Administracinė byla Nr. eAS-47-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. AG-762/04–2022 (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjos skundą tenkinti; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) suteikti pareiškėjai informaciją apie rinkos pataisos koeficiento, nustatyto nuomojamam butui, apskaičiavimą ir taikymą (jeigu teismas vertintų, kad LAGK pagrįstai nustatė trūkumus – panaikinti ir Administracijos
2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A51-/22(3.3.12.1E-AD24) (toliau – ir Raštas), o kitą administracinio ginčo dalį nutraukti.
Regionų administracinio teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Raštą ir įpareigojo Administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą; panaikino Sprendimo dalį dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 28 d.
Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir ištaisyti rašymo apsirikimą. Pareiškėja prašė nustatyti, kad Administracija buvo įpareigota pateikti atsakymą į 2022 m. spalio 10 d. skundą iki 2024 m. spalio 1 d. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ištaisė 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo įžanginėje dalyje esantį rašymo apsirikimą (netinkamą administracinės bylos ir teisminio proceso numerį).
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomu sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir papildomai nurodė, kad jai iš atsakovo priteista 22,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 ir 97 straipsnių nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti Administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jos 2022 m. spalio 10 d. skundą iki 2024 m. spalio 1 d., t. y. papildomu teismo sprendimu nustatyti konkretų terminą, iki kada atsakovas privalo įvykdyti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, netenkinamas, nes ginčas buvo kilęs dėl sprendimo panaikinimo, o ne dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Šiuo atveju atsakovas atliko jam priklausantį veiksmą – pateikė atsakymą, tačiau, teismo vertinimu, jo turinys neatitiko teisės aktų reikalavimų. Taigi, teismo teigimu, atsakovui nėra pagrindo papildomai nurodyti terminą, per kurį jis privalėtų įvykdyti teismo sprendimą.
III.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas ir jį patenkinti –nustatyti terminą Administracijai įvykdyti įpareigojimą, nustatytą Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu – pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2022 m. spalio 10 d. skundą per 3 dienas nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo; nustatyti, kad neįvykdžius įpareigojimo, skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną pareiškėjos naudai.
Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad tai, jog teismo sprendimu buvo nustatytas įpareigojimas Administracijai pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos skundą, reiškia, jog jam nustatyta pareiga atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas. Jei atsakovas nevykdo teismo sprendimo, priversti jį įvykdyti teismo sprendimą galima tik nustačius terminą tokio sprendimo įvykdymui, nustatant baudas už sprendimo nevykdymą.
Teismui atmetus prašymą nustatyti terminą įpareigojimo įvykdymui iš esmės įtvirtinama atsakovo teisė nevykdyti sprendimo. Teismas ydingai aiškino ABTĮ 92 straipsnį, kadangi įstatymo reikalavimų atitinkančio atsakymo į skundą nepateikimas laikytinas pareigos nevykdymu, todėl viešojo administravimo subjekto neveikimu turi būti vertinamas ir tinkamo atsakymo nepateikimas. Tiek neveikimas, tiek netinkamas veikimas, kaip ir buvo konstatuota šioje byloje, laikytinas analogišku asmens teisių pažeidimu, todėl teismas, konstatavęs atsakovo padarytus pažeidimus, nustatęs pareigą juos pašalinti, neturi pagrindo atmesti prašymo nustatyti, kokiu terminu atsakovas turi įvykdyti teismo sprendimą.
Tai, kad byloje nebuvo sprendžiama dėl vilkinimo atlikti veiksmus, nereiškia, kad nebuvo nagrinėjamas prašymas dėl pareigos išsamiai atsakyti į skunde keliamus klausimus nevykdymo. Kai byla nagrinėjama dėl viešojo administravimo subjekto pareigų nevykdymo, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 92 straipsniu, turi teisę nustatyti laiką, per kurį subjektas turi įvykdyti teismo patvarkymą. Šiuo atveju teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, pareiškėja teikė prašymą atsakovui kuo skubiau įvykdyti teismo sprendimą, tačiau atsakymas nebuvo pateiktas ir sprendimas nėra įvykdytas. Atsakovas piktybiškai neteikia informacijos, kurią pareiškėjai būtina gauti.
Nustačius terminą, teismas turėtų nurodyti, kokio dydžio bauda skiriama atsakovui, jeigu jis laiku neįvykdys sprendimo. Kadangi pareigos atsakovas nevykdo ilgą laiką, t. y. nuo 2022 m. spalio mėn., tikslinga nustatyti, kad atsakovui skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
Pareiškėjos teiktame prašyme teismui nustatyti terminą teismo sprendimui įvykdyti, nurodyta, jog prašoma nustatyti terminą teismo sprendimui įvykdyti iki 2024 m. spalio 1 d., tačiau šis terminas yra praėjęs, todėl pareiškėja prašo, panaikinus priimto papildomo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas, prašymą patenkinti ir nustatyti terminą – per 3 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo įpareigoti Administraciją pateikti atsakymą į pareiškėjos 2024 m. spalio 10 d. skundą.
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad šiuo atveju ginčas byloje kilo dėl Administracijos sprendimo (Rašto) pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas įsiteisėjo, Administracija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą (vykdant šį teismo sprendimą). Įvykdžius teismo sprendimą byloje laikytina, kad nebeliko ginčo dalyko – pirmosios instancijos teismo sprendimas įvykdytas, pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundas išnagrinėtas ir 2024 m. spalio 18 d. pateiktas atsakymas pareiškėjai el. paštu, bylinėjimosi išlaidos taip pat atlygintos pareiškėjai, todėl iškilo būtinybė svarstyti bylos pagal pareiškėjos skundą nutraukimo klausimą ar skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (papildomą sprendimą).
Pareiškėja atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą su juo nesutinka.
Pareiškėja pažymi, kad atsakovas melagingai nurodė, kad pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundas išnagrinėtas ir 2024 m. spalio 18 d. pateiktas atsakymas. Atsakovo pateiktame rašte nėra atsakymo į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skunde nurodytus klausimus. Pareiškėjai nebuvo suteikta informacija, kurią įpareigojo suteikti pirmosios instancijos teismas, t. y. atsakovas neįvykdė teismo sprendimo. Dėl to pareiškėja prašo priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėja turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau tai, kad sprendimą įvykdyti gali tik pats atsakovas, yra kliūtis, kad sprendimą įvykdytų antstolis.
Pareiškėja buvo informuota, kad atsakovo pateiktą 2024 m. spalio 18 d. raštą per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali skųsti LAGK ar Regionų administraciniam teismui. Pareiškėja apskundė šį raštą LAGK, nors vertina, kad siekti gauti atsakymą į pateiktą skundą ji turi teismo sprendimams vykdyti numatyta tvarka. Kadangi skundžiamu raštu Administracija pakartotinai neatsakė pareiškėjai į teismo sprendime nurodytus klausimus, pareiškėja prašo Administracijos raštą naikinti, įpareigojant pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2022 m. spalio 10 d. skundą. LAGK dar nėra išnagrinėjusi skundo, atsakovas nepateikė informacijos apie kitokią rašto apskundimo tvarką.
Kadangi atsakovas nesuteikė pareiškėjai visos būtinos informacijos, teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl nėra pagrindo nutraukti bylą pagal pareiškėjos skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą priimti papildomą sprendimą dėl įpareigojimo atsakovą pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą iki 2024 m. spalio 1 d.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildomame sprendime nurodė, kad byloje buvo sprendžiamas administracinių aktų teisėtumo, o ne vilkinimo atlikti veiksmus, klausimas. Šiuo atveju atsakovas atliko jam priklausantį aktyvų veiksmą – pateikė atsakymą, tačiau, teismo vertinimu, jo turinys neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovo raštas buvo panaikintas. Taigi teismas nenustatė pagrindo atsakovui papildomai nurodyti terminą, per kurį būtų privaloma įvykdyti teismo sprendimą.
Pareiškėja 2024 m. spalio 1 d. (užregistravimo Liteko sistemoje data 2024 m. spalio 2 d.) pateikė skundą, kurį pavadino atskiruoju, ir 2024 m. spalio 7 d. teisėjo rezoliucija atskirasis skundas buvo priimtas su bylos medžiaga išsiųstas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos prašymas, ir pažymi, kad tik atsakovas gali įvykdyti teismo įpareigojimą, o skundžiama teismo papildomo sprendimo dalis lemia, kad atsakovui suteikta teisė nevykdyti teismo sprendimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 97 straipsnio 4 dalis nustato, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos. ABTĮ 97 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė ne nutartį, o papildomą sprendimą, teisingai nurodė jo apskundimo tvarką – paduodant apeliacinį skundą. Pareiškėja laiku pateikė skundą, kurį klaidingai įvardino atskiruoju, tačiau teisėjų kolegija laiko klaidingą pavadinimą technine klaida, nes iš esmės skundo turinys aiškus: jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos prašymas. Taigi turi būti nagrinėjamas ne pareiškėjos atskirasis, o apeliacinis skundas, nes ABTĮ nustato tokią papildomų sprendimų apskundimo tvarką (ABTĮ 97 str. 4 d.).
Taigi, nors šiuo konkrečiu atveju pareiškėja procesinį dokumentą pavadino ne apeliaciniu, o atskiruoju skundu, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos situacijos ypatumus ir išskirtinumą, vadovaudamasi ABTĮ įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, vykdydama iš Konstitucijos 109 straipsnio kylančią teismo pareigą vykdyti teisingumą, užtikrindama pareiškėjos teisės kreiptis į teismą realų, o ne formalų įgyvendinimą, taip pat siekdama išvengti proceso ir ginčo klausimo (dėl papildomo sprendimo nepriėmimo) vilkinimo, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas išnagrinėti skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalies teisėtumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomo sprendimo institutas reglamentuotas
ABTĮ 97 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas (1 p.); jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (2 p.); jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 p.).
Akcentuotina, kad papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-442/2024, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023). Papildomas sprendimas negali būti priimamas dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku; papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-813-815/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-3-556/2023).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. spalio 10 d. Administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba) pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2022 m. birželio 22 d. raštu savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ buvo informuota, jog Tarybos 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 1-1046 nutarta taikyti Koeficientus dėl nuomos mokesčio skaičiavimo ir nuo
2022 m. liepos 1 d. preliminari nuomojamo Buto nuomos kaina bus 397,36 Eur. Tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu nustatyti Koeficientai butams. Pareiškėja reikalavo: pakeisti priimtus teisės aktus, nurodant kriterijus, kuriais nustatomas rinkos pataisos koeficientas ir nurodyti, kokią paslaugą reikėtų užsakyti pas turto vertintoją, nesutinkant su nustatyta kaina; pakeisti jai taikytiną rinkos pataisos koeficientą į 1,2; įpareigoti savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ pateikti informaciją, kokiais kriterijais remiantis jos butui buvo nustatytas 6,2 rinkos pataisos koeficientas;
klausimą dėl Tarybos priimtų teisės aktų pakeitimo perduoti Tarybai.
Administracija, atsakydama į pareiškėjos skundą, Raštu informavo, kad Taryba
2021 m. birželio 21 d. sprendimu patvirtino Koeficientų suvestinę. Dėl naujų Koeficientų padidėjo savivaldybės būstų nuomos mokestis. Vidutinės nuomos kainos nustatytos vadovaujantis valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras) pateiktais duomenimis. Iš Registrų centro buvo gauta pažyma apie vidutinę gyvenamosios (butų) paskirties objektų, pagalbinio ūkio, kitos paskirties objektų nuomos kainą. Skaičiavimuose naudojamos vidutinės nuomos ir vidutinės rinkos kainos. Skaičiavimai atlikti taikant pajamų metodiką. Vadovaujantis pažyma, buvo apskaičiuoti rinkos pataisos koeficientai, kurie buvo patvirtinti Tarybos 2021 m. birželio 21 d. sprendimu. Išsami informacija apie taikomą nuomos mokestį pareiškėjai buvo pateikta savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. spalio 11 d. raštuose. LAGK Sprendimu bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai.
Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti LAGK Sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti; įpareigoti atsakovą Administraciją suteikti pareiškėjai informaciją apie rinkos pataisos koeficiento, nustatyto nuomojamam butui, apskaičiavimą ir taikymą (jeigu teismas vertintų, kad LAGK pagrįstai nustatė trūkumus – panaikinti ir Administracijos Raštą, o kitą administracinio ginčo dalį nutraukti).
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Administracijos Raštą ir įpareigojo atsakovą Administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą, panaikino LAGK Sprendimo dalį dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas vertino, kad pareiškėjos prašyta informacija buvo susijusi su vietos savivaldos institucijos (savivaldybės tarybos) teisės akto, vykdant įstatymus konkrečioje srityje, turiniu, t. y. susijusi su atsakovui priskirtomis viešojo administravimo funkcijomis, todėl ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, sprendė, kad jis neatitiko išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo reikalavimų, gero administravimo principo.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato ne tik pareiškėjo skunde pareikšti, bet ir teismo nutartimi priimti nagrinėti reikalavimai. Pareiškėja prašė ir pirmosios instancijos teismas
2023 m. balandžio 12 d. nutartimi priėmė nagrinėti taip suformuluotą pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – „įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti pareiškėjai informaciją apie rinkos pataisos koeficiento, nustatyto nuomojamam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaičiavimą ir taikymą“. 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendime Regionų administracinis teismas nurodė, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018). Todėl Regionų administracinis teismas panaikino raštą, įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakyti į 2022 m. spalio 10 d. pareiškėjos skunde iškeltus klausimus, susijusius su konkretaus R dydžio, taikytino pareiškėjos būstui, nustatymu (įskaitant maksimalaus R apribojimo taikymą) bei su individualaus turto vertinimo taikymu. Taigi pareiškėjos suformuluotas ir pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, o konkrečios datos nustatyti pareiškėja neprašė, atsakovas šiuo aspektu neteikė atsiliepime pozicijos, pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo.
Akcentuotina, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju, atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju, viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar minėtas subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jeigu atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos
2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos teismui suformuluoti reikalavimai buvo išnagrinėti ir patenkinti be konkrečios datos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas, iš esmės, neturėjo pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl termino atsakovui įvykdyti jo kompetencijai priskirtus veiksmus nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priimti papildomą sprendimą, pripažintina pagrįsta, kadangi, kaip minėta, dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, šiuo atveju nebuvo sąlygų papildomam sprendimui priimti ir dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymo dalį dėl papildomo sprendimo priėmimo ginčo klausimu.
Nors pareiškėja prašė atsakovui skirti, kaip nurodė pareiškėja, „baudą“ už kiekvieną „uždelstą“ dieną, tačiau, pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priimti papildomo sprendimo ginčo klausimu, ir įvertinus tai, kad šis reikalavimas yra reiškiamas tik apeliacinėje instancijoje, bei kad jis nėra grindžiamas konkrečiais, pagrįstais teisiniais argumentais, teisėjų kolegija, nenustačiusi nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį tenkinti, aptariamą pareiškėjos prašymą atmeta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad atsisakius priimti papildomą sprendimą pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas atsakovui nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į ABTĮ 16 straipsnio
1 dalies nuostatą, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad įvykdė teismo įpareigojimą ir išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš naujo. Pareiškėja nurodė, jog naują atsakymą ginčija LAGK.
Pareiškėja taip pat prašo dėl tinkamo ir teisingo atsakymo jai nepateikimo (teismo sprendimo neįvykdymo) priimti atskirąją nutartį.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.
Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos ribose įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos nurodytus argumentus, nenustatė pagrindo taikyti minėtas procesines normas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti akivaizdūs ar tyčiniai pažeidimai, turintys nusikalstamos veikos požymių, ir dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami Administracijos tarnautojai, o kiti tarp pareiškėjos ir atsakovo kilę ginčai sprendžiami ne šioje administracinėje byloje. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo procesinių prielaidų tenkinti pareiškėjos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl įpareigojimo atsakovą pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą iki 2024 m. spalio 1 d. Regionų administracinio teismo
2024 m. rugsėjo 17 d. papildomo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas priimti papildomą sprendimą dėl įpareigojimo atsakovą pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą iki 2024 m. spalio 1 d., yra pagrįsta ir nėra pagrindo jos naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija