Administracinė byla Nr. eA-225-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01684-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Kiemeliai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. BR6-4905807 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. SP1-240 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis 2020 m. birželio 22 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 20-1005229944 (toliau – 2020 m. Paraiška). NMA 2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. kovo 17 d. atliko pareiškėjo pateiktos 2020 m. Paraiškos patikrą vietoje. Atlikus patikrą vietoje, buvo surašyta Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 20-1005229944-D5-1 (toliau – ir Ataskaita 1), patikros metu nustatytas kompleksinio paramos susiejimo reikalavimo pažeidimas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (toliau – ir Laukas), t. y. Ataskaitoje 1 nurodyta, kad „Patikros metu tikrintas VR36.1 ir GAAB1 ir nustatyta, kad kovo 8 dieną į Lauką yra vežamas sunkvežimiais mėšlas, ant dirvos paviršiaus nėra suformuota durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti, laikymo vietoje nesuformuotas bortelis“.
2.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 7 d. pateikė NMA direktoriui skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Ataskaitoje 1 nurodytais patikros vietoje rezultatais, tačiau NMA 2021 m. liepos 7 d. atsakymu Nr. BR6-4991 netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. NMA pateikė dar vieną skundą, prašydamas peržiūrėti NMA 2021 m. liepos 7 d. atsakymą Nr. BR6-4991 bei pripažinti, jog Ataskaitoje 1 nurodyto pažeidimo pareiškėjas nepadarė, tačiau NMA 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. BR6-6251 „Dėl atsakymo į skundą“ netenkino pareiškėjo skundo.
2.3. Pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 21-1005229944-1 (toliau – ir 2021 m. Paraiška).
2.4. Pareiškėjas gavo NMA Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus, kurie nurodyti Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 21-1005229944-D5-1 (toliau – ir Ataskaita 2). Pareiškėjas pateikė NMA direktoriui skundą, nesutikdamas su Ataskaitoje 2 nurodytais patikros vietoje rezultatais, tačiau NMA 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. BR-332 „Dėl atsakymo į skundą“ netenkino pareiškėjo prašymo.
2.5. NMA 2021 m. liepos 5 d. – rugpjūčio 25 d. atliko 2021 m. Paraiškos duomenų patikrą. Šios patikros pagrindu buvo surašyta 2021 m. liepos mėn. Patikros ataskaita Nr. 21-1005229944-D4-2. Patikros metu nustatyti skirtingi 2021 m. Paraiškoje deklaruoti faktiniai plotai. NMA 2021 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 4568234 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie atliktą patikrą ir nurodė, jog pareiškėjas turi pagrįsti savo valdymo teisę į dalį pagal 2021 m. Paraišką deklaruotų valstybinės žemės plotų. Pareiškėjas pateikė valdymo teisę į valstybinės žemės plotus patvirtinančius dokumentus, tačiau NMA laikėsi pozicijos, jog šie įrodymai nepatvirtina pareiškėjo valdymo teisės. Todėl atsižvelgusi į tai, NMA priėmė šioje byloje skundžiamus sprendimus.
2.6. NMA Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui taikytos sankcijos už šiuos tariamai padarytus pažeidimus: a) dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 patvirtinto Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (redakcija, kuri galiojo iki 2021 m. balandžio 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 10 punkto reikalavimų pažeidimo 2021 m. Paraiškoje; b) neteisingai deklaruotų plotų 2021 m. Paraiškoje; c) Aprašo 16, 17 ir 171 p. reikalavimų pažeidimo, tuo tarpu NMA Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui taikyta sankcija už neteisingai deklaruotus plotus 2020 m. Paraiškoje.
2.7. Pareiškėjas nepadarė NMA Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų pažeidimų, todėl prašo šiuos sprendimus panaikinti.
2.8. NMA Sprendime Nr. 1 nurodyta, jog 2021 m. kovo mėnesį patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad lauke rastos sukrautos neįterpto mėšlo krūvos. Konstatuota, jog pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 patvirtinto Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte numatytas valdymo reikalavimas dėl draudimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. skleisti ar neįterpti mėšlo. NMA 2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. kovo 17 d. atliko 2020 m. Paraiškos patikrą vietoje ir surašė Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitą Nr. 20-1005229944-D5-1. Joje nurodyta, jog nustatytas kompleksinio paramos susiejimo reikalavimo pažeidimas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1. Patikros metu tikrintas VR36.1 ir GAAB1 nustatyta, kad kovo 8 d. į lauką sunkvežimiais vežtas mėšlas, ant dirvos paviršiaus nesuformuotas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams sugerti, laikymo vietoje nesuformuotas bortelis, tačiau pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu, nes Aprašo 10 punkte ir Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 16 punkte nurodyta, jog nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 16 punkte nustatytus reikalavimus.
2.9. Pareiškėjas augalininkystės ir gyvulininkystės veiklą vykdo nuo 1992 metų. Norėdamas užtikrinti darnią ir subalansuotą veiklą, pievose augančią žolę naudoja gyvulių parašui ruošti, o gyvulių mėšlą (srutas) – laukams tręšti. Pareiškėjas vykdomai veiklai ir teisės aktų laikymuisi taiko aukščiausius standartus, todėl per beveik 30 metų veiklos laikotarpį, jam nebuvo taikytos sankcijos ar nuobaudos, susijusios su netinkamu mėšlo ir / ar srutų tvarkymu. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepadarė jokių pažeidimų, mėšlą draudžiamuoju laikotarpiu gabeno į lauką, tačiau laikėsi Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 16 punkto reikalavimų. Patikros metu lauke buvo suformuoti tiek pylimai (borteliai), tiek pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. NMA darbuotojui (tikrintojui) klaidingas įspūdis galbūt susidarė dėl to, kadangi patikrą atliko būtent tada, kai į lauką važiavo sunkvežimiai su mėšlo kroviniais, o krautuvai / ekskavatoriai formavo mėšlo rietuves. Pareiškėjas neneigė, kad vykstant darbams nedidelė dalis mėšlo galėjo patekti anapus pylimų ir pasluoksnio, o pylimai galėjo šiek tiek neatitikti nustatytų reikalavimų, kadangi sunkvežimiai, išberdami mėšlą, o krautuvai / ekskavatoriai formuodami rietuves, galėjo juos pažeisti. Suformuoti pylimai (borteliai) matomi tikrintojo užfiksuotose lauko nuotraukose, taip pat jose matyti technika, transportuojanti mėšlą ir formuojanti rietuves, skirtas tręšti Lauką ir šalia jo esančius kitus pareiškėjo dirbamus laukus, kurių bendras plotas sudaro beveik 700 ha, tačiau dėl NMA tikrintojo neteisingo situacijos vertinimo pareiškėjui negali būti skiriama sankcija. Pareiškėjui vykdant ir baigus mėšlo transportavimo į Lauką ir rietuvių formavimo darbus, mėšlo laikymo sąlygos atitiko visus Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.
