KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ ETIKOS IR ANTIKORUPCINIO ELGESIO KODEKSO PATVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 20 d. Nr. V1E-904
Kaišiadorys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi,
t v i r t i n u Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodeksą (pridedama).
PATVIRTINTA
Kaišiadorių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2024 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V1E-904
KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ ETIKOS IR ANTIKORUPCINIO ELGESIO KODEKSAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) tikslas – apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių privalo laikytis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) darbuotojai, t. y. valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), kad, vykdant jiems nustatytas funkcijas ir pareigas, būtų užtikrintas jų nepriklausomumas, užkertamas kelias atsirasti ir plisti korupcijai, sukurta tinkama ir geranoriška darbo aplinka, būtų gerinamas Administracijos įvaizdis bei didinamas Administracijos darbuotojų atsakomybės siekis prieš visuomenę.
2. Kodekso paskirtis – apibrėžti elgesio ir etikos normas, kurių pagrindu užtikrinamas konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principas, tobulinama korupcinių nusižengimų prevencija, stiprinamas asmenų, dirbančių Administracijoje, nepriklausomumas, autoritetas, skatinama atsakomybė už savo veiksmus, ugdoma pagarba bendradarbiams ir kitiems asmenims, didinamas Administracijos autoritetas visuomenėje ir formuojamas teigiamas vietos valdžios įvaizdis, užkertamas kelias atsirasti ir plisti korupcijai.
3. Kodekse nustatomi pagrindiniai Administracijos darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio standartai, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningumą, atsakingumą, korupcijos netoleravimą, taip pat aprašomi pavyzdiniai galimos korupcinio pobūdžio rizikos atvejai ir Administracijos darbuotojų veiksmai su jais susidūrus.
4. Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
BENDRIEJI ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ ELGESIO REIKALAVIMAI
6. Administracijos darbuotojas privalo:
6.1. vadovautis šiame Kodekse nustatytomis etikos vertybėmis ir vykdyti reikalavimus, laikytis visuotinai priimtinų dorovės normų;
6.2. nepriekaištingai ir atsakingai atlikti pareigas ir vykdyti reikalavimus, nustatytus jo veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose;
6.4. vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, elgtis taip, kad nekiltų tokio konflikto regimybės, laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatų;
6.5. nedelsdamas informuoti tiesioginį vadovą apie kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūroje;
6.6. nedaryti įtakos kitiems darbuotojams dėl jų atliekamo darbo, jei tai nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose;
6.7. nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, gerbti asmenis ir institucijas, su kuriais bendrauja, su visais asmenimis elgtis vienodai, nepaisydamas jų tautybės, socialinės kilmės ir padėties, lyties, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, užimamų pareigų, seksualinių ar kitokių nuostatų;
6.8. atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu nediskredituoti Administracijos autoriteto, rodyti pavyzdį kitiems;
6.10. nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, bei Administracijos ir jos struktūrinių padalinių rekvizitų, siekdamas paveikti nepavaldžius asmenis priimti sau palankų sprendimą;
III SKYRIUS
PAGRINDINIAI ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ ETIKOS IR ANTIKORUPCINIO ELGESIO PRINCIPAI
7. Administracijos darbuotojų etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais:
7.1. Atsakomybė – pareiga prisiimti asmeninę atsakomybę už savo priimtus sprendimus, elgesį, veiklą, pasirinkimą ir reikalui esant juos pagrįsti. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.1.2. tinkamai naudoti informaciją ir dokumentus, jų neatskleisti ir neleisti naudotis asmeniniams, artimų asmenų ar trečiųjų šalių poreikiams tenkinti;
7.1.4. neatskleisti jokios informacijos, kurią sužinojo dirbdamas, be konkretaus leidimo, išskyrus atvejus, jei turės įstatymais nustatytą ar profesinę teisę;
7.1.5. užtikrinti informacijos konfidencialumą, aptariant darbo klausimus su kitais darbuotojais ir privačiame gyvenime: šeimoje, socialinėje aplinkoje ir pan., įvertinti netyčinio informacijos atskleidimo riziką;
7.2. Atvirumas – principas, susijęs su komunikavimu, viešumu, atskaitingumu bendruomenei, viešosios valdžios informacijos sklaida. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.3. Efektyvumas – vertybinis asmens elgesio matas, kai norimas rezultatas pasiekiamas kuo mažesnėmis sąnaudomis arba naudojant turimus išteklius taip, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas. Darbuotojas privalo jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai, Administracijos elektroniniais ryšiais, galiniais įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis naudotis tik su darbu susijusiais tikslais.
7.4. Kūrybingumas – gebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, greitai orientuotis įvairiose situacijose ir spręsti problemas. Administracijos darbuotojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti.
7.5. Lankstumas – gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir nenumatytų įvykių, skirtingų žmonių. Vadovaudamasis šiuo principu, darbuotojas privalo:
7.5.1. gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
7.6. Lojalumas valstybei – ištikimybė ir atsidavimas valstybei, neperžengiant teisėtumo ribų. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.7. Nesavanaudiškumas – bendruomenės poreikių iškėlimas, nesiekiant asmeninės naudos. Vadovaudamasis šiuo principu, darbuotojas privalo:
7.7.1. naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei;
7.8. Sąžiningumas ir nešališkumas. Sąžiningumas – vertybinis asmens elgesio matas, sugebėjimas savo veiklą ir elgesį vertinti ir reguliuoti pagal dorovės normas, suprasti savo poelgių moralinę vertę ir atsakomybę už juos. Nešališkumas – požiūris, apibūdinantis sugebėjimą veikti nešališkai ir vertinti dalykus, remiantis faktais, o ne jausmais ar interesais. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.8.2. išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą;
7.8.3. nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
7.8.4. rodyti gerą pavyzdį ir elgtis nepriekaištingai, sąžiningai, patikimai, nešališkai ir geranoriškai;
7.9. Padorumas – vertybė, kuomet darbuotojas privalo elgtis nepriekaištingai, vykdyti veiklą neveikiamas santykių, kurie galėtų turėti įtakos ir pakenkti profesiniam sprendimui ir veiklai. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.9.1. vengti aplinkybių, kai privatūs interesai galėtų paveikti sprendimų priėmimą ar sudarytų tokią regimybę visuomenei;
7.10. Pagarba žmogui ir valstybei – prievolė gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.10.3. dėmesingai reaguoti į asmenų prašymus ar siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai;
7.10.4. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;
7.11. Politinis neutralumas – prievolė nešališkai tarnauti žmonėms ir valstybės valdžiai, nepaisant asmeninių politinių pažiūrų. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.12. Profesionalumas – veikimas, kuris leistų nusimanančiai ir informuotai trečiajai šaliai, žinančiai susijusią informaciją, padaryti išvadą, kad darbas atitinka taikomus teisės aktus ir standartus. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.12.1. laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, sutarčių, susitarimo nuostatų bei laikytis institucijos vertybes atitinkančio elgesio, kurie yra privalomi darbo aplinkoje ir už jos ribų;
7.12.2. nepiktnaudžiauti savo padėtimi, būti atsargus ir rūpestingas, atlikdamas pareigas ir bendraudamas su kitais asmenimis, kad jo veiksmai ar reiškiama nuomonė nesukompromituotų Administracijos ir nediskredituotų jos autoriteto (taip pat ir naudodamasis socialinės žiniasklaidos priemonėmis);
7.12.3. suprasti ir apsvarstyti savo veiksmų poveikį pasitikėjimui institucija ir atsižvelgti į kitų asmenų lūkesčius dėl jo elgesio darbo aplinkoje ir privačiame gyvenime;
7.13. Teisingumas – pamatinė vertybė, tinkamų vertybinių dorovinių, teisingų dalykų įgyvendinimas, jų praktinis pasireiškimas, tiesos, teisybės siekis. Vadovaudamasis šiuo principu, darbuotojas privalo:
7.13.1. gerbti, ginti ir saugoti tas vertybes, taip pat žmogaus teises ir laisves, kuriomis yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija;
7.13.2. būti teisingu nagrinėjant prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis;
7.13.3. vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisant tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų;
7.14. Viešumas ir skaidrumas – veiklos principas, susijęs su viešosios valdžios informacijos sklaida, komunikavimu, atvirumu, viešumu, atskaitingumu bendruomenei, priimančių sprendimus atsakomybe, tų sprendimų pagrįstumu ir aiškumu. Viešumo principas sietinas ir su lojalumo valstybei ar teisingumo principais: tam tikros informacijos, sudarančios Konstitucijos ir įstatymų saugomą paslaptį, neteisėtas paviešinimas ar kitoks atskleidimas užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę. Vadovaudamasis šiuo principu, Administracijos darbuotojas privalo:
7.14.3. vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto;
IV SKYRIUS
ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI
8. Administracijos darbuotojas tarnybos metu ir viešajame gyvenime privalo:
8.1. su bendradarbiais bendrauti pagarbiai ir taktiškai, vadovaudamasis principu, kad kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo nuomonę visais klausimais;
8.2. stengtis, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų: žeminimo, įžeidimo, kolegos darbo ar nuosavybės menkinimo, apkalbų ir šmeižimo, reputacijos menkinimo ir pan.;
8.3. atlikdamas pavestas užduotis ir nurodymus, teikti kolegoms visą jiems pagal pareigybės funkcijas žinotiną informaciją;
8.4. korektiškai informuoti kolegas apie pastebėtas jų padarytas klaidas, prireikus pateikti savo pastabas ar pasiūlymus dėl jų ištaisymo;
8.6. darbo metu kilusius tarpusavio nesutarimus su kitais darbuotojais geranoriškai spręsti savo pastangomis, o nepavykus kreiptis į tiesioginį vadovą;
9. Vadovaujantis darbuotojas (Administracijos direktorius, struktūrinių padalinių vadovai, seniūnai) privalo:
9.2. kurti vadovaujamame kolektyve darbingą aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis;
9.3. pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumų reikšti korektiškai, jei įmanoma, nedalyvaujant kitiems asmenims;
9.4. stengtis darbą kolektyve paskirstyti tolygiai, kad būtų efektyviai panaudotos kiekvieno pavaldinio galimybės ir profesinė kvalifikacija;
9.5. viešai nereikšti savo simpatijų ir antipatijų pavaldiniams ir kitiems asmenims, dirbantiems Administracijoje;
9.7. objektyviai vertinti pavaldinių darbo rezultatus, deramai įvertinti pavaldinių darbo pasiekimus.
9.8. priimti sprendimus, susijusius su tarnybine ar darbo veikla (įskaitant paskyrimus į pareigas, sprendimus dėl atrankų laimėtojų, rekomendacijas apdovanojimams, priedus ir pan.), tik vadovaudamiesi darbuotojų dalykinėmis savybėmis, kvalifikacija, turimomis profesinėmis žiniomis ir nuopelnais, viešai pagirti ypač pasižymėjusius darbuotojus.
V SKYRIUS
ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMAS
10. Administracijos darbuotojas, dirbantis Administracijoje, privalo:
10.1. pateikti duomenis apie savo privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka (taikoma visiems valstybės tarnautojams, taip pat darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, dalyvaujantiems pirkimų procedūrose), laikytis Konfidencialumo pasižadėjime ir Nešališkumo deklaracijoje prisiimtų įsipareigojimų;
10.2. elgtis taip, kad jo šeiminiai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų darbui ir netrukdytų atlikti tiesioginių pareigų;
10.3. nepasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės ar atskirų asmenų neteisėtai įtakai, apie tai informuoti tiesioginį vadovą;
10.4. gauti tik teisės aktais leidžiamą gauti atlygį, įskaitant ir atlygį už kitą darbą. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, t. y. dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukelia interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą.
10.5. nedalyvauti finansinėje ar komercinėje veikloje neteisėtai naudojantis savo tarnybine padėtimi, nesinaudoti darbo metu gauta informacija asmeninei naudai gauti;
10.7. būti objektyvus, įsipareigoti neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo, priimant sprendimus;
VI SKYRIUS
ELGESIO REIKALAVIMAI, KAI YRA SIŪLOMA AR DUODAMA NETEISĖTA DOVANA AR KYŠIS
11. Administracijos darbuotojui draudžiama priimti dovanas ar paslaugas už jo vykdomas funkcijas. Administracijos darbuotojas privalo atsisakyti priimti daiktus, kurie nelaikytini dovanomis, gautomis pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su Administracijoje dirbančio asmens pareigomis, taip pat nelaikytini reprezentacijai skirtomis dovanomis su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba paslaugomis, kai yra naudojamasi tarnybiniais tikslais. Administracijos darbuotojas privalo mandagiai, neįžeidžiamai ir suprantamai paaiškinti, kad priimti dovanas, kyšius, daryti neteisėtą poveikį draudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai, už tai numatyta drausminė arba baudžiamoji atsakomybė. Savo elgesiu interesantui parodyti, kad netoleruoja tokių neteisėtų atlygių ar veiksmų.
12. Administracijos darbuotojas privalo vadovautis Kaišiadorių rajono savivaldybės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-70 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
VII SKYRIUS
ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ ELGESYS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE
13. Administracijos darbuotojas, viešai reikšdamas savo nuomonę socialiniuose tinkluose apie valstybės valdžios ar valdymo institucijų veiklą ar vykdomą politiką, turi atsižvelgti į tai, kad jo nuomonė šiais klausimais gali būti suprantama kaip oficiali Administracijos nuomonė.
14. Administracijos darbuotojas privalo elgtis apdairiai ir prisiimti atsakomybę už informaciją, kurią jis sukuria ir įkelia į socialinius tinklus, kai ji susijusi su Administracija, jos darbuotojais, nepriklausomai nuo to, ar informacija pateikta darbo metu ar ne darbo metu.
VIII SKYRIUS
KONFIDENCIALI INFORMACIJA
16. Administracijos darbuotojai privalo atsakingai naudotis kompiuteriais, informacinių technologijų tinklais, mobiliaisiais telefonais, internetu ir elektroniniu paštu.
17. Administracijos darbuotojai, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, atsako už Administracijos informacijos apsaugojimą, praradimą, pakenkimą ar sugadinimą.
18. Administracijos darbuotojas negali atskleisti informacijos kitiems asmenims, kurie nesaistomi darbinių santykių su Administracija, išskyrus atvejus, kai turi tam leidimą. Administracijos darbuotojams taip pat draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją savo šeimos nariams, giminėms, draugams ar kitiems, su Administracijos darbuotoju susijusiems asmenims.
19. Tais atvejais, kai asmenys, nedirbantys Administracijoje, yra supažindinami su konfidencialia informacija, turi būti užtikrintas tolesnis šios informacijos saugumas. Administracijos viduje konfidenciali informacija turi būti atskleidžiama tik tada, kai tai yra būtina.
20. Atlikdamas pavestas užduotis ir nurodymus, Administracijos darbuotojas gali teikti kolegoms tik jiems pagal pareigines funkcijas (konkrečiai funkcijai atlikti) reikalingą žinoti informaciją.
21. Administracijos konfidencialios informacijos apsauga turi būti nuolat užtikrinama. Administracijos darbuotojas, abejojantis dėl informacijos konfidencialumo, prieš ją atskleisdamas privalo išsiaiškinti su už ją atsakingais Administracijos darbuotojais.
22. Administracijos darbuotojas privalo pasirašytinai įsipareigoti neskelbti informacijos, kuri jam patikima tvarkyti (naudotis) tarnybos metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti.
23. Administracijos darbuotojas privalo griežtai laikytis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ir kitos neskelbtinos informacijos apsaugos reikalavimų.
24. Administracijos darbuotojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais saugoti bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją ir, nesant teisinio pagrindo, jokia forma šios informacijos neviešinti ir neplatinti, net ir pasibaigus valstybės tarnybos ar darbo santykiams, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus.
IX SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO KODEKSO REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS
25. Administracijos darbuotojui pažeidusiam šio Kodekso reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta tarnybinė, drausminė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
26. Gavęs informaciją žodžiu ar raštu ar pats nustatęs, kad Administracijos darbuotojas galimai pažeidė šio Kodekso reikalavimus, tiesioginis vadovas ar Administracijos direktorius inicijuoja tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimą.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Administracijos darbuotojai privalo nevykdyti nurodymų, jei jie verčia pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ar šį Kodeksą. Apie tai Administracijos darbuotojas privalo informuoti tiesioginį vadovą ir Administracijos darbuotoją, atsakingą už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Administracijoje.
29. Administracijos darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei jis gavo neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą ir jei teisės aktuose nėra nustatyta praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. Darbuotojų pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio Kodekso 32 punkte nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento. Administracijos darbuotojui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
30. Tais atvejais, kai Administracijos darbuotojo elgesio nereguliuoja šio Kodekso nuostatos, jis privalo laikytis kituose teisės aktuose nustatytų etikos reikalavimų ir visuotinai pripažintų dorovės normų.
31. Kodekso nuostatų, susijusių su antikorupcinio elgesio reikalavimais, laikymąsi, kontroliuoja Administracijos darbuotojas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Administracijoje.
32. Su Kodeksu Administracijos darbuotojai supažindinami dokumentų valdymo sistemos KONTORA priemonėmis.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų
etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso
priedas
PAVYZDINIAI GALIMOS KORUPCINIO POBŪDŽIO RIZIKOS ATVEJAI
IR ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ VEIKSMAI SU JAIS SUSIDŪRUS
1. Kodekso priede pateikiami pavyzdiniai galimos korupcinio pobūdžio rizikos atvejai ir Administracijos darbuotojų veiksmai su jais susidūrus.
2. Korupcija – žalinga visiems, ji daro žalą valstybės ir jai dirbančių žmonių reputacijai. Tai nėra menkas nusižengimas. Korupcija veda prie baudžiamosios atsakomybės. Ji prasideda nuo smulkių palankumo apraiškų.
3. Vadovaujantis šiuo Kodeksu, vienas iš svarbiausių Administracijos tikslų – kurti antikorupcinę aplinką, nustatyti pagrindinius Administracijos darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio standartus.
4. Administracijos darbuotojai privalo savo elgesiu rodyti, kad netoleruoja ir nepalaiko korupcijos, iškart atsisakyti bet kokio bandymo įtraukti į korupcines veikas.
5. Apie ydingus darbo organizavimo aspektus, galinčius prisidėti prie korupcijos, privaloma pranešti aukštesnio lygio vadovui.
6. Administracijos darbuotojai turi griežtai atskirti savo tarnybines pareigas nuo privataus gyvenimo.
7. Dėl visų korupcinio ar neskaidraus elgesio situacijų Administracijos darbuotojai gali ir turi konsultuotis su Administracijos direktoriumi, tiesioginiu vadovu ar asmeniu, atsakingu už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Administracijoje.
SITUACIJA |
DARBUOTOJO ELGESYS |
Darbuotojas socialiniuose tinkluose išreiškia savo nepasitenkinimą Savivaldybės vadovybės priimamais sprendimais, agituoja per rinkimus rinkti kitos politinės partijos atstovus. |
Darbuotojas turi susilaikyti nuo viešo savo politinių įsitikinimų išsakymo. Asmeninių politinių pažiūrų viešas reiškimas gali sukelti pavojų įstaigos reputacijai ir pasitikėjimui jos veikla. |
Darbuotojas, kilus šeimyniniam konfliktui ir iškvietus policijos pareigūnus, pradeda jiems grasinti savo einamomis pareigomis. |
Toks darbuotojo elgesys ir veiksmai nėra suderinami su visuotinai priimtomis moralės bei dorovės normomis. Darbuotojas privalo suvokti savo poelgių moralinę vertę ir atsakomybę. |
Darbuotojui, nuvykusiam į Savivaldybės įstaigą, kurios veiklos sričių koordinavimą vykdo Savivaldybė, siūloma išskirtinės sąlygos pasinaudoti šios įstaigos paslaugomis. |
Darbuotojas privalo nepiktnaudžiauti savo padėtimi ir atsisakyti bet kokių jam siūlomų privilegijų, kurios susijusios su atliekamomis pareigomis ir kurios galėtų paveikti jo nepriklausomumą. |
Vadovaujančias pareigas einantis darbuotojas kitų darbuotojų akivaizdoje menkina jo atliktą darbą. |
Vadovaujančias pareigas einantis darbuotojas pastabas dėl darbuotojo klaidų privalo reikšti korektiškai, nedalyvaujant kitiems darbuotojams. Vadovaujančias pareigas einantis darbuotojas privalo vadovaujamame kolektyve kurti draugišką aplinką, užkertančią kelią konfliktams. |
Darbuotojas pretendento į pareigas paprašo pateikti papildomus dokumentus. Asmuo darbuotojui atneša trūkstamus dokumentus ir kartu įteikia saldainių dėžutę. |
Tokios dovanos darbuotojas priimti negali, nes tai susiję su jo tarnybine padėtimi – darbuotojas priims sprendimą asmens atžvilgiu. |
Ar darbuotojai gali priimti dovanas, kurias švenčių proga teikia paslaugų teikėjai?
|
Negali, nes tokia dovana būtų teikiama dėl darbuotojo einamų pareigų. Darbuotojo priimtos dovanos keltų abejonių dėl jo vėliau priimamų sprendimų šališkumo. |
Moksleivių grupė darbuotojui, kuris vedė Savivaldybėje ekskursiją, supažindino su įstaigos darbu, padovanojo mokymo įstaigos suvenyrą. Ar gali darbuotojas priimti tokią dovaną? |
Gali. Darbuotojas nepriims jokių sprendimų, susijusių su moksleiviais. Tokia dovana gali būti vertinama kaip įteikta pagal tradicijas. Dovana teikiama vertinimui, registravimui, viešinimui. Didesnės nei 150 eurų vertės dovana taptų Savivaldybės nuosavybe. |
Užsienio šalies delegacija oficialaus susitikimo metu darbuotojui kartu su kitomis reprezentacijai skirtomis dovanomis įteikė ir alkoholio butelį, reprezentuojantį tos šalies tradicijas. Ar gali darbuotojas priimti alkoholio butelį? |
Gali. Alkoholis, jei jo etiketės dizainas yra reprezentacinio pobūdžio, reprezentuojanti tos šalies tradicijas, gali būti vertinama kaip reprezentacinio pobūdžio dovana, gauta pagal tarptautinį protokolą. Dovana turi būti teikiama vertinimui ir registravimui. |
Savivaldybės lėšomis finansuojamas renginys, kuriame gali dalyvauti viešai paskelbtame kvietime užsiregistravę dalyviai. Renginyje dalyvauja įstaigos vadovybė, kuri renginio metu viešai pasisako, ir darbuotojai, kurie yra tik dalyviai. Ar gali tokio renginio metu Savivaldybės atstovai priimti maitinimo paslaugą – vaišintis gaiviaisiais gėrimais ir užkandžiais kavos pertraukos metu ar karštaisiais patiekalais pietų metu? |
Gali, nes dalyvavimas Savivaldybės organizuojamame ir visuomenei atvirame renginyje Savivaldybės vadovybei ir su vadovu suderinusiems darbuotojams būtų susijęs su einamų pareigų atlikimu. Tai būtų laikytina naudojimuisi paslaugomis tarnybiniais tikslais. |
Vietos savivaldos dienos proga darbuotojai kviečiami į Savivaldybės administracijos suorganizuotą šventę. Jos metu siūloma lengvų užkandžių, gėrimų. Ar galima vaišintis? |
Galima. Toks renginys susijęs su tam tikrų tradicijų puoselėjimu, visuotinių vertybių propagavimu. Darbuotojai į tokį renginį kviečiami dėl savo einamų pareigų, siekiama tradiciškai pagerbti įstaigoje dirbančius asmenis. |
Vyksta mokymai, kurių metu į mokymus deleguoti darbuotojai asmeniniam naudojimui gauna rašiklių su mokymų organizatoriaus logotipais. Ar galima priimti tokią dovaną?
|
Galima. Darbuotojai šiuose mokymuose dalyvauja dėl tarnybinės padėties, o dovana vertinama kaip reprezentacinė. |
Darbuotojas gauna kokios nors įmonės (salono, degalinių tinklo, maitinimo paslaugas teikiančios ir pan.) pasiūlymus dėl konkrečių nuolaidų taikymo tik darbuotojui pasinaudoti šių įmonių paslaugomis.
|
Tokių pasiūlymų priimti negalima. Pasiūlymą pateikusiai įmonei privaloma mandagiai padėkoti ir informuoti apie Savivaldybėje taikomą dovanų politiką. |
Darbuotojas paskiriamas 10–20 dienų laikotarpiui pavaduoti padalinio vadovą. Ar darbuotojas gali nedeklaruoti laikino pavadavimo, jei jis trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų? |
Gali. Paskirtam eiti pareigas (įskaitant ir laikinas) asmeniui atsiranda pareiga deklaruoti privačius interesus ar papildyti deklaraciją naujais duomenimis. Deklaruojantis asmuo šią pareigą turi įvykdyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Duomenys turi būti aktualūs privačių interesų deklaracijos pildymo momentu. Tokiu atveju, kai asmens vadavimas truko 10 dienų, deklaravimo terminas pavadavimo pabaigoje dar nepasibaigęs, todėl reikalauti iš asmens deklaruoti privačius interesus anksčiau, nei tai nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, nėra pagrindo. |
Darbuotojo, kurio tiesioginės funkcijos yra susijusios su teisės aktų, formuojančių tam tikros srities politiką, projektų rengimu, artimas asmuo užsiima lobistine veikla. Ar gali darbuotojas toliau atlikti savo tiesiogines funkcijas? |
Gali. Darbuotojas privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų deklaruoti artimo asmens veiklą, patikslinti arba papildyti deklaraciją, nurodydamas šią informaciją, ir apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, kuris privalės neskirti užduočių, galinčių sukelti interesų konfliktą. |
Darbuotojas, esantis darbo grupės ar komisijos nariu, posėdžio metu sužino, kad vienas iš posėdžio metu nagrinėjamų klausimų yra susijęs su jo artimo asmens vykdoma veikla. Ar gali darbuotojas, apie tai informavęs darbo grupę ar komisiją, pasiūlyti išbraukti klausimo svarstymą iš darbotvarkės, už tai balsuoti ir toliau dalyvauti posėdyje? |
Negali. Darbuotojas privalo nusišalinti nuo klausimo sprendimo: informuoti apie nusišalinimą, nedelsdamas palikti posėdžių salę, apie nusišalinimą informuoti tiesioginį vadovą. Suinteresuoto asmens dalyvavimas gali daryti įtaką nešališko sprendimo priėmimui. |
Darbuotojas nusipirko naują automobilį, kurio nedeklaravo savo privačių interesų deklaracijoje. Ar darbuotojas gali nedeklaruoti naujai įsigyto automobilio ar kito turto? |
Gali. Deklaruoti reikia tik tada, jei darbuotojui, atliekančiam tarnybines pareigas, gali tekti spręsti klausimus dėl šio sandorio šalies. Jei tokios tikimybės nėra, privačių interesų deklaracijoje šių duomenų nurodyti nereikia. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, pats deklaruojantis asmuo turi įvertinti, ar dėl sandorio šalies jam kyla ar galėtų kilti interesų konfliktas atliekant tarnybines pareigas. |
Asmuo, įrašytas į lobistų sąrašą, kreipiasi į darbuotoją susitikimui, siekiant jam daryti įtaką dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo. |
Jo atžvilgiu reikia deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą, pateikti ją susipažinti tiesioginiam vadovui. |
Darbuotojas gavo lobisto pasiūlymą dėl rengiamo teisės akto, nors darbuotojas nėra jo rengėjas. Ar darbuotojas privalo deklaruoti patirtą lobistinę veiklą? |
Darbuotojas privalo deklaruoti jo atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. |
Darbuotojas gauna asmeninį kvietimą po darbo valandų dalyvauti lobistų organizuojamame renginyje. |
Tokio kvietimo privaloma atsisakyti. |
Savivaldybė bendruoju elektroniniu paštu gauna kvietimą dalyvauti oficialiame lobistų organizuojamame renginyje, kuriame dalyvaus ir kitų įstaigų atstovai. Šio renginio metu lobistai planuoja iškelti esamo teisės akto problemą ir pateikti pasiūlymus dėl jo pakeitimo. |
Tokiame renginyje dalyvauti galima. Deklaracijos dėl vykdytos lobistinės veiklos pildyti nereikia. |
Konkretų tam tikrą lobisto pasiūlymą dėl teisės akto projekto elektroniniu paštu ar raštu gavo keli Savivaldybės darbuotojai. |
Tokiu atveju deklaraciją turi pateikti atskirai kiekviena darbuotojas, atlikęs tam tikrus veiksmus (pateiktą projektą užregistravo dokumentų valdymo sistemoje, atsakė lobistui elektroniniu paštu, kalbėjo su lobistu telefonu ir aptarė siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, susitiko su lobistu ir kt.). |
Lobistas kreipiasi su prašymu atskleisti jį dominančią informaciją, nors darbuotojas tam neturi įgaliojimų. |
Privaloma atsisakyti tai daryti. Tokiu atveju reikia deklaruoti jo atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, pateikti ją susipažinti tiesioginiam vadovui. |
Lobistas siūlo darbuotojui dovanų ar kitokį atlygį už teisės akto priėmimą / nepriėmimą. |
Dovanos ar kitokio atlygio priimti negalima. Apie tai reikia pranešti VTEK. |