ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SPORTINIO RENGIMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SPORTININKŲ RENGIMO CENTRUOSE APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. liepos 15 d. Nr. A-1165
Šiauliai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Sportinio rengimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų rengimo centruose aprašą (pridedama).
2. N u r o d a u Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų rengimo centrų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ir / arba dalininkė yra Savivaldybė (toliau – Sportininkų rengimo centras), vadovams:
2.1. atlikti sportininkų sportinių pasiekimų vertinimą ir sudaryti sportinio rengimo grupes, vadovaujantis Sportinio rengimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų rengimo centruose aprašu (toliau – Aprašas) ir jo priedais bei pateikti derinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriui (toliau – Sporto skyrius);
2.2. parengti sportinio rengimo planą vadovaujantis Aprašu ir pateikti Sporto skyriui iki kiekvienų metų rugpjūčio 30 d.;
3. P a v e d u Sporto skyriui:
4. L a i k a u netekusiais galios:
4.1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. A-1427 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų ugdymo centruose“ su visais jo papildymais ir pakeitimais;
4.2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. A-1194 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A-1427 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų ugdymo centruose“ pripažinimo netekusiu galios ir sportinio rengimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų rengimo centruose aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2021 m. liepos 15 d. įsakymu
Nr. A-1165
SPORTINIO RENGIMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SPORTININKŲ RENGIMO CENTRUOSE APRAŠAS
I SKYRIUS
BendroSIOS NUOSTATOs
1. Sportinio rengimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) sportininkų rengimo centruose aprašas (toliau – Aprašas) skirtas Savivaldybės biudžeto lėšomis visiškai arba dalinai finansuojamiems sportininkų rengimo centrams (toliau – Sportininkų rengimo centras).
2. Apraše apibrėžiamas sportinio rengimo grupių sudarymas ir sportininkų sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma sportinio rengimo trukmė ir apimtis, pateikiama sportinio rengimo plano rengimo ir derinimo tvarka, nurodomi kiti sportinio rengimo ypatumai.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Meistriškumo pakopa – sportininko sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.
3.2. Sportinio rengimo planas – vienų kalendorinių metų trukmės Sportininkų rengimo centre kultivuojamų sporto šakų sportinio rengimo aprašas, parengtas vadovaujantis sportą reglamentuojančiais teisės aktais.
II SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO GRUPIŲ SUDARYMAS
4. Sportinio rengimo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis sporto šakos sportininkų meistriškumo pakopų rodikliais ir sportinio rengimo grupių sudarymo rodikliais, ir rengimui skiriamų rengimo valandų skaičiumi per savaitę pagal sporto šakas (disciplinas ir rungtis) (Aprašo 1 priedas) ir sportininkų su negalia meistriškumo pakopų rodikliais ir sportininkų su negalia sportinio rengimo grupių sudarymo rodikliais ir rengimui skiriamų rengimo valandų skaičiumi per savaitę pagal sporto šakas (Aprašo 2 priedas). Sportinio rengimo grupės komplektuojamos ir tvirtinamos atsižvelgiant į sporto šakų sezoniškumą:
4.1. Šiaulių sporto centre „Dubysa”:
4.1.1. nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki sekančių metų rugpjūčio 31 d. (boksas, fechtavimas, rankinis, stalo tenisas, šachmatai, šaškės, šaudymas, tinklinis ir paplūdimio tinklinis);
4.2. Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijoje nuo einamųjų metų lapkričio 1 dienos iki sekančių metų spalio 30 d.;
4.3. Šiaulių sporto centre „Atžalynas” nuo einamųjų metų gruodžio 1-20 d. iki sekančių metų gruodžio 1-20 d. (irklavimas, baidarių-kanojų irklavimas, buriavimas/ledrogių sportas/vėjaračiai, taekvondo, graikų-romėnų imtynės, laisvosios imtynės, moterų imtynės, sambo ir dziudo);
4.4. Šiaulių plaukimo centre „Delfinas” nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki sekančių metų rugsėjo 30 d.;
4.6. Viešojoje įstaigoje futbolo akademija „Šiauliai”:
4.6.1. pradinio rengimo 2-3 metų, meistriškumo ugdymo 1-5 metų ir meistriškumo tobulinimo 1-2 metų etapų grupės sudaromos vieneriems varžybų periodo metams nuo einamųjų metų rugpjūčio 1 d. iki sekančių metų liepos 31 d.;
4.7. Viešojoje įstaigoje krepšinio akademija „Saulė” nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki sekančių metų rugsėjo 30 d.;
5. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų (asociacijų, sąjungų) ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.
6. Aprašo 1 ir 2 prieduose sportininkų skaičius grupėje nurodomas minimalus. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką, į pradinio rengimo grupės sąrašą gali būti papildomai įrašyti ne daugiau kaip 4 sportininkai, meistriškumo ugdymo – ne daugiau kaip 3 sportininkai, meistriškumo tobulinimo – ne kaip daugiau kaip 2 sportininkai.
7. Sudarant sportinio rengimo atskirų sporto šakų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo tobulinimo etapo rengimo grupę, vietoje vieno Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyto sportininko į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys sportininkai, vietoj dviejų Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytų žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkančių sportininkų gali būti įtrauktas 1 viena pakopa aukštesnio meistriškumo sportininkas.
8. Jeigu jaunesnio amžiaus sportininkas atitinka Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio rengimo grupę.
10. Sportinio rengimo grupės sudaromos sportiniam sezonui. Sportinio sezono pradžios ir pabaigos datas nustato atitinkama nacionalinė sporto šakos federacija pagal atitinkamos tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus. Naujos sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų rengimo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo sportininkų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.
11. Sportinio rengimo grupė laikoma nesukomplektuota, jeigu pratybas lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės sportininkų skaičiaus.
12. Jeigu sportinio rengimo grupės sportininkai metų laikotarpiu įvykdo aukštesnius arba netenka turėtų meistriškumo rodiklių, Sportininkų rengimo centro vadovas gali teikti siūlymą dėl rengimo valandų skaičiaus per savaitę nustatymo (mažinimo / didinimo).
III SKYRIUS
ASMENŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
14. Pagal sportinio rengimo programas rengiamų sportininkų sportiniai pasiekimai vertinami sudarant sportinio rengimo grupes ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu, vadovaujantis Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytais meistriškumo rodikliais.
15. Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, galioja 4 metus nuo pasiekimo dienos, pasaulio ir Europos čempionatuose - 3 metus nuo pasiekimo dienos, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių, vaikų amžiaus grupių čempionatuose ir kitose varžybose – 1 metus nuo pasiekimo dienos. Einamaisiais metais neįvykus olimpinėms žaidynėms, pasaulio ir Europos čempionatams, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių, vaikų amžiaus grupių čempionatams ir kitoms varžyboms, kuriose pasiektas rezultatas yra vertinamas, suteikiant meistriškumo rodiklį, laikoma, kad sportininkai turi esamą meistriškumo rodiklį iki artimiausių aukšto meistriškumo sporto varžybų, bet ne ilgiau kaip iki kitų metų rugpjūčio 31 d.
IV SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO TRUKMĖ IR APIMTIS
16. Sportinio rengimo grupių sportininkų treniruotėms skiriamų rengimo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 1 priede.
17. Sportinio rengimo grupių sportininkų su negalia treniruotėms skiriamų rengimo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 2 priede.
18. Sportininkų rengimo centrų sportinio rengimo programų trukmė per metus:
19. Sportinio rengimo centrų sportinio rengimo laikas:
19.1. trenerio 1 rengimo valandą sudaro – 45 min. kontaktinis laikas ir 15 min. nekontaktinis laikas:
19.1.1. kontaktinio darbo su sportininkais valandos – valandomis išreikštas trenerio tiesioginio bendravimo su sportininkais formaliai suplanuotas darbo krūvis – treniruotės ir varžybinė veikla;
19.1.2. nekontaktinio darbo valandos – valandomis išreikšta trenerio pasirengimo kontaktiniam darbui su sportininkais ir su tuo susijusios veiklos trukmė – pasiruošimas treniruotei, treniruočių planavimas, rungtynių analizė, žaidėjų vertinimas, dabas su dokumentais, profesinio tobulinimo veikla, komunikavimas ir bendradarbiavimas su tėvais / globėjais.
19.2. Minimali pratybų trukmė – 45 min. Meistriškumo tobulinimo ir aukšto meistriškumo ugdymo etape maksimalus kontaktinių akademinių rengimo valandų skaičius per dieną:
19.2.1. ne daugiau kaip 3 akademinės rengimo valandos, jei treniruotė vykdoma vieną kartą per dieną, ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę;
20. Sportininkų rengimo centrų sportinio rengimo grupių asmenims rekomenduojamas varžybų dienų skaičius per metus:
20.1. individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų sportininkams pradinio rengimo etape turėtų būti ne didesnis kaip 4 varžybų dienos, meistriškumo ugdymo etape – turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, meistriškumo tobulinimo etape – turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, aukšto meistriškumo etape – turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų;
20.2. sportinių žaidimų šakų sportininkams pradinio rengimo etape turėtų būti ne didesnis kaip 10 varžybų dienų, meistriškumo ugdymo etape – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų; aukšto meistriškumo etape – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.
21. Sportininkų rengimo centrų sportinio rengimo grupių sportininkams rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų dienų skaičius per metus:
22. Lengvosios atletikos daugiakovės rungties sporto rengimo grupių pratyboms skiriama 20 proc. daugiau rengimo valandų per savaitę, o šiuolaikinės penkiakovės sporto šakos rengimo grupių pratyboms skiriama 50 proc. daugiau rengimo valandų per savaitę;
V SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO PLANO RENGIMAS IR DERINIMAS
24. Sportinio rengimo planas rengiamas vienam sportiniam sezonui nurodant rengimo pradžią ir pabaigą ir turi apimti visus įgyvendinamus sportinio rengimo etapus.
25. Sportinio rengimo planas rengiamas vadovaujantis sportą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į sporto mokslininkų, trenerių, sportininkų ir sportuojančių asmenų rengimui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.
26. Sportinio rengimo plane turi būti nurodyta:
26.1. Sportininkų rengimo centro tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
26.2. sportinio rengimo (grupinio ir / arba pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.), rengimo ir rengimosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);
26.3. sportinio rengimo programoms įgyvendinti (varžyboms, stovykloms ir kitoms rengimo veikloms) skiriamų rengimo valandų skaičius;
26.4. sportinio rengimo atskirų sporto šakų programoms įgyvendinti skiriamų papildomų rengimo valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje rengimo grupėje ar rengiant individualiai;
27. Rengiant sportinio rengimo planą turi būti atsižvelgiama į:
27.4. sportinio rengimo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio rengimo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per sportininkų atostogas;
27.5. sporto šakos (sporto šakų disciplinų ir rungčių), kurią kultivuojant vykdomas sportinis rengimas, sporto varžybų kalendorių, patvirtintą atitinkamos sporto šakos nacionalinės sporto (šakos) federacijos ir (ar) tarptautinės sporto šakos federacijos;
27.6. daugiametę konkrečios sporto šakos (sporto šakų disciplinų ir rungčių) sportininko rengimo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio rengimo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį sportinio rengimo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.
28. Sportininkų rengimo centro vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio rengimo plano rengimą. Sportinio rengimo plano projektas derinamas su Savivaldybės administracijos Sporto skyriumi. Sportinio rengimo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio rengimo proceso pradžios.
VI SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO YPATUMAI
29. Sportininkų rengimo centrai įgyvendina sportinio rengimo programas pagal plėtojamą sporto profilį.
30. Sportinio rengimo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) pradinio rengimo etapo rengimo grupėje sportininkų skaičius gali sumažėti 3 sportininkais, meistriškumo ugdymo etapo rengimo grupėje – 2 sportininkais, o meistriškumo tobulinimo etapo rengimo grupėje – 1 sportininku.
31. Buriavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, irklavimo ir šiuolaikinės penkiakovės sportinio rengimo grupių sportininkai pirmiausia privalo būti išmokyti plaukti.
32. Dviračių sporto šakos ir (arba) disciplinos sportinių grupių sportininkai privalo būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.
33. Sportinio rengimo grupė miesto, regiono, šalies ir tarptautinėse varžybose turi atstovauti tik tam Sportininkų rengimo centrui, kuriame ji yra sudaryta. Treniruočių procesas turi vykti tik Savivaldybės teritorijoje (išskyrus mokomąsias sporto stovyklas, varžybas, esant poreikiui treniruotis specializuotose sporto bazėse).