2.10. Faktą, jog Lauke mėšlas buvo laikomas tinkamai taip pat patvirtinta Lauko teritorijos, kurioje buvo nustatyti tariami pažeidimai, būklė. Šioje Lauko teritorijoje auga vešlūs bei tankūs augalai. Esant tariamiems pažeidimams, Lauke tokios būklės augalai neaugtų, kadangi dėl mėšlo pertekliaus jie būtų išnykę. Kadangi augalų būklė toje vietoje yra puiki, reiškia, jokių reikalavimų, užtikrinančių gerą agrarinę ir aplinkosaugos būklę bei augalų apsaugos produktų naudojimą, pareiškėjas nepažeidė, todėl NMA nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 10 punkto reikalavimus.
2.11. Pareiškėjo, kaip ir daugelio kitų šalies ūkio subjektų veikla buvo paveikta, be kita ko, COVID-19 pandemijos pasekmių. Pareiškėjas pandemijos metu nusprendė mėšlo transportavimo darbus pradėti iš anksto tam, kad visi svarbiausi darbai būtų atlikti kuo greičiau ir neįvykus nenumatytoms aplinkybėms būtų galimybė turimų darbuotojų pajėgomis vykdyti tolimesnius darbus, kurių nebūtų galima atlikti, jeigu mėšlas nebūtų išvežtas iš pareiškėjo tvartų ir nebūtų pasiruošta tręšti laukų. Taigi, pareiškėjas mėšlo gabenimo į Lauką darbus pradėjo anksčiau nei balandžio 1 d. ne savo pasirinkimu, o siekdamas išvengti galimų neigiamų padarinių dėl COVID-19, tačiau net ir toks mėšlo gabenimas nepažeidė minėto Aprašo 16 punkte įtvirtintų reikalavimų. Tačiau net, jeigu teismas vertintų priešingai, šis pažeidimas yra mažareikšmis, todėl sankcija pareiškėjui neturėtų būti skiriama.
2.12. Atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog, pagal 2021 m. Paraišką pareiškėjas neteisingai deklaravo valstybinės žemės plotus. Priešingai, nei teigiama Sprendime Nr. 1, 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. kovo 14 d pareiškėjas pateikė dokumentus, pagrindžiančius 2021 m. Paraiškoje deklaruotų valstybinės žemės plotų valdymo teisę: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Pasvalio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 12 d. įsakymą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ Nr. 24VĮ-(14.24.2.)-516 ir žemės sklypo planą, 2010 m. spalio 4 d. Susitarimą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo žemės ūkio veiklai Nr. 4, Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis, NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. įsakymą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ Nr. 24VĮ-615-(14.24.2), NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. įsakymą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ Nr. 24VĮ-192-(14.24.2), 2014 m. rugpjūčio 4 d. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ Nr. 24VĮ-(14.24.2)-660 ir žemės sklypų planus bei NŽT Pasvalio skyriaus pažymą apie naudojamą valstybinę žemę Nr. 24PAŽ-109-(14.2.33.). Pareiškėjas už visus pagal 2021 m. Paraišką deklaruotus valstybinės žemės sklypus mokėjo nuomos mokestį bei pateikė NMA tai pagrindžiančius įrodymus. Taigi, šiuo atveju negali būti laikoma, kad pareiškėjas neturėjo valdymo teisės į pagal 2021 m. Paraišką deklaruotus valstybinės žemės plotus.
2.13. Nors Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad didžioji dalis valstybinės žemės plotų VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra nurodomi kaip neturintys duomenų, tačiau šios aplinkybės nepriklauso nuo pareiškėjo ir negali būti šiuo pagrindu pareiškėjui skiriama sankcija už neteisingai deklaruotus žemės plotus. Pareiškėjui nėra aišku, kokių duomenų bazėje nėra, kodėl jų nėra, kas šiuos duomenis turėjo pateikti, įregistruoti ir pan. Pareiškėjas neturi galimybių daryti įtakos VĮ Registrų centro tvarkomiems duomenims, todėl NMA nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė dalies pagal 2021 m. Paraišką deklaruotų valstybinės žemės plotų valdymo teisės.
2.14. NMA nepateikė nustatyto pažeidimo dėl deklaruotų skirtingų žemės laukų plotų patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjui nebuvo pateikti žemėlapiai arba pagal 2021 m. Paraišką deklaruotų žemės laukų plotų matavimo rezultatai, iš kurių būtų galima nustatyti šių žemės plotų skaičiavimus. Žemės plotų neatitikimai galėjo būti nustatyti, kadangi NMA tikrintojai naudojo matavimo priemones, neatitinkančias metrologijos reikalavimų, todėl NMA nepateikė pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės plotus.
2.15. NMA nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė Aprašo 16, 17 ir 171 punktų reikalavimus, nes laikant apie 2 500 galvijų (Akte nurodyta, jog patikrinimo metu laikyta 2 411 galvijų) nustatyti, kad galvijas pametė ausies įsagą, reikia kelių dienų. Akte nurodyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) patikrinimas truko beveik dvi darbo dienas. Tai reiškia, jog iš karto (nedelsiant) nustatyti, kad galvijas pametė ausies įsagą, iš esmės neįmanoma. Akte, konstatuota, jog „pamesti ausų įsagai užsakinėjami reguliariai“. Pareiškėjas nevengia pareigos ženklinti galvijų ausų įsagais, tačiau dėl objektyvių priežasčių kiekvienas atvejis, kuomet galvijas pameta ausies įsagą, negali būti nustatytas nedelsiant.
2.16. VMVT patikrinimo metu nustatytas pažeidimas, jog nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2021 m. birželio 28 d. judėjimo ir kaitos įvykiai registruoti vėliau nei 7 kalendorinės dienos. Pareiškėjas nesutinka su tokia Sprendime Nr. 1 nurodyta išvada, jog visi vėlavimai išimtinai susiję su galvijų atsivestu prieaugiu (naujai atsivestais veršiukais). VMVT šį vėlavimą nustatė, kadangi rėmėsi Registro duomenimis, o ne faktiniais duomenimis apie prieaugio atsivedimo datą, t. y. šiuo atveju rėmėsi pareiškėjo Registrui pateiktais duomenimis apie numatomas (planuojamas) prieaugio (veršiukų) atsivedimo datas, tačiau faktiškai dalis prieaugio (veršiukų) ūkyje buvo atsivesti vėliau nei per 7 kalendorines dienas nuo pareiškėjo Registrui pateiktos numatomos prieaugio atsivedimo datos. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime Nr. 1 nurodyta išvada, kad pavėluotai įvedė ženklinimo įvykius 4 veršeliams. Pareiškėjas duomenų įvesti anksčiau, nei tą faktiškai padarė, negalėjo, kadangi nebuvo žinoma, kuriai telyčiai / karvei veršiukas turi būti priskirtas. Tokia situacija susiklostė, kadangi veršiukus atsivedusios telyčios / karvės veršiukų buvo pametusios savo ausų įsagus, todėl prireikė laiko, kol jos buvo tinkamai ir teisingai identifikuotos. Pareiškėjui identifikavus telyčias / karves, nedelsiant buvo įregistruoti įvykiai. Šias aplinkybes patvirtina vidiniai pareiškėjo vedamo žurnalo duomenys.
2.17. NMA Sprendimas Nr. 1 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų administraciniam sprendimui. Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad Bendrovė pažeidė Aprašo 16, 17 ir 171 punktų reikalavimus, tačiau šie pažeidimai neindividualizuoti ir nesusieti su Akte išskirtais trimis neatitikimais, todėl toks sprendimas turėtų būti panaikintas.
2.18. NMA nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pagal 2020 m. Paraišką neteisingai deklaravo valstybinės žemės plotus, todėl Sprendimas Nr. 2 taip pat turėtų būti panaikintas. Priešingai, nei tvirtinama Sprendime Nr. 2, pareiškėjas 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. kovo 14 d. pateikė dokumentus, pagrindžiančius valstybinės žemės plotų valdymo teisę. Be to, už visus pagal 2020 m. Paraišką deklaruotus valstybinės žemės sklypus mokėjo nuomos mokestį ir pateikė NMA tai pagrindžiančius įrodymus.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas 2020 m. Paraiškoje deklaruoti sklypus, dėl kurių kilo ginčas, galėjo tik tuo atveju, jei deklaravimo metu turėjo valdymo teisę į šiuos laukus. Pareiškėjas su 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 3 d. atsiųstais dokumentais pateikė deklaracijoje nurodytą sklypų sąrašą, tačiau nepateikė sudarytos galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties ar NŽT leidimo laikinai naudotis valstybine žeme. Taip pat prie visų KŽS žemės valdymo teisės dokumentų nebuvo pateikti žemės sklypo planai, kuriuose būtų aiškiai nurodyta valdoma žemės sklypo dalis. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, NŽT surinktą informaciją, VĮ Registrų centro duomenis, nustatyta, kad bendras 2020 m. Paraiškoje deklaruotas valstybinės žemės plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta yra 27,57 ha. Šis žemės plotas laikomas neteisingai deklaruotu plotu, nes pareiškėjo pateiktos deklaracijos, kuriose nurodyti tik KŽS numeriai, negali būti laikomos pakankamais valdymo teisės įrodymais, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar dėl šių sklypų buvo sudarytos galiojančios valstybinės žemės nuomos sutartys, ar buvo suteikti NŽT leidimai laikinai naudotis valstybine žeme.
4.2. NMA taip pat nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai dėl valdymo teisės nepagrindžia 2021 m. Paraiškoje deklaruotų nurodytų valstybinės žemės plotų valdymo teisės, kadangi didžioji dalis šių valstybinės žemės plotų VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodomi kaip neturintys duomenų. Dėl jų valdymo teisės pagrindimo pareiškėjas dokumentų nepateikė.
4.3. Pareiškėjas, teikdamas 2021 m. Paraišką patvirtino, jog pateikti duomenys yra teisingi (2021 m. Paraiškos III dalies 14 punktas). NMA 2021 m. liepos mėnesį ir 2022 m. sausio mėnesį atliko patikras, matavo pareiškėjo 2021 m. Paraiškoje deklaruotų laukų ribas, nustatė tiek ploto trūkumus, tiek perviršius. Priimant NMA 2022 m. kovo 22 d. sprendimą, buvo skaičiuojama bendra tiek nustatytų plotų trūkumų, tiek perviršio suma. Atsakovas, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjas 2021 m. Paraiškoje tinkamai deklaravo laukus, atliko dvi patikras, užpildė atitinkamas ataskaitas, nustatė faktinius laukų dydžius, todėl pagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 1. Pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, sutiko, kad NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje, įsipareigojo teikti teisingus duomenis.
4.4. Patikros vietoje užfiksuoti pažeidimai yra galiojantys, nes draudžiamuoju laikotarpiu negali būti neįterpto mėšlo. Patikros vietoje metu 2021 m. kovo mėnesį darytos lauko nuotraukos akivaizdžiai įrodo, kad mėšlas rastas paskleistas, sukrautos jo krūvos ir tai neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų, todėl pagrįstai nustatytas VR36 valdymo reikalavimo nesilaikymo faktas. Iš NMA tikrintojo užfiksuotų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog mėšlas buvo laikomas nesilaikant Aprašo 16 punkte įtvirtintų reikalavimų. Atsakovas išsamiai išnagrinėjo visas su Aprašo 10 punktu susijusias aplinkybes, įvertino Bendrovės skundus ir pagrįstai konstatavo, kad pateikti dokumentai nepaneigia fakto, jog 2021 m. kovo mėnesį Patikros vietoje metu buvo nustatytas Aprašo 10 punkto reikalavimo pažeidimas, todėl pagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 1. Atsakovas 2021 m. Paraišką vertino vadovaudamasis 2021 m. birželio 29 d. VMVT atlikto žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto patikrinimo (patikrinimo akto Nr. 45ŪGP-517) rezultatais bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenis.
4.5. Atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 1 ir Nr. 2, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi kompetentingų institucijų – VMVT patikrinimų ir ŽŪIKVC pateiktais duomenimis. NMA nėra gavusi iš šių institucijų informacijos apie tai, kad už nustatytus pažeidimus neturi būti taikomos pareiškėjui sankcijos. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad už nustatytus pažeidimus nepagrįstai jam buvo taikytos sankcijos, todėl nėra pagrindo naikinti NMA priimtus ir šioje byloje skundžiamus sprendimus.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas 2020 m. birželio 22 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 20-1005229944-1.
6.2. NMA 2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. kovo 17 d. atliko 2020 m. Paraiškos patikrą vietoje, kurios pagrindu surašė Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje Ataskaitą Nr. 1. Patikros vietoje metu nustatytas kompleksinio paramos susiejimo reikalavimo pažeidimas Lauke, t. y. Ataskaitoje Nr. 1 nurodyta, kad „Patikros metu tikrintas VR36.1 ir GAAB1 nustatyta kad kovo 8 d. į Lauką vežamas sunkvežimiais mėšlas, ant dirvos paviršiaus nėra suformuota durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti, laikymo vietoje nesuformuotas bortelis“.
6.3. Pareiškėjas 2021 m. birželio 7 d. NMA direktoriui pateikė skundą, tvirtindamas, jog nesutinka su Ataskaitoje Nr. 1 nurodytais patikros vietoje rezultatais, tačiau atsakovas 2021 m. liepos 7 d. atsakymu Nr. BR6-4991 netenkino pareiškėjo skundo.
6.4. Pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. prašė peržiūrėti 2021 m. liepos 7 d. atsakymą Nr. BR6-4991 bei pripažinti, jog Ataskaitoje Nr. 1 nurodyto pažeidimo nepadarė, tačiau NMA 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. BR6-6251 „Dėl atsakymo į skundą“ netenkino pareiškėjo skundo.
6.5. Pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 21-1005229944-1. Pareiškėjas gavo NMA Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Buvo informuotas, kad atlikus 2021 metų Paraiškos patikrą vietoje, nustatyti deklaruotų duomenų neatitikimai, kurie nurodyti Ataskaitoje Nr. 1.
6.6. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į NMA direktorių, jame nurodydama, jog nesutinka su Ataskaitoje Nr. 2 ir Ataskaitoje Nr. 1 nurodyta išvada, kad „Patikros metu tikrintas VR36.1 ir GAAB1 nustatyta kad kovo 8 dieną į Lauką yra vežamas sunkvežimiais mėšlas, ant dirvos paviršiaus nėra suformuota durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti, laikymo vietoje nesuformuotas bortelis“, tačiau NMA 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. BR-332 „Dėl atsakymo į skundą“ netenkino pareiškėjo skundo.
6.7. NMA 2021 m. liepos 5 d. – rugpjūčio 25 d. atliko 2021 m. Paraiškos duomenų patikrą. Šios patikros pagrindu surašyta 2021 m. liepos mėn. Patikros ataskaita Nr. 21-1005229944-D4-2. Patikros metu nustatyti skirtingi 2021 m. Paraiškoje deklaruoti ir faktiniai plotai.
6.8. NMA 2022 m. sausio 10 d. atliko 2021 m. Paraiškos duomenų patikrą. Šios patikros pagrindu buvo surašyta 2022 m. sausio mėn. Patikros ataskaita Nr. 21-1005229944-D4-3. Patikros metu nustatyti skirtingi 2021 m. Paraiškoje deklaruoti ir faktiniai plotai.
6.9. NMA 2021 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 4568234 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė pareiškėjai pagrįsti savo valdymo teisę į dalį pagal 2021 m. Paraišką deklaruotų valstybinės žemės plotų. Bendrovė 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. kovo 14 d. NMA pateikė dokumentus, kuriais grindė savo valdymo teisę į NMA nurodytus valstybinės žemės plotus.
6.10. NMA 2022 m. sausio 18 d. pranešimu Nr. 4813514 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, jog jis turi pagrįsti savo valdymo teisę į dalį pagal 2020 m. Paraišką deklaruotų valstybinės žemės plotų. Bendrovė 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. kovo 14 d. pateikė dokumentus, kuriais grindė savo valdymo teisę į NMA nurodytus valstybinės žemės plotus.
6.11. NMA 2022 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-4905807 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, pagal kurį pareiškėjo pateiktai 2021 m. Paraiškai skirtos sankcijos, o 2022 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. SP1-240 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ pareiškėjui skirta sankcija už neteisingai deklaruotus duomenis.
7. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, VĮ Registrų centro duomenis, nustatė, kad pateikti dokumentai nepagrindžia 2021 m. Paraiškoje deklaruotų, Pranešime nurodytų valstybinės žemės plotų valdymo teisės, kadangi didžioji dalis šių valstybinės žemės plotų VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodyta, kad nėra tokių duomenų. Dėl šių valstybinės žemės plotų valdymo teisės pagrindimo pareiškėjas nepateikė dokumentų. Kadangi pareiškėjas nepateikė nurodytų dokumentų, vadovaujantis MPŪV taisyklių 3.2.8 papunkčiu šie valstybinės žemės plotai laikomi plotais, kurių valdymo teisė yra nepagrįsta ir dėl to laikomi neteisingai deklaruotais plotais. Taigi, NMA, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, pagrįstai rėmėsi Patikros vietoje nustatytomis aplinkybėmis ir konstatavo neteisingai deklaruotus duomenis.
8. Teismas pažymėjo, jog patikrų metu pagrįstai buvo nustatyta, kad 2021 m. kovo mėnesį Lauke rastas neįterptas mėšlas, sukrautos mėšlo krūvos. Pagal Aprašo 10 punktą, draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Kadangi NMA 2021 m. kovo mėn. Patikra vietoje buvo atliekama pagal Bendrovės 2020 m. birželio 22 d. pateiktą 2020 m. Paraišką, todėl draudimas mėšlą ir (ar) srutas tręšti galiojo nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Draudžiamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.) negali būti randama neįterpto mėšlo. Teismas sprendė, jog 2022 m. kovo mėnesį Patikros metu 2021 m. kovo 8 d. darytos Lauko nuotraukos įrodo, kad mėšlas rastas paskleistas, sukrautos krūvos, todėl NMA Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas privalėjo laikytis Aprašo 10 punkte įtvirtinto reikalavimo, yra pagrįsta.
9. Teismas nurodė, jog pareiškėjo ūkyje 2021 m. birželio 29 d. buvo atliktas VMVT žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto patikrinimas (patikrinimo akto Nr. 45ŪGP-517), kurio metu buvo nustatyti Aprašo 16 punkto, 17 punkto, 17l punkto reikalavimų pažeidimai. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 987 3.1.1 papunkčiu ir Vyriausybės nutarimo Nr. 722 3.1 ŽŪIKVC yra atsakingas už Ūkinių gyvūnų registro centrinės duomenų bazės ir išmokų už pieną informacinės sistemos tvarkymą ir įgyvendinimą, o vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 987 3.1.2 papunkčiu ir Vyriausybės nutarimo Nr. 722 3.3 papunkčiu VMVT atsakinga už informacijos apie gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos pažeidimus teikimą NMA. Todėl NMA, priimdama Sprendimą Nr. 1, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi kompetentingų institucijų VMVT patikrinimų ir ŽŪIKVC pateiktais duomenimis. Teismas, pasisakydamas dėl taikytų sankcijų proporcingumo, pažymėjo, jog, įvertinus tai, kad atsakovo ginčijamame Sprendime nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė Aprašo 16, 17 punktų, 171 papunkčio reikalavimų, taikyta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad už VMVT ir ŽŪIKVC nustatytus pažeidimus, NMA nepagrįstai taikė sankcijas.
10. Teismas vertino, jog pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo Nr. 1 neatitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti. Pareiškėjas aiškiai suprato, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais buvo priimtas minėtas sprendimas. Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
11. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad NMA tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą minėtą Sprendimą. Pareiškėjui taikytos poveikio priemonės taip pat tinkamai motyvuotos, o teismas neturi pagrindo jų švelninti ar jų neskirti.
III.
13. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. Didžioji dalis skunde nurodytų klausimų, susijusi su NMA priimtų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, teismas sprendime dėl jų nepasisakė.
14.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių teismo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui skirta sankcija yra proporcinga ir adekvati. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su valdymo reikalavimo nesilaikymo atvejo individualizavimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, tvirtindamas, kad sąlyga, nuo kurios pradedama svarstyti, ar paramos gavėjui reikia skirti tam tikro dydžio sankciją, yra ne pažeidimo faktas, o tai, ar paramos gavėjas atitinkamo reikalavimo nesilaikė tyčia ar dėl neapdairumo. Tačiau NMA Sprendime Nr. 1 faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų padaryta išvada, kad apeliantas valdymo reikalavimo nesilaikė dėl aplaidumo, nėra nurodomos, taip pat nenurodomi motyvai dėl apelianto kaltės formos, kilusių padarinių, dėl pažeidimo trukmės bei duomenis dėl reikalavimo nesilaikymo reikšmingumo.
14.3. VMVT patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2021 m. birželio 28 d. judėjimo ir kaitos įvykiai registruoti vėliau nei 7 kalendorinės dienos: 2021 m. – 9, 2020 m. – 2, 2019 m. – 1 galvijams. 2022 m. balandžio 25 d. skundo 55 – 58, 62 punktuose Apeliantas pateikė savo poziciją, kodėl jis nesutinka su Sprendime Nr. 1 pateiktu šių aplinkybių vertinimu bei skirta sankcija, tačiau teismas šiuo aspektu jokio vertinimo neatliko.
14.4. VMVT patikrinimo metu nustatė, kad apelianto ūkyje pavėluotai įvestas ženklinimo įvykis iki 2021 m. birželio 29 d. 4 veršeliams. Apeliantas, nesutikdamas su Sprendime Nr. 1 pateiktu šių aplinkybių vertinimu bei skirta sankcija, skundo 59 – 62 punktuose išdėstė savo argumentus, tačiau teismas ir šiuo aspektu jokio vertinimo neatliko ir dėl pareiškėjo argumentų nepasisakė.
14.5. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, ar byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas nesilaikė Aprašo 16.4. ir 16.5 punktuose numatytų rietuvės įrengimo reikalavimų. NMA nagrinėjamu atveju fiksavo ne baigtą rietuvę, o rietuvės montavimo darbus, todėl akivaizdu, kad formuojant rietuvę, ji neatitinka tų kokybinių charakteristikų, kurias atitiktų pabaigus rietuvę, todėl vertinti nebaigtos rietuvės neatitikimą keliamiems reikalavimams, yra nepagrįsta.
14.6. NMA Sprendimu Nr. 1 apeliantui už tariamą Aprašo 10 punkto pažeidimą buvo skirta maksimali 5 proc. dydžio paramos sumažinimo sankcija, tačiau nei Sprendime Nr. 1, nei skundžiamame teismo sprendime nėra nurodytos aplinkybės bei nepateikti argumentai, lėmę būtent tokio dydžio sankcijos skyrimą. Be to, NMA neindividualizavo apelianto veiksmų, todėl lieka neaišku, ar NMA maksimalią sankciją apeliantui skyrė už jo veiksmus ir šių veiksmų sukeltas pasekmes, ar už tai, kad apeliantas laikė daugiau nei 20 sutartinių gyvulių. Šių aplinkybių teismas sprendime nevertino bei dėl jų nepasisakė.
14.7. Apeliantas savo skundo 36 – 47 punktuose nurodė detalius argumentus, kuriais nesutiko su NMA sprendime Nr. 1 pateiktomis išvadomis ir vertinimu dėl neteisingai deklaruotų žemės plotų. Teismas sprendime šių argumentų neanalizavo, todėl liko neaišku, ar teismo vertinimu, apeliantas pateikė valdymo teisę pagrindžiančius duomenis, ar jų nepateikė, ar pateikė tik jų dalį. Teismo sprendime pateiktos išvados nurodytu aspektu yra prieštaringos.
14.8. Apeliantas teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis pateikė NMA prašomus dokumentus, todėl Sprendimas 2 turėtų būti panaikintas. Apeliantas prašomus dokumentus pateikė 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. kovo 14 d. Teismas nagrinėjamu atveju nepasisakė dėl Sprendimo Nr. 2 teisėtumo, todėl teismas šių apelianto argumentų nenagrinėjo ir dėl skunde pareikšto reikalavimo panaikinti NMA Sprendimą Nr. 2 nepasisakė.
14.9. Apeliantas 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-817-426/2023 nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2 priedo 5, 111, 12, 121 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punktui, Reglamento 640/2014 38 straipsnio 2-4 punktams, 39 straipsnio 1 dalies 2 pastraipai, Reglamento 1306/2013 85 straipsnio 1 dalies 2 pastraipai, tačiau teismas išnagrinėjo bylą, neišsprendęs apelianto 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymo dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, dėl jo, be kita ko, nepasisakė ir teismo sprendime.
15. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
16.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl jo 2021 m. Paraiškos vertinimo nustatytų neatitikimų dėl nustatyto dvigubo ploto deklaravimo 2021 m. Paraiškoje ir dėl dalies paramos pagal MPŪV priemonę nemokėjimo dėl ploto nepatekimo į nustatytas vietovių nepalankumo ribas bei dėl patikrų metu nustatytų skirtingų faktinių 2021 m. Paraiškoje deklaruotų žemės plotų, todėl NMA nepasisakys dėl nurodytų neatitikimų ir taikomų sankcijų už juos pagrįstumo.
16.2. Apelianto kartu su 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 3 d. atsiųstais dokumentais pateiktoje deklaracijoje yra nurodytas žemės sklypų sąrašas, tačiau nepateiktos sudarytos galiojančios valstybinės žemės nuomos sutartys / NŽT leidimai laikinai naudotis valstybine žeme. Taip pat prie visų KŽS žemės valdymo teisės dokumentų nebuvo pateikti žemės sklypo planai, kuriuose būtų aiškiai nurodyta valdoma žemės sklypo dalis. Apelianto pateiktos deklaracijos, kuriose nurodyti tik KŽS numeriai, negali būti laikomos pakankamais valdymo teisės įrodymais, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar dėl šių sklypų buvo sudarytos galiojančios valstybės žemės nuomos sutartys / NŽT leidimai laikinai naudotis valstybine žeme, todėl NMA pagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 2, kurį nėra pagrindo naikinti.
16.3. NMA išsamiai išnagrinėjo visas su Aprašo 10 punkto pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertino apelianto pateiktus skundus ir pagrįstai konstatavo, jog apelianto pateikti dokumentai nepaneigia fakto, jog 2021 m. kovo mėnesį Patikros vietoje metu buvo nustatytas Aprašo 10 punkto reikalavimo pažeidimas, todėl šioje dalyje NMA pagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 1.
16.4. NMA pagrįstai ir teisėtai vadovavosi kompetentingų institucijų VMVT patikrinimų ir ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, o apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad už VMVT ir ŽŪIKVC nustatytus pažeidimus, NMA nepagrįstai taikė sankcijas. Apeliantas šiuos duomenis galėjo skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl sankcijos už Aprašo 10 punkto, 16 punkto, 17 punkto, 171 papunkčio pažeidimus taikytos pagrįstai.
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA Sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo pritaikytos paramos lėšų susigrąžinimo sankcijos už neteisingai deklaruotus žemės plotus 2020 ir 2021 metais, už Aprašo 10,16,17 ir 171 punktų pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, pripažinęs NMA priimtus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįstais ir teisėtais.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo kilusio ginčo, neišsprendė pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo bei neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų, reikšmingų teisingam sprendimui priimti.
20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, akcentuodamas, jog teismas neatsakė į visus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus.
22. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
23. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
24. Akcentuotina, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, jog kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas dėl NMA priimtų sprendimų skirti sankcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019; 2021 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-643-815/2021).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus bei vertintus įrodymus bei patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas iš esmės laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Dėl Aprašo 10 punkto pažeidimo
26. Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo 10 punktas draudė mėšlu ir (ar) srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta tvarka gali būti leidžiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.
27. Skundžiamame Atsakovo Sprendime Nr.1 pareiškėjui skirta paramos susigrąžinimo sankcija už Aprašo 10 punkte numatytą draudimą nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. laukuose skleisti ar neįterpti mėšlo. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo padarytą pažeidimą įrodinėjo NMA tikrintojo padarytomis nuotraukomis, taip pat patikros metu surašytais dokumentais. Pareiškėjas iš esmės neneigė, jog vežė mėšlą į laukus draudžiamu laikotarpiu bei jo neįterpdavo, tačiau įrodinėjo, jog tai darė laikydamasis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, krovė tirštąjį mėšlą į rietuves, kurios patikrinimo metu nebuvo baigtos įrengti, todėl ir negalėjo atitikti visų reikalavimų, keliamų užbaigtoms rietuvėms.
28. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad tiek nustatant draudimo vežti mėšlą laikotarpį, tiek ir nustatant reikalavimus mėšlo rietuvėms laukuose, siekiama kiek įmanoma sumažinti organinių trąšų patekimą į aplinką, paviršinius vandenis. Dėl šios priežasties atmestini pareiškėjo argumentai, kad formuojamos rietuvės neturėjo atitikti nustatytų reikalavimų. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog realiai mėšlo rietuvės nebuvo tinkamai suformuotos ir tam negalėjo trukdyti tik tai, jog mėšlo vežimo darbai vyko patikros metu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad lauke esančios neįterpto mėšlo krūvos sukrautos kompaktiškai formuojant rietuves, atribotos tinkamais žemės borteliais, yra ant durpių ar smulkintų šiaudų pasluoksnio, užtikrinta, jog jos nebūtų užliejamos paviršiniu vandeniu.
29. Be to, pripažintina, jog apelianto pozicija, dirbtinai išskaidant Aprašo 10 punkto sakinius bei teigiant kad juose yra nurodyti atskiri pažeidimai, nėra pagrįsta. Pagal Aprašo 10 punktą pareiškėjas turėjo teisę iki balandžio 1 d. sandėliuoti tirštąjį mėšlą lauke, jo neįterpiant, tačiau toks mėšlo sandėliavimas ( laikymas) turėjo atitikti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, o nagrinėjimu atveju tas nebuvo užtikrinta. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Aprašo 10 punkto reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, konstatavęs šį faktą.
Dėl gyvulių ženklinimo ir apskaitos tvarkos, numatytos Aprašo 16-171 punktuose, pažeidimo
30. Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo 16 punktas numato, kad valdoje laikomų galvijų, avių, ožkų ir kiaulių perkėlimo ir (ar) kaitos duomenys turi būti pateikti Ūkinių gyvūnų registrui Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše nustatytais terminais. To paties aprašo 17 punkte nurodyta, jog valdoje laikomi galvijai, avys, ožkos ir kiaulės turi būti tinkamai paženklinti (kiaulės ženklinamos tik perkeliant) Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše nustatyta tvarka. Aprašo 171 punktas reikalauja, kad valdoje laikomi galvijai, avys, ožkos ir kiaulės turi būti paženklinti (kiaulės ženklinamos tik perkeliant) Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše nustatytais terminais.
31. Atsakovo Sprendimas Nr. 1 dėl šio pažeidimo priimtas remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pas pareiškėją 2021 m. birželio 29 d. atlikto patikrinimo rezultatais, užfiksuotais patikrinimo akte Nr.45ŪGP-517. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 104 galvijai buvo be vieno įsago, o 10 galvijų be abiejų įsagų, be to, gyvulių (galvijų ir veršelių) judėjimo ir kaitos, ženklinimo įvykiai buvo registruojami pavėluotai. Be to, dalį nurodytų faktinių aplinkybių patvirtino ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.
32. VMVT patikrinimo aktas Nr.45ŪGP-517 nebuvo nustatyta tvarka apskųstas ir nėra panaikintas, todėl atsakovas turėjo teisę remtis šiuo dokumentu ir pripažinti, jog pareiškėjas padarė Aprašo 16, 17 ir 171 punktų pažeidimus be papildomos patikros vietoje.
33. Pažymėtina, jog ir pareiškėjas šioje administracinėje byloje iš esmės neginčijo paminėtų faktinių aplinkybių, tik teigė, kad šie teisės aktų pažeidimai padaryti dėl objektyvių priežasčių, todėl jam neturėtų būti taikomos sankcijos.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pavėluotus ūkinių gyvūnų judėjimo ir kaitos įvykių registravimus ar ženklinimo tvarkos nesilaikymą lėmė tik objektyvios priežastys. Iš paties pareiškėjo pateikto įsagų užsakymų registracijos žurnalo matyti, kad iki VMVT atlikto patikrinimo galvijų ausų įsagai buvo užsakinėjami nereguliariai, tarp užsakymų praeidavo dviejų savaičių ar mėnesio laikotarpis. Tuo tarpu nuo 2021 m. birželio pabaigos( po VMTV atlikto patikrinimo) tokie įsagų užsakymai pradėti daryti kas savaitę. Tai rodo, kad Bendrovė iki tol nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir dėl savo pasirinkto elgesio modelio nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Net ir pripažįstant pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog esant dideliam gyvulių kiekiui nėra įmanoma pastebėti visų įsagų pametimo atvejų ar operatyviai nustatyti veršelių priklausomybę, šie argumentai nepateisina visų ženklinimo ir apskaitos pavėlavimų laikotarpių.
35. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidęs Aprašo 16, 17 ir 171 punktus, atmestini.
Dėl žemės ūkio naudmenų deklaravimo paramai gauti
36. Bendrus reikalavimus dėl žemės ūkio politikos paramos sistemų bei ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų, įskaitant paraiškose deklaruojamiems žemės ūkio naudmenų plotams taikomus reikalavimus, nustato Reglamentas Nr. 1307/2013 bei Taisyklės.
37. Reglamente Nr. 1307/2013 nustatyta, kad ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, kurių valda yra teritorinėje Sutarčių taikymo srityje, ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla (valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje; „reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai valdos žemės ūkio paskirties žemės plotas, naudojamas žemės ūkio veiklai arba daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai (jei plotas naudojamas ir ne žemės ūkio veiklai) ; siekdamas pasinaudoti teisėmis į išmokas, kaip numatyta 32 straipsnio 1 dalyje, ūkininkas deklaruoja sklypus, kurie atitinka reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teisėmis į išmokas (33 str. 1 d.).
38. Taisyklėse (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) įtvirtinta, jog neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas (3.19 p.); pareiškėjams taikoma bendroji duomenų pateikimo, vertinimo ir reikalavimų įgyvendinimo tvarka: pareiškėjo, kaip valdos valdytojo, valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (toliau – ir Valdų registras) (4.1 p.); pareiškėjas arba jo atstovas jo deklaruojamiems plotams patenkant į „valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį“, privalo turėti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą ir, Agentūrai paprašius, jį pateikti iki jos nustatyto termino (66.10 p.); pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 17 d. gali pakeisti patvirtintos paraiškos duomenis savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijose ir (ar) struktūriniame padalinyje (68.1 p.); pareiškėjai kartą per kalendorinius metus iki rugpjūčio 1 d. per Elektroninių valdžios vartų portalą arba seniūnijoje atnaujina savo valdų registracijos duomenis Valdų registre (108 p.). Taisyklių 83 punkte taip pat nustatyta, kad gavusi informacijos (skundą, pranešimą ar kt.) apie pareiškėją iš sklypo (-ų) savininko (su nurodytu kadastriniu arba unikaliu numeriu) arba iš anoniminio asmens apie valstybinės žemės plotą dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų (t. y. plotų, kuriuos pareiškėjas deklaravo neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ir (arba) šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos), Agentūra ją įvertina ir priima sprendimą dėl sankcijų taikymo (pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinę dalį). Parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu Agentūra taisyklių 4.13.3 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą nurodytuose plotuose, ir pareiškėjas pateikia šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus.
39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) įtvirtinta, kad Valdų registre kaupiami valdoje esančių valstybinės žemės plotų duomenys, kaip nurodyta Nuostatų 14.3.4, 14.3.5 ir 14.3.8 papunkčiuose, t. y. nekilnojamojo daikto buvimo vieta – savivaldybė, seniūnija, gyvenamoji vietovė); valstybinės žemės ploto duomenys – kadastro vietovės kodas, kadastro bloko kodas, valstybinės žemės ploto numeris (jeigu suteiktas), Tarnybos teritorinio skyriaus vadovo įsakymu suteikto naudotis valstybinės žemės ploto bendras plotas, įsakymo data ir numeris, leidimo naudotis valstybiniu žemės plotu pabaigos data; naudojimosi žemės sklypu arba valstybinės žemės plotu teisinio pagrindo žyma – privati nuosavybė, nuoma, subnuoma, panauda, naudojimasis kitais pagrindais (14.11 p.); Valdų registre taip pat kaupiami sutarčių duomenys, be kita ko, valdos nario, sudariusio sutartį, duomenys – fizinio arba juridinio asmens kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas (14.14.2 p.).
40. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo išaiškinimuose yra konstatavęs, jog siekiant, kad keli ūkininkai nenurodytų atitinkamos žemės kaip priklausančios jų valdai, būtina, kad šiuo laikotarpiu ši žemė negalėtų būti laikoma priklausančia kitų ūkininkų valdoms, norint gauti paramą pagal bendrosios išmokos schemą (žr., pvz., ESTT 2010 m. spalio 14 d. sprendimo Landkreis Bad Dürkheim, C-61/09, 66 punktą). Ši ESTT praktika plėtojama vėlesnėse bylose pabrėžiant, jog valstybės narės turi diskreciją dėl patvirtinamųjų dokumentų ir įrodymų, kurių jos gali reikalauti paramos pareiškėjo, kiek tai susiję su jo paraiškoje nurodytais plotais. Valstybės narės turi diskreciją pasirinkti nacionalines priemones, kurios, jų manymu, yra būtinos siekiant veiksmingai užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir už juos nubausti. Pareigos pateikti dokumentus, patvirtinančius teisėtą žemės, dėl kurios pateikta paraiška išmokai gauti, naudojimą, numatymas gali užtikrinti, kad iš tikrųjų bus pasiekti BŽŪP tikslai. Nustatant tokią pareigą visų pirma siekiama, kad paramos pagal bendrosios išmokos schemą prašantis asmuo negalėtų piktnaudžiauti kitų asmenų žeme, siekdamas apeiti su šia schema susijusius Europos Sąjungos teisės aktus (žr., pvz., ESTT 2010 m. birželio 24 d. sprendimo Pontini ir kt., C‑375/08, 88 punktą, 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo SC Avio Lucos SRL, C‑176/20, 65 punktą).
41. Šiuo aspektu sistemiškai vertinant Lietuvos nacionalinį reglamentavimą , matyti, jog siekiant užkirsti kelią pareiškėjams piktnaudžiauti kitų asmenų žeme, nacionaliniu teisiniu reguliavimu yra įtvirtintas paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, sudarančių pareiškėjo žemės ūkio valdą, įregistravimo reikalavimas. Siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas, pareiškėjas paraiškoje ne tik privalo visus savo žemės ūkio veiklai naudojamus ir jo valdomus vienetus (netgi tuos, už kuriuos neprašo skirti paramos) deklaruoti paramos paraiškoje bei juose visuose užtikrinti kompleksinės paramos reikalavimų laikymąsi, bet ir būti juos įregistravęs Valdų registre, būtent kaip savo (ar kartu su valdos nariais, partneriais valdomos) žemės ūkio valdos duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nacionalinis teisinis reguliavimas atitinka BŽŪP tikslus bei prioritetus, užtikrina tinkamą integruotos sistemos veikimą, Europos Sąjungos finansinių išteklių naudojimą bei palengvina administracinių patikrų vykdymą.
42. Siekdama įvertinti, ar paraiškoje deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai gali būti laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalies a punkto prasme, Agentūra pirmiausiai turi patikrinti, ar tokie plotai yra įregistruoti Valdų registre konkretaus paramos prašytojo, kaip valdos valdytojo valdoje. Atitinkamai, nustačius, kad tokie plotai nėra įtraukti į valdą, kurios valdytojas yra paramos paraišką teikiantis asmuo, t. y. Valdų registre nėra įregistruoti kaip tokios valdos dalis, jie negali būti laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais ir parama už juos negali būti skiriama.
43. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dalis pareiškėjo Paraiškoje paramai 2021 metais gauti deklaruotų žemės ūkio naudmenų buvo deklaruoti ir kito pareiškėjo paraiškoje, tačiau, kadangi šie persidengiantys plotai buvo mažesni nei 1 ha, pagal Tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisykles atsakovas turėjo teisę nereikalauti papildomų dokumentų ir nemokėti paramos nei vienam iš paramos prašančių asmenų. Taip pat nustatyta, jog 2020 metų paraiškoje buvo 8 žemės sklypai, kurių dalims pareiškėjas nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, o papildomai pareikalavus, pateisino tik vieno iš minėtų žemės sklypų valdymą. 2021 metų paraiškoje buvo nustatyti 9 žemės sklypai, kurių dalys susikerta su valstybine žeme. Atsakovui pareikalavus, pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, bet jais tinkamai pagrindė valdymo teisę tik į du žemės sklypus. Kitų žemės sklypų ar jų dalių atvejais pareiškėjas nei 2020 metams, nei 2021 metams tinkamai nepagrindė valdymo teisės, šios sklypų dalys nėra įtrauktos į Valdų registrą, todėl atsakovas pagrįstai laikė šiuos žemės sklypus neteisingai deklaruotais.
44. Taip pat iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog buvo nustatyti neatitikimai tarp 2021 metais deklaruotų bei faktinių laukų plotų. Šių duomenų pareiškėjas nepaneigė jokiais įrodymais, o vien tik skunde išdėstytos prielaidos, jog atsakovo darbuotojų matavimo priemonės galėjo būti netinkamos, nepripažintinos pagrįstomis ar įtikinančiomis.
45. Nustačius, kad aptariami ginčo žemės plotai neatitiko esminės jų laikymo „reikalavimus atitinkančiais hektarais“ Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalies a punkto prasme, t. y. tinkamais paramai gauti plotais, sąlygos – nebuvo valdomi pareiškėjo, todėl parama už juos negalėjo būti skiriama, o už neteisingą deklaravimą pareiškėjui pagrįstai buvo taikomos sankcijos.
