KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MOKYMO LĖŠŲ SKYRIMO, NAUDOJIMO IR PERSKIRSTYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2018 m. spalio 9 d. Nr. T-490

Kaunas

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1.  Patvirtinti Mokymo lėšų skyrimo, naudojimo ir perskirstymo tvarkos aprašą (pridedama).

2.  Pripažinti netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-453 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų skyrimo, naudojimo ir perskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                        Visvaldas Matijošaitis

 

 

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2018 m. spalio 9 d.

sprendimu Nr. T-490

 

 

MOKYMO LĖŠŲ SKYRIMO, NAUDOJIMO IR PERSKIRSTYMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis aprašas reglamentuoja iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų paskirstymą ir panaudojimą valstybinių, savivaldybės ir nevalstybinių mokyklų, teikiančių ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą (toliau – mokyklos), mokinių, kurie mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas, ugdymo reikmėms tenkinti, taip pat formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir Kauno pedagoginei psichologinei tarnybai tvarką.

Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

 

II SKYRIUS

MOKYMO LĖŠŲ SKYRIMAS, NAUDOJIMAS IR PERSKIRSTYMAS

 

2. Mokymo lėšas sudaro:

2.1. lėšos ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą mokėti, taip pat sumokėti už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, finansuojamą iš mokymo lėšų);

2.2. lėšos vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti (įsigyti ir nuomoti, įskaitant ir skaitmenines versijas);

2.3. lėšos mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui;

2.4. lėšos mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti;

2.5. lėšos informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (toliau – IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti, IKT prižiūrintiems darbuotojams mokėti už darbą ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT);

2.6. lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti;

2.7. lėšos pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti;

2.8. lėšos švietimo pagalbai mokyklose teikti (darbo užmokesčiui mokėti, paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalba, taip pat mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti);

2.9. lėšos mokymosi pasiekimų patikrinimams organizuoti ir valdyti;

2.10. lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant sumokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas);

2.11. lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti.

3. Mokymo lėšos apskaičiuojamos vadovaujantis Tvarkos apraše nurodyta tvarka.

4. Iš mokymo lėšų mokama:

4.1. privalomos darbuotojų, kuriems už darbą mokama iš mokymo lėšų, su darbo santykiais susijusios valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos, išmokos ir kompensacijos šiems darbuotojams;

4.2. už darbą pedagoginiams darbuotojams, nurodytiems švietimo ir mokslo ministro tvirtinamame Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, išskyrus užmokestį už darbą, kai mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos;

4.3. už darbą mokyklų bibliotekų darbuotojams, gestų kalbos vertėjams, mokytojų padėjėjams, taip pat darbuotojams, kurių funkcijoms priskiriamas mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas;

4.4. tarptautinis mokestis už tarptautinio bakalaureato klases.

5. Iš mokymo lėšų, skiriamų pagal Tvarkos aprašą ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, finansuojamas ne trumpesnis kaip 20 valandų per savaitę mokinių ugdymas.

6. Aprašo 2.1–2.5 papunkčiuose nurodytos lėšos skiriamos mokykloms, o 2.6–2.11 papunkčiuose nurodytos lėšos – Kauno miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė).

7. Aprašo 2.2–2.4 papunkčiuose nurodytoms ugdymo reikmėms tenkinti mokyklos turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų lėšų, o 2.5 papunktyje nurodytoms ugdymo reikmėms – ne mažiau kaip 40 procentų lėšų, apskaičiuotų pagal Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus atitinkamų ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių.

8. Aprašo 2.6–2.11 papunkčiuose nurodytas lėšas Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius (toliau – Finansų ir ekonomikos skyrius) paskirsto taip:

8.1. ikimokyklinio ugdymo mokykloms, bendrojo ugdymo mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:

8.1.1. lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, apskaičiuotas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių, tačiau ne daugiau kaip 10 proc. ugdymo planui įgyvendinti skirtų lėšų;

8.1.2. lėšas švietimo pagalbai mokyklose teikti, ne mažiau kaip 100 proc., apskaičiuotas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių;

8.1.3. lėšas mokymosi pasiekimų patikrinimams organizuoti ir vykdyti pagal mokyklų vadovų pateiktą poreikį, suderintą su Savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi (toliau – Švietimo skyrius);

8.1.4. lėšas ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti, vadovaujantis 9 punkte nurodytomis reikmėmis ir tvarka;

8.2. lėšas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti, apskaičiuotas atsižvelgiant į mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre, ne mažiau kaip 100 proc., šias programas vykdančioms mokykloms pagal mokyklų vadovų pateiktus mokinių, lankančių šias įstaigas, sąrašus;

8.3. lėšas Kauno pedagoginei psichologinei tarnybai pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti, apskaičiuotas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių, ne mažiau kaip 100 proc.;

8.4. sukauptas lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, kurios viršijo 10 proc. ugdymo planui įgyvendinti skirtų lėšų, pagal bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pateiktą poreikį tais atvejais, kai lėšos mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti nesudaro 10 proc. lėšų ugdymo planui įgyvendinti ir yra šios sąlygos:

8.4.1. jei iš šių lėšų išlaikomų pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas neviršija atitinkamam darbuotojui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyto koeficiento vidurkio, atsižvelgiant į mokyklos mokinių skaičių, pareigybės lygį, pedagoginio arba profesinio darbo stažą;

8.4.2. jei bendrojo ugdymo mokyklose (išskyrus specialiąsias mokyklas) neviršijamas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti pareigybių skaičius, kai mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokosi:

8.4.2.1. iki 120 mokinių – 1 pareigybė;

8.4.2.2. 121–200 mokinių – iki 2 pareigybių;

8.4.2.3. 201–600 mokinių – iki 3 pareigybių;

8.4.2.4. 601 ir daugiau mokinių – iki 4 pareigybių;

8.4.3. jei specialiosiose mokyklose neviršijamas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti pareigybių skaičius, kai mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokosi:

8.4.3.1. iki 70 mokinių – iki 2 pareigybių;

8.4.3.2.  71 ir daugiau mokinių – iki 3 pareigybių.

Specialiojo ugdymo centruose, kurie pagal nuostatus teikia metodinę pagalbą, gali būti 1 pareigybe daugiau.

9. Ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovai pateikia Finansų ir ekonomikos skyriui motyvuotus prašymus skirti lėšų ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti (tokius prašymus vizuoja Švietimo skyriaus vedėjas) šiais atvejais:

9.1. pedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų skirtumams mokyklose išlyginti:

9.1.1. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientams padidinti dėl veiklos sudėtingumo, bet ne daugiau kaip 5 proc.;

9.1.2. kai mokyklai neužtenka lėšų nustačius minimalius pareiginės algos koeficientus;

9.2. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumui užtikrinti, ugdymo formų įvairovei diegti:

9.2.1. kai mokykla reorganizuojama, pertvarkoma ar pertvarkoma jos vidaus struktūra arba dėl keičiamos mokymo formos mažėja mokinių skaičius mokykloje;

9.2.2. mokykloms, įgyvendinančioms savitos pedagogikos elementus;

9.2.3. mokykloms, kurios vienintelės įgyvendina atitinkamo lygmens ugdymo programas seniūnijoje;

9.2.4. mokykloms, kurios įgyvendina dvikalbį ugdymą;

9.2.5. mokykloms, kuriose mokosi iš užsienio atvykę mokiniai, kuriems reikalingas individualus ugdymo planas;

9.2.6. mokykloms, kuriose yra specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų klasės, specialiosioms mokykloms, mokykloms, vykdančioms mokymo procesą sanatorijose ir ligoninėse;

9.2.7. mokykloms, vykdančioms ugdymo procesą laisvės atėmimo ar apribojimo įstaigose;

9.2.8. mokykloms, vykdančioms ugdymo procesą vasaros metu;

9.2.9. mokymui namuose finansuoti tais atvejais, kai mokiniui (mokiniams) mokymas namuose paskirtas po rugsėjo 1 dienos;

9.3. finansuoti užsienio kalbų mokymuisi laikinosiose grupėse, mažesnėse už numatytąsias švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose;

9.4. finansuoti priemonėms, skirtoms mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos mokymosi skirtumams sumažinti.

10. Mokyklos vadovas, siekdamas išvengti mokymo lėšų trūkumo, kiekvienų mokslo metų mokyklos ugdymo planą turi suderinti su Švietimo skyriumi.

11. Efektyviam ir rezultatyviam mokymo lėšų panaudojimui užtikrinti Švietimo skyrius vykdo nuolatinę ugdymo proceso stebėseną, o Finansų ir ekonomikos skyrius – mokykloms skirtų mokymo lėšų panaudojimo stebėseną.

12. Mokyklos vadovas atsako už teisingų duomenų apie mokinių skaičių pateikimą laiku, už tai, kad ugdymo planai būtų sudaromi ir vykdomi, mokymo lėšos panaudotos atsižvelgiant į mokyklai skirtus asignavimus, duomenų, reikalingų papildomoms mokymo lėšoms gauti, pateikimą.

13. Biudžetinė įstaiga „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ periodiškai (kartą per ketvirtį) pateikia Finansų ir ekonomikos ir Švietimo skyriams mokykloms skirtų lėšų panaudojimo duomenis pagal šio aprašo ugdymo reikmes, nurodytas 2.6 ir 2.8 papunkčiuose.

14. Per metus nepanaudotas mokymo lėšas mokyklos ir Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba grąžina į Savivaldybės biudžeto sąskaitą Savivaldybės tarybos patvirtintose Savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais terminais.

 

_____________________________________