PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-1139

LEIDYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Leidybos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami leidybos studijų krypties (J11), kuri priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei (J), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas leidybos studijų kryptį (toliau – leidybos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu V1-124 „Dėl poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“.

3. Leidybos krypties studijų programos gali būti tik universitetinės (pirmosios ir antrosios pakopų) ir vykdomos nuolatine arba ištęstine studijų formomis.

4. Leidybos krypties studijos gali būti vykdomos pagal dviejų krypčių ar tarpkryptines studijų programas. Studijuojant pagal kitų studijų krypčių pirmosios pakopos studijų programas, leidybos krypties dalykai gali būti pasirenkamieji studijų dalykai.

5. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.

6. Rekomenduojama į antrosios pakopos studijas priimti asmenis:

6.1. baigusius universitetines pirmosios pakopos leidybos, komunikacijos, informacijos paslaugų, žurnalistikos studijų krypčių studijas;

6.2. baigusius kitų studijų krypčių kolegines ar universitetines ar pirmosios pakopos studijas ir universitetuose vykdomas papildomąsias studijas, kurių turinį ir apimtį nustato aukštoji mokykla.

7. Leidybos krypties studijų tikslai:

7.1. išugdyti darbui leidybos srityje būtinas komunikacines kompetencijas: gebėjimus rinkti, sisteminti, analizuoti, vertinti; kurti bei pasitelkiant įvairias medijas skleisti visuomenei reikšmingą informaciją; išmanyti leidybos funkcionavimo ypatumus;

7.2. išugdyti leidybinėje veikloje būtiną plačią erudiciją, tarpdalykinių žinių poreikį, kritinį mąstymą, medijų raštingumą;

7.3. išugdyti gebėjimą kritiškai ir kūrybingai vertinti visų medijų raiškos galimybes;

7.4. išugdyti leidybos specifiką atitinkančius asmeninės lyderystės, komandinio darbo bei organizacinius įgūdžius;

7.5. išugdyti gebėjimą išlaikyti, kelti bei plėtoti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi reaguojant į pokyčius leidybos srityje.

8. Baigusiesiems suteikiamas socialinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

9. Leidyba, kaip studijų objektas, apima knygų, periodinių leidinių, reklaminių leidinių, skaitmeninių leidinių ir kitų leidybinių produktų kūrimą ir sklaidą, pranešimų sandaros ir ypatybių supratimą, informacinių procesų (rinkimo, atrankos, sisteminimo, kaupimo, saugojimo, pateikimo, sklaidos, kūrimo, tiražavimo) analizę ir organizavimą, komunikacinės ir informacinės infrastruktūros išmanymą, auditorijos ir jos poreikių suvokimą, pranešimų supratimo ir poveikio analizę. Leidyba, kaip studijų objektas, sieja teorines žinias, technologijų išmanymą, procesų analizę, leidybos visuomeninės ir ekonominės svarbos supratimą bei kūrybiškumą.

10. Leidybos kryptis yra itin glaudžiai susijusi su tokiomis socialinių mokslų studijų kryptimis kaip informacijos paslaugos, komunikacija bei žurnalistika. Leidybos krypties studijos įtraukia komunikacijos ir žurnalistikos studijų krypčių objekto – medijų ir komunikacijos priemonių turinio ir sklaidos, auditorijų, medijų vizualumo – studijas. Leidybos kryptis taip pat susijusi su sociologijos, psichologijos, antropologijos studijomis, kurios svarbios leidiniams (turiniui ir priemonėms), leidybos procesams interpretuoti įvairiose visuomenės grupėse. Į leidybos krypties studijas įtraukiamos ekonomikos, verslo ir viešosios vadybos, vadybos ir rinkodaros studijos, kurios ryškina leidybos kaip verslo, ekonominės veiklos specifiką. Į leidybos studijas turi būti integruojamos politikos mokslų, teisės, menų (medijų meno, dizaino), humanitarinių mokslų (filosofijos, istorijos, kultūros) studijos.

11. Leidybos krypties studijos turi atskleisti leidybinės veiklos įvairovę, jos kompleksiškumą ir tarpdalykiškumą, kaitą visuose kontekstuose įvairiais lygmenimis. Leidybos specialistai turi išsiskirti teorinių žinių ir požiūrių įvairove, suvokti šiuolaikinei visuomenei kylančias komunikacijos ir informacijos sklaidos problemas ir iššūkius, jų ryšį su politiniais, socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais procesais. Jie turi gebėti profesionaliai ir etiškai bendrauti su informacijos kūrėjais bei vartotojais, racionaliai ir kūrybiškai naudotis šiuolaikine komunikacijos technika ir technologijomis kurdami ir platindami leidybinius produktus, komunikuodami apie juos atitinkamoms auditorijoms pasitelkiant įvairias medijas.

12. Leidybos krypties programos pasižymi didele strategijų ir taikomų metodų įvairove, savo tikslams pasitelkia kokybines, kiekybines bei mišrias socialinių ir humanitarinių mokslų metodologijas.

13. Leidybos krypties programas baigę absolventai gali dirbti viešojo ar privataus sektoriaus skaitmeninės ir tradicinės leidybos, komunikacijos, žiniasklaidos institucijose ar jų padaliniuose, kurti privačias leidybos ir medijų verslo įmones, siekti karjeros kitose srityse, kur reikalingi ne tik skaitmeninės ir spausdintinės leidybos organizavimo bei vadybos gebėjimai, bet ir įgūdžiai bendrauti, vadovauti komandai, taikyti informacines komunikacines technologijas bei socialines medijas ir vykdyti tradicinius bei skaitmeninius projektus. Asmenys, baigę leidybos antrosios pakopos studijas, turi galimybę tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

14. Baigę universitetines pirmosios pakopos studijas, absolventai turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:

14.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:

14.1.1. supranta informacijos ir komunikacijos, žinių visuomenės, medijų, informacinių ir komunikacinių technologijų, kūrybinių industrijų raidą bei šiuolaikines tendencijas;

14.1.2. išmano leidybos projektų vadybos teorijas ir geba jas taikyti;

14.1.3. išmano esminius leidybos praktinės veiklos principus ir geba juos taikyti profesinėje veikloje, reikšdamas iniciatyvą ir kūrybiškumą;

14.1.4. yra susipažinę su leidybos institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir geba juos taikyti profesinėje veikloje;

14.1.5. išmano leidybos sektoriaus veiklos etiką, standartus, geba taikyti etikos principus profesinėje veikloje;

14.2. gebėjimas vykdyti tyrimus. Asmuo:

14.2.1. efektyviai panaudoja įvairius empirinės informacijos šaltinius, geba atlikti leidybai būdingus informacijos kaupimo ir vertinimo veiksmus projektuodamas ir pagrįsdamas leidybinius projektus, juos analizuoja, priima tyrimais pagrįstus sprendimus;

14.2.2. geba pasirinkti ir leidybos procesų tyrimui pritaikyti atitinkamus kiekybinius bei kokybinius tyrimo metodus, taikyti juos leidybos verslo aplinkai ir veiklai planuoti, resursams valdyti ir leidybos paslaugų teikimo uždaviniams analizuoti;

14.2.3. išmano leidybos tyrimų etikos principus, geba juos taikyti;

14.2.4. geba kritiškai vertinti leidybos tyrimų rezultatus;

14.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

14.3.1. geba kvalifikuotai atlikti leidybinio turinio parengimo, redakcinės veiklos ir produkto parengimo gamybai užduotis;

14.3.2. supranta ir geba organizuoti leidybinę privataus ir viešojo sektoriaus institucijų veiklą;

14.3.3. geba naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, generuoti originalias idėjas ir kurti inovatyvius produktus, naudodamasis ne tik tradicinės, bet ir skaitmeninės leidybos galimybėmis;

14.3.4. geba organizuoti ir vykdyti leidybos produktų sklaidą rinkoje, atsižvelgdamas į dinamiškai kintančią rinkos specifiką ir transformacijas;

14.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

14.4.1. geba parengti ir pateikti įvairaus pobūdžio pranešimus profesionalams ir plačiajai visuomenei;

14.4.2. geba dirbti komandoje, inicijuoti, planuoti ir organizuoti grupių veiklą;

14.4.3. imasi atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;

14.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

14.5.1. turi analitinius įgūdžius ir informacinio raštingumo gebėjimus, įgalinančius analizuoti, nustatyti sąsajas tarp reiškinių, kritiškai vertinti informaciją (įvykius, faktus, reiškinius, elgseną ir kt.);

14.5.2. geba vertinti savo veiklą ir suvokti jos poveikį visuomenės ekonominei ir kultūrinei raidai;

14.5.3. geba projektuoti nestandartinius veiklos modelius ir paslaugas, numatyti jų efektyvumą;

14.5.4. geba komunikuoti ir viešai pateikti veiklas, projektus, geba efektyviai bendrauti kaip pilietiškas ir aktyvus visuomenės narys;

14.5.5. geba kryptingai ir racionaliai bendradarbiauti bei veikti profesinėje aplinkoje siekdamas numatytų tikslų.

15. Baigę universitetines antrosios pakopos studijas, absolventai turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:

15.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:

15.1.1. išmano ir geba analizuoti leidybos ir medijų problematiką;

15.1.2. išmano ir leidyboje geba taikyti intelektinės nuosavybės teisės principus ir normas;

15.1.3. išmano ir leidyboje geba taikyti vadybos, rinkodaros ir komunikacijos principus;

15.2. gebėjimas vykdyti tyrimus. Asmuo:

15.2.1. geba kritiškai vertinti, interpretuoti ir praktinėje veikloje taikyti komunikacijos mokslų teorijas ir leidybos tyrimų metodikas;

15.2.2. geba savarankiškai vykdyti leidybos tyrimus, įvertinti įvairių laikmenų medijų bei vartotojų tyrimų šaltinius ir pasirinkti tyrimų metodus, pateikti rezultatus specialistų auditorijai;

15.2.3. geba analizuoti leidybą istorinės raidos požiūriu, atskleisti jos kaitą komunikacijos ir informacinių technologinių lūžių, medijų skaitmenizavimo etapais;

15.2.4. suvokia empirinių tyrimų ribotumus, vadovaujasi tyrėjo etikos bei socialinės atsakomybės principais, geba atpažinti ir spręsti tyrimo etikos klausimus;

15.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

15.3.1. geba organizuoti redakcinio darbo, leidybos produktų sukūrimo bei gamybos procesus, taikyti tradicinio ir skaitmeninio leidybos verslo modelius ir kurti naujus leidybinius produktus;

15.3.2. geba planuoti, organizuoti ir kontroliuoti viešojo ar privataus sektoriaus organizacijos leidybinę veiklą, formuoti jos strategiją;

15.3.3. geba vertinti visuomenės komunikacijos naujoves, pasirinkti efektyvius tinklaveikos visuomenėje, skaitmeninių ir spausdintinių medijų rinkodaros ir produkcijos sklaidos kanalus bei priemones, tirti nuolat kintančią rinką;

15.3.4. geba naudoti šiuolaikines informacines ir komunikacines technologijas ir socialines medijas, organizuodamas leidybos procesus, planuodamas ir įgyvendindamas komunikaciją ir vykdydamas skaitmeninių medijų tyrimus;

15.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

15.4.1. geba efektyviai komunikuoti raštu ir žodžiu su specialistų ir nespecialistų auditorija, produktyviai dirbti daugiakultūrėje aplinkoje;

15.4.2. geba motyvuoti komandos narius siekti bendrų tikslų, imtis iniciatyvos, vadovauti komandai, prisiimti atsakomybę už atliktų užduočių rezultatus;

15.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

15.5.1. geba analizuoti kultūros ir verslo reiškinius, pateikti pagrįstas išvadas;

15.5.2. geba generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus, argumentuoti savo nuomonę;

15.5.3. geba savarankiškai mokytis, kelti tikslus, pasirinkti išteklius ir tinkamus metodus;

15.5.4. geba atlikti mokslinės ir praktinės veiklos užduotis, kūrybiškai pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus;

15.5.5. geba savarankiškai planuoti ir vykdyti mokslo tiriamąjį ar taikomąjį mokslo darbą, pristatyti mokslinio tyrimo rezultatus įvairioms auditorijoms.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

16. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi remtis studijų krypties samprata ir studijų rezultatais, derėti su besikeičiančiu tarptautiniu ir nacionaliniu šių sričių mokslinių tyrimų kontekstu ir profesinio lauko pokyčiais. Studijų procese turi būti integruojami mokslinių tyrimų rezultatai, atsižvelgiama į ryšius su kitomis susijusiomis studijų ir mokslo kryptimis, išnaudojamos tarpdalykiškumo (tiek mokslų, tiek studijų) galimybės.

17. Akademinis, administracinis personalas turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją. Akademinis personalas turėtų demonstruoti kompetencijas, įgalinančias pasiekti studijų programų rezultatus.

18. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška. Atsižvelgiant į šiuos požymius, studijų programose turi būti planuojama kontaktinio darbo apimtis, skiriama studijuoti būtinoje studijų aplinkoje ir situacijose, reikalaujančiose tiesioginės (ne virtualiosios) sąveikos su kitais studijų proceso dalyviais.

19. Studijų procese mokymosi visą gyvenimą koncepcijai įgyvendinti studentus reikia rengti ir skatinti juos būti atsakingus už savo mokymąsi, suteikti trūkstamą informaciją apie karjeros planavimą ir įgyvendinimą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema turi motyvuoti studentus panaudoti studijoms ir kitus galimus išteklius bei šaltinius.

20. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą, kuris grindžiamas mokėjimų bei gebėjimų rinkiniais ir jų įvertinimais. Studijų procese turi būti lanksčiai taikomas platus aktyvių studijų metodų diapazonas, studentams sudarantis galimybes įsisavinti platų kognityvinių, tarpasmeninių bei praktinių mokėjimų spektrą. Dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami atsižvelgiant į pokyčius, efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi būti susijusios su studijų programos studijų dalykų (modulių) rezultatais, motyvuoti studentus, racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kt.).

21. Leidybos krypties studijų programų specifika reikalauja atitinkamų metodų ir lankstaus jų taikymo, derinant tradicinius (paskaita, seminaras, rašto darbai, prezentacija) ir kitus („svečio paskaita“, komandinis darbas, atvejo analizė, probleminis mokymasis, vaidmenų žaidimai ir simuliacijos, išvykstamieji vizitai ir kt.) studijų metodus. Studijų programose turi būti numatytas tiek akademinio personalo, tiek studentų išvykstamasis ir atvykstamasis mobilumas.

22. Leidybos krypties studijų programose dėstymas ir studijavimas turi būti papildytas tiriamaisiais darbais, pritaikymu praktikoje ir bendrųjų gebėjimų plėtote. Studijų programos struktūra ir parinkti metodai turi kryptingai vesti nuo bendrųjų sąvokų ir konceptų prie jų taikymo, gebėjimo tirti ir daryti išvadas bei taikyti praktikoje, parengti tiriamiesiems atitinkamų studijų dalykų darbams, atliekant kursų užduotis ir įgytas žinias taikant profesinės praktikos metu.

23. Praktika yra studijų programų dalis, privaloma bakalauro studijose. Praktikos (mokomosios, profesinės, mokslo tiriamosios) paskirtis – užtikrinti žinių ir įgūdžių, įgyjamų teorinių studijų metu, dermę su praktine veikla, kurioje kompetencijos, įgytos studijų metu, yra įtvirtinamos, pritaikomos ir tobulinamos praktikos vietoje. Būtina užtikrinti tinkamą praktikos organizavimą, kurį sudaro studentų parengimas ir apmokymas, užduočių parengimas, supervizijų ar nuolatinio grįžtamojo ryšio organizavimas, glaudaus ryšio su praktikos vietos vadovu palaikymas, ataskaitų išklausymas bei įvertinimas.

24. Remiantis aukštosios mokyklos patvirtinta studijų pasiekimų vertinimo tvarka ir strategija, turi būti sudaromos individualios paskirų programų studijų dalykų vertinimo tvarkos, nurodančios, kaip ir kokiais būdais bei metodais bus vertinamas studijų programos (studijų dalyko) tikslų įgyvendinimas (studijų rezultatai) lyginant su apibrėžtais tikslais. Taip pat nurodomos vertinimo formos (egzaminas, studento savarankiškai atlikto darbas (projektas)) ir tipas (pagal duomenų fiksavimą – formalusis ir neformalusis; pagal paskirtį – formuojamasis ir apibendrinamasis; pagal pagrindimą – kriterijais pagrįstas ir norminis; pagal subjektus – dėstytojo ir studentų atliekamas įvertinimas; pagal studentų skaičių – individualiai ir grupėje atlikto darbo įvertinimas). Vertinimas turi būti grindžiamas šiais principais: pagrįstumo (vertinimu turi būti matuojamas apibrėžtas studijų rezultatų pasiekimo lygis), patikimumo, aiškumo (vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems), naudingumo (vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo), nešališkumo (vertinimas turi būti objektyvus ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems).

25. Leidybos krypties studijose taikoma vertinimo sistema turi leisti stebėti studijų rezultatų sekimo dinamiką, padėti stebėti pažangą bei įsivertinti, kokiu lygiu pasiekti studijų rezultatai, palaikyti grįžtamąjį ryšį. Vertinimo sistema bei vertinimo strategija turi užtikrinti studentų orientaciją į reikalingą žinių, supratimo ir gebėjimų pusiausvyrą. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo būdus (formaliuosius ir neformaliuosius), tipus (diagnostinius, formuojamuosius, individualios pažangos, apibendrinamuosius ir kt.) ir metodus (žodinius, vaizdinius, praktinius), remtis veiklos rezultatų vertinimu ir aiškiais bei objektyviais kriterijais.

26. Viešai ginamas leidybos krypties studijų baigiamasis darbas vertintinas kaip studijų rezultatų pasiekimo įrodymas, kai dėmesys sutelkiamas į pasirinktos teorinės ar praktinės problemos sprendimą taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimus bei jų rezultatų interpretavimą ir proceso reflektavimą.

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

27. Leidybos krypties studijų programas organizuojanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių ir informacinių išteklių joms įgyvendinti.

28. Akademinis personalas vertinamas pagal mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kompetencijų tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose. Iš akademinio personalo tikimasi profesinio įžvalgumo, asmeninio domėjimosi studentų studijų progresu, gebėjimo patarti studentams dėl studijų planų, profesinės karjeros ir kitų veiksmų, kuriais remiantis vertinami studijų programos rezultatai.

29. Dėstytojams keliami šie kvalifikaciniai reikalavimai:

29.1. pirmosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 50 procentų leidybos krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys komunikacijos ir informacijos mokslo krypties tyrimus ir skelbiantys jų rezultatus;

29.2. antrosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį ir vykdyti su dėstomam dalykui (moduliui) artimomis mokslo kryptimis susijusius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose. Kiti dėstytojai gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį dėstomo dalyko srityje. Ne mažiau kaip 20 procentų leidybos krypties dalykų apimties antrosios pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai, vykdantys mokslinius tyrimus komunikacijos ir informacijos mokslo kryptyse.

30. Įgyvendinant leidybos krypties studijas turi būti skiriamas dėmesys socialiniams partneriams įtraukti tiek į studijų programos koncepcijos rengimą, kompetencijų ir studijų rezultatų apibrėžimą, tiek į pačios studijų programos įgyvendinimą. Leidybos krypties programose turi būti užtikrinamas srities pripažintų praktikų įtraukimas į studijų programų įgyvendinimą (pagal apimtis, kurias reglamentuoja galiojantys teisės aktai).

31. Patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti higienos bei darbo saugos reikalavimus ir jų turi pakakti. Auditorijos turi būti tinkamai įrengtos, aprūpintos reikalinga leidybos studijoms programine įranga, vizualizavimo įranga, didelėse auditorijose turi būti įrengta įgarsinimo įranga. Studentų bendravimo gebėjimams lavinti ir komandinio darbo įgūdžiams formuoti turi būti įrengtos patalpos, pritaikytos darbui grupėmis.

______________________________