Molėtų rajono savivaldybės taryba
SPRENDIMAS
Dėl MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS žmonių palaikų LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO, BEI PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjo 24 d. Nr. B1-206
Molėtai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „ Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ 13, 15 ir 24 punktais, bei atsižvelgdama į 2015-08-26 Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnybos reikalavimą Nr. 10-132(1.14) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 1.1. punktu patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 13 punkto, 15 punkto ir 24 punkto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 patvirtinto nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatų vykdymo“,
Molėtų rajono savivaldybės taryba n u s p r e d ž i a patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo, bei priežiūros tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2015 m. rugsėjo 24 d.
sprendimu Nr. B1-206
MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO, BEI PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROJI DALIS
1. Molėtų rajono savivaldybės laidojimo ir kapinių lankymo, bei priežiūros tvarkos aprašas (toliau –Aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapaviečių priežiūros bei kapinių lankymo tvarką Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207.
3. Kapinių prižiūrėtojas (-ai) savo veiklą organizuoja vadovaudamiesi Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, ir šiuo Aprašu.
II. LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS
5. Leidimus laidoti išduoda : Molėtų miesto kapinėse –juridinis asmuo savivaldybės paskirtas prižiūrėti kapines; rajono seniūnijos teritorijoje esančiose kapinėse – seniūnas arba jo įgaliotas asmuo.
6. Asmenys, norintys gauti leidimą laidoti, kapinių prižiūrėtojui pateikia:
7. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui.
III. MIRUSIŲJŲ LAIDOJIMAS IR KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA
10. Laidoti mirusiuosius leidžiama tik turint leidimą ir šviesiu paros metu. Pirmąją Kalėdų ir pirmąją Velykų dieną nelaidojama.
11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse pelenų barstymo lauke, jei toks yra. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) arba kitokio dydžio, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m). Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
12. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos eilės tvarka. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
13. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
14. Už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas), kurio forma nustatyta Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo priede. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis supažindina su Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir šiuo Aprašu. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
16. Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis šio Aprašo ir Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytų reikalavimų.
17. Kai neįmanoma nustatyti kapavietę prižiūrinčio asmens, leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas asmeniui įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, raštiškus sutikimus.
18. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Statant, keičiant ar rekonstruojant kapavietės statinius, paminklų ar betoninių aptvėrimų atliekas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo išsivežti. Į kapinėse esančius buitinių atliekų konteinerius, taip pat rūšiuojamų atliekų konteinerius, statybines atliekas mesti ar sudėti šalia jų griežtai draudžiama.
19. Pradėti darbus įrengiant naują stacionarų ar rekonstruoti esamą kapavietės aptvėrimą galima tik suderinus su kapinių prižiūrėtoju. Rekonstruojant kapavietės aptvėrimą privaloma išlaikyti tas pačias kapavietės ribas, kapavietę praplėsti galima tik suderinus su kapinių prižiūrėtoju.
20. Praėjimo takai tarp kapaviečių gali būti išklojami betoninėmis trinkelėmis, akmenimis ar pan. (t. y. statybinėmis medžiagomis, pritaikytomis kloti šaligatvius ir takus, kurios būtų neslidžios bet kokiomis meteorologinėmis sąlygomis) tik tuo atveju, jeigu tai netrukdo greta esantiems kapams arba kapinėse tvarkymo darbus atliekančioms įmonėms, ir tik suderinus su kapinių prižiūrėtoju. Stacionariai įrengtų praėjimo tarp gretimų kapaviečių takų visas plotis privalo būti viename aukštyje. Kai kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę.
IV. NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS
24. Kapų prižiūrėtojas, gavęs raštišką prokuroro leidimą, atlieka būtinus veiksmus, organizuojant laidojimą:
24.1. įformina nenustatytos tapatybės žmogaus mirtį teisės aktų nustatyta tvarka – pateikia registruoti mirties faktą ir paima mirties liudijimą;
24.2. priima sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus: skiria kapavietę ir užpildo leidimą laidoti;
24.3. raštu informuoja teisės aktų nustatyta tvarka parinktą laidojimo paslaugų teikėją apie laidojimą;
25. Kapų prižiūrėtojas organizuoja dokumentų sutvarkymą, duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės asmens palaikus registruoja nustatytos formos žurnale;
26. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai palaidojami per dvi darbo dienas gavus raštišką prokuroro leidimą.
29. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimui skiriama kapavietė vienam kapui. Kapavietė skiriama eilės tvarka. Jeigu vienu metu laidojami keleri žmogaus palaikai, skiriama kas antra kapavietė. Vėliau laidojama eilės tvarka į laisvas kapavietes tarp suformuotų kapaviečių.
V. KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR
JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
31. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu neįmanoma nustatyti atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodyta reikalinga informacija. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas pripažįsta šią kapavietę neprižiūrima. Kapinių prižiūrėtojas sudaro visų pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašą.
32. Aprašo 31 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojai.
33. Pagal Aprašo 31 punkte sudarytą sąrašą kapavietės gali būti skiriamos:
33.1. eilės tvarka laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą, jeigu jose yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis;
33.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi į kapinių prižiūrėtoją. Kapinių prižiūrėtojas priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šio Aprašo 15 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
VI. KAPINIŲ LANKYMAS
34. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – lankymo laikas neribojamas.
35. Kapinėse draudžiama:
35.1. važinėti motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, norint atvežti paminklą, žemės ar pan., taip pat atvežti neįgalumo pažymėjimą turintį asmenį transportui skirtais takais);
35.3. šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, kirsti, genėti ar kitaip niokoti kapinėse augančius medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose, trukdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką;
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS