Valstybinės geležinkelio inspekcijos Prie Susisiekimo ministerijos viršininkas

įsakymas

DĖL struktūrinių posistemių IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. spalio 9 d. Nr. V-202

Vilnius

Vadovaudamasis Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 2.1 papunkčiu,

T v i r t i n u   Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

Viršininkas                                                                                                                Robertas Šerėnas

PATVIRTINTA

Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie

Susisiekimo ministerijos viršininko

2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-202

struktūrinių posistemių IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI) atliekamos Lietuvos Respublikos patikros (toliau – LT patikra) atlikimo tvarką.

2.  LT patikros atlikimo metu VGI vykdydama paskirtosios įstaigos funkcijas tikrina, ar struktūrinis posistemis ar geležinkelių riedmenys suprojektuoti, pagaminti ir įrengti atsižvelgiant į:

2.1.  Geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3-146 „Dėl Lietuvos Respublikoje taikomų geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Posistemių techninių taisyklių sąrašas);

2.2.  esminius reikalavimus, nurodytus Geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 3-586 „Dėl geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – esminiai reikalavimai).

3.  Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės).

II SKYRIUS

PRAŠYMO ATLIKTI LT PATIKRĄ PATEIKIMAS

4.  LT patikra atliekama pareiškėjui pateikus Aprašo 1 arba 2 priede patvirtintos formos prašymą atlikti LT patikrą struktūriniam posistemiui ar geležinkelių riedmenims (toliau – prašymas).

5.  Kartu su prašymu pareiškėjas privalo pateikti:

5.1.  Atsižvelgiant į struktūrinį posistemį ar geležinkelių riedmenų tipą (lokomotyvas/specialieji geležinkelių riedmenys/keleivinis vagonas/prekinis vagonas), užpildytą Aprašo 3-6 priedą, kuriuose nurodoma:

5.1.1.   pagal kokius geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus buvo suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas struktūrinis posistemis ar geležinkelių riedmenys;

5.1.2.   jei yra, geležinkelių riedmenų dalies/pagrindinių parametrų dydžiai, išreikšti skaitine reikšme (taikoma tik teikiant prašymą atlikti geležinkelių riedmenų LT patikrą);

5.1.3.   informacija apie struktūriniam posistemiui ar geležinkelių riedmenims atliktas patikras, įrodančias struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų atitiktį pareiškėjo nurodytiems geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimams;

5.1.4.   struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų naudojimo sąlygos bei apribojimai (jei yra).

5.2.  Struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų techninės priežiūros ir naudojimo tvarkas, t.y. techninės priežiūros programą, techninės priežiūros instrukciją ir naudojimo tvarką.

5.3.  Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtinimą, kad planuojami pradėti naudoti geležinkelių riedmenys yra techniškai suderinami su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir gali būti joje saugiai naudojami.

6.  Šio Aprašo 4 ir 5 punktuose nurodytus dokumentus pareiškėjas VGI gali pateikti tiesiogiai (atvykus į VGI), elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą, siųsti registruotuoju laišku arba prašymo skaitmeninę kopiją siųsti VGI interneto svetainėje nurodyto elektroninio pašto adresu.

III SKYRIUS

LT PATIKROS ATLIKIMO TVARKA

7.  LT patikros metu VGI tikrina, ar pareiškėjo pateiktuose Aprašo 3-6 prieduose nurodytos geležinkelių posistemių techninės taisyklės ir geležinkelių riedmenų dalių/pagrindinių parametrų dydžiai, išreikšti skaitine reikšme, atitinka Posistemių techninių taisyklių sąraše nurodytas taisykles, pagal kurias turi būti suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas struktūrinis posistemis ar geležinkelių riedmenys.

8.  LT patikros atlikimo metu VGI atsižvelgdama į struktūrinio posistemio sritį ir geležinkelių riedmenų tipą (lokomotyvas/specialieji geležinkelių riedmenys/keleivinis vagonas/prekinis vagonas), pildo Aprašo 7-10 priedus. 

9.  LT patikros metu nustačius tam tikrus trūkumus, VGI kreipiasi į pareiškėją su prašymu patikslinti pateiktą informaciją ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.

IV SKYRIUS

LT PATIKROS SERTIFIKATO IŠDAVIMAS IR TECHNINĖS BYLOS FORMAVIMAS

10.   VGI priima sprendimą išduoti LT patikros sertifikatą nustačiusi, kad struktūrinis posistemis ir (ar) geležinkelių riedmenys yra suprojektuoti, pagaminti ir įrengti vadovaujantis Posistemių techninių taisyklių sąrašu bei atitinka struktūriniams posistemiams ir geležinkelių riedmenims keliamus esminius reikalavimus.

11.   VGI, priėmusi sprendimą išduoti LT patikros sertifikatą, suformuoja elektroninio formato LT patikros techninę bylą, susidedančią iš dokumentų, pateiktų kartu su prašymu atlikti LT patikrą, taip pat visų kitų dokumentų, kurie buvo tikrinami, siekiant patikrinti struktūrinių posistemių ar geležinkelių riedmenų atitiktį Posistemių techninių taisyklių sąraše nustatytiems reikalavimams, bei VGI LT patikros metu suformuotų dokumentų.

12.   VGI motyvuotą sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti Aprašo 11 priede nurodytos formos LT patikros sertifikatą priima ir pareiškėją apie priimtą sprendimą informuoja, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų Aprašo 4-5 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos. 

13.   Priėmus sprendimą išduoti LT patikros sertifikatą, VGI pareiškėjui pateikia suformuotą elektroninio formato LT patikros techninę bylą kartu su LT patikros sertifikatu. Minėti dokumentai pareiškėjui teikiami elektroniniu paštu. Pareiškėjui reikalaujant VGI išduoda popierines LT patikros bylos ir LT patikros sertifikato kopijas.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14.   Pareiškėjui per 20 darbo dienų nuo informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus nustatytų trūkumų, VGI priima sprendimą prašymą palikti nenagrinėtu. VGI ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo grąžina pareiškėjui jo pateiktus dokumentus tokiu būdu, kokiu jie buvo teikti VGI, išskyrus atvejus, kai dokumentai VGI buvo teikti elektroniniu paštu.

15. Apraše nurodytas LT patikros atlikimo procesas turi būti peržiūrimas ir tobulinamas atsižvelgiant į LT patikrą atliekančių VGI darbuotojų pateiktus pasiūlymus bei teisės aktų pasikeitimus.

16. LT patikrą atliekantys VGI darbuotojai ir LT patikros procese dalyvaujantys subjektai už savo veiksmus ar neveikimą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

______________________

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

Valstybinei geležinkelio inspekcijai

prie Susisiekimo ministerijos

PRAŠYMAS

ATLIKTI LT PATIKROS PROCEDŪRĄ NAUJAM/ ATNAUJINTAM/ PATOBULINTAM* STRUKTŪRINIAM POSISTEMIUI

20 ___ m. _______________  ___ d.

_________

(vieta)

PRAŠAU ATLIKTI LT PATIKROS PROCEDŪRĄ:

naujam/ atnaujintam/ patobulintam* struktūriniam posistemiui.

INFORMACIJA APIE PAREIŠKĖJĄ:

Fizinio asmens vardas, pavardė/

juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma

Asmens kodas/ juridinio asmens kodas

Adresas/ juridinio asmens buveinės adresas

Tel. nr.

El. pašto adresas

Kita

INFORMACIJA APIE STRUKTŪRINĮ POSISTEMĮ, KURIAM PRAŠOMA ATLIKTI LT PATIKRĄ:

Struktūrinio posistemio pavadinimas ir sritis (infrastruktūros/ energijos posistemis)

Struktūrinio posistemio trumpas aprašymas (paskirtis, projektinių sprendinių apibūdinimas, naudojimo sąlygos)

Struktūrinio posistemio atnaujinimo/ patobulinimo projekto trumpas aprašymas (paskirtis, projektinių sprendinių apibūdinimas, naudojimo sąlygos) ir informacija apie atnaujinimo/ patobulinimo metu pakeistus pagrindinius parametrus**

Struktūrinio posistemio naudojimo vieta

Kita

LT PATIKROS ATLIKIMO APIMTIS***: □ PILNA □ NEIŠSPRĘSTI KLAUSIMAI IR (AR) SPECIFINIAI ATVEJAI.

PRIDEDAMŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS****

Prašymą pateikė _______________________________________________

(vardas, pavardė, parašas, data)

* Nereikalingą išbraukti.

** Pildoma tik tuo atveju, jei kreipiamasi dėl LT patikros atlikimo atnaujintam/ patobulintam struktūriniam posistemiui.

***Pažymėti LT patikros atlikimo apimtį (pilna – LT patikra atliekama visiems Posistemių techninių taisyklių sąraše nurodytiems parametrams (taikoma tuo atveju, jei Techninio sąveikumo specifikacija (toliau – TSS) nėra patvirtinta arba netaikoma struktūriniam posistemiui arba suteikta išlyga netaikyti TSS), neišspręsti klausimai ir (ar) specifiniai atvejai – LT patikra atliekama tik TSS nurodytiems neišspręstiems klausimams ir (ar) specifiniams atvejams (taikoma tuo atveju, jei TSS patvirtinta ir taikoma struktūriniam posistemiui, nesuteiktos išlygos netaikyti TSS, tačiau TSS yra neišspręstų klausimų ar specifinių atvejų).

****Dokumentų, kurie turi būti pateikti VGI, sąrašas nurodytas Aprašo 5 punkte.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

2 priedas

Valstybinei geležinkelio inspekcijai

prie Susisiekimo ministerijos

PRAŠYMAS

ATLIKTI LT PATIKROS PROCEDŪRĄ NAUJIEMS/ ATNAUJINTIEMS/ PATOBULINTIEMS/ KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE PRADĖTIEMS NAUDOTI* GELEŽINKELIŲ RIEDMENIMS, ATITINKANTIEMS/ NEATITINKANTIEMS* TECHNINIO SĄVEIKUMO SPECIFIKACIJŲ

20 ___ m. _______________  ___ d.

_________

(vieta)

PRAŠAU ATLIKTI LT PATIKROS PROCEDŪRĄ:

naujiems/ atnaujintiems/ patobulintiems/ kitoje valstybėje narėje pradėtiems naudoti* geležinkelių riedmenims, atitinkantiems/ neatitinkantiems* techninio sąveikumo specifikacijų.

INFORMACIJA APIE PAREIŠKĖJĄ:

Fizinio asmens vardas, pavardė/

juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma

Asmens kodas/ juridinio asmens kodas

Adresas/ juridinio asmens buveinės adresas

Tel. nr.

El. pašto adresas

Kita

INFORMACIJA APIE GELEŽINKELIŲ RIEDMENIS, KURIEMS PRAŠOMA ATLIKTI LT PATIKRĄ:

Geležinkelių riedmenų tipas (lokomotyvas/ specialusis riedmuo/ keleivinis vagonas/ prekinis vagonas), modelis, gamyklinis numeris, serija (nurodoma geležinkelių riedmenų serija, jei LT patikrą prašoma atlikti geležinkelių riedmenų serijai)

Geležinkelių riedmenų trumpas aprašymas (paskirtis, naudojimo sąlygos)

Geležinkelių riedmenų atnaujinimo ar patobulinimo projekto aprašymas (paskirtis, trumpas projektinių sprendinių apibūdinimas, naudojimo sąlygos) ir informacija apie atnaujinimo ar patobulinimo metu pakeistus pagrindinius parametrus**

Geležinkelių riedmenį naudojimo vieta

Kita

LT PATIKROS ATLIKIMO APIMTIS:*** □ PILNA □ NEIŠSPRĘSTI KLAUSIMAI IR SPECIFINIAI ATVEJAI.

PRIDEDAMŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS****

Prašymą pateikė _______________________________________________

(vardas, pavardė, parašas, data)

* Nereikalingą išbraukti.

** Pildoma tik tuo atveju, jei kreipiamasi dėl LT patikros atlikimo atnaujintam ar patobulintam struktūriniam posistemiui.

**** Pažymėti LT patikros atlikimo apimtį (pilna – LT patikra atliekama visiems Posistemių techninių taisyklių sąraše nurodytiems parametrams (taikoma tuo atveju, jei TSS nėra patvirtinta arba netaikoma geležinkelių riedmeniui arba suteikta išlyga netaikyti TSS), neišspręsti klausimai ir (ar) specifiniai atvejai – LT patikra atliekama tik TSS nurodytiems neišspręstiems klausimams ir (ar) specifiniams atvejams (taikoma tuo atveju, jei TSS patvirtinta ir taikoma geležinkelių riedmeniui, nesuteiktos išlygos netaikyti TSS, tačiau TSS yra neišspręstų klausimų ar specifinių atvejų).

****Dokumentų, kurie turi būti pateikti VGI sąrašas nurodytas Aprašo 5 punkte.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

3 priedas

Eil. Nr.	Infrastruktūros posistemio dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į infrastruktūros TSS*	Infrastruktūros posistemio dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus/ taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta infrastruktūros posistemio dalis/ pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų/ techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios infrastruktūros posistemio dalies/ pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams/ techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta/ neatlikta)	Naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje
1.	Inžinerinių statinių artumo gabaritas	4.2.3.1	_
2.	Atstumas tarp gretimų kelių ašių	4.2.3.2	_
3.	Didžiausi nuolydžiai	4.2.3.3	_
4.	Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys	4.2.3.4	_
5.	Mažiausias vertikaliosios kreivės spindulys	4.2.3.5	_
II. Kelio parametrai
6.	Nominalus vėžės plotis	4.2.4.1	_
7.	Išorinio bėgio pakyla	4.2.4.2	_
8.	Išorinio bėgio pakylos stygius	4.2.4.3	_
9.	Staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas	4.2.4.4	Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta (laiko funkcija mm/s)
10.	Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgių galvutės profilis	4.2.4.6	_
11.	Bėgio pokrypis	4.2.4.7	Bėgiai turi būti pakreipti į geležinkelių kelio vidinę pusę
12.	Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse	4.2.5.5***	_
13.	Kelio standumas	4.2.5.8***	_
III. Iešmai ir kryžmės
14.	Iešmų ir kryžmių konstrukcijos geometrija	4.2.5.1	_
15.	Slankiosios smailės kryžmių naudojimas	4.2.5.2	_
16.	Didžiausia bukosios kryžmės dalis be rato kreipiamųjų priemonių	4.2.5.3	_
17.	Blokavimo įtaisai	4.2.6.1***	_
IV. Kelio atsparumas taikomoms apkrovoms
18.	Kelio atsparumas vertikalioms apkrovoms	4.2.6.1	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti bent šių jėgų poveikį: 1) ašies apkrovą; 2) didžiausią dinaminę jėgą, kuria aširačio ratas veikia kelią; 3) didžiausią kvazistatinę rato poveikio jėgą, kuria aširatis veikia kelią
19.	Išilginis kelio atsparumas	4.2.6.2	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti išilginių jėgų, kurios sukuriamos stabdant, poveikį bei išilginius temperatūrinius įtempius
20.	Šoninis kelio atsparumas	4.2.6.3	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas išlaikyti bent: 1) didžiausią visuminę dinaminę šoninę jėgą, kuria aširatis veikia kelią; 2) kvazistatinę kreipiamąją jėgą, kuria aširatis veikia kelią
V. Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms
21.	Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.1	Naujai projektuojami tiltai privalo išlaikyti vertikalias, išcentrines, skersines, išilgines ir kt. apkrovas
22.	Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis	4.2.7.2	Sankasos turi būti projektuojamos taip, kad būtų tinkamos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal apkrovos modelius
23.	Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų inžinerinių statinių atsparumas kelio poveikiui	4.2.7.3	Projektavimo metu turi būti atsižvelgiama į traukinių sukeltą aerodinaminį poveikį naujiems inžineriniams statiniams
24.	Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.4	_
VI. Neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribos
25.	Neatidėliotinų lyginimo veiksmų riba	4.2.8.1	_
26.	Neatidėliotinų išilginio profilio taisymo veiksmų riba	4.2.8.2	_
27.	Neatidėliotinų kelio iškrypos taisymo veiksmų riba	4.2.8.3	_
28.	Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba	4.2.8.4	_
29.	Neatidėliotinų išorinio bėgio pakylos taisymo veiksmų riba	4.2.8.5	_
30.	Neatidėliotinų iešmų ir kryžmių taisymo veiksmų riba	4.2.8.6	_
VII. Peronai
31.	Naudingasis peronų ilgis	4.2.9.1	Peronų ilgis, skirtas keleiviams į traukinį įlaipinti/ išlaipinti
32.	Peronų aukštis	4.2.9.2	_
33.	Atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto	4.2.9.3	_
34.	Kelio išdėstymas išilgai perono	4.2.9.4	_
VIII. Sveikatos apsauga, sauga ir aplinka
35.	Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose	4.2.10.1	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 200 km/h traukinių greičiui
36.	Šoninio vėjo poveikis	4.2.10.2	_
37.	Balasto išjudinimas oro srautu	4.2.10.3	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 200 km/h traukinių greičiui
38.	Ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės	4.2.11.2***	_
IX. Eksploatavimo užtikrinimas
39.	Atstumo žymos	4.2.11.1	Nustato atkarpas, kuriose turi būti statomos atstumo žymos
X. Stacionarieji traukinių techninės priežiūros įrenginiai
40.	Tualetų nuotekų šalinimas	4.2.12.2	_
41.	Traukinių išorės valymo įrenginiai	4.2.12.3	_
42.	Vandens pripylimas	4.2.12.4	_
43.	Degalų pripylimas	4.2.12.5	_
44.	Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio	4.2.12.6	_
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas 1299/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacijos. **Jei posistemio dalis/ pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. įstaigos išduotus dokumentus. ***2011 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas 2011/275/ES dėl transeuropinės papratųjų geležinkelių sistemos posistemio Infrastruktūra techninės sąveikos specifikacijos.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

4 priedas

Eil. Nr.	Energijos posistemio dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į energijos TSS*	Energijos posistemio dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus/ taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta energijos posistemio dalis/ pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų/ techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios energijos posistemio dalies/ pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams/ techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta/ neatlikta)	Naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Energijos tiekimas
1.	Įtampa ir dažnis	4.2.3	_
2.	Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai	4.2.4	Didžiausia traukinio srovė ir vidutinė naudingoji įtampa
3.	Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas, esant trikdžiams tuneliuose	4.2.5	_
4.	Srovė traukiniui stovint (NS sistema)	4.2.6	_
5.	Rekuperacinis stabdymas	4.2.7	Sukauptos elektros perdavimas kitiems traukiniams
6.	Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės	4.2.8	_
7.	Harmonikos ir dinaminis poveikis traukos energijos tiekimo kintamosios srovės sistemoms	4.2.9	_
8.	Harmonikų generavimas elektros energijos tiekimo sistemoje	4.2.10	_
9.	Išorinis elektromagnetinis suderinamumas	4.2.11
10.	Aplinkos apsauga	4.2.12
II. Orinės kontaktinės linijos geometrija ir srovės ėmimo kokybė
11.	Orinės kontaktinės linijos geometrija	4.2.13	_
12.	Pantografo gabaritas	4.2.14	_
13.	Vidutinė pantografo prispaudimo jėga	4.2.15	_
14.	Srovės ėmimo dinaminės sąlygos ir kokybė	4.2.16
15.	Atstumas tarp pantografų	4.2.17
16.	Kontaktinio laido medžiaga	4.2.18	_
17.	Fazių atskyrimo sekcijos	4.2.19	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
18.	Sistemų atskyrimo sekcijos	4.2.20	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
* 2011 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas Nr. 2011/274 dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL 2011 L 126, p. 1) **Jei posistemio dalis/ pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

5 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į prekinių vagonų TSS*	Geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro dydis, t.y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus/ taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų/ techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios prekinio vagono dalies/ pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams/ techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta/ neatlikta)	Naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Konstrukcijos ir mechaninės dalys
1.	Galinė sankaba	4.2.2.1.1	Sukabinimo įtaisas, naudojamas dviem (arba keliems) riedmenų vienetams sujungti formuojant traukinį
2.	Vidinė sankaba	4.2.2.1.2	Riedmenų sukabinimo įtaisas, leidžiantis iš kelių atskirų riedmenų suformuoti vieną riedmenų vienetą (pvz., pastoviąją vagonų grupę arba traukinio sąstatą)
3.	Riedmenų vienetų atsparumas	4.2.2.2	Riedmenų vieneto kėbulo sandara, įrenginių priklausiniai, taip pat pakėlimo ir kėliklio vietos turi būti projektuojamos taip, kad esant apkrovoms kėbule neatsirastų ištrupų, didelės liekamosios deformacijos arba trūkių
4.	Riedmenų vienetų vientisumas	4.2.2.3	Riedmenų vienetai turi būti projektuojamas taip, kad nebūtų galima atsitiktinai pakeisti judamųjų dalių (įėjimo durų, brezento, dangčių, liukų ir t. t.), kuriomis uždaromos angos, padėties.
II. Gabaritai ir bėgių kelio sąveika
5.	Gabaritai	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
6.	Suderinamumas su leidžiamąja geležinkelių linijų apkrova	4.2.3.2	_
7.	Suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis	4.2.3.3	Riedmenų vienetas turi būti suderinamas su infrastruktūroje naudojamomis traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis
8.	Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.4	Suderinamumas su stacionaria įranga, matuojančia ašidėžės temperatūrą
9.	Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant bėgių sąsūka	4.2.3.5.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudaryta) turi būti suprojektuojamas (-i) taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas kelio sąsūka, pirmiausia atsižvelgiant į perėjimo nuo nuožulnaus kelio į lygų kelio ruožą ir susikertančių lygmenų skirtumus
10.	Dinaminės važiavimo savybės	4.2.3.5.2	Riedmens dinaminės savybės turi didelės įtakos apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, važiavimo saugai ir geležinkelio kelio apkrovai
11.	Vežimėlio rėmo konstrukcija	4.2.3.6.1	_
12.	Aširačių savybės	4.2.3.6.2	Aširačių mechaninės savybės leidžia užtikrinti saugų riedmenų judėjimą. Mechaninės savybės – tai: - surinkimo savybės; - mechaninio atsparumo ir nuovargio savybės. Ašies mechaninio atsparumo ir nuovargio savybių atitiktis pagrindžiama taikant standartų reikalavimus. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes
13.	Ratų savybės	4.2.3.6.3	Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes
14.	Ašių savybės	4.2.3.6.4	Ašies savybėmis užtikrinamas jėgų ir momento perdavimas
15.	Ašidėžė/ guoliai	4.2.3.6.5	Ašidėžė ir ritininis guolis projektuojami atsižvelgiant į mechaninio atsparumo ir nuovargio savybes
16.	Kintamojo pločio aširačiai	4.2.3.6.6	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su kintamojo pločio aširačiais, su perjungimo mechanizmu tarp europinės standartinio pločio vėžės ir kitokios vėžės. Naudojant aširačių perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies
17.	Važiuoklės, kurių aširačiai keičiami rankiniu būdu	4.2.3.6.7	Reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kurie važiuoti kitokio vėžės pločio keliu parengiami fiziškai pakeičiant aširačius. Riedmenų vienete įrengtas fiksavimo mechanizmas, kuriuo užtikrinama tinkama įvairios konfigūracijos riedmenų vieneto stabdžių įrangos padėtis, atsižvelgiant į projektinės eksploatavimo būklės riedmenų vienetui tenkantį dinaminį poveikį.
III. Stabdžiai
18.	Stabdymas. Saugos reikalavimai	4.2.4.2	_
19.	Stabdymas. Bendrieji funkciniai reikalavimai	4.2.4.3.1	Riedmenų vieneto stabdžių įrenginiais užtikrinamos stabdymo funkcijos, pavyzdžiui, stabdžio įjungimas ir atleidimas, gavus perduotą signalą
20.	Stabdymo savybės. Eksploatacinis stabdys	4.2.4.3.2.1	Traukinio arba riedmenų vieneto stabdžių savybėmis apibūdinama jo geba lėtėti. Šios savybės – tai stabdymo galios, skirtos traukinio arba riedmenų vieneto greičiui sumažinti iki nustatytų ribų, ir visų veiksnių, turinčių įtakos energijos, įskaitant traukinio pasipriešinimo, virsmui ir išsklaidymui, rezultatas
21.	Stabdymo savybės. Stovėjimo stabdys	4.2.4.3.2.2	Stovėjimo stabdys – tai stabdys, naudojamas stovintiems riedmenims apsaugoti nuo judėjimo tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į vietą, vėją, nuolydį ir riedmenų apkrovos būklę, iki bus apgalvotai išjungtas
22.	Stabdžiai. Šiluminis atsparumas	4.2.4.3.3	Stabdžių įrenginiai yra pajėgūs atlaikyti vieną staigųjį stabdymą nepraradę stabdymo savybių dėl šilumos arba mechaninio poveikio. Stabdymo galia, kurią riedmenų vienetas gali atlaikyti nepraradęs stabdymo savybių dėl neigiamo šilumos arba mechaninio poveikio, yra nustatoma ir išreiškiama pagal greitį ir stabdžių veikimo trukmę
23.	Stabdžiai. Apsauga nuo ratų slydimo	4.2.4.3.4	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti esamą sankybį, kontroliuojamai mažinant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip mažinant papildomą stabdymo kelią ir ratų sugadinimo tikimybę
IV. Aplinkos sąlygos ir sistemos apsauga
24.	Aplinkos sąlygos	4.5.2	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (aukštis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.) Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį
25.	Priešgaisrinė sauga. Bendrieji reikalavimai	4.2.6.1	Būtina nustatyti visus reikšmingus galimus riedmenų vieneto gaisro šaltinius (didelės rizikos sudedamąsias dalis). Riedmenų vieneto projekto priešgaisrinės saugos aspektais siekiama: — neleisti, kad gaisras kiltų, — apriboti poveikį, jei gaisras kiltų
26.	Priešgaisrinė sauga. Užtvaros	4.2.6.1.2.1	Nustatomi reikalavimai užtvaroms, kurios dalina riedmenį į kelias dalis ir gaisro atveju stabdo ugnies plitimą
27.	Priešgaisrinė sauga. Medžiagos	4.2.6.1.2.2	Nuolatinės riedmenų vieneto medžiagos turi būti riboto liepsnumo ir trukdyti liepsnai plisti
28.	Priešgaisrinė sauga. Kabeliai	4.2.6.1.2.3	Elektros kabeliai pasirenkami ir įrengiami atsižvelgiant į jų degimo savybes
29.	Priešgaisrinė sauga. Degieji skysčiai	4.2.6.1.2.4	Riedmenų vienete turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
30.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus	4.2.6.2	Pliusinė varža tarp riedmens kėbulo ir važiuojamojo bėgio turi būti tokia maža, kad tarp jų neatsirastų pavojinga įtampa. Elektros instaliacija turi būti projektuojama taip, kad žmonės būtų apsaugoti nuo elektros smūgio
31.	Galinių ženklų tvirtinamieji įtaisai	4.2.6.3	Visų riedmenų vienetų, prie kurių numatyta tvirtinti galinį ženklą, gale įrengiami du įtaisai vienodame aukštyje
*2013 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas 2013/321 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Riedmenys. Prekiniai vagonai“ techninės sąveikos specifikacijos. **Jei posistemio dalis/ pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

6 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į lokomotyvų ir keleivinių vagonų TSS*	Geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro dydis, t.y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus/ taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras        (prašome nurodyti standartų/ techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios geležinkelių riedmens dalies/ pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams/ techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta/ neatlikta)	Naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Konstrukcijos ir mechaninės dalys
1.	Vidinė sankaba	4.2.2.2.2	Riedmenų sukabinimo įtaisas, leidžiantis iš kelių atskirų riedmenų suformuoti vieną riedmenų vienetą (pvz., pastoviąją vagonų grupę arba traukinio sąstatą)
2.	Galinė sankaba	4.2.2.2.3	Sukabinimo įtaisas, naudojamas dviem (arba keliems) riedmenų vienetams sujungti formuojant traukinį
3.	Avarinio sukabinimo įtaisas	4.2.2.2.4	Sukabinimo įtaisas, leidžiantis atlikti riedmenų vieneto gelbėjimo darbus naudojant gelbėjimo motorvežį su standartine rankine sankaba, kai riedmenų vienete, kurio gelbėjimo darbus reikia atlikti, sumontuota kitokia sukabinimo sistema arba kai sukabinimo sistema nesumontuota
4.	Prieiga traukinio brigados nariams atlikti sukabinimą ir (arba) atkabinimą	4.2.2.2.5	Jei riedmenyje įrengta rankinio sukabinimo sistema, tai sukabinimo sistema turi atitikti "Berno stačiakampio" reikalavimus (riedmenų vienetai projektuojami taip, kad darbuotojams sukabinimo ir atkabinimo metu arba atliekant gelbėjimo darbus negrėstų pernelyg didelis pavojus)
5.	Keleivinių vagonų perėjos	4.2.2.3	Jeigu įrengtos perėjos, kuriomis keleiviai pereina iš vieno vagono į kitą (arba iš vieno traukinio sąstato į kitą), jose keleiviams neturi grėsti pernelyg didelis pavojus. Jeigu numatyta galimybė riedmenį eksploatuoti neprijungus perėjos, turi būti įmanoma užtikrinti, kad keleiviai nepatektų į perėją
6.	Riedmenų konstrukcijos tvirtumas	4.2.2.4	Riedmenų kėbulo statinis ir dinaminis tvirtumas (nuovargis)
7.	Pasyvioji sauga	4.2.2.5	Pasyviosios saugos tikslas – papildyti aktyviąją saugą, kai visos kitos priemonės nepadeda. Šiuo tikslu riedmenų mechaninė konstrukcija padeda užtikrinti keleivių saugą susidūrimo atveju šiomis priemonėmis: · ribojant lėtėjimą; · išlaikant saugią erdvę ir konstrukcinį keleivių užimamų vietų vientisumą; · sumažinant užvažiavimo ant žemos kliūties riziką; · sumažinant nuvažiavimo nuo bėgių riziką; · ribojant susidūrimo su geležinkelio kelio kliūtimi padarinius. Šis reikalavimas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus riedmenų vienetus, kurie nėra skirti keleiviams arba traukinio brigados nariams vežti, kai riedmenų vienetas eksploatuojamas, ir išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
8.	Kėlimas keltuvu ir kėlimas kėlikliu	4.2.2.6	Kiekvieną riedmenį, kuris yra sudedamoji riedmenų vieneto dalis, turi būti galima saugiai pakelti keltuvu arba kėlikliais, kad būtų galima atlikti atstatymo (nuriedėjimo nuo bėgių arba kitokios avarijos ar įvykio atveju) arba techninės priežiūros darbus. Šiam tikslui įrengiami specialūs pažymėti kėlimo keltuvu ir (arba) kėlikliu taškai.
9.	Įtaisų tvirtinimas prie riedmenų kėbulo konstrukcijos	4.2.2.7	Siekiant sušvelninti avarijų padarinius, stacionarūs įtaisai, įskaitant sumontuotus keleivių zonose, pritvirtinami prie riedmens kėbulo konstrukcijos taip, kad šie stacionarūs įtaisai neatsikabintų ir nekeltų keleivių sužalojimo rizikos arba kad riedmenys nenuriedėtų nuo bėgių
10.	Traukinio brigados nariams ir kroviniams skirtos durys	4.2.2.8	_
11.	Mechaninės stiklo (išskyrus priekinį) savybės	4.2.2.9	Jeigu įstiklinimui (įskaitant veidrodžius) naudojamas stiklas, jis turi būti sluoksninis arba grūdintas ir atitikti reikiamą nacionalinį arba tarptautinį kokybės ir naudojimo srities standartą, taip sumažinant pavojų, kad sudužus stiklui bus sužaloti keleiviai ar traukinio brigados nariai
12.	Apkrovos sąlygos ir svertinė masė	4.2.2.10	Turi būti nustatomos tokios apkrovos sąlygos: - projektinė masė, kai naudingoji apkrova neįprasta; - projektinė masė, kai naudingoji apkrova įprasta; - projektinė eksploatacinė masė. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikiama tokia su kiekviena pirmiau apibrėžta apkrovos sąlyga susijusi informacija: - bendroji riedmens masė (kiekvieno riedmenų vienetą sudarančio riedmens); - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai); - ratui tenkanti masė (kiekvienam ratui). Apkrovos sąlyga „projektinė eksploatacinė masė“ vertinama pasveriant riedmenį. Kitas apkrovos sąlygos gali būti nustatytos skaičiuojant
II. Geležinkelio kelio ir riedmens sąveika ir gabaritai
13.	Gabaritas	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
14.	Ašies apkrova	4.2.3.2.1	Ašies apkrova yra riedmenų vieneto ir infrastruktūros sąsaja. Techniniuose dokumentuose turi būti nurodyta: - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai) pagal tris apkrovos sąlygas (12 punktas); - ašių išdėstymas riedmenų vienete (atstumai tarp ašių); - riedmenų vieneto ilgis; - didžiausias projektinis greitis
15.	Rato apkrova	4.2.3.2.2	Santykinis ašiai tenkantis ratų apkrovos skirtumas įvertinamas matuojant ratų apkrovą, atsižvelgiant į apkrovos sąlygą „projektinė eksploatacinė masė“
16.	Riedmenų parametrai, turintys įtakos paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui	4.2.3.3.1	Riedmens ir signalizacijos, kontrolės bei eismo valdymo posistemio sąsaja (aširačių varža, riedmens geometrinės savybės, riedmens konstrukcija, izoliacinės emisijos, elektromagnetinis suderinamumas ir kt.)
17.	Ašies guolio būklės stebėjimas	4.2.3.3.2	Suderinamumas su stacionaria įranga, matuojančia ašidėžės temperatūrą
18.	Apsauga nuo nuvažiavimo nuo bėgių važiuojant kelio sąsūka	4.2.3.4.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudaryta) turi būti suprojektuojamas (-i) taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas kelio sąsūka, pirmiausia atsižvelgiant į perėjimo nuo nuožulnaus kelio į lygų kelio ruožą ir susikertančių lygmenų skirtumus
19.	Važiavimo dinaminės savybės	4.2.3.4.2	Riedmens dinaminės savybės turi didelės įtakos apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, važiavimo saugai ir geležinkelio kelio apkrovai.
20.	Važiavimo saugos ribinės vertės	4.2.3.4.2.1	Ribinės šoninio pagreičio ir ribinės pakrypimo reikšmės
21.	Geležinkelio kelio apkrovos ribinės vertės	4.2.3.4.2.2	Jėgos, kuriomis riedmuo veikia kelią
22.	Lygiavertis kūgiškumas	4.2.3.4.3	Projektinis riedmenų vieneto greičio ir lygiaverčio kūgiškumo verčių intervalas
23.	Naujų ratų profilių projektinės vertės	4.2.3.4.3.1	Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių. Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, kad nebūtų viršyta nustatyta ribinė lygiaverčio kūgiškumo vertė
24.	Aširačio lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės	4.2.3.4.3.2	Norint kontroliuoti riedmens važiavimo stabilumą, būtina kontroliuoti eksploatacines lygiaverčio kūgiškumo vertes. Suderinamo riedmens aširačių kūgiškumo privalomos eksploatacinės vertės nustatomos kartu su privalomomis geležinkelio kelio kūgiškumo eksploatacinėmis vertėmis
25.	Vežimėlio rėmo konstrukcijos projektas	4.2.3.5.1	Vežimėlio rėmo konstrukcijos, visos pritaisytos įrangos ir kėbulo bei vežimėlio jungties vientisumas turi būti patvirtinamas taikant metodus, nurodytus standartuose
26.	Aširačių mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.1	Aširačių mechaninės savybės leidžia užtikrinti saugų riedmenų judėjimą. Mechaninės savybės – tai: - surinkimo savybės; - mechaninio atsparumo ir nuovargio savybės. Ašies mechaninio atsparumo ir nuovargio savybių atitiktis pagrindžiama taikant standartų reikalavimus. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes. Pagamintoms ašims tikrinama medžiagos atsparumas tempimui, smūgiams, paviršiaus vientisumas, medžiagos savybės ir medžiagos švarumas
27.	Ratų mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.2	Ratų savybės užtikrina saugų riedmens judėjimą ir padeda nukreipti riedmenį. Rato mechaninės savybės patvirtinamos mechaninio tvirtumo skaičiavimais, atsižvelgiant į tris apkrovos sąlygas: - važiavimas tiesiu geležinkelio keliu (aširatis centrinėje padėtyje); - važiavimas kreive (antbriaunis prispaustas prie bėgio); -geležinkelio kelio sandūrų bei pervažų įveikimas (vidinis antbriaunio paviršius prispaustas prie bėgio). Jeigu ratas naudojamas stabdyti riedmenų vienetą trinkelėmis, veikiančiomis rato važiuojamąjį paviršių, turi būti įrodomos termomechaninės rato savybės, atsižvelgiant į didžiausią numatytą stabdymo energiją. Pagaminti ratai tikrinami tikrinant rato medžiagos atsparumą tempimui, važiuojamojo paviršiaus patvarumą, atsparumą skilimui ir smūgiams, medžiagos savybes ir medžiagos švarumą. Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
28.	Kintamojo pločio aširačiai	4.2.3.5.2.3	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su kintamojo pločio aširačiais, su perjungimo mechanizmu tarp europinės standartinio pločio vėžės ir kitokios vėžės. Naudojant aširačių perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies.
29.	Mažiausias kreivės spindulys	4.2.3.6	Mažiausias riedmens įveikiamas kreivės spindulys
30.	Apsauginės užtvaros	4.2.3.7	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su mašinisto kabina. Ratai apsaugomi nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti ant bėgių esantys nedideli daiktai. Šio reikalavimo laikymąsi galima užtikrinti priešais ratus, sumontuotus ant priekinės ašies, įrengiant apsaugines užtvaras
III. Stabdymas
31.	Stabdymas. Funkciniai reikalavimai	4.2.4.2.1	Funkciniai reikalavimai stabdymo sistemai. Stabdžių sistemos darbo režimai, jų charakteristikos ir kt.
32.	Stabdymas. Saugos reikalavimai	4.2.4.2.2	Funkciniai reikalavimai padedantys užtikrinti saugų stabdžių sistemos veikimą. Stabdžių sistemos atsparumas gedimams, saugos priemonės gedimų atveju ir kt.
33.	Stabdžių sistemos tipas	4.2.4.3	Reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti techninį įvairios kilmės traukinį sudarančių riedmenų stabdymo funkcijų suderinamumą
34.	Staigiojo stabdymo komanda	4.2.4.4.1	Staigiojo stabdymo valdymo įranga ir staigiojo stabdymo parametrai
35.	Įprastinio stabdymo komanda	4.2.4.4.2	Įprastinio stabdymo valdymo įranga ir veikimo parametrai. Įprastinio stabdymo funkcija leidžia mašinistui nustatyti stabdymo jėgą (ją didinant arba mažinant) mažiausios ir didžiausios verčių intervale, ir taip kontroliuoti traukinio greitį
36.	Tiesioginio stabdymo komanda	4.2.4.4.3	Tiesioginio stabdymo valdymo įranga, ir kiti parametrai.. Tiesioginio stabdymo sistema leidžia panaudoti stabdymo jėgą tik reikiamoje (-ose) riedmenų vienete (-uose), nenaudojant stabdžių kitame (-uose) traukinio riedmenų vienete (-uose).
37.	Dinaminio stabdymo komanda	4.2.4.4.4	Reikalavimai dinaminio (įskaitant rekuperacinę funkciją) stabdymo valdymui ir veikimo parametrams
38.	Stovėjimo stabdžių įjungimo komanda	4.2.4.4.5	Funkciniai reikalavimai stovėjimo stabdžiui
39.	Stabdymo savybės. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.5.1	Riedmenų vieneto (traukinio sąstato arba riedmens) stabdymo savybės (lėtėjimas = F (greitis) ir lygiavertė atsako trukmė). Nustatomos atliekant skaičiavimus
40.	Staigusis stabdymas	4.2.4.5.2	Staigiojo stabdymo atsako trukmė ir lėtėjimo trukmė
41.	Įprastinis stabdymas	4.2.4.5.3	Įprastinio stabdymo lėtėjimo ir įprastinio stabdymo pajėgumas bei jo apribojimai
42.	Su šilumine talpa susiję skaičiavimai	4.2.4.5.4	Stabdžių sistemos stabdymo metu atsiradusios šiluminės energijos absorbavimo geba. Parametras skirtas užtikrinti, kad ilgo stabdymo metu stabdžiai perkaitę neprarastų funkcionalumo
43.	Stovėjimo stabdys	4.2.4.5.5	Riedmens stovėjimo stabdžio eksploatacinės savybės
44.	Rato sankybio su bėgiu profilio ribinės vertės	4.2.4.6.1	Riedmenų vieneto stabdžių sistema turi būti suprojektuojama taip, kad įprastinio stabdžio savybės (be dinaminio stabdžio) ir staigiojo stabdymo stabdžio savybės neviršytų  rato sankybio su bėgiu
45.	Apsaugos nuo ratų slydimo sistema	4.2.4.6.2	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti esamą sankybį, kontroliuojamai mažinant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip mažinant papildomą stabdymo kelią ir ratų sugadinimo tikimybę
46.	Dinaminis stabdys. Su traukos sistema susijusios stabdžių sistemos	4.2.4.7	Reikalavimai dinaminio stabdymo (sistemos, kurių stabdymo veikimas susijęs su traukos sistema) sistemoms
47.	Nuo sankybio  nepriklausoma stabdžių sistema. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.8.1	Reikalavimai stabdymo sistemoms, kurios stabdymo metu veikia bėgį, bet nepriklauso nuo ratų ir bėgio sukibimo. Stabdžių sistemos, galinčios išvystyti bėgius veikiančią stabdymo jėgą ir nepriklausomos nuo rato sankybio su bėgiu, leidžia užtikrinti papildomas stabdymo savybes, kai privalomos savybės yra geresnės už savybes, atitinkančias esamo ratų ir bėgio sankybio ribinę vertę
48.	Magnetinis bėginis stabdys	4.2.4.8.2	Reikalavimai magnetinio bėginio stabdymo sistemai
49.	Sūkurinių srovių bėginis stabdys	4.2.4.8.3	Reikalavimai sūkurinių srovių bėginio stabdymo sistemai
50.	Stabdžių būsenos ir trikties signalizavimas	4.2.4.9	Reikalavimai įrangai, kuri perduoda traukinio brigadai informacją apie stabdžių sistemos veikimo parametrus
51.	Stabdžiams taikomi reikalavimai, susiję su gelbėjimo darbais	4.2.4.10	Visuose stabdžiuose (staigiojo stabdymo, įprastiniuose, stovėjimo) sumontuojami įtaisai, leidžiantys stabdžius išjungti ir atjungti. Šie įtaisai pasiekiami ir veikia, kai traukinys arba riedmuo yra su varikliu, be variklio arba stovi vietoje nenaudodamas (-a) transporto priemonėje sukauptos energijos.
IV. Su keleiviais susijusios nuostatos
52.	Sanitarinės sistemos	4.2.5.1	Reikalavimai riedmenyse įrengtoms sanitarinėms sistemoms (geriamajam vandeniui, ant geležinkelių kelių išleidžiamoms medžiagoms ir kt.)
53.	Garsinio ryšio sistema	4.2.5.2	Reikalavimai keleivių garsinio informavimo sistemoms (sistemos skirtos traukinio brigados nariams kreiptis į keleivius, palaikyti ryšį su dispečeriu, tarp traukinio brigados narių)
54.	Saugos nurodymai keleiviams. Ženklai	4.2.5.3	Keleiviams nurodoma, kaip naudotis avariniais išėjimais, kaip įjungti keleivių pavojaus signalą, kokios keleiviams skirtos durys yra užrakintos ir nenaudojamos ir t. t.
55.	Keleiviams skirti ryšio įtaisai	4.2.5.4	Riedmenų vienetuose, skirtuose eksploatuoti be traukinio brigados narių (išskyrus mašinistą), sumontuojamas pagalbos iškvietimo įrenginys, kuriuo keleiviai ypatingu atveju galėtų susiekti su mašinistu
56.	Išorinės durys. Įėjimas į riedmenis ir išėjimas iš jų	4.2.5.5	Keleiviams įlipti skirtų išorinių durų valdymas yra saugos funkcija. Nurodytame punkte išdėstyti funkciniai reikalavimai yra būtini reikiamam saugos lygiui užtikrinti
57.	Išorinės durys. Sistemos konstrukcija	4.2.5.6	Taikoma tuo atveju, jeigu riedmenų vienete įrengtos durys, skirtos keleiviams įlipti į traukinį arba iš jo išlipti
58.	Perėjimo iš vienos sekcijos į kitą durys	4.2.5.7	Jeigu vagonų arba riedmenų vienetų galuose yra įrengtos perėjimo iš vienos riedmenų vieneto į kitą durys, jose sumontuojamas įtaisas, suteikiantys galimybę jas užrakinti
59.	Patalpų oro kokybė	4.2.5.8	Įprastu eksploatavimo režimu oro, tiekiamo į riedmenų, kuriais važiuoja keleiviai ir (arba) traukinio brigados nariai, kiekis ir kokybė turi būti tokie, kad keleivių arba traukinio brigados narių sveikatai nekiltų rizikos, didesnės už tą, kuri kyla dėl aplinkos oro kokybės
60.	Kėbulo šoniniai langai	4.2.5.9	Jeigu keleiviai gali atidaryti kėbulo šoninius langus ir jeigu traukinio brigados nariai negali jų užrakinti, atviros angos turi būti tokio dydžio, kad per jas nebūtų galima perduoti 10 cm skersmens rutulio pavidalo daikto
V. Aplinkos sąlygos ir aerodinaminis poveikis
61.	Aplinkos sąlygos	4.2.6.1	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (auktis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.) Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį.
62.	Sūkurinių oro srovių poveikis ant platformos esantiems keleiviams	4.2.6.2.1	Pravažiuojant traukiniui susidaro netolygi oro banga, kuriai būdingas kintamas slėgis ir sklidimo greitis. Tokia slėgio ir sklidimo greičio kaita veikia šalia geležinkelio kelio esančius asmenis, daiktus ir pastatus; jie taip pat veikia riedmenį. Bendras traukinio ir oro greičio poveikis sukelia momentinę aerodinaminę bangą, kuri gali turėti įtakos riedmens stabilumui. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
63.	Traukinio priekinės dalies sukelti slėgio pokyčiai	4.2.6.2.2	Prasilenkiant dviem traukiniams, susidaro aerodinaminė apkrova, veikianti juos abu. Reikalavimas taikomas traukinio priekinės dalies atviroje erdvėje sukeliamiems oro slėgio pokyčiams, suteikia galimybę nustatyti ribinę aerodinaminę apkrovą, susidarančią prasilenkiant dviem traukiniams ir įvertintiną projektuojant riedmenis. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
64.	Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose	4.2.6.2.3	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 200 km/h
65.	Šoninis vėjas	4.2.6.2.4	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 140 km/h
66.	Aerodinaminis poveikis balastuotam geležinkelio keliui	4.2.6.2.5	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 190 km/h
VI. Išoriniai žibintai ir vaizdino bei garsinio įspėjimo įrenginiai
67.	Priekiniai žibintai	4.2.7.1.1	Priekiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
68.	Gabaritiniai žibintai	4.2.7.1.2	Gabaritiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
69.	Užpakaliniai žibintai	4.2.7.1.3	Užpakaliniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
70.	Lempų valdikliai	4.2.7.1.4	Įprastai vairuodamas traukinį mašinistas gali reguliuoti priekinius, gabaritinius ir užpakalinius žibintus; šis valdymas gal būti užtikrinamas atskira komanda arba komandų deriniu
71.	Įspėjamojo garso signalo įtaisas. Bendrieji reikalavimai	4.2.7.2.1	Traukiniuose sumontuojami įspėjamojo garso signalo įtaisai traukinių garsiniam signalui perduoti
72.	Įspėjamojo garso signalo garso slėgio lygiai	4.2.7.2.2	Įspėjamojo garsi sugnalo ribiniai slėgio lygiai dB (garsumas), tonai
73.	Apsauga	4.2.7.2.3	Įspėjamojo garso signalo įtaisai ir jų valdymo sistemos, jeigu tai įmanoma, turi būti suprojektuojamos arba apsaugomos taip, kad jų veikimas nenutrūktų dėl ore esančių objektų, pvz., nuolaužų, dulkių, sniego, krušos arba paukščių, poveikio
74.	Įspėjamojo garso signalo įtaiso valdikliai	4.2.7.2.4	Įspėjamojo signalo įtaiso valdiklių išdėstymas
VII. Traukos ir elektros įrangos
75.	Traukos savybės	4.2.8.1	Traukinio traukos sistemos paskirtis – užtikrinti galimybę eksploatuoti traukinį įvairiu greičiu, įskaitant didžiausią eksploatacinį greitį. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos traukos savybėms, yra traukos galia, traukinio sudėtis ir masė, sankybis, geležinkelio kelio nuolydis ir pasipriešinimas traukinio judėjimui. Didžiausias eksploatacinis greitis, traukos jėgos funkcija ir pasipriešinimas judėjimui yra riedmenų vieneto pridėtiniai parametrai, kuriuos reikia nustatyti norint sudaryti tvarkaraštį, pagal kurį traukinys galėtų būti įtrauktas į tam tikros geležinkelio linijos bendrąją eismo sistemą ir kurie įrašomi į to riedmenų vieneto techninius dokumentus.
76.	Elektros energijos tiekimas	4.2.8.2; 4.2.8.2.1 iki 4.2.8.2.9	Elektrinio riedmens pagrindiniai parametrai susiję su energijos tiekimu ir sąnaudomis. Įtampa, srovės tipas, dažnis, galia, galios faktorius, stipriausia srovė, energijos sąnaudų matavimo funkcija ,reikalavimai susiję su pantografu ir kontaktiniu intarpu bei kt. parametrai. Taikoma tik elektriniams riedmenų vienetams.
77.	Traukinio elektrinės apsaugos priemonės	4.2.8.2.10	Elektriniai riedmenų vienetai turi būti apsaugomi nuo vidinio trumpojo jungimo (riedmenų vieneto viduje). Pagrindinis srovės išjungiklis sumontuojamas tokioje vietoje, kad apsaugotų riedmenų vienete sumontuotas aukštos įtampos grandines, įskaitant aukštos įtampos jungtis tarp riedmenų. Pantografas, pagrindinis srovės išjungiklis ir aukštos įtampos jungtis tarp jų yra tame pačiame riedmenyje
78.	Dyzelinės ir kitos šiluminės traukos sistemos	4.2.8.3	Reikalavimai dyzelinių ir kitokio tipo vidaus degimo variklių teršalų išmetimui
79.	Apsauga nuo elektros pavojų	4.2.8.4	Riedmuo ir jo elektrinės srovę naudojančios sudedamosios dalys turi būti suprojektuojamos taip, kad įprastai eksploatuojant arba įrangos gedimo atveju būtų išvengta traukinio brigados narių ir keleivių tyčinio arba netyčinio (tiesioginio arba netiesioginio) sąlyčio su jomis
VIII. Kabina ir valdymas
80.	Mašinisto kabina. Bendrieji reikalavimai	4.2.9.1.1	Mašinisto kabina turi būti suprojektuojama taip, kad traukinį galėtų valdyti vienas mašinistas. Didžiausias mašinisto kabinoje leidžiamas triukšmo lygis nurodytas triukšmo TSS
81.	Įėjimas ir išėjimas	4.2.9.1.2	Reikalavimai mašinisto kabinos įėjimui ir išėjimui. Išorinėms ir vidinėms durims, jų matmenims, užrakinimo galimybei. Reikalavimai laipteliams ir turėklams, kurie reikalingi pasiekti kabinos duris
82.	Išorės matomumas	4.2.9.1.3	Reikalavimai kelio ir signalų matomumui iš mašinisto darbinės padėties
83.	Vidaus planas	4.2.9.1.4	Numatant vidaus planą reikia atsižvelgti į mašinisto antropometrinius duomenis
84.	Mašinisto sėdynė	4.2.9.1.5	Mašinisto sėdynė suprojektuojama taip, kad joje sėdėdamas mašinistas galėtų atlikti visas įprastas traukinio valdymo funkcijas, atsižvelgiant į antropometrinius duomenis
85.	Mašinisto pultas. Ergonominės savybės	4.2.9.1.6	Mašinisto pultas, naudojama įranga ir valdikliai turi būti sumontuojami taip, kad mašinistas, įprastai vairuodamas traukinį, galėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną ir kad nebūtų kliudoma jam laisvai judėti, atsižvelgiant į mašinisto antropometrinius duomenis
86.	Mikroklimato reguliavimas ir oro kokybė	4.2.9.1.7	Reikalavimai keliami kabinos mikoklimatui (oro grynumo, oro srovių)
87.	Vidaus apšvietimas	4.2.9.1.8	Kabinos vidaus apšvieta, apšvietimo valdymas, šviesos spalva
88.	Priekinis stiklas. Mechaninės savybės	4.2.9.2.1	Priekinio stiklo mechaninis tvirtumas, stiklo, jo įtvirtinimo ir su ja susijusios įrangos išdėstymas
89.	Priekinis stiklas. Optinės savybės	4.2.9.2.2	Priekinio stiklo optinės savybės, neleidžiančios iškraipyti vaizdo formos ir spalvų
90.	Priekinis stiklas. Įranga	4.2.9.2.3	Priekinis stiklas turi turėti mašinisto valdomas ledo ir rasos pašalinimo, taip pat išorines nuvalymo priemones. Priekinio stiklo valymo įtaisų vieta, tipas ir kokybė turi būti tokie, kad mašinistui būtų sudaryta galimybė aiškiai matyti išorės vaizdą beveik visomis oro ir eksploatavimo sąlygomis ir kad šie įtaisai netrukdytų mašinistui matyti išorės vaizdo. Įrengiama apsauga nuo saulės, kuri nuleista netrukdytų mašinistui matyti išorinių ženklų, signalų ir kitos vaizdinės informacijos
91.	Mašinisto veiklos priežiūros funkcija	4.2.9.3.1	Mašinisto kabinoje turi būti įrengiama priemonė mašinisto veiklai stebėti ir traukiniui automatiškai sustabdyti, nustačius mašinisto veiklos stoką
92.	Greičio rodmenys	4.2.9.3.2	Greičio matavimo įrangos veikimas
93.	Mašinisto vaizduoklis ir ekranai	4.2.9.3.3	Funkciniai reikalavimai, susiję su informacija ir komandomis, numatytomis mašinisto kabinoje
94.	Valdikliai ir rodytuvai	4.2.9.3.4	Funkciniai reikalavimai kartu su kitais reikalavimais, taikytinais konkrečiai funkcijai, nustatyti punkte, kuriame aprašoma atitinkama funkcija
95.	Ženklinimas	4.2.9.3.5	Reikalavimai mašinisto kabinoje pateikiamai informacijai (didžiausiam greičiui, registracijos numeriui, avariniam išėjimui ir kt.)
96.	Nuotolinio valdymo funkcija	4.2.9.3.6	Jeigu per krovininių traukinių manevravimo operacijas riedmenų vienetui valdyti iš dispečerinės numatyta nuotolinio valdymo radijo bangomis funkcija, ji turi būti suprojektuojama taip, kad leistų mašinistui traukinio judėjimą valdyti saugiai ir išvengti klaidų
97.	Transporto priemonėje turimi įrankiai ir kilnojamoji įranga	4.2.9.4	Mašinisto kabinoje arba šalia jos turi būti paliekama vietos priemonėms, kurios reikalingos mašinistui avarinėmis aplinkybėmis (nešiojamam žibintui, gesintuvui, ratstabdžiams ir kt.)
98.	Traukinio brigados narių reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos	4.2.9.5	Traukinio brigados narių reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos ir reikalavimai taikomi joms
99.	Registravimo įtaisas	4.2.9.6	Registravimo įtaise kaupiama informacija apie traukinio judėjimo greitį ir kitus parametrus, kurie gali būti naudojami eismo įvykių tyrime ir kt.
IX. Gaisrinė sauga ir evakuacija
100.	Gaisrinė sauga. Reikalavimai medžiagoms	4.2.10.2	Riedmenys, kuriuos ketinama naudoti TEN tinkle, turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrinta keleivių ir riedmenyse esančių darbuotojų apsauga kilus pavojui. Keliami reikalavimai medžiagoms iš kurių gaminamas riedmuo
101.	Specialiosios degiesiems skysčiams taikomos priemonės	4.2.10.3	Geležinkelių riedmenyse turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
102.	Keleivių evakavimas	4.2.10.4	Nustatomi reikalavimai praėjimo takams ir avariniams išėjimams
103.	Gaisrinės užtvaros	4.2.10.5	Nustatomi reikalavimai užtvaroms, kurios dalina riedmenį į kelias dalis ir gaisro atveju stabdo ugnies plitimą
X. Paranga
104.	Traukinių išorės valymas	4.2.11.2	Reikalavimai traukinio priekinio stiklo rankinio nuvalymo galimybei ir galimybei riedmeniui važiuoti nedideliu greičiu plovyklose
105.	Tualeto nuotekų šalinimo sistema	4.2.11.3	Taikoma riedmenų vienetams su sandariomis laikymo sistemomis. Tualetų išleidžiamoji sistema turi būti suprojektuota taip, kad sandarius tualetus (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį) galima būtų ištuštinti pakankamais laiko tarpais, kad ištuštinimo operaciją galima būtų atlikti paskirtuose depuose pagal tvarkaraštį
106.	Vandens pildymo įranga	4.2.11.4	aikoma visiems riedmenų vienetams su vandens čiaupais. Reikalavimai įrangai, kuri įtakoja vandens kokybę
107.	Vandens pildymo sąsaja	4.2.11.5	eigu riedmenų vienete yra elektros energijos šaltinis, skirtas naudoti stovint atsarginiame kelyje, jis turi būti suderinamas bent su viena iš šių elektros energijos tiekimo sistemų
108.	Specialieji traukinių statymo į atsarginį kelią reikalavimai	4.2.11.6	_
109.	Degalų pylimo įranga	4.2.11.7	Reikalavimai taikomi degalų įpylimo tūtai riedmenyje
XI. Naudojimo ir techninės priežiūros dokumentai
110.	Bendrieji dokumentai	4.2.12.2	_
111.	Su technine priežiūra susiję dokumentai	4.2.12.3	_
112.	Eksploatavimo dokumentai	4.2.12.4	_
113.	Kėlimo schema ir nurodymai	4.2.12.5	_
114.	Gelbėjimo darbų aprašymai	4.2.12.6	_
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas 2014/1302 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos. **Jei posistemio dalis/ pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

7 priedas

Eil. Nr.	Infrastruktūros posistemio dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į infrastruktūros TSS*	Infrastruktūros posistemio dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus suprojektuota, pagaminta ir įrengta infrastruktūros posistemio dalis/ pagrindinis parametras. Atitiktį įrodantys dokumentai (techninių taisyklių pavadinimai ir atitiktį įrodantys dokumentai)	Atitinka/ neatitinka	Pastabos/ naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje
1.	Inžinerinių statinių artumo gabaritas	4.2.3.1	_
2.	Atstumas tarp gretimų kelių ašių	4.2.3.2	_
3.	Didžiausi nuolydžiai	4.2.3.3	_
4.	Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys	4.2.3.4	_
5.	Mažiausias vertikaliosios kreivės spindulys	4.2.3.5	_
II. Kelio parametrai
6.	Nominalus vėžės plotis	4.2.4.1	_
7.	Išorinio bėgio pakyla	4.2.4.2	_
8.	Išorinio bėgio pakylos stygius	4.2.4.3	_
9.	Staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas	4.2.4.4	Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta (laiko funkcija mm/s)
10.	Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgių galvutės profilis	4.2.4.6	_
11.	Bėgio pokrypis	4.2.4.7	Bėgiai turi būti pakreipti į geležinkelių kelio vidinę pusę
12.	Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse	4.2.5.5***	_
13.	Kelio standumas	4.2.5.8***	_
III. Iešmai ir kryžmės
14.	Iešmų ir kryžmių konstrukcijos geometrija	4.2.5.1	_
15.	Slankiosios smailės kryžmių naudojimas	4.2.5.2	_
16.	Didžiausia bukosios kryžmės dalis be rato kreipiamųjų priemonių	4.2.5.3	_
17.	Blokavimo įtaisai	4.2.6.1***	_
IV. Kelio atsparumas taikomoms apkrovoms
18.	Kelio atsparumas vertikalioms apkrovoms	4.2.6.1	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti bent šių jėgų poveikį: 1) ašies apkrovą; 2) didžiausią dinaminę jėgą, kuria aširačio ratas veikia kelią; 3) didžiausią kvazistatinę rato poveikio jėgą, kuria aširatis veikia kelią
19.	Išilginis kelio atsparumas	4.2.6.2	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti išilginių jėgų, kurios sukuriamos stabdant, poveikį bei išilginius temperatūrinius įtempius
20.	Šoninis kelio atsparumas	4.2.6.3	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas išlaikyti bent: 1) didžiausią visuminę dinaminę šoninę jėgą, kuria aširatis veikia kelią; 2) kvazistatinę kreipiamąją jėgą, kuria aširatis veikia kelią
V. Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms
21.	Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.1	Naujai projektuojami tiltai privalo išlaikyti vertikalias, išcentrines, skersines, išilgines ir kt. apkrovas
22.	Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis	4.2.7.2	Sankasos turi būti projektuojamos taip, kad būtų tinkamos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal apkrovos modelius
23.	Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų inžinerinių statinių atsparumas kelio poveikiui	4.2.7.3	Projektavimo metu turi būti atsižvelgiama į traukinių sukeltą aerodinaminį poveikį naujiems inžineriniams statiniams
24.	Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.4	_
VI. Neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribos
25.	Neatidėliotinų lyginimo veiksmų riba	4.2.8.1	_
26.	Neatidėliotinų išilginio profilio taisymo veiksmų riba	4.2.8.2	_
27.	Neatidėliotinų kelio iškrypos taisymo veiksmų riba	4.2.8.3	_
28.	Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba	4.2.8.4	_
29.	Neatidėliotinų išorinio bėgio pakylos taisymo veiksmų riba	4.2.8.5	_
30.	Neatidėliotinų iešmų ir kryžmių taisymo veiksmų riba	4.2.8.6	_
VII. Peronai
31.	Naudingasis peronų ilgis	4.2.9.1	Peronų ilgis, skirtas keleiviams į traukinį įlaipinti/ išlaipinti
32.	Peronų aukštis	4.2.9.2	_
33.	Atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto	4.2.9.3	_
34.	Kelio išdėstymas išilgai perono	4.2.9.4	_
VIII. Sveikatos apsauga, sauga ir aplinka
35.	Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose	4.2.10.1	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 200 km/h traukinių greičiui
36.	Šoninio vėjo poveikis	4.2.10.2	_
37.	Balasto išjudinimas oro srautu	4.2.10.3	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 200 km/h traukinių greičiui
38.	Ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės	4.2.11.2***	_
IX. Eksploatavimo užtikrinimas
39.	Atstumo žymos	4.2.11.1	Nustato atkarpas, kuriose turi būti statomos atstumo žymos
X. Stacionarieji traukinių techninės priežiūros įrenginiai
40.	Tualetų nuotekų šalinimas	4.2.12.2	_
41.	Traukinių išorės valymo įrenginiai	4.2.12.3	_
42.	Vandens pripylimas	4.2.12.4	_
43.	Degalų pripylimas	4.2.12.5	_
44.	Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio	4.2.12.6	_
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas 1299/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacijos. **Jei posistemio dalis/ pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus. ***2011 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas 2011/275/ES dėl transeuropinės papratųjų geležinkelių sistemos posistemio Infrastruktūra techninės sąveikos specifikacijos.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

8 priedas

Eil. Nr.	Energijos posistemio dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į energijos TSS*	Energijos posistemio dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus suprojektuota, pagaminta ir energijos posistemio dalis/ pagrindinis parametras. Atitiktį įrodantys dokumentai (techninių taisyklių pavadinimai ir atitiktį įrodantys dokumentai)	Atitinka/ neatitinka	Pastabos/ naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Energijos tiekimas
1.	Įtampa ir dažnis	4.2.3	_
2.	Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai	4.2.4	Didžiausia traukinio srovė ir vidutinė naudingoji įtampa
3.	Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas, esant trikdžiams tuneliuose	4.2.5	_
4.	Srovė traukiniui stovint (NS sistema)	4.2.6	_
5.	Rekuperacinis stabdymas	4.2.7	Sukauptos elektros perdavimas kitiems traukiniams
6.	Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės	4.2.8	_
7.	Harmonikos ir dinaminis poveikis traukos energijos tiekimo kintamosios srovės sistemoms	4.2.9	_
8.	Harmonikų generavimas elektros energijos tiekimo sistemoje	4.2.10	_
9.	Išorinis elektromagnetinis suderinamumas	4.2.11
10.	Aplinkos apsauga	4.2.12
II. Orinės kontaktinės linijos geometrija ir srovės ėmimo kokybė
11.	Orinės kontaktinės linijos geometrija	4.2.13	_
12.	Pantografo gabaritas	4.2.14	_
13.	Vidutinė pantografo prispaudimo jėga	4.2.15	_
14.	Srovės ėmimo dinaminės sąlygos ir kokybė	4.2.16	_
15.	Atstumas tarp pantografų	4.2.17	_
16.	Kontaktinio laido medžiaga	4.2.18	_
17.	Fazių atskyrimo sekcijos	4.2.19	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
18.	Sistemų atskyrimo sekcijos	4.2.20	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
*2011 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas Nr. 2011/274 dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL 2011 L 126, p. 1) **Jei posistemio dalis/ parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

9 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į prekinių vagonų TSS*	Geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro dydis, t.y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmens (prekinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras. Atitiktį įrodantys dokumentai (techninių taisyklių pavadinimai ir atitiktį įrodantys dokumentai)	Atitinka/ neatitinka	Pastabos/ naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Konstrukcijos ir mechaninės dalys
1.	Galinė sankaba	4.2.2.1.1	Sukabinimo įtaisas, naudojamas dviem (arba keliems) riedmenų vienetams sujungti formuojant traukinį
2.	Vidinė sankaba	4.2.2.1.2	Riedmenų sukabinimo įtaisas, leidžiantis iš kelių atskirų riedmenų suformuoti vieną riedmenų vienetą (pvz., pastoviąją vagonų grupę arba traukinio sąstatą)
3.	Riedmenų vienetų atsparumas	4.2.2.2	Riedmenų vieneto kėbulo sandara, įrenginių priklausiniai, taip pat pakėlimo ir kėliklio vietos turi būti projektuojamos taip, kad esant apkrovoms kėbule neatsirastų ištrupų, didelės liekamosios deformacijos arba trūkių
4.	Riedmenų vienetų vientisumas	4.2.2.3	Riedmenų vienetai turi būti projektuojamas taip, kad nebūtų galima atsitiktinai pakeisti judamųjų dalių (įėjimo durų, brezento, dangčių, liukų ir t. t.), kuriomis uždaromos angos, padėties.
II. Gabaritai ir bėgių kelio sąveika
5.	Gabaritai	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
6.	Suderinamumas su leidžiamąja geležinkelių linijų apkrova	4.2.3.2	_
7.	Suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis	4.2.3.3	Riedmenų vienetas turi būti suderinamas su infrastruktūroje naudojamomis traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis
8.	Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.4	Suderinamumas su stacionaria įranga, matuojančia ašidėžės temperatūrą
9.	Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant bėgių sąsūka	4.2.3.5.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudaryta) turi būti suprojektuojamas (-i) taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas kelio sąsūka, pirmiausia atsižvelgiant į perėjimo nuo nuožulnaus kelio į lygų kelio ruožą ir susikertančių lygmenų skirtumus
10.	Dinaminės važiavimo savybės	4.2.3.5.2	Riedmens dinaminės savybės turi didelės įtakos apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, važiavimo saugai ir geležinkelio kelio apkrovai
11.	Vežimėlio rėmo konstrukcija	4.2.3.6.1	_
12.	Aširačių savybės	4.2.3.6.2	Aširačių mechaninės savybės leidžia užtikrinti saugų riedmenų judėjimą. Mechaninės savybės – tai: - surinkimo savybės; - mechaninio atsparumo ir nuovargio savybės. Ašies mechaninio atsparumo ir nuovargio savybių atitiktis pagrindžiama taikant standartų reikalavimus. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes
13.	Ratų savybės	4.2.3.6.3	Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes
14.	Ašių savybės	4.2.3.6.4	Ašies savybėmis užtikrinamas jėgų ir momento perdavimas
15.	Ašidėžė/ guoliai	4.2.3.6.5	Ašidėžė ir ritininis guolis projektuojami atsižvelgiant į mechaninio atsparumo ir nuovargio savybes
16.	Kintamojo pločio aširačiai	4.2.3.6.6	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su kintamojo pločio aširačiais, su perjungimo mechanizmu tarp europinės standartinio pločio vėžės ir kitokios vėžės. Naudojant aširačių perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies
17.	Važiuoklės, kurių aširačiai keičiami rankiniu būdu	4.2.3.6.7	"Reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kurie važiuoti kitokio vėžės pločio keliu parengiami fiziškai pakeičiant aširačius. Riedmenų vienete įrengtas fiksavimo mechanizmas, kuriuo užtikrinama tinkama įvairios įvairios konfigūracijos riedmenų vieneto stabdžių įrangos padėtis, atsižvelgiant į projektinės eksploatavimo būklės riedmenų vienetui tenkantį dinaminį poveikį."
III. Stabdžiai
18.	Stabdymas. Saugos reikalavimai	4.2.4.2	_
19.	Stabdymas. Bendrieji funkciniai reikalavimai	4.2.4.3.1	Riedmenų vieneto stabdžių įrenginiais užtikrinamos stabdymo funkcijos, pavyzdžiui, stabdžio įjungimas ir atleidimas, gavus perduotą signalą
20.	Stabdymo savybės. Eksploatacinis stabdys	4.2.4.3.2.1	Traukinio arba riedmenų vieneto stabdžių savybėmis apibūdinama jo geba lėtėti. Šios savybės – tai stabdymo galios, skirtos traukinio arba riedmenų vieneto greičiui sumažinti iki nustatytų ribų, ir visų veiksnių, turinčių įtakos energijos, įskaitant traukinio pasipriešinimo, virsmui ir išsklaidymui, rezultatas
21.	Stabdymo savybės. Stovėjimo stabdys	4.2.4.3.2.2	Stovėjimo stabdys – tai stabdys, naudojamas stovintiems riedmenims apsaugoti nuo judėjimo tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į vietą, vėją, nuolydį ir riedmenų apkrovos būklę, iki bus apgalvotai išjungtas
22.	Stabdžiai. Šiluminis atsparumas	4.2.4.3.3	Stabdžių įrenginiai yra pajėgūs atlaikyti vieną staigųjį stabdymą nepraradę stabdymo savybių dėl šilumos arba mechaninio poveikio. Stabdymo galia, kurią riedmenų vienetas gali atlaikyti nepraradęs stabdymo savybių dėl neigiamo šilumos arba mechaninio poveikio, yra nustatoma ir išreiškiama pagal greitį ir stabdžių veikimo trukmę
23.	Stabdžiai. Apsauga nuo ratų slydimo	4.2.4.3.4	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti esamą sankybį, kontroliuojamai mažinant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip mažinant papildomą stabdymo kelią ir ratų sugadinimo tikimybę
IV. Aplinkos sąlygos ir sistemos apsauga
24.	Aplinkos sąlygos	4.5.2	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (aukštis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.) Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį
25.	Priešgaisrinė sauga. Bendrieji reikalavimai	4.2.6.1	Būtina nustatyti visus reikšmingus galimus riedmenų vieneto gaisro šaltinius (didelės rizikos sudedamąsias dalis). Riedmenų vieneto projekto priešgaisrinės saugos aspektais siekiama: — neleisti, kad gaisras kiltų, — apriboti poveikį, jei gaisras kiltų
26.	Priešgaisrinė sauga. Užtvaros	4.2.6.1.2.1	Nustatomi reikalavimai užtvaroms, kurios dalina riedmenį į kelias dalis ir gaisro atveju stabdo ugnies plitimą
27.	Priešgaisrinė sauga. Medžiagos	4.2.6.1.2.2	Nuolatinės riedmenų vieneto medžiagos turi būti riboto liepsnumo ir trukdyti liepsnai plisti
28.	Priešgaisrinė sauga. Kabeliai	4.2.6.1.2.3	Elektros kabeliai pasirenkami ir įrengiami atsižvelgiant į jų degimo savybes
29.	Priešgaisrinė sauga. Degieji skysčiai	4.2.6.1.2.4	Riedmenų vienete turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
30.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus	4.2.6.2	Pliusinė varža tarp riedmens kėbulo ir važiuojamojo bėgio turi būti tokia maža, kad tarp jų neatsirastų pavojinga įtampa. Elektros instaliacija turi būti projektuojama taip, kad žmonės būtų apsaugoti nuo elektros smūgio
31.	Galinių ženklų tvirtinamieji įtaisai	4.2.6.3	Visų riedmenų vienetų, prie kurių numatyta tvirtinti galinį ženklą, gale įrengiami du įtaisai vienodame aukštyje
*2013 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas 2013/321 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Riedmenys. Prekiniai vagonai“ techninės sąveikos specifikacijos. **Jei posistemio dalis/ pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

10 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras	Nuoroda į lokomotyvų ir keleivinių vaginų TSS*	Geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies/ pagrindinio parametro dydis, t.y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmens (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis/ pagrindinis parametras. Atitiktį įrodantys dokumentai (techninių taisyklių pavadinimai ir atitiktį įrodantys dokumentai)	Atitinka/ neatitinka	Pastabos/ naudojimo sąlygos/ apribojimai
I. Konstrukcijos ir mechaninės dalys
1.	Vidinė sankaba	4.2.2.2.2	Riedmenų sukabinimo įtaisas, leidžiantis iš kelių atskirų riedmenų suformuoti vieną riedmenų vienetą (pvz., pastoviąją vagonų grupę arba traukinio sąstatą)
2.	Galinė sankaba	4.2.2.2.3	Sukabinimo įtaisas, naudojamas dviem (arba keliems) riedmenų vienetams sujungti formuojant traukinį
3.	Avarinio sukabinimo įtaisas	4.2.2.2.4	Sukabinimo įtaisas, leidžiantis atlikti riedmenų vieneto gelbėjimo darbus naudojant gelbėjimo motorvežį su standartine rankine sankaba, kai riedmenų vienete, kurio gelbėjimo darbus reikia atlikti, sumontuota kitokia sukabinimo sistema arba kai sukabinimo sistema nesumontuota
4.	Prieiga traukinio brigados nariams atlikti sukabinimą ir (arba) atkabinimą	4.2.2.2.5	Jei riedmenyje įrengta rankinio sukabinimo sistema, tai sukabinimo sistema turi atitikti "Berno stačiakampio" reikalavimus (riedmenų vienetai projektuojami taip, kad darbuotojams sukabinimo ir atkabinimo metu arba atliekant gelbėjimo darbus negrėstų pernelyg didelis pavojus)
5.	Keleivinių vagonų perėjos	4.2.2.3	Jeigu įrengtos perėjos, kuriomis keleiviai pereina iš vieno vagono į kitą (arba iš vieno traukinio sąstato į kitą), jose keleiviams neturi grėsti pernelyg didelis pavojus. Jeigu numatyta galimybė riedmenį eksploatuoti neprijungus perėjos, turi būti įmanoma užtikrinti, kad keleiviai nepatektų į perėją
6.	Riedmenų konstrukcijos tvirtumas	4.2.2.4	Riedmenų kėbulo statinis ir dinaminis tvirtumas (nuovargis)
7.	Pasyvioji sauga	4.2.2.5	Pasyviosios saugos tikslas – papildyti aktyviąją saugą, kai visos kitos priemonės nepadeda. Šiuo tikslu riedmenų mechaninė konstrukcija padeda užtikrinti keleivių saugą susidūrimo atveju šiomis priemonėmis: · ribojant lėtėjimą; · išlaikant saugią erdvę ir konstrukcinį keleivių užimamų vietų vientisumą; · sumažinant užvažiavimo ant žemos kliūties riziką; · sumažinant nuvažiavimo nuo bėgių riziką; · ribojant susidūrimo su geležinkelio kelio kliūtimi padarinius. Šis reikalavimas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus riedmenų vienetus, kurie nėra skirti keleiviams arba traukinio brigados nariams vežti, kai riedmenų vienetas eksploatuojamas, ir išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
8.	Kėlimas keltuvu ir kėlimas kėlikliu	4.2.2.6	Kiekvieną riedmenį, kuris yra sudedamoji riedmenų vieneto dalis, turi būti galima saugiai pakelti keltuvu arba kėlikliais, kad būtų galima atlikti atstatymo (nuriedėjimo nuo bėgių arba kitokios avarijos ar įvykio atveju) arba techninės priežiūros darbus. Šiam tikslui įrengiami specialūs pažymėti kėlimo keltuvu ir (arba) kėlikliu taškai.
9.	Įtaisų tvirtinimas prie riedmenų kėbulo konstrukcijos	4.2.2.7	Siekiant sušvelninti avarijų padarinius, stacionarūs įtaisai, įskaitant sumontuotus keleivių zonose, pritvirtinami prie riedmens kėbulo konstrukcijos taip, kad šie stacionarūs įtaisai neatsikabintų ir nekeltų keleivių sužalojimo rizikos arba kad riedmenys nenuriedėtų nuo bėgių
10.	Traukinio brigados nariams ir kroviniams skirtos durys	4.2.2.8	_
11.	Mechaninės stiklo (išskyrus priekinį) savybės	4.2.2.9	Jeigu įstiklinimui (įskaitant veidrodžius) naudojamas stiklas, jis turi būti sluoksninis arba grūdintas ir atitikti reikiamą nacionalinį arba tarptautinį kokybės ir naudojimo srities standartą, taip sumažinant pavojų, kad sudužus stiklui bus sužaloti keleiviai ar traukinio brigados nariai
12.	Apkrovos sąlygos ir svertinė masė	4.2.2.10	Turi būti nustatomos tokios apkrovos sąlygos: - projektinė masė, kai naudingoji apkrova neįprasta; - projektinė masė, kai naudingoji apkrova įprasta; - projektinė eksploatacinė masė. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikiama tokia su kiekviena pirmiau apibrėžta apkrovos sąlyga susijusi informacija: - bendroji riedmens masė (kiekvieno riedmenų vienetą sudarančio riedmens); - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai); - ratui tenkanti masė (kiekvienam ratui). Apkrovos sąlyga „projektinė eksploatacinė masė“ vertinama pasveriant riedmenį
II. Geležinkelio kelio ir riedmens sąveika ir gabaritai
13.	Gabaritas	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
14.	Ašies apkrova	4.2.3.2.1	Ašies apkrova yra riedmenų vieneto ir infrastruktūros sąsaja. Techniniuose dokumentuose turi būti nurodyta: - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai) pagal tris apkrovos sąlygas (12 punktas); - ašių išdėstymas riedmenų vienete (atstumai tarp ašių); - riedmenų vieneto ilgis; - didžiausias projektinis greitis
15.	Rato apkrova	4.2.3.2.2	Santykinis ašiai tenkantis ratų apkrovos skirtumas įvertinamas matuojant ratų apkrovą, atsižvelgiant į apkrovos sąlygą „projektinė eksploatacinė masė“
16.	Riedmenų parametrai, turintys įtakos paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui	4.2.3.3.1	Riedmens ir signalizacijos, kontrolės bei eismo valdymo posistemio sąsaja (aširačių varža, riedmens geometrinės savybės, riedmens konstrukcija, izoliacinės emisijos, elektromagnetinis suderinamumas ir kt.)
17.	Ašies guolio būklės stebėjimas	4.2.3.3.2	Suderinamumas su stacionaria įranga, matuojančia ašidėžės temperatūrą
18.	Apsauga nuo nuvažiavimo nuo bėgių važiuojant kelio sąsūka	4.2.3.4.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudaryta) turi būti suprojektuojamas (-i) taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas kelio sąsūka, pirmiausia atsižvelgiant į perėjimo nuo nuožulnaus kelio į lygų kelio ruožą ir susikertančių lygmenų skirtumus
19.	Važiavimo dinaminės savybės	4.2.3.4.2	Riedmens dinaminės savybės turi didelės įtakos apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, važiavimo saugai ir geležinkelio kelio apkrovai.
20.	Važiavimo saugos ribinės vertės	4.2.3.4.2.1	Ribinės šoninio pagreičio ir ribinės pakrypimo reikšmės
21.	Geležinkelio kelio apkrovos ribinės vertės	4.2.3.4.2.2	Jėgos, kuriomis riedmuo veikia kelią
22.	Lygiavertis kūgiškumas	4.2.3.4.3	Projektinis riedmenų vieneto greičio ir lygiaverčio kūgiškumo verčių intervalas
23.	Naujų ratų profilių projektinės vertės	4.2.3.4.3.1	Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių. Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, kad nebūtų viršyta nustatyta ribinė lygiaverčio kūgiškumo vertė
24.	Aširačio lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės	4.2.3.4.3.2	Norint kontroliuoti riedmens važiavimo stabilumą, būtina kontroliuoti eksploatacines lygiaverčio kūgiškumo vertes. Suderinamo riedmens aširačių kūgiškumo privalomos eksploatacinės vertės nustatomos kartu su privalomomis geležinkelio kelio kūgiškumo eksploatacinėmis vertėmis
25.	Vežimėlio rėmo konstrukcijos projektas	4.2.3.5.1	Vežimėlio rėmo konstrukcijos, visos pritaisytos įrangos ir kėbulo bei vežimėlio jungties vientisumas turi būti patvirtinamas taikant metodus, nurodytus standartuose
26.	Aširačių mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.1	Aširačių mechaninės savybės leidžia užtikrinti saugų riedmenų judėjimą. Mechaninės savybės – tai: - surinkimo savybės; - mechaninio atsparumo ir nuovargio savybės. Ašies mechaninio atsparumo ir nuovargio savybių atitiktis pagrindžiama taikant standartų reikalavimus. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes. Pagamintoms ašims tikrinama medžiagos atsparumas tempimui, smūgiams, paviršiaus vientisumas, medžiagos savybės ir medžiagos švarumas
27.	Ratų mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.2	Ratų savybės užtikrina saugų riedmens judėjimą ir padeda nukreipti riedmenį. Rato mechaninės savybės patvirtinamos mechaninio tvirtumo skaičiavimais, atsižvelgiant į tris apkrovos sąlygas: - važiavimas tiesiu geležinkelio keliu (aširatis centrinėje padėtyje); - važiavimas kreive (antbriaunis prispaustas prie bėgio); -geležinkelio kelio sandūrų bei pervažų įveikimas (vidinis antbriaunio paviršius prispaustas prie bėgio). Jeigu ratas naudojamas stabdyti riedmenų vienetą trinkelėmis, veikiančiomis rato važiuojamąjį paviršių, turi būti įrodomos termomechaninės rato savybės, atsižvelgiant į didžiausią numatytą stabdymo energiją. Pagaminti ratai tikrinami tikrinant rato medžiagos atsparumą tempimui, važiuojamojo paviršiaus patvarumą, atsparumą skilimui ir smūgiams, medžiagos savybes ir medžiagos švarumą. Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
28.	Kintamojo pločio aširačiai	4.2.3.5.2.3	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su kintamojo pločio aširačiais, su perjungimo mechanizmu tarp europinės standartinio pločio vėžės ir kitokios vėžės. Naudojant aširačių perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies.
29.	Mažiausias kreivės spindulys	4.2.3.6	Mažiausias riedmens įveikiamas kreivės spindulys
30.	Apsauginės užtvaros	4.2.3.7	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su mašinisto kabina. Ratai apsaugomi nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti ant bėgių esantys nedideli daiktai. Šio reikalavimo laikymąsi galima užtikrinti priešais ratus, sumontuotus ant priekinės ašies, įrengiant apsaugines užtvaras
III. Stabdymas
31.	Stabdymas. Funkciniai reikalavimai	4.2.4.2.1	Funkciniai reikalavimai stabdymo sistemai. Stabdžių sistemos darbo režimai, jų charakteristikos ir kt.
32.	Stabdymas. Saugos reikalavimai	4.2.4.2.2	Funkciniai reikalavimai padedantys užtikrinti saugų stabdžių sistemos veikimą. Stabdžių sistemos atsparumas gedimams, saugos priemonės gedimų atveju ir kt.
33.	Stabdžių sistemos tipas	4.2.4.3	Reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti techninį įvairios kilmės traukinį sudarančių riedmenų stabdymo funkcijų suderinamumą
34.	Staigiojo stabdymo komanda	4.2.4.4.1	Staigiojo stabdymo valdymo įranga ir staigiojo stabdymo parametrai
35.	Įprastinio stabdymo komanda	4.2.4.4.2	Įprastinio stabdymo valdymo įranga ir veikimo parametrai. Įprastinio stabdymo funkcija leidžia mašinistui nustatyti stabdymo jėgą (ją didinant arba mažinant) mažiausios ir didžiausios verčių intervale, ir taip kontroliuoti traukinio greitį
36.	Tiesioginio stabdymo komanda	4.2.4.4.3	Tiesioginio stabdymo valdymo įranga, ir kiti parametrai.. Tiesioginio stabdymo sistema leidžia panaudoti stabdymo jėgą tik reikiamoje (-ose) riedmenų vienete (-uose), nenaudojant stabdžių kitame (-uose) traukinio riedmenų vienete (-uose).
37.	Dinaminio stabdymo komanda	4.2.4.4.4	Reikalavimai dinaminio (įskaitant rekuperacinę funkciją) stabdymo valdymui ir veikimo parametrams
38.	Stovėjimo stabdžių įjungimo komanda	4.2.4.4.5	Funkciniai reikalavimai stovėjimo stabdžiui
39.	Stabdymo savybės. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.5.1	Riedmenų vieneto (traukinio sąstato arba riedmens) stabdymo savybės (lėtėjimas = F (greitis) ir lygiavertė atsako trukmė). Nustatomos atliekant skaičiavimus
40.	Staigusis stabdymas	4.2.4.5.2	Staigiojo stabdymo atsako trukmė ir lėtėjimo trukmė
41.	Įprastinis stabdymas	4.2.4.5.3	Įprastinio stabdymo lėtėjimo ir įprastinio stabdymo pajėgumas bei jo apribojimai
42.	Su šilumine talpa susiję skaičiavimai	4.2.4.5.4	Stabdžių sistemos stabdymo metu atsiradusios šiluminės energijos absorbavimo geba. Parametras skirtas užtikrinti, kad ilgo stabdymo metu stabdžiai perkaitę neprarastų funkcionalumo
43.	Stovėjimo stabdys	4.2.4.5.5	Riedmens stovėjimo stabdžio eksploatacinės savybės
44.	Rato sankybio su bėgiu profilio ribinės vertės	4.2.4.6.1	Riedmenų vieneto stabdžių sistema turi būti suprojektuojama taip, kad įprastinio stabdžio savybės (be dinaminio stabdžio) ir staigiojo stabdymo stabdžio savybės neviršytų  rato sankybio su bėgiu
45.	Apsaugos nuo ratų slydimo sistema	4.2.4.6.2	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti esamą sankybį, kontroliuojamai mažinant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip mažinant papildomą stabdymo kelią ir ratų sugadinimo tikimybę
46.	Dinaminis stabdys. Su traukos sistema susijusios stabdžių sistemos	4.2.4.7	Reikalavimai dinaminio stabdymo (sistemos, kurių stabdymo veikimas susijęs su traukos sistema) sistemoms
47.	Nuo sankybio  nepriklausoma stabdžių sistema. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.8.1	Reikalavimai stabdymo sistemoms, kurios stabdymo metu veikia bėgį, bet nepriklauso nuo ratų ir bėgio sukibimo. Stabdžių sistemos, galinčios išvystyti bėgius veikiančią stabdymo jėgą ir nepriklausomos nuo rato sankybio su bėgiu, leidžia užtikrinti papildomas stabdymo savybes, kai privalomos savybės yra geresnės už savybes, atitinkančias esamo ratų ir bėgio sankybio ribinę vertę
48.	Magnetinis bėginis stabdys	4.2.4.8.2	Reikalavimai magnetinio bėginio stabdymo sistemai
49.	Sūkurinių srovių bėginis stabdys	4.2.4.8.3	Reikalavimai sūkurinių srovių bėginio stabdymo sistemai
50.	Stabdžių būsenos ir trikties signalizavimas	4.2.4.9	Reikalavimai įrangai, kuri perduoda traukinio brigadai informacją apie stabdžių sistemos veikimo parametrus
51.	Stabdžiams taikomi reikalavimai, susiję su gelbėjimo darbais	4.2.4.10	Visuose stabdžiuose (staigiojo stabdymo, įprastiniuose, stovėjimo) sumontuojami įtaisai, leidžiantys stabdžius išjungti ir atjungti. Šie įtaisai pasiekiami ir veikia, kai traukinys arba riedmuo yra su varikliu, be variklio arba stovi vietoje nenaudodamas (-a) transporto priemonėje sukauptos energijos.
IV. Su keleiviais susijusios nuostatos
52.	Sanitarinės sistemos	4.2.5.1	Reikalavimai riedmenyse įrengtoms sanitarinėms sistemoms (geriamajam vandeniui, ant geležinkelių kelių išleidžiamoms medžiagoms ir kt.)
53.	Garsinio ryšio sistema	4.2.5.2	Reikalavimai keleivių garsinio informavimo sistemoms (sistemos skirtos traukinio brigados nariams kreiptis į keleivius, palaikyti ryšį su dispečeriu, tarp traukinio brigados narių)
54.	Saugos nurodymai keleiviams. Ženklai	4.2.5.3	Keleiviams nurodoma, kaip naudotis avariniais išėjimais, kaip įjungti keleivių pavojaus signalą, kokios keleiviams skirtos durys yra užrakintos ir nenaudojamos ir t. t.
55.	Keleiviams skirti ryšio įtaisai	4.2.5.4	Riedmenų vienetuose, skirtuose eksploatuoti be traukinio brigados narių (išskyrus mašinistą), sumontuojamas pagalbos iškvietimo įrenginys, kuriuo keleiviai ypatingu atveju galėtų susiekti su mašinistu
56.	Išorinės durys. Įėjimas į riedmenis ir išėjimas iš jų	4.2.5.5	Keleiviams įlipti skirtų išorinių durų valdymas yra saugos funkcija. Nurodytame punkte išdėstyti funkciniai reikalavimai yra būtini reikiamam saugos lygiui užtikrinti
57.	Išorinės durys. Sistemos konstrukcija	4.2.5.6	Taikoma tuo atveju, jeigu riedmenų vienete įrengtos durys, skirtos keleiviams įlipti į traukinį arba iš jo išlipti
58.	Perėjimo iš vienos sekcijos į kitą durys	4.2.5.7	Jeigu vagonų arba riedmenų vienetų galuose yra įrengtos perėjimo iš vienos riedmenų vieneto į kitą durys, jose sumontuojamas įtaisas, suteikiantys galimybę jas užrakinti
59.	Patalpų oro kokybė	4.2.5.8	Įprastu eksploatavimo režimu oro, tiekiamo į riedmenų, kuriais važiuoja keleiviai ir (arba) traukinio brigados nariai, kiekis ir kokybė turi būti tokie, kad keleivių arba traukinio brigados narių sveikatai nekiltų rizikos, didesnės už tą, kuri kyla dėl aplinkos oro kokybės
60.	Kėbulo šoniniai langai	4.2.5.9	Jeigu keleiviai gali atidaryti kėbulo šoninius langus ir jeigu traukinio brigados nariai negali jų užrakinti, atviros angos turi būti tokio dydžio, kad per jas nebūtų galima perduoti 10 cm skersmens rutulio pavidalo daikto
V. Aplinkos sąlygos ir aerodinaminis poveikis
61.	Aplinkos sąlygos	4.2.6.1	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (aukštis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.) Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį.
62.	Sūkurinių oro srovių poveikis ant platformos esantiems keleiviams	4.2.6.2.1	Pravažiuojant traukiniui susidaro netolygi oro banga, kuriai būdingas kintamas slėgis ir sklidimo greitis. Tokia slėgio ir sklidimo greičio kaita veikia šalia geležinkelio kelio esančius asmenis, daiktus ir pastatus; jie taip pat veikia riedmenį. Bendras traukinio ir oro greičio poveikis sukelia momentinę aerodinaminę bangą, kuri gali turėti įtakos riedmens stabilumui. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
63.	Traukinio priekinės dalies sukelti slėgio pokyčiai	4.2.6.2.2	Prasilenkiant dviem traukiniams, susidaro aerodinaminė apkrova, veikianti juos abu. Reikalasvimas taikomas traukinio priekinės dalies atviroje erdvėje sukeliamiems oro slėgio pokyčiams, suteikia galimybę nustatyti ribinę aerodinaminę apkrovą, susidarančią prasilenkiant dviem traukiniams ir įvertintiną projektuojant riedmenis. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
64.	Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose	4.2.6.2.3	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 200 km/h
65.	Šoninis vėjas	4.2.6.2.4	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 140 km/h
66.	Aerodinaminis poveikis balastuotam geležinkelio keliui	4.2.6.2.5	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 190 km/h
VI. Išoriniai žibintai ir vaizdino bei garsinio įspėjimo įrenginiai
67.	Priekiniai žibintai	4.2.7.1.1	Priekiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
68.	Gabaritiniai žibintai	4.2.7.1.2	Gabaritiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
69.	Užpakaliniai žibintai	4.2.7.1.3	Užpakaliniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
70.	Lempų valdikliai	4.2.7.1.4	Įprastai vairuodamas traukinį mašinistas gali reguliuoti priekinius, gabaritinius ir užpakalinius žibintus; šis valdymas gal būti užtikrinamas atskira komanda arba komandų deriniu
71.	Įspėjamojo garso signalo įtaisas. Bendrieji reikalavimai	4.2.7.2.1	Traukiniuose sumontuojami įspėjamojo garso signalo įtaisai traukinių garsiniam signalui perduoti
72.	Įspėjamojo garso signalo garso slėgio lygiai	4.2.7.2.2	Įspėjamojo garsi sugnalo ribiniai slėgio lygiai dB (garsumas), tonai
73.	Apsauga	4.2.7.2.3	Įspėjamojo garso signalo įtaisai ir jų valdymo sistemos, jeigu tai įmanoma, turi būti suprojektuojamos arba apsaugomos taip, kad jų veikimas nenutrūktų dėl ore esančių objektų, pvz., nuolaužų, dulkių, sniego, krušos arba paukščių, poveikio
74.	Įspėjamojo garso signalo įtaiso valdikliai	4.2.7.2.4	Įspėjamojo signalo įtaiso valdiklių išdėstymas
VII. Traukos ir elektros įranga
75.	Traukos savybės	4.2.8.1	Traukinio traukos sistemos paskirtis – užtikrinti galimybę eksploatuoti traukinį įvairiu greičiu, įskaitant didžiausią eksploatacinį greitį. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos traukos savybėms, yra traukos galia, traukinio sudėtis ir masė, sankybis, geležinkelio kelio nuolydis ir pasipriešinimas traukinio judėjimui. Didžiausias eksploatacinis greitis, traukos jėgos funkcija ir pasipriešinimas judėjimui yra riedmenų vieneto pridėtiniai parametrai, kuriuos reikia nustatyti norint sudaryti tvarkaraštį, pagal kurį traukinys galėtų būti įtrauktas į tam tikros geležinkelio linijos bendrąją eismo sistemą ir kurie įrašomi į to riedmenų vieneto techninius dokumentus.
76.	Elektros energijos tiekimas	4.2.8.2; 4.2.8.2.1 iki 4.2.8.2.9	Elektrinio riedmens pagrindiniai parametrai susiję su energijos tiekimu ir sąnaudomis. Įtampa, srovės tipas, dažnis, galia, galios faktorius, stipriausia srovė, energijos sąnaudų matavimo funkcija ,reikalavimai susiję su pantografu ir kontaktiniu intarpu bei kt. parametrai. Taikoma tik elektriniams riedmenų vienetams.
77.	Traukinio elektrinės apsaugos priemonės	4.2.8.2.10	Elektriniai riedmenų vienetai turi būti apsaugomi nuo vidinio trumpojo jungimo (riedmenų vieneto viduje). Pagrindinis srovės išjungiklis sumontuojamas tokioje vietoje, kad apsaugotų riedmenų vienete sumontuotas aukštos įtampos grandines, įskaitant aukštos įtampos jungtis tarp riedmenų. Pantografas, pagrindinis srovės išjungiklis ir aukštos įtampos jungtis tarp jų yra tame pačiame riedmenyje
78.	Dyzelinės ir kitos šiluminės traukos sistemos	4.2.8.3	Reikalavimai dyzelinių ir kitokio tipo vidaus degimo variklių teršalų išmetimui
79.	Apsauga nuo elektros pavojų	4.2.8.4	Riedmuo ir jo elektrinės srovę naudojančios sudedamosios dalys turi būti suprojektuojamos taip, kad įprastai eksploatuojant arba įrangos gedimo atveju būtų išvengta traukinio brigados narių ir keleivių tyčinio arba netyčinio (tiesioginio arba netiesioginio) sąlyčio su jomis
VIII. Kabina ir valdymas
80.	Mašinisto kabina. Bendrieji reikalavimai	4.2.9.1.1	Mašinisto kabina turi būti suprojektuojama taip, kad traukinį galėtų valdyti vienas mašinistas. Didžiausias mašinisto kabinoje leidžiamas triukšmo lygis nurodytas triukšmo TSS
81.	Įėjimas ir išėjimas	4.2.9.1.2	Reikalavimai mašinisto kabinos įėjimui ir išėjimui. Išorinėms ir vidinėms durims, jų matmenims, užrakinimo galimybei. Reikalavimai laipteliams ir turėklams, kurie reikalingi pasiekti kabinos duris
82.	Išorės matomumas	4.2.9.1.3	Reikalavimai kelio ir signalų matomumui iš mašinisto darbinės padėties
83.	Vidaus planas	4.2.9.1.4	Numatant vidaus planą reikia atsižvelgti į mašinisto antropometrinius duomenis
84.	Mašinisto sėdynė	4.2.9.1.5	Mašinisto sėdynė suprojektuojama taip, kad joje sėdėdamas mašinistas galėtų atlikti visas įprastas traukinio valdymo funkcijas, atsižvelgiant į antropometrinius duomenis
85.	Mašinisto pultas. Ergonominės savybės	4.2.9.1.6	Mašinisto pultas, naudojama įranga ir valdikliai turi būti sumontuojami taip, kad mašinistas, įprastai vairuodamas traukinį, galėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną ir kad nebūtų kliudoma jam laisvai judėti, atsižvelgiant į mašinisto antropometrinius duomenis
86.	Mikroklimato reguliavimas ir oro kokybė	4.2.9.1.7	Reikalavimai keliami kabinos mikoklimatui (oro grynumo, oro srovių)
87.	Vidaus apšvietimas	4.2.9.1.8	Kabinos vidaus apšvieta, apšvietimo valdymas, šviesos spalva
88.	Priekinis stiklas. Mechaninės savybės	4.2.9.2.1	Priekinio stiklo mechaninis tvirtumas, stiklo, jo įtvirtinimo ir su ja susijusios įrangos išdėstymas
89.	Priekinis stiklas. Optinės savybės	4.2.9.2.2	Priekinio stiklo optinės savybės, neleidžiančios iškraipyti vaizdo formos ir spalvų
90.	Priekinis stiklas. Įranga	4.2.9.2.3	Priekinis stiklas turi turėti mašinisto valdomas ledo ir rasos pašalinimo, taip pat išorines nuvalymo priemones. Priekinio stiklo valymo įtaisų vieta, tipas ir kokybė turi būti tokie, kad mašinistui būtų sudaryta galimybė aiškiai matyti išorės vaizdą beveik visomis oro ir eksploatavimo sąlygomis ir kad šie įtaisai netrukdytų mašinistui matyti išorės vaizdo. Įrengiama apsauga nuo saulės, kuri nuleista netrukdytų mašinistui matyti išorinių ženklų, signalų ir kitos vaizdinės informacijos
91.	Mašinisto veiklos priežiūros funkcija	4.2.9.3.1	Mašinisto kabinoje turi būti įrengiama priemonė mašinisto veiklai stebėti ir traukiniui automatiškai sustabdyti, nustačius mašinisto veiklos stoką
92.	Greičio rodmenys	4.2.9.3.2	Greičio matavimo įrangos veikimas
93.	Mašinisto vaizduoklis ir ekranai	4.2.9.3.3	Funkciniai reikalavimai, susiję su informacija ir komandomis, numatytomis mašinisto kabinoje
94.	Valdikliai ir rodytuvai	4.2.9.3.4	Funkciniai reikalavimai kartu su kitais reikalavimais, taikytinais konkrečiai funkcijai, nustatyti punkte, kuriame aprašoma atitinkama funkcija
95.	Ženklinimas	4.2.9.3.5	Reikalavimai mašinisto kabinoje pateikiamai informacijai (didžiausiam greičiui, registracijos numeriui, avariniam išėjimui ir kt.)
96.	Nuotolinio valdymo funkcija	4.2.9.3.6	Jeigu per krovininių traukinių manevravimo operacijas riedmenų vienetui valdyti iš dispečerinės numatyta nuotolinio valdymo radijo bangomis funkcija, ji turi būti suprojektuojama taip, kad leistų mašinistui traukinio judėjimą valdyti saugiai ir išvengti klaidų
97.	Transporto priemonėje turimi įrankiai ir kilnojamoji įranga	4.2.9.4	Mašinisto kabinoje arba šalia jos turi būti paliekama vietos priemonėms, kurios reikalingos mašinistui avarinėmis aplinkybėmis (nešiojamam žibintui, gesintuvui, ratstabdžiams ir kt.)
98.	Traukinio brigados narių reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos	4.2.9.5	Traukinio brigados narių reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos ir reikalavimai taikomi joms
99.	Registravimo įtaisas	4.2.9.6	Registravimo įtaise kaupiama informacija apie traukinio judėjimo greitį ir kitus parametrus, kurie gali būti naudojami eismo įvykių tyrime ir kt.
IX. Gaisrinė sauga ir evakuacija
100.	Gaisrinė sauga. Reikalavimai medžiagoms	4.2.10.2	Riedmenys, kuriuos ketinama naudoti TEN tinkle, turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrinta keleivių ir riedmenyse esančių darbuotojų apsauga kilus pavojui. Keliami reikalavimai medžiagoms iš kurių gaminamas riedmuo
101.	Specialiosios degiesiems skysčiams taikomos priemonės	4.2.10.3	Geležinkelių riedmenyse turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
102.	Keleivių evakavimas	4.2.10.4	Nustatomi reikalavimai praėjimo takams ir avariniams išėjimams
103.	Gaisrinės užtvaros	4.2.10.5	Nustatomi reikalavimai užtvaroms, kurios dalina riedmenį į kelias dalis ir gaisro atveju stabdo ugnies plitimą
X. Paranga
104.	Traukinių išorės valymas	4.2.11.2	Reikalavimai traukinio priekinio stiklo rankinio nuvalymo galimybei ir galimybei riedmeniui važiuoti nedideliu greičiu plovyklose
105.	Tualeto nuotekų šalinimo sistema	4.2.11.3	Taikoma riedmenų vienetams su sandariomis laikymo sistemomis. Tualetų išleidžiamoji sistema turi būti suprojektuota taip, kad sandarius tualetus (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį) galima būtų ištuštinti pakankamais laiko tarpais, kad ištuštinimo operaciją galima būtų atlikti paskirtuose depuose pagal tvarkaraštį
106.	Vandens pildymo įranga	4.2.11.4	aikoma visiems riedmenų vienetams su vandens čiaupais. Reikalavimai įrangai, kuri įtakoja vandens kokybę
107.	Vandens pildymo sąsaja	4.2.11.5	eigu riedmenų vienete yra elektros energijos šaltinis, skirtas naudoti stovint atsarginiame kelyje, jis turi būti suderinamas bent su viena iš šių elektros energijos tiekimo sistemų
108.	Specialieji traukinių statymo į atsarginį kelią reikalavimai	4.2.11.6	_
109.	Degalų pylimo įranga	4.2.11.7	Reikalavimai taikomi degalų įpylimo tūtai riedmenyje
XI. Naudojimo ir techninės priežiūros dokumentai
110.	Bendrieji dokumentai	4.2.12.2	_
111.	Su technine priežiūra susiję dokumentai	4.2.12.3	_
112.	Eksploatavimo dokumentai	4.2.12.4	_
113.	Kėlimo schema ir nurodymai	4.2.12.5	_
114.	Gelbėjimo darbų aprašymai	4.2.12.6	_
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas 2014/1302 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos. **Jei posistemio dalis/ pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

11 priedas

LT PATIKROS SERTIFIKATAS

__________________________________________

(LT patikros sertifikato numeris)

Biudžetinė įstaiga, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Geležinio Vilko g. 18A, LT-08104, Vilnius (toliau – VGI).

VGI patvirtina, kad _________________________________________________________________________

(struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų pavadinimas ir aprašymas

atitinka Lietuvos Respublikoje taikomų geležinkelių posistemių techninių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3-146, reikalavimus:___________________________________________________________________________

(Geležinkelių posistemių techninių taisyklių pavadinimai)

Taikomos šios naudojimo sąlygos (apribojimai): _____________________________________________

Priedų sąrašas:

Parengta: _____________________

                               (data)

VGI atstovas:

_________________________

(vardas, pavardė, parašas)