Baudžiamoji byla Nr. 2K-264-719/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06898-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1;
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžio.
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (M. Č. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (P. Š. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. Č., P. Š., A. S.. Dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 302 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas. D. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (M. Č. epizodas) paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo dvejiems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (P. Š. epizodas) paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo trejiems metams. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už du nusikaltimus iš naujo paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio, nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad platino narkotines medžiagas šiomis aplinkybėmis: jis 2021 m. kovo 5 d. apie 21.50 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme M. Č. neteisėtai už 200 Eur pardavė apie du gramus baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos kokaino.
2. Taip pat D. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad platino narkotines medžiagas šiomis aplinkybėmis: jis, turėdamas tikslą platinti, 2021 m. birželio 16 d. nuo 21.16 val. neteisėtai su savimi laikė ir nuo Kuršėnų iki Šiaulių miesto neteisėtai E. U., nesusijusio su šia nusikalstama veika, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno narkotinę medžiagą – 0,765 g kokaino, šią medžiagą 2021 m. birželio 16 d. 21.38 val. atgabenęs prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 180 Eur pardavė P. Š..
3. Taip pat D. B. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario rašomojo stalo stalčiuje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą – E. T. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kol 2021 m. kovo 6 d. vykusios kratos metu šią asmens tapatybės kortelę rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina D. B. kaltę padarius visas tris jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas pažymėjo, kad nors M. Č. epizode narkotinės medžiagos kokaino nei įvykio metu, nei vėliau nebuvo rasta, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, tai nuteistojo kaltės nepaneigia, jo nusikalstama veika šiame epizode teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nuteistojo tyčia neteisėtai laikyti kito fizinio asmens dokumentą yra įrodyta ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe neteisingai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Teismas nurodė, kad nuteistajam D. B. dėl ankstesnio nuteisimo už baudžiamojo nusižengimo padarymą teistumas neatsirado ir naujų nusikaltimų padarymo metu buvo išnykęs, todėl, nenustačius visų BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, jis nelaikytinas recidyvistu. Panaikinęs nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas nuteistajam iš naujo paskyrė bausmes.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas H. Oseckis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (M. Č. ir P. Š. epizodai) ir 302 straipsnio 1 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistojo D. B. ir jo gynėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis D. B. pakeistas, ir baudžiamąją bylą D. B. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatoriai skunde nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, priimtus nuosprendžius grindė prielaidomis, rėmėsi įrodymais, neatitinkančiais įstatymo keliamų reikalavimų, ir nepašalino abejonių dėl BK 260 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko.
5.2. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi būti nustatytas taip, kad nekiltų abejonių, kokiomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir kokiu jų kiekiu disponavo kaltininkas. Nustatant nusikalstamos veikos dalyko kiekį vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų kiekiu, o šioje medžiagoje esančiu grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu. Šioje byloje epizode dėl narkotinės medžiagos kokaino pardavimo M. Č. kokainas nebuvo rastas ir paimtas, nebuvo nustatyta narkotinė medžiaga ir jos grynasis kiekis. Todėl negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis D. B. pardavė apie du gramus baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos kokaino.
5.3. Teismų išvados dėl narkotinės medžiagos kokaino ir jo kiekio grindžiamos iš esmės vien tik liudytojo M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teisiamajame posėdyje šis liudytojas nurodė, kad teisingi yra jo pirminiai parodymai, o vėlesni parodymai išgauti darant psichologinį spaudimą. Kasatoriai, aptardami teismų praktikos nuostatas dėl kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-693/2016, 2K-292-693/2018), teigia, kad liudytojo M. D. parodymų patikimumas kelia abejonių dėl galimo jo suinteresuotumo bylos baigtimi, jo teisme duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, o teismai šių skirtumų nevertino.
5.4. Teismai objektyviais įrodymais, patvirtinančiais D. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino ne tik liudytojo vyriausiojo tyrėjo A. Jakubkos parodymus apie atliktą slaptą sekimą, bet ir jo samprotavimus apie garso įrašuose užfiksuotus galimai kaltinamųjų pokalbius, kaip jis įsivaizduoja įvykių eigą, kokias daro išvadas. Tačiau tokie šio liudytojo parodymai negali būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs liudytojų M. D. ir A. Jakubkos parodymus, padarė išvadą, kad jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir dėl daugelio aplinkybių sutampa. Tačiau pareigūno A. Jakubkos atliktų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai turėjo būti fiksuojami protokoluose, o ne liudytojo apklausos protokole, pateikiant tendencingus, neobjektyvius duomenis su savo išvedžiojimais.
5.5. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo M. Č. daiktų, rasta ne tik kokaino, bet ir kitos narkotinės medžiagos kanapių pėdsakų. Tačiau įvykio vietoje iš M. Č. paimti bei supakuoti daiktai buvo išpakuoti, apžiūrėti ir nuoplovos nuo jų paimtos M. Č. nedalyvaujant. Todėl kasatoriams kyla abejonių dėl gautų duomenų patikimumo, teisėtumo, manoma, kad jie surinkti pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nėra galimybės patikrinti, kas su daiktais buvo daroma atidarius paketus.
5.6. Teismai neištyrė visų bylos įrodymų, kuriais rėmėsi pripažindami D. B. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismai nepagrįstai atmetė gynybos prašymus paskirti byloje esančių asmenų pokalbių garso įrašų fonoskopinę ekspertizę, kad būtų nustatyti objektyvūs duomenys, pašalintos abejonės dėl pokalbių turinio, identifikuoti kalbantys asmenys, ir rėmėsi pokalbių išklotinėmis, nors klausant pokalbių jų turinys ir pokalbių išklotinėse užfiksