Administracinė byla Nr. eAS-764-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05136-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K., I. D., Z. M., K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., I. D., Z. M., K. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šakių rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugsėjo 4 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG22877650 (toliau – ir Aktas). Taip pat pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Skundas, iš esmės, atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl teismo buvo priimtas.
Pareiškėjai kartu su skundu pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Inspekcijos Akto galiojimą ir Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS (toliau – ir Bendrasis planas) koregavimo procesą iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjai nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. laikinai nesustabdžius Akto, gali būti priimtas Inspekcijos sprendimas pritarti Bendrojo plano koregavimui, nes tam yra pagrindas, bei jau pradėti realūs Bendrojo plano koregavimo veiksmai. Taip pat būtina sustabdyti Bendrojo plano koregavimo procesą, nes Šakių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nesilaiko jokių teisės aktų reikalavimų, todėl Bendrojo plano koregavimo gali imtis ir esant ginčui teisme. Pareiškėjai nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas gali sąlygoti vėlesnius teisminius procesus dėl sandorių, sudarytų neteisėtų teisės aktų pagrindu, ginčijimą. Pažymėjo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma žala pareiškėjų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą, o pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.
Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus Akto neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo. Iš pareiškėjų skundo buvo matyti, kad jie iš esmės nepritaria Bendrojo plano koregavimo procesui, nes pasak pareiškėjų bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas jų gyvenamosios teritorijos atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami.
Taip pat teismas nurodė neturintis faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjų nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjams. Pareiškėjai teigė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali sąlygoti vėlesnius teisminius procesus dėl sandorių, sudarytų neteisėtų teisės aktų pagrindu, ginčijimą, tačiau teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat ir prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, jog dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai kils didelė žala, kurią atitaisyti (kompensuoti) bus sudėtinga ar juo labiau neįmanoma. Be to, teismas vertino, kad pareiškėjai prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus Akto neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindų taikyti prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 4 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG22877650 galiojimą ir Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS koregavimo procesą iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvus ir su skundu pateiktus įrodymus, bei į patį ginčo pobūdį.
Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju byloje yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nurodo, jog savo prašymą taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jie, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus Akto neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo, kadangi, nagrinėjamu atveju, nebuvo akivaizdžių pareiškėjų skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Pareiškėjų teigimu, kaip buvo matyti iš bylos duomenų, jų skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjų reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis turėjo būti pirmosios instancijos teismo pripažintinas preliminariai pagrįstu, nes priešingu atveju, pareiškėjų skundas net nebūtų buvęs priimtas teisme.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog jie iš esmės tik nepritaria Bendrojo plano koregavimo procesui, o ne ginčija Inspekcijos priimtą Aktą. Kaip matyti iš pareiškėjų pateikto skundo motyvų, pareiškėjai skundžia Inspekcijos priimtą Aktą, pateikia motyvus, kodėl šis Aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju pareiškėjai ginčą inicijavo ne dėl jų pateikto ir atmesto pasiūlymo dėl teritorijų planavimo (dėl to administraciniuose teismuose yra užvestos net 3 atskiros bylos), o dėl priimto galimai neteisėto ir nepagrįsto viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto, kuriuo buvo pritarta teritorijų planavimo dokumentui (Bendrojo plano koregavimui).
Pareiškėjų teigimu, Inspekcijos priimtas Aktas yra reikšmingas administracinis aktas, kuris yra su akivaizdžiais trūkumais, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas bei privalo būti panaikintas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamą administracinį aktą, turėjo nustatyti realią grėsmę, jog netaikius pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjų prašymas pripažintinas pagrįstu. Pareiškėjai daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilinęs į ginčo esmę, pareiškėjų prašymo motyvus, nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones byloje, kurios yra būtinos tam, jog nebūtų tęsiamos galimai neteisėtos Bendrojo plano koregavimo procedūros, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis privalo būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Inspekcija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, argumentais ir teisiniu vertinimu nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.
Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021 nurodė, jog bendrasis planas yra ne individualus, bet norminis administracinis aktas, jo sprendiniai gali būti nuginčyti tik specialia ABTĮ II skyriuje nustatyta prašymų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtimi teismui įvertinti ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčas kilo dar besitęsiant bendrojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijai, pareiškėjai tinkamai realizavo teisę teikti savo pasiūlymus. Pareiškėjai turi galimybę savo pažeistas teises ginti kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis, pvz., siekti atlyginimo už visuomenės reikmėms būtiną žemės sklypą, reikalauti žalos ar nuostolių atlyginimo už patiriamus ribojimus laisvai disponuoti nuosavybės teise, inicijuoti ABTĮ nustatyta tvarka norminę bylą dėl ginčijamų bendrojo plano sprendinių nustatymo teisėtumo ir t. t.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracija pažymi tai, kad Bendrojo plano koregavimas jau yra patvirtintas Šakių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 20 d. posėdyje priimtu sprendimu Nr. T-316 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo patvirtinimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, patvirtintas bendrojo plano koregavimas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Bendrojo plano koregavimas įregistruotas Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje TPS „Vartai“ 2024 m. rugsėjo 23 d. dieną (TPD registravimo Nr. T00094855), Bendrojo plano koregavimas įsigaliojo 2024 m. rugsėjo 24 d. Informacija visuomenei apie patvirtintą Bendrojo plano koregavimą buvo paviešinta teisės aktų nustatyta tvarka Teisės aktų registre, skelbimas su informacija apie Bendrojo plano koregavimo patvirtinimą buvo paskelbtas Šakių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje 2024 m. rugsėjo 23 d. Taigi, pareiškėjai atskirąjį skundą teismui pateikė (2024 m. spalio 2 d.) praėjus 12 dienų po Bendrojo plano patvirtinimo, ir daugiau nei savaitei po informacijos apie tai paviešinimo bei Bendrojo plano koregavimo įsigaliojimo dienos. Administracijos nuomone, aplinkybė, kad, nepaisant to, jog patvirtinus ir įregistravus Bendrojo plano koregavimą bei jam įsigaliojus, Bendrojo plano koregavimo procesas jau buvo užbaigtas, pareiškėjai vis tiek pateikė teismui atskirąjį skundą reikalaudami tenkinti jų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Bendrojo plano koregavimo patikrinimo Akto galiojimą ir Bendrojo plano koregavimo procesą, kurios objektyviai negali būti pritaikytos, t. y. reikalauja teismo tenkinti prašymą, kuris objektyviai negali būti įgyvendintas, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Administracija nurodo, kad pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė pagrįstų argumentų dėl akivaizdaus Akto neteisėtumo ir tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo. Administracijos teigimu, pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, nagrinėjamu atveju, nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams ir pažeistų viešąjį interesą, siekiant patenkinti niekaip neįrodytą, tariamą pareiškėjų interesą. Be to, pareiškėjai neįrodo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų. Administracijos vertinimu, pareiškėjai šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemones nori naudoti kaip papildomą savo neįrodytų ir abstrakčių reikalavimo teisių gynimo priemonę, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės neturi būti taikomos siekiant apginti pavienių subjektų interesus ar palengvinti šiame bylos nagrinėjimo etape dar neįrodytų savo teisių gynimą hipotetiškai būsimo palankaus teismo sprendimo atveju. Administracijos nuomone, neegzistuoja jokių objektyvių teisinių priežasčių spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių šiame ginče taikymo. Bet kokiu atveju, net ir netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje, jokio galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymas netaps apsunkintas ar neįmanomas. Atitinkamai, neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas šiame ginče taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konstatavęs, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, jog dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai kils didelė žala, kurią atitaisyti (kompensuoti) bus sudėtinga ar juo labiau neįmanoma. Be to, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus Akto neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilinęs į ginčo esmę, pareiškėjų prašymo motyvus ir kartu su skundu pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra būtinos tam, jog nebūtų tęsiamos galimai neteisėtos Bendrojo plano keitimo procedūros.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašo panaikinti atsakovo Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 4 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG22877650, kuriuo pritarta Bendrojo plano koregavimo teikimui tvirtinti. Kaip šioje byloje nurodė Administracija, Bendrojo plano koregavimas jau yra patvirtintas Šakių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 20 d. posėdyje priimtu sprendimu Nr. T-316 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo patvirtinimo“, tinkamai įregistruotas ir paskelbtas, bei Bendrojo plano koregavimas įsigaliojo 2024 m. rugsėjo 24 d.
Pareiškėjai savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, jog laikinai nesustabdžius Akto, gali būti priimtas Inspekcijos sprendimas pritarti Bendrojo plano koregavimui. Pareiškėjai nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas gali sąlygoti vėlesnius teisminius procesus dėl sandorių, sudarytų neteisėtų teisės aktų pagrindu, ginčijimą, bei pažymėjo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma žala pareiškėjų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė tai, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjai neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, jog dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai kils didelė žala, kurią atitaisyti (kompensuoti) bus sudėtinga ar juo labiau neįmanoma, o pareiškėjai prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus Akto neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo.
Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ginčo esmės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-895-525/2016).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai taikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija