I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Vilniaus kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos pavadinimas – Vilniaus kolegija.
2. Kolegija yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
3. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (kiek tai nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai).
4. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir profesionaliuoju menu, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
5. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu, bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.
6. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams bei juridinio asmens dalyviams.
7. Kolegijos vieši pranešimai, dokumentai ir kita informacija visuomenei skelbiama Kolegijos interneto svetainėje.
8. Kolegija yra paramos gavėja pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.
9. Kolegija gali būti įvairių asociacijų ir kitų organizacijų nare.
III SKYRIUS
STUDIJŲ IR MOKSLO ORGANIZAVIMO, MENO VEIKLOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS
15. Kolegijoje vykdomos pirmosios pakopos koleginės studijos, skirtos atitinkamos studijų krypčių grupės profesinio bakalauro kvalifikaciniam laipsniui arba profesinio bakalauro laipsniui ir kvalifikacijai įgyti; gali būti vykdomos atskirų studijų modulių (dalykų) studijos, kompetencijų tobulinimo programos ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos.
16. Kolegijoje gali būti vykdomos trumposios studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti.
17. Asmenys Kolegijoje gali studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Asmenys, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, moka Kolegijos akademinė tarybos (toliau – Akademinė taryba) patvirtintą studijų kainą. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti ir studijuojančio asmens darbdaviai, Kolegija, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
18. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais galimas studijų programos ar jos dalies dėstymas kitomis kalbomis.
19. Kolegija gali vykdyti jungtines koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai).
20. Asmenys gali kreiptis į Kolegiją dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Kolegijoje, pripažinimą, kaip studijų programos dalį, atlieka Kolegija Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – Ministras) nustatyta tvarka.
21. Kolegijoje įskaitomi dalinių studijų rezultatai asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas ir norintiems tęsti studijas Kolegijoje, įskaitant jų pasiektus studijų rezultatus pagal tas pačias arba kitas trumpųjų, koleginių, universitetinių pirmosios, antrosios pakopos arba vientisųjų, profesinių studijų programas. Dalinių studijų rezultatai įskaitomi Ministro nustatyta tvarka.
22. Kolegijoje gali būti vykdomos profesinės studijos, skiriamos kvalifikacijai įgyti, savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
23. Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos.
24. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Akademinė taryba. Studijų organizavimo tvarką nustato Kolegijos studijų tvarka (toliau – Studijų tvarka), kurią tvirtina Akademinė taryba.
25. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ar daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
26. Koleginių studijų programos gali būti skirtos dviejų krypčių profesinio bakalauro kvalifikaciniams laipsniams įgyti.
27. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei Kolegija sudaro praktinio mokymo sutartį.
28. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
29. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, išduodamas studijų pažymėjimas, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti kolegines studijas.
30. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje pagal studijų programos dalį, išduodama studijų pažyma.
31. Asmenims, baigusiems kompetencijų tobulinimo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, išduodamas pažymėjimas.
32. Asmenims, baigusiems studijų modulius (dalykus), skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
33. Kolegija, gavusi Ministro įgaliojimą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą.
34. Kolegijoje vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir profesionalusis menas.
35. Kolegijoje mokslo, profesionaliojo meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, profesionaliojo meno projektuose ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
36. Taikomųjų mokslinių tyrimų, profesionaliojo meno, eksperimentinės plėtros veiklos kryptis ir tematiką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Kolegijos mokslo, meno darbuotojų kvalifikaciją, turimus finansinius išteklius, studijų ir užsakovų poreikius.
37. Taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir profesionaliojo meno veiklos rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių, valstybės ar tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
38. Kolegijoje skatinama taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir profesionaliojo meno sklaida, organizuojamos mokslinės praktinės konferencijos, forumai, seminarai, konkursai.
39. Kolegija leidžia mokslinius, metodinius ir mokomuosius leidinius.
IV SKYRIUS
STUDIJŲ IR MOKSLO, MENO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
40. Kolegija atsako už Kolegijoje vykdomos studijų, mokslo, meno ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
41. Kolegija kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo 31 dienos) viešai paskelbia Kolegijos metinę veiklos ataskaitą už praėjusius metus, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
42. Mokslo ir profesionaliojo meno veiklos bei studijų kokybė Kolegijoje užtikrinama taikant Akademinės tarybos patvirtintą vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį Kolegijos įvertinimą ir akreditavimą, plėtojant tarptautiškumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei mokslo ir studijų integralumą.
43. Kolegijos vidinės veiklos kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.
44. Kolegijos veikla nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę, atsižvelgiant į Kolegijos išorinio vertinimo rezultatus.
45. Kolegija viešai interneto svetainėje skelbia ir kitais būdais (ne rečiau kaip kartą per metus) supažindina akademinę visuomenę su tikslia ir nešališka kiekybine bei kokybine informacija apie mokslo ir meno veiklas, studijų krypčių išorinio vertinimo ir akreditavimo rezultatus, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, išorinius Kolegijos veiklos ir studijų vertinimo rezultatus, absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėsenos rezultatus bei kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
46. Išorinis Kolegijos studijų krypties vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai Kolegijos interneto svetainėje. Po išorinio studijų krypčių įvertinimo Kolegija įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.
V SKYRIUS
KOLEGIJOS VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
47. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Kolegijos valdymo organai yra Kolegijos taryba (toliau – Taryba) ir Akademinė taryba, vienasmenis valdymo organas – Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
48. Taryba yra Kolegijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
49. Taryba:
49.1. atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas;
49.2. prieš 2 mėnesius iki Akademinės tarybos kadencijos pabaigos arba nutrūkus jos įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais skelbia Akademinės tarybos rinkimus.
50. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
50.1. 1 narį skiria ir atšaukia Kolegijos studentų atstovybė (toliau – Studentų atstovybė) savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
50.2. kiti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka renka ir atšaukia 5 narius, priklausančius Kolegijos personalui;
50.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami 4 nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams. Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu;
50.4. 1 narį, nepriklausantį Kolegijos personalui ir studentams, renka ir atšaukia Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
51. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 10 vietų, apibrėžtų Akademinės tarybos, atsižvelgiant į skirtingus Kolegijos interesus. Tarybos sudėtį Kolegijos interneto svetainėje viešai skelbia Akademinės tarybos pirmininkas.
52. Tarybos kadencijos trukmę ir terminą, kada Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį, reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 6 dalis.
53. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
54. Tarybos nariais negali būti asmenys, nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.
55. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai, viešai perskaito ir pasirašo Akademinės tarybos patvirtintos formos Tarybos nario įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas. Tarybos nario pasirašytą įsipareigojimą priima Akademinės tarybos pirmininkas.
56. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir jai atstovauja. Tarybos pirmininko laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas, o jo laikinai nesant – kitas Tarybos įgaliotas Tarybos narys.
57. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Sprendimus ji priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus atvejus kai Mokslo ir studijų įstatyme ir (ar) Statute nustatytas kitoks kvorumas. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje.
58. Direktorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
59. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 55 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
60. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko iki Tarybos kadencijos pabaigos, vietą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Tarybos narys ta pačia tvarka kaip ir Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 55 punkte nurodytą įsipareigojimą.
61. Tarybos nariams atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų. Išmokų dydis nustatomas Tarybos veiklos organizavimo išlaidų sąmatoje. Išmokos mokamos 2 kartus per kalendorinius metus sutartyje, sudarytoje tarp Kolegijos ir Tarybos nario, nustatytomis sąlygomis.
62. Direktorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.
63. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas.
64. Akademinė taryba:
64.1. atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas;
64.2. svarsto direktoriaus teikiamus kandidatus eiti direktoriaus pavaduotojų, dekanų ir prodekanų pareigas;
64.3. svarsto ir tvirtina Kolegijos akademinės etikos kodeksą (toliau – Akademinės etikos kodeksas);
64.4. sudaro ir teikia tvirtinti direktoriui Kolegijos Akademinės etikos komitetą;
64.5. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių. Apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę Kolegijos akademinės bendruomenės nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio;
64.6. teikia garbės ir kitus vardus Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
64.7. tvirtina įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius;
64.8. svarsto ir tvirtina studentų priėmimo į Kolegiją taisykles (toliau – Studentų priėmimo taisyklės);
64.9. tvirtina Kolegijos akademinių padalinių veiklos nuostatus.
65. Akademinė taryba vykdo šias pareigas:
65.1. viešai informuoja Kolegijos akademinę bendruomenę apie savo sprendimus Kolegijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; Akademinės tarybos sprendimai privalomi visiems Kolegijos akademinės bendruomenės nariams;
65.2. rengia metinę savo veiklos ataskaitą, viešai skelbia ir pristato ją Kolegijos bendruomenei Kolegijos interneto svetainėje kasmet ne vėliau kaip kovo mėnesį.
66. Akademinė taryba turi teisę teikti direktoriui rekomendacijas dėl Kolegijos valdymo struktūros pakeitimų.
67. Akademinė taryba renkama 5 metams.
68. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.
69. Akademinę tarybą sudaro 31 narys:
69.1. 21 narį, iš jų 7 darbuotojus, einančius docento ir (arba) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, skiria dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovų susirinkimas jame dalyvavusių balsų dauguma. Kiekvieno fakulteto taryba susirinkimų metu juose dalyvaujančių balsų dauguma į dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovų susirinkimą deleguoja po 5 Kolegijos akademinės bendruomenės narius, išskyrus studentus;
69.2. 7 narius skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) savo nustatyta tvarka;
69.3. 3 nariai patenka į Akademinę tarybą pagal pareigas – direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas, kiti 2 nariai pagal pareigas skiriami direktoriaus nustatyta tvarka.
70. Akademinės tarybos sudėtis ir jos pakeitimai skelbiami direktoriaus įsakymu.
71. Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Sprendimus ji priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Akademinės tarybos narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai Statute nustatytas kitoks kvorumas. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių. Pirmąjį Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo kviečia ir jam pirmininkauja direktorius.
72. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Akademinės tarybos pirmininkas vadovauja Akademinei tarybai ir jai atstovauja. Akademinės tarybos pirmininko laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Akademinės tarybos pirmininko pavaduotojas, o jo nesant – kitas Akademinės tarybos įgaliotas Akademinės tarybos narys. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku ir jo pavaduotoju.
73. Akademinės tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas gali būti atšaukti, jeigu netinkamai vykdo savo pareigas, ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma.
74. Akademinės tarybos nario narystė Akademinėje taryboje pasibaigia:
74.1. pasibaigus Akademinės tarybos nario darbo sutarčiai su Kolegija, išskyrus tuos atvejus, kai narys yra kitos mokslo ir studijų institucijos darbuotojas ir buvo renkamas kaip einantis docento arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas;
74.2. Akademinės tarybos nariui – studentui išėjus akademinių atostogų, nutraukus ar baigus studijas;
74.3. atsistatydinus iš Akademinės tarybos;
74.4. Akademinės tarybos nariui mirus;
74.5. Akademinės tarybos narį atšaukus iš pareigų, jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas akademinės tarybos nario pareigas.
75. Direktorius yra Kolegijos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.
76. Direktorius:
76.1. atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas;
76.2. gavęs Akademinės tarybos pritarimą, skiria direktoriaus pavaduotojus, atsakingus už studijų ir mokslo veiklas, dekanus ir prodekanus;
76.3. skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų;
76.4. teikia Akademinei tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius;
76.5. skatina darbuotojus ir studentus;
76.6. skiria studentams drausmines nuobaudas;
76.7. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos ir užsienio šalių institucijomis, socialiniais partneriais;
76.8. atstovauja Kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, šalies, užsienio ir tarptautinėse organizacijose.
77. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus patariamoji institucija.
78. Kolegijos direktorato sudėtį ir darbo reglamentą įsakymu tvirtina direktorius.
79. Direktorių renka Taryba savo nustatyta tvarka.
80. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių.
81. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio ir ne mažesnę kaip 5 metų vadybinio darbo patirtį turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas.
82. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
83. Direktoriaus kadenciją reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalis.
84. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip dviejų trečdalių Tarybos narių balsų dauguma.
VI SKYRIUS
KOLEGIJOS AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIŲ IR KITŲ DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
85. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir studijų veikloje.
86. Kolegijos akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve bei kitomis teisėmis, nustatytomis Mokslo ir studijų įstatyme, ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį atsižvelgdama į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Akademinė taryba.
87. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys Kolegijoje pagal studijų programas.
88. Kolegijos studentai turi teises, numatytas Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisę:
88.1. dalyvauti tarptautiniuose akademiniuose mainuose;
88.2. dalyvauti mokslo tiriamojoje, techninėje, kūrybinėje, meno veikloje;
88.3. gauti skatinamąją stipendiją Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
88.4. gauti rėmėjų stipendijas;
88.5. gauti kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.
89. Studentų prievoles reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 3 dalis.
90. Paskatos ir drausminės nuobaudos studentams skiriamos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.
91. Kolegijos studentų interesams Kolegijoje atstovauja Studentų atstovybė. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybei atsistatydinus, naujos Studentų atstovybės sudarymą inicijuoja direktorius.
92. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais teisės aktais, Statutu ir Studentų atstovybės įstatais, patvirtintais visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Studentų atstovybės veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos, viešumo, skaidrumo, sąžiningumo, kolegialumo ir savivaldos principais.
93. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.
94. Studentų atstovybės dokumentuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Kolegijos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise Statuto nustatyta tvarka.
95. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais.
96. Tarybos nustatyta tvarka Kolegija remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.
97. Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) per savo skiriamus atstovus atstovauja Kolegijos studentų interesams Kolegijos valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo organuose. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją, paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Kolegijos valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.
98. Studentų atstovybė viešai skelbia visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintą metinę veiklos ir finansinę ataskaitą.
99. Studentų atstovybės ir kitų studentų organizacijų veiklai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.
100. Studentų atstovybė atsiskaito už Kolegijos skirtas lėšas Kolegijos apskaitos politikos ir Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.
101. Kolegijos klausytojai yra asmenys, kurie studijuoja pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (modulius). Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi direktoriaus nustatyta tvarka.
102. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracija, būtina padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kiti darbuotojai, reikalingi studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir jiems užtikrinamos šių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
103. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.
104. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos konkursų dėstytojų pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo nuostatai, kuriuos tvirtina Akademinė taryba. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Ministras.
105. Mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
106. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti, išskyrus atvejus, nurodytus Statuto 107 punkte, arba kai Kolegija panaikina pareigybę. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina komisija, sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
107. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų.
108. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
109. Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacija.
110. Kolegija gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams priėmimo į pareigas tvarka, nustatyta Statute, netaikoma.
111. Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo Darbo kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
112. Kolegija turi administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Be administracinių pareigų administracijos darbuotojas gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą. Administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato direktorius.
113. Akademinės tarybos nustatyta tvarka Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
114. Kolegijos personalo teises reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kolegijos personalas gali turėti kitas teises, numatytas Darbo kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose.
115. Kolegijos personalo prievoles reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 4 dalies nuostatos.
116. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, akademinės etikos pažeidimus Kolegijos akademinės bendruomenės nariai ir kiti darbuotojai atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS, STUDIJŲ BAIGIMAS, NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
117. Asmenų priėmimo į kolegines studijų programas tvarką nustato Studentų priėmimo taisyklės. Asmenys į kitas studijų ir mokymo programas, kurios nenumatytos Studentų priėmimo taisyklėse, priimami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
118. Į pirmosios pakopos koleginių studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą valstybinių brandos egzaminų skaičių, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir atitinkantys kitus Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus.
119. Į trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus.
120. Kolegija gali vykdyti papildomą priėmimą į laisvas valstybės nefinansuojamas studijų vietas Studentų priėmimo taisyklėse nustatyta tvarka.
121. Konkursinių mokomųjų modulių (dalykų) pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį modulį (dalyką), kiekvienais metais nustato Kolegija ir, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos.
122. Su priimtais studentais pasirašoma Akademinės tarybos patvirtintos formos studijų sutartis.
123. Studentams išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Ministras, o jo gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
124. Studijos Kolegijoje pasibaigia:
124.1. paties studento prašymu;
124.2. studentui baigus studijas;
124.3. kai dėl objektyvių priežasčių studijos tampa negalimos (liga, mirtis ir kt.);
124.4. pašalinus studentą iš Kolegijos;
124.5. perėjus studijuoti į kitą instituciją;
124.6. kai studijų sutartis pasibaigia kitais teisės aktų nustatytais atvejais.
125. Studentas šalinamas iš Kolegijos, jei:
125.1. nepasiekė studijų programoje nustatytų reikalavimų;
125.2. nevykdė studijų sutarties su Kolegija finansinių sąlygų;
125.3. neužsiregistravo po akademinių atostogų, studijų sustabdymo;
125.4. pažeidė Statute, Akademinės etikos kodekse, Studijų tvarkoje ir kituose studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
125.5. nesutiko pakeisti studijų sutarties, netekus valstybės finansavimo.
126. Studentas šalinamas iš direktoriaus įsakymu dekano teikimu. Išimtiniais atvejais direktorius studentą šalina be dekano teikimo.
127. Nutraukus studijas, galima jas atnaujinti, asmeniui semestro eigoje pateikus prašymą direktoriui. Asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro. Jis gali būti priimtas į pasirinktą studijų programą Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
GINČŲ TARP STUDENTŲ, ADMINISTRACIJOS IR KITŲ DARBUOTOJŲ NAGRINĖJIMAS
128. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę rašytinius studentų prašymus, pareiškimus ar skundus, susijusius su mokslo ir studijų veikla, privalo per 15 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Studentas, nepatenkintas direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į prašymą, pareiškimą ar skundą arba negavęs atsakymo per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, pareiškimo ar skundo gavimo Kolegijoje dienos, turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo atsakymo gavimo dienos arba nuo tada, kai turėjo būti gautas atsakymas dienos kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri nagrinėja ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla tarp studentų ir Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų.
129. Ginčų nagrinėjimo komisija 2 metų laikotarpiui sudaroma direktoriaus įsakymu iš 6 asmenų. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją Kolegijos administracija ir Studentų atstovybė (jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisija visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Komisijos pirmininką.
130. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatai, kuriuos, suderinęs su Studentų atstovybe (jeigu jos nėra – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija), tvirtina direktorius.
131. Ginčai dėl akademinės etikos pažeidimų nagrinėjami Akademinės etikos kodekso nustatyta tvarka.
132. Ginčai tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, darbo sutartyse ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Darbo kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
KOLEGIJOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
133. Kolegijos lėšas sudaro:
133.1. Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos;
133.2. lėšos, gautos valdant ir naudojant Kolegijos turtą ir juo disponuojant.
134. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų skyrimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 1 dalies nuostatos.
135. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijoms skyrimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnio 1 dalies nuostatos.
136. Kolegija naudoja:
136.1. valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą;
136.2. Kolegijai nuosavybės teise priklausantį turtą;
136.3. kitą teisėtu būdu įgytą turtą.
137. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
137.1. valstybės investuotas turtas;
137.2. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno, ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
137.3. lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
137.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;
137.5. iš valstybės biudžeto ir iš Statuto 137.2–137.4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
137.7. paveldėtas turtas;
137.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių, topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);
137.9. pajamos, turtas ir kita nauda, gauta valdant, naudojant Statuto 137.1–137.8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus atvejus.
138. Kolegija naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikmėms, neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.
139. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja Mokslo ir studijų įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir valstybės turto patikėjimo sutarties nustatyta tvarka.
140. Pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, pajamos iš taikomųjų mokslinių tyrimų ir meno veiklos ir pajamos, gautos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, naudojamos pagal specialiąsias programas Statute numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
141. Už valstybės biudžeto ir kitų institucijų pavedimams vykdyti gautų lėšų naudojimą Kolegija atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka.
142. Kolegija turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
