rajono nespalvotas

 

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2014 m. sausio 21 d. Nr. K-10

Alytus

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo  4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipnio 1 dalies 2 punktu ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 6 punktu, 12 punktu, 3 dalimi, Alytaus rajono savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti  Socialinės pašalpos teikimo Alytaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Algirdas Vrubliauskas

 


 

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės

tarybos 2014-01-21

sprendimu Nr. K-10

 

 

 

 

SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Socialinės pašalpos teikimo Alytaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja socialinės pašalpos teikimą: socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarką; pagrindus, kuriems esant socialinė pašalpa didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, socialinė pašalpa skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdus; nepasiturinčių gyventojų grupes, kurioms socialinė pašalpa teikiama pinigais ir (ar) nepinigine forma; minimalų neišmokamos socialinės pašalpos dydį; socialinę pašalpą gaunančių asmenų teises ir pareigas; savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų teises ir pareigas teikiant socialinę pašalpą.

2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas) ir kitais poįstatyminiais teisės aktais.

3. Šis Tvarkos aprašas taikomas Alytaus rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, taip pat asmenims, gyvenantiems Savivaldybėje ir įrašytiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą  Savivaldybėje.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme apibrėžtas sąvokas.

5. Socialinė pašalpa teikiama vykdant savarankiškąją savivaldybės funkciją ir yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

6. Socialinė pašalpa teikiama taikant Įstatymo nuostatas ir reglamentuojama šiuo Tvarkos aprašu.

7. Socialinei pašalpai skirtos, bet nepanaudotos lėšos pirmiausiai naudojamos socialinės apsaugos srities išlaidoms.

8. Socialinę pašalpą administruoja Alytaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau – Seniūnijos) ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius).

9. Teikiant socialinę pašalpą pasitelkiami bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, ir (ar) seniūnaičiai, ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys.

 

 

II. PRAŠYMŲ-PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS

 

10. Dėl socialinės pašalpos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją, o jei bendrai gyventys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, - į seniūniją, kurios teritorijoje jie gyvena.

11. Savivaldybės gyventojai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su faktine gyvenamąja vieta, dėl socialinės pašalpos kreipiasi į faktinės gyvenamosios vietos seniūniją.

12. Kreipdamasis dėl socialinės pašalpos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį galiojantį dokumentą, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška), kitus Įstatyme nustatytus dokumentus ir duomenis (apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turtą, pajamas ir kitą socialinei pašalpai gauti būtiną informaciją).

13. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai Seniūnijos duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

14. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą. Jeigu prašymas-paraiška siunčiama paštu, prie prašymo-paraiškos pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

15. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

16. Seniūnija gautą prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį.

17. Jeigu kreipdamasis dėl socialinės pašalpos asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus, informaciją apie trūkstamus dokumentus prašymą-paraišką priėmęs Seniūnijos darbuotojas įrašo į pareiškėjui įteikiamą informacinį lapelį.

18. Socialinei pašalpai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos socialinei pašalpai gauti gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, trūkstamus dokumentus pareiškėjas turi pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.

19. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Seniūnija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti socialinės pašalpos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

20. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai Seniūnijos duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

21. Turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, vertę nustato Seniūnijos socialinis darbuotojas, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.

 

 

III. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

 

 

22. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus Įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir šio Tvarkos aprašo nuostatas.

23. Socialinė pašalpa skiriama vadovaujantis Įstatymo 21 straipsniu.

24. Socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims arba neįgaliems asmenims, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis nuo 60 iki 100 procentų, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

25. Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio pasikeitimo), bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).

26. Seniūnijos, vadovaudamosi Įstatymu ir Tvarkos aprašu, nustato vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų teisę į socialinę pašalpą, apskaičiuoja socialinės pašalpos dydį ir nustato socialinės pašalpos teikimo laikotarpį. Socialinės pašalpos dydis apskaičiuojamas  naudojantis kompiuterine programa „Parama“.

            27. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 18 straipsniu.

28. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta socialinė pašalpa. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.

29. Prašymą-paraišką pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo Seniūnija informuoja asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu socialinė pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

30. Paskirta socialinė pašalpa mokama už praėjusį mėnesį nuo einamojo mėnesio 10 dienos iki 25 dienos, pinigus pervedant į socialinės pašalpos gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke ar kitoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje. Paskirta, bet laiku neatsiimta (grįžusi iš banko ar kitos kredito įstaigos) socialinė pašalpa išmokama arba neišmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, atsižvelgiant į Seniūnijos surašytą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

31. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties, išmokama mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pinigus pervedant į sąskaitą banke, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.

32. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.

33. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, socialinė pašalpa neišmokama.

34. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinę pašalpą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus socialinei pašalpai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydį, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis pagal savivaldybės administracijai pateiktą raštišką neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo grafiką.

35. Negrąžinta neteisėtai gauta socialinė pašalpa yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra socialinę pašalpą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.

36. Sprendimų dėl neteisėtai gautos socialinės pašalpos sugrąžinimo kontrolę vykdo Socialinės paramos skyrius.

37. Neteisėtai gauta socialinė pašalpa, negrąžinta arba neišskaičiuota likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl socialinės pašalpos skyrimo nesikreipė 12 mėnesių nuo neteisėto socialinės pašalpos gavimo, socialinės pašalpos permoka neišieškoma.

38. Ieškinius dėl negrąžintos neteisėtai gautos socialinės pašalpos išieškojimo rengia savivaldybės administracijos Teisės skyrius.

39. Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

IV. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA DIDINAMA, MAŽINAMA, SUSTABDOMAS, NUTRAUKIAMAS AR ATNAUJINAMAS JOS MOKĖJIMAS, SOCIALINĖ PAŠALPA SKIRIAMA NE VISIEMS BENDRAI GYVENANTIEMS ASMENIMS ARBA JI SKIRIAMA KITAIS ATVEJAIS

 

 

40. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:

40.1. vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

40.2. prieš įsidarbinimą šio Aprašo 40.1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (toliau-Darbo birža) ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba dirbo viešuosius darbus;  

40.3. vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

40.4. vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

41. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) arba vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:

41.1. kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;

41.2. kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;

41.3. kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;

41.4. kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;

41.5. gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.

42. šio Tvarkos aprašo 40 ir 41 punktuose numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai skaičiuojami nuo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 21, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo dienos.

43. Šio Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio Tvarkos aprašo 41 punkte nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio Aprašo 41 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.

44. Gavus iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų informacijos apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu, 6 mėnesius socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma).

45. Gavus iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų informaciją apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu, vienam gyvenančiam asmeniui  6 mėnesius socialinė pašalpa neteikiama ar nutraukiamas jos teikimas.

46. Kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, Seniūnija pareikalauja, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir inicijuoja kreipimasi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias  institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu. Užklausas nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančioms institucijoms Seniūnijų teikimu rengia Socialinės paramos skyrius.

47. Jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų pateikė ne visus būtinus dokumentus, ne visą ir/ar neteisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti socialinę pašalpą, ar per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui, 3 mėnesius socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama.

48. Jeigu vienas gyvenantis asmuo pateikė ne visus būtinus dokumentus, ne visą ir/ar neteisingą informaciją, įrodančią teisę gauti socialinę pašalpą, ar per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui, 3 mėnesius socialinė pašalpa neteikiama ar 3 mėnesiams nutraukiamas jos teikimas vienam gyvenančiam asmeniui išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa.

49. Jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio Tvarkos aprašo 66 punkte nustatytų pareigų, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma),  iki pareigos bus įvykdytos.

50. Jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio Tvarkos aprašo 66 punkte nustatytų pareigų, socialinė pašalpa jam neteikiama ar nutraukiamas jos teikimas, iki pareigos bus įvykdytos.

51. Nustačius aplinkybes, kad bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, ar vienas gyvenantis asmuo pardavė nekilnojamą ar kitą registruotą turtą, gavo dovaną piniginėmis lėšomis ar kitų su darbo santykiais ar socialinėmis asmens garantijomis nesusijusių lėšų, dėl kurių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, esant siūlymui socialinės pašalpos neskirti,  socialinė pašalpa neteikiama 6 mėnesius.

52. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto, socialinė pašalpa 6 mėnesius neteikiama.

53. 6 mėnesius neteikiama socialinė pašalpa ar 6 mėnesiams nutraukiamas jos teikimas darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

54. 12 mėnesių neteikiama socialinė pašalpa ar 12 mėnesių nutraukiamas jos mokėjimas, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.

55. Bendrai  gyvenančių  asmenų  arba  vieno  gyvenančio  asmens  gyvenimo  sąlygas, turimą turtą ir užimtumą periodiškai (kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo pirmą kartą kreipiasi socialinės pašalpos ir ne rečiau kaip kartą per 6 socialinės pašalpos gavimo mėnesius) tikrina gyvenamosios vietos Seniūnijos socialiniai darbuotojai, dalyvaujant ne mažiau kaip dviems kviestiniams nepriekaištingos reputacijos bendruomenės nariams (seniūnaičiui, bendruomenės pirmininkui ar kitam aktyviam bendruomenės nariui, bendruomenės slaugytojui, mokyklos socialiniam pedagogui, mokytojui, mokyklos direktoriui, gydytojui, policijos pareigūnui). Tikrinimo metu surašomas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kurį pasirašo Seniūnijos socialinis darbuotojas ir patikrinime dalyvavę kviestiniai asmenys. Tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, Seniūnija gali pasitelkti ir kitos rajono Seniūnijos socialinius darbuotojus ar bendruomenės narius.

56. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygos, turimas turtas ir užimtumas papildomai tikrinamas ir surašomas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas šiais atvejais:

56.1. kilus pagrįstiems įtarimams dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų (apie turimą turtą, užimtumą, bendrai gyvenančius asmenis, gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas ir pan.) teisingumo;

56.2. derinant socialinės paramos teikimo formas - nepinigine forma ir pinigais - socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims;

56.3. skiriant bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims socialinę pašalpą šio Tvarkos aprašo 57 punkte numatytais atvejais.

57. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinė pašalpa gali būti skiriama:

57.1. jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;

57.2. bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

57.3. bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;

57.4. asmeniui ir jo kartu gyvenantiems vaikams, kai santuokos nutraukimo ir (ar) vaikų išlaikymo priteisimo byla teisme nenagrinėjama dėl atsakovo paieškos ar kitų svarbių objektyvių priežasčių;

57.5. pilnamečiui vaikui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), kol jam sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai, atskirai nuo jo tėvų šeimos, jeigu šeima iki vaiko pilnametystės buvo socialinės rizikos šeimų sąraše ir piktybiškai nesirūpina vaiko išlaikymu, mokymu, auklėjimu.

57.6. jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

57.7. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems socialinė pašalpa neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;

58. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinės pašalpos dydis gali būti nemažinamas, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

59. Šio Tvarkos aprašo 56, 58 punktuose numatytais atvejais socialinė pašalpa gali būti skiriama, sustabdoma, nutraukiama ar atnaujinamas jos mokėjimas Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos (toliau – Piniginės socialinės paramos teikimo komisija) siūlymu, atsižvelgiant į surašytą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Piniginės socialinės paramos teikimo komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

60. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

 

 

V. SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO formų derinimas

 

61. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

61.1. pinigais;

61.2. nepinigine forma;

61.3. pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros).

62. Derinant socialinės pašalpos teikimo formas (pinigais ir (ar) nepiniginę formą) socialinė pašalpa teikiama šioms nepasiturinčių gyventojų grupėms:

62.1. patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims;

62.2. patyrusiems socialinę riziką vieniems gyvenantiems asmenims.

63. Nepinigine forma socialinė pašalpa gali būti teikiama:

63.1. maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitomis būtinomis prekėmis;

63.2. pervedant socialinės pašalpos pinigus į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pasirinktą parduotuvę pirkti maisto produktus, drabužius bei kitas vartojamąsias prekes, išskyrus alkoholį, tabako gaminius ir loterijos bilietus, pagal savivaldybės administracijos ir parduotuvės sudarytą sutartį;

63.3. maitinimo talonais;

63.4. paslaugomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu;

63.5. apmokant už šilumos, geriamojo ir karšto vandens, dujų, elektros tiekimą bei kitus komunalinius patarnavimus;

63.6. apmokant vaikų maitinimo išlaidas ugdymo įstaigoje ar vaikų dienos centre;

63.7. apmokant mokestį už vaikų išlaikymą savivaldybės vaikų lopšeliuose-darželiuose ir bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriuose;

63.8 sumokant mokestį už mokinių neformalųjį švietimą savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo mokyklose;

63.9. apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ir kitų ligų gydymosi išlaidas;

63.10. apmokant dokumentų tvarkymo išlaidas;

63.11 apmokant maitinimo išlaidas maitinimosi įstaigose;

63.12. apmokant įsiskolinimus;

63.13. apmokant už kitas būtinas šeimai paslaugas ir reikmes.

64. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio. Socialinė pašalpa derinant socialinės pašalpos teikimo formas teikiama patikrinus socialinę riziką patyrusių asmenų buities ir gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

65. Sprendimą dėl socialinės pašalpos teikimo derinant socialinės pašalpos teikimo formas priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo seniūnijų Piniginės socialinės paramos teikimo komisijų  siūlymu, atsižvelgiant į surašytą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

 

VI. SOCIALINĘ PAŠALPĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

66. Socialinę pašalpą gaunantys asmenys turi teisę:

66.1. gauti visą reikiamą informaciją socialinės pašalpos teikimo klausimais;

66.2. sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

67. Socialinę pašalpą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:

67.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);

67.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

67.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;

67.4. Seniūnijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

67.5. sudaryti socialiniams darbuotojams, kitiems Seniūnijos pakviestiems dalyvauti patikrinime bendruomenės nariams, Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos nariams, Savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros komisijos nariams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

67.6. dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

VII. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ

 

 

68. Savivaldybės administracijos teisės:

68.1. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl socialinės pašalpos skyrimo ar ją gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą;

68.2. nereikalauti iš socialinę pašalpą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;

68.3. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl socialinės pašalpos teikimo;

68.4. nemokamai gauti duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus socialinei pašalpai skirti, iš valstybės ir savivaldybių įmonių, institucijų, įstaigų ir organizacijų;

68.5. darbingiems nedirbantiems socialinės pašalpos gavėjams siūlyti dalyvauti nemokamuose seminaruose, mokymuose;

68.6. reikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo kreiptųsi dėl adreso suteikimo nuosavybės teise valdomam gyvenamajam būstui ar kitoms negyvenamosios paskirties patalpoms, pritaikytoms gyventi, kuriose gyvena.

69. Savivaldybės administracijos pareigos:

69.1. teikti socialinę pašalpą vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis;

69.2. užtikrinti nepasiturinčių gyventojų pateiktų socialinei pašalpai gauti duomenų konfidencialumą;

69.3. telkti socialinės pašalpos gavėjus visuomenei naudingai veiklai;

69.4. tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė pašalpa gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;

69.5. derinti socialinės pašalpos teikimą pinigine ir nepinigine forma;

69.6. kitų savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikti duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus socialinei pašalpai skirti;

69.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo  nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;

69.8. pasitelkti kitų savivaldybių administracijų darbuotojus, turinčius teisę tikrinti bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygas:

69.8.1. kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą prie Alytaus rajono savivaldybės, tačiau faktiškai savivaldybės teritorijoje negyvena;

69.8.2. kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys (arba vienas iš jų) deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus rajono savivaldybėje, tačiau faktiškai gyvena kitoje savivaldybėje.

 

VIII. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR (AR) RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ, IR (AR) RELIGINIŲ BENDRIJŲ, IR (AR) KITŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ, IR (AR) GYVENAMOSIOS VIETOVĖS BENDRUOMENĖS NARIŲ, IR (AR) SENIŪNAIČIŲ, IR (AR) KITŲ SUINTERESUOTŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ

 

 

70. Bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų teisės teikiant socialinę pašalpą:

70.1. dalyvauti Piniginės socialinės paramos teikimo komisijų veikloje;

70.2. dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas;

70.3. savivaldybės administracijai žodžiu ar raštu pateikti savo siūlymus ir rekomendacijas dėl socialinės pašalpos skyrimo, neskyrimo, nutraukimo ar sustabdymo.

71. Bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pareigos teikiant socialinę pašalpą:          

71.1. informuoti apie pastebėtus piktnaudžiavimo socialine pašalpa atvejus;

71.2. informuoti apie pastebėtus socialinės pašalpos naudojimo ne pagal paskirtį atvejus;

71.3. pradedant veiklą Piniginės socialinės paramos teikimo komisijų veikloje, pasirašyti komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją;

71.4. konfidencialią informaciją ir dokumentus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, kuri taps žinoma svarstant socialinės pašalpos teikimo klausimus, saugoti ir naudoti tik šios Tvarkos aprašo nustatytais tikslais ir tvarka.

 

IX. TEIKIAMOS SOCIALINĖS PAŠALPOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

 

72. Teikiamos socialinės pašalpos efektyvumą ir veiksmingumą vertina Alytaus rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros komisija (toliau – Piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros komisija).

73. Piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba.

74. Piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros komisija piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą vertina:

74.1. remdamasi Socialinės paramos skyriaus ir Seniūnijų pateiktais duomenis ir informacija apie gyventojams suteiktą piniginę socialinę paramą, seniūnijų komisijų patikrintas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašytus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, kurių pagrindu piniginė socialinė parama skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas, nustatytus piktnaudžiavimo pinigine socialine parama atvejus;

74.2. įvertinusi rizikas, pasirinktinai tikrinant Alytaus rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygas, užimtumą ir turimą turtą bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą.

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

75. Jeigu socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.

76. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

_____________________________