Dėl sankcijų proporcingumo
46. Pareiškėjui ginčijamais sprendimais taikytos sankcijos už žemės plotų netinkamą deklaravimą pagal Reglamento (ES) Nr.640/2014 nuostatas – parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo tarp deklaruoto ir pagal Reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto. Atsakovas tinkamai pritaikė šias Reglamento nuostatas, tiek pagrindinės tiesioginės išmokos, tiek paramos pagal MPŪV priemonę atitinkamas sumažinimas nėra laikytinas neproporcingu, todėl nėra pagrindo šias sankcijas naikinti ar koreguoti.
47. Už Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo pažeidimus atsakovas pareiškėjui taikė: už Aprašo 10 punkto pažeidimą galutinę 5 proc., dydžio kompleksinio paramos reikalavimų pažeidimo sankciją ( bazinę 3 proc. paramos dydžio sankciją padidinęs dėl pažeidimo masto ir sunkumo), o už Aprašo 16,17 ir 171 punktų pažeidimus taikė taip pat galutinę 5 proc., dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankciją (bazinę 3 proc. paramos dydžio sankciją padidinęs dėl pažeidimo masto ir sunkumo). Šias sankcijas subendrinus, pareiškėjui buvo skirta bendra kompleksinio paramos susiejimo sankcija už visus nustatytus Aprašo pažeidimus – paramos pagal 2021 m. Paraiškos duomenis sumažinimas 5 procentais – 32 843,85 Eur.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento (ES) Nr.1306/2013 85 straipsnis numato, jog paprastai išmoka sumažinama 3 procentais nuo bendros išmokų sumos. Nuo šio dydžio į didesnę pusę nukrypstama tais atvejais, kai reikalavimų nesilaikymas turi sunkių pasekmių, kelia tiesioginį pavojų ir pan. Reglamento (ES) 640/2014 39 straipsnis taip pat numato sankcijos skaičiavimą netyčinių pažeidimų atvejais - 3 procentus bei leidžia mokėjimo agentūrai šį dydį sumažinti iki 1 procento ar padidinti iki 5 procentų, atsižvelgus į pažeidimų pastovumą, mastą, poveikį, padarinių reikšmingumą ir kt.
49. Teisėjų kolegija , įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padarytų pažeidimų sunkumu, mastu, pasekmėmis, poveikiu ir atitinkamų reikalavimų nesilaikymo padariniais, mano, kad skiriamų sankcijų veiksmingumas, proporcingumas bei atgrasomasis poveikis bus užtikrintas ir sušvelninus sankciją bei pareiškėjui taikant paramos pagal 2021 m. Paraiškos duomenis sumažinimą 3 procentais – 19 706,31 Eur. Pažymėtina, kad administracinio teismo teisė keisti ginčijamą institucijos sprendimą, sumažinant sankciją, galioja ir ginčijant sankcijas, paskirtas gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-624/2016 ir kt.).
Dėl norminio administracinio akto ištyrimo
50. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su atsisakymu tirti norminio administracinio akto teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).
51. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2 priedo 5, 111, 12, 121 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punktui, Reglamento 640/2014 38 straipsnio 2-4 punktams, 39 straipsnio 1 dalies 2 pastraipai, Reglamento 1306/2013 85 straipsnio 1 dalies 2 pastraipai
52. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai neaptarė pareiškėjo prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pradėti Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2 priedo 5, 111, 12, 121 nuostatų teisėtumo tyrimą: pareiškėjo teiginiai dėl, kaip teigiama, šių nuostatų prieštaravimo aukštesnės teisinės galios teisės aktams, yra gana abstraktūs, čia nėra pagrįstų argumentų, pagrindžiančių objektyvų minėtų nuostatų prieštaravimą kurio nors iš minėtų aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas akcentuoja Metodikos nuostatų prieštaravimą Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintam proporcingumo principui, tačiau savo prašyme nenurodo jokių argumentų, konkrečiai susijusių su atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Atsižvelgus į tai, jog Metodika leidžia mokėjimo agentūrai individualizuoti skiriamas sankcijas, jas didinti arba mažinti kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kaltės formą, padarinius ir panašias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad šis norminis administracinis aktas akivaizdžiai prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, liečiančių byloje taikytinų Metodikos nuostatų prieštaravimą Europos Sąjungos teisės aktams, teisėjų kolegija pažymi, jog Metodikoje vartojamos sąvokos, terminai bei sankcijų skyrimo principai yra perkelti iš Reglamentų 1305/2013 1306/2013, 1307/2013, 640/2014. Kaip jau minėta, Metodika, kaip ir Reglamentai, suteikia mokėjimo agentūrai tam tikrą diskreciją sankcijų skyrimo ir jų dydžio parinkimo procese, todėl nėra akivaizdaus neatitikimo tarp šiais teisės aktais nustatyto teisinio reguliavimo. Pareiškėjas subjektyviai, jam naudinga kryptimi aiškina Reglamentų nuostatas, liečiančias pažeidėjo kaltės formos, pažeidimo pasekmių ar poveikio įtaką sankcijos taikymui, tačiau tokia proceso šalies pozicija nesaisto teismo ir nėra pakankamai įtikinama, kad pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tačiau nevisapusiškai įvertino atsakovo pareiškėjui skirtos sankcijos proporcingumą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
54. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
55. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 ir kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Be to, teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 ir kt.).
57. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (t. y. 23 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 1839,20 Eur už skundo parengimą, 544,50 už dalyvavimą teisminėje mediacijoje, 1185,80 Eur ir 302 Eur už teisines paslaugas). Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur už žyminį mokestį. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus.
58. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos skundo ir apeliacinio skundo rengimo išlaidos, išlaidos už atstovavimą teisminės mediacijos procese bei sumokėtas žyminis mokestis pripažintini pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis ( 1839,20+544,50+23+2250+11,25, viso 4667,95 Eur) . Tuo tarpu kitos atstovavimo išlaidos, (1185,80+302 Eur) atsižvelgiant į jų patyrimo laikotarpius bei abstraktų įvardijimą sąskaitose faktūrose teisinėmis paslaugomis, negali būti laikomos pagrįstomis ir susijusiomis su nagrinėjama administracine byla.
59. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl jis įgijo teisę į proporcingą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jo patirtų teismo išlaidų dalies atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.). Pareiškėjas skundu siekė tiek panaikinti skundžiamus atsakovo sprendimus, tiek ir išvengti finansinių pasekmių, todėl sumažinus jam skirtą sankciją, jo materialusis interesas iš dalies buvo patenkintas. Dėl to, atsižvelgiant į šioje nagrinėjamoje byloje susidariusią teisinę situaciją, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, patenkintų reikalavimų apimtį, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte išvardintus kriterijus, skundo ir apeliacinio skundo apimtį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, proporcingumo principą, iš atsakovo pareiškėjui priteistina 30 procentų jo patirtų, pagrįstų ir būtinų bylinėjimosi išlaidų abiejų instancijų teismuose – 1 555,95 Eur dydžio suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ skundą patenkinti iš dalies.
Nacionalinės mokėjimo agentūros 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. BR6-4905807 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Kiemeliai“ skirtas sankcijas už kompleksinės paramos reikalavimų netyčinius pažeidimus – 32 843, 85 Eur sumažinti iki 19 706,31 Eur (devyniolikos tūkstančių septynių šimtų šešių eurų 31 centų).
Priteisti pareiškėjui Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Kiemeliai“ iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 555,95 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius