekonominės, teisinės, socialinės ir etinės aplinkos konteksto žinių ir gebėjimų, didinti profesinį kompetentingumą.
34. Studijų veiklos ir metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą (nepertraukiamo mokymosi) koncepcija, reikalaujančia jau studijų procese ugdyti supratimą apie mokymosi visą gyvenimą svarbą. Studentai studijų metu turi būti skatinami įgyti mokymosi įgūdžių ir mokytis atsakingai.
35. Studijų procese turi būti lanksčiai taikomi įvairūs studijų metodai, sudarantys studentams galimybes pasiekti numatytus studijų programos rezultatus. Studijų metodai turi būti aiškiai apibrėžti, efektyvūs ir įvairūs, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į informatikos mokslų srities pokyčius. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus, motyvuoti ir ugdyti studentus racionaliai planuoti ir paskirstyti studijų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kita).
36. Informatikos mokslų studijų programų specifikai reikia atitinkamų studijų metodų ir lankstaus jų taikymo, derinant tradicinius (paskaita, laboratoriniai darbai, seminaras, rašto darbai, prezentacija) ir kitus („svečio paskaita“, „išvykstamoji paskaita“, komandinis darbas, atvejo analizė, probleminis mokymasis, vaidmenų žaidimai ir simuliacijos) studijų metodus.
37. Trumposios studijos turi remtis žinių ir įgūdžių taikymu praktikoje bei bendrųjų, per praktinę veiklą (praktikas, išvykas ir pan.) įgyjamų socialinių ir asmeninių gebėjimų ugdymu.
38. Į kolegines studijas turi būti įtraukti tiriamieji darbai, studijos turi remtis žinių ir įgūdžių taikymu praktikoje bei bendrųjų, per praktinę veiklą (praktikas, išvykas ir pan.) įgyjamų socialinių ir asmeninių gebėjimų ugdymu.
39. Į universitetines studijas turi būti įtraukti moksliniai tiriamieji darbai, žinių ir įgūdžių taikymas praktikoje, socialinių ir asmeninių gebėjimų ugdymas. Antrojoje studijų pakopoje studentai turi būti įtraukiami į mokslinę veiklą (konferencijas, projektus, mokslines praktikas ir kita).
40. Praktika yra vertinga ir privaloma trumpųjų, koleginių ir pirmosios pakopos universitetinių studijų dalis. Praktikos (pažintinės, profesinės, mokomosios, mokslo tiriamosios) paskirtis – užtikrinti įgytų žinių ir įgūdžių dermę su praktine veikla praktikos vietoje, siekiant įtvirtinti, pritaikyti ir tobulinti studijose įgytus gebėjimus. Studijų programose turi būti užtikrinamas tinkamas praktikos organizavimas, kurį sudaro studentų parengimas ir apmokymas, praktikos užduočių parengimas, priežiūros ar nuolatinio grįžtamojo ryšio organizavimas, glaudaus ryšio su praktikos vietos vadovu palaikymas, atsiskaitymas už praktikos rezultatus.
41. Svarbus informatikos studijų aspektas yra tarptautiškumas. Rekomenduojama kelis studijų modulius (dalykus) skaityti anglų kalba, kviesti užsienio dėstytojus skaityti paskaitas, skatinti tarptautinį ilgalaikį ir trumpalaikį atvykstamąjį ir išvykstamąjį studentų judumą.
42. Studijų pasiekimų vertinimo tvarka ir strategija turi būti įtvirtinta aukštosios mokyklos dokumentuose. Ja remiantis turi būti sudaromos individualios atskirų studijų programų studijų modulių (dalykų) vertinimo tvarkos, nurodančios, kaip ir kokiais būdais bei metodais vertinamas studijų programos rezultatų (visos programos ir atskiro studijų modulio (dalyko) įgyvendinimas.
43. Studijų pasiekimų vertinimo sistema turi leisti stebėti, kaip studentams sekasi siekti studijų (visos programos ir atskiro studijų modulio (dalyko) tikslo ir rezultatų, laiku diagnozuoti nukrypimus, užtikrinti grįžtamąjį ryšį. Studento pasiekimų lygmuo turi būti nustatomas vertinant jo studijų rezultatus pagal iš anksto nustatytus vertinimo kriterijus. Vertinimo tvarka, vertinimo sistema ir vertinimo kriterijai turi būti grindžiami pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo ir nešališkumo principais.
44. Semestro pradžioje dėstytojai turėtų informuoti studentus apie studijų tvarką, pristatydami išsamią dėstomojo studijų modulio (dalyko) programą, tikslą, numatomus pasiekti studijų rezultatus, jų vertinimo struktūrą (tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, kokiems rezultatams esant teks kartoti studijų modulio (dalyko) programą arba bus galima pakartoti atsiskaitymą ir pan.) ir vertinimo kriterijus.
45. Vertinant studentų pasiekimus, būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį, teikiant studentams informaciją apie jų studijų rezultatus bei jų įvertinimo pagrindimą. Taip pat turi būti užtikrinamas grįžtamasis ryšys dėstytojui iš studentų, siekiant tobulinti ir plėtoti studijų proceso efektyvumą bei gerinti dėstymo kokybę. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie jų atliktus darbus. Atliktų darbų ir studijų pasiekimų įvertinimas turi būti lydimas konstruktyviais komentarais, grindžiamais aiškiais vertinimo kriterijais.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
46. Aukštoji mokykla turi turėti akademinio ir neakademinio personalo, materialinius, metodinius ir informacinius išteklius, pakankamus studijų programoms vykdyti.
47. Studijų programa gali būti vykdoma, jei ją dėsto kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, gerai susipažinę su absolventų būsimo darbo sąlygomis ir gebantys padėti studentams pasirengti būsimai profesinei ar akademinei veiklai.
48. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę, ekspertinę ir praktinę patirtį, remiantis aukštųjų mokyklų nustatytais kriterijais ir reikalavimais. Dėstytojai turi skirti dalį darbo laiko moksliniams tyrimams atlikti, mokslo bei technologijų sričių naujovėms studijuoti ir jas dėstyti.
49. Studijų programa turi būti nuolat tobulinama, įvertinant mokslo ir studijų krypties pokyčius. Programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į dėstomų studijų modulių (dalykų) turinį būtų įtraukiamos naujai atsirandančios aktualios temos.
50. Studijų metu turi būti pateikiama praktinių pavyzdžių bei situacijų, siekiant studentus supažindinti su studijuojamų studijų modulių (dalykų) pritaikomumu bei darbo rinkos poreikiais. Studentų praktikai rekomenduojama sudaryti sutartis su socialiniais partneriais, kurie įsipareigotų suteikti darbo vietų studentams ar sudarytų galimybę atlikti praktiką.
51. Trumposios studijos užbaigiamos taikomuoju projektu arba taikomuoju projektu ir baigiamuoju egzaminu, kuris turi būti grindžiamas studijų metu įgytomis žiniomis bei gebėjimais, turi atskleisti studento pasiektus studijų rezultatus ir pasirengimą dirbti pagal suteikiamą kvalifikaciją.
52. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijos užbaigiamos baigiamuoju darbu (projektu), kurio gynimas yra viešas:
52.1. koleginių studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti grindžiamas studijų metu įgytomis žiniomis bei gebėjimais, turi atskleisti studento gebėjimą analizuoti studijuotos informatikos mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties darbo praktikos atvejus, siūlyti bei įgyvendinti veiklos tobulinimo sprendimus;
52.2. pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais studijuotos informatikos mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba būti parengtas kaip projektas, atskleidžiantis įgytus studijų programos tikslą atitinkančius gebėjimus;
52.3. antrosios studijų pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas studijuotos informatikos mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties moksliniais ir savarankiškais taikomaisiais tyrimais bei žinių taikymu arba būti parengtas kaip projektas, atskleidžiantis įgytus studijų programos tikslą atitinkančius gebėjimus;
52.4. baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Komisijos narių skaičius turi būti ne mažesnis nei penki.
53. Bendrieji reikalavimai materialinei bazei:
53.1. auditorijų, laboratorijų ir kitų mokymo patalpų skaičius bei vietų skaičius jose, įrengimas bei išsidėstymas turi atitikti studijų reikmes bei higienos ir saugos reikalavimus;
53.2. informacinių technologijų infrastruktūra turi atitikti studijų reikmes, turi būti parengta ir prieinama studijų proceso dalyviams;
53.3. mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (arba) elektroninėje aplinkoje.
54. Studentų parama apima akademinę, psichologinę, socialinę ir, pagal galimybes, materialinę paramą. Turėtų būti siekiama:
54.1. skatinti ir motyvuoti studentus įsitraukti į akademinę ir mokslinę veiklą;
54.2. suteikti sąlygas studijuoti studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
