Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-2536 ir LIETUVOS RESPUBLIKOS antstolių įstatymo nr. ix-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XIIIP‑2537

 

2019 m. vasario 27 d. Nr. 201

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-921 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2536 (toliau – Civilinio proceso kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2537 (toliau – Antstolių įstatymo projektas, o nurodant kartu – projektai) ir pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl projektais siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:

1. Civilinio proceso kodekso projekto 2 straipsnyje nustatyta pareiga naują vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš to paties skolininko teikti vykdyti tam pačiam antstoliui tik iš dalies sprendžia projektų aiškinamajame rašte iškeltą problemą, kad išieškojimą iš to paties skolininko dažnai vykdo skirtingi antstoliai ir dėl to padidėja bendra iš skolininko išieškomų vykdymo išlaidų suma, nes siūloma nuostata būtų taikoma tik išieškotojui, kuris jau yra pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš šio skolininko, o visi kiti išieškotojai vykdomuosius dokumentus ir toliau galėtų teikti bet kuriam toje teritorijoje veikiančiam antstoliui. Siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo ir projektų aiškinamajame rašte iškelto tikslo, kad visas skolininko vykdomąsias bylas vykdytų vienas antstolis, taip pat užtikrinant, kad dėl reikalavimo naują vykdomąjį dokumentą teikti vykdyti tam pačiam antstoliui dauguma naujų vykdomųjų dokumentų nebūtų teikiami vykdyti tik tiems antstoliams, kurie šiuo metu vykdo daugiausia bylų, Civilinio proceso kodekso projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomais dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti tam pačiam antstoliui, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiame punkte nurodytus principus šiuo metu antstoliams paskirstomi tik vykdomieji dokumentai dėl administracinių baudų išieškojimo, įgyvendinus siūlomus pakeitimus būtų sukurta vienoda ir skaidri visų vykdomųjų dokumentų paskirstymo antstoliams tvarka.

Kadangi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko bus teikiami vykdyti vienam antstoliui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad tuo atveju, jeigu išieškotų lėšų nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, turėtų būti papildyta nustatant, kad tuo atveju, kai to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos lėšos skiriamos anksčiausiai pradėtai vykdomajai bylai. Toks teisinis reguliavimas leistų sumažinti to paties skolininko atžvilgiu vykdomų bylų skaičių, bet nesukeltų neigiamų pasekmių išieškotojui, nes išieškotojui tenkančios sumos nesumažėtų, bet būtų nustatyta išieškotų lėšų paskirstymo tvarka tarp to išieškotojo naudai vykdomų vykdomųjų bylų. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse buvo įtvirtintas baudos priverstinio išieškojimo senaties terminas, siūlymas išieškotas lėšas skirti ne visoms to paties išieškotojo naudai vykdomoms vykdomosioms byloms, bet seniausiai skolai padengti, užtikrintų efektyvesnį baudų išieškojimo procesą, nes mažėtų atvejų, kai bus taikomas baudos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

2. Siekiant apriboti antstolių galimybes atlikti perteklinius vykdymo proceso veiksmus, Civilinio proceso kodekso projekto 1 straipsnyje siūloma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti antstolio veiksmų prioritetinį eiliškumą atskiriems vykdymo proceso rezultatams pasiekti, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad kiekviena vykdomoji byla yra skirtinga, todėl poreikis atlikti konkrečius priverstinio vykdymo veiksmus priklauso nuo kiekvienos vykdomosios bylos faktinių aplinkybių ir objektyviai gali būti skirtingas.

Užtikrinant vykdymo proceso ekonomiškumą, skaidrumą, paprastesnį ir aiškesnį vykdymo išlaidų apskaičiavimo procesą, taip pat siekiant apriboti antstoliams galimybę didinti vykdymo išlaidas atliekant perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus priverstinio vykdymo veiksmus, tikslinga pakeisti vykdymo išlaidų struktūrą ir panaikinti vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Toks reguliavimas reikštų, kad antstoliui, kaip ir šiuo metu, būtų apmokamos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Antstolis, turėdamas teisę nemokamai gauti informaciją iš valstybės registrų, kredito įstaigų, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų savo sąskaita ir sėkmingo išieškojimo atveju gautų atlygį. Panaikinus vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, nebūtų skaičiuojamos vykdymo išlaidos už antstolio atliekamas užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, antstolio procesinių dokumentų rengimą ir kitus veiksmus, susijusius su priverstinio vykdymo priemonių taikymu, tačiau, kaip ir šiuo metu, būtų skaičiuojamos realiai patirtos išlaidos, kurias antstolis apmoka tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (pašto paslaugų, bankinių pavedimų, turto ekspertizės ir kt.). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antstoliams nebebūtų prasmės atlikti perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus veiksmus, nes už jų atlikimą nebūtų apmokama, t. y. patys antstoliai būtų suinteresuoti ekonomišku ir efektyviu vykdymo proceso rezultatu.

3. Priėmus Antstolių įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, kad atlygis antstoliui negali viršyti 15 procentų išieškomos sumos, išieškant nedideles skolas maksimalus galimas atlygis antstoliui sudarytų: išieškant skolas iki 2,9 euro – 0,44 euro, išieškant nuo 2,9 iki 14,48 euro – 2,17 euro, išieškant nuo 14,48 iki 57,92 euro – 8,69 euro, išieškant nuo 57,92 iki 289,62 euro – 43,44 euro ir, palyginti su Sprendimų vykdymo instrukcijoje šiuo metu nustatytais atlygio dydžiais, sumažėtų nuo 1,84 iki 18,4 karto. Atsižvelgiant į tai, kad, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolos iki 289,62 euro sudaro daugiau kaip 60 procentų visų piniginių išieškojimų, o skolos iki 1000 eurų sudaro daugiau kaip 80 procentų visų piniginių išieškojimų, 15 procentų dydžio atlygio antstoliui nustatymas šiose vykdomosiose bylose reikštų, kad antstolio veikla taptų nuostolinga. Įvertinus šias aplinkybes ir siūlymą panaikinti papildomas vykdymo išlaidas, išieškant nedideles skolas, kaip ir šiuo metu, turėtų būti taikomas fiksuotas atlygis, o maksimalus atlygio dydis turėtų būti taikomas tik išieškant didesnes skolas.

4. Siekiant sudaryti prielaidas, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, antstolio veikla netaptų nuostolinga, tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir suteikti antstoliui teisę aukciono tvarka realizuoti ne tik įkeistą kilnojamąjį, bet ir kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, taip suteikiant antstoliui galimybę pajamų gauti ne iš priverstinio vykdomųjų dokumentų vykdymo, bet iš sutartiniais pagrindais teikiamų paslaugų.

5. Antstolių įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis siūloma nustatyti, kad antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitos būtų skelbiamos viešai. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektais siekiama mažinti skolininkų piniginę naštą, ginti jų interesus ribojant neproporcingai dideles vykdymo išlaidas ir apsaugant nuo perteklinių vykdymo veiksmų atlikimo, tačiau antstolių pajamų ir išlaidų viešas skelbimas pats savaime nespręs didelių vykdymo išlaidų problemos. Be to, šiuo metu jokios kitos profesijos atstovams nenustatyta pareiga viešai skelbti informaciją apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas, todėl tokios pareigos nustatymas išimtinai tik antstoliams būtų diskriminacinis. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad Antstolių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta, jog teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant didinti antstolių veiklos skaidrumą, turėtų būti papildomas ne Antstolių įstatymas numatant viešą antstolio pajamų ir išlaidų skelbimą, bet Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, kurioje pateikiamas asmenų, kurių turto deklaracijų duomenys skelbiami viešai, sąrašas.

6. Siekiant užtikrinti skaidresnį ir nešališką vykdymo procesą, Antstolių įstatymo projektą siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimus antstolio ir antstolio padėjėjo asmeniui bei ribojančiomis galimybę šiems asmenims piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais:

6.1. Papildyti Antstolių įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuostatomis, draudžiančiomis antstoliui atliekant antstolio funkcijas naudotis įmonės, kurios savininkas ar dalininkas yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimas giminaitis, paslaugomis. Analogišką draudimą tikslinga numatyti ir antstolio padėjėjui Antstolių įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje antstolio padėjėjo veiklos apribojimus.

6.2. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, reguliuojančią drausminės nuobaudos galiojimą, papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo drausminės nuobaudos galiojimo, išskyrus sprendimo paskirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių apskundimą. Užtikrinant, kad antstolio funkcijų neatliktų asmuo, kuriam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš antstolių arba buvo priimtas sprendimas antstolio neatestuoti, Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tikslinga papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad antstolio įgaliojimai gali būti stabdomi, jeigu antstolis apskundė jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių arba sprendimą antstolio neatestuoti.

6.3. Užtikrinant, kad antstolio veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, tikslinga papildyti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą nustatant, kad asmuo antstolio įgaliojimų netenka įsiteisėjus ne tik teismo nuosprendžiui, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, bet ir nuosprendžiui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

6.4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos antstolių rūmai yra įgalioti nagrinėti skundus dėl antstolio neprocesinės veiklos ir priimti administracinio pobūdžio sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo antstoliui arba antstolio padėjėjui ar atsisakymo taikyti drausminę atsakomybę, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje tikslinga nustatyti, kad Lietuvos antstolių rūmų atsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

6.5. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, siekiant užtikrinti tinkamą antstolių padėjėjų kvalifikaciją ir profesines žinias, tikslinga Antstolių įstatymo 33 straipsnyje, reguliuojančiame antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, įtvirtinti ir antstolių padėjėjų atestacijos institutą nustatant, kad kas penkerius metus Lietuvos antstolių rūmai vykdo antstolių padėjėjų atestaciją.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

 

 

Teisingumo ministras                                                                      Elvinas Jankevičius