ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2017 METŲ ATASKAITOS
2019 m. balandžio 12 d. Nr. K-55
Alytus
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 10 straipsniu, Bendraisiais savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ , Alytaus rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Pritarti Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2017 metų ataskaitai (pridedama).
ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS
VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS
ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2017 METŲ ATASKAITA
TURINYS
ĮVADAS.............................................................................................................................................. 3
1. BENDROJI DALIS....................................................................................................................... 4
1.1. Pagrindinių stebėsenos rodiklių analizė ir interpretavimas „Šviesoforo“ metodu................ 4
1.2. Demografinė situacija.................................................................................................................. 1
2. SPECIALIOJI DALIS................................................................................................................... 5
2.1. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių.............................................................................................................................................................. 5
2.1.1. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo................................................................................ 6
2.1.2. Mirtingumas dėl savižudybių................................................................................................... 8
2.2. Alytaus rajono gyventojų sergamumas tuberkulioze ir vaistams atsparia tuberkulioze....... 8
2.3. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų 10
IŠVADOS.......................................................................................................................................... 12
REKOMENDACIJOS..................................................................................................................... 13
ĮVADAS
Atsižvelgiant į Alytaus rajono savivaldybės 2019–2021 m. strateginį veiklos planą, patvirtintą Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. K-7 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės 2019–2021 m. strateginio veiklos plano patvirtinimo“ ir jame keliamus tikslus – kurti pilietišką, išsilavinusią, kūrybišką ir sveikai bei saugiai gyvenančią bendruomenę, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biurui yra pavesta analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatos būklę atspindinčius rodiklius, remiantis pagrindiniais visuomenės sveikatos stebėsenos dokumentais – Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programa (toliau – LSP) ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu.
Visuomenės sveikatos stebėsena savivaldybėse vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, kuriuo yra patvirtintas savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašas.
Alytaus rajono savivaldybėje didelis dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros stiprinimui, užtikrinant kokybiškas ir visiems prieinamas asmens ir visuomenės sveikatos paslaugas, gerinant jų kokybę. Sveikatos stebėsena ir gyventojų informuotumo didinimas tikimasi padės mažinti sergamumo ir mirtingumo mastus, ugdyti pačių gyventojų atsakomybę už savo sveikatą.
Šioje ataskaitoje įvertinta savivaldybės gyventojų sveikatos situacija, lyginama su Lietuvos vidurkiu, padės tinkamai informuoti savivaldybės politikus apie esamas problemines sritis bei padės užtikrinti, kad visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos būtų įgyvendintos efektyviai ir tikslingai.
Lietuvos sveikatos programos iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau – PRS), kurį sudaro 51 rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSP siekius.
Pagrindinių rodiklių sąrašo analizės ir interpretavimo tikslas – įvertinti esamą gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situaciją savivaldybėje, Lietuvos sveikatos programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo kontekste, ir intervencijų / priemonių poreikį, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.
Statistiniai duomenys surinkti ir ataskaita parengta vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidiniu „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2017 m.“ bei Higienos instituto Sveikatos informacijos centro ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis.
1. BENDROJI DALIS
1.1. Pagrindinių stebėsenos rodiklių analizė ir interpretavimas „Šviesoforo“ metodu
Pagrindinių rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („Šviesoforo“ kūrimas) atliekamas lyginant praėjusių (2017 m.) metų Alytaus rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Vadovaujantis „Šviesoforo“ principu, 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į grupes:
– 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su geriausiais rodikliais grupei ir žymimos žalia spalva,
– 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, žymimos raudona spalva;
– likusių 25 savivaldybių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį ir žymimos geltona spalva.
Savivaldybes žymint spalvomis, vertinamas ne rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas rodiklis ne visada atspindi gerą situaciją ir atvirkščiai, didelis rodiklis ne visada rodo blogą situaciją.
Mažiau negu 20 000 gyventojų turinčių savivaldybių (Neringos, Birštono, Rietavo, Pagėgių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Palangos, Visagino, Lazdijų r., Širvintų r., Ignalinos r., Zarasų r., Skuodo r., Kupiškio r., Molėtų r.) rodiklių reikšmės bendrame PRS rodiklių profilyje nėra pateikiamos ir lyginamos su kitomis savivaldybėmis, kadangi jose rodikliai yra labai „jautrūs“ kiekvienam atvejui dėl mažo gyventojų skaičiaus.
Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais („Šviesoforas“ ir santykis) pasirinktos 3 pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmės, sudarytas Alytaus rajono probleminių visuomenės sveikatos sričių sąrašas ir atlikta atrinktų rodiklių analizė bei vertinimas, parengti pasiūlymai.
Alytaus rajono gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje analizuojamų rodiklių duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje.
Pirmame stulpelyje pateikiami pagrindiniai rodikliai suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Antrajame stulpelyje pateikiama Alytaus rajono savivaldybės rodiklio reikšmė, trečiajame – atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio reikšmė, ketvirtajame – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, penktajame – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštajame – savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšme ir savivaldybės vietos tarpe visų savivaldybių pavaizdavimas pagal „Šviesoforo“ principą).
1 lentelė. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis
| RODIKLIS |
Savivaldybės reikšmė |
Lietuvos rodiklis |
Minimali reikšmė |
Maksimali reikšmė |
Santykis: savivaldybė / Lietuva |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS TIKSLAS – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai |
|||||
| Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė |
73,6 |
75,7 |
70,7 |
77,8 |
0,97 |
| Išvengiamas mirtingumas |
30,0 |
31,3 |
23,1 |
39,3 |
0,96 |
| 1 TIKSLAS. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį |
|||||
| 1. uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą |
|||||
| Mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų |
26,6 |
26,5 |
10,5 |
63,4 |
1,00 |
| Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų |
22,1 |
25,9 |
10,7 |
64,0 |
0,85 |
| Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyventojų |
22,8 |
44,4 |
7,6 |
100,1 |
0,51 |
| Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų |
87,9 |
76,3 |
36,0 |
150,6 |
1,15 |
| Socialinės rizikos šeimų skaičius 1 000 gyventojų |
5,0 |
3,5 |
1,0 |
8,5 |
1,43 |
| Ilgalaikio nedarbo lygis |
4,3 |
2,1 |
0,3 |
5,3 |
2,05 |
| Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojų |
-22,8 |
-13,8 |
1,8 |
-29,8 |
1,65 |
| 1.2. uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu |
|||||
| Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y98) 100 000 gyventojų |
148,2 |
99,3 |
54,9 |
173,4 |
1,49 |
| Standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių (V00-Y98) 100 000 gyventojų |
144,4 |
97,8 |
53,7 |
166,0 |
1,48 |
| Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų |
239,6 |
159,1 |
69,0 |
360,9 |
1,51 |
| Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyventojų |
36,7 |
26,4 |
7,6 |
98,8 |
1,39 |
| Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyventojų |
34,2 |
39,5 |
14,9 |
86,0 |
0,87 |
| 2 TIKSLAS. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką |
|||||
| 2.1. uždavinys. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą |
|||||
| Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyventojų |
0,6 |
1,1 |
0,4 |
2,4 |
0,55 |
| Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų |
70,7 |
145,1 |
70,7 |
190,0 |
0,49 |
| Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyventojų |
85,9 |
68,3 |
42,5 |
127,4 |
1,26 |
| Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A09) 10 000 gyventojų |
61,9 |
70,7 |
16,6 |
108,7 |
0,88 |
| 2.2. uždavinys. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį |
|||||
| Mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyventojų |
26,6 |
5,0 |
0,0 |
26,6 |
5,32 |
| Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyventojų |
25,5 |
4,9 |
0,0 |
25,5 |
5,20 |
| Mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų |
26,6 |
15,0 |
5,0 |
33,7 |
1,77 |
| Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų |
21,9 |
14,7 |
5,1 |
32,9 |
1,49 |
| 2.3. uždavinys. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių |
|||||
| Mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyventojų |
30,4 |
8,8 |
0,0 |
30,4 |
3,46 |
| Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyventojų |
34,5 |
8,7 |
0,0 |
34,5 |
3,97 |
| Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų |
3,8 |
3,2 |
0,0 |
12,1 |
1,19 |
| Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyventojų |
133 |
61,8 |
22,9 |
155,6 |
2,15 |
| 2.4. uždavinys. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą |
|||||
| Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui |
- |
- |
- |
- |
- |
| Viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams (proc.) |
- |
- |
- |
- |
- |
| Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams (proc.) |
- |
- |
- |
- |
- |
| 3 TIKSLAS. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą |
|||||
| 3.1. uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą |
|||||
| Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų |
0,0 |
3,9 |
0,0 |
12,6 |
0,0 |
| Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų |
0,0 |
4,0 |
0,0 |
13,2 |
0,0 |
| Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų |
22,8 |
20,5 |
3,3 |
57,8 |
1,11 |
| Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų |
24,3 |
20,2 |
3,3 |
52,5 |
1,20 |
| Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai) |
15,2 |
53,6 |
0,0 |
281,5 |
0,28 |
| Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais |
199,4 |
186,9 |
113,2 |
376,9 |
1,07 |
| Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais |
184,1 |
164,7 |
93,5 |
325,3 |
1,12 |
| 3.2 uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius |
|||||
| Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.) |
46,6 |
34,3 |
10,6 |
56,2 |
1,36 |
| 4 TIKSLAS. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius |
|||||
| 4.1. uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais |
|||||
| Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų |
43,9 |
33,1 |
20,9 |
56,7 |
1,33 |
| Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyventojų |
6,6 |
6,5 |
3,9 |
9,6 |
1,02 |
| 4.2. uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą |
|||||
| Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius |
2,0 |
2,0 |
1,4 |
4,0 |
1,00 |
| Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų |
4,9 |
7,7 |
2,3 |
13,3 |
0,64 |
| Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui |
8,5 |
9,1 |
6,8 |
11,6 |
0,93 |
| Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyventojų |
7,6 |
3,9 |
0,0 |
14,8 |
1,95 |
| Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64) 10 000 gyventojų |
1,1 |
3,1 |
0,0 |
8,0 |
0,36 |
| 4.3. uždavinys. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą |
|||||
| Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių |
8,5 |
3,0 |
0,0 |
9,9 |
2,83 |
| 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina 1 dozė) skiepijimo apimtys |
98,0 |
93,5 |
89,9 |
99,4 |
1,05 |
| 1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcinos (3 dozės) skiepijimo apimtys |
94,3 |
93,7 |
87,0 |
100,0 |
1,01 |
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje |
21,6 |
16,4 |
2,2 |
57,9 |
1,32 |
| Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.) |
21,2 |
18 |
6,0 |
26,9 |
1,18 |
| Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1 000 gyventojų |
11,3 |
5,4 |
0,0 |
18,8 |
2,09 |
| 4.4. uždavinys. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę |
|||||
| Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyventojų |
1056,2 |
795,9 |
525,3 |
1412,0 |
1,33 |
| Standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyventojų |
784,3 |
773,3 |
626,7 |
1063,6 |
1,01 |
| Mirtingumas nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96) 100 000 gyventojų |
406,5 |
282,7 |
175,1 |
476,7 |
1,44 |
| Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96) 100 000 gyventojų |
336,3 |
274,7 |
201,6 |
425,2 |
1,22 |
| Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų |
262,2 |
189,8 |
110,0 |
544,6 |
1,38 |
| Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų |
191,0 |
183,9 |
107,7 |
447,4 |
1,04 |
| Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyventojų |
39,1 |
62,3 |
28,1 |
103,0 |
0,63 |
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje (2016–2017 m.) |
51,1 |
48,6 |
17,9 |
65,1 |
1,05 |
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje (2015–2017 m.) |
56,1 |
52,8 |
35,7 |
69,3 |
1,06 |
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje (2016–2017 m.) |
43,0 |
52,2 |
21,9 |
66,1 |
0,82 |
| Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje 2017 m. |
35,0 |
40,8 |
21,7 |
57,6 |
0,86 |
Iš 1 lentelėje pateiktų PRS (pagrindinių rodiklių sąrašo) rodiklių reikšmių Alytaus rajono savivaldybėje palyginimo su Lietuvos vidurkio rodikliu matyti, kad:
§ iš visų sveikatos rodiklių geriausią situaciją tarp savivaldybių atspindintys (1 lentelėje žymima žalia spalva) 2017 m. buvo 8 rodikliai: bandymų žudytis skaičius; asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe skaičius darbingo amžiaus grupėje; susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje; nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai); kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus dalis; 2 m. amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina 1 dozė) skiepijimo apimtys; sergamumas II tipo cukriniu diabetu ir tikslinės populiacijos dalis (proc.); dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje (2015–2017 m.).
§ reikšmės, patenkančios į prasčiausių savivaldybių grupę (1 lentelėje žymimos raudona spalva): ilgalaikio nedarbo lygis (2,1 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (1,5 karto didesni nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų (atitinkamai 5,3 ir 5,2 karto didesni nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų (atitinkamai 1,8 ir 1,5 karto didesni nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl transporto įvykių (atitinkamai 3,5 ir 4,0 karto didesni nei Lietuvos vidurkis); transporto įvykiuose patirtos traumos (2,2 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis); slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius (vidutiniškai Lietuvoje 1-am gydytojui teko 2,0 slaugytoja, Alytaus rajone – 2); sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (2 kartus didesnis nei Lietuvos vidurkis); kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas (2,8 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis); paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius (2,1 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų (atitinkamai 1,4 ir 1,2 karto didesni nei Lietuvos vidurkis).
§ kiti rodikliai patenka į Lietuvos vidurkį atitinkančią grupę (lentelėje žymimi geltona spalva), tačiau į juos taip pat būtina atkreipti dėmesį.
Išsamiai analizei, kaip prioritetinės sveikatos problemos, pasirinkti šie rodikliai:
§ Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių;
§ Alytaus rajono gyventojų sergamumas tuberkulioze ir vaistams atsparia tuberkulioze;
§ Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / sandartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų.
1.2. Demografinė situacija
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyventojų skaičius jau daugelį metų mažėja. Pagrindinės nuolatinių gyventojų mažėjimo priežastys – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2018 m. pradžioje Alytaus rajone gyveno 26 077 gyventojai, t. y. 486 gyventojais mažiau nei prieš metus (2 lentelė).
2 lentelė. Nuolatinių Alytaus r. gyventojų skaičius ir jo pokytis 2010–2018 m. pradžioje
|
|
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
| Alytaus r. |
29052 |
28210 |
27960 |
27618 |
27347 |
27126 |
26831 |
26563 |
26077 |
| Pokytis |
-389 |
-842 |
-250 |
-342 |
-271 |
-221 |
-295 |
-268 |
-486 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Demografinės situacijos vertinimas pagal lytį atskleidė, kad 2018 m. pradžioje moterys Alytaus rajono savivaldybėje sudarė daugiau nei pusę (51,2 proc.) gyventojų, vyrai nežymiai mažiau – 48,8 proc. Lietuvos mastu stebima panaši situacija: 53,8 proc. – moterys, 46,2 proc. – vyrai.
Gyventojų populiacija sensta. Kasmet Alytaus rajone pastebima gyventojų senėjimo tendencija: mažėja vaikų iki 17 m., 18–44 m. amžiaus gyventojų procentinė dalis ir didėja 45–64 m. amžiaus bei pagyvenusių (65 m. ir vyresni) žmonių dalis (3 lentelė).
3 lentelė. Alytaus r. gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 – 2018 m. (proc.)
| Amžiaus grupės |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m.
|
| 0-17 m. |
18,1 |
17,7 |
17,4 |
17,2 |
16,9 |
16,7 |
16,6 |
16,4 |
16,4 |
| 18-44 m. |
31,97 |
31,2 |
30,95 |
30,8 |
30,6 |
30,2 |
29,9 |
29,5 |
29,0 |
| 45-64 m. |
26,2 |
27,6 |
28,3 |
28,8 |
29,2 |
29,7 |
30,0 |
30,5 |
31,0 |
| 65 m. ir vyresni |
23,8 |
23,5 |
23,4 |
23,3 |
23,3 |
23,4 |
23,5 |
23,6 |
23,6 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų ir gydymo veiksmingumą. Šis rodiklis apibūdina, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
2017 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus rajone buvo 73,6 m. Lyginant su Lietuvos vidurkiu (75,7 m.) Alytaus rajono gyventojų gyvenimo trukmė trumpesnė 2,1 m.
2017 m. Lietuvoje mirė 40 142 žmonės, t. y. 2,4 proc. (964 asmenimis) mažiau lyginant su praėjusiais metais. Tais pačiais metais Alytaus rajone mirė 504 asmenys (260 moterys ir 244 vyrai), 58 mirusiais daugiau nei 2016 m.
Analizuojant mirtingumo rodiklį 100 000 gyventojų, Alytaus rajonas patenka į savivaldybių dešimtuką, kuriose nustatytas didžiausias mirtingumas: Alytaus rajone 100 tūkstančių gyventojų teko 1915 mirusieji, tai yra 1,4 karto viršijo Lietuvos vidurkį (100 000 gyv. / 1419 mirusieji). Standartizuotas Alytaus rajono vyrų mirtingumas (1249,46 / 100 000 gyv.) 2017 m. buvo beveik du kartus didesnis nei moterų (631,15 / 100 000 gyv.).
Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys, 2017 m. sudarė 83,0 proc. visų mirties priežasčių Lietuvoje (Alytaus rajone – 84,1 proc.). Nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,1 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 19,9 proc. visų mirusiųjų, o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc. visų mirusiųjų. Alytaus rajone stebima panaši situacija, atitinkamai: 55,2 proc., 21,2 proc., 7,7 proc. (1 pav.).
1 pav. Mirusių asmenų skaičius pagal metus ir diagnozes Lietuvoje ir Alytaus rajone
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Analizuojant pagrindinių mirties priežasčių pasiskirstymą pagal lytį situacija išlieka panaši. Tiek moterų, tiek vyrų (278 asm.) daugiausiai Alytaus rajone mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (103 vyrai ir 175 moterys). Antroje vietoje – mirtys nuo piktybinių navikų (63 vyrai ir 44 moterys) ir trečiojoje – mirtys dėl išorinių priežasčių (32 vyrai ir 7 moterys).
Skirtumai pagal lytį išryškėja mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų ir dėl išorinių priežasčių grupėse. Pastebima, kad moterų mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų buvo ketvirtadaliu daugiau nei vyrų (25,9 proc.). Tuo tarpu vyrai net 4,6 karto dažniau nei moterys miršta dėl išorinių mirties priežasčių (2 pav.).
2 pav. Mirties priežastys pagal lytį Alytaus rajone 2017 m. (proc.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Standartizuoto mirtingumo rodiklių pagal pagrindines mirties priežastis analizė – palyginimas Alytaus rajono savivaldybėje ir Lietuvoje (skaičiuojamas savivaldybės ir Lietuvos vidurkio santykis pagal „Šviesoforo“ principą: žalia spalva pavaizduotas mirtingumo rodiklis, kurio reikšmė yra daugiau nei 10 proc. mažesnė už Lietuvos vidurkį, raudona – kai reikšmė yra daugiau nei 40 proc. didesnė už Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis atitinka Lietuvos vidurkį) pateikiamas 3 paveiksle.
Išryškėja penkios mirčių priežastys, kurios yra labiausiai nutolusios nuo Lietuvos vidurkių (skirtumas svyruoja nuo 1,5 iki 5,9 karto): standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl paskendimų, standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl transporto įvykių, standartizuotas rodiklis dėl nelaimingų atsitikimų, standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių ir standartizuotas rodiklis dėl nukritimų. Trys iš analizuotų rodiklių yra mažesnės nei Lietuvos vidurkis: standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl savižudybių, standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo infekcinių ligų ir standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo virškinimo sistemos ligų.
3 pav. Standartizuotas Alytaus r. sav. mirtingumo rodiklių (100 000 gyv.)
palyginimas su Lietuvos vidurku, 2017 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
2. SPECIALIOJI DALIS
2.1. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių
Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių jau ne vienerius metus užima trečią vietą mirtingumo priežasčių struktūroje tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone. 2017 m. Lietuvoje dėl šių priežasčių mirė 2 810, o Alytaus rajone – 39 asmenys.
Analizuojant mirtingumo rodiklį dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje ir Alytaus rajone pastaraisiais metais stebimos skirtingos tendencijos. Lietuvos mastu šis rodiklis dėsningai mažėja, ypač tai pastebima vertinant 2017 m. duomenis (mirtingumo rodiklis dėl išorinių mirties priežasčių sumažėjo 6,9 proc., t. y. 252 mirties atvejais mažiau lyginant su 2016 m.,), Alytaus rajone 2017 m. analizuojamas rodiklis stipriai išaugo (mirtingumo rodiklis dėl išorinių mirties priežasčių padidėjo 16,6 proc., t. y. 6 mirties atvejais daugiau nei 2016 m.) (4 lentelė).
4 lentelė. Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių pagal lytį Lietuvoje ir Alytaus r. 2015 – 2017 m. (100 000 gyv.)
|
|
|
Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių (100 000 gyv.) |
Pagal lytį |
|
| Vyrų |
Moterų |
|||
| 2015 m. |
Alytaus r. |
137,14 |
212,73 |
65,14 |
| Lietuva |
110,43 |
179,53 |
51,44 |
|
| 2016 m. |
Alytaus r. |
123,61 |
199,46 |
51,23 |
| Lietuva |
106,76 |
175,49 |
48,08 |
|
| 2017 m. |
Alytaus r. |
148,18 |
248,78 |
52,02 |
|
|
Lietuva |
99,35 |
156,12 |
50,73 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Vyrų mirtingumas dėl išorinių pirežasčių
Atsižvelgiant į mirusių asmenų lytį, būtina pastebėti, kad dėl išorinių priežasčių vyrų mirė 3 kartus daugiau Lietuvoje ir net 5 kartus daugiau Alytaus rajone negu moterų (atitinkamai 2 037 vyrų ir 773 moterys – Lietuvoje; 32 vyrai ir 7 moterys – Alytaus rajone). Iš 32 mirties atvejų, daugiau nei pusė (71,9 proc.) vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (transporto įvykiai, nukritimai, paskendimai, atsitiktiniai apsinuodijimai), 18,8 proc. – dėl savižudybių ir 9,3 proc. – dėl kitų išorinių mirties priežasčių (nužudymai, įvykiai, kai ketinimas nepatikslintas, išorinių mirtingumo priežasčių padariniai) (5 lentelė). Bendras vyrų mirusių nuo išorinių mirties priežasčių skaičius 2017 m. lyginant su 2016 m. išaugo 23,1 proc.
Moterų mirtingumas dėl išorinių priežasčių
Nuo išorinių mirties priežasčių Alytaus rajone 2017 m. mirė 7 moterys. Tai sudarė 3 proc. nuo visų tais metais fiksuotų mirties atvejų. Pagrindinė moterų išorinės mirties priežastis – nelaimingi atsitikimai (71,4 proc.) (5 lentelė). Bendras moterų mirusių nuo išorinių mirties priežasčių skaičius 2017 m. lyginant su 2016 m. išliko nepakitęs.
5 lentelė. 2017 m. Alytaus r. mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių pagal patikslintą mirties priežastį ir lytį.
| Eil. Nr. |
Vyrai |
Eil Nr. |
Moterys |
||||
| Mirties priežastys |
Kodas |
Mirusiųjų skaičius |
Mirties priežastys |
Kodas |
Mirusiųjų skaičius |
||
| 1. |
Mirtingumo išorinės priežastys, iš jų: |
V00-Y89 |
32 |
1. |
Mirtingumo išorinės priežastys, iš jų: |
V00-Y89 |
7 |
| 1.2. |
Nelaimingi atsitikimai, iš jų: |
V00-X59 |
23 |
1.2. |
Nelaimingi atsitikimai, iš jų: |
V00-X59 |
5 |
| 1.2.1. |
Transporto įvykiai |
V00-V99 |
8 |
1.2.1. |
Transporto įvykiai |
V00-V99 |
0 |
| 1.2.2. |
Nukritimai |
W00-W19 |
4 |
1.2.2. |
Nukritimai |
W00-W19 |
3 |
| 1.2.3. |
Atsitiktiniai paskendimai |
W65-W74 |
6 |
1.2.3. |
Atsitiktiniai paskendimai |
W65-W74 |
1 |
| 1.2.4. |
Atsitiktiniai apsinuodijimai |
X40-X49 |
3 |
1.2.4. |
Atsitiktiniai apsinuodijimai |
X40-X49 |
0 |
| 1.3. |
Savižudybės |
X60-Y09 |
6 |
1.3. |
Savižudybės |
X60-Y09 |
1 |
| 1.4. |
Nužudymai |
X85-Y09 |
1 |
1.4. |
Nužudymai |
X85-Y09 |
1 |
| 1.5. |
Kitos priežastys |
Y10-Y89 |
2 |
1.5. |
Kitos priežastys |
Y10-Y89 |
0 |
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Analizuojant duomenis pagal amžiaus grupes, beveik pusė (48,7 proc.) 2017 m. mirčių dėl išorinių priežasčių įvyko 45–65 m. Alytaus rajono gyventojų amžiaus grupėje, trečdalis (30,8 proc.) – 65 m. ir vyresniame amžiuje, mažiausiai dėl analizuojamo faktoriaus mirė vaikų iki 17 m. ir gyventojų 18–44 m. amžiaus grupėje (atitinkamai 2,6 proc. ir 25,6 proc.).
Panašus mirčių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes buvo stebimas ir Lietuvoje: 38,9 proc. – 45–65 m. amžiaus grupėje, 33,8 proc. – 65 m. ir vyresni, 25,7 proc. – 18–44 m. amžiaus grupėje ir 1,6 proc. – vaikai iki 17 metų. Daugiausiai dėl analizuojamo faktoriaus nukenčia darbingo amžiaus asmenys (18–64 m.) tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone tai sudarė didžiausią gyventojų dalį, atitinkamai 64,6 proc. ir 66,7 proc. (6 lentelė).
6 lentelė. Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių pagal amžiaus grupes Lietuvoje ir Alytaus r. 2017 m. (atvejų skaičius ir rodiklis 100 000 gyv.)
| 0-17 m. amžiaus grupėje |
18-44 m. amžiaus grupėje |
45-64 m. amžiaus grupėje |
65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje |
|||||
| Mirčių skaičius |
Mirčių sk.100 000 gyventojų |
Mirčių skaičius |
Mirčių sk. 100 000 gyventojų |
Mirčių skaičius |
Mirčių sk. 100 000 gyventojų |
Mirčių skaičius |
Mirčių sk. 100 000 gyventojų |
|
| Lietuva |
45 |
8,88 |
722 |
75,33 |
1092 |
134,44 |
951 |
172,6 |
| Alytaus r. |
1 |
23,21 |
10 |
130,81 |
16 |
196,46 |
12 |
192,83 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2.1.1. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo
2017 m. Lietuvoje atsitiktinai paskendo 142 asmenys (48 gyventojais mažiau lyginant su praėjusiais metais). Alytaus rajone skaičiuojamos 7 mirtys dėl atsitiktinio paskendimo (2 skendimais daugiau nei 2016 m.), tai sudarė 21,9 proc. visų mirties atvejų dėl išorinių mirties priežasčių. Analizuojant pagal amžiaus grupes, didžioji dalis (85,7 proc.) skendusiųjų buvo darbingo amžiaus Alytaus rajono gyventojai (2 skendimo atvejai 18–44 m. amžiaus grupėje ir 4 skendimai 45–64 m. amžiaus grupėje) ir vienas asmuo priklausė pensijinio amžiaus grupei (65 ir vyresni asmenys). Atkreiptinas dėmesys, kad šis rodiklis rodo, kokios savivaldybės gyventojai nuskendo, tačiau nerodo įvykio vietos.
100 tūkstančių Lietuvos gyventojų analizuojamu laikotarpiu teko 5,0 atsitiktiniai paskendimai, o Alytaus rajone – net 5,3 karto daugiau, t. y. – 26,6 paskendimo atvejais daugiau 100 000 gyventojų.
Per aštuonerius metus mirtingumo rodiklis dėl atsitiktinių paskendimų Alytaus rajone kito nuo 3,6 iki 26,6 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Atsižvelgiant į paskutiniųjų trejų metų duomenis, pastebimas dėsningas rodiklio augimas Alytaus rajone (2016 m. rodiklis padidėjo 7,6 atvejais 100 000 gyv., o 2017 m. – 7,9 atvejais 100 000 gyv.) (4 pav.).
4 pav. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Alytaus r. ir Lietuvoje 2010 – 2017 m. (100 000 gyv.)
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, didžiausias standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 100 000 gyv. 2017 m. buvo nustatytas trijose Lietuvos savivaldybėse: Alytaus r. (25,5 / 100 000 gyv.), Prienų r. (24,6 / 100 000 gyv.) ir Ignalinos r. (25,59 / 100 000 gyv.), kurios pateko į „raudonąją zoną“. Alytaus rajone šis rodiklis Lietuvos vidurkį viršijo net 5,2 karto (5 pav.).
 |
5 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Lietuoje (100 000 gyv.)
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
2.1.2. Mirtingumas dėl savižudybių
Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) kasmet nusineša pernelyg daug beprasmių gyvybių. Analizuojamu laikotarpiu nusižudė 748 Lietuvos gyventojai (26,45 mirtys 100 000 gyv.), iš kurių 7 Alytaus rajono gyventojai. Vyrų tyčinių susižalojimų (savižudybių) rodiklis tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone ženkliai didesnis nei moterų: Lietuvoje 2017 m. nusižudė 595 vyrai ir 153 moterys, Alytaus rajone – 6 vyrai ir 1 moteris.
Per 2010–2017 m. laikotarpį iš viso Alytaus rajone registruoti 86 savižudybės atvejai. Šiuo laikotarpiu Alytaus rajone savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų nuolat kito, o 2016 m. mirtingumas dėl savižudybių buvo vienas didžiausių per aštuonerius metus (48,7 mirtys 100 000 gyv.) ir 1,7 karto viršijo Lietuvos vidurkį. 2017 m. situacija pagerėjo: Alytaus rajone savižudybių sumažėjo 46,2 proc. (2016 m. nusižudė 13 asmenų, 2017 – 7 asmenys). Buvęs blogiausias rodiklis tarp visų savivaldybių nuo 48,7 (2016 m.) sumažėjo perpus, iki 22,6 (2017 m.) ir atitiko Lietuvos vidurkį (26,5) (6 pav.).
6 pav. Savižudybių skaičius Alytaus r. ir Lietuvoje 2010 – 2017 m. (100 000 gyv.)
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Nuo 2017 m. į savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašą yra įtrauktas naujas rodiklis – bandymų žudytis skaičius 100 000 gyventojų. Pastebima, kad 2017 m. šis rodiklis Alytaus rajone beveik 2 kartus buvo mažesnis nei Lietuvos vidukris (Alytaus r. 22,8 / 100 000 gyv., Lietuvoje 44,4 / 100 000 gyv.) ir pateko tarp 10 Lietuvos savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodė geriausią situaciją (1 lentelė).
2.2. Alytaus rajono gyventojų sergamumas tuberkulioze ir vaistams atsparia tuberkulioze
Tuberkuliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikrobakterijos. Infekcijos šaltinis – asmuo, sergantis atvira plaučių tuberkulioze ir oro lašeliniu būdu skleidžiantis tuberkuliozės mikobakterijas. Tuberkuliozė priskiriama socialinių ligų grupei, nes, ši infekcinė liga, turi glaudų ryšį su socialinėmis sąlygomis, gyventojų migracija, ŽIV plitimu, alkoholizmu, narkomanija, ekonominių sąlygų blogėjimu.
2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 1968 nauji tuberkuliozės atvejai. 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 39,46 nauji tuberkuliozės atvejai (Alytaus rajone – 34,2 / 100 000 gyv.). Analizuojant sergamumo pasiskirstymą pagal lytį pastebima, kad Lietuvoje tuberkulioze suserga beveik dvigubai dažniau vyrai nei moterys (naujai susirgusių vyrų skaičius – 1308, o moterų – 660). Alytaus rajono savivaldybėje tais pačiais metais buvo užregistruoti 11 naujų tuberkulioze sergančių asmenų, kurių visi buvo plaučių tuberkuliozės atvejai. Didžioji dalis sergančiųjų (73 proc.), kaip ir Lietuvoje, buvo vyrai. Sergamumo tuberkulioze tendencijos pateiktos 7 paveiksle.
 |
7 pav. Sergamumo tuberkulioze kitimo tendencijos Lietuvoje ir Alytaus rajone 2008 – 2017 m. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Tuberkuliozės bakterijos dažniausiai yra jautrios šiai ligai gydyti skirtiems vaistams. Tokiu atveju tuberkuliozės gydymas paprastai trunka 6 mėnesius ir yra efektyvus, tačiau tinkamai nesilaikant gydymo režimo bakterijos gali tapti atsparios vaistams. Tai neigiamai įtakoja gydymo efektyvumą, didina sergančiųjų lėtine tuberkulioze apimtis, gydymo kaštus valstybei bei prisideda prie atsparios tuberkuliozės formos plitimo visuomenėje.
2017 m. Alytaus rajonas pateko tarp 10 savivaldybių, kuriose sergamumo vaistams atsparia forma rodiklis 100 000 gyv. buvo didžiausias ir beveik 2 kartus viršijo Lietuvos rodiklį (3,9 / 100 000 gyv.) (8 pav).
 |
|||||
 |
|||||
 |
|||||
8 pav. 2017 m. sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyv. Lietuvos savivaldybėse
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Ligotumas – asmenų, kuriems analizuojamais metais ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose naujai arba pakartotinai buvo diagnozuota tuberkuliozė. 2017 m. Lietuvoje tuberkuliozės ligotumo rodiklis siekė 125,4 atvejus 100 000 gyventojų, Alytaus rajone šis rodiklis buvo nežymiai didesnis – 140,6 / 100 000 gyventojų.
Praėjusiais (2017 m.) metais Lietuvoje nuo tuberkuliozės mirė 151 asmuo, iš jų 2 Alytaus rajono gyventojai: abejais atvejais darbingo amžiaus vyrai (18–64 m.). 2016 m. Alytaus rajone buvo registruotas vienas mirties atvejas nuo tuberkuliozės (18–44 m. amžiaus vyras).
2.3. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų
Piktybiniai navikai – antroji pagal dažnumą mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone. 2017 m. nuo piktybinių navikų mirė 7 996 Lietuvos gyventojai, iš kurių daugiausiai mirties atvejų dėl trachėjos (1231 asmenys), skrandžio (647 asmenys) ir storosios žarnos (528 asmenys) vėžio.
Analizuojamais metais Alytaus rajone nuo piktybinių navikų mirė 107 asmenys. Didžioji dalis (47 proc.) mirties atvejų buvo dėl trachėjos (30 mirties atvejų), storosios žarnos (9 mirties atvejai) ir priešinės liaukos (8 mirties atvejai) vežio. Atsižvelgiant į mirusių asmenų lytį, reikšmingų skirtumų nepastebima (58,9 proc. mirusiųjų buvo moterys ir 41,1 proc. – vyrai). Daugiausiai mirties atvejų Lietuvoje ir Alytaus rajone užregistruota 64 m. ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje (atitinkamai 70,9 proc. ir 72,9 proc.).
2017 m. standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (mirusiųjų nuo piktybinių navikų (C00-C96) skaičius per metus 100 000 vidutinių metinių gyventojų, kai gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes būtų toks pats, kaip ir standartinės Europos populiacijos) Alytaus rajone buvo 22,4 proc. didesnis nei Lietuvos vidurkis (Alytaus r. – 336,3 / 100 000 gyv., Lietuvos vidurkis – 274,7 / 100 000 gyv.).
Nagrinėjant dešimties metų mirtingumo nuo piktybinių navikų 100 000 gyventojų rodiklio dinamiką pastebima, kad 2017 m. Alytaus rajone analizuojamas rodiklis buvo didžiausias per dešimtmetį (lyginant su 2016 m. rodiklis išaugo 39,4 proc.), o Lietuvos vidurkį viršijo 1,4 karto (9 pav.).
9 pav. Mirtingumas nuo piktybinių navikų 100 000 gyventojų Alytaus r. ir Lietuvoje 2008–2017 m.
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, Alytaus rajonas patenka į Lietuvos savivaldybių dešimtuką, kuriose analizuojamas rodiklis pasiekė didžiausią reikšmę: Pakruojo r. (476,7 / 100 000 gyv.), Alytaus r. (406,5 / 100 000 gyv.), Kėdainių r. (397,9 / 100 000 gyv.), Biržų r. (392,4 / 100 000 gyv.), Švenčionių r. (383,9 / 100 000 gyv.), Akmenės r. (381,8 / 100 000 gyv.), Ukmergės r. (370,5 / 100 000 gyv.), Radviliškio r. (365,7 / 100 000 gyv.), Rokiškio r. (363,8 / 100 000 gyv.) ir Raseinių r. (348,6 / 100 000 gyv.) (10 pav.).
 |
10 pav. 2017 m. Mirtingumas nuo piktbiniu navikų rodiklis 100 000 gyv.
Šaltinis Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
IŠVADOS
1. Gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos aktualumas nemažėja. Gyventojų skaičius Alytaus rajone ir 2018 m. kito neigiama linkme.
2. Pastebima gyventojų senėjimo tendencija: mažėja vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų procentinė dalis, daugėja pagyvenusių žmonių.
3. 2017 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus rajone 2,1 metais trumpesnė, lyginant su Lietuvos gyventojų vidurkiu.
4. Vyrauja trys pagrindinės mirties priežastys tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.
5. Dešimtadalis (12,1 proc.) analizuotų visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių 2017 m. Alytaus rajone pateko tarp 10 Lietuvos savivaldybių, kuriose stebimi rodikliai rodė geriausią situaciją (neviršijo Lietuvos vidurkio).
6. 2017 m. dėl savižudybių mirė beveik dvigubai mažiau (1,9 karto mažiau) Alytaus rajono gyventojų nei 2016 m.
7. Bandymų žudytis skaičius 100 000 gyventojų Alytaus rajone buvo 2 kartus mažesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu.
8. Vyrai 4,6 karto dažniau miršta dėl išorinių mirties priežasčių nei moterys. Daugiausiai dėl analizuojamo faktoriaus nukenčia darbingo amžiaus asmenys (18–64 m. amžiaus).
9. Standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų iš visų 60 Lietuvos savivaldybių didžiausias buvo nustatytas Alytaus rajone ir 5,2 karto viršijo Lietuvos vidurkį.
REKOMENDACIJOS
1. Atsižvelgiant į ataskaitoje išskirtas prioritetines Alytaus rajono savivaldybės gyventojų sveikatos problemas, pasitelkiant įvairių sričių specialistus organizuoti sveikatos stiprinimo priemones.
2. Didinti rajono gyventojų raštingumą sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje, vykdant mokslu pagrįstos informacijos sklaidą bei atsižvelgiant į gyventojų, kuriems ši informacija teikiama, amžių, išsilavinimą, užimtumą bei sveikatos būklę.
3. Aktyviai vykdyti rizikos asmenų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose, pabrėžiant svarbą laiku pasitikrinti sveikatą, taip užkertant kelią onkologinių ligų vystymuisi.
4. Siekiant mažinti gyventojų mirtingumą dėl išorinių mirties priežasčių, rengti informacinius pranešimus apie pirmosios pagalbos svarbą aktyviai mokant jos teikimo pagrindų ne tik ugdymo įstaigose, bet ir viešose vietose (maudyklų pakrantėse, aikštėse, švenčių metu).
5. Siekti, kad rizikos grupės asmenys, ypač turintys kontaktą su sergančiu tuberkulioze asmeniu ir ypač su pažeidusiu gydymo režimą, atliktų reikiamus tyrimus (krūtinės ląstos rentgeną, skreplių mėginio tyrimą).