LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. gruodžio 20 d. Nr. V-1262
Vilnius
P a k e i č i u Mokyklų tobulinimo programos plius, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2013, Nr. 10-443):
1. Išdėstau 8 priedą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimo komponentas“ nauja redakcija (pridedama).
2. Išdėstau 45 priedo „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros“ 19 punkto lentelės 3.2 eilutę taip:
„3.2. Partneris (-iai) Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga Dailininkų sąjungos leidykla, „Krantų redakcija“, viešoji įstaiga „Tautodailininkų sąjungos fondas“, viešoji įstaiga „Kultūros barų“ leidykla, viešoji įstaiga „Literatūra ir menas“, viešoji įstaiga „Metai“, „Naujosios Romuvos“ fondas, viešoji įstaiga „Naujasis Židinys – Aidai“, viešoji įstaiga „Meno dienos“, viešoji įstaiga „Bernardinai.lt“, VšĮ Istorinės atminties akademija, viešoji įstaiga „Efektyvi politika“, viešoji įstaiga Rytų geopolitikos studijų centras, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos dailės ugdytojų draugija, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA), UAB „TV Play“, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos kino operatorių asociacija, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, viešoji įstaiga „Kino pasaka“, viešoji įstaiga „Kultūrinių projektų centras“, kino centras „Garsas“, VšĮ „Visos mūzos“, viešoji įstaiga „Čiobreliai“, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Lietuvos edukologijos universitetas, Švenčionių rajono pedagogų švietimo pagalbos tarnyba, VšĮ „Gimnazistai“, viešoji įstaiga „Videoprojektai“, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla, viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyrius, viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, VšĮ „Profat“, VšĮ „Mes Darom“, viešoji įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Ateitininkų federacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Pilietinių iniciatyvų centras, Šiaulių universitetas, Utenos švietimo centras, viešoji įstaiga Lazdijų švietimo centras, Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Širvintų rajono Švietimo centras, Telšių švietimo centras, Anykščių švietimo pagalbos tarnyba, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, Joniškio rajono švietimo centras, Trakų švietimo centras, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras, Elektrėnų vaikų globos namai, Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namai, viešoji įstaiga Elektrėnų kultūros centras, Moksleivių ir jaunimo organizacija „Idėja“, Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla, Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla, Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinė mokykla, Elektrėnų vaikų lopšelis-darželis „Drugelis“, Elektrėnų pradinė mokykla, viešoji įstaiga Patricius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Kultūros barai“, Šiuolaikinio šokio asociacija, „Lituanistų sambūris“, UAB „Diena Media News“, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis m. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, Lietuvos aviacijos muziejus, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos muziejus, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Literatūrinis A. Puškino muziejus, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, Senosios muzikos ansamblis „Affectus“, Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaikų teatras „Puelli Vilnenses“, viešoji įstaiga Kamerinio choro „Brevis“ studija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos skaučių seserija – Skautuva, Studentų skautų organizacija, Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Gausių šeimų asociacija, viešoji įstaiga „Kitas variantas“, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija, VšĮ „Šeimų universitetas“, Lietuvos informatikos mokytojų asociacija, Mažeikių „Žiburėlio“ pradinė mokykla, Molėtų gimnazija, Šilutės pirmoji gimnazija, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla, Lietuvos skautija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, viešoji įstaiga Socialinių mokslų kolegija, Šiaulių apygardos probacijos tarnyba, labdaros ir paramos fondas „Prieglobstis“, viešoji įstaiga „Eterna vita“, viešoji įstaiga „Ramybės skliautas“, Šiaulių profesinio rengimo centras, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Kauno kolegija, Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius, Lietuvos policijos mokykla, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla, Klaipėdos universitetas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, VšĮ „Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras“, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, AIESEC Lietuva Kauno filialas, Vilniaus dizaino kolegija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, viešoji įstaiga „Nacionalinė moksleivių akademija“, Mykolo Romerio universitetas, VšĮ „Versli Lietuva“, asociacija „Jaunimo verslo klubas“, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos draudikų asociacija, Lietuvos finansų maklerių asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Mažeikių verslininkų asociacija, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, VšĮ „Lietuvos socialinių programų fondas“, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo edukacinis centras, Lietuvos Caritas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Vilniaus jėzuitų alumnų asociacija, viešoji įstaiga Nacionalinės plėtros institutas, viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, viešoji įstaiga Kolpingo kolegija, labdaros ir paramos fondas „Bendruomeninių iniciatyvų fondas“, viešoji įstaiga „Panevėžio verslo konsultacinis centras“, viešoji įstaiga „Savanorių centras“, Vilniaus kolegija.“
Mokyklų tobulinimo programos plius
8 priedas
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-1262 redakcija)
STANDARTIZUOTŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLOMS KŪRIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo ugdymo mokykloms kūrimo komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir nacionalines lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216) (toliau – Valstybinė švietimo strategija), keliamo švietimo plėtotės tikslo – užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, ir įgyvendinti pirmąją kryptį – valdymo tobulinimą. Vykdant komponente numatytas veiklas bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirtais finansiniais ištekliais.
4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir pertvarkyti švietimo specialistų rengimą ir darbą, tyrimų ir vertinimo sistemą, įgyvendinant švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, užtikrinant ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį bei sudarant sąlygas mažinti mokinių „iškritimą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Orientuodamasi į kokybiškai naujo pagrindinio ugdymo, priderinto prie rinkos ekonomikos ir atviros visuomenės poreikių, užtikrinimą, Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO veikloje, kurios programiniai dokumentai yra svarbus orientyras kuriant Lietuvos švietimo strategiją bei politiką. Nacionalinis švietimo forumas yra parengęs Lietuvos „Švietimo visiems“ veiksmų plano gaires, kuriose numatyta, tęsiant Lietuvos švietimo pertvarką, užtikrinti visiems Lietuvos gyventojams kokybišką pagrindinį išsilavinimą. Švietimo kokybės užtikrinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos švietimo plėtotės siekių, numatytų Valstybinės švietimo strategijoje. Viename iš naujausių švietimo politikos tendencijas atspindinčių UNESCO dokumentų (UNESCO, EFA Global Monitoring Report 2005, Education for All: The Quality Imperatyve) UNESCO EFA šeštojo, švietimo kokybės, tikslo (kokybės imperatyvo) formuluotėje teigiama, kad reikia visokeriopai gerinti švietimo kokybę ir siekti, kad pripažinti ir išmatuojami visų mokinių mokymosi rezultatai (tokie kaip kalbinis ir matematinis raštingumas bei kiti esminiai gebėjimai) būtų kuo geresni.
6. Vadovaujantis Valstybine švietimo strategija siekiant užtikrinti švietimo plėtotės efektyvumą ir darną Lietuvoje diegiama švietimo valdymo sistema, kuri pagrįsta reguliaria visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Įgyvendinant šiuolaikinę švietimo vadybos kultūrą, perskirstomos ir aiškiai apibrėžiamos valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijos, įsipareigojimai, atsakomybė, dėl to savivaldybė ir mokykla įgyja daugiau galių, kartu padidėja ir jų atsakomybė už mokinių ugdymo kokybę. Diegiant šiuolaikinę vertinimo (vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas) ir įsivertinimo (įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus) kultūrą priimami sprendimai turi būti grindžiami patikima ir išsamia informacija. Tam, kad savivaldybės, mokyklos galėtų įvertinti savo stiprybes, silpnybes ir prioritetus, joms yra būtina informacija apie jų darbo rezultatus, tarp kurių yra ir mokinių pasiekimai.
7. Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta visuose švietimo lygiuose įdiegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Švietimo kokybės plėtotei užtikrinti modernizuojami švietimo tyrimai ir vertinimas – sukuriama valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, Lietuva nuosekliai dalyvauja atliekant tarptautinius lyginamuosius tyrimus, pertvarkoma mokinių pasiekimų ir vertinimo ugdymo procese sistema.
8. Bendrausi vertinimo tikslai yra du – padėties konstatavimas (apibendrinamasis vertinimas (apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje) ir ko nors tobulinimas (formuojamasis (formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti) arba ugdomasis vertinimas). Vienas vertinimo būdas negali vienodai gerai tikti visiems tikslams, todėl reikia pasirinkti, kuris atitinkamoje situacijoje yra svarbiausias ir pagrindinis. Vertinant bei priimant svarbius sprendimus yra svarbu remtis daugeliu informacijos ir (arba) duomenų šaltinių. Siekiant užtikrinti kuo geresnį grįžtamąjį ryšį tarp mokytojų ir mokinių, UNESCO rekomenduoja derinti formuojamąjį (klasės lygmenyje) ir apibendrinamąjį – sumuojamąjį (klasės, mokyklos ir šalies lygmenyse) vertinimą.
9. Mokinių pasiekimų vertinimas, naudojant standartizuotus vertinimo įrankius, taikomas daugelyje šalių, kai kurių – JAV, Didžiosios Britanijos – patirtis šioje srityje siekia ne vieną dešimtmetį. Pastaraisiais metais standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas (nacionalinio lygmens testavimas, testuojant visus pasirinktos amžiaus grupės mokinius, atrenkant reprezentatyvią mokinių grupės imtį ar pan.) plinta daugelyje Europos šalių, anksčiau neturėjusių standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo.
10. Standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas remiasi praktiškai patikrintomis atrinktomis užduotimis, vieninga organizavimo, vertinimo metodika bei priemonėmis, kas suteikia galimybes objektyviau į(si)vertinti mokinių ir mokyklų pasiekimus, tobulinti mokymą ir mokymąsi, suteikia duomenų bei informacijos, kuriais remiantis būtų priimami pagrįsti sprendimai. Svarbus standartizuotų (įsi)vertinimo įrankių (standartizuotas vertinimo ir įsivertinimo įrankis – mokinių pasiekimų vertinimo įrankis, sudarytas iš praktiškai patikrintų atrinktų užduočių, parengtas naudojant standartines procedūras, jo organizavimas, rezultatų vertinimas ir interpretavimas atliekami pagal detalius nurodymus, vienodą metodiką) bruožas yra ekonomiškumas. Pats ekonomiškiausias standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimo būdas yra testavimas.
11. Mokiniui testavimas gali būti naudingas tik tuo atveju, jei jis susietas su mokymosi stebėjimu. Toks vertinimas turi būti kriterinis (kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinių pasiekimai). Juo remdamiesi mokytojai galėtų stebėti mokinio pažangą ir spėti suteikti pagalbą.
12. Šiuolaikiškas testavimas vis labiau praranda savo tradicinius bruožus ir tampa panašus į kitus vertinimo būdus. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu vertinant lietuvių kalbos testus yra sukaupta nemažai rubrikomis grįstos vertinimo patirties.
13. Tinkamai parengtų standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo įrankių naudojimas praktikoje sudaro prielaidas tobulinti mokytojų kvalifikaciją. Gerai parengtas kriterinis vertinimas turėtų ir netiesioginės įtakos mokymo(si) pasiekimams: jis sudarytų prielaidas ugdyti mokytojų gebėjimus vertinti mokymąsi, skatintų tobulinti kasdienio vertinimo klasėje sistemą ir (ar) metodiką bei padėtų mokytojui labiau diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą.
14. Išskirtini šie pagrindiniai vertinimo sistemos bendrojo ugdymo srityje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
14.1. vertinimo sistemos privalumai:
14.1.1. įgyvendinami esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie didina švietimo sistemos efektyvumą, didina švietimo prieinamumą, sukuria sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrina ES standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę;
14.1.2. remiantis Valstybinės švietimo strategijos nuostatomis, valstybės ir visuomenės pastangomis per 2003–2012 m. turi būti užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius;
14.1.3. dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose TIMSS, PIRLS, CIVIC ir kt., pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių įvertinti mokiniams keliamų reikalavimų pagrįstumą tiek šalies (išsilavinimo standartai), tiek mokyklos lygmeniu, išryškindami ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas – tuo remiantis galima nustatyti ugdymo turinio proceso tobulinimo prioritetus.
14.2. vertinimo sistemos trūkumai:
14.2.1. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojamos mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti;
14.2.2. šiuo metu Lietuvoje visuotinis išorinis vertinimas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos mokinio patiriamas tik vieną kartą – įgyjant brandos atestatą – ir tik tuo atveju, jei mokinys pats pasirinko laikyti bent vieną valstybinį egzaminą. Nėra aišku, kaip mokiniui sekėsi anksčiau, kiek tolygi buvo jo mokymosi istorija, atvedusi iki brandos egzaminų. Nežinoma, kiek patikimi mokytojų vertinimai, kuriais mokiniai grindžia požiūrį į savo mokymosi sėkmingumą;
14.3. vertinimo sistemos teikiamos galimybės:
14.3.1. sėkmingai įgyvendinus Valstybinės švietimo strategijos nuostatas bus užtikrinta švietimo plėtotės kokybė – modernizuoti švietimo tyrimai ir vertinimas (sukurta valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, ji bus panaudota švietimui tobulinti šalies mastu, regionuose ir mokyklose, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, nuosekliai dalyvaujama atliekant tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus, pertvarkyta mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistema, labiau motyvuojanti mokinius mokytis ir mokytojus siekti ugdymo kokybės, geriau informuoti mokinius bei jų tėvus apie mokymosi rezultatus, pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus);
14.3.2. taikant standartizuotus (įsi)vertinimo įrankius mokytojams ir mokiniams atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra atskirų mokinių ar klasės pasiekimų lygis lyginant su aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, padėsiančius tobulinti mokymą ir mokymąsi, bei kokie yra mokinių, klasės pasiekimai mokyklos kontekste;
14.3.3. tėvai gautų nešališkesnę, objektyvesnę informaciją apie vaiko pasiekimus lyginant su bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais bei vaiko lyginamąją vietą mokyklos kontekste;
14.3.4. mokyklai atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra mokyklos mokinių pasiekimų lygis lyginant su bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, galimybė palyginti skirtingų mokytojų darbo rezultatus, galimybė gauti patikimos informacijos apie testuojamų sričių pasiekimus, naudojamos mokyklos veiklai tobulinti ir atsiskaitymui bei viešiesiems ryšiams, galimybė sulaukti pagalbos ar paskatinimo iš steigėjo, valstybės švietimo institucijų;
14.3.5. steigėjui vertinimo rezultatai teiktų nešališką informaciją apie pasiekimų lygio įvairovę ir padėtų įvertinti švietimo prieinamumo bei lygybės principų įgyvendinimą savivaldybėje. Papildžius testavimo rezultatus kitais duomenimis bei vertinimo būdais, būtų galima gauti gana patikimą ir įvairiapusę informaciją apie kiekvienos mokyklos veiklos kokybę. Ši informacija reikalinga priimant švietimo valdymo sprendimus bei organizuojant pagalbą mokykloms ir jų tobulinimą. Padidėtų mokyklų atsakomybė už ugdymo kokybę.
14.4. vertinimo sistemos grėsmės:
14.4.1. lyginant mokinius vienus su kitais, neatsižvelgiant į jų galimybes, kils įtampa silpniau besimokantiems mokiniams, kuri mažins jų mokymosi motyvaciją;
14.4.2. testų rezultatai gali tapti mokinio galimybes apibūdinančia „etikete“ ir būti pradėti naudoti mokinių selekcijai mokyklos viduje bei tarp mokyklų;
14.4.3. mokytojų, mokyklų veikla gali būti vertinama vien pagal standartizuoto išorinio vertinimo rezultatus ignoruojant socialinę ir kultūrinę mokyklų aplinką, sukuriamą pridėtinę vertę bei bendrąją ugdymo kokybę, todėl gali atsirasti paviršutiniški mokyklų reitingai, kuriais bus grindžiami reikalavimai reorganizuoti ar uždaryti mokyklas;
14.4.4. teikiant vertinimo rezultatams pernelyg daug dėmesio, mokyklos dėl tėvų, steigėjo spaudimo ar savo iniciatyva gali keisti ugdymo prioritetus: tikrinamus pasiekimus laikyti svarbesniais už tuos, kurių testu patikrinti neįmanoma, todėl gali būti siaurinamas nacionalinis ugdymo turinys, nukentėti bendroji ugdymo kokybė.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
15. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.
16. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
16.1. parengti standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programą su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais lietuvių gimtosios kalbos ir matematikos sritims pradinio bei lietuvių gimtosios kalbos, matematikos, istorijos sritims pagrindinio ugdymo pakopoms;
16.2. sukurti standartizuotus mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bei jų panaudojimo mokyklų veiklos kokybės gerinimui rekomendacijas;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis
|
Esama padėtis
|
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai
|
Reikšmė
|
||
| Rezultato rodikliai:
|
|
|
|
| Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais
|
2006
|
–*
|
90**
|
| Produkto rodikliai:
|
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) |
2006
|
–
|
–
|
| Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006
|
–
|
100
|
| Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai |
|||
18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis
|
Esama padėtis
|
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai
|
Reikšmė
|
||
| Produkto rodikliai:
|
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų
|
2006
|
–
|
10
|
19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijos Ugdymo plėtotės centras (toliau – UPC) ir Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis
|
Esama padėtis
|
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai
|
Reikšmė
|
||
| Produkto rodikliai:
|
|
|
|
| Švietimo ekspertų, apmokytų rengti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, skaičius (konsultantai)
|
2006
|
–
|
75
|
| Mokytojų, kėlusių kvalifikaciją darbui su naujais vertinimo ir įsivertinimo įrankiais, skaičius (multiplikatoriai)
|
2006
|
–
|
100
|
| Mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybių švietimo specialistų, mokytojų, patobulinusių kvalifikaciją standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikyme, skaičius
|
2006
|
–
|
30
|
| Mokyklų, apmokytų naudoti standartizuotus vertinimo ir įsivertinimo įrankius savo veiklos kokybės gerinimui, skaičius
|
2006
|
–
|
5
|
| Parengtų standartizuotų testų skaičius
|
2006
|
–
|
13
|
| Standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programa su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais bei standartizavimo procedūrų aprašas
|
2006
|
–
|
1
|
20. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
20.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
21. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ (toliau – Projektas).
22. Pagrindinis Projekto tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.
23. Projekto paraiškas finansavimui iš ES struktūrinės paramos fondų gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja UPC ir NEC.
24. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
24.1. UPC ir NEC, kaip pareiškėjas(-ai), rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame UPC ir NEC vadovų įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;
24.2. UPC ir NEC rengia ir teikia paraišką Europos socialinio fondo agentūrai (toliau – ESFA), pasirašo finansavimo ir administravimo sutartį ir administruoja sutartyje nurodytas veiklas.
24.3. UPC ir NEC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
26. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti ES struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).
27. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil. Nr.
|
Kriterijų kategorijos
|
Kriterijai
|
| 1.
|
Bendra informacija
|
|
| 1.1.
|
Veiksmų programa
|
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
|
| 1.2.
|
Prioritetas
|
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
|
| 1.3.
|
Priemonė
|
Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas
|
| 1.4.
|
Programa
|
Mokyklų tobulinimo programa plius
|
| 2.
|
Finansavimas
|
|
| 2.1.
|
Finansavimo būdas
|
Valstybės projektas
|
| 2.2.
|
Kryžminis finansavimas
|
Iki 61,7 tūkst.Lt
|
| 3.
|
Tinkamumas
|
|
| 3.1.
|
Pareiškėjas
|
UPC ir NEC
|
| 3.2.
|
Partneris(-iai)
|
–
|
| 3.3.
|
Remiamos veiklos
|
1. Standartizuotų testavimų programų rengimas ir leidyba; 2. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimas (testų rengimas, standartizavimas ir išbandymas); 3. Standartizavimo procedūrų aprašo rengimas ir leidyba; 4. Rekomendacijų mokykloms/mokytojams rengimas; 5. Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo konsultantų mokymai; 6. Standartizuotų testų diegimas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo lavinimo mokyklose; 7. Rekomendacijų mokykloms ir mokytojams „Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikymas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo ugdymo mokyklose“ perengimas ir leidyba. |
| 3.4.
|
Tikslinės grupės
|
1. Švietimo ekspertai (ŠMM ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai). 2. Savivaldybių administracijos švietimo padalinių darbuotojai 3. Mokyklų administracija. 4. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai. |
| 3.5.
|
Projekto vertė
|
Iki 6000,0 tūkst. Lt
|
| 3.6.
|
Prašomos paramos dydis
|
Iki 6000,0 tūkst. Lt
|
| 3.7.
|
Paramos intensyvumas
|
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
|
| 3.8.
|
Projekto vieta
|
Lietuvos Respublika
|
| 3.9.
|
Projekto trukmė
|
72 mėn. I įgyvendinimo etapas: 2008–2012 m. II įgyvendinimo etapas: 2011–2015 m. |
| 3.10.
|
Projekto pradžia
|
2008 m.
|
| 4.
|
Atitikties kriterijai
|
–
|
| 5.
|
Administruojanti institucija
|
Europos socialinio fondo agentūra
|
| 6.
|
Projektų vertinimas
|
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
|
| 7.
|
Horizontalieji prioritetai
|
|
| 7.1.
|
Lygių galimybių skatinimas
|
Projektas atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Projekto tikslinei grupei – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams bus sudarytos vienodos mokymosi visą gyvenimą sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto metu taip pat bus siekiama mažinti anksti iš bendrojo ugdymo sistemos pasitraukiančių asmenų, ypač vaikinų, dalį, skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Tinkamai įdiegus standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bendrojo ugdymo mokyklose, pagerės ugdymo kokybė, bus sudarytos sąlygos geriau identifikuoti sunkumus patiriančių mokinių mokymo(si) poreikius, dėl to ateityje sumažės asmenų, patenkančių į socialinės atskirties gretas dėl žemo išsilavinimo lygio. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2.
|
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai
|
Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3.
|
Informacinės visuomenės plėtra
|
Projekto metu numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą kuriant standartizuotus vertinimo bei įsivertinimo įrankius, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo darbui su sukurtais įrankiais srityje. Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33–1547), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4.
|
Regioninė plėtra
|
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5.
|
Darnus vystymasis
|
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: 1. kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas; 2. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; 3. parengti ir pradėti vykdyti švietimo, mokslo ir technologijų tobulinimo institucijų veiklos monitoringą, sukurti jų veiklos efektyvumą charakterizuojančių rodiklių sistemą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
28. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
28.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;
29. Numatomos viešinimo priemonės:
29.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
29.4. konferencijose – 6 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei UPC ir NEC simbolika;