VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. vasario 19 d. Nr. T-VIII-262

Varėna

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 3punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 2015-11-12 raštu Nr. SR-5274 „Dėl mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano 2016-2020 rengimo“ ir atsižvelgdama į mokyklų tarybų sprendimus, Varėnos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Pavesti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui vykdyti Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano monitoringą ir esant būtinybei, teikti siūlymus Savivaldybės tarybai dėl jo keitimo.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Algis Kašėta

PATVIRTINTA

Varėnos rajono savivaldybės

tarybos 2016 m. vasario 19 d.

sprendimu Nr. T-VIII-262

VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDRASIS PLANAS

1. ĮVADAS

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrasis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano paskirtis – sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, turėti pakankamai pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo švietimo programų teikėjų, sudaryti sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis bei užtikrinti jų teisę įgyti išsilavinimą pagal nustatytus valstybės išsilavinimo standartus.

2. RAJONO ŠVIETIMO BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

2.1. Demografinis kontekstas

2015 metų sausio 1 d. rajone gyveno 23528 žmonės (2010 metais – 26417). Per 2010-2015 m. laikotarpį gyventojų skaičius rajone sumažėjo 2889 (10,9 %).

Absoliutų rajono gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas, nemažas mirtingumas (per 2010-2014 m. rajone mirė 2377 gyventojai) ir išvykimas.

Skaičiuojant vidinę ir tarptautinę migraciją, 2010-2014 metais į Varėnos rajoną atvyko 2791 asmenys, išvyko 4336. Tad per tuos 5 metus dėl migracijos sumažėjo1545 gyventojais. Nors migracijos tendencijos gerėja (mažėja išvykstančiųjų ir daugėja atvykstančiųjų), tačiau bendras gyventojų migracijos pokytis vis tiek išlieka neigiamas.

Nors gimstamumo mažėjimo tempai kiek sulėtėjo, bet ir toliau mažėja naujagimių skaičius. 2010 metais gimė 211 vaikų, 2014 metais – 190, t.y. 21 vaiku arba 10 % mažiau negu 2010 metais.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis Varėnos rajono savivaldybėje gyveno 3688 gyventojai nuo 0 iki 17 metų (praktiškai nuo 1 iki 18 metų). Atsižvelgiant į šio amžiaus gyventojų skaičių galima daryti išvadą, kad mokinių skaičius savivaldybės mokyklose per planuojamą laikotarpį 2016-2020 m. ir toliau mažės.

Rajono plotas – 2218 km². Vidutinis gyventojų tankumas rajone 2015 metais buvo 10,6 žmonių /1 km². Mokyklinio amžiaus (7-18 metų) vaikų skaičius 2015 m. sausio 1 d. buvo 2440. Jie sudarė 10,4 % nuo bendro gyventojų skaičiaus. Vidutinis šio amžiaus vaikų tankumas buvo 1,1 vaiko / 1 km².

2.2.Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metų pradžioje Varėnos rajono savivaldybėje nedarbingo amžiaus gyventojai (0-15 m.) sudarė 13,2 % visų rajono gyventojų (2010 m. – 15,5 %), darbingo amžiaus - 59,1 % (2010 m. -62,3 %), pensinio amžiaus gyventojų (senatvės pensija) – 27,6 % ( 2010 m -. 22 %). Prastėjantys šių trijų rodiklių duomenys rodo, kad ekonominė ir socialinė situacija rajone ir toliau negerėja.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pabaigoje Varėnos rajono savivaldybėje buvo 2,5 tūkstančio bedarbių, o per penkerius metus jų sumažėjo iki 1,6 tūkstančių 2014 m. pabaigoje.

Taip pat mažėja registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, tačiau Varėnos rajono savivaldybės šio rodiklio duomenys vis tiek atsilieka nuo šalies duomenų.

2014 m. pabaigoje darbo biržoje buvo registruoti 1638 bedarbiai, iš kurių 89 su aukštuoju koleginiu ar universitetiniu išsilavinimu, 228 su aukštesniuoju, 867 viduriniu, 380 pagrindiniu ir 73 pradiniu išsilavinimu.

Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius per pastaruosius 5 metus mažėjo. 2010 m. savivaldybėje tokių šeimų buvo184, kuriose augo 420 vaikų, o 2015 m. tokių šeimų buvo 144, jose augo 320 vaikų.

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius nuo visų mokinių per 5 metus sumažėjo nuo 1933 vaikų 2011 m. gruodžio pabaigoje iki 1032 vaikų 2015 m. gruodžio pabaigoje. Geriausiai šį rodiklį apibūdina nemokamai maitinamų mokinių dalis (procentas) nuo bendro mokinių skaičiaus. Ši dalis nuo 68,8 % 2011 m. mažėja iki 43,2 % 2015 m.

Nemokamai maitinamų mokinių rodiklio duomenis paremia taip pat ir vaikų, gavusių paramą mokinio reikmenims įsigyti, dalis (procentas) nuo bendro mokinių skaičiaus. Šis procentas nuo 55,2 % 2011 m. mažėja iki 43,2 % 2015 m., bet nereikia pamiršti, kad mažėjo ir bendras mokinių skaičius.

Apibendrinant šių rodiklių duomenis, galima būtų daryti prielaidą, kad bedarbių, socialinės rizikos šeimų ir nemokamai maitinamų mokinių skaičiaus pokyčiai rodo, jog rajone mažėja socialinių, ekonominių vaikų gyvenimo problemų, o dėl to turėtų mažėti ir prognozuojamų lėšų poreikis vaikų globai, socialinės rizikos šeimų vaikų užimtumui bei socialinių darbuotojų poreikiui. Tačiau realiai tas skaičių mažėjimas dar nereiškia, kad socialinių problemų (atitinkamai ir darbo socialiniams pedagogams ir seniūnijų socialiniams darbuotojams) mažėja. Juk daugėja atvejų, kai tos socialinės problemos konkrečiose šeimose darosi ryškesnės, gilesnės, reikalaujančios nuolatinio sistemingo socialinių darbuotojų dėmesio.

2.3. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas

Rajone mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, keitėsi mokyklų dydis ir jų skaičius. Per laikotarpį nuo 2011-2012 iki 2015-2016 mokslo metų buvo pertvarkytos Matuizų, Panočių, Senosios Varėnos A.Ryliškio, Valkininkų ir Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos. Matuizų, Panočių ir Senosios Varėnos A.Ryliškio vidurinės pertvarkytos į pagrindines, Valkininkų po akreditacijos – į gimnaziją, o Varėnos „Ryto“ – į progimnaziją. Sumažėjus mokinių skaičiui, Liškiavos, Nedzingės ir Perlojos pagrindinės mokyklos pertvarkytos į mokyklas-daugiafunkcius centrus, o Perlojos mokykla- daugiafunkcis centras pertvarkytas į daugiafunkcį centrą. Taip pat likviduotas Nedzingės pagrindinės mokyklos Tolkūnų pradinio ugdymo skyrius. Marcinkonių pagrindinėje mokykloje buvo įsteigtas Kabelių, o Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio vidurinėje mokykloje – Sarapiniškių daugiafunkciai skyriai.

2015 metais rajone veikė 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1 pradinė, 7 pagrindinės, 2 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 1 daugiafunkcis centras, 1 progimnazija, 3 gimnazijos, 1 specialioji, 3 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 1 profesinio mokymo įstaiga, įgyvendinanti vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas. Šioje įstaigoje suformuotos ir 3 jaunimo klasės, o suaugusiųjų, norinčių mokytis pagal formaliojo švietimo programas, klasės neformuojamos jau keleri metai, nes nėra tokio poreikio. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdo Varėnos švietimo centras. Šiame centre veikia pedagoginių psichologinių paslaugų skyrius.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas vykdomas 3 vaikų lopšeliuose-darželiuose ir 11 bendrojo ugdymo mokyklų. Tėvų poreikis gauti šią paslaugą tenkinamas.

Nors bendras mokinių skaičius mažėjo, tačiau specialiųjų poreikių mokinių, socialinių ar elgesio problemų turinčių mokinių ir jiems pagalbą teikiančių specialistų bei etatų skaičius nemažėja. Šiais mokslo metais rajono mokyklose ir pedagoginių psichologinių paslaugų skyriuje specialiųjų poreikių mokiniams pagalbą teikia logopedai (6,6 etato), specialieji pedagogai (3,5 etato), psichologai (3 etatai), 11 socialinių pedagogų (9 etatai). Šią pagalbą teikti geresnės galimybės yra didesnėse mokyklose.

2.4. Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės

Mokinių skaičius kasmet mažėja. Per paskutinius penkerius metus mokinių skaičius sumažėjo 709 mokiniais (kasmet vidutiniškai po 142 mokinius) arba 23,4 %.

Mokyklos prognozuoja, kad 2016-2020 metais mokinių skaičius sumažės dar apie 20 %.

Atsižvelgiant į mokinių skaičiaus perspektyvą ir mokyklų komplektavimo pajėgumus bei tinkamai organizuojant mokinių vežiojimą, vidurinį ugdymą ir toliau galėtume teikti 3 rajono gimnazijose, kurios rajone optimaliai išsidėsčiusios (viena nuo kitos apie 30 kilometrų). Mokinių skaičiaus pokyčio prognozė gimnazijose 2016-2020 metais pateikta lentelėje.

Mokyklos pavadinimas	2016-2017 m. m.	2017-2018 m. m.	2018-2019 m. m.	2019-2020 m. m.	2020-2021 m. m.
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija	458	417	394	374	353
Merkinės Vinco Krėvės gimnazija	220	207	189	180	174
Valkininkų gimnazija	192	185	184	177	170

2.5. Ugdymo kokybė

Atsižvelgiant į mokyklų išorės audito išvadas galima teigti, kad stipriosios mokyklų veiklos sritys yra geras mokyklų mikroklimatas ir mokytojų kvalifikacija. Tobulinti siūloma pamokų planavimą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą, vertinimą, kompiuterinių mokymo priemonių naudojimą pamokose. Pamokose daugiausiai taikomi tradiciniai mokinių patirtį ir galimybes atitinkantys ugdymo metodai. Dalyje pamokų taikomi aktyvieji ugdymo metodai, plėtojantys mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą, skatinantys mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą. Visa tai turi įtakos ugdymo kokybei.

2.5.1. Mokymosi pasiekimai

Rajono mokyklose pagrindinį išsilavinimą įgyja vidutiniškai 96,6 % nuo išklausiusiųjų 10 klasės programą; vidurinį išsilavinimą – vidutiniškai 98,1 % nuo išklausiusiųjų 12 klasės programą.

Metai	Pagrindinis išsilavinimas			Vidurinis išsilavinimas
Metai	Mokėsi 10 klasėje	Gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus	%	Mokėsi 12 klasėje	Gavo brandos atestatus	%
2011	307	304	99	305	298	97,7
2012	282	277	98,2	252	247	98,0
2013	293	278	94,9	250	247	98,8
2014	268	265	98,8	230	228	99,1
2015	264	242	91,7	185	179	96,8

Per paskutinius 3 metus mažėjo mokinių, paliktų kartoti kursą, skaičius. Per paskutinius 3 metus vidutiniškai kursą kartojo 12,7 mokiniai, tai sudaro 1,5 % nuo bendro mokinių skaičiaus.

Metai	1 – 4 klasės		5 – 8 klasės		9 – 10 klasės		11 – 12 klasės
Metai	Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius	Procentai	Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius	Procentai	Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius.	Procentai	Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius	Procentai
2013	9	1,1	6	0,6	3	0,6	0	0
2014	8	1,1	6	0,6	0	0	0	0
2015	3	0,5	4	0,5	2	0,4	0	0

2.5.2. Lankomumas

Lankomumas taip pat turi įtakos mokymosi rezultatams. Per paskutinius dvejus mokslo metus vienas mokinys per metus vidutiniškai praleido 67 pamokas, iš jų dėl ligos – 49 pamokas (73 % nuo bendro praleistų pamokų skaičiaus). Vienam miesto mokyklų mokiniui vidutiniškai tenka 72 praleistos pamokos, kaimo mokyklų vienam mokiniui – 62,5 pamokos. Pagal ugdymo pakopas vidutiniškai vienas mokinys praleidžia pamokų: 1-4 klasių – 45 (37,6 dėl ligos), 5-8 klasių – 74 (dėl ligos – 56), 9-10 klasių – 86,5 (dėl ligos – 60,6), 11-12 klasių – 65,9 (dėl ligos – 40).

Vidutiniškai vienas Varėnos miesto mokyklų mokinys per metus praleidžia 72 pamokas, kaimo mokyklų mokinys – 62,5 pamokos.

2.5.3. Neformalusis švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklose 2015 metais neformaliojo švietimo būrelius vidutiniškai lankė 77 % 1-12 klasių mokinių. Mokyklose veikė 183 įvairių krypčių būreliai, mokinių poreikiai tenkinami.

2.6. Mokytojai

Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija.

ŠVIS-o duomenimis, 2015-2016 mokslo metais privalomus mokomuosius dalykus rajono mokyklose dėsto 281 mokytojai-specialistai (skaičiuota su mokyklų vadovais ir 1 mokytojas skaičiuotas tik vienoje darbovietėje). Miesto mokyklose privalomuosius dalykus dėsto 98,1 % specialistų, kaimo mokyklose – 91,1 %. Per pastaruosius 5 metus padidėjo visų dėstomų dalykų specialistų procentas kaimo mokyklose.

Miesto (M) ir kaimo (K) mokyklose privalomuosius dalykus dėstantys specialistai (procentais):

Mokyklos	Lietuvių kalba	Matematika	Biologija	Istorija	Pilietinis ugd.	Chemija	Etika	Tikyba	Pradinis ugd.	Anglų k.	Prancūzų k.	Rusų k.	IT	Gamta ir žmogus	Ekonomika	Geografija	Kūno kultūra	Technologijos	Dailė	Muzika
M	100	100	100	100	100	100	50	100	100	100	100	100	100	100	100	100	100	83,3	100	100
K	100	100	83,3	92,3	87,5	80	80	100	100	100	100	100	100	75	100	100	85,7	77,8	78,6	100

Mokytojų kvalifikacija – vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių. Mokytojai nuolat tobulina dalykines, pedagogines ir metodines kompetencijas. 2015 metais vienam mokytojui vidutiniškai teko 3,5 dienos kvalifikacijos tobulinimui. Rengimasis atestacijai skatina mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.

ŠVIS-o duomenimis, 2015 m. spalio 1 d. iš 264 mokytojų (skaičiuota be mokyklų vadovų ir 1 mokytojas skaičiuotas tik vienoje darbovietėje) atestuoti 253 mokytojai Tai sudaro 95,8 procentus visų dalykus dėstančių mokytojų. Neatestuotų yra 11 mokytojų (4,2 %), mokytojų kvalifikacinę kategoriją turi 19 pedagogų (7,2 %), vyr. mokytojų – 150 (56,8 %), metodininkų – 81 (30,7 %), o eksperto – 3 (1,1 %).

2.7. Mokyklų tinklo efektyvumas

Mažėjant mokinių skaičiui mokyklose, ugdymo koncentruose komplektuojamos klasės su mažesniu mokinių skaičiumi nei nustatyta Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje. ŠVIS-o duomenimis, 2015-2016 mokslo metais rajono bendrojo ugdymo mokyklose jungtinių klasių komplektų turėjome 19, 1–4 klasėse – 9, 5–8 klasėse – 8, 9–10 klasėse – 2. Dėl tokio klasių komplektavimo mokykloms pradeda trūkti lėšų pedagoginei, psichologinei pagalbai teikti, mokymo priemonėms įsigyti.

Mažėjant mokinių skaičiui, didėja mokymosi aplinkos išlaidos vienam mokiniui. Paskutinių dviejų metų pokytis pateiktas lentelėje.

	2013 m.	2014 m.	Pokytis lyginant su 2013 m. (%)
Pastatų išlaikymo išlaidos, skaičiuojant vienam mokiniui (Lt metams)	617	711	+15,2*
Miesto mokyklų pastatų išlaikymo išlaidos, skaičiuojant vienam mokiniui (Lt metams)	421	482	+14,5*
Kaimo mokyklų pastatų išlaikymo išlaidos, skaičiuojant vienam mokiniui (Lt metams)	770	902	+17,1*

*skaičiuotos komunalinės paslaugos (taip pa kūrikų darbo užmokestis ir soc. draudimo įmokos) ir einamasis remontas.

2.8. Mokinių vežiojimas

Į Varėnos rajono mokyklas vežiojami visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos. 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose buvo 817 važinėjančių mokinių, tai sudaro 35,78 % nuo bendro mokinių skaičiaus. Mokiniai vežiojami įvairiomis transporto rūšimis: reguliaraus susisiekimo maršrutiniais autobusais ir traukiniais 234 mokiniai (28,7 %), geltonaisiais autobusais – 371 (45,4 %), mokykliniu autobusu – 51 (6,2 %), privačiu transportu – 115 (14,1 %), kitu transportu – 46 (5,6 %).

Per pastaruosius trejus mokslo metus važinėjančių mokinių dalis nuo bendro jų skaičiaus vidutiniškai sumažėjo 9 %. Tai sąlygoja bendras gyventojų ir vaikų skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse.

2.9. Ugdymo aplinkos būklė

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys.

Iš 16 rajono bendrojo ugdymo mokyklų pilnai renovuotos: Varėnos „Ryto“ progimnazija, Varėnos „Šaltinėlio“ pradinė mokykla, Matuizų ir Marcinkonių pagrindinės mokyklos. Iš dalies renovuotos: Merkinės Vinco Krėvės, Varėnos „Ąžuolo“, Valkininkų gimnazijos, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio, Merkinės ir Žilinų pagrindinės mokyklos.

Gerinant ugdymo(si) aplinką, reikia atlikti mokomųjų ir bendro naudojimo patalpų remontą Varėnos „Ąžuolo“ (technologijų kabinetai, mažoji sporto salė), Merkinės Vinco Krėvės, Valkininkų gimnazijose, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio (blokinis pastatas), Panočių, Vydenių pagrindinėse mokyklose.

3. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Privalumai:

· savivaldybėje yra pakankamas bendrojo ugdymo mokyklų skaičius;

· visi mokiniai, gyvenantys toliau, kaip 3 kilometrai, pavežami į mokyklą ir iš mokyklos į namus;

· pertvarkytų mokyklų mokiniai mokymąsi tęsia didesnėse, geriau mokymo priemonėmis aprūpintose mokyklose, daugiau privalomųjų mokomųjų dalykų pamokų veda specialistai;

· tenkinami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikiai;

· sudarytos sąlygos vaikų ir suaugusiųjų neformaliajam švietimui.

Trūkumai:

· auga vieno mokinio ugdymo ir ugdymo aplinkos išlaikymo kaštai;

· dalis kaimo mokyklų mokinių negauna specialiosios ir psichologinės pagalbos;

· nebaigta dalies mokyklų mokymosi aplinkos renovacija ir modernizavimas;

· dalis 1-8 klasių kaimo mokyklų mokinių mokosi jungtinėse klasėse.

4. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Strateginis tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas, garantuojančias kokybišką švietimą ir prieinamumą bei veiksmingą išteklių paskirstymą.

Uždaviniai:

· sukurti mokinių ugdymosi poreikius tenkinantį ir savivaldybės finansinius resursus atitinkantį mokyklų tinklą;

· modernizuoti mokymosi aplinką;

· organizuoti patogų ir saugų mokinių vežiojimą.

5. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS REZULTATŲ RODIKLIAI

TIKSLAS sudaryti prielaidas ir sąlygas, garantuojančias kokybišką švietimą ir prieinamumą bei veiksmingą išteklių paskirstymą	REZULTATŲ RODIKLIAI
	2019-2020 m. m. rodiklis	Esamos būklės rodiklis
	Ne mažiau kaip 95 proc. mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.	2015 m. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 91,7 proc. mokinių.
	Ne mažiau kaip 98 proc. abiturientų įgyja vidurinį išsilavinimą.	2015 m. 96,8 abiturientų įgijo vidurinį išsilavinimą.
UŽDAVINIAI
Sukurti mokinių ugdymo(si) poreikius tenkinantį ir savivaldybės finansinius resursus atitinkantį mokyklų tinklą	Pradinį ir pagrindinį išsilavinimą teikia: 2 gimnazijos, 1 progimnazija, 6 pagrindinės mokyklos, 1 specialioji mokykla, 1 sanatorijos mokykla. Vidurinį išsilavinimą teikia: 3 gimnazijos ir verslo ir technologijos mokykla.	Pradinį ir pagrindinį išsilavinimą teikia: 2 gimnazijos, 1 progimnazija, 7 pagrindinės mokyklos, 1 pradinė mokykla, 2 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 1 sanatorijos mokykla, 1 specialioji mokykla. Vidurinį išsilavinimą teikia: 3 gimnazijos ir verslo ir technologijos mokykla.
	Jungtinių klasių komplektų skaičius sumažėjęs ne mažiau 20 proc.	Sukomplektuoti 19 jungtinių klasių komplektų.
	Tuščių mokymosi vietų skaičius sumažės ne mažiau 25 proc.	94 tuščios mokymosi vietos pagal MK metodiką.
Pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį	Atestuota 97 % pedagogų.	Atestuota 95,8 % pedagogų.
Modernizuoti mokymosi aplinką	Modernizuota 70 % visos mokymosi aplinkos.	Modernizuota 56,6 % visos mokymosi aplinkos.
Organizuoti patogų ir saugų mokinių vežiojimą	Visi toliau kaip 3 km. nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo ugdymo mokiniai pavežami.	Visi toliau kaip 3 km. nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo lavinimo mokiniai pavežami.

6. NUMATOMOS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

Socialinis poveikis

Ekonominis poveikis

Bendrasis ugdymas bus prieinamas visiems vaikams, jaunuoliams.

Visi vaikai turės sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėti ją lankyti.

Mokiniams pagerės pedagoginės psichologinės pagalbos prieinamumas.

Ugdymo procesas bus labiau individualizuojamas ir diferencijuojamas.

Daugiau mokinių mokys specialistai ir aukštesnės kvalifikacijos mokytojai, mokiniai pasieks geresnių mokymosi rezultatų.

Daugiau mokinių mokysis modernesnėje mokymosi aplinkoje.

Daliai mokinių pailgės kelionės trukmė į mokyklą.

Padidės mokinių, gyvenančių bendrabutyje, skaičius.

Švietimui skirtos lėšos panaudojamos racionaliau:

pagerės klasių užpildomumas ir atsilaisvinusias mokinio krepšelio lėšas bus galima skirti kitoms mokinio reikmėms;

padidėjęs mokinių/mokytojų santykis sumažins išlaidas darbo užmokesčiui.

Nebus investuojama į neperspektyvių mokyklų išlaikymą.

Padidės vaiko kelionės į mokyklą išlaidos.

______________

Varėnos rajono savivaldybės tarybos

2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T-VIII-262

1 priedas

MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2016-2020 METŲ PLANO PROJEKTAS

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos ugdymo programos ir mokyklos steigėjas	Numatomos reorganizuoti, steigti, likviduoti mokyklos pavadinimas	Reorganizavimo būdai	Planuojama reorganizavimo pabaigos, likvidavimo, steigimo data	Mokyklos pavadinimas po pertvarkymo, reorganizacijos	Mokyklos tipas, vykdomos ugdymo programos po reorganizacijos
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, pagrindinio (antrojo koncentro), vidurinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija.			Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija.	Gimnazija, pagrindinio ugdymo antro koncentro ir vidurinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos „Ryto“ progimnazija, pagrindinė, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmo koncentro ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos „Ryto“ progimnazija.	Prijungimas. Prie Varėnos „Ryto“ progimnazijos prijungiama Varėnos „Šaltinėlio“ pradinė mokykla.	2016-08-31	Varėnos „Ryto“ progimnazija	Progimnazija, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmo koncentro, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos „Šaltinėlio“ pradinė mokykla, pradinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos „Šaltinėlio“ pradinė mokykla.	Prijungimas. Varėnos „Šaltinėlio“ pradinė mokykla prijungiama prie Varėnos „Ryto” progimnazijos.	2016-08-31
Varėnos r. Panočių pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)				Varėnos r. Panočių pagrindinė mokykla.	Pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos r. Valkininkų gimnazija, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Valkininkų gimnazija.			Varėnos r. Valkininkų gimnazija.	Gimnazija, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos r. Matuizų pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Matuizų pagrindinė mokykla.			Varėnos r. Matuizų pagrindinė mokykla.	Pagrindinė, ikimokyklinio priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla.			Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla.	Pagrindinė, ikimokyklinio priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija.	Prijungimas. Prijungiama Varėnos r. Merkinės pagrindinė mokykla, steigiamas gimnazijos Vilkiautinio pradinio ugdymo skyrius.	2016-08-31	Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija.	Gimnazija, ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos r. Merkinės pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Merkinės pagrindinė mokykla.	Prijungimas. Mokykla prijungiama prie Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos.	2016-08-31
Varėnos r. Liškiavos mokykla - daugiafunkcis centras, ikimokyklinio ir priešmokyklinio, ugdymo programos, vaikų ir suaugusiųjų neformalus švietimas, kultūros ir socialinės, sporto programos (savivaldybė)	Varėnos r. Liškiavos daugiafunkcis centras .	Pertvarkymas. Mokykla- daugiafunkcis centras pertvarkomas į daugiafunkcį centrą.	2016-08-31	Varėnos r. Liškiavos daugiafunkcis centras.	Daugiafunkcis centras, ikimokyklinio ir priešmokyklinio, ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos, suaugusiųjų neformalus švietimas, kultūros ir socialinės, sporto programos.
Varėnos r. Marcinkonių pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Marcinkonių pagrindinė mokykla.	.		Varėnos r. Marcinkonių pagrindinė mokykla.	Pagrindinė, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Valkininkų sanatorijos mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Valkininkų sanatorijos mokykla.			Varėnos r. Valkininkų sanatorijos mokykla.	pagrindinė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio. pradinio ir pagrindinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos r. Nedzingės mokykla-daugiafunkcis centras, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Nedzingės mokykla-daugiafunkcis centras.	Pertvarkymas. Mokykla-daugiafunkcis centras pertvarkoma į daugiafunkcį skyrių	2016-08-31	Perlojos daugiafunkcio centro Nedzingės daugiafunkcis skyrius.	ikimokyklinio ir priešmokyklinio, ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos, suaugusiųjų neformalus švietimas, kultūros ir socialinės, sporto programos.
Varėnos r. Žilinų pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Žilinų pagrindinė mokykla.			Varėnos r. Žilinų pagrindinė mokykla.	Pagrindinė, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos r. Vydenių pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos r. Vydenių pagrindinė mokykla.			Varėnos r. Vydenių pagrindinė mokykla.	Pagrindinė, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.
Varėnos specialioji mokykla, pradinio ir pagrindinio specialiojo ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo programos (savivaldybė)	Varėnos specialioji mokykla.			Varėnos specialioji mokykla.	Pagrindinė, pradinio ir pagrindinio specialiojo ugdymo, vaikų neformaliojo švietimo programos.

___________________

Varėnos rajono savivaldybės tarybos

2016 m. vasario 19 d. sprendimo

Nr. T-VIII-262

2 priedas

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

Eil. Nr.	Specialybė	Metai, kuriais pedagogai gali likti be darbo, ir jų skaičius
Eil. Nr.	Specialybė	2015-2016 m.m.	2016-2017 m.m.	2017-2018 m.m.	Pastabos
1.	Lietuvių k.	-	3	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
2.	Anglų k.	-	1	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
3.	Rusų k.	-	2	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
4.	Matematika	-	2	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
5.	Pradinės klasės	-	3	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
6.	Istorija	-	1	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
7.	Geografija	-	2	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
8.	Biologija	-	2	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
9.	Fizika	-	2	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
10.	Muzika	-	1	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
11.	Priešmokyklinės grupės mokytojas	-	3	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
12.	Socialinis pedagogas	-	1	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
13.	Kūno kultūra	-	1	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
14.	Technologijos	-	2	-	Gali būti pasiūlytas darbas kitoje mokykloje.*
15.	Iš viso asmenų	-	26	-

* 2017 m. sausio 1 d. mokyklose dirbs apie 40 pensinio amžiaus mokytojų. Jiems išėjus į pensiją, atsilaisvintų darbo vietos šių dalykų mokytojams: pradinio ugdymo, biologijos, lietuvių kalbos., chemijos, rusų kalbos, fizikos, prancūzų kalbos, tikybos, technologijų, istorijos, anglų kalbos, kūno kultūros, ikimokyklinio ugdymo, spec. pedagogui, logopedui .

___________________

Varėnos rajono savivaldybės tarybos

2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T-VIII-262

3 priedas

MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

Reorganizuojamos (likviduojamos) mokyklos ar jos skyriaus pavadinimas	Numatoma reorganizavimo (likvidavimo) data	Mokyklos, į kurią bus vežiojami mokiniai, pavadinimas	Vežiojamų mokinių skaičius	Kokiu transportu bus vežiojami	Pastabos
Liškiavos mokykla -daugiafunkcis centras	2016-08-31	Merkinės Vinco Krėvės gimnazija.	2016 m. – 40 2017 m. – 43 2018 m.– 45 2019 m. – 40 2020 m. – 38	Geltonuoju autobusu.
Nedzingės mokykla – daugiafunkcis centras	2016-08-31	1. S. Varėnos A. Ryliškio pagrindinė mokykla. 2. Varėnos miesto mokyklos. 3. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija.	2016 m. – 32 2017 m. –37 2018 m. – 36 2019 m. –30 2020 m. -–27	Geltonaisiais arba Varėnos autobusų parko autobusais.
Merkinės pagrindinė mokykla	2016-08-31	Merkinės Vinco Krėvės gimnazija.	2016 m. –10 2017 m. -10 2018 m. - 10 2019 m. - 10 2020 m. - 10	Varėnos autobusų parko autobusais.	Mokiniai gyvens mokyklos bendrabutyje.

________________________