Administracinė byla Nr. eA-2137-575/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05790-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.5
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. R. (V. R.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 10K-4241 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. balandžio 25 d. tarpininkaujant fondui „Freedom House“, dėl grėsmės kilmės valstybėje, su grėsmę patvirtinančiais dokumentais kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos Respublikoje, prašydamas išduoti vizą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Humanitarinė viza, suteikianti pareiškėjui teisę dirbti, buvo išduota 2022 m. balandžio 15 d., o jos galiojimo laikas baigėsi 2022 m. spalio 18 d. Išvykęs iš kilmės valstybės dėl vykdyto persekiojimo ir negalėdamas grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų, 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjas paprašė suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Raštu nusprendė nukelti sprendimo dėl prieglobsčio priėmimą iki 2023 m. III ketvirčio.
3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnį prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, nenumatant galimybės pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 101 punkte nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėjamas laikantis Įstatymo 81 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminų. Taip pat 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva) 31 straipsnis nustato, kad valstybės narės užtikrina, jog nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjo manymu, Direktyvos nuostata, numatanti galimybę pratęsti šį terminą yra netaikytina, kadangi Rašte nenurodoma Direktyvoje numatytų termino pratęsimo pagrindų.
4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai, kad sprendimas įstatymo nustatytais terminais nepriimtas dėl Migracijos departamento darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir karo Ukrainoje, yra deklaratyvūs. Migracijos departamento nurodytos priežastys (išaugęs darbo krūvis ekstremaliosios situacijos metu dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos bei asmenų, besikreipusių į Migracijos departamentą po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kt.) nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis termino praleidimą (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6341-979-2022, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-1047/2023). Atsakovas laiku neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos ir kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, todėl atsakovas įpareigotinas nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas nustatė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruks ilgiau nei 6 mėnesius, todėl priėmė Raštą. Migracijos departamentas informacinio pobūdžio raštu informavo pareiškėją, jog jo prašymo nagrinėjimas užtruko bei nurodė preliminarų terminą, kada tikimasi, jog pareiškėjo prašymas bus išnagrinėtas. Tokį informavimą numato Direktyvos 31 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad kai sprendimo negalima priimti per 6 mėn., valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui būtų pranešta apie uždelsimą ir būtų suteikta informacija apie uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo.
8. Atsižvelgiant į didelį Migracijos departamento darbo krūvį, kuris susidarė dėl migrantų antplūdžio iš Baltarusijos, taip pat dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo, pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių ir Migracijos departamentas negalėjo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo per teisės aktuose nustatytus terminus. Šiuo metu Migracijos departamento Prieglobsčio skyriuje dirba 7 darbuotojai, nagrinėjantys prieglobsčio prašymus, iš kurių kiekvienas turi 70–90 nagrinėjamų prašymų. Ši statistika patvirtina, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas per Įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių. Migracijos departamentas ieško darbuotojų, tačiau neatsiranda kandidatų, kurie atitiktų reikalavimus. Nėra galimybės perskirstyti Migracijos departamento vidinių resursų, kadangi vykdo kitas svarbias Migracijos departamento funkcijas. Be to, sprendimų dėl prieglobsčio priėmimas per įstatymų nustatytus terminus išlieka problema ir kitose valstybėse.
9. Siekiant bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, Migracijos departamentas nurodė terminą, kada planuojama priimti galutinį sprendimą bei jo prašymą nagrinėjančio darbuotojo kontaktus. Taip pat ginčijamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad įgijo teisę dirbti Lietuvoje ir gali raštu kreiptis į Migracijos departamentą, kad jam būtų išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas su įrašu „Turi teisę dirbti“.
10. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje 2020 m. buvo 321, kai tuo tarpu 2021 m. – 4 259 prašymai, 2022 m. – 1051 prašymai, o iki 2023 m. balandžio mėnesio pateikti jau 178 prieglobsčio prašytojų prašymai.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą tenkino – panaikino Raštą ir įpareigojo Migracijos departamentą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį. Prašymą dėl prieglobsčio pareiškėjas 2022 m. spalio 19 d. pateikė ir per MIGRIS sistemą. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 13 d. priėmė skundžiamą Raštą, kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 19 d. Migracijos departamente buvo pradėtas nagrinėti pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat nurodė, kad Migracijos departamente šiuo metu nagrinėjama daug pateiktų prašymų suteikti prieglobstį ir prašymų nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei 6 mėn., todėl tikisi, kad sprendimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas 2023 m. III-ame ketvirtyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento raštu, kreipėsi į teismą.
14. Teismas nurodė, kad Raštu pareiškėjui pateikiama informacija apie jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą, tačiau kartu ir išreiškiama Migracijos departamento valia pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą, sprendimo priėmimą atidedant labai nekonkrečiai apibrėžiamam laikotarpiui (nurodant, kad tikimasi sprendimą priimti 2023 m. III ketvirtį). Tiek Įstatymas, tiek ir Direktyva numato 6 mėn. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo terminą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikė 2022 m. spalio 19 d., vadinasi, kaip ir nurodyta ginčijamame Rašte, pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2023 m. balandžio 19 d.
15. Teismas atkreipė dėmesį, jog Įstatymas nenumato galimybės pratęsti terminą nagrinėti prieglobsčio prašymą. Direktyvos 31 straipsnio 3 dalis suteikia valstybėms narėms diskreciją numatyti arba nenumatyti 6 mėnesių termino pratęsimo galimybę, tačiau Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokios galimybės nenumatyti Įstatyme, todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas neturi teisės remtis Direktyvos nuostatomis tiesiogiai, kad pateisintų Įstatyme nustatyto termino praleidimą.
16. Teismas, remdamasis pareiškėjo nurodyta teismų praktika, Migracijos departamento pateikta statistika bei informacija apie trūkstamus darbuotojus, sprendė, jog Migracijos departamento pateikti argumentai dėl didelio darbo krūvio yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, jog pateikti statistiniai duomenys yra apie 2022 m., o pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023 m. balandžio 26 d. Teismo posėdis įvyko 2023 m. birželio 19 d., t. y. praėjus 2 mėn. po to, kai baigėsi Įstatyme nustatytas 6 mėn. terminas, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta informacijos, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, taigi sprendimas dėl pareiškėjo prašymo nebuvo priimtas ir praėjus 8 mėn. po pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį gavimo. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ilgesnis prašymo nagrinėjimo terminas turėtų užtikrinti tinkamą ir išsamų prašymo nagrinėjimą.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo terminus, yra imperatyvios, todėl nesuteikia atsakovui diskrecijos teisės spręsti dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl Migracijos departamento užimtumo, nesėkmingos naujų darbuotojų paieškos bei nepakankamų vidinių resursų negali būti laikytinos pateisinamomis priežastimis pažeisti Įstatymo, Direktyvos bei Tvarkos aprašo nuostatas. Be to, atsakovas nurodė tik, kad „tikisi“ priimti sprendimą dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo 2023 m. III ketvirtyje, o toks atsakovo termino nurodymas yra visiškai neapibrėžtas, neužtikrinantis teisinio aiškumo ir tikrumo.
III.
19. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
20. Atsakovas nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nebuvo išnagrinėtas per 6 mėn. ne dėl Migracijos departamento sąmoningo neveikimo, bet dėl objektyvių priežasčių – dėl didelio darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos, taip pat dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo ir ribotų resursų. Nors teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento pateikta statistika rodo, jog 2023 m. prieglobsčio prašymų gauta jau gerokai mažiau nei 2021 m. ir 2022 m., tačiau pažymėtina, kad 2021 m. ir 2022 m. gautų prašymų buvo neįmanoma išnagrinėti per einamuosius metus, todėl jų nagrinėjimas persikėlė į 2023 m. Be to, 2021 m. ir 2022 m. buvo laikinai įdarbinti papildomi 56 darbuotojai (iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamų projektų), o šiuo metu tokios galimybės nėra. Šiuo metu Migracijos departamento Prieglobsčio skyriuje trūksta daugiau nei pusės darbuotojų, o kiekvienas darbuotojas turi apie 70 nagrinėjamų prašymų ir kasdien turi atlikti daugybę procedūrinių reikalavimų. Migracijos departamentas deda visas pastangas ieškant naujų darbuotojų ir nuolat skelbia konkursus, siekiant užpildyti Prieglobsčio skyrių darbuotojais, kad sprendimai būtų priimami laiku, todėl teismo teiginiai apie tai, kad darbuotojų trūkumas neužkerta kelio priimti sprendimus per Įstatyme nustatytą terminą, yra nepagrįsti.
21. Atsakovas pažymi, jog pati Direktyva numato, kad valstybėje gali susidaryti tokios sąlygos, kada nėra įmanoma prieglobsčio prašymo išnagrinėti per 6 mėnesius. Tokiu atveju prieglobsčio prašytojas turi būti apie tai informuojamas, jam turi būti pranešta apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą.
22. Prieglobsčių priėmimas per įstatymų nustatytus terminus išlieka problema ir iššūkis ne tik Lietuvoje. Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros 2023 m. ataskaita, 2022 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungoje didelė dalis prašymų buvo išnagrinėti viršijant 6 mėn. terminą (daugiau nei 200 tūkst.).
23. Migracijos departamento vertinimu, teismas neturėjo pagrindo panaikinti informacinio pobūdžio Rašto. Raštas atitinka gero administravimo principą, t. y. pareiškėjas nepaliktas nežinioje, jam suteikta informacija apie situaciją ir numatomus terminus.
24. Atsakovo vertinimu, vieno prieglobsčio prašytojo išskyrimas palyginus su kitais toje pačioje situacijoje esančiais asmenimis (prieglobsčio prašytojais, kurių prašymo nagrinėjimas trunka ilgiau nei 6 mėn.) neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
25. Pareiškėjas V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Įstatymo 81 straipsnį prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą. Nors Direktyva numato galimybę motyvuotu sprendimu pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokios galimybės nenumatyti Įstatyme, todėl Migracijos departamentas neturi teisės remtis Direktyvos nuostatomis tiesiogiai, kad pateisintų Įstatyme nustatyto termino praleidimą.
27. Maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties. Nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką, ką įtvirtina Europos pagrindinių laisvių chartijos 47 straipsnis.
28. Atsakovo nurodytos priežastys (išaugęs darbo krūvis ekstremaliosios situacijos metu dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos bei asmenų, besikreipusių į Migracijos departamentą po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ir pan.) negali pagrįsti praleisto termino dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis termino praleidimą
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 10K-4241, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog dėl didelio Migracijos departamento krūvio galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas ir tikimasi, jog sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas 2023 m. III-ame ketvirtyje, bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus (priimti sprendimą), teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs, kad Raštu jam buvo pateikta informacija apie jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą, tačiau kartu ir išreiškiama Migracijos departamento valia pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą, sprendimo priėmimą atidedant labai nekonkrečiai apibrėžiamam laikotarpiui (nurodant, kad tikimasi sprendimą priimti 2023 m. III ketvirtį). Teismas pažymėjo, jog Įstatymas nenumato galimybės pratęsti terminą nagrinėti prieglobsčio prašymą, o Migracijos departamentas neturi teisės remtis Direktyvos nuostatomis tiesiogiai, kad pateisintų Įstatyme nustatyto termino praleidimą.
31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymas suteikti prieglobstį nebuvo išnagrinėtas per 6 mėn. dėl objektyvių priežasčių; be to, Direktyva numato galimybę pratęsti 6 mėn. terminą, kuomet apie tai informuojamas prieglobsčio prašytojas; Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl teismas negalėjo jo panaikinti.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Visų pirma, vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, pažymėtina, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Iš skundžiamo Rašto matyti, kad juo pareiškėjui buvo pateikta informacija apie jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Raštu taip pat išreikšta Migracijos departamento valia pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą, sprendimo priėmimą atidedant nekonkrečiai apibrėžtam laiko tarpui („Tikimės, jog sprendimas dėl Jūsų pateikto prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas 2023 m. III-ame ketvirtyje“). Todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl teismas negalėjo jo panaikinti.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pati Direktyva numato, kad valstybėje gali susidaryti tokios sąlygos, kada nėra įmanoma prieglobsčio prašymo išnagrinėti per 6 mėnesius.
35. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės, nedarydamos poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui, užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta kuo greičiau. Pagal minėtos Direktyvos 31 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikriną, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos; Valstybės narės gali pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ne ilgesniam nei dar devynių mėnesių laikotarpiui, kai: a) atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir (arba) teisiniais klausimais; b) tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą; c) uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų pagal 13 straipsnį; Valstybės narės gali, kai tinkamai pagrįsta, viršyti šioje dalyje nustatytus terminus ne daugiau nei trimis mėnesiais, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą ir išsamų tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Kai sprendimo negalima priimti per šešis mėnesius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui: a) būtų pranešta apie uždelsimą ir b) jo prašymu būtų suteikta informacija apie uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo (Direktyvos 31 straipsnio 6 dalis).
36. Be kita ko, minėtos Direktyvos Preambulės 14 punkte yra įtvirtinta, jog valstybės narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti ar toliau taikyti palankesnes nuostatas trečiosios šalies piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie valstybės narės prašo tarptautinės apsaugos, kai toks prašymas suprantamas taip, jog jis grindžiamas atitinkamo asmens tarptautinės apsaugos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/95/ES, poreikiu.
37. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina, be kita ko, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
38. Pagal Tvarkos aprašo 101 punktą Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėja iš esmės laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio
1–2 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminų.
39. Taigi, atsižvelgus į nurodytas Direktyvos, Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatas, darytina išvada, kad nors Direktyvoje yra numatyta galimybė pratęsti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą, tačiau įstatymų leidėjas Lietuvoje yra nustatęs palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams, nenumatydamas galimybės pratęsti šį terminą.
40. Nustačius, kad Įstatymas ir Tvarkos aprašas nenumato galimybės pratęsti prašymo suteikti prieglobsti nagrinėjimo termino, nevertinami atsakovo argumentai, kokios priežastys lėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobsti nepriėmimą teisės aktuose nustatytu terminu.
41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
42. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo pajamų ir lėšų advokato pagalbai apmokėti, todėl jo teisių gynimą teisme finansavo VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“.
43. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017; 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-3271-602/2016; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023). Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokato Ryčio Satkausko, kuriam buvo sumokėta pagal jo pateiktas sąskaitas už procesinių dokumentų surašymą (sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos pagal su V. R. sudarytą atstovavimo sutartį), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo, šiuo atveju – VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“.
44. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
46. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 547,35 Eur (1,3 x 1 959,50 Eur). Pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 363 Eur, t. y. ženkliai mažesnę sumą, todėl ši suma priteistina pareiškėjui. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėjas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo apeliacinio skundo nepateikė, todėl, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui V. R. (V. R.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas