LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ, KURIOSE ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA ĮGYVENDINA SAVININKO (DALININKO) TEISES IR PAREIGAS, TINKLO VYSTYMO 2022 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO
2022 m. balandžio 13 d. Nr. V-547
Vilnius
Vadovaudamasi Profesinio mokymo įstaigų tinklo vystymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl Profesinio mokymo įstaigų tinklo vystymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 18.3 papunkčiu,
t v i r t i n u Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2022 metų bendrąjį planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministro 2022 m. balandžio 13 d.
įsakymu Nr. V-547
VALSTYBINIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ, KURIOSE ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA ĮGYVENDINA SAVININKO (DALININKO) TEISES IR PAREIGAS, TINKLO VYSTYMO 2022 METŲ BENDRASIS PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2022 metų bendrasis planas (toliau − Planas) numato valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo (toliau – Tinklas) tvarkymą ir vystymą 2022 metais, jo tikslą, uždavinius, prioritetus, vertinimo kriterijus, valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planą.
2. Plano paskirtis – racionaliai naudojant išteklius, sukurti veiksmingai veikiantį, prieinamą profesinio mokymo įstaigų, vykdančių darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas, tinklą, kartu:
2.2. sudaryti galimybes asmenims, besimokantiems pagal profesinio mokymo programą, pagal poreikį kartu įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, gauti pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir kitą švietimo pagalbą;
2.3. derinant atitinkamame regione veikiančių profesinių mokymo įstaigų profesinio mokymo programas su regione veikiančių įmonių poreikiais, atsisakant perteklinio turto, sukurti prielaidas kokybiškam profesiniam mokymui, efektyviam finansų panaudojimui, optimaliam investavimui į profesinio mokymo infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius.
II SKYRIUS
ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ IR PRIELAIDOS TINKLUI VYSTYTI
PIRMASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ TINKLO BŪKLĖ
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 1 d. savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendino 56 profesinio mokymo įstaigose. Pirminis ir tęstinis profesinis mokymas teikiamas 55 profesinio mokymo įstaigose, vienoje – Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre – tik pirminis profesinis mokymas.
4. Įgyvendinant valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2018–2020 m. ir 2021 m. bendruosius planus:
4.1. 2018 metais reorganizuotos 3 profesinio mokymo įstaigos: Druskininkų amatų mokykla prijungta prie Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro; Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokykla prijungta prie Šilutės žemės ūkio mokyklos; Alytaus dailiųjų amatų mokykla prijungta prie Kauno taikomosios dailės mokyklos ir įkurtas Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas. Likviduotas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Juknaičių skyrius. Prie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kurorto verslo skyriaus prijungti Nidos ir Pervalkos skyriai;
4.2. 2019 m. reorganizuotos 7 profesinio mokymo įstaigos: Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla sujungta su Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centru ir įkurtas Profesinio mokymo centras „Žirmūnai“; Simno žemės ūkio mokykla prijungta prie Alytaus profesinio rengimo centro ir įkurtas Alytaus profesinio rengimo centro Žemės ūkio skyrius; Anykščių technologijos mokykla prijungta prie viešosios įstaigos Alantos technologijos ir verslo mokyklos ir įkurtas viešosios įstaigos Alantos technologijos ir verslo mokyklos Anykščių filialas; Aukštadvario žemės ūkio mokykla prijungta prie viešosios įstaigos Elektrėnų profesinio mokymo centro ir įkurtas viešosios įstaigos Elektrėnų profesinio mokymo centro Aukštadvario skyrius; Žeimelio technologijų ir verslo mokykla prijungta prie Joniškio žemės ūkio mokyklos ir įkurtas Joniškio žemės ūkio mokyklos Žeimelio filialas; Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla prijungta prie viešosios įstaigos Panevėžio profesinio rengimo centro ir įkurtas viešosios įstaigos Panevėžio profesinio rengimo centro Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio padalinys. Likviduotas Kėdainių profesinio rengimo centro Transporto ir verslo skyrius;
4.3. 2020 metais reorganizuotos 5 profesinio mokymo įstaigos: viešoji įstaiga Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla sujungta su Klaipėdos laivininkų mokykla ir įkurtas Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras; Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla prijungta prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos ir įkurtas Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyrius; Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla prijungta prie Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos (dabar – Vilniaus agroekologijos mokymo centras) ir įkurtas Vilniaus agroekologijos mokymo centro filialas – Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kiemas; Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla prijungta prie Vilniaus technologijos ir dizaino kolegijos ir įkurtas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos profesinio mokymo skyrius. Likviduotas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro skyrius Pravieniškių pataisos namuose; viešosios įstaigos Elektrėnų profesinio mokymo centro Pravieniškių Aukštadvario skyriai; Joniškio žemės ūkio mokyklos Žeimelio filialas. Įsteigtas Suaugusiųjų skyrius Švenčionių profesinio rengimo centre ir viešojoje įstaigoje Telšių regioniniame profesinio mokymo centre; Suaugusiųjų ir jaunimo skyrius viešojoje įstaigoje Kretingos technologijos ir verslo mokykloje; suformuotos jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo ugdymo klasės Alytaus profesinio rengimo centre;
5. Mažėjant mokinių, besimokančių pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2018–2022 mokslo metais daugėja besimokančiųjų pagal tęstinio profesinio mokymo programas – vis aktualesnis tampa suaugusių asmenų perkvalifikavimo poreikis, naujų ar papildomų kompetencijų suteikimas. Mokinių skaičiaus kaita valstybinėse profesinio mokymo įstaigose 2018–2022 mokslo metais pateikiama šioje lentelėje:
| Metai (spalio 1 d. duomenys) |
2018–2019 m. m. |
2019–2020 m. m. |
2020–2021 m. m |
2021–2022 m. m. |
| Mokinių, besimokančių pagal pirminio profesinio mokymo programas, skaičius |
31 494 |
27 322 |
26 106 |
25 021 |
| Mokinių, besimokančių pagal tęstinio profesinio mokymo programas, skaičius |
5 356 |
8 127 |
1 903 |
12 777 |
| Iš viso mokinių, besimokančių pagal profesinio mokymo programas |
36 850 |
35 449 |
38 009 |
37 798 |
6. Viena iš svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra profesijos ir bendrojo ugdymo mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija. Profesinio mokymo įstaigose 2021–2022 mokslo metais dirbo 2 948 pedagoginiai darbuotojai, iš jų 657 (22,3 proc.) bendrojo ugdymo mokytojai ir 1 765 (59 proc.) profesijos mokytojai. Iš viso 2 538 (86 proc.) pedagoginiai darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, iš jų 1 694 (67 proc.) turintys pedagoginį išsilavinimą. Bendroji informacija apie pedagoginius darbuotojus profesinio mokymo įstaigose pateikiama šioje lentelėje:
| Mokslo metai |
Pedagoginių darbuotojų, dirbančių profesinio mokymo įstaigose 2018–2022 m. m., skaičius |
|||||||||
| Mokytojai |
Profesijos mokytojai |
Švietimo pagalbos specialistai |
Vadovaujantis pedagoginis personalas |
|||||||
| Iš viso |
Iš jų su aukštuoju išsilavinimu |
Iš viso |
Iš jų su aukštuoju išsilavinimu |
Socialiniai pedagogai |
Specialieji pedagogai |
Psichologai |
Direktorius |
Direktoriaus pavaduotojas, skyrių vedėjai |
Praktikos vadovai |
|
| 2018–2019 |
735 |
719 (97 proc.) |
1 711 |
1 353 (79 proc.) |
66 |
11 |
23 |
55 |
208 |
27 |
| 2019–2020 |
690 |
679 (98 proc.) |
1 793 |
1 416 (79 proc.) |
67 |
9 |
23 |
48 |
207 |
23 |
| 2020–2021 |
698 |
684 (98 proc.) |
1 794 |
1 439 (80 proc.) |
68 |
13 |
26 |
48 |
214 |
21 |
| 2021–2022 |
657 |
652 (99 proc.) |
1 765 |
1 410 (80 proc.) |
65 |
12 |
24 |
52 |
203 |
18 |
ANTRASIS SKIRSNIS
SITUACIJA LIETUVOS DARBO RINKOJE
7. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų pabaigoje Lietuvos darbo rinkoje dirbo 1,352 mln. žmonių, o 2021 metų pabaigoje – 1,375 mln. žmonių.
8. 2020 m. daugiausia užimtų gyventojų dirbo specialistais – 334,6 tūkst. (24,6 proc. visų dirbančių gyventojų), kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais – 188,2 tūkst. (13,9 proc.) bei paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais – 183,2 tūkst. (13,5 proc.). Mažiausiai užimtų gyventojų dirbo kaip kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai – 49,7 tūkst. (3,7 proc.) ir įstaigų tarnautojai – 65,9 tūkst. (4,8 proc.).
9. Palyginti su 2019 ir 2020 metais, 2021 metais augo darbuotojų poreikis daugumoje veiklos sričių. 2019 m. pabaigoje fiksuota 17 271 laisva darbo vieta, 2020 m. pabaigoje – 15 648, o 2021 m. pabaigoje – 24 416. Darbo rinkoje didžiausias trūkumas buvo juntamas transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, viešojo valdymo ir gynybos bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos sričių darbuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausiai 2021 m. registruotų laisvų darbo vietų buvo skirta kvalifikuotiems darbininkams – 52,6 proc.
10. Iš visų 2020 m. užimtų gyventojų 47,9 proc. turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 38,4 proc. – vidurinį su (arba be) profesine kvalifikacija; 9 proc. – specialųjį vidurinį išsilavinimą. Pagrindinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija arba žemesnį išsilavinimą turėjo 4,7 proc. dirbančių gyventojų.
11. Lietuvos darbo rinkoje per paskutiniuosius 10 metų (2012–2022 metais) labiausiai trūkstamų darbuotojų skaičius augo transporto ir saugojimo – daugiau kaip 5 kartus – bei informacijos ir ryšių – 5,3 karto – srityse. Tuo tarpu laisvų darbo vietų sumažėjimas pastebimas tik nekilnojamojo turto operacijų veiklos srityje.
12. 2020 m. ir vyrų, ir moterų didžiausias užimtumo lygis buvo 35–39 metų amžiaus grupėje. Vyrų užimtumo lygis šioje amžiaus grupėje sudarė 88,7 proc., moterų – 85,3 proc. 15–24 metų amžiaus vaikinų užimtumo lygis siekė 30,5 proc., merginų – 28,3 proc. 2020 m. dirbo 15,9 proc. 65 metų ir vyresnių vyrų ir 8,3 proc. to paties amžiaus moterų.
TREČIASIS SKIRSNIS
DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
13. 2019–2020 m. pastebimas gyventojų mažėjimas ir migracija iš Šiaulių, Panevėžio bei Alytaus regionų ir gyventojų skaičiaus didėjimas Klaipėdos, Kauno bei Vilniaus regionuose. Gyventojų skaičiaus prognozės numato, kad iki 2025 m. žymų gyventojų skaičiaus augimą pajus Vilniaus regionas (+17 tūkst.), o didžiausią netektį patirs Panevėžio regionas (–18,9 tūkst.). Vystant profesinio mokymo prieinamumą regionuose, aktualu sutelkti išteklius, racionaliai juos panaudoti, didžiuosiuose regionuose plėtoti profesinio mokymo ekscelenciją atskirose švietimo srityse.
14. Dėl demografinių tendencijų mažėjant gyventojų skaičiui, aktualu spręsti profesinio mokymo prieinamumo išsaugojimą teritorijose, kuriose veikia silpnėjančios profesinio mokymo įstaigos su mažėjančiu mokinių skaičiumi. Profesinio mokymo tinklo stiprinimas reorganizuojant profesinio mokymo įstaigas ir sujungiant ar prijungiant prie stipresnių darinių padės išsaugoti profesinio mokymo pasiūlą regionuose.
15. Vietovėse, kuriose neigiama gyventojų skaičiaus dinamika yra didelė, aktualu spręsti ir bendrojo ugdymo bei suaugusiųjų švietimo prieinamumo klausimą, telkiant bei stiprinant įstaigas, išsigryninant įgyvendinamas programas.
III SKYRIUS
TINKLO VYSTYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR POVEIKIO VERTINIMAS
17. Tinklo vystymo tikslas ‒ profesinio mokymo prieinamumo ir kokybės bei paslaugų atitikties nacionaliniams ir regioniniams ūkio raidos ir darbo rinkos poreikiams užtikrinimas.
18. Tinklo vystymo uždaviniai:
18.4. optimizuoti profesinio mokymo įstaigų turtą ir tikslingai paskirstyti investicijas į infrastruktūrą;
19. Tinklo vystymo esminės nuostatos:
19.1. profesinio mokymo programų atitiktis derinama su nuolat kintančiais darbo rinkos poreikiais, jų pasiūla siejama su šalies ir regionų ūkine, socialine ir kultūrine raida;
19.3. tinklas vystomas kompleksiškai: analizuojamas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė;
20. Tinklo vystymo prioritetai:
20.1. profesinio mokymo paslaugų prieinamumo išsaugojimas teritorijose (pvz., Kretingoje, Varėnoje, Vilkijoje), kuriose veikia silpnėjančios profesinio mokymo įstaigos su mažėjančiu mokinių skaičiumi ar prognozuojamas tolesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas;
20.2. profesinio mokymo paslaugų stiprinimas ir išteklių sutelkimas, įvertinus demografines regionų prognozes (pvz., Šiaulių, Panevėžio, Utenos regionuose);
20.3. didžiuosiuose regionuose (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) priimami sprendimai, leidžiantys visiškai išgryninti vykdomas programas, racionaliau panaudoti žmogiškuosius bei infrastruktūros išteklius;
20.4. didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, kur juntamas didžiausias poreikis stiprinti inžinerijos, statybos ir technologijų pramonės profesinio mokymo paslaugas bei telkti pridėtinę vertę kuriančias kompetencijas, priimami sprendimai, leidžiantys stiprinti atskirų sektorių profesinio mokymo kokybę.
21. Tinklas tvarkomas ir sprendimai priimami analizuojant esamą visų profesinio mokymo teikėjų tinklą ir atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
21.2. profesijų ir kvalifikacijų paklausos prognozes (tarptautinis kontekstas, nacionalinis kontekstas, regioninis kontekstas);
22. Numatomas Tinklo pertvarkos rezultatų vertinimas kriterijais pateikiamas šioje lentelėje:
| Kriterijus |
Pagrindiniai rezultatų rodikliai |
||
| 2022 01 01 |
2022 12 31 |
2024 12 31 |
|
| Juridinių asmenų skaičius – 56 |
Juridinių asmenų skaičius – 44 |
||
| Teikiamų profesinio mokymo paslaugų kokybė |
Profesinio mokymo įstaigų, kuriose nevykdomas profesinis mokymas pameistrystės mokymo forma, dalis – 39 proc. |
Profesinio mokymo įstaigų, kuriose nevykdomas profesinis mokymas pameistrystės mokymo forma, dalis – 34 proc. |
Profesinio mokymo įstaigų, kuriose nevykdomas profesinis mokymas pameistrystės mokymo forma, dalis – 0 proc.
|
| Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis – 67 proc. |
Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis – 80 proc. |
||
| Profesinio mokymo įstaigų, įgyvendinančių programas, kurios teikia aukštą pridėtinę vertę turinčias kvalifikacijas, dalis – 34 proc. |
Profesinio mokymo įstaigų, įgyvendinančių programas, kurios teikia aukštą pridėtinę vertę turinčias kvalifikacijas, dalis – 37 proc. |
Profesinio mokymo įstaigų, įgyvendinančių programas, kurios teikia aukštą pridėtinę vertę turinčias kvalifikacijas, dalis – 50 proc. |
|
| Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis – 26 proc. |
Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis – 35 proc. |
||
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Planas įgyvendinamas šiais etapais:
23.1. priimami sprendimai dėl profesinio mokymo įstaigų reorganizavimo. Reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip iki 2022 metų balandžio 30 dienos;
23.3. reorganizuotos įstaigos iki 2022 metų gruodžio 31 dienos atlieka vidinį žmogiškųjų, infrastruktūros ir kitų išteklių įsivertinimą bei sudaro optimizavimo planą;