VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2006 M. BIRŽELIO 9 D. ĮSAKYMO
NR. VA-55 „DĖL ŽEMĖS MOKESČIO ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. spalio 5 d. Nr. VA-68
Vilnius
1. Pakeičiu Žemės mokesčio administravimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 „Dėl Žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės):
1.1. Pakeičiu 18.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2. Papildau 18.4 papunkčiu:
„18.4. pagal kitus VMI prie FM turimus duomenis nustatytas adresas (iš kitų mokesčio mokėtojo pateiktų deklaracijų, pagal Sodros, notarų ir kitų šaltinių pateiktus duomenis), kai deklaracijos grįžta, nesuradus adresato, ar savininkas išvykęs iš Lietuvos ir nepateiktas deklaracijos siuntimo adresas.“
1.3. Pakeičiu 19 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„19. Jei mokesčio mokėtojai turi žemės sklypą (sklypus) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, tai deklaracija formuojama vienam iš sutuoktinių ir siunčiama jo paskiausios gyvenamosios vietos adresu. Žemės savininkai, sklypą turintys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, laikomi lygiaverčiais savininkais. Jeigu pageidaujama, kad pateiktoji deklaracija būtų formuojama kito sutuoktinio vardu, mokesčių administratoriui turi būti pateikiamas prašymas (telefonu 1882 arba +370 5 260 5060, per Mano VMI, el. paštu vmi@vmi.lt, paštu arba atvykus į VMI aptarnavimo skyrių), nurodant sutuoktinio, kurio vardu turi būti formuojama deklaracija, vardą, pavardę.“
1.4. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Kai nustatomas šių taisyklių 20 punkte nurodytas nenustatytas mokesčio mokėtojas (t. y. kai pats mokesčio mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių ir pateikia laisvos formos prašymą dėl žemės mokesčio apskaičiavimo arba kai informacija apie žemės savininką gaunama iš kitų institucijų teikiamų duomenų), tai mokesčių administratorius tokio asmens duomenis registruoja MMR (pagal to mokėtojo pateiktą prašymą arba savo iniciatyva).“
1.5. Pakeičiu 23.13 papunktyje pateiktą pavyzdį ir jį išdėstau taip:
„
Žemės savininkas, pensininkas, kurio šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nuosavybės teise turi 0,3 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, kurio mokestinė vertė 86 886 Eur, ir 5 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, kurio mokestinė vertė 14 481 eurų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė 0,25 ha ND, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba nustatė 3 ha ND. Tarkim, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba nustatė 0,3 proc. dydžio tarifą, o Vilniaus raj. savivaldybės taryba – 0,4 proc. dydžio tarifą. Apskaičiavus Vilniaus m. ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų nustatytas ND vertes, gaunasi, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos nustatyto 0,25 ha ND vertė (pritaikius tarifą) − 217 Eur (0,25 ÷ 0,3 x 86 886 Eur x 0,3 proc.) yra didesnė už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytą 3 ha ND vertę, kuri yra 35 Eur (3 ÷ 5 x 14 481 Eur x 0,4 proc.). Žemės mokestis apskaičiuojamas, taikant lengvatą pagal nustatytą didžiausią ND vertę, t. y. lengvata taikoma, apmokestinant Vilniaus mieste turimą žemės sklypą.
“.
1.6. Pakeičiu 23.14 papunktyje pateiktą pavyzdį ir jį išdėstau taip:
„
Žemės savininkas, pensininkas, kurio šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, turi 2 sklypus Kauno mieste: 0,15 ha žemės sklypą, kurio mokestinė vertė − 8 689 Eur ir jam nustatytas 0,5 proc. mokesčio tarifas bei 0,10 ha žemės sklypą, kurio mokestinė vertė − 3 475 Eur ir jam nustatytas 1,5 procentų mokesčio tarifas. Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytas ND – 0,20 ha. Kadangi abu sklypai, kuriems taikomas tas pats ND dydis – 0,20 ha, yra vienos savivaldybės teritorijoje, tai šie sklypai laikomi vienu sklypu (0,25 ha dydžio). Apskaičiuotas 0,15 ha žemės sklypo vieno aro žemės mokestis yra 2,90 Eur (8 689 Eur x 0,5 proc. ÷ 15), o 0,10 ha žemės sklypo 1 aro žemės mokestis − 5,21 Eur (3 475 Eur x 1,5 proc. ÷ 10). Vadinasi, lengvata pirmiausia turėtų būti taikoma 0,10 ha sklypui, po to likusi 0,10 ha ND dalis taikoma 0,15 ha žemės sklypui.
“.
1.7. Pakeičiu 24.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.1. valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė (jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotus yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“), išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių (nepriskiriamų bendro naudojimo keliui) ir vandenų užimtą žemę (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas),“.
1.8. Pakeičiu 24.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.2. paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas), jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, t. y. ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra nurodyta ne tik vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų žemė, bet yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas,“.
1.9. Pakeičiu 24.3 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„24.3. gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas), jei tokia žemė ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Jei šioje žemėje yra kelių plotas (nepriskiriamas bendro naudojimo kelio plotui) bei užstatytos teritorijos plotas, tai jie yra apmokestinami.“
1.10. Pakeičiu 24.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.4. į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių (nepriskiriamų bendro naudojimo keliui) ir vandenų užimtą žemę (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punktas), jei tokia žemė ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyse „Juridiniai faktai“ arba „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos,“.
1.11. Pakeičiu 24.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.5. į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 8 punktas), jei tokia žemė ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyse „Juridiniai faktai“ arba „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos,“.
1.12. Papildau 24.6 papunkčiu:
„24.6. žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – Specialiųjų sąlygų įstatymas) nurodytas teritorijas, kurios nustatytos, tenkinant viešąjį interesą, Specialiųjų sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Ši lengvata taikoma, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
24.6.1. žemės sklypui nustatyta Specialiųjų sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta teritorija yra įrašyta NTR ir (ar) šio žemės sklypo registro įraše įrašytos žymos apie šią teritoriją;
24.6.2. dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jo savininkas netenka galimybės naudoti visą žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Sklypo savininkas mokesčių administratoriui pateikia tą Specialiųjų sąlygų įstatyme nurodytą teritoriją nustačiusio asmens ar institucijos išduotą pažymą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad dėl šioje nustatytoje teritorijoje taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sklypo savininkas viso savo sklypo negali naudoti pagal nustatytą to sklypo pagrindinę paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.
Ši lengvata nebetaikoma, jei, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas gali naudoti žemės sklypą pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Jei yra pakeičiama sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas, tačiau žemės savininkas nepateikia šio papunkčio pirmoje pastraipoje nurodytos pažymos ar kito dokumento, ši lengvata netaikoma.“
1.13. Pakeičiu 26.10 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.15. Pakeičiu 27.3 papunktyje pateiktą pavyzdį ir jį išdėstau taip:
„
4 vaikus turintis žemės savininkas gyvenamosios vietos savivaldybėje nuosavybės teise turi 2 žemės ūkio paskirties sklypus: 2,5 ha, kurio mokestinė vertė 7 241 Eur ir kuriam nustatytas 1 procento dydžio tarifas, bei 2 ha, kurio mokestinė vertė 8 689 Eur ir nustatytas tarifas – 1,2 procentas. Savivaldybės taryba pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį jos teritorijoje gyvenantiems ir 3 bei daugiau vaikų auginantiems žemės savininkams savo biudžeto sąskaita sumažino žemės mokestį, nustatydama 3 ha dydžio ND Savivaldybės lengvatą. Todėl, apmokestinant šio savininko žemės sklypus, pirmiausia ND Savivaldybės lengvata taikoma tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias, o likusi nepanaudota dalis taikoma kitam sklypui. Šiuo atveju 1 aro žemės mokestis būtų didesnis, apmokestinant 2 ha žemės sklypą, kurio 1 aro žemės mokestis yra 0,18 Eur (8 689 Eur x 0,35 x 1,2 proc. ÷ 200), o 2,5 ha žemės sklypo 1 aro žemės mokestis yra 0,10 Eur (7 241 Eur x 0,35 x 1 proc. ÷ 250). Vadinasi, pirmiausia lengvata taikoma 2 ha žemės sklypui, o likusi nepritaikyta 1 ha dalis taikoma 2,5 ha žemės sklypui, t. y. 2 ha žemės sklypas neapmokestinamas, o 2,5 ha žemės sklypo apmokestinama tik 1,5 ha (2,5 ha – 1 ha).
“.
1.16. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41. Nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybių tarybos kitam mokestiniam laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2021 m., tarifus privalo nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 d. (pvz., 2021 m. galiosiantys tarifai turi būti nustatyti iki 2020 m. liepos 1 d., 2022 m. galiosiantys tarifai – iki 2021 m. liepos 1 d. ir t. t.).
Iki 2019-12-31 savivaldybių tarybos konkrečius žemės mokesčio tarifus, galiosiančius tos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, turėjo nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos (pvz., nuo 2019 metų įsigalioję žemės mokesčio tarifai turėjo būti nustatyti iki 2018 m. birželio 1 d.).
Jei nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma, atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, tai kitą mokestinį laikotarpį galiosiančius mokestinius tarifus savivaldybių tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.“
1.17. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Nuo 2020 m. sausio 1 d., jei savivaldybės taryba nurodytais terminais nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, t. y. kitą mokestinį laikotarpį galioja vėliausiu savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti tarifai (pvz., savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu patvirtino 2019 m. galiosiančius tarifus, 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu patvirtino 2020 m. galiosiančius tarifus, tačiau 2020 m. savivaldybės taryba naujų tarifų, galiosiančių 2021 m., nenustatė. Šiuo atveju 2021 m. bus taikomi 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu patvirtinti tarifai).
Iki 2019-12-31 galiojo nuostatos, pagal kurias, savivaldybės tarybai iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nenustačius konkrečių kitą mokestinį laikotarpį galiosiančių žemės mokesčio tarifų (išskyrus atvejus, kai žemės mokestinė vertė nuo kito mokestinio laikotarpio nustatoma, atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kuriais žemės mokesčio tarifai turi būti nustatomi iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos), atitinkamą mokestinį laikotarpį toje savivaldybės teritorijoje taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas.“
1.18. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:
„43. Nuo 2020 m. sausio 1 d., jei savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 d., tai tokie nustatytieji (pakeisti) po liepos 1 d. konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio (pvz., savivaldybės taryba sprendimą dėl 2021 m. taikytinų tarifų priėmė 2020 m. liepos 5 d., t. y. po einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 d., todėl šiuo sprendimu nustatytieji tarifai, apskaičiuojant žemės mokestį, bus taikomi 2022 metais).
Iki 2019-12-31 galiojo nuostatos, pagal kurias, savivaldybės tarybai nustačius konkrečius kitą mokestinį laikotarpį galiosiančius žemės mokesčio tarifus arba patikslinus nustatytuosius tarifus po einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos (atitinkamais atvejais po einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos), kitą mokestinį laikotarpį toje savivaldybės teritorijoje po birželio 1 dienos (atitinkamais atvejais po gruodžio 1 dienos) patvirtintieji ar pakeistieji mokesčio tarifai netaikomi. Šiuo atveju taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas (jei buvo patvirtintas mokesčio tarifo pakeitimas tik pagal vieną kriterijų, tai 0,01 procento mokesčio tarifas taikomas tik tam vienam kriterijui).“
1.20. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:
„49. Masinis žemės vertinimas žemės vidutinėms rinkos vertėms apskaičiuoti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės, apskaičiuojant žemės mokestį, galioja 5 metus (pvz., 2013 m. sausio 1 d. nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės galiojo 2013–2017 metais, o 2018 m. sausio 1 d. nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės galioja 2018–2022 metais).
Jeigu naujo masinio vertinimo metu žemės sklypui nauja mokestinė vertė nenustatyta, tai žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma ankstesnio masinio vertinimo metu nustatytoji mokestinė vertė. Žemės mokestis pagal ankstesnio vertinimo metu nustatytąją mokestinę vertę bus skaičiuojamas iki naujos to sklypo mokestinės vertės nustatymo.“
1.21. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Žemės mokestinė vertė skaičiuojama taip: iš žemės vidutinės rinkos vertės arba individualiu vertinimu nustatytos žemės vertės atimamos ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4–8 punktuose nurodytų neapmokestinamų plotų vertės. Šiame punkte nustatyta tvarka apskaičiuota žemės mokestinė vertė yra tolygi apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinei vertei.
Žemės ūkio paskirties žemės (iš jos ir mėgėjiškų sodų žemės) šiame punkte nustatyta tvarka apskaičiuota mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35. Žemės ūkio paskirties žemėje esančiai apleistai žemei koeficientas 0,35 netaikomas, pavyzdžiui:
| 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype yra 1 ha miško žemės. Apmokestinami 2 ha žemės sklypo, kurio mokestinė vertė (pagal 2018 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę be miško žemės vertės) yra 5 500 eurų. Nuotoliniais kartografavimo metodais nustatyta, kad šioje ne miško žemėje yra 1 ha apleistos žemės. Žemės sklypo mokestinė vertė apskaičiuojama taip: 1. Apskaičiuojama neapleisto 1 ha žemės sklypo dalies mokestinė vertė: 2 ha sklypo mokestinė vertė dalinama pusiau ir dauginama iš koeficiento 0,35. Neapleisto 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies mokestinė vertė – 962,5 Eur (5 500 ÷ 2 x 0,35). 2. Apskaičiuojama apleisto 1 ha žemės sklypo dalies mokestinė vertė: 2 ha sklypo mokestinė vertė dalinama pusiau, todėl 1 ha apleistos sklypo dalies mokestinė vertė – 2 750 Eur (5 500 ÷ 2). 3. 2018 m. šio žemės ūkio paskirties sklypo mokestinė vertė yra 3 712,5 Eur (962,5 + 2 750). |
“.
1.23. Pakeičiu 53.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„53.1. prašymai Registrų centrui gali būti teikiami kiekvieną mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios (kasmet nuo sausio 1 dienos iki kovo 31 dienos). Prašymai gali būti teikiami, neatsižvelgiant į tai, ar mokestiniais metais buvo atliekamas naujas masinis žemės vertinimas, ar ne,“.
1.25. Pakeičiu 54.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„54.2. tarifus kiekviena savivaldybės taryba savo savivaldybės teritorijoje esantiems žemės sklypams nustato individualiai, vadovaudamasi ŽMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytais tarifų nustatymo kriterijais (plačiau apie galimus nustatymo kriterijus išdėstyta šių taisyklių VII skyriuje „Žemės mokesčio tarifų taikymas“).“
1.27. Pakeičiu 59.3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„59.3.2. žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35, paskui dauginama iš sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos pagal ŽMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatyto tarifo, atitinkančio apmokestinamą sklypą (dalį), ir atimama apskaičiuota atitinkamam sklypui taikomos lengvatos vertė. Koeficientas 0,35 netaikomas žemės ūkio paskirties žemėje esančioms apleistoms žemės ūkio naudmenoms.
2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais turėjo būti taikoma šių taisyklių 58 punkte išdėstyta pereinamojo laikotarpio nuostata, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio suma 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais neturi viršyti vieno lito už vieną arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą. Pagal šį papunktį apskaičiuota žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) mokesčio suma dalijama iš tokio žemės sklypo (dalies) apmokestinamo ploto (arais) ir įvertinama, ar vieno aro žemės mokestis viršijo vieną litą už arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą, ar ne. Jei šio sklypo 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais vieno aro apskaičiuotas mokestis buvo didesnis nei vienas litas už arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą, tai, apskaičiuojant galutinę žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) mokesčio sumą, buvo laikoma, jog 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais vieno aro žemės mokestis buvo vienas litas už arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už arą. Nuo 2018 m. ribojimas neviršyti 0,29 euro už arą nebetaikomas,“.
1.30. Papildau 59.4.21 papunkčiu:
„59.4.2.1 jei turi būti taikoma ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta lengvata, t. y. kai visam sklypui pagal šių taisyklių 24.6.1–24.6.2 papunkčiuose nustatytą tvarką turi būti taikoma lengvata (kai, tenkinant viešąjį interesą, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl kurių taikymo visas žemės sklypas negali būti naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą), kuri taikoma tik visam sklypui, tai tokiam sklypui apskaičiuotas mokestis yra lygus nuliui,“.
1.31. Pakeičiu 63 punktą ir jį išdėstau taip:
1.32. Pakeičiu 70.6 papunkčio antrąją pastraipą ir išdėstau taip:
1.33. Pakeičiu 70.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
„70.11. vienuoliktame stulpelyje „Apskaičiuota mokesčio suma“ įrašoma apskaičiuota žemės mokesčio suma, kuri apskaičiuojama taip: 6 stulpelyje nurodyta apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš 7 stulpelyje nurodyto žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) žemei taikomo koeficiento (jei mokestis skaičiuojamas žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) sklypui), kurių sandauga įrašoma 8 stulpelyje, paskui dauginama iš 9 stulpelyje nurodyto žemės mokesčio tarifo ir atimama 10 stulpelyje nurodyta apskaičiuota taikomos lengvatos vertė.
2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais šiame vienuoliktame stulpelyje „Apskaičiuota mokesčio suma“ įrašoma mokesčio suma, įvertinus šių taisyklių 58 punkte išdėstytą pereinamojo laikotarpio nuostatą, jog žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) mokesčio suma 2013−2014 m. neturi viršyti vieno lito už vieną arą, o 2015−2017 m. – 0,29 eurų už vieną arą,“.
1.34. Pakeičiu 72 punktą ir jį išdėstau taip:
1.36. Pakeičiu 74.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„74.5. mokesčio mokėtojas pats kreipiasi į mokesčių administratorių ir praneša (per Mano VMI, el. paštu vmi@vmi.lt, paštu arba atvykęs į VMI aptarnavimo skyrių) ir / ar pateikia juridinę galią turinčius dokumentus apie deklaracijoje įrašytus netikslius duomenis. Mokesčių administratorius išsiaiškina netikslių duomenų įrašymo deklaracijoje priežastis ir, nustatęs pagrįstus netikslumus, patikslina deklaraciją,“.
1.37. Pakeičiu 78.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.38. Papildau 78.4 papunkčiu:
„78.4. mokesčio mokėtojams, deklaravusiems išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir EDS ar Mano VMI programose nurodžiusiems el. pašto adresą.
78.2–78.4 papunkčiuose nurodytiems mokėtojams jų nurodytu el. pašto adresu išsiunčiamas informacinis pranešimas apie suformuotą deklaraciją ir galimybę ją peržiūrėti EDS.“
1.39. Pakeičiu 82.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„82.1. apie deklaracijose apskaičiuotas žemės mokesčio sumas VMI prie FM EDS tinklalapyje (skiltyje „Deklaravimas“ – „Žemės mokestis“ – „Žemės mokesčio deklaracijų duomenys“), Žemės mokesčio apskaičiavimo pažymoje (toliau – pažyma). Pažymoje pateikiama ir tų žemės mokesčio deklaracijų informacija, kuriose apskaičiuota žemės mokesčio suma yra mažesnė arba lygi 2 eurams, t. y., kai mokesčio mokėtojai yra atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo (deklaracijoje nurodyta žemės mokesčio suma lygi nuliui),“.
1.40. Pakeičiu 82.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„82.2. aktuali informacija VMI administruojamų mokesčių klausimais, seminarų dalijamoji medžiaga, paaiškinimai ir komentarai skelbiami adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais dominančiais mokesčių klausimais galima telefonu 1882 arba +370 5 260 5060, už visus skambučius mokama pagal įprastus tarifus,“.
1.41. Papildau 82.4 papunkčiu:
1.42. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:
„87. Sumokėtos per didelės žemės mokesčio sumos MAĮ nustatyta tvarka gali būti grąžinamos arba įskaitomos kitiems mokesčiams sumokėti. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas turi pateikti FR0781 formos prašymą „Grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Tuo atveju, kai žemės mokesčio permokos susidaro dėl savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų dėl stichinės nelaimės ar dėl paskelbtos ekstremalios situacijos, sumokėtas žemės mokestis grąžinamas be žemės sklypo savininko prašymo.“
2. Nustatau, kad šios taisyklės taikomos, apskaičiuojant 2020 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių žemės mokestį.