Administracinė byla Nr. A-996-1188/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09452-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 28.2; 28.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba)
2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-NT-10898 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą; 3) priteisti iš Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 14 d. el. paštu iš Tarnybos gavo atsakymą į
2023 m. spalio 9 d. skundą-prašymą (Sprendimą), su kuriuo nesutiko. Tarnybos darbuotojai, gerai žinodami pareiškėjo turtinę ir sveikatos padėtį, nebe pirmą kartą pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3, 7, 9, 11, 12 ir 14 straipsnius, nesiima priemonių, kad palengvintų susidariusią padėtį, į kurią patys pareiškėją įtraukė. Nei Tarnybos direktorė, kuri iki šios dienos nepateikė atsakymo į jo skundą-prašymą, nei kiti darbuotojai, kuriems galbūt iškilo interesų konfliktas, neperdavė skundo nagrinėjimo tiesioginiams vadovams, kuriems jie pavaldūs, t. y. Komisijai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei, todėl pareiškėjas yra priverstas teisminiu būdu gintis nuo valstybės institucijų tyčinio neveikimo dėl jo nekilnojamo turto gadinimo, diskriminacijos ir galimo persekiojimo dėl įsitikinimų.
2.2. Sprendimas priimtas šališkai, galbūt bandant nuslėpti nusikalstamą veiką. Valstybė, nepaisant pasirašytos tarptautinės Neįgaliųjų teisių konvencijos 2011 m., nuolatos blogina sąlygas gaunant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kiekius ir kokybę. Sprendimas galbūt politizuotas. Bandoma nuslėpti partijų galimai neteisėtas veikas ir priimtus įstatymus.
2.3. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra bylos (Nr. I2-l-1443-484/2023, Nr. AS-562-556/2023, Nr. I2-6279-816/2023,
Nr. I2-10113-811/2023, Nr. AS-638-624/2023, Nr. I2-11851/2023, Nr. I2-12818-484/2023), kurios tiesiogiai susijusios su šia byla, tuo pačiu tiesiogiai susiję ir su byla Nr. e2-615-1150/2023, kuri išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose. Tarnyba galbūt tyčia bando sužlugdyti bylas, nes Tarnyba ir jos darbuotojas, kuris priiminėja sprendimus, gali būti įtraukti kaip atsakovai byloje dėl savo tyčiniu neveikimu ir sprendimais padariusių ir toliau darančių didelę žalą pareiškėjo turtui.
2.4. Pareiškėjas yra neįgalus, neturi teisinio išsilavinimo, jo pajamas sudaro tik valstybės paskirta neįgalumo pensija, jis negali pasisamdyti advokato, kuris jį atstovautų teisminiuose procesuose, į kuriuos jį įtraukė įvairios valstybės institucijos, kurios galbūt tyčia neatlieka savo funkcijų sąžiningai ir laiku.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 8 dalį antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai kyla interesų konfliktas arba kai atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas konkrečioje byloje teisinės pagalbos negali teikti. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio nurodytų aplinkybių sąrašo, o tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją.
4.2. Tarnyba, prieš atsisakydama pakeisti antrinę teisinę pagalbą paskirtą teikti advokatę L. U. (toliau – Advokatė), atliko pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą (pareiškėjas prašymą keisti Advokatę grindė tik tuo, kad Advokatė atsisako papildyti skundą skyriumi apie galimai vykdomą diskriminaciją ir paminėti generalinį komisarą), kreipėsi į Advokatę, prašydama paaiškinti aplinkybes. Advokatė pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad su pareiškėju ne vieną kartą bendravo, išklausė jo poziciją, parengė skundą. Vien ta aplinkybė, kad Advokatė į parengtą skundą neįtraukė reikalavimų, pagrįstų subjektyvia pareiškėjo nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp pareiškėjo ir Advokatės yra kilęs interesų konfliktas, ir keisti Advokatę kitu advokatu.
4.3. Pareiškėjo reikalavimai papildyti skundą apie galbūt vykdomą diskriminaciją ir keliant klausimą dėl generalinio komisaro patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neatsižvelgiant į Advokatės patarimus, vertintini subjektyvi pareiškėjo pozicija, o reikalavimas atlikti tokius veiksmus, tikėtina, neturi teisinės perspektyvos. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokatui draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje.
4.4. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, gali būti pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
4.5. Pagrįstai atsisakyta pakeisti Advokatę kitu advokatu nenustačius, kad tarp pareiškėjo ir Advokatės yra interesų konfliktas ar Advokatė negali teikti antrinės teisinės pagalbos šioje byloje.
4.6. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neįvardijo konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia neturtinės žalos reikalavimą, bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.
4.7. Tarnyba 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti Advokatę, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie patirtą žalą. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, neįrodžius patirtos turtinės ir neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Ministerijos nuostatais, Ministerija neturi įgaliojimų vertinti Tarnybos priimtų sprendimų bei spręsti dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų nėra aplinkybė, kurios pagrindu Ministerija turėtų dalyvauti šiame procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką Ministerijos teisėms ar pareigoms gali turėti teismo priimtas procesinis sprendimas, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių Ministerijos suinteresuotumą bylos baigtimi, Ministerija šalintina iš šio proceso šalių.
II.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (tyrimo medžiagos Nr. M-l-01-44972-23) dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr) TP-23-T-10898 (su vėlesniais sprendimo pakeitimais) suteikė antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą paskirta teikti Advokatė. Tarnyboje 2023 m. spalio 9 d. gautas pareiškėjo prašymas pakeisti paskirtą Advokatę, kadangi Advokatė atsisako papildyti skundą skyriumi apie galbūt vykdomą diskriminaciją ir paminėti generalinį komisarą, kuris neatsakė į jam asmeniškai adresuotą skundą. Tarnyboje 2023 m. spalio 26 d. gautas Advokatės pranešimas, kuriame Advokatė nurodė, kad surašė skundo projektą ir išsiuntė pareiškėjui, tačiau papildomai pareiškėjas pageidavo, kad Advokatė papildytų skundą tuo, jog jis nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aptartoje situacijoje buvo diskriminuojamas dėl neįgalumo. Taip pat pareiškėjas pageidavo, kad skunde būtų išdėstyti argumentai keliant klausimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn policijos generalinį komisarą. Advokatė nurodė ir tai, kad įvertinusi ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, ir matydama, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjama situacija, atsisakė juos rašyti, bei apie tai informavo pareiškėją.
8. Teismas, aptaręs ginčui aktualų reglamentavimą, nurodė, kad iš 2023 m. spalio 26 d. Advokatės pateikiamos informacijos matyti, jog pareiškėjas pageidavo skundą papildyti tuo, kad jis nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šioje situacijoje buvo diskriminuojamas dėl neįgalumo, taip pat pageidavo, kad skunde būtų išdėstyti argumentai keliant klausimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn policijos generalinį komisarą. Pareiškėjas teigia, kad Advokatė atsisakė papildyti skundą, nors jis pateikė dokumentus, patvirtinančius jo diskriminaciją. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama netinkamai.
9. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Advokatė, teikdama pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atliko antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmus, susipažino su pareiškėjo byla, teikė konsultacijas, parengė skundą. Todėl, teismo vertinimu, perkelti šį pavedimą kitam advokatui būtų ne tik neteisinga, bet ir neefektyvu bei neekonomiška valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų kontekste (Įstatymo 3 str. 2 p.), kadangi naujai paskirtas advokatas turėtų iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, pareiškėjo dokumentais, išanalizuoti juos, konsultuoti pareiškėją, rengti procesinius dokumentus ir t. t.
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jam yra teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai papildyti skundą apie galbūt vykdomą diskriminaciją ir keliant klausimą dėl generalinio komisaro patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neatsižvelgiant į Advokatės patarimus, vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo pozicija, o reikalavimas atlikti tokius veiksmus, tikėtina, neturi teisinės perspektyvos.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, gali būti pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Teismas akcentavo, kad tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti teisę fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
12. Teismas konstatavo, kad Tarnyba vykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, veiksmai atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, todėl nenustatė atsakovo veiksmų neteisėtumo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei kilti, teismas atmetė ir pareiškėjo prašymą priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo
2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
2) prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurie parodo kaip Tarnyba daro įtaką tiesiogiai su šia byla susijusiai civilinei bylai ir jos paskirtiems advokatams siekiant sužlugdyti apskundimo procesą Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT) ir administracinius procesus, kurie nagrinėjami Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir yra tiesiogiai susiję tarpusavyje; 3) kreiptis į EŽTT ar kitą kompetentingą instituciją.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja nesidomėjo byla, teismo sprendimas priimtas vadovaujantis diskriminaciniu nusistatymu, jam nebuvo užtikrintas objektyvus ir nešališkas teismo procesas. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, netinkamo administravimo ir kitų klausimų, susijusių su pareiškėjo turto disponavimu ir administravimu. Tačiau Tarnyba atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą, tačiau policijai atsisakius pradėti ikiteisminius tyrimus, Tarnyba skyrė pareiškėjui advokatus, kurie suteikė antrinę teisinę pagalbą parengiant skundus prokuratūrai dėl policijos padarytų pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo skundus ir galimo veikimo organizuotoje nusikalstamoje grupėje. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateikė skundą teismui dėl pareiškėjo skolos, todėl pareiškėjui vėl teko kreiptis į Tarnybą, parašant suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba pareiškėjui skyrė advokatą, kurio paslaugomis pareiškėjas naudojosi, tačiau, pareiškėjo vertinimu, advokatas dirbo nesąžiningai ir šališkai. Paprašius tarnybos pakeisti advokatą, Tarnyba atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas prarado galimybę turėti atstovą civilinėje byloje. Tuo metu Regionų administraciniame teisme buvo pradėta byla, teisminio proceso
Nr. 3-61-3-02944-2023-9. Po kurio laiko Tarnyba paskyrė pareiškėjui advokatą civilinėje byloje, tačiau su apribojimais, pagal kuruos pareiškėjas neturėjo teisės prašyti advokato surašyti priešieškinį
UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Tuomet pareiškėjas vėl kreipėsi į Tarnybą, prašydamas skirti advokatą, kuris padėtų parengti skundą dėl minėto diskriminacinio Tarnybos sprendimo, tačiau Tarnyba atsisakė skirti advokatą, todėl buvo pradėta antra administracinė byla, teisminio proceso
Nr. 3-61-3-06715-2023-9. Besitęsiant minėtai civilinei bylai ir su ja susijusiais procesais, pareiškėjui stengiantis apginti savo nuosavybę ir apsiginti nuo neteisėtų mokesčių, patyčių, persekiojimo, grasinimų, tyčinio pareigų neatlikimo, Regionų administraciniame teisme atsirado teisminiai procesai Nr. 3-61-3-08001-2023-9, Nr. 3-61-3-08393-2023-3, Nr. 3-61-3-09333-2023-8, Nr. 3-61-3-09456-2023-4, Nr. 3-61-3-00239-2024-5, Nr. 3-61-3-00362-2024-2, Nr. 3-61-3-01793-2024-1, Nr. 3-61-3-00798-2024-6, Nr. 3-62-3-01236-2024-4.
15. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) ar kitą kompetentingą instituciją su prašymu išaiškinti, ar Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami nurodytas administracines bylas (nesujungdami jų, nesuteikdami galimybės turėti atstovą, neleisdami apklausti atsakovų ir trečiųjų asmenų, neišreikalaudami papildomų įrodymų) nepažeidė pareiškėjo teisių į nešališką teismo procesą, užtikrino Lietuvos Respublikos priimtus įsipareigojimus ratifikavus Neįgaliųjų teisių konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, paprašyti EŽTT pateikti išvadą ar tai nėra Lietuvos valstybės institucijų galimai vykdomo socialinio, finansinio ir teisinio eksperimento pasekmė.
17. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikėsi Įstatyme nustatytos prašymo nagrinėjimo tvarkos, skyrė pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kelis kartus, pareiškėjo prašymu, keitė advokatą, motyvuotai paaiškino atsisakymo tenkinti vėlesnius pareiškėjo prašymus motyvus. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nepakankamu bendradarbiavimu su paskirtais advokatais, neįsiklausymu į jų teikiamas konsultacijas, pasikartojančių prašymų pakeisti paskirtą advokatą teikimas, neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslo ir pagalbos teikimo sąlygų bei prieštarauja pareiškėjo deklaruojamam interesui – profesionalios pažeistų savo teisių gynybos gavimui. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais, todėl dėl tokių pareiškėjo argumentų Tarnyba išsamiau nepasisako.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimai panaikinti Tarnybos
2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-NT-10898, įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovų Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnyba pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti Advokatę ir Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą nėra pagrindo, nes nenustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismo procesą, nurodo aplinkybes dėl kilusių kitų teisminių ginčų su Tarnyba, prašo kreiptis į EŽTT bei priimti naujus su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, netenkina pareiškėjo prašymo priimti ir tirti naujus įrodymus. Tokia išvada daroma nustačius, kad pateikiami ir prašomi ištirti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – Tarnybos Sprendimu. Be to, dalis teikiamų naujų įrodymų sudaryti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pirmosios instancijos teismo tiriami ir vertinami ir nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla, todėl minėti įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje ginčijamas aplinkybes.
24. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos teismo sprendime padarytos išvados.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog Tarnybos uždavinys – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą (Įstatymo 9 str. 2 d.). Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą (Įstatymo 9 str. 3 d. 2–4 p.); atlieka kitas funkcijas. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką nustato Įstatymo 18 straipsnis, kuriame nustatyta, kaip parenkamas advokatas antrinei teisinei pagalbai teikti, bei nurodytos aplinkybės, kurioms esant advokatas gali būti keičiamas.
28. Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.
29. Aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 str. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 str. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 str. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4224-662/2020).
30. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgaliojimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4224-662/2020; kt.).
31. Nagrinėjamu atveju Tarnyba Sprendimu atsisakydama pakeisti Advokatę, atliko pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, pareikalavo Advokatės paaiškinimų. Advokatė pateikė išsamius paaiškinimus, iš kurių bei pateikto pareiškėjo ir Advokatės susirašinėjimo elektroniniu paštu, matyti, kad Advokatė ne kartą bendravo su pareiškėju jam paskirtos antrinės teisinės pagalbos klausimu, nurodė dėl kokių priežasčių atsisako papildyti parengtą procesinį dokumentą pagal pareiškėjo pageidavimą dėl keliamų reikalavimų neperspektyvumo ir įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes nebuvimo, nurodė, kad pareiškėjas, manydamas esant būtina, gali papildyti procesinį dokumentą pats.
32. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kurie Tarnybai būtų sudarę pagrindą keisti pareiškėjui paskirtą Advokatę, kadangi nebuvo nustatyta, jog ji būtų neteikusi antrinės teisinės pagalbos arba ją būtų teikusi netinkamai ar būtų kiti Įstatyme nustatyti pagrindai Advokatės pakeitimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tarnybos Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Kadangi nebuvo nustatyta, jog buvo pagrindas pakeisti Advokatę, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą pakeisti Advokatę.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
34. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Tarnybos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju neteisėti Tarnybos darbuotojų veiksmai nebuvo nustatyti, o nenustačius padarytų pažeidimų, nėra pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, diskriminavo pareiškėją. Pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi vien pareiškėjo nepasitenkinimas teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra pagrindas manyti jį buvus šališku ar diskriminavus pareiškėją jam nepateikus konkrečių teismo šališkumą pagrindžiančių duomenų arba pagrįstų argumentų dėl jo diskriminavimo.
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo pareikštą prašymą kreiptis į EŽTT ar kitą kompetentingą instituciją su prašymu išaiškinti, ar Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami pareiškėjo nurodytas administracines bylas (nesujungdami jų, nesuteikdami galimybės turėti atstovą, neleisdami apklausti atsakovų ir trečiųjų asmenų, neišreikalaudami papildomų įrodymų) nepažeidė pareiškėjo teisių į nešališką teismo procesą, užtikrino Lietuvos Respublikos priimtus įsipareigojimus ratifikavus Neįgaliųjų teisių konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, paprašyti EŽTT pateikti išvadą ar tai nėra Lietuvos valstybės institucijų galimai vykdomo socialinio, finansinio ir teisinio eksperimento pasekmė, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.
37. Konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti EŽTT pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teismui kreiptis į EŽTT dėl išaiškinimų yra bendro ir abstraktaus pobūdžio, be kita ko, formuluojamas dėl kitų administracinių bylų. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kokie principiniai klausimai (kokias Konvencijoje numatytas teises ir laisves reiktų aiškinti ar taikyti), susiję su Konvencija, administracinėje byloje yra keliami, bei kokie duomenys, pareiškėjo nuomone, šiuos klausimus patvirtina / pagrindžia. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą pareiškėjo nurodytais klausimais.
39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija