Civilinė byla Nr. e3K-7-2-421/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09524-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.20.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės, Donato Šerno (pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Sonatos Vaicekauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novakopa“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė ir A. U..

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, aiškinimo ir taikymo paaiškėjus, kad kitas asmuo siekia įgyti turtą už didesnę kainą nei skolininko pasiūlytas pirkėjas.

2.   Pareiškėja prašė panaikinti suinteresuoto asmens antstolės S. Vaicekauskienės 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-23-114-21033 dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo; parduoti suinteresuotam asmeniui skolininkei A. U. priklausantį sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), jos nurodytam asmeniui už 38 300 Eur.

3.   Pareiškėja nurodė, kad antstolei S. Vaicekauskienei yra pateiktas vykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. vykdomasis raštas dėl 998 090,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U. išieškotojai UAB „Novakopa“ (pareiškėjai). 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja gavo antstolės patvarkymą parduoti skolininkei priklausantį turtą (sodo pastatą ir žemės sklypą) skolininkės pasiūlytam pirkėjui už 30 300 Eur. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antstolei prašymą parduoti skolininkei priklausantį turtą jos nurodytam asmeniui už didesnę – 38 300 Eur – sumą. Pareiškėjos siūlomas pirkėjas sumokėjo 10 proc. siūlomos kainos depozitą už perkamą turtą, tačiau antstolė 2023 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti skolininkės pasiūlytą pirkėją į išieškotojos siūlomą pirkėją.

4.   Suinteresuotas asmuo antstolė S. Vaicekauskienė 2023 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Antstolė nurodė, kad skolininkės pasiūlytas pirkėjas sutiko sumokėti kainą, atitinkančią vėliausiai parengtame ekspertizės akte nustatytą turto vertę, o išieškotojos siūlymas parduoti turtą jos (išieškotojos) pasiūlytam pirkėjui prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, kad tik skolininkas gali siūlyti turto pirkėją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.   Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir panaikino antstolės 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą. Kitos skundo dalies teismas netenkino.

6.   Teismas nurodė, kad įstatyme skolininkui yra suteikta galimybė surasti savo turto pirkėją, tačiau naudodamasis šia galimybe skolininkas turi siekti parduoti turtą už kuo didesnę kainą. Šiuo atveju skolininkės pasiūlytas pirkėjas ketina nupirkti turtą už ekspertizės metu nustatytą kainą (30 300 Eur), o pareiškėja pasiūlė pirkėją, kuris ketina įgyti turtą už daug didesnę kainą (38 300 Eur). Paaiškėjus, kad turtas gali būti parduotas už didesnę, nei nustatė ekspertas, kainą, išieškojimą vykdantis antstolis, siekdamas, kad būtų geriausiai užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesai, turi būti aktyvus, veikti vadovaudamasis teisės principais ir sistemiškai aiškinti teisės normas. Pardavus turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, nebus visiškai atsiskaityta su pareiškėja ir nebus pasiektas esminis vykdomo proceso tikslas – parduoti turtą už kuo didžiausią kainą tam, kad būtų geriausiai patenkinti išieškotojo interesai. Teismas atmetė antstolės argumentus, kad skolininkas turi pirmenybę pasiūlyti turto pirkėją ir kad toks pardavimo būdas užtikrins operatyvesnį vykdymo procesą, nurodęs, kad jie nesudaro pagrindo pripažinti, jog turto pardavimas už mažesnę kainą atitinka šalių interesus ir vykdymo proceso tikslus.

7.   Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo parduoti skolininkės turtą jos nurodytam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiga organizuoti vykdymo procesą priklauso antstoliui. Teismui panaikinus skundžiamą patvarkymą, antstolė turės iš naujo įvertinti pateiktus pasiūlymus ir nustatyti, ar pareiškėjos pasiūlymas yra realus. Yra tikėtina, kad skolininkė ir išieškotoja (pareiškėja), siekdamos surasti turto pirkėją, sutinkantį mokėti didžiausią kainą, nurodys antstolei kitus pirkėjus ir pateiks dar naudingesnius pasiūlymus; tam, kad būtų geriausiai patenkinti kreditorių reikalavimai ir užtikrintos skolininkės teisės, antstolė turės iš naujo įvertinti tokius pasiūlymus.

8.   Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens skolininkės A. U. apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 20 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

9.   Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bet kokiu būdu pardavus skolininkei priklausantį turtą nebus sudarytos sąlygos padengti visą įsiskolinimą ir kad turto pardavimas už mažesnę, nei siūlo kitas pirkėjas, kainą neatitinka abiejų šalių interesų. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, jie ir antstolis turi veikti sistemiškai aiškindami vykdymo proceso normas ir taikydami teisės principus. Tuo atveju, jeigu antstolis parduotų turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, neišnaudojęs galimybės jį parduoti už daug didesnę kainą, būtų pažeistos įstatyme nustatytos antstolio pareigos ir vykdymo proceso principai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pardavus turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui nebus visiškai atsiskaityta su išieškotoja ir nebus pasiektas esminis vykdymo proceso tikslas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė S. Vaicekauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti išieškotojos skundą dėl antstolės veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. CPK 704 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, kuriam turtas parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Šioje teisės normoje nėra nustatyta išieškotojo teisė pasiūlyti savo pirkėją. CPK 704 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių pasiūlyti skolininko turto pirkėją, ir nėra jokių išlygų. Suteikdamas skolininkui aptariamą teisę, įstatymų leidėjas siekia užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.

10.2. Kokią konkrečią CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančią kainą pasiūlyti, pasirenka skolininkas ir jo pasiūlytas pirkėjas. Jei tokia kaina yra suderinama su išieškojimo tikslais ir antstolis nustato, kad nėra teisinių kliūčių patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, jis tvirtina tokį aktą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad neįvykusiose varžytynėse pasiūlyta, bet nesumokėta aukščiausia kaina savaime negali būti vertinama kaip turto rinkos kaina. Turto pardavimas už kainą, atitinkančią jo rinkos vertę arba jai artimą, nepažeidžia teisėtų skolininko ir kreditoriaus interesų, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai.

10.3. Pareiškėja neginčijo per įstatyme nustatytus terminus ekspertizės akte nustatytos turto vertės ir neprašė atlikti pakartotinės ekspertizės, nors jeigu ji manė, kad turtas parduodamas už per mažą kainą, ji galėjo naudotis šiomis teisėmis. Ginčydama patvarkymą, pareiškėja siekia nuginčyti CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę skolininkui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

10.4. Priešingai nei vertino bylą išnagrinėję teismai, įstatymuose antstoliui nėra suteikta teisė nuspręsti, ar parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui turtą, jeigu siūloma kaina atitinka CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Antstoliui taip pat nėra suteikta teisė vertinti skolininkės ir išieškotojos pateiktus pasiūlymus, siūlyti joms nurodyti kitus pirkėjus ir taip surasti turto pirkėją, sutinkantį mokėti didžiausią kainą, juo labiau kad areštuoto turto vertė nustatyta ekspertizės akte.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 704 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, paskirties, šios nuostatos aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai vykdymo procese įgyti turtą sutinkantį pirkėją pasiūlo ir išieškotojas

11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareiga veikti griežtai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų saisto antstolį viso vykdymo proceso metu, todėl, be kita ko, ir spręsdamas klausimą dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo antstolis neturi diskrecijos veikti savo nuožiūra priimdamas sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, o turi veikti pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. 

12. Skolininko turtas vykdymo procese gali būti realizuojamas tik įstatyme nustatytu būdu ir tvarka. Vadovaujantis CPK 691 straipsnio 1 dalimi, areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas vykdymo procese gali būti realizuojamas priverstinai parduodant jį iš varžytynių ar per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perduodamas išieškotojui ar kita šiame kodekse nustatyta tvarka. CPK 700 straipsnyje yra įtvirtintos trys specialios vykdymo procese taikytinos procesinės turto realizavimo formos: turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių ir turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Šie trys skolininko turto pardavimo vykdymo procese būdai yra alternatyvūs ir savarankiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018), o jų vykdymo tvarka ir sąlygos yra imperatyviai reglamentuotos CPK nuostatose. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl vieno iš specialių vykdymo procese taikomų turto realizavimo būdų – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui – įgyvendinimo.

13. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir pagrindinės šios teisės įgyvendinimo taisyklės yra nustatytos CPK 704 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimt dienų nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo. Nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė (CPK 704 straipsnio 7 dalis).

14. Pažymėtina, kad aptariama CPK nuostata – tai speciali teisės norma, kurioje yra įtvirtintas specifinis vykdymo procese taikomas turto realizavimo būdas, todėl joje nustatytos taisyklės negali būti aiškinamos plačiai. Pagal aptariamą normą, teisė pasiūlyti antstoliui areštuoto skolininko turto pirkėją yra suteikta tik konkrečiam šioje normoje nurodytam subjektui, t. y. pačiam skolininkui, kuris, įgyvendindamas šią teisę, gali tiek pats surasti pirkėją, tiek ir pavesti tai atlikti kitam savo pasirinktam asmeniui. Taigi šio turto realizavimo būdo iniciatyvos teisė yra siejama išimtinai su skolininku. Siekiant užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą, CPK 704 straipsnyje taip pat apibrėžta, kad skolininkas turi galimybę pasinaudoti aptariama teise per konkretų terminą, t. y. iki varžytynių paskelbimo; be to, šioje normoje yra nustatyti ir konkretūs reikalavimai, keliami turto pardavimui skolininko siūlomam pirkėjui, – šis asmuo turi įgyti turtą už kainą, ne mažesnę nei turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, jei jos užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tuo atveju, jeigu teisė pasiūlyti areštuoto skolininko turto pirkėją yra įgyvendinama laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nėra teisinių kliūčių parduoti turtą skolininko pasiūlytam asmeniui, antstolis, kuris, kaip minėta, vykdymo procese neturi teisės veikti savo nuožiūra ir turi griežtai laikytis įstatymo nuostatų, turi vykdyti įstatyme nustatytą pareigą parduoti turtą nurodytu būdu.

15. Aptariamas teisinis reglamentavimas, pagal kurį antstolis turi parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, jei yra įgyvendintos įstatyme nustatytos sąlygos, nėra savitikslis. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra prioritetinis turto realizavimo būdas priverstinio vykdymo procese, o tokia išvada yra padaryta atsižvelgiant į tai, kad šis turto realizavimo būdas, lyginant jį su kitais įstatyme nustatytais galimais turto realizavimo vykdymo procese būdais, pasižymi tam tikrais privalumais. Antai kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui turi prioritetą prieš šio turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą yra sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Šis skolininko turto pardavimo būdas yra laikomas atitinkančiu tiek išieškotojo interesus, nes, perleidžiant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas ir išieškojimas vyksta operatyviau, tiek ir skolininko interesus, kadangi šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią jo paties interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kaip šio turto realizavimo būdo privalumas yra nurodoma ir tai, kad skolininkas, geriausiai žinodamas savo turto ypatumus, gali surasti pirkėją, norintį įsigyti turtą už aukščiausią kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 42 punktas). 

16. Perleidžiant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui yra užtikrinami ne tik ankstesniame šios nutarties punkte aptarti abiejų vykdymo proceso šalių ekonominiai interesai, susiję su siekiu parduoti turtą už kuo didesnę kainą ir kuo greičiau patenkinti išieškotojo reikalavimus; kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui mažina ir socialinę įtampą, nes pats skolininkas turi teisę pasirinkti savo turto pirkėją; šis turto pardavimo būdas leidžia išvengti ginčų ateityje dėl turto realizavimo. Paprastai toks turto pardavimo būdas apsaugo ir jį įsigijusį asmenį nuo ginčų dėl skolininko ir jo šeimos narių išsikėlimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 42 punktas). Taigi, skolininkas, pasinaudodamas aptariama įstatymo leidėjo jam suteikta teise, gali sumažinti dėl turto praradimo jam sukeliamus neigiamus padarinius, surasdamas pirkėją, su kuriuo jis gali susitarti dėl galimybės naudotis šiuo turtu po to, kai jis bus perleistas, turto išpirkimo iš naujo jo savininko ateityje galimybės ir kitų sąlygų. Nustatydamas įstatyme teisę skolininkui vykdymo procese pasiūlyti savo turto pirkėją, įstatymų leidėjas suteikė jam tam tikrą, nors ir ribotą, diskreciją, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priimti sprendimus dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo ir vykdymo procese.

17. Teisės doktrinoje yra nurodoma, kad CPK 704 straipsnyje nustatyta turto pardavimo tvarka neturėtų būti vertinama kaip priverstinis turto pardavimas. Naudodamasis šia tvarka skolininkas gali pasirinkti turto pirkėją, nustatyti aukščiausią pardavimo kainą (žr. Višinskis, V. Kai kurios turto realizavimo vykdymo procese problemos. Jurisprudencija, 2005, Nr. 77(69), p. 111). Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui – tai įstatymo leidėjo skolininkui suteikta teisė išvengti priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurių metu jis negali turėti jokios įtakos nustatytai kainai ir parinktam pirkėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įstatyme nustatyta galimybė parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui yra skirta aktyvaus skolininko koncepcijai, kuria yra grindžiamas priverstinis vykdymo procesas, turto pardavimo procese įgyvendinti. CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 58 punktas). Kita vertus, skolininkas neprivalo pasiūlyti antstoliui savo turto pirkėjo, tai yra skolininkui suteikta teisė, bet ne jo pareiga. 

18. Pareiga būti aktyviam vykdymo procese yra nustatyta ne tik skolininkui, bet ir išieškotojui. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustatė, kad abu šie subjektai turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmų (CPK 640, 644 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau išieškotojo galimybės daryti įtaką skolininko turto realizavimui vykdymo procese yra ribotos. Kitaip nei skolininkui, išieškotojui CPK 704 straipsnyje nėra nustatyta teisė pasiūlyti galimą areštuoto skolininko turto pirkėją, kuriam skolininko turtas galėtų būti perleistas be varžytynių už aptariamame straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančią kainą. Tiek CPK 704 straipsnis, tiek ir anksčiau aptarta šio straipsnio paskirtis, juo siekiami užtikrinti socialiniai tikslai pagrindžia, kad šiame straipsnyje įtvirtinta būtent skolininko teisė pasiūlyti jam priimtiną savo areštuoto turto pirkėją. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teisė – tai speciali skolininkui, o ne išieškotojui ar kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims suteikta teisė.

19. Nors CPK 704 straipsnyje išdėstytu reglamentavimu išieškotojui nėra suteikiama teisė šiame straipsnyje nustatyta tvarka pasiūlyti skolininko turto pirkėją, vykdymo procese perleidžiant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, kaip minėta, yra užtikrinami ir išieškotojo interesai. Šis tikslas yra įgyvendinamas CPK 704 straipsnyje įtvirtinus minėtą garantiją, kad skolininko turtas gali būti perleistas jo pasiūlytam pirkėjui tik pagal minėtame straipsnyje apibrėžtus kriterijus nustatytą turto pardavimo kainą. Išieškotojas taip pat turi teisę reikšti savo nuomonę dėl vykdymo procese areštuoto turto įkainojimo. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad perleidžiant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui yra paisoma išieškotojo intereso, jog vykdymo procese skolininko turtas būtų realizuotas už kainą, pakankamą įsiskolinimui padengti, arba bent už rinkos kainą atitinkančią pinigų sumą, taip sudarant sąlygas efektyviai ir kuo operatyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimus. Tuo atveju, jei išieškotojui ar pačiam skolininkui kyla abejonių, kad turto arešto akte nurodyta turto kaina, už kurią turtas yra perleidžiamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, neatitinka realios šio turto rinkos kainos, jie, vadovaudamiesi CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, turi imtis priemonių tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl šio turto perkainojimo.

20. Pripažintina, kad kasacinio teismo praktika aiškinant CPK 704 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę pasiūlyti parduodamo turto pirkėją nevienoda. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, išaiškino, kad įstatyme tiesiogiai nereglamentuota, kaip turi elgtis antstolis, kai, skolininko pasiūlytam pirkėjui įmokėjus varžytynėse parduotino turto kainą į antstolio depozitinę sąskaitą, iki turto pardavimo akto surašymo atsiranda potencialus turto pirkėjas, už parduodamą turtą siūlantis didesnę kainą. Tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje geriausiu būdu, todėl kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad antstolis turėtų įvertinti abu (tiek skolininko pasiūlyto pirkėjo, tiek kito asmens, antstolį informavusio apie ketinimus turtą įsigyti už didesnę kainą) pateiktus pasiūlymus. Antra vertus, vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, kaip minėta, yra pažymima ir tai, kad teisė surasti areštuoto skolininkui priklausančio turto pirkėją, pagal CPK 704 straipsnį, yra suteikiama skolininkui, kartu akcentuojant, be kita ko, ir tokio turto realizavimo būdo sukuriamus socialinius padarinius (pvz., jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

21. Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl CPK 704 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, aiškinimo ir taikymo, išaiškina, kad net ir tuo atveju, kai, skolininkui pasiūlius savo areštuoto turto pirkėją, atsiranda kitas potencialus pirkėjas, pasiūlytas išieškotojo ar kitų suinteresuotų asmenų, siekiantis įgyti turtą už didesnę kainą, tai nesudaro pagrindo plačiau aiškinti CPK 704 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą ir pripažinti, kad teisę pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo skolininko turto pirkėją turi ne tik pats skolininkas, bet ir kiti asmenys. Tokią išvadą suponuoja šioje nutartyje jau anksčiau aptarti argumentai, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normomis, o jos, be kita ko, nustato konkrečius turto realizavimo vykdymo procese būdus ir tvarką, kurių turi būti laikomasi vykdant išieškojimą iš skolininko turto, taip pat anksčiau nurodytos aplinkybės, kad šiuo skolininko turto realizavimo būdu siekiama užtikrinti skolininkui galimybę bent ribotai dalyvauti priimant sprendimus dėl jo turto perleidimo vykdymo procese.

22. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją negali būti suteikta kitiems asmenims (išieškotojui ar kitiems suinteresuotiems asmenims vykdymo procese). Tokia speciali teisė yra neatskiriama nuo skolininko asmens, todėl tik skolininkas turi teisę šią teisę įgyvendinti pats ar per kitus pasirinktus asmenis surasdamas areštuoto turto pirkėją, kuriam toks skolininko turtas gali būti perleistas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolė S. Vaicekauskienė vykdo išieškojimą iš skolininkės suinteresuoto asmens A. U. išieškotojos pareiškėjos UAB „Novakopa“ naudai ir, be kita ko, areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą ir sodo pastatą. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkė pateikė antstolei prašymą parduoti šį turtą jos pasiūlytam pirkėjui už turto arešto akte nurodytą ekspertizės metu nustatytą šio turto kainą, t. y. už 30 300 Eur, o antstolė priėmė patvarkymą realizuoti skolininkės turtą nurodytu būdu. Antstolei priėmus tokį patvarkymą, išieškotoja (pareiškėja) paprašė jį panaikinti ir pakeisti skolininkės pasiūlytą pirkėją į išieškotojos siūlomą pirkėją, sutinkantį už turtą sumokėti didesnę kainą, t. y. 38 300 Eur. Antstolė netenkino šio išieškotojos prašymo, tačiau bylą išnagrinėję teismai, gavę išieškotojos skundą, jį patenkino iš dalies ir panaikino antstolės patvarkymą parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Grįsdami tokį sprendimą, teismai nurodė, kad turto perleidimas skolininkės pasiūlytam pirkėjui už mažesnę kainą, kuri nepadengs visos išieškotojos reikalaujamos sumos, kai paaiškėjo, kad kitas asmuo sutiktų įgyti jį brangiau, neatitiktų vykdymo proceso tikslų. Teismai nurodė, kad, panaikinus ginčijamą patvarkymą, abi šalys galės pasiūlyti ir dar geresnius potencialius pirkėjus, o išieškojimą vykdanti antstolė turės iš naujo įvertinti visus pateiktus pasiūlymus. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bylą išnagrinėję teismai nepagrįstai plačiai aiškino CPK 704 straipsnį ir vertino, kad antstolis turi vertinti ne tik skolininko, bet ir išieškotojo pasiūlyto pirkėjo pateiktą pasiūlymą, juos lyginti ir rinktis naudingiausią. Toks aiškinimas neatitinka nei aptariamo straipsnio, nei šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų dėl šios nuostatos, suteikiančios teisę skolininkui iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, paskirties ir tikslų. Kaip minėta, jei vykdymo procese kyla abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, šios abejonės gali būti pašalintos CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka, o ne ribojant skolininko teisę parduoti turtą jo pasiūlytam pirkėjui už kainą, nustatytą pagal CPK 704 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Be to, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai savo procesinius sprendimus motyvavo galimybe vykdymo proceso šalims siūlyti dar geresnius potencialius turto pirkėjus, nes, kaip jau išaiškinta šioje nutartyje, teisė pasiūlyti parduodamo turto pirkėją suteikta tik skolininkui, o varžymosi dėl parduodamo turto kainos galimybė šiame vykdymo proceso etape įstatyme nenustatyta.

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias turto realizavimą vykdymo procese ir skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti savo areštuoto turto pirkėją, todėl nepagrįstai iš dalies patenkino suinteresuoto asmens (išieškotojos) skundą ir panaikino antstolės patvarkymą parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas patenkinti suinteresuoto asmens antstolės S. Vaicekauskienės kasacinį skundą, panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tačiau kartu šioje nuostatoje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių ir dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų procesinių pozicijų matyti, kad pareiškėjos (išieškotojos) ir suinteresuotų asmenų (skolininkės ir antstolės) interesai dėl bylos išnagrinėjimo rezultato buvo priešingi: pareiškėja šioje byloje laikėsi pozicijos, kad antstolė vykdymo procese turėjo panaikinti savo patvarkymą parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui ir parduoti jį pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui, o suinteresuoti asmenys byloje laikėsi pozicijos, kad toks pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinus suinteresuoto asmens antstolės S. Vaicekauskienės kasacinį skundą ir panaikinus bylą išnagrinėjusių teismų priimtas nutartis, atsirado pagrindas atlyginti suinteresuotų asmenų kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

26. Suinteresuotas asmuo antstolė S. Vaicekauskienė nei nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nei kasaciniam teismui nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo nesprendžiamas. Suinteresuotam asmeniui A. U. nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimai). Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; joje nurodyta, kad teikiant suinteresuotam asmeniui teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 190 Eur išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteisiama valstybei iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie kitas šio suinteresuoto asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos nėra atlyginamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novakopa“ skundo.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novakopa“ (j. a. k. 135592370) 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė

Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė