LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL BENDROS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. gruodžio 13 d. Nr. 03-178
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti Bendros su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2016 m. gruodžio 13 d.
nutarimu Nr. 03-178
BENDROS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendros su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – nustatyti, kaip skaičiuojama kredito davėjo arba paskolos davėjo kredito gavėjui teikiamo kredito bendros kredito kainos metinė norma.
2. Taisyklės įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 60, p. 34), I priedo nuostatas.
3. Taisyklėse nustatyti reikalavimai taikomi kredito davėjams ir kredito tarpininkams, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – Įstatymas). Tarpusavio skolinimo platformos operatoriams, veikiantiems pagal Įstatymą, Taisyklės taikomos mutatis mutandis.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
4.1. su nekilnojamojo turto vertės pokyčiu susieta kredito sutartis – kredito sutartis, pagal kurią grąžintina kredito suma priklauso nuo kredito sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto vertės kredito sumos grąžinimo arba kredito įmokų mokėjimų dieną;
4.2. kredito suma – bendra kredito suma arba jos dalis, išmokama kredito gavėjui atsižvelgiant į kredito sutartyje nustatytas sąlygas;
4.3. neapibrėžtojo įsipareigojimo arba garantijos sutartis – kredito sutartis, kuri yra kito atskiro papildomo sandorio garantija ir pagal kurią nekilnojamuoju turtu užtikrinta pagrindinė kredito suma išmokama tik kredito sutartyje nurodyto įvykio ar įvykių atveju;
4.4. neterminuota kredito sutartis – kredito sutartis, kurioje nenurodytas kredito sutarties terminas, įskaitant tas kredito sutartis, pagal kurias išmokėta kredito suma turi būti visiškai grąžinta per nustatytą laikotarpį arba po jo, o ją grąžinus kredito suma gali būti išmokama kredito gavėjui pakartotinai.
4.5. trumpalaikė kredito sutartis – neterminuota kredito sutartis arba kredito, kuris turi būti grąžintas per 12 mėnesių, sutartis, kuriomis kredito gavėjas naudojasi kaip laikina finansavimo priemone, kol sudarys kitą su nekilnojamuoju turtu susijusį finansinį susitarimą;
III SKYRIUS
BENDROS KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS SKAIČIAVIMO TVARKA
5. Skaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą, visų būsimų arba esamų kredito davėjo arba paskolos davėjo įsipareigojimų (išmokama kredito suma arba jos dalys) dabartinė vertė prilyginama būsimų arba esamų kredito gavėjo įsipareigojimų (sumokamų įmokų, palūkanų ir kitų mokėjimų) dabartinei vertei, remiantis formule:
, kur:
X – bendros kredito kainos metinė norma;
m – paskutinio kredito sumos išmokėjimo eilės numeris;
k – kredito sumos išmokėjimo eilės numeris, todėl 1 £ k £ m;
Ck – kredito išmokėjimo kredito gavėjui k-uoju mokėjimu suma;
tk – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis, nuo pirmos kredito sumos išmokėjimo dienos iki kiekvienos kitos kredito sumos išmokėjimo dienos, todėl t1 = 0;
m′– paskutinio bendros kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo eilės numeris;
l – bendros kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo eilės numeris, todėl 1 £ l £ m′;
Dl – bendros kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo l-uoju mokėjimu suma;
sl – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis nuo pirmos kredito sumos išmokėjimo dienos iki kiekvienos kitos bendros kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo dienos.
6. Skaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą pagal Taisyklių 5 punkte nurodytą formulę:
6.1. abiejų kredito sutarties šalių skirtingu metu sumokėtos sumos nebūtinai turi būti vienodo dydžio ir nebūtinai mokamos vienodais intervalais;
6.3. naudojami laiko intervalai tarp datų išreiškiami metais arba metų dalimis (darant prielaidą, kad metus sudaro 365 dienos (arba 366 dienos keliamaisiais metais), 52 savaitės arba 12 vienodos trukmės mėnesių (vienodos trukmės mėnesį sudaro 30,41666 dienos (365/12), neatsižvelgiant į tai, ar metai keliamieji, ar ne); jeigu apskaičiuojant naudojami laiko intervalai tarp datų negali būti išreiškiami sveikuoju savaičių, mėnesių arba metų skaičiumi, laiko intervalai turi būti išreiškiami sveikuoju vieno iš tų laikotarpių skaičiumi kartu su dienų skaičiumi, kur:
6.3.2. vienodo ilgio laikotarpiai ir vėlesnės dienos skaičiuojami atgaline tvarka iki pradinio kredito lėšų išmokėjimo dienos;
6.4. skaičiavimo rezultatas išreiškiamas bent vieno ženklo po kablelio tikslumu (dešimtainės trupmenos skaitmuo didinamas vienetu, jeigu po jo einantis skaitmuo lygus 5 arba didesnis už 5);
6.5. formulę galima perrašyti taikant vienos sumos S ir srautų (Ak) principą; šie srautai bus teigiami arba neigiami, t. y. sumokėti arba gauti laikotarpiais nuo 1 iki n, kurie išreiškiami metais:
S – dabartinis srautų balansas. Siekiant išlaikyti pinigų srautų ekvivalentiškumą, ši vertė prilyginama nuliui.
7. Skaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą, prireikus turi būti remiamasi papildomomis prielaidomis:
7.1. jeigu kredito sutartyje kredito gavėjui suteikiama teisė pačiam pasirinkti bendros kredito sumos išmokėjimo būdą (pavyzdžiui, suteikiama galimybė pasirinkti bendros kredito sumos išmokėjimą dalimis), laikoma, kad kredito gavėjui nedelsiant išmokama visa kredito sutartyje nustatyta bendra kredito suma;
7.2. jeigu kredito sutartyje nustatyti keli galimi bendros kredito sumos išmokėjimo metodai ir dėl to taikomi skirtingi su kredito sutartimi susiję mokesčių, kredito palūkanų normos arba kitų išlaidų dydžiai, laikoma, kad kredito gavėjui bendra kredito suma išmokama nustatant didžiausius mokesčių arba kitų išlaidų dydžius ir didžiausią kredito palūkanų normą, taikomą pasirinkus dažniausiai naudojamą bendros kredito sumos išmokėjimo metodą pagal šios rūšies kredito sutartis;
7.3. jeigu kredito sutartyje kredito gavėjui suteikiama teisė pačiam pasirinkti bendros kredito sumos išmokėjimo būdą, tačiau, išmokant kredito sumą skirtingais išmokėjimo būdais, numatomi kredito sumos ir jos išmokėjimo termino apribojimai, laikoma, kad bendra kredito suma kredito gavėjui išmokama anksčiausią kredito sutartyje nurodytą dieną ir laikantis kredito sutartyje nustatytų kredito sumos išmokėjimo apribojimų;
7.4. jeigu tam tikrą kredito sutarties galiojimo laikotarpį kredito sumai taikomos skirtingos kredito palūkanų normos ir mokesčiai arba kitos išlaidos, laikoma, kad visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį taikoma didžiausia kredito palūkanų norma ir didžiausi mokesčiai arba kitos išlaidos;
7.5. jeigu pradiniu kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpiu yra sutarta, kad kredito palūkanų norma nesikeis (bus konstanta), o šiam laikotarpiui pasibaigus, bus nustatyta nauja kredito palūkanų norma, kuri vėliau periodiškai kis taikant sutartą indeksą arba kitą rodiklį, taikomą apskaičiuojant kintamosios kredito palūkanų normos kintamąją dalį, bendros kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad pradinio kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpio pabaigoje kredito palūkanų norma bus tokia pati kaip bendros kredito kainos metinės normos skaičiavimo metu esanti kredito palūkanų norma, skaičiuojama pagal sutartą indeksą arba kitą rodiklį, taikomą apskaičiuojant kintamosios kredito palūkanų normos kintamąją dalį, bet ne mažesnė nei pradiniu kredito palūkanų normos laikotarpiu nustatytoji kredito palūkanų norma;
7.6. jeigu maksimali bendra kredito suma nėra nustatyta, laikoma, kad ši riba yra 170 000 Eur. Kredito sutarčių, kurios neapima neapibrėžtojo įsipareigojimo arba garantijos ir kurių paskirtis nėra įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo statinio nuosavybę, sąskaitos kreditavimo, debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu kortelių arba kredito kortelių atžvilgiu laikoma, kad maksimali bendros kredito sumos riba yra 1 500 Eur;
7.7. kai sudaroma sąskaitos kreditavimo sutartis, laikoma, kad iš karto išmokama bendra kredito suma visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Jeigu kredito sutarties trukmė nežinoma, bendros kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad kredito sutarties trukmė – 3 mėnesiai;
7.8. jeigu sudaroma trumpalaikė kredito sutartis, laikoma, kad bendra kredito suma nedelsiant vienu mokėjimu išmokama visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Jeigu kredito sutarties trukmė nėra žinoma, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama darant prielaidą, kad kredito trukmė yra 12 mėnesių;
7.9. jeigu sudaryta neapibrėžtojo įsipareigojimo arba garantijos sutartis, laikoma, kad bendra kredito suma vienu mokėjimu turi būti visiškai išmokėta ankstesnę iš šių dienų:
7.9.1. vėliausią pagal kredito sutartį, kuri yra galimas neapibrėžtojo įsipareigojimo arba garantijos pagrindas, leidžiamą kredito lėšų išmokėjimo dieną; arba
7.10. jeigu sudaroma su nekilnojamojo turto vertės pokyčiu susietų kredito sutarčių:
7.10.1. laikoma, kad kredito gavėjo įmokos sumokėtos vėliausią pagal kredito sutartį leidžiamą dieną ar dienas;
7.10.2. laikoma, kad nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrinama su nekilnojamojo turto vertės pokyčiu susieta kredito sutartis, vertės procentinis padidėjimas ir kredito sutartyje nurodyto infliacijos indekso dydis yra procentiniai dydžiai, lygūs didesniam esamam centrinio banko tiksliniam infliacijos lygiui arba infliacijos lygiui valstybėje narėje, kurioje nekilnojamasis turtas yra kredito sutarties sudarymo metu, arba 0 proc., jeigu tie procentiniai dydžiai yra neigiami;
7.11. kai sudaroma neterminuota kredito sutartis, išskyrus pagal sąskaitos kreditavimo sutartį ir trumpalaikę kredito sutartį, laikoma, kad:
7.11.1. pagal kredito sutartis, kurių paskirtis įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo statinio nuosavybę, kreditas suteikiamas 20 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo pradinio kredito lėšų išmokėjimo, o galutine kredito gavėjo įmoka padengiamas pagrindinės kredito sumos, palūkanų ir kitų mokesčių, jeigu jų yra, likutis; pagal kredito sutartis, kurių paskirtis nėra įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo statinio nuosavybę arba kurių kredito lėšos yra išmokamos naudojant debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu korteles ar kredito korteles, šis laikotarpis yra vieni metai;
7.11.2. išmokėtą kredito sumą kredito gavėjas grąžina mokėdamas periodines įmokas lygiomis dalimis, pirmą įmoką mokėdamas praėjus vienam mėnesiui nuo pradinės kredito sumos išmokėjimo kredito gavėjui dienos. Tačiau, kai išmokėta kredito suma turi būti visiškai grąžinta vienu mokėjimu per kredito sutartyje nustatytą laikotarpį, laikoma, kad visi vėlesni kredito sumos išmokėjimai atliekami ir įmokos mokamos vienerius metus. Palūkanos ir kiti mokesčiai taikomi atsižvelgiant į minėtus bendros kredito sumos išmokėjimus ir įmokų mokėjimus, kaip nustatyta kredito sutartyje;
7.12. kai sudaromos Taisyklių 7.7–7.11 papunkčiuose nenurodytos kredito sutartys, laikoma, kad:
7.12.1. įmoka sumokama anksčiausią kredito sutartyje numatytą dieną ir grąžinama mažiausia kredito sutartyje numatyta suma, kai negalima nustatyti pagrindinės kredito sumos grąžinimo dienos ir sumos, kurią kredito gavėjas turi sumokėti;
7.13. kai pagal kredito sutartį arba remiantis Taisyklių 7.7–7.12 papunkčiais negalima nustatyti kredito gavėjo mokamos įmokos dydžio ar dienos, laikoma, kad įmokos mokamos kredito davėjo nustatyta tvarka ir sąlygomis, o kai jos nežinomos:
7.13.2. kiti su kredito sutartimi susiję mokesčiai, išskyrus palūkanas, apskaičiuoti kaip atskira suma, mokami kredito sutarties sudarymo dieną;
7.13.3. kiti su kredito sutartimi susiję mokesčiai, išskyrus palūkanas, apskaičiuoti kaip keletas mokėjimų, mokami periodiškai lygiais intervalais, pradedant pirma kredito sumos dalies grąžinimo diena ir, jeigu nenustatytas įmokos dydis, laikoma, kad įmokos yra vienodos;