Administracinė byla Nr. eA-319-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05495-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2023 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-340 „Dėl prokurorų, atestacijos komisijos siūlymo R. V. eilinio tarnybos vertinimo metu įgyvendinimo” (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 17.9-2663 „Dėl prokurorų atestacijos komisijos 2023-02-14 išvados“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Generalinį prokurorą įvertinti R. V. tarnybą „gerai“.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ji yra Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Prokurorų atestacijos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 1 d. atliko eilinį pareiškėjos tarnybos vertinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 1 d. Komisija, išklausiusi Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro L. P. pristatymą, pareiškėjos atsakymus į klausimus, susipažinusi su pareiškėjos tarnybos vertinimo medžiaga, įvertinusi jos procesinę ir neprocesinę veiklą bei dalykines, organizacines, asmenines savybes ir darbo rezultatus, pasiūlė pareiškėjos tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos, kaip prokurorės, pasiekti procesinės veiklos kiekybiniai rezultatai atitinka padalinio vidurkį, tačiau ne mažiau svarbūs yra kokybiniai procesinės veiklos rezultatai, kurie rodo, kad ne viskas yra gerai – išteisintų asmenų skaičius (8) parodo duomenų vertinimo stoką, iš 16 nutrauktų ikiteisminių tyrimų buvo panaikinti 3 pareiškėjos nutarimai, iš kurių 1 dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Komisija, be kita ko, pasigedo pareiškėjos aktyvumo neprocesinėje veikloje, iniciatyvos teisėkūroje, mokymų srityje (2018 – 2020 m. nepakankamai skirta dėmesio mokymams). Tokią išvadą lėmė ir tai, kad pareiškėjos atžvilgiu per vertinamąjį laikotarpį buvo pradėti 3 tarnybiniai patikrinimai, po kurių atlikimo buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus ir jai buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjos daromos klaidos rodo jos kvalifikacijos spragas, todėl reikėtų siūlyti jai, be kita ko, kelti kvalifikaciją savikontrolės, etikos, bendravimo su proceso dalyviais srityse. Atsižvelgęs į Komisijos siūlymą ir nenustatęs objektyvaus pagrindo pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti kitaip, nei siūloma Komisijos Išvadoje, o šis siūlymas pagrįstas objektyviu, išsamiu ir visapusišku tarnybos vertinimo medžiagoje esančių duomenų apie pareiškėjos procesinės veiklos kokybinius ir kiekybinius rodiklius, neprocesinės veiklos rodiklius ir dalykines savybes visumos įvertinimu, Generalinis prokuroras Sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjos skundą dėl Komisijos Išvadoje pasiūlyto sprendimo ir įgyvendinti Komisijos Išvadoje pasiūlytą sprendimą vertinti pareiškėjos tarnybą „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją. Generalinis prokuroras, įgyvendinamas Komisijos Išvadoje pateiktą siūlymą, Įsakymu nusprendė pareiškėjos tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją.
2.2. Generalinio prokuroro priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio (galiojančios redakcijos VAĮ 10 str.) reikalavimų keliamų individualiam administraciniam aktui, o Sprendimo argumentai, kad Komisija Išvadą priėmė apibendrinusi tarnybos vertinimo dokumentuose nurodytų duomenų visumą apie pareiškėjos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes, o ne remdamasi atskirų duomenų apie pareiškėjos dalyvavimą renginiuose bei teisėkūroje vertinimu, yra deklaratyvūs ir prieštarauja Išvadoje nurodytiems Komisijos argumentams. Nepagrįsta Sprendimo išvada, kad priimant Komisijos Išvadą, nebuvo padaryti procesiniai pažeidimai, kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Prokurorų atestacijos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. I-311 „Dėl Prokurorų atestacijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 56 punktas, nustatantis, kad Komisija Išvadoje nurodo rekomendacijas dėl sričių, kuriose būtina kelti kvalifikaciją. Komisija Išvadoje pasiūlė prokurorės R. V. tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją, tačiau nenurodė sričių, kuriose būtina kelti kvalifikaciją.
2.3. Komisijos Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos veiklos kiekybiniai rezultatai atitinka padalinio vidurkį, tačiau šis teiginys neargumentuotas. Sprendime nurodoma, kiek pareiškėja organizavo ikiteisminių tyrimų, koks jos darbo krūvis, ikiteisminių tyrimų sudėtingumas buvo lyginamas su kitais padalinyje dirbančiais darbuotojais. Nagrinėjamu atveju neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjos kiekybiniai rezultatai yra geresni ir didesni už padalinio vidurkį. Šią aplinkybę patvirtina Komisijai pateiktas Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro tarnybos vertinimo lapas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos darbo krūvio rodiklių nuokrypis nuo padalinio vidurkio 2020-2022 m. buvo nuo +48 proc. iki -15 procentų. Tačiau net ir esant žemesniems ar panašiems rodikliams, kiti skyriaus prokurorai buvo įvertinti „gerai“, o pareiškėja „patenkinamai“, taigi tuo pačiu buvo pažeistas ir lygiateisiškumo principas.
2.4. Nepagrįstai buvo vertinami ir lyginami pareiškėjos rezultatai su kitų skyrių prokurorų rezultatais, neįvertinti kiekybinių rezultatų skirtumai tarp Kauno apygardos kitų skyriaus prokurorų ir kitų Lietuvos Respublikos prokuratūrų rezultatų, kadangi Kauno apygardos prokuratūros padalinių kiekybinis darbo krūvis yra skirtingas ir Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus kiekybiniai rodikliai yra didesni 2022 metais 6,85 procentai nuo bendro vidurkio, 2021 metais didesni 13,24 procento.
2.5. Pareiškėja Generaliniam prokurorui pateikė informaciją apie jos organizuojamų ir vadovaujamų ikiteisminių tyrimų apimtis, atkreipė dėmesį ir pateikė įrodančius faktus, kad šališkai ir neobjektyviai buvo atliekami jos tarnybiniai patikrinimai, tačiau priimant Sprendimą, į tai atsižvelgta nebuvo. Šališkai ir neobjektyviai buvo vertinami ir pareiškėjos darbo rezultatai.
2.6. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas atestacijos komisijos veiklos principas, nes Komisija neįvertino visų jai pateiktų duomenų, be kita ko, ir Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro siūlymo pareiškėjos tarnybą vertinti „gerai“, jo pateiktų duomenų apie organizuotus tyrimus, jų sudėtingumus ir kt. Todėl pasirinktinai įvertinti duomenis, patvirtina, kad Generalinis prokuroras suteikė kai kuriems vertinimo kriterijams didesnę svarbą, sąmoningai akcentuodamas pavienius trūkumus. Generalinis prokuroras neatsižvelgė į duomenų visumą, pareiškėjos atliktų darbų kiekius, apimtis ir svarbą, tuo prieštaraudamas savo Sprendimo argumentui, kad tarnybos vertinimo procedūrą reglamentuojančiose teisės aktų nuostatose nėra numatyta, jog tarnybos vertinimo procese kuriam nors vienam vertinimo kriterijui ar atskirai jų grupei teikiama didesnė ar mažesnė svarba.
2.7. Išvada ir Sprendimas yra nepagrįsti kokybiniais rezultatais, nes Komisija kokybinių procesinės veiklos rezultatų net nevertino. Neįvertinos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad išteisintų asmenų skaičius lygiai toks pat, koks buvo ir kitų skyrių prokurorų, kad ji atidavė į teismą tik tokias bylas, kuriose buvo įsitikinusi kaltinamų asmenų kaltumu. Išteisintų asmenų skaičiaus traktavimas kaip blogas kokybinis rezultatas pažeidžia teisingumo principą, kadangi Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismai.
2.8. Nors Generalinis prokuroras sutiko su Komisijos vertinimu, kad pasigesta pareiškėjos aktyvumo neprocesinėje veikloje, iniciatyvos teisėkūroje, mokymų srityje (2018-2020 m.), tačiau šios išvados nepagrindė. Be to, padaryta išvada prieštarauja į bylą pateiktos pažymos apie kvalifikacijos kėlimą duomenims, kuri patvirtina, kad pareiškėja dalyvavo kvalifikacijos kėlimo mokymuose, t. y. 2022 m. sudalyvavo 140,5 akademinių valandų mokymuose. Sprendime, be kita ko, neminimas joks teisės aktas, kuris patvirtintų, kad toks kiekis akademinių valandų, skirtų kvalifikacijos kėlimui, yra per mažas. Todėl išvada, kuri neparemta teisės aktų nuostatomis, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėja, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad du Komisijos nariai, vertinę jos tarnybą, nedirba prokuroro darbo, todėl tikėtina, kad jiems nėra pažįstama tokio darbo specifika.
2.9. Generalinis prokuroras neįvertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl jos dalyvavimo teisėkūros procese.
2.10. Sprendimas buvo priimtas dar ir tuo pagrindu, jog per vertinamąjį pareiškėjos tarnybos laikotarpį jos atžvilgiu buvo pradėti 3 tarnybiniai patikrinimai, po kurių atlikimo buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus ir jai buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad asmuo už tą patį pažeidimą negali būti baudžiamas ir traukiamas atsakomybėn du kartus. Nors pareiškėja nesutiko su nustatytais pažeidimais, tačiau jai skirtų tarnybinių nuobaudų ji neginčijo. Paskutinė tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta 2021 m. birželio 14 d., todėl ji šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjos eilinis tarnybos vertinimas atliktas nuotoliniu būdu 2023 m. vasario 1 d. vykusiame Komisijos posėdyje. 2023 m. vasario 14 d. buvo surašyta Komisijos Išvada, kuria nuspręsta pateikti siūlymą pareiškėjos tarnybą įvertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Išvada, Generalinei prokuratūrai pateikė skundą, prašydama neįgyvendinti Komisijos Išvadoje pateikto siūlymo dėl jos tarnybos vertinimo ir jos tarnybą vertinti „gerai“. Generalinis prokuroras Sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pareiškėjos tarnybą vertinti kitaip, nei siūloma Komisijos Išvadoje, nes Komisijos pateiktas pasiūlymas yra pagrįstas objektyviu, išsamiu ir visapusišku tarnybos vertinimo medžiagoje esančių duomenų apie pareiškėjos procesinės veiklos kokybinius ir kiekybinius rodiklius, neprocesinės veiklos rodiklius bei dalykines savybes visumos įvertinimu. Generalinis prokuroras, įvertinęs pareiškėjos tarnybos vertinimo procedūrą, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos eilinio tarnybos vertinimo metu buvo tinkamai laikomasi teisės aktuose detalizuotos prokurorų tarnybos vertinimo procedūros, t. y. Komisija išanalizavo ir įvertino tarnybos vertinimui pateiktus duomenis, su pareiškėja įvyko pokalbis, ji išsakė savo poziciją, atsakė į Komisijos narių klausimus, todėl Komisija ir Generalinis prokuroras priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kuriais pareiškėjos tarnybą nusprendė vertinti „patenkinamai“ ir įpareigojo ją kelti kvalifikaciją.
4.2. Komisijos pasiūlymai, teikiami atlikus eilinį ar neeilinį prokuroro tarnybos vertinimą, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 33 straipsnio 5 dalyje. Analogiško pobūdžio nuostatos yra perkeltos ir į Nuostatų 53 punktą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija, atlikusi prokuroro tarnybos vertinimą, gali pasiūlyti vieną iš teisės aktuose numatytų sprendimų, kurių formuluotės yra aiškiai apibrėžtos nurodytuose teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju Komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, pasiūlė jos tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją, t. y. pateikė pasiūlymą, numatytą Nuostatų 53.3 papunktyje. Pagal Nuostatų 56 punktą, Komisija, priėmusi Nuostatų 53.3 papunktyje nurodytą sprendimą, Komisijos išvadoje nurodo vertinimo metu paaiškėjusius prokuroro tarnybos trūkumus ir rekomendacijas dėl sričių, kuriose būtina kelti kvalifikaciją. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, be Komisijos išvadai keliamų reikalavimų, nurodytų Nuostatų 55 punkte, joje turi atsispindėti ir vertinimo metu paaiškėję prokuroro darbo trūkumai bei rekomendacijos dėl sričių, kuriose būtina kelti kvalifikaciją. Komisijos Išvadoje yra aiškiai nurodyti tarnybos vertinimo metu paaiškėję pareiškėjos tarnybos trūkumai dėl kokybinių procesinės veiklos rezultatų ir nepakankamo aktyvumo neprocesinėje veikloje, teikiant teisėkūros iniciatyvas, mokymų srityje 2018–2020 m., sisteminio analogiško pobūdžio tarnybinių pažeidimų darymo, kurie lėmė atitinkamą Komisijos siūlymą dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, Komisijos Išvadoje yra nurodytos konkrečios rekomendacijos dėl sričių, kuriose jai pasiūlyta kelti kvalifikaciją, t. y. savikontrolės, etikos ir bendravimo su proceso dalyviais sritys. Pareiškėjos argumentas, jog priimant Sprendimą dėl įpareigojimo kelti kvalifikaciją, nebuvo atsižvelgta į pateiktus duomenis apie kvalifikacijos kėlimą, nesusijęs su keliamu klausimu dėl galimo procedūrinio pažeidimo pagal Nuostatų 56 punktą. Nagrinėjamu atveju įpareigojimas kelti kvalifikaciją yra susijęs su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu „patenkinamai“ ir sričių nurodymu, kuriose Komisija rekomenduoja kelti kvalifikaciją po įvykusio tarnybos vertinimo, o ne, kaip teigia pareiškėja, kvalifikacijos kėlimo intensyvumo tarnybos vertinimo laikotarpiu vertinimo. Duomenys apie kvalifikaciją yra sudedamoji Komisijos posėdyje vertinamų visų tarnybos vertinimui reikšmingų duomenų dalis apie prokuroro procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes, kuriuos įvertinus teikiamas vienas iš Nuostatų 53 punkte numatytų pasiūlymų. Tarnybos vertinimo medžiaga (Komisijos posėdžio protokolas, išvada, garso įrašas) patvirtina, kad duomenys apie pareiškėjos kvalifikacijos kėlimą buvo vertinami kartu su kitais tarnybos vertinimui reikšmingais duomenimis apie pareiškėjos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes.
4.3. Nuostatų 60.1–60.3 papunkčiai aiškiai apibrėžia generalinio prokuroro sprendimus, kuriuos jis gali priimti išnagrinėjęs skundą dėl Komisijos Išvados. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas motyvuotas Sprendimas, numatytas Nuostatų 60.1 papunktyje, – įgyvendinti Komisijos pasiūlytą sprendimą, t. y. pritarti Komisijos išvadai. Generalinio prokuroro Sprendime pritarta visoms Komisijos padarytoms išvadoms, t. y. Išvados turiniui, jos siūlymui dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo. Reikalavimas Sprendime pakartotinai nurodyti Komisijos Išvadoje pateiktas rekomendacijas, kurių pareiškėja skunde dėl Komisijos Išvados neginčijo, dėl sričių, kuriose siūloma kelti kvalifikaciją, nėra numatytas.
4.4. Komisijos Išvadai keliami reikalavimai įtvirtinti Nuostatų 55 punkte, kuriame numatyta, kad jeigu Komisijos išvadoje siūloma pabloginti prokuroro tarnybos vertinimo lape nurodytą prokuroro tarnybos įvertinimą arba prokuroras nesutinka su tarnybos vertinimo lape nurodytu įvertinimu, Komisijos išvada turi būti motyvuota. Nagrinėjamoje byloje Komisijos siūlymas pablogino tarnybos vertinimo lape nurodytą pareiškėjos tarnybos įvertinimą, todėl Komisija, vadovaudamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, Išvadoje nurodė aiškius savo sprendimo pabloginti pareiškėjos tarnybos vertinimą motyvus, lėmusius kitokį, nei buvo nurodyta tarnybos vertinimo lape, siūlymą. Pareiškėjos teiginiai, kad esant žemesniems ar panašiems rodikliams kitų skyrių prokurorų tarnyba buvo įvertinta „gerai“ ir taip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, yra deklaratyvūs ir nesusiję su skundo nagrinėjimo dalyku, nes šiuo atveju vertinama pareiškėjos tarnybos vertinimo procedūra ir jos atžvilgiu priimti sprendimai. Atliekant pareiškėjos tarnybos vertinimą ir priimant sprendimus, išanalizuoti visi tarnybos vertinimui reikšmingi duomenys apie pareiškėjos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes. Pareiškėja deklaratyviai teigdama, jog vertinant jos tarnybą vieniems vertinimo kriterijams buvo suteikta didesnė reikšmė, nei kitiems, nurodo tik tam tikrus pavienius procesinės veiklos rezultatus ir duomenis, tačiau jų nevertina visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis.
4.5. Pareiškėjos teiginiai apie nepagrįstai pasirinktą tam tikrų procesinės veiklos kriterijų vertinimą (t. y. kiekybinių rezultatų vertinimas, lyginant su kitų skyriaus prokurorų rezultatais, nevertinat šių rezultatų su kitų tos pačios apygardos ir kitų apygardų prokuratūrų padalinių rezultatais, neatsižvelgiant į laiko sąnaudas dalyvaujant teismo posėdžiuose, kokybinės veiklos rezultatų nelyginimas su kitų prokurorų kokybiniais rezultatais) prieštarauja Nuostatuose nustatytam teisiniam reglamentavimui. Prokurorų tarnybos vertinimas atliekamas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Nuostatuose nustatytos formos (1 priedas) prokuroro, vykdančio baudžiamojo persekiojimo funkcijas, tarnybos vertinimo lapo II skyriuje nurodyti teiktini duomenys ir numatyta, kad prokuroro procesinės veiklos rezultatai (atliktų, organizuotų ikiteisminių tyrimų skaičius, vidutinė trukmė, teismui perduotų baudžiamųjų bylų, nusikalstamų veikų, kaltinamųjų, išteisintų asmenų skaičius) lyginami su padalinio, kuriame prokuroras vykdo savo funkcijas, rodikliais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Reikalavimo pateikti duomenis apie laiko sąnaudas ir šių duomenų vertinimą teisės aktai nenumato.
4.6. Pareiškėjos argumentai, susiję su reikalavimu vertinti ir organizuojamų ikiteisminių tyrimų apimtis, faktais apie, jos nuomone, šališkai ir neobjektyviai jos atžvilgiu atliktus tarnybinius patikrinimus, buvo nurodyti ir jos teiktame skunde dėl Komisijos Išvados. Pateikdama deklaratyvius prieštaravimus dėl, pareiškėjos teigimu, tam tikrų duomenų neįvertinimo, pareiškėja siekia išreikšti objektyviais duomenimis ir faktais neparemtą nepasitenkinimą dėl priimto galutinio sprendimo. Be to, priešingai, nei nurodė pareiškėja, ginčijamame Sprendime išsamiai pasisakyta dėl visų pareiškėjos skunde keltų klausimų, taip pat ir jos organizuojamų ikiteisminių tyrimų pobūdžio, tarnybinių patikrinimų ir kitų esminių aplinkybių. Pareiškėjos tarnybos vertinimas Komisijos posėdyje vyko laikantis visų procedūrų (tarnybos vertinimo lapą parengęs prokuroras pristatė informaciją apie pareiškėjos dalykines, organizacines savybes ir darbo rezultatus, jam buvo užduodami tikslinantys klausimai, pareiškėja išsakė savo nuomonę ir atsakė į Komisijos narių klausimus, atlikusi tarnybos vertinimą Komisija pateikė pasiūlymą, už kurį vienbalsiai balsavo visi Komisijos posėdyje dalyvę Komisijos nariai). Nagrinėjant skundą dėl Komisijos Išvados, buvo įvertintos visos esminės skunde nurodytos aplinkybės. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė Nuostatų 46 punkto pažeidimas, t. y. pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai. Teiginiai, kad priimdamas Sprendimą Generalinis prokuroras suteikė kai kuriems vertinimo kriterijams didesnę svarbą, sąmoningai pabrėžiant pavienius trūkumus, visiškai neatsižvelgiant į visumą, atliktų darbų kiekius, apimtis ir svarbą, taip pat yra deklaratyvūs. Aplinkybė, kad buvo priimtas pareiškėją netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą ir priimant sprendimus buvo pažeisti tam tikri teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai.
4.7. Komisijos Išvadoje pateikti siūlymo motyvai, tačiau visa tarnybinės veiklos vertinimo procedūra yra užfiksuota Komisijos posėdžio garso įraše, kuris patvirtina, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta išsamiai ir visapusiškai, o priimti sprendimai padaryti įvertinus duomenų apie pareiškėjos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes visumą. Taigi Sprendime padarytos išvados dėl visapusiško ir išsamaus pareiškėjos tarnybinės veiklos duomenų vertinimo yra pagrįstos ir atitinka tarnybos vertinimo medžiagoje esančius duomenis.
4.8. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad vertinant visus tarnybos vertinimui reikšmingus duomenis nebuvo vertinti duomenys apie jos dalyvavimą teisėkūroje. Remiantis Komisijos posėdžio garso įrašu nustatyta, kad Komisijos nariai pareiškėjai uždavė klausimus apie jos teisėkūros iniciatyvas. Tiesioginis vadovas apie tokias iniciatyvas nenurodė, o pareiškėja nurodė teikusi pastabas dėl rengiamų teisės aktų projektų, tačiau tiksliai jų neprisiminė. Skunde dėl Komisijos Išvados pareiškėja taip pat deklaratyviai nurodė, kad teisėkūros procese dalyvavo, bet jos siūlymai buvo atmesti, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepaneigia Komisijos Išvados, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi teisėkūroje.
4.9. Duomenų apie išteisintus asmenis netikslumas paaiškėjo tik išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Komisijos Išvados. Siekiant visapusiško ir išsamaus tarnybos vertinimui reikšmingų duomenų įvertinimo, Nuostatų 34 punkte aiškiai nustatyta prokuroro tarnybos vertinimo dokumentuose pateiktos informacijos tikslinimo tvarka. Prokuroras turi teisę ne vėliau kaip likus keturioms darbo dienoms iki Komisijos posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus, prašymus, kitus reikšmingus duomenis ir dokumentus, kad būtų pašalinti netikslumai, arba papildyti informaciją, kad būtų vertinami aktualūs duomenys. Taigi, prokuroras turėtų būti rūpestingas, susipažinti su gautais tarnybos vertinimo duomenimis ir pastebėjęs neatitikimus apie juos laiku bei tinkamai pranešti Komisijai. Tai galima padaryti ir Komisijos posėdyje, tačiau pastabų dėl šių duomenų, kurie išnagrinėjus skundą buvo patikslinti, pareiškėja nepateikė nei iki Komisijos posėdžio, nei jo metu. Priešingai, nei nurodė pareiškėja, Komisijai šios aplinkybės nebuvo žinomos, o Generalinis prokuroras, įvertinęs visą tarnybos vertinimui aktualią medžiagą ir nustatęs, kad tam tikri rodikliai neturėjo lemiamos įtakos Komisijai priimant Išvadą, nes buvo atsižvelgta į tarnybos vertinimui reikšmingų duomenų visumą, konstatavo, kad šis duomenų tikslinimas nelaikytinas turinčiu esminės įtakos Komisijos siūlymui dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo.
4.10. Pareiškėjos argumentai dėl kvalifikacijos kėlimo yra nepagrįsti. Prokurorų kvalifikacijos kėlimas yra nuolatinis procesas, ir įvertinus tarnybos vertinimo medžiagos duomenis (pareiškėja 2018 m. kvalifikacijos kėlimui skyrė 2, 2019 m. – 12, 2020 m. – 0 akademinių valandų), darytina išvada, kad Komisijos Išvada, jog 2018–2020 m. pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi keliant kvalifikaciją yra pagrįsta ir paremta objektyviais duomenimis.
4.11. Į prokurorų atrankos, atestacijos ir pažeidimų tyrimo procesus buvo įtraukti visuomenės atstovai, siekiant ne tik užtikrinti objektyvių ir skaidrių sprendimų priėmimą, bet ir padidinti visuomenės pasitikėjimą šiais procesais, o kartu – ir visa prokuratūros sistema ir jos gebėjimu išaiškinti nesąžiningo ar aplaidaus prokurorų darbo atvejus ir šalinti atskleistus trūkumus, todėl pareiškėjos keliamos abejonės dėl atitinkamų Komisijos narių, kurie nėra prokurorai, kompetencijos, yra nepagrįstos.
4.12. Informacija apie tarnybos vertinimo laikotarpiu padarytus pažeidimus, konstatuotus atlikus tarnybinį patikrinimą ir (ar) tyrimą Prokurorų etikos komisijoje, atliktų ikiteisminių tyrimų pagrindus, baigtį ir skaičių yra sudėtinė prokuroro tarnybos vertinimo duomenų dalis, šie duomenys analizuojami ir vertinami kartu su kitais duomenimis (Nuostatų 28.2, 46 punktai). Dėl to pareiškėjos teiginys, kad nurodžius šias aplinkybes siekiama ją pakartotinai nubausti, neatitinka tikrovės, nes šios aplinkybės vertinamos vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, kartu su kitais tarnybai įvertinti reikšmingais duomenimis. Be to, pažymose apie darbo trūkumus nurodytos atliktų tarnybinių patikrinimų aplinkybės, diskusija dėl tam tikrų aplinkybių vyko ir Komisijos posėdyje.
4.13. Pareiškėjos teiginiai, kad priimant Sprendimą, buvo nukrypta nuo LVAT 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje A-1268-662/2018 nurodyto išaiškinimo apie generalinio prokuroro veiksmus gavus skundą, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Pareiškėjos pateiktas specializuoto teismo išaiškinimas yra priimtas, kai galiojo generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. I-302 „Dėl Prokurorų atestacijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų redakcija. Generalinio prokuroro 2021 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. I-311 šis įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios ir patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Be to, pareiškėja nepateikė įtikinamų argumentų, kad nagrinėjant jos skundą dėl Komisijos Išvados buvo neišsamiai ir nevisapusiškai įvertintos joje nurodytos aplinkybės ir patikrinta vykusio tarnybos vertinimo procedūra.
4.14. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų, kad skundžiami Sprendimas ir Įsakymas yra neteisėti, nepagrįsti ar neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nėra ABTĮ 91 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant, jie galėtų būti panaikinti. Priešingai, nei nurodė pareiškėja, skundžiami administraciniai sprendimai atitinka visus teisės aktų tokiems sprendimams keliamus formos ir turinio reikalavimus – šie sprendimai yra priimti kompetentingo subjekto, juose aiškiai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, kuriais remiantis jie buvo priimti, nurodytos kitos reikšmingos aplinkybės, pateikti išsamūs ir aiškūs Sprendimą ir Įsakymą pagrindžiantys motyvai, nurodyta apskundimo tvarka ir kt. Atliekant pareiškėjos tarnybos vertinimą, nebuvo padaryta esminių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybos vertinimo metu surinkti ir išanalizuoti duomenys buvo pakankami sprendimams dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo priimti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos R. V. skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėja yra Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Buvo atliktas prokurorės eilinis tarnybos vertinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 1 d. Prokurorės 2022 m. lapkričio 10 d. tarnybos vertinimo lape Nr. 17.9.-12434 aukštesnysis prokuroras siūlė atestuojamosios tarnybą vertinti „gerai“. Prie vertinimo lapo pateikta 2023 m. sausio 10 d. pažyma dėl R. V. darbo krūvio rodiklio, nurodyta, kad pareiškėjos darbo krūvio rodiklis 8 (7,5) proc., kitų skyriaus prokurorų darbo krūvio rodiklis 5 (6,1) proc.
6.2. 2023 m. sausio 24 d. pažymoje apie prokurorės darbo trūkumus nurodyta, kad 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. P-383 Generalinis prokuroras pripažino, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą, 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. P-840 Generalinis prokuroras pripažino, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, 2021 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. P- 404 Generalinis prokuroras pripažino, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą,.
6.3. Komisijoje 2023 m. vasario 1 d. vyko pareiškėjos eilinis tarnybos vertinimas nuotoliniu būdu. Komisija, išklausiusi Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro L. P. pristatymą, pareiškėjos atsakymus į klausimus, susipažinusi su prokurorės tarnybos vertinimo medžiaga, įvertinusi jos procesinę ir neprocesinę veiklą bei dalykines, organizacines, asmenines savybes ir darbo rezultatus, nusprendė teikti balsavimui išvadą: vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją. Komisija balsavo vienbalsiai (5 balsai „už“). Komisija savo išvadą motyvavo tuo, kad prokurorės pasiekti procesinės veiklos kiekybiniai rezultatai atitinka padalinio vidurkį, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir kokybiniai procesinės veiklos rezultatai, kurie rodo, kad ne viskas yra gerai – išteisintų asmenų skaičius (8) parodo duomenų vertinimo stoką, iš 16 nutrauktų ikiteisminių tyrimų buvo panaikinti trys prokurorės nutarimai, iš kurių vienas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Komisija pasigedo aktyvumo neprocesinėje veikloje, iniciatyvos teisėkūroje, mokymų srityje – 2018-2020 metais nepakankamai skirta dėmesio mokymams. Komisijos išvadą lėmė ir tai, kad prokurorės atžvilgiu per vertinamąjį laikotarpį buvo pradėti 3 tarnybiniai patikrinimai, po kurių atlikimo buvo pripažinta, kad prokurorė padarė tarnybinius pažeidimus ir jai buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Įvertinusi pateiktų duomenų visumą, Komisija nusprendė, kad prokurorės daromos klaidos rodo kvalifikacijos spragas, todėl reikėtų siūlyti jai kelti kvalifikaciją savikontrolės, etikos, bendravimo su proceso dalyviais srityse.
6.4. Pareiškėja, nesutikdama su Išvada, 2023 m. vasario 22 d. pateikė skundą generaliniam prokurorui, prašydama įvertinti jos tarnybą „gerai“ ir neįgyvendinti Komisijos Išvadoje pateikto siūlymo prokurorės tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją. Šią poziciją grindė pateikdama tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, jos teigimu, patvirtinantį, kad prokurorės darbo rezultatai yra geri. Pareiškėja nurodė, kad ji organizuoja ir vadovauja sudėtingiems bei didelės apimties ikiteisminiams tyrimams, pateikė tokių tyrimų pavyzdžius, pažymėdama, kad daugelis sudėtingų tyrimų tarnybos vertinimo lape nenurodyti. Taip pat išdėstė poziciją dėl išteisintų asmenų, dėl panaikintų procesinių sprendimų, dėl jos atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų ir kitų jos tarnybinės veiklos rezultatų. Pažymėjo, kad turi būti vertinami realiai atlikti darbai, o ne pasikliaunama neobjektyvia ir neteisinga Komisijos nuomone, kuri, prokurorės teigimu, vertino ne prokurorės atliktą darbą, o jos dalyvavimą renginiuose bei teisėkūroje.
6.5. Generalinis prokuroras 2023 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17-9.-2663 nusprendė atmesti prokurorės R. V. skundą dėl 2023 m. vasario 14 d. Komisijos išvados Nr. 6.4.-4 bei įgyvendinti 2023 m. vasario 14 d. Komisijos išvadoje Nr. 6.4.-4 pasiūlytą sprendimą prokurorės R. V. tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją.
7. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Sprendimo turinį nustatė, kad generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Komisijos Išvados rėmėsi ir vertino visą turimą pareiškėjos tarnybos vertinimo medžiagą (2022 m. lapkričio 10 d. tarnybos vertinimo lapas Nr. 17.9.-12434, 2023 m. sausio 10 d. pažyma Nr. 17.9.-425 prie tarnybos vertinimo lapo dėl R. V. darbo krūvio rodiklio, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. VT-749 ir 2023 m. sausio 24 d. pažyma Nr. VT-28 apie darbo trūkumus, Generalinės prokuratūros Mokymų skyriaus 2022 m. spalio 13 d. pažyma apie kvalifikacijos kėlimą Nr. 17.9.-11372, 2023 m. vasario 14 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6.4.-1, Komisijos išvada, Komisijos posėdžio garso įrašas). Komisija analizavo ir vertino tarnybos vertinimui pateiktus duomenis, su pareiškėja vyko pokalbis, ji išsakė savo nuomonę, atsakinėjo į klausimus, Komisija surašė motyvuotą išvadą. Nenustatyta, kad pareiškėjos tarnybos vertinime buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie neleido užtikrinti objektyvaus visų tarnybos vertinimui reikiamų duomenų įvertinimo ir išsamia informacija pagrįsto Komisijos sprendimo priėmimo. Konstatuota, kad priešingai, nei buvo nurodyta pareiškėjos skunde, Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 7 punkto reikalavimais, pasiūlymą dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo priėmė apibendrinusi visumą tarnybos vertinimo dokumentuose nurodytų duomenų apie jos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes, o ne remdamasi tik atskirų duomenų apie pareiškėjos dalyvavimą renginiuose ir teisėkūros procese vertinimu. Todėl teismas vertino, jog Sprendimas yra išsamus, aiškus ir motyvuotas ir nėra pagrindo konstatuoti, jog jis neatitinka VAĮ reikalavimų.
8. Teismas nusprendė, jog pareiškėjos argumentai, kad Sprendimas priimtas neobjektyviai ir šališkai yra nepagrįsti, nes pagal Nuostatų 37 punktą Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. nuotoliniu būdu, naudojant garso ir vaizdo priemones, vykusiame posėdyje atliekant eilinį prokurorės R. V. vertinimą, dalyvavo Komisijos pirmininkas A. U., Komisijos nariai M. G., D. P., Ž. Š., V. V. Prokurorė R. V. abejonių dėl Komisijos šališkumo neturėjo ir nušalinimo nė vienam Komisijos nariui nepareiškė. Komisijos nariai vertinant prokurorės tarnybą taip pat nenusišalino. Tiek Komisijos posėdžio protokolas, tiek ir garso įrašas patvirtina, kad pareiškėja Komisijos posėdyje buvo išklausyta, jai buvo užduoti klausimai. Teismas nenustatė, kad vertinimo metu nebuvo tinkamai laikytasi teisės aktuose detalizuotos prokurorų tarnybos vertinimo procedūros. Generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Išvados detaliai pasisakė ir įvertino visus pareiškėjos vertinimui pateiktus duomenis.
9. Teismas pažymėjo, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo įvertinta aplinkybių ir rašytinių duomenų visuma nagrinėjamos bylos kontekste. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisijos nariai posėdyje analizuodami ir vertindami duomenis, uždavė klausimus, aiškinosi dėl kilusių abejonių, susijusių su prokurorės tarnybos vertinimo dokumentuose pateikta informacija. Komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, pasiūlė jos tarnybą vertinti „patenkinimai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją, visi 5 Komisijos nariai balsavo vienbalsiai „už“, kitoks siūlymas nebuvo pateiktas. Generalinis prokuroras nenustatė pagrindo pareiškėją vertinti kitaip.
10. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad nebuvo atsižvelgta į duomenis apie kvalifikacijos kėlimą. Nagrinėjamu atveju buvo remiamasi Generalinės prokuratūros Mokymų skyriaus 2022 m. spalio 13 d. pažyma apie kvalifikacijos kėlimą Nr. 17.9.-11372. Tarnybos vertinimo medžiaga (Komisijos posėdžio protokolas, išvada, garso įrašas) patvirtina, kad duomenys apie pareiškėjos kvalifikacijos kėlimą buvo vertinami kartu su kitais tarnybos vertinimui reikšmingais duomenimis apie pareiškėjos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorų kvalifikacijos kėlimas yra nuolatinis procesas, ir įvertinus tarnybos vertinimo medžiagos duomenis (pareiškėja 2018 m. kvalifikacijos kėlimui skyrė 2, 2019 m. – 12, 2020 m. – 0 akademinių valandų), Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Komisijos išvada, jog 2018–2020 m. pareiškėjos kvalifikacijos kėlimas nebuvo pakankamai aktyvus, yra pagrįsta ir paremta objektyviais duomenimis.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad vertinant visus tarnybos vertinimui reikšmingus duomenis nebuvo vertinti duomenys apie jos dalyvavimą teisėkūroje. Remiantis Komisijos posėdžio garso įrašu nustatyta, kad Komisijos nariai ir tarnybos vertinimo lapą rengusiam vadovui, ir pareiškėjai uždavė klausimus apie jos teisėkūros iniciatyvas. Tiesioginis vadovas apie tokias iniciatyvas nenurodė, o pareiškėja nurodė teikusi pastabas dėl rengiamų teisės aktų projektų, tačiau tiksliai tų pastabų negalėjo įvardyti. Skunde dėl Komisijos išvados pareiškėja taip pat deklaratyviai nurodė, kad teisėkūroje dalyvavo, bet jos siūlymai buvo atmesti, nepateikdama jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad du iš jos tarnybos vertinime dalyvavusių Komisijos narių nedirba prokuroro darbo ir dėl to jiems nėra žinoma šio darbo specifika, pažymėjo, jog pagal Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Asmuo į tas pačias pareigas šiose komisijose gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijom iš eilės. Į kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Nagrinėjamu atveju į prokurorų atrankos, atestacijos ir pažeidimų tyrimo procesus buvo įtraukti visuomenės atstovai, siekiant ne tik užtikrinti objektyvių ir skaidrių sprendimų priėmimą, bet ir padidinti visuomenės pasitikėjimą šiais procesais, o kartu – ir visa prokuratūros sistema ir jos gebėjimu išaiškinti nesąžiningo ar aplaidaus prokurorų darbo atvejus ir šalinti atskleistus trūkumus, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl netinkamos Komisijos sudėties yra nepagrįsti.
13. Teismas konstatavo, jog atliekant pareiškėjos tarnybos vertinimą, nebuvo padaryta esminių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybos vertinimo metu surinkti ir išanalizuoti duomenys buvo pakankami sprendimui dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo priimti, skundžiami Sprendimas ir Įsakymas yra priimti kompetentingo subjekto, juos priimant atsižvelgta į reikšmingas pareiškėjos tarnybos vertinimui aplinkybes, priimti aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
III.
14. Pareiškėja R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją nelankius mokymų 2020 m., kai buvo paskelbta ekstremali situacija šalyje (karantinas) ir tuo metu mokymų nebuvo. Net ir nustačius, kad pareiškėja nedalyvavo mokymuose tiek kiek reikėjo, tai nereiškia, kad ji dirbo patenkinamai.
15.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paviršutiniškas, formalus ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo šališkai, palaikydamas atsakovų poziciją. Nagrinėjamu atveju neatsižvelgta į pareiškėjos tikruosius atliktus darbus, gerus darbo rezultatus ir kiekius, bylų apimtis, į tai, kad pareiškėjos rezultatai bene geriausi skyriuje. Nei Komisija, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad galbūt pareiškėjai tarnybinės nuobaudos buvo skirtos neteisėtai (pareiškėja apeliaciniame skunde pasisakė dėl kiekvieno jos atžvilgiu inicijuoto tyrimo ir skirtų nuobaudų), kas galėjo suformuoti Komisijos neigiamą nuomonę apie pareiškėją.
16. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
17.1. Iš esmės palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, pakartotinai nurodė pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus argumentus, susijusius su, pareiškėjos teigimu, atliktų darbų netinkamu vertinimu, šališkai atliktais tarnybiniais patikrinimais ir neteisėtai skirtomis nuobaudomis, lygiateisiškumo principo pažeidimu, tačiau teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės neginčijo, t. y. nenurodė, kokios proceso ar materialiosios teisės normos buvo pažeistos, kokios faktinės aplinkybės įvertintos netinkamai.
17.2. Komisija, vertindama vertinimui pateiktą medžiagą nustatė, kad pareiškėjos kvalifikacijos kėlimas 2018-2020 m. nebuvo pakankamai aktyvus. Nei Komisija, nei teismas nesprendė klausimo dėl atitinkamais metais pareiškėjos lankytų arba nelankytų mokymų, o tik konstatavo faktą apie jos kvalifikacijos kėlimo intensyvumą pagal surinktus duomenis. Be to, priešingai, nei tvirtina pareiškėja, 2020 m. mokymai prokuratūroje buvo organizuojami (pridėta šią aplinkybę patvirtinanti pažyma).
17.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino su ginču susijusius klausimus, pasisakė dėl visų pagrindinių pareiškėjos skunde nurodytų reikalavimų ir juos pripažino nepagrįstais. Pareiškėjos subjektyvi pozicija, kad jos skunde nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kitaip, nei ji mano, neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas skunde nurodytas aplinkybes išanalizavo netinkamai. Teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Generalinio prokuroro priimtų individualių administracinių aktų (Sprendimo ir Įsakymo), kuriais buvo įgyvendintas Komisijos siūlymas pareiškėjos – apygardos prokuratūros prokurorės – tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, atmetė pareiškėjos skundą, motyvuodamas tuo, kad Generalinio prokuroro priimti administraciniai aktai (Sprendimas ir Įsakymas) yra pagrįsti ir teisėti, pagrįsti surinktų duomenų apie pareiškėjos tarnybą visuma, nustatytais pareiškėjos tarnybos trūkumais ir jos pasyvumu neprocesinėje veikloje.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė formalų, paviršutinišką ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį sprendimą. Pareiškėja teigia, jog jos skundas išnagrinėtas šališkai, palaikant išimtinai tik atsakovo poziciją ir neįvertinus pareiškėjos skunde nurodytų argumentų dėl atliktų darbų, išnagrinėtų atvejų kiekių ir apimčių, gerų darbo rezultatų. Komisija ir teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai tarnybinės nuobaudos galėjo būti skirtos neteisėtai, dėl to galėjo susiformuoti Komisijos narių neigiama nuomonė apie pareiškėją, taip pat, kad pareiškėja negalėjo kelti kvalifikaciją 2020 m., nes tuo metu buvo paskelbta ekstremali situacija šalyje (karantinas) ir tuo metu mokymai nevyko. Tačiau net ir nustačius, kad pareiškėja nedalyvavo mokymuose tiek, kiek reikėjo, nereiškia, kad ji dirbo patenkinamai. Pareiškėja, be kita ko, laikosi pozicijos, jog dalyvavimas teisėkūroje nėra jos tiesioginis darbas, ji ir taip vykdo jai priskirtas plačias prokurorės funkcijas ir neturi galimybės prisidėti prie teisėkūros proceso.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė papildomus dokumentus – Prokurorų atestacijos komisijos nuostatus, Prokurorų atestacijos komisijos nuostatų pakeitimo projekto derinimo pažymą, el. laiškų susirašinėjimą bei įsakymą dėl Generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. I-345 „Dėl prokurorų atestacijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinė je byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjos pateiktų papildomų dokumentų neprideda prie bylos, nes nenustatė, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, t. y. pareiškėjos teikiami įrodymai galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai įrodymus pateikti anksčiau, todėl nėra pagrindo šiuos dokumentus pridėti prie bylos medžiagos ir juos vertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. Komisijos posėdyje įvyko pareiškėjos eilinis tarnybos vertinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 1 d. Komisija, išklausiusi Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro L. P. pristatymą, pareiškėjos atsakymus į klausimus, susipažinusi su pareiškėjos tarnybos vertinimo medžiaga bei įvertinusi jos procesinę ir neprocesinę veiklą bei dalykines, organizacines, asmenines savybes ir darbo rezultatus, pasiūlė pareiškėjos tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjos pasiekti procesinės veiklos kiekybiniai rezultatai atitinka padalinio vidurkį, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir kokybiniai procesinės veiklos rezultatai, kurie rodo, kad ne viskas yra gerai – išteisintų asmenų skaičius (8) parodo duomenų vertinimo stoką, iš 16 nutrauktų ikiteisminių tyrimų buvo panaikinti 3 pareiškėjos nutarimai, iš kurių 1 dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Komisija, be kita ko, pasigedo pareiškėjos aktyvumo neprocesinėje veikloje, teisėkūroje ir mokymų srityje (2018-2020 m. nepakankamai skirta dėmesio mokymams). Komisijos išvadą lėmė ir tai, kad pareiškėjai per vertinamąjį laikotarpį buvo skirtos 3 tarnybinės nuobaudos. Atsižvelgusi į tai, Komisija nusprendė, kad pareiškėjos daromos klaidos rodo kvalifikacijos spragas, todėl jos tarnybą vertino „patenkinamai“ ir pasiūlė jai kelti kvalifikaciją savikontrolės, etikos, bendravimo su proceso dalyviais srityse. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Išvada, 2023 m. vasario 22 d. pateikė Generalinei prokuratūrai skundą, kuriame prašė neįgyvendinti Komisijos Išvadoje pateikto siūlymo ir vertinti jos tarnybą „gerai“, tačiau Generalinis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjos skundą ir įgyvendinti Komisijos siūlymą pareiškėjos tarnybą vertinti „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją, savo Sprendimą įforminęs Įsakymu.
24. Iš pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų visumos matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. teismas, tikrindamas Generalinio prokuroro priimtų administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nustatė ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino bylos aplinkybes, sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstė motyvus, kuriais pagrindė padarytas išvadas dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų. Aplinkybės, kad pareiškėja faktines bylos aplinkybes arba įrodymus vertina kitaip ir (ar) nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas arba netinkamai atskleidė bylos esmę, todėl pareiškėjos argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo formalumo, paviršutiniškumo, neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, šališkumo, palaikant tik vienos proceso šalies poziciją ir pareiškėjos skunde nurodytų argumentų neįvertinimo, yra nepagrįsti ir atmestini.
26. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, ir jų nekartodama, šioje nutartyje pasisakys tik dėl esminių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų.
27. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami pareiškėjos tarnybinę veiklą surinktų duomenų visumoje, neatsižvelgė į tai, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjai galėjo būti skirtos neteisėtai, todėl galėjo susiformuoti Komisijos narių neigiama nuomonė apie pareiškėją, kuri galėjo įtakoti jos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus.
28. Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimo prokurorams tvarka įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su juo dienos, o įsakymas dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Prokuratūros įstatymo 42 straipsnio 5 dalis).
29. Pagal Nuostatų 28 punktą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Nuostatų 25 punkte nurodyto pranešimo apie prokuroro tarnybos vertinimą gavimo dienos tarnybos vertinimo lapą rengiančiam prokurorui pateikiami šie duomenys (gali būti pateikiami ir nurodytus duomenis pagrindžiantys dokumentai): <...> pažyma apie prokuroro padarytus tarnybinius pažeidimus, konstatuotus atlikus tarnybinį patikrinimą ir (ar) tyrimą Prokurorų etikos komisijoje, dėl prokuroro veiksmų atliktų ikiteisminių tyrimų pagrindus, baigtį ir skaičių (už duomenų pateikimą atsakingas Vidaus tyrimų skyrius) (Nuostatų 28.2 papunktis).
30. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Generalinės prokuratūros 2022 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. VT-749 ir 2023 m. sausio 24 d. pažyma Nr. VT-28 dėl pareiškėjos tarnybos trūkumų (padarytų tarnybinių pažeidimų ir skirtų tarnybinių nuobaudų) buvo pateiktos įvertinti vertinant pareiškėjos procesinę veiklą, be kita ko, kitų byloje surinktų duomenų visumoje. Paminėtose pažymose nurodyti ir detaliai aprašyti pareiškėjos vertinamuoju laikotarpiu padaryti tarnybiniai pažeidimai ir už juos skirtos tarnybinės nuobaudos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų ginčijusi įsakymus dėl nustatytų tarnybinių pažeidimų ir jai skirtų tarnybinių nuobaudų, šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo jai inkriminuotų tarnybinių pažeidimų ir už juos skirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, o įsakymai, kuriais jai buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, yra galiojantys, nėra pagrindo abejoti skirtų nuobaudų pagrįstumu ir teisėtumu.
31. Komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą iš surinktų duomenų visumos ir turėdama duomenis (pažymas) apie pareiškėjos darbo trūkumus, jos padarytus tarnybinius pažeidimus ir už juos skirtas nuobaudas, vadovaudamasi Nuostatų 7 punktu, pagrįstai šiuos duomenis vertino su kitais byloje esančiais ir su pareiškėjos tarnyba susijusiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju Komisijos ir Generalinio prokuroro sprendimus vertinti pareiškėjos tarnybą „patenkinamai“ ir įpareigoti ją kelti kvalifikaciją lėmė surinktų duomenų visuma, o ne, kaip tvirtina pareiškėja, pavieniai duomenys dėl jos padarytų tarnybinių pažeidimų ir už tai skirtų tarnybinių nuobaudų. Tai, kad vertinant prokuroro tarnybą, atsižvelgiama į vertinamuoju laikotarpiu skirtas tarnybines nuobaudas, negali būti laikoma dvigubu nubaudimu, nes vertinimo procedūros metu nėra skiriamos jokios nuobaudos ar pritaikomi ribojimai.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtina, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją nelankius kvalifikacijos kėlimo mokymų 2020 m., nes tuo metu šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija (karantinas) ir mokymai tuo metu nevyko.
33. Pagal Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prokuroras privalo kelti savo kvalifikaciją. Prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. I-228, 17 ir 19 punktuose nustatyta, kad prokurorų kvalifikacijos kėlimas turi būti nuolatinis procesas, rekomenduojama, kad prokurorų kvalifikacijos kėlimui per metus būtų skiriama ne mažiau kaip 24 akademinės valandos.
34. Nuostatų 28 punkte numatyta, kad tarnybos vertinimo lapą rengiančiam prokurorui pateikiami šie duomenys (gali būti pateikiami ir nurodytus duomenis pagrindžiantys dokumentai): <...> pažyma apie prokuroro ar vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) dalyvavimą per tarnybos vertinimo laikotarpį kvalifikacijos kėlimo renginiuose (už duomenų pateikimą atsakingas Mokymų skyrius) (Nuostatų 28.3 papunktis), o iš prie Nuostatų pridėtų 1, 2 ir 3 priedų III skyriaus „Duomenys apie neprocesinę veiklą ir dalykines savybes“ matyti, kad šioje skiltyje turi būti nurodyti duomenis apie prokuroro kvalifikacijos kėlimo intensyvumą ir kryptingumą <...>.
35. Iš į bylą pateiktos Generalinės prokuratūros 2022 m. spalio mėn. pažymos „Apie R. V. kvalifikacijos kėlimą“ matyti, kad pareiškėja 2018 m. dalyvavo 2 akademinių valandų trukmės mokymuose; 2019 m. dalyvavo 12 akademinių valandų mokymuose; 2020 m. mokymuose nedalyvavo, 2021 m. išklausė 37 akademinių valandų mokymus, o 2022 metais – 140,5 akademinių valandų mokymus. Atsižvelgus į šioje pažymoje pateiktus duomenis apie pareiškėjos kvalifikacijos kėlimą, teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos kvalifikacijos kėlimas 2018 – 2020 m. nebuvo pakankamai aktyvus, yra pagrįsta į bylą pateiktais objektyviais duomenimis ir teisėta. Pareiškėjos argumentą, kad 2020 m. šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija (karantinas), dėl kurios tariamai nevyko mokymai, paneigia į bylą pateikta Generalinės prokuratūros 2024 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 17.9.-544 „Apie Lietuvos Respublikos prokuratūros kvalifikacijos kėlimo renginius“, patvirtinanti, jog nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. buvo organizuojami kvalifikacijos kėlimo renginiai prokurorams, be to, 2018-2019 metais pareiškėja taip pat labai pasyviai kėlė kvalifikaciją. Ta aplinkybė, kad pareiškėja 2022 metais viršijo kvalifikacijos kėlimo rekomenduojamą normą, nepaneigia Komisijos išvados apie viso vertinamo laikotarpio kvalifikacijos kėlimo nuoseklumą ir kryptingumą, teisingumo.
36. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, jog dalyvavimas teisėkūros procese nėra jos tiesioginis darbas, ji neturi galimybės prisidėti prie šio proceso, nes vykdo ir taip jai priskirtas plačias prokurorės funkcijas.
37. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais pažymi, jog pagal Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 10 punktą, prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka dalyvauja teisėkūros procese. Nuostatų 7 punkte, be kita ko, numatyta, kad prokuroro tarnyba vertinama atsižvelgiant į Nuostatų 29 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus duomenis apie procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes. Iš Nuostatų 1, 2 ir 3 priedų III skyriaus „Duomenys apie neprocesinę veiklą ir dalykines savybes“ matyti, kad šioje skiltyje turi būti nurodyti duomenis dėl prokuroro dalyvavimo komisijų ir darbo grupių veikloje, rengiant teisės aktų projektus, rekomendacijas, apžvalgas, apibendrinimus, išvadas ir kt. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisijos posėdyje Komisijos nariai pareiškėjai ir tarnybos vertinimo lapą rengusiam vadovui uždavė klausimus apie pareiškėjos teisėkūros iniciatyvas. Tiesioginis vadovas nieko nenurodė apie tokias iniciatyvas, o pareiškėja nurodė teikusi pastabas dėl rengiamų teisės aktų projektų, tačiau negalėjo tiksliai įvardyti, kokios tai buvo konkrečiai iniciatyvos. Pareiškėja ir skunde dėl Komisijos Išvados Generalinei prokuratūrai nurodė, kad dalyvavo teisėkūros procese, bet jos siūlymai buvo atmesti, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir bylą nagrinėjantiems teismams. Nors apeliantė dalyvavimą teisėkūros procese supranta kaip įstatymų kūrimą, tačiau šis procesas apima žymiai platesnį veikų ratą. Prokurorė, atlikdama tiesiogines funkcijas, gali pastebėti teisės aktų trūkumus ir pasiūlyti, kaip jie turėtų būti šalinami. Be to, teisėkūros funkcijos gali būti atliekamos dalyvaujant komisijose ir darbo grupėse, rengiant apibendrinimus ar apžvalgas. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių Komisijos padarytą išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi teisėkūros procese bei kitokioje neprocesinėje veikloje, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nurodytu aspektu atmetami kaip nepagrįsti.
38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Generalinio prokuroro individualūs administraciniai aktai, kuriais pareiškėjos tarnyba įvertinta „patenkinamai“, ir pareiškėja įpareigota kelti kvalifikaciją, pagrįstai, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, buvo pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo, be kita ko, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir jame padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu: teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.