Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. i-857 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-816
2018 m. vasario 12 d. Nr. 142
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-816 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas, užtikrinantis galimybę darbdaviui apsaugoti darbuotojus, taip pat ir dirbančius pavojingus darbus, nuo nelaimingų atsitikimų darbe.
1.1. Įpareigojimai darbdaviui sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, bei įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, yra nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, atitinkamai 11 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Darbdaviui taip pat numatyta pareiga organizuoti priemones nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai ir darbuotojų sveikatai išsaugoti ir nustatyti įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, imdamasis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuodamas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, turi teisę vidinės kontrolės tikslais nustatyti, kokius duomenis ir kokį laikotarpį jis turėtų saugoti, kad būtų užtikrinta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė, todėl Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nuostata „bei vidaus administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“ yra perteklinė.
1.2. Darbuotojų, kurie dirba darbus, įtrauktus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Pavojingų darbų sąrašas), (toliau – pavojingus darbus dirbantys darbuotojai), sauga papildomai užtikrinama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad pavojingus darbus dirbantys darbuotojai turi būti darbdavio nustatyta tvarka papildomai mokomi, jų turimos žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinamos, taip pat darbdavys turi nustatyti šių darbų saugaus atlikimo tvarką, bei Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kuri darbdaviui suteikia galimybę tikrinti visų darbuotojų, taip pat ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų, blaivumą. Taigi darbdavys, tvirtindamas pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymo, jų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo bei pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarką, nustato visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir blaivumo patikrinimą, kad pavojingi darbai būtų atliekami saugiai. Pavojingų darbų sąraše išvardyti darbai apima platų darbų spektrą ir darbdaviui yra sudaryta galimybė atskiroms darbuotojų grupėms optimaliai parinkti priemones, užtikrinančias, kad darbai būtų atliekami saugiai, atsižvelgiant į pavojaus prigimtį, dydį ir pasireiškimo tikimybę.
1.3. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga nušalinti nuo darbo darbuotoją, pasirodžiusį darbe apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, neleidžiant jam dirbti ir nemokant darbo užmokesčio, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 98, 96 straipsniuose numatyta darbuotojo atsakomybė už buvimą darbo vietoje darbo metu, neblaiviam arba apsvaigusiam nuo alkoholio ir už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, taip pat numatyta atsakomybė darbdaviui už apsvaigusio darbuotojo nenušalinimą nuo darbo ir griežtesnė atsakomybė darbdaviui, jeigu nenušalinamas apsvaigęs darbuotojas, dirbantis pavojingus darbus.
2. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos Nelaimingų atsitikimų darbe posistemės 2018 m. sausio 5 d. duomenimis, neblaivumas nebuvo dažniausia nelaimingų atsitikimų darbe priežastis: 2014 m. įvyko 177 (iš jų 27 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs), 2015 m. – 190 (iš jų 14 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs), 2016 m. – 172 (iš jų 16 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs), 2017 m. – 183 (iš jų 11 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs) sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, todėl nėra pagrindo teigti, kad nelaimingų atsitikimų skaičius dirbant pavojingus darbus sumažės dar labiau sugriežtinus alkoholio kiekio žmogaus organizme nustatymo jo darbo metu kontrolę.