Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. RUGSĖJO 26 D. NUTARIMO NR. 1171 „DĖL MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS APRAŠO IR MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS NORMATYVŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 1249
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.  Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS APRAŠO IR MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS NORMATYVŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašą.

2. Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus.“

2. Nustatyti, kad:

2.1. Iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojantys priskyrimo miškų grupėms sąrašai, kurių neatskiriama dalis – miškų priskyrimo miškų grupėms schemos, galioja, iki bus pakeisti miškų priskyrimo miškų grupėms planais, kurie rengiami vadovaujantis miškų tvarkymo schemų, parengtų pagal aplinkos ministro nustatytą grafiką ir šiuo nutarimu patvirtintus miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus, sprendiniais.

2.2. Pagal galiojusius iki šio nutarimo įsigaliojimo miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos rengti miškų tvarkymo schemos ir teritorijų planavimo dokumentai, jeigu dėl jiems rengti reikalingų planavimo sąlygų kreiptasi iki šio nutarimo įsigaliojimo.

2.3. Pagal galiojusius iki šio nutarimo įsigaliojimo miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus gali būti rengiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami miškų priskyrimo miškų grupėms planai, rengiami vadovaujantis miškų tvarkymo schemų ar saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, patvirtintų pagal galiojusius iki šio nutarimo įsigaliojimo miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus, sprendiniais.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                          Kęstutis Trečiokas

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1249
redakcija)

 

 

 

MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato miškų priskyrimo miškų grupėms ir jų keitimo tvarką ir sąlygas.

2.  Miškai miškų grupėms priskiriami aplinkos ministro įsakymu pagal Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Rengėjas) parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus (toliau – planai).

3.  Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos miškų įstatyme.

 

II SKYRIUS

PLANŲ STRUKTŪRA, RENGIMAS, DERINIMAS, TVIRTINIMAS IR KEITIMAS

 

4.  Planuose miškai miškų grupėms priskiriami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – Kadastras) įregistruotomis taksacinio miško žemės sklypo ribomis.

5.  Planai rengiami pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytas savivaldybes, masteliu M 1:50 000.

6.  Planai rengiami Kadastro duomenų pagrindu pagal patvirtintų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų – miškų tvarkymo schemų, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų – sprendinius dėl miškų priskyrimo miškų grupėms, kurie rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

7.  Planai pradedami rengti, kai įsigalioja patvirtinta miškų tvarkymo schema ar iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gaunami pasiūlymai dėl planų keitimo Aprašo 11.2 papunktyje nustatytu atveju ir aplinkos ministras paveda Rengėjui parengti planų projektus.

8.  Rengėjas per 30 darbo dienų nuo aplinkos ministro pavedimo gavimo parengia planų projektus, paskelbia Rengėjo interneto svetainėje ir dėl jų derinimo raštu kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių, kurių teritorijas apima parengtų planų projektai, administracijas (toliau – suinteresuotos institucijos).

9.  Suinteresuotos institucijos, nurodytos Aprašo 8 punkte, per 20 darbo dienų nuo pateiktų planų projektų gavimo raštu patvirtina, kad pritaria projektams be pastabų, arba pateikia rašytinius motyvuotus atsakymus dėl nederinimo. Jeigu suinteresuotos institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektams neprieštarauja. Rengėjas, gavęs motyvuotą atsakymą dėl nederinimo, per 10 darbo dienų patikslina planų projektus arba motyvuotai atsisako juos tikslinti.

10.  Užbaigęs derinimo procedūrą arba motyvuotai atsisakęs tikslinti planų projektus, Rengėjas priima sprendimą dėl planų rengimo užbaigimo ir teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija). Šis sprendimas skelbiamas Rengėjo interneto svetainėje. Rengėjas planų projektus su suinteresuotų institucijų raštais, kuriuose pritariama projektams be pastabų, ir derinimo pažyma, jeigu suinteresuotos institucijos raštu pateikė pastabų ir į jas neatsižvelgta, teikia Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerijoje išnagrinėjami Rengėjo pateikti planų projektai su suinteresuotų institucijų raštais, kuriuose pritariama projektams be pastabų, ir derinimo pažyma, jeigu suinteresuotos institucijos raštu pateikė pastabų ir į jas neatsižvelgta, ir parengiamas aplinkos ministro įsakymo dėl planų tvirtinimo projektas, o jeigu nustatomi esminiai skirtumai nuo patvirtintos miškų tvarkymo schemos, su motyvuota išvada pateikta dokumentacija grąžinama Rengėjui patikslinti.

11.  Planai keičiami, kai:

11.1.    pakeičiama ir įsigalioja miškų tvarkymo schema, jeigu keičiami sprendiniai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms ir / ar pogrupiams;

11.2.    patvirtinamos ar pakeičiamos saugomų teritorijų ribos arba šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais pakeičiamas miškuose apsaugos ir tvarkymo režimas, jeigu jį pakeitus reikia keisti miškų grupę ir / ar pogrupį, ir šie saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai užregistruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre; šiuo atveju Kadastro duomenų pagrindu parengtus pasiūlymus dėl planų keitimo Aplinkos ministerijai teikia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

12.  Aplinkos ministras Aprašo 11 punkte nurodytais atvejais per 10 darbo dienų nuo miškų tvarkymo schemos įsigaliojimo arba pasiūlymo gavimo priima sprendimą dėl planų keitimo organizavimo Aprašo 8–10 punktuose nustatyta tvarka.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

13.  Aplinkos ministro patvirtinti planai skelbiami ir Rengėjo interneto svetainėje.

 

 

 

––––––––––––––––––––

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1249
redakcija)

 

 

 

MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS NORMATYVAI

 

 

Eil. Nr.

Miškų grupė

Pogrupiai

Funkcinė paskirtis

Normatyvai

1.        

I grupė. Rezervatiniai miškai

–

sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti, naudoti juos moksliniams tyrimams ir mokymui

miškai, esantys valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų gamtinių rezervatų, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų gamtinių rezervatų, rezervatinių apyrubių teritorijose

2.        

II grupė. Specialios paskirties miškai

A. Ekosistemų apsaugos miškai

draustinių miškai

užtikrinti kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ar jų dalių arba kitų rūšių draustinių dalių, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės, išsaugojimą – palaikyti jų miškus tokios būklės, kad šią funkciją jie galėtų atlikti geriausiai

miškai, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais priskirti kraštovaizdžio, telmologiniams, pedologiniams, botaniniams, zoologiniams, botaniniams-zoologiniams draustiniams arba jų dalims ar kitų rūšių draustinių dalims, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės

3.        

 

priešeroziniai miškai

apsaugoti dirvožemį nuo vandens ir vėjo erozijos labiausiai tikėtinose jos atsiradimo vietose

miškai, esantys erozijai palankiose vietovėse, kurios skiriamos pagal šiuos požymius:
daubų ir skardžių šlaitai, statūs 150 ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaitai;
raguvos, nuošliaužų vietos;
lengvai pustomi, atviri ar rekultivuojami smėlynai;
karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemės.
Minimalus šių miškų plotas – 1 hektaras. Formuojant šio pogrupio sklypus, prie šlaitų pridedama ir 5–10 metrų pločio prieššlaitinė dalis

4.                                                              

II grupė. Specialios paskirties miškai

B. Rekreaciniai miškai

miško parkai

tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje; kartu mažinti šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą

intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesni kaip 3 hektarų miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra, jeigu juose yra masinių renginių vieta, stovyklavietė arba ne mažiau kaip 3 iš išvardytų rekreacinės infrastruktūros objektų: poilsiavietės, paplūdimiai, sporto, žaidimų, apžvalgos, automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų, dviračių, slidinėjimo, jodinėjimo takai (trasos) su atitinkama rekreacine įranga (informaciniais stendais, pavėsinėmis, apžvalgos bokšteliais, sanitariniais mazgais, suolais, laužavietėmis, žaidimų ir sporto įranga, dekoratyviniais meniniais akcentais ir panašiai), teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtos vandens turizmo trasos;

ne mažesni kaip 3 hektarų valstybinių parkų miškai, kuriuose įrengtas pažintinis takas;

ne mažesni kaip 3 hektarų rekreaciniai miškai (išskyrus miestų miškus) prie rekreacinių objektų, priskiriami teritorijų planavimo proceso metu, atsižvelgiant į esamą rekreacinę įrangą, infrastruktūrą ir lankytojų srautų intensyvumą

5.        

 

miestų miškai

tenkinti miestų gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gerinti miestų oro kokybę, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus

miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančių draustinių miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus

6.                                                              

 

valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai

sudaryti palankias poilsio, turizmo, sporto, pasivaikščiojimų ir panašios veiklos sąlygas valstybiniuose parkuose; kartu išsaugoti rekreacijos išteklius ir mažinti šios veiklos žalingą poveikį valstybinių parkų miškams ir kitiems gamtos ištekliams

miškai, esantys valstybinių parkų rekreacinėse (rekreacinio prioriteto) zonose, išskyrus jose pagal šiuos normatyvus išskirtus miško parkus ir rekreacinius miško sklypus

7.                                                              

 

rekreaciniai miško sklypai

tenkinti trumpalaikio poilsio gamtoje, pasivaikščiojimų, sporto ir panašios veiklos visuomenės poreikius, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti

rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 hektarų miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga (poilsiavietėmis, lauko baldais, maudyklėmis, pavėsinėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai), išskyrus juose pagal šiuos normatyvus išskirtus miško parkus

8.                                                              

 

kiti poilsiui skirti miškai

sudaryti palankias poilsio sąlygas, kartu išsaugoti Baltijos jūros ir Kuršių marių artimiausioje aplinkoje susiformavusį kraštovaizdį, gamtos vertybes, saugoti pakrantės ruožą nuo vandens ir vėjo erozijos

miškai, esantys 1 kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės.
Maži (iki 10 hektarų) miškai, esantys 1 kilometro ribinėje linijoje, priskiriami šiam pogrupiui. Didesni kaip 10 hektarų miškai, esantys ribinėje linijoje, skirstomi į dalis sklypų ribomis

9.        

III grupė. Apsauginiai miškai

draustinių miškai

užtikrinti genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių arba vadovaujantis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių dalių apsaugą, palaikyti miškus tokios būklės, kad jie galėtų atlikti šias funkcijas ir kartu produkuoti medieną

miškai, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais priskirti genetiniams, geologiniams, geomorfologiniams, hidrografiniams, kultūriniams draustiniams ar jų dalims arba kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių dalims, kuriose nėra gyvosios gamtos vertybių arba kuriose esančių gyvosios gamtos vertybių išsaugojimui pagal saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tikslinga taikyti III grupės režimą

10.      

 

kultūrinių rezervatų miškai

užtikrinti kultūrinių rezervatų apsaugą, palaikyti miškus tokios būklės, kad jie galėtų atlikti šią funkciją ir kartu produkuoti medieną

miškai, esantys kultūriniuose rezervatuose

11.      

 

atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai

atkurti veiklos nuskurdintas gamtos išteklių rūšis, gausinti bendrą gamtos išteklių fondą, užtikrinti, kad būtų išsaugoti ir racionaliai naudojami atsinaujinantys gamtos ištekliai, išsaugoti veiklai reikalingus genetinės medžiagos išteklius, palaikyti miškus tokios būklės, kad jie galėtų atlikti šią funkcijas ir kartu produkuoti medieną

miškai, esantys atkuriamuosiuose sklypuose, genetiniuose sklypuose

12.      

 

laukų apsauginiai miškai

sudaryti palankias sąlygas auginti žemės ūkio kultūras, saugoti laukus nuo vėjo ir vandens erozijos, produkuoti medieną

agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys laukų apsaugines funkcijas, kuriems priskiriami:
visi pavieniai (iki 1 hektaro) tarp žemės ūkio naudmenų įsiterpę miškai;
1,1–5 hektarų pavieniai miškai, nuo artimiausio didesnio kaip 5 hektarų miško nutolę daugiau kaip 400 metrų;
grupės (iki 5 hektarų) miškų, kurių bendras plotas – ne didesnis kaip 10 hektarų, o tarpusavio atstumas – ne mažesnis kaip 100 metrų

13.      

 

miško sėkliniai medynai

sėklų gavyba siekiant išsaugoti vertingas medynų savybes naujose medynų kartose

sėkliniai medynai, įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąrašą

14.      

 

 

apsaugos zonų miškai

mažinti neigiamą žmogaus veiklos ir infrastruktūros objektų poveikį valstybinių parkų rezervatų, draustinių, vandenų aplinkai, produkuoti medieną;

užtikrinti valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų artimiausios aplinkos gamtos vertybių ir kraštovaizdžio stabilumą, produkuoti medieną;

palaikyti vandens telkinių lygio režimą, mažinti jo svyravimus (reguliuoti potvynius, lėtinti vandens paviršinį nuotėkį), saugoti vandens telkinius nuo taršos ir produkuoti medieną;

gerinti aplinkos sąlygas ją teršiančių gamybinių objektų poveikio zonose, produkuoti medieną;

išsaugoti estetiniu požiūriu vertingiausius medynus ir pakelių kraštovaizdį intensyvaus eismo kelių aplinkoje, produkuoti medieną;

apsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingąsias savybes nuo galimos neigiamos veiklos tose teritorijose poveikio

miškai, esantys valstybiniuose parkuose nustatytose apsaugos zonose;

miškai, esantys valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose;

miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose prie ilgesnių kaip 50 kilometrų upių ir prie tokių upių įrengtų tvenkinių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų;

miškai, esantys gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose;

miškai, esantys magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose;

miškai, esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijose su jų apsaugos zonomis, išskyrus miškus, priskirtus II grupės specialios paskirties miškams

 

15.      

IV grupė. Ūkiniai miškai

A. Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai

–

nepertraukiamai tiekti šalies ūkio ir gyventojų reikmėms medieną, laikantis aplinkosaugos reikalavimų;

draustinių miškai vadovaujantis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais

visi kiti miškai, nepriskirti I–III ir IV B miškų grupėms;

išimtiniais atvejais – nustačius, kad ūkinės veiklos šios grupės miškuose apribojimai pakankami saugomų vertybių požiūriu, – draustinių miškų dalys, priskirtos saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais

16.      

IV grupė. Ūkiniai miškai

B. Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai

–

greičiau išauginti kuo daugiau medienos

miškai, kuriuose pagal miško želdinimo ir žėlimo projektus įveisti ar atkurti plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai ir jų duomenys įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą

 

 

 

––––––––––––––––––––