JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2014 m. birželio 18 d. Nr. 13B-0950

Jonava

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 patvirtinto Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo 20 ir 28 punktais:

1. T v i r t i n u:

1.1. Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama);

1.2. Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus  2008 m.  birželio  10 d. įsakymą Nr. 13B - 626 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2.2. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 13B-169 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13B-626 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

2.3. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 13B-202 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“;

2.4. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 13B-291 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 13B-202 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Administracijos direktorius                                                                        Jonas Klemensas Sungaila

PATVIRTINTA

Jonavos rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2014 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 13B-0950

JONAVOS rajono SAVIVALDYBĖS Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektus, organizavimą ir vykdymą, rodiklius, disponavimą švietimo stebėsenos informacija ir finansavimą.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.

3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme bei Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

4. Jonavos rajono savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – švietimo stebėsena) – yra nuolatinė savivaldybės švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas bei tam reikalingų duomenų rinkimas apie ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą ir kt. 

5. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas Jonavos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, informuoti visuomenę apie švietimo būklę savivaldybėje.

6. Švietimo stebėsenos uždaviniai:

6.1. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie savivaldybės lygmens švietimo būklę;

6.2. analizuoti, vertinti ir prognozuoti švietimo kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

6.3. teikti ir skelbti švietimo stebėsenos duomenis ir/arba analitinę informaciją.

7. Švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė.

8. Subjektai, vykdantys švietimo stebėseną savivaldybėje: 

8.1. Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – savivaldybės administracija);

8.2. Jonavos rajono savivaldybės tarybai pavaldžios švietimo įstaigos (toliau – švietimo įstaiga).

9. Švietimas savivaldybėje stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

9.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai ir pasekmės);  

9.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, neformalusis švietimas, švietimo programos, švietimo pagalba);

9.3. švietimo valdymo lygmenų – savivaldybės ir švietimo įstaigų.

10. Savivaldybės švietimo stebėsenos principai atitinka Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše išdėstytus principus.

II. ŠVIETIMO STEBĖSENOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

11. Švietimo stebėsenos užsakovai ir vartotojai yra nacionalinio lygmens švietimo valdymo ir kitos su švietimo veikla susijusios institucijos, savivaldybės taryba ir administracija, švietimo įstaigos. Švietimo stebėsenos vartotojai gali būti ir kitos suinteresuotos šalys.

12. Švietimo stebėsenos savivaldybėje organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

12.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

12.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

12.3. duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

12.4. analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

12.5. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą užsakovams ir /arba skelbimą naudotojams.

13. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir švietimo įstaigos lygmenimis.

14. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo savivaldybės administracija (Švietimo, kultūros ir sporto skyrius).

15. Duomenis, reikalingus savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai, teikia savivaldybės administracijos padaliniai, švietimo įstaigos ir kitos savivaldybei pavaldžios įstaigos.

16. Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės švietimo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai atsako už savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai reikalingų duomenų pateikimą laiku, už jų patikimumą, teisingumą ir kokybę.

17. Švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo švietimo įstaigos. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas švietimo įstaigos lygmeniu nustatomas švietimo įstaigos dokumentuose.

III. ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

18. Švietimo stebėsenos rodiklių (toliau – rodikliai) sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

19. Rodiklių sąrašas atnaujinamas pagal poreikį, bet ne dažniau kaip kartą per metus.

20. Rodikliai turi atitikti šiuos kriterijus:

20.1. rodiklio aiškumas, informatyvumas ir validumas;

20.2. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

20.3. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas.

21. Rodiklių sąraše nurodoma:

21.1. rodiklio pavadinimas;

21.2. rodiklio aprašymas;

21.3. rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys;

21.4. laikotarpis, už kurį renkami duomenys;

21.5. duomenų šaltinis internete arba atsakingas (asmuo, padalinys, įstaiga) už duomenų pateikimą.

22. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos direktorius.

IV. DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA IR FINANSAVIMAS

23. Visais savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliams skaičiuoti renkamais duomenimis disponuoja savivaldybės administracija (Švietimo, kultūros ir sporto skyrius). Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos apibendrinta informacija prieinama savivaldybės internetinėje svetainėje www.jonava.lt.  

24. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

25. Visais švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodikliams skaičiuoti renkamais duomenimis disponuoja švietimo įstaiga. Švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėsenos apibendrinta informacija skelbiama švietimo įstaigos  internetinėje svetainėje. 

26. Švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp švietimo įstaigos ir duomenų gavėjo.

27. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliams apskaičiuoti būtini duomenys ir informacija teikiami neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai naudojami prieinami Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys, taip pat kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt. – viešai skelbiami duomenys.

_________________________

PATVIRTINTA

Jonavos rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2014 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 13B-0950

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys	Laikotarpis, už kurį renkami duomenys	Duomenų šaltinis arba atsakingas už duomenų pateikimą
1	2	3	4	5
1.Švietimo konteksto rodikliai (parodo aplinkos sąlygas, darančias poveikį švietimo procesams savivaldybėje):
1.1. Gyventojų sudėtis pagal amžių	Savivaldybės gyventojų dalis (%) pagal amžiaus grupes	Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d. Iš jų:	Metai	Lietuvos Respublikos statistikos departamentas http://db1.stat.gov.lt
		0-6 m. gyventojų skaičius
		7-16 m. gyventojų skaičius
		17-24 m. gyventojų skaičius
		25-39 m. gyventojų skaičius
		40-64 m. gyventojų skaičius
		65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius
1.2. Gimstamumas	Per praėjusius metus gimusių vaikų skaičius	Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajono savivaldybėje gimusių vaikų skaičius	Metai	Lietuvos Respublikos statistikos departamentas http://db1.stat.gov.lt
1.3. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų), kuriems buvo suteikta  kompleksinė pagalba, dalis	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų), kuriems buvo suteikta kompleksinė pagalba, dalis (%)	Bendras 0-6 metų amžiaus vaikų  skaičius savivaldybėje sausio 1 d.	Metai	Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius
		Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų), kuriems buvo suteikta kompleksinė pagalba, skaičius. Vienos šeimos vaikai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) skaičiuojami kaip vienas vienetas
1.4. Nemokamai maitinamų mokinių dalis	Nemokamai maitinamų mokinių dalis (%)	Priešmokyklinukų, 1 – 10 ir I-IV gimn. kl. (be suaugusiųjų) mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	Metai	Socialinės paramos skyrius
		Nemokamai maitinamų priešmokyklinukų, 1 – 10 ir I-IV gimn. kl. (be suaugusiųjų) skaičius spalio 15 d.
1.5. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis (%), lyginant su bendru mokinių skaičiumi	1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų :	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių skaičius. Iš jų:
		ugdomų bendrojo ugdymo klasėse skaičius
		ugdomų specialiosiose klasėse skaičius
1.6. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, kuriems buvo skirtas privalomas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, dalis	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, kuriems buvo skirtas privalomas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, dalis (%)	Bendras 0-6 metų amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje sausio 1 d.	Metai	Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius
		Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, kuriems buvo skirtas privalomas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, skaičius
1.7. Mokinių, kuriems buvo taikytos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, dalis	Mokinių, kuriems buvo taikytos vaiko minimalios priežiūros priemonės dalis (%); Mokinių, kuriems buvo taikytos vaiko vidutinės priežiūros priemonės dalis (%)	1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių (be suaugusiųjų) skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų :	Metai	Savivaldybės vaiko gerovės komisija
		mokinių, kuriems buvo taikytos vaiko minimalios priežiūros priemonės, skaičius
		mokinių, kuriems buvo taikytos vaiko vidutinės priežiūros priemonės, skaičius
2. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus savivaldybės švietimo tikslams pasiekti):
2.1. Materialiniai ir finansiniai ištekliai:
2.1.1.  Savivaldybės biudžeto išlaidos švietimui	Savivaldybės biudžeto išlaidos (Lt) švietimui ir kaip savivaldybės biudžeto dalis (%)	Bendra savivaldybės biudžeto suma (Lt) Švietimui skirta savivaldybės biudžeto suma (Lt.)	Metai	Finansų ir biudžeto skyrius
2.1.2. Renovuotų ar  atnaujintų savivaldybės švietimo įstaigų pastatų dalis	Pilnai renovuotų savivaldybės švietimo įstaigų pastatų dalis (%); Atnaujintų savivaldybės švietimo įstaigų pastatų dalis (%)	Švietimo įstaigų skaičius rugsėjo 1 d.	Metai	Finansų ir biudžeto skyrius; Strateginio planavimo ir investicijų skyrius; Švietimo įstaigos
		Švietimo įstaigų pastatų renovacijai ir remontui skirtų ir panaudotų lėšų suma pagal švietimo įstaigas gruodžio 31 d.
2.1.3. Vienam bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui tenkančios mokinio krepšelio ir aplinkos  lėšos	Vienam savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui tenkanti mokinio krepšelio ir aplinkos (savivaldybės biudžeto) lėšų suma (Lt)	Mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose rugsėjo 1 d.	Metai	Mokinių registras Finansų ir biudžeto skyrius
		Mokinio krepšelio lėšų suma (Lt)
		Aplinkos (savivaldybės biudžeto) lėšų suma (Lt)
		Mokinio krepšelio ir aplinkos lėšos, tenkančios vienam mokiniui pagal bendrojo ugdymo mokyklas
2.1.4. Vienam ikimokyklinio ugdymo mokyklos  mokiniui tenkančios mokinio krepšelio ir aplinkos lėšos	Vienam savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklos mokiniui tenkanti mokinio krepšelio ir aplinkos (savivaldybės biudžeto)  lėšų suma (Lt.)	Mokinių skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklose rugsėjo 1 d.	Metai	Mokinių registras Finansų ir biudžeto skyrius
		Mokinio krepšelio lėšų suma (Lt)
		Aplinkos (savivaldybės biudžeto) lėšų suma (Lt)
		Mokinio krepšelio ir aplinkos lėšos, tenkančios vienam mokiniui pagal ikimokyklinio ugdymo mokyklas
2.2. Personalas:
2.2.1. Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis	Tinkamą kvalifikaciją turinčių bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų dalis (%)	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų skaičius spalio 1 d. Iš jų:	Mokslo metai	Pedagogų registras (ataskaitos 3-mokykla, 4-mokykla)
		turinčių tinkamą kvalifikaciją skaičius spalio 1 d.
2.2.2. Pedagogų pasiskirstymas pagal amžių	Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, pasiskirstymas (%) pagal amžių	Bendrojo ugdymo pedagogų skaičius spalio 1 d. Iš jų:	Mokslo metai	Pedagogų registras (ataskaita 3-mokykla)
		iki 25 m.
		25 – 34 m.
		35 – 44 m.
		45 – 54 m.
		55 - 64 m.
		65 m. ir vyresni
2.2.3. Pedagogų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas.	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d. Iš jų:	Mokslo metai	Pedagogų registras (ataskaitos 3-mokykla, 4-mokykla)
		vyresniųjų mokytojų (pedagogų) skaičius
		mokytojų (pedagogų) metodininkų skaičius
		mokytojų (pedagogų) ekspertų skaičius
		neatestuotų mokytojų (pedagogų) skaičius
		Jei  asmuo turi kelias atskirų dalykų kvalifikacines kategorijas, skaičiuojama viena  turima aukščiausia kategorija
2.2.4. Mokyklų vadovų pasiskirstymas pagal vadybines kvalifikacines kategorijas	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų (direktorių, pavaduotojų ugdymui) pasiskirstymas (%) pagal vadybines kvalifikacines kategorijas	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų skaičius spalio 1 d. Iš jų:	Mokslo metai	Pedagogų registras (ataskaitos 3-mokykla, 4-mokykla)
		turinčių III vadybinę kategoriją skaičius
		turinčių II vadybinę kategoriją skaičius
		turinčių I vadybinę kategoriją skaičius
		neatestuotų skaičius
3. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo pokyčių eigą):
3.1. Mokymas ir mokymasis:
3.1.1. Švietimo įstaigose ugdomų 0-6 metų vaikų dalis	Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0-6 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi	Bendras 0-6 metų amžiaus vaikų  skaičius savivaldybėje sausio 1 d. Iš jų:	Metai	Seniūnijos Mokinių registras
		ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas
3.1.2. Mokinių pasiskirstymas pagal bendrojo ugdymo programas	Mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius	Mokinių skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų besimokančių pagal:	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		priešmokyklinio ugdymo programą skaičius
		pradinio ugdymo programą skaičius
		pagrindinio ugdymo programą skaičius
		vidurinio ugdymo programą skaičius
3.1.3. Suaugusiųjų mokinių pasiskirstymas pagal  suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas	Suaugusiųjų, besimokančių pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas, skaičius	Suaugusiųjų mokinių skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų besimokančių pagal:	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		suaugusiųjų pradinio ugdymo programą skaičius
		suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą skaičius
		suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą skaičius
3.1.4. Mokinių, dalyvaujančių neformaliajame švietime,  dalis	Mokinių, lankančių neformaliojo švietimo būrelius mokykloje dalis (%); Mokinių, lankančių neformaliojo švietimo mokyklas, dalis (%)	1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla) Bendrojo ugdymo mokyklos
		Mokinių, lankančių, neformaliojo švietimo būrelius mokykloje, skaičius spalio 1 d. Jei mokinys lanko kelis neformaliojo švietimo būrelius, jis skaičiuojamas vieną kartą.
		Mokinių, lankančių neformaliojo švietimo mokyklas, skaičius spalio 1 d.  Jei mokinys lanko kelias neformaliojo švietimo mokyklas, jis skaičiuojamas vieną kartą.
3.1.5. Suaugusiųjų asmenų, dalyvaujančių  neformaliajame švietime, dalis	Savivaldybės suaugusiųjų asmenų, tobulinančių profesines žinias ir kompetencijas dalis (%); Savivaldybės suaugusiųjų asmenų, tobulinančių asmeninius gebėjimus ir kompetencijas, dalis (%)	Savivaldybės suaugusių gyventojų  (nuo 18 metų amžiaus) skaičius sausio 1 d.	Metai	Lietuvos Respublikos statistikos departamentas http://db1.stat.gov.lt Jonavos suaugusiųjų švietimo centras Savivaldybės švietimo, kultūros ir kt. įstaigos.
		Suaugusiųjų, tobulinančių profesines žinias ir kompetencijas, skaičius vasario 1 d. Jei asmuo dalyvauja keliose programose, jis skaičiuojamas vieną kartą.
		Suaugusiųjų, tobulinančių asmeninius gebėjimus ir kompetencijas, skaičius vasario 1 d. Jei asmuo dalyvauja keliose programose, jis skaičiuojamas vieną kartą.
3.1.6.  Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis	Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus ir dalies (%) pasiskirstymas pagal pamokų praleidimo priežastis: pateisintos, nepateisintos	1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	Mokslo metai	Mokinių registras Bendrojo ugdymo mokyklos
		Per praėjusius mokslo metus bendras praleistų pamokų skaičius (skaičiuojamas mokslo metų pabaigoje). Iš jų:
		dėl pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius. Iš jų:
		dėl sveikatos problemų praleistų pamokų skaičius.
		Be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius.
3.1.7. Mokyklos nelankančių mokinių skaičius	Mokyklos nelankiusių (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų) mokinių skaičius per praėjusius mokslo metus	Mokyklos nelankančių mokinių skaičius. Jei mokinys be pateisinamos priežasties kelis mėnesius buvo nelankančiųjų sąraše, jis skaičiuojamas vieną kartą	Mokslo metai	Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema (NEMIS)
3.1.8. Mokinių pasiskirstymas pagal užsienio kalbas, kurių mokosi	Mokinių pasiskirstymas (%) pagal užsienio kalbas (anglų, rusų, vokiečių ir kitas), kurių mokosi	1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų:	Mokslo metai	Mokinių registras
		besimokančių anglų k. skaičius
		besimokančių rusų k. skaičius
		besimokančių vokiečių k. skaičius
		besimokančių kitų užsienio kalbų skaičius
3.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:
3.2.1. Vidutinis mokinių  skaičius ikimokyklinio ir  priešmokyklinio ugdymo grupėse	Vidutinis mokinių (be ugdomų specialiosiose grupėse) skaičius ikimokyklinio ir  priešmokyklinio ugdymo grupėse	Mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą (be ugdomų specialiosiose grupėse), skaičius rugsėjo 1 d.	Mokslo metai	Mokinių registras Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos
		Ikimokyklinio ugdymo grupių (be specialiųjų) skaičius. Jungtinė grupė, kurioje vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, yra daugiau, skaičiuojama kaip ikimokyklinio ugdymo grupė
		Mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą (be ugdomų specialiosiose grupėse), skaičius rugsėjo 1 d.
		Priešmokyklinio ugdymo grupių (be specialiųjų) skaičius. Jungtinė grupė, kurioje vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, yra daugiau, skaičiuojama kaip priešmokyklinio ugdymo grupė
3.2.2. Vidutinis mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius  klasėje	Vidutinis mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą (be ugdomų specialiosiose klasėse),  skaičius klasėje	Mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, pagal Pradinio ugdymo programą skaičius rugsėjo 1 d.	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		1-4 klasių (be specialiųjų) skaičius
3.2.3. Vidutinis mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programą, skaičius klasėje	Vidutinis mokinių (be suaugusiųjų, be ugdomų specialiosiose klasėse) ugdomų pagal Pagrindinio ugdymo programą, skaičius klasėje	Mokinių (be suaugusiųjų), ugdomų bendrosiose klasėse, pagal Pagrindinio ugdymo programą skaičius	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		5-10 ir I-II gimn. klasių (be suaugusiųjų, be specialiųjų) skaičius
3.2.4. Vidutinis mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programą, skaičius  klasėje	Mokinių (be suaugusiųjų), ugdomų pagal Vidurinio ugdymo programą, skaičius klasėje	Mokinių (be suaugusiųjų), ugdomų pagal Vidurinio ugdymo programą skaičius	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		III-IV gimn. klasių (be suaugusiųjų) skaičius
3.2.5. Pavežamų iš namų į mokyklą mokinių dalis	Pavežamų iš namų į mokyklą 1-12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų dalis (%)	1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių skaičius ir priešmokyklinukų skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų:	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		pavežamų iš namų į mokyklą skaičius
3.2.6. Pavežamų iš mokyklos į namus mokinių dalis	Pavežamų iš mokyklos į namus 1-12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų dalis (%)	1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių skaičius ir priešmokyklinukų skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų:	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1-mokykla)
		pavežamų iš mokyklos į namus skaičius
3.2.7. Prevencijos programas įgyvendinusių bendrojo ugdymo mokyklų dalis	Patyčių ir smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programas įgyvendinusių bendrojo ugdymo mokyklų dalis (%)	Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius. Iš jų įgyvendinusių:	Metai	Švietimo, kultūros ir sporto skyrius Bendrojo ugdymo mokyklos
		patyčių ir smurto prevencijos programas skaičius
		alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programas skaičius
3.2.8. Vaikų socializacijos programų įgyvendinimas	Vaikų socializacijos programas (vasaros ir vykdomų visus metus) įgyvendinusių bendrojo ugdymo mokyklų dalis (%); Vaikų socializacijos programose dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių dalis (%)	Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius. Iš jų:	Mokslo metai	Švietimo, kultūros ir sporto skyrius Bendrojo ugdymo mokyklos
		įgyvendinusių vaikų vasaros socializacijos programas skaičius
		1 – 10 ir I-IV gimn. kl. mokinių (be suaugusiųjų) skaičius rugsėjo 1 d. Iš jų :
		dalyvavusių vasaros socializacijos programose skaičius
		dalyvavusių socializacijos programose, vykdomose visus metus, skaičius
4. Švietimo rezultatų ir pasekmių rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui):
4.1. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo, taikant standartizuotus testus, rezultatai	Savivaldybės mokinių procentinis pasiskirstymas pagal atitinkamo dalyko mokymosi pasiekimų lygmenis (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis), lyginant su šalies tuo pačiu rodikliu	Savivaldybės atitinkamos klasės mokinių, dalyvavusių mokymosi pasiekimų įvertinime taikant standartizuotus testus, skaičius. Iš jų:	Mokslo metai	Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) Bendrojo ugdymo mokyklos
		nepasiekusių patenkinamo lygmens skaičius
		pasiekusių patenkinamą lygmenį skaičius
		pasiekusių pagrindinį lygmenį skaičius
		pasiekusių aukštesnįjį lygmenį skaičius
		Šalies mokinių procentinis pasiskirstymas pagal atitinkamo dalyko mokymosi pasiekimų lygmenis (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis)
4.2. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai	Savivaldybės mokinių PUPP įvertinimų (10 balų sistemoje) procentinis pasiskirstymas lyginant su šalies tuo pačiu rodikliu	10 ir II gimn. kl. mokinių, dalyvavusių PUPP, skaičius. Iš jų:	Mokslo metai	Bendrojo ugdymo mokyklos NEC
		gavusių įvertinimą 0 balų skaičius
		gavusių įvertinimus nuo 1 iki 3 balų skaičius
		gavusių įvertinimus nuo 4 iki 6 balų skaičius
		gavusių 7-8 balų įvertinimus skaičius
		gavusių 9-10 balų įvertinimus skaičius
		Šalies mokinių PUPP įvertinimų procentinis pasiskirstymas
4.3. Valstybinių brandos egzaminų rezultatai	Savivaldybės abiturientų valstybinių brandos egzaminų dalykų įvertinimų pasiskirstymas (%) pagal pasiekimų lygmenis (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis), lyginant su tuo pačiu šalies rodikliu	Abiturientų, laikiusių mokomojo dalyko valstybinį brandos egzaminą, skaičius. Iš jų:	Mokslo metai	NEC
		nepasiekusių patenkinamo lygmens (0-15 balų) skaičius
		pasiekusių patenkinamą lygmenį skaičius (16-35 balų)
		pasiekusių pagrindinį lygmenį skaičius (36-85 balų)
		pasiekusių aukštesnįjį lygmenį skaičius (86-100 balų)
		Šalies abiturientų valstybinių brandos egzaminų dalykų įvertinimų pasiskirstymas (%) pagal pasiekimų lygmenis
4.4. Mokinių, kartojančių kursą, dalis	Mokinių (be suaugusiųjų), kartojančių kursą dalis (%)	1 – 10 ir I-III gimn. kl. mokinių (be suaugusiųjų) skaičius mokslo metų pabaigoje. Iš jų:	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1- mokykla)
		paliktų kartoti kursą skaičius
4.5. Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis	Įgijusių (be suaugusiųjų) pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)	10 ir II gimn. klasių mokinių (be suaugusiųjų) skaičius mokslo metų pabaigoje Iš jų:	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1- mokykla) Bendrojo ugdymo mokyklos
		įgijusių pagrindinį išsilavinimą skaičius mokslo metų pabaigoje. Iš jų:
		tęsiančių mokslą savo ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje skaičius
		tęsiančių mokslą profesinėje mokykloje skaičius
		kita
4.6. Įgijusių vidurinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis	Įgijusių (be suaugusiųjų) vidurinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)	IV gimn. klasės mokinių (be suaugusiųjų) skaičius mokslo metų pabaigoje. Iš jų	Mokslo metai	Mokinių registras (ataskaita 1- mokykla) Gimnazijos
		įgijusių vidurinį išsilavinimą skaičius. Iš jų:
		įstojusių į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius
		įstojusių į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius
		įstojusių į profesines mokyklas skaičius
		kita
4.7. Abiturientų, įstojusių į aukštąsias (universitetines ir neuniversitetines) mokyklas, pasiskirstymas pagal mokslo sričių studijas	Savivaldybės abiturientų, įstojusių į aukštąsias (universitetines ir neuniversitetines) mokyklas, pasiskirstymas (%) pagal mokslo sričių studijas	Abiturientų, įstojusių į į aukštąsias (universitetines ir neuniversitetines) mokyklas skaičius spalio 1 d. Iš jų, pasirinkusių studijas :	Metai	Gimnazijos
		humanitarinių mokslų srityje skaičius
		socialinių mokslų srityje skaičius
		fizinių mokslų srityje skaičius
		žemės ūkio mokslų srityje skaičius
		biomedicinos mokslų srityje skaičius
		technologijos mokslų srityje skaičius

________________________________