Nr. DOK-3474
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16080-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 11 d. paduotu atsakovo D. W. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. V.-K. ieškinį atsakovui D. W. dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos Ministerijos, M. K., M. Ž., A. K., E. M., E. M., AB „Lytagra“, UAB „Velseka“, UAB „Agrolitpa“, V. K., I. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, peržiūrėjimo. Šia nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, panaikinta tik sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d., ir ši bylos dalis nutraukta.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Pagrindiniai atsakovo kasacinio skundo argumentai:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos metu įgyto turto rinkos vertės nustatymą ir jo padalijimą, nepagrįstai į dalytino turto masę įtraukė nuomininko teises pagal žemės nuomos sutartis ir atsakovui priteisė kaip 11 574,16 Eur vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuomininko teisių vertę pagal išlaidas kadastro bylų formavimui, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.119 straipsnio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Teismams netinkamai nustačius šalims tenkančio turto vertę, būtina peržiūrėti kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo klausimą ir kompensaciją priteisti atsakovui iš ieškovės, nes būtent ieškovei priteisiama didesnė materialaus turto dalis.
2. Teismai pažeidė turto balanso sudarymo ir turto padalijimo taisykles, nes padalydami ūkininkų ūkių turtą priteisė tik iš dalies identifikuotą ūkio turtą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ūkiai turėjo ne tik turto, bet skolų, kurios beveik prilygo turto vertei (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas negalėjo pateikti tikslaus ūkių kreditorių sąrašo, tai neteikė pagrindo teismų padarytai išvadai, kad skolų nebuvo.
3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažinimą, priteisimą, nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 2500 Eur kompensaciją. Mokėjimas už advokatų teisines paslaugas nėra nei bauda, nei žalos atlyginimas. CK 3.112 straipsnio 2 dalies, 3.115 straipsnio 1 dalies ir 3.123 straipsnio 4 dalies normos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, siaurai, kaip nustatančios sankcijas tik piktybiškai šeimos poreikius ignoravusiems sutuoktiniams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,