LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽALOS APLINKAI, SUNAIKINUS AR SUŽALOJUS GAMTINIUS KRAŠTOVAIZDŽIO KOMPLEKSUS IR OBJEKTUS, SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2014 m. kovo 12 d. Nr. D1-269
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktu, 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsniu, įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti):
1. T v i r t i n u Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 9 punkto nuostatos pradedamos taikyti nuo 2014 m. gegužės 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 198 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ kartu su jį keitusiais teisės aktais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269
ŽALOS APLINKAI, SUNAIKINUS AR SUŽALOJUS GAMTINIUS KRAŠTOVAIZDŽIO KOMPLEKSUS IR OBJEKTUS, SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) skirta skaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio objektus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
2. Metodika taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai, sunaikinusiems gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir saugomas teritorijas.
3. Metodikoje nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams. Jei dėl padaryto pažeidimo padaroma žala fizinių ir juridinių asmenų turtui, jie turi teisę reikalauti atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
4. Ieškinius teismams dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos aplinkai žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai (toliau – pareigūnai).
5. Vandens telkiniams, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams padarytos žalos atlyginimo dydis, užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, apskaičiuojamas pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
6. Žalos aplinkai dydis, sunaikinus ar sužalojus kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus (toliau – Žala), skaičiuojamas sumuojant atskirų sunaikintų ar sužalotų gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ar objektų vertę.
7. Atsižvelgiant į teritorijų gamtosauginį statusą, žala skaičiuojama ją padidinant tokiais koeficientais:
7.1. valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse, gamtos paminkluose skaičiuojama žala didinama 5 kartus;
7.2. valstybiniuose ir savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir poligonų draustiniuose, biosferos rezervatų ir poligonų, valstybinių parkų ekologinės apsaugos ir rekreacinėse zonose, biosferos rezervatų ekosistemų atkūrimo zonose, pajūrio juostoje, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose – 3 kartus;
7.3. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, saugomose teritorijose, kurioms suteiktas tarptautinės saugomos teritorijos statusas ir (ar) kurios įrašytos į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus, skaičiuojama žala didinama 3 kartus, išskyrus atvejus, kai toks statusas yra suteiktas Metodikos 7.1 punkte nurodytoms saugomoms teritorijoms;
7.4. gamtinio karkaso teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, už paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, rezervatų, valstybinių parkų ir draustinių buferinės apsaugos zonose – 2 kartus;
8. Žalos, padarytos kraštovaizdžio objektams, kurie valstybės ar savivaldybės paskelbti saugomais gamtos paveldo objektais, apskaičiavimas didinamas 3 kartus, gamtos paminklams – 5 kartus. Šiais atvejais 7 punkto nuostatos netaikomos.
9. Žala aplinkai, savavališkai užtvėrus paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje tvorą (pažeistos vandens telkinių pakrančių ekologinės funkcijos, vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, apsunkinta gyvūnų migracija ir kt.), skaičiuojama už 1 tiesinį tvoros metrą, – 500 Lt. Nustačius šiuos žalos atvejus pareigūnai dėl jos padarinių pašalinimo turi surašyti privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius. Privalomojo nurodymo vykdymo terminas neturėtų būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Jei per nurodytą terminą nepašalinami žalos aplinkai padariniai, apskaičiuotas 500 Lt už tiesinį tvoros metrą žalos aplinkai dydis pridedamas kiekvieną mėnesį, kol pašalinami žalos aplinkai padariniai.
10. Metodikoje nustatyti baziniai žalos apskaičiavimo tarifai indeksuojami kartą per metus pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotą ir pateiktą vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas kiekvienų metų lapkričio mėnesio kainas palyginus su 2015 metų sausio mėnesio kainomis ir skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, atkuriamosios vertės įkainiai neindeksuojami. Jie tvirtinami atskiru aplinkos ministro įsakymu.
II. RELJEFO FORMŲ IR GEOLOGINIŲ OBJEKTŲ KEITIMAS, ŽALOJIMAS
12. Žala aplinkai, pakeitus ir sužalojus reljefo formas (ne mažesnis kaip 5 m² pakeistas ar pažeistas reljefo plotas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotus leidimus nukasant, supilant kalvas ar kitas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas reljefo formas), skaičiuojama pagal formulę:
Žrel = Brel x Krel x S;
Žrel – žala aplinkai pakeitus ir žalojant reljefą, Lt,
Brel – pakeisto reljefo bazinis tarifas (1 lentelė),
Krel – reljefo formos pakeitimo koeficientas (2 lentelė),
S – pakeisto reljefo plotas, m2.
Sunaikinus (pakeitus) karstines (termokarstines) įgriuvas (smegduobes), olas, žala aplinkai didinama 2 kartus.
Žala aplinkai, pakeitus reljefo formas, vykdant savavališkas statybas, skaičiuojama vietoj pakeisto reljefo bazinio tarifo imant užstatytos teritorijos (plotas po statiniais) bazinį tarifą Bužs – 50 Lt/m2, o vietoj pakeisto reljefo ploto – užstatytos teritorijos plotą (m2).
Žala aplinkai, ardant kopas važinėjant, vaikščiojant jomis, kopiant ar leidžiantis, ardant kopų sutvirtinimus, klifo šlaitus ar kitaip skatinant žemės paviršiaus eroziją, skaičiuojama pagal formulę:
Žrel = Bg x Krel x V;
Bg – grunto bazinis tarifas Bg (1 lentelė),
Krel – reljefo formos pakeitimo koeficientas (2 lentelė),
V – grunto (nuogriuvų, nuošliaužų) tūris, m3.
13. Žala aplinkai, sunaikinus (pažeidus) pavienius, didesnius kaip 0,5 m3 akmenis (riedulius), perkėlus (nesunaikinant) akmenis (riedulius), kai akmuo (riedulys) paskelbtas gamtos paveldo objektu, perkėlus (nesunaikinant) akmenis (riedulius) geologiniuose, geomorfologiniuose draustiniuose, atodangose, riedulynuose ir akmenynuose, kurių duomenys yra valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS), skaičiuojama pagal formulę:
Ža = Ba x Ka x V;
Ža – žala, sunaikinus (pažeidus) akmenį (riedulį), Lt,
Ba – akmens (riedulio) bazinis tarifas (1 lentelė),
Ka – akmens (riedulio) dydžio koeficientas (3 lentelė),
V – sunaikinto arba pažeisto akmens (riedulio) tūris, m3.
Žala aplinkai, sunaikinus (pažeidus) pavienius akmenis, jeigu nežinomas pradinis akmens (riedulio) dydis, skaičiuojama už vienetą, t. y. ji lygi akmens (riedulio) baziniam tarifui.
14. Žala aplinkai, sunaikinus (pažeidus) akmenyną, skaičiuojama pagal formulę:
Žak = Bak x Kak x S;
Žak – žala aplinkai, sunaikinus (pažeidus) akmenyną, Lt,
Bak – akmenyno bazinis tarifas (1 lentelė),
Kak – akmenyno pažeidimo dydžio koeficientas (4 lentelė),
S – sunaikinto (pažeisto) akmenyno plotas, m2.
III. DIRVOŽEMIO, PELKIŲ IR DURPYNŲ ARDYMAS IR NAIKINIMAS
15. Žala aplinkai, suardžius (sumaišius su gruntu, nukasus, išvežus) derlingąjį (humusinį) dirvožemio sluoksnį, skaičiuojama pagal formulę, išskyrus durpynus ir pelkes, kai žala aplinkai skaičiuojama pagal 16 ir 17 punktuose nurodytas formules:
Ždirv = Bdirv x V;
Ždirv – žala aplinkai, suardžius derlingąjį (humusinį) dirvožemio sluoksnį, Lt,
Bdirv – dirvožemio bazinis tarifas (1 lentelė),
V – suardyto dirvožemio tūris, m3.
16. Žala aplinkai, sunaikinus (sudeginus) ar pažeidus durpyną skaičiuojama pagal formulę:
Žd= Bd x Kd x V;
Žd – žala aplinkai pažeidus (sudeginus) durpyną, Lt,
Bd – durpių bazinis tarifas (1 lentelė),
Kd – durpyno ploto koeficientas (5 lentelė),
V – pažeistų (sudegintų) durpių tūris, m3.
17. Žala aplinkai, nusausinus ar pažeidus pelkes, skaičiuojama pagal formulę:
Žp = Bp x S + Žd;
Žp – žala aplinkai, sunaikinus pelkę, Lt,
Bp – pelkės (be durpių vertės) bazinis tarifas (1 lentelė),
S – sunaikintos (pažeistos) pelkės plotas, m2,
Žd – žala aplinkai, pažeidus (sudeginus) durpyną, Lt (16 punktas),
Pastaba. Žalos pelkių augalijai skaičiavimas pateiktas V skyriuje.
IV. NATŪRALAUS HIDROGRAFINIO TINKLO KEITIMAS IR HIDROLOGINIO REŽIMO PAŽEIDIMAI
18. Žala aplinkai, sunaikinus ar pažeidus šaltinius, pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas įrašytus į žemės nuosavybės dokumentus ar kitais teisės aktais nustatyta tvarka paskelbtus saugomais, yra lygi šaltinio baziniam tarifui Bš (1 lentelė).
19. Žala aplinkai, neleistinai pažeminus arba pakėlus paviršinio vandens telkinio vandens lygį (performuojant (tiesinant, tvirtinant) krantus, tvenkiant upes, statant užtvankas, kitus hidrotechninius statinius ar įrenginius, vykdant kitus darbus) ar visiškai sunaikinus paviršinį vandens tekinį ar jo dalį, skaičiuojama pagal formulę:
Žvand=Bvand x Kvand x H x S;
Žvand – žala aplinkai, neleistinai pažeminus arba pakėlus paviršinio vandens telkinio vandens lygį (vidutinis daugiametis vandens lygis) ar visiškai sunaikinus paviršinį vandens telkinį, Lt,
Bvand – paviršinio vandens telkinio vandens lygio pažeminimo arba pakėlimo bazinis tarifas (1 lentelė),
Kvand – vandens telkinio koeficientas (natūralioms upėms ir ežerams – 1, sureguliuotoms upėms, tvenkiniams ir kitiems dirbtiniams vandens telkiniams – 0,8),
H – vandens lygio pažeminimo arba pakėlimo dydis, cm,
S – vandens telkinio plotas, ha.
Žala aplinkai, neleistinai pažeminus arba pakėlus upės vandens lygį, skaičiuojama vietoj vandens telkinio ploto imant pažeistos upės atkarpos ilgį, m.
Jei, pakėlus vandens lygį, sunaikinama (užsemiama) sala (salos), žala aplinkai didinama 3 kartus.
Žala neskaičiuojama laikiniems dirbtiniams vandens telkiniams, įrengtiems statybos laikotarpiu, grioviams, rekultivuotiems į vandens telkinius karjerams, dirbtiniams nepratekamiems paviršinio vandens telkiniams iki 0,1 ha ir kanalams, kurie nepriskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams ir kuriuose nevykdomas valstybinis aplinkos monitoringas.
Pastaba. Žalos vandens augalijai skaičiavimas pateiktas V skyriuje.
20. Žala aplinkai, sunaikinus (pažeidus) upių senvages, skaičiuojama pagal formulę:
Žups=Bups x S;
Žups – žala aplinkai, sunaikinus senvagę, Lt,
Bups – 1 m2 sunaikintos senvagės bazinis tarifas (1 lentelė),
S – sunaikintos senvagės plotas, m2.
21. Žala aplinkai, neleistinai pakeitus ar sunaikinus (pažeidus) natūralių upių, įskaitant ir sureguliuotuose ruožuose, vagą, skaičiuojama pagal formulę:
Župr=Bupr x S;
Župr – žala aplinkai, neleistinai pakeitus ar sunaikinus (pažeidus) natūralių upių (sureguliuotuose ruožuose) vagas, Lt,
Bupr – natūralios upės vagos sunaikinimo (pažeidimo) bazinis tarifas (1 lentelė),
S – sunaikintos rėvos plotas, m2.
V. ŽALA APLINKAI, SUNAIKINUS AR SUŽALOJUS ŽELDINIUS
22. Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.
23. Sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, šios metodikos 7 punkto koeficientai netaikomi.
24. Želdinių sunaikinimas – medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas ar kitoks sunaikinimas, sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas.
25. Želdinių sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, yra:
25.1 ¼-osios ir daugiau medžio lajos skeletinių šakų ar ½-osios ir daugiau krūmo stiebų nupjovimas, nulaužymas, nukapojimas ar kitoks sužalojimas;
25.2. žievės lupimas nuo kamieno, kai žievė nulupta:
25.2.2. 500 cm2 ir didesniame plote, esant kamieno skersmeniui 1 m aukštyje nuo šaknies kaklelio 25 cm ir daugiau;
25.2.3. 200 cm2 ir didesniame plote, esant kamieno skersmeniui 1 m aukštyje nuo šaknies kaklelio nuo 15 iki 25 cm;
25.3. kamieno tašymas ar kapojimas, kai nutašyta ir iškapota:
25.3.2. 200 cm2 ir didesniame plote 1 cm ir daugiau gylyje, esant kamieno skersmeniui 1 m aukštyje nuo šaknies kaklelio 25 cm ir daugiau;
25.4. žemės nukasimas nuo 1/3 šaknų medžiams – jų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją ar ½ šaknų krūmams 1 m juostoje nuo išorinių stiebų;
25.5. vienos ar daugiau laikančiųjų šaknų nukirtimas, dėl ko esant vėjui gali išvirsti medis, arba 1/3 ir daugiau šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas;
25.6. pažeidimas cheminėmis medžiagomis, kai želdinys džiūsta ar yra požymių (parudavę ar išretėję lapai, spygliai), kad nudžius;
25.7. žemių, birių statybinių medžiagų sandėliavimas ar paskleidimas virš medžių ar krūmų šaknies kaklelio lygio (medžiams – lajos projekcijos plote, krūmams – prie pat jo);
26. Želdinių sužalojimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų – medžio lajos, šakų, krūmo stiebų nupjovimas, genėjimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žievės lupimas, kamieno tašymas, kapojimas, žemės nukasimas nuo šaknų, šaknų nukirtimas, pažeidimas ir kita, tik kai padaryta mažesnė žala nei įvardinta 25 punkte, medžių kamienų gręžimas, įvairių tvirtinimų kalimas, sukimas į medį, laipynių ar kitų daiktų tvirtinimas prie medžių jį suveržiant ir padarant žaizdas, laužų, žolės deginimas pomedyje ir arti krūmų, leidimas gyvūnams atlikti gamtinius reikalus ant spygliuočių medžių ir krūmų.
28. Žala aplinkai sunaikinus arba sužalojus žolinę augaliją (sausumos, pelkių, vandens, durpyno), skaičiuojama pagal formulę:
Žž = Bž x Kž x Kžs x S;
Žž – žala sunaikinus ar sužalojus žolinę augaliją, Lt,
Bž – žolinės augalijos bazinis tarifas litais už kvadratinį metrą (1 lentelė),
Kž – žolinės augalijos atsistatymo koeficientas (6 lentelė),
Kžs – pažeisto ploto koeficientas (atitinkamai durpynui, vandens augalijai, pelkei, natūraliai pievai ir kita) (7, 8, 9, 10 ir 11 lentelės).
S – sunaikintos ar sužalotos žolinės augalijos plotas, m2.
Žala sunaikinus ar sužalojus žolinę augaliją miestuose, didinama 2 kartus.
29. Žala aplinkai, deginant pievas ar ražienas, skaičiuojama:
29.1. deginant pievas:
Žp = 0,3 Lt x S;
Žp – žala aplinkai deginant pievas, Lt,
S – nudegintas plotas m2;
VI. ATSAKOMYBĖ
Žalos aplinkai, sunaikinus ar
sužalojus gamtinius kraštovaizdžio
kompleksus ir objektus, skaičiavimo
metodikos priedas
1 lentelė. Gamtinių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų baziniai tarifai
| Indeksas |
Komponentas |
Matavimo vienetas |
Bazinis tarifas, Lt |
| Ba |
Akmuo (riedulys) |
m3 |
100 |
| vnt. |
500 |
||
| Bak |
Akmenynas |
m2 |
30 |
| Bd |
Durpės |
m3 |
15 |
| Bdirv |
Dirvožemis |
m3 |
30 |
| Bg |
Gruntas |
m3 |
15 |
| Bp |
Pelkė |
m2 |
20 |
| Brel |
Reljefas |
pakeistas/pažeistas plotas, m2 |
10 |
| Bš |
Šaltinis |
vnt. |
2000 |
| Bupr |
Natūrali vaga |
m2 |
20 |
| Bups |
Senvagė |
m2 |
10 |
| Bvand |
Paviršinis vandens telkinys |
vandens lygio pažeminimas/pakėlimas, cm |
20 |
| Bž |
Žolinė augalija (durpyne) |
m2 |
3 |
|
|
Vandens augalija |
m2 |
2 |
|
|
Pelkės augalija |
m2 |
1,5 |
|
|
Natūrali pieva |
m2 |
1 |
|
|
Pieva, ganykla, kitos neįvardintos teritorijos |
m2
|
0,5
|
Pastaba. Natūralia pieva laikoma ne mažiau kaip 25 metus nesausinama ir neariama pieva, kurioje vyrauja natūralūs žolynai.
2 lentelė. Reljefo formos pažeidimo koeficientas
| Eil. Nr. |
Reljefo formos pažeidimas, proc. |
Koeficientas Krel |
| 1. |
<30 |
1 |
| 2. |
30–50 |
5 |
| 3. |
>50 |
10 |
3 lentelė. Riedulio dydžio koeficientas
| Eil. Nr. |
Riedulio dydis, m3 |
Koeficientas Ka |
| 1. |
0,5–2 |
1 |
| 2. |
2,1–5,0 |
2 |
| 3. |
5,1–10,0 |
5 |
| 4. |
>10,0 |
10 |
4 lentelė. Akmenyno pažeidimo dydžio koeficientas
| Eil. Nr. |
Akmenyno pažeidimo plotas, % |
Koeficientas Kak |
| 1. |
<30 |
1 |
| 2. |
30–50 |
1,5 |
| 3. |
>50 |
2 |
5 lentelė. Durpyno ploto koeficientas
| Eil. Nr. |
Durpyno plotas, ha |
Koeficientas Kd |
| 1. |
<5 |
1 |
| 2. |
5–10,0 |
2 |
| 3. |
10,1–30,0 |
3 |
| 4. |
30,1–50 |
4 |
| 5. |
>50 |
5 |
6 lentelė. Visiško žolinės augalijos atsistatymo koeficientas, esant skirtingam pažeidimo pobūdžiui ir mastui
| Eil. Nr. |
Pažeidimo pobūdis |
Koeficientas Kž |
| 1. |
Užpylimas gruntu, natūralios pievos suarimas, kitoks žolinės augalijos sunaikinimas, vandens augalijos sunaikinimas su šaknimis |
1 |
| 2. |
Ražienų su nenugrėbtais šiaudais deginimas |
0,75 |
| 3. |
Ražienų, nenupjautų javų ar kitų kultūrų deginimas |
0,25 |
| 4. |
Žolės deginimas |
0,5 |
| 5. |
Intensyvus ištrypimas, žolinės augalijos suvažinėjimas, suslėgimas (išskyrus renginius ar darbus turint leidimą), vandens augalijos nupjovimas |
0,3 |
| 6. |
Žolinės augalijos stovyklaujant, ganant neleistinose vietose |
0,1 |
7 lentelė. Durpyno pažeidimo koeficientas.
| Eil. Nr. |
Durpyno plotas, ha |
Koeficientas Kžs |
| 1. |
< 5 |
1 |
| 2. |
5–10 |
2 |
| 3. |
> 10 |
3 |
8 lentelė. Vandens augalijos pažeidimo koeficientas
| Eil. Nr. |
Vandens augalijos plotas, m2 |
Koeficientas Kžs |
| 1. |
< 500 |
3 |
| 2. |
501–10000 |
4 |
| 3. |
> 10000 |
5 |
9 lentelė. Pelkės augalijos pažeidimo koeficientas
| Eil. Nr. |
Pelkės augalijos plotas, m2 |
Koeficientas Kžs |
| 1. |
< 100 |
3 |
| 2. |
101–500 |
4 |
| 3. |
> 500 |
5 |
10 lentelė. Natūralios pievos pažeidimo koeficientas
| Eil. Nr. |
Pievos plotas, m2 |
Koeficientas Kžs |
| 1. |
< 100 |
0,2 |
| 2. |
101–500 |
0,4 |
| 3. |
501–10000 |
0,6 |
| 4. |
10001–50000 |
0,8 |
| 5. |
>50000 |
1 |
11 lentelė. Pievos, ganyklos, kitų teritorijų (neįvardintų 6, 8–10 lentelėse) pažeidimo koeficientas
| Eil. Nr. |
Pievos plotas, m2 |
Koeficientas Kžs |
| 1. |
< 100 |
0,2 |
| 2. |
101–10000 |
0,4 |
| 3. |
10001–50000 |
0,6 |
| 4. |
50001–10000 |
0,8 |
| 5. |
>100000 |
1 |
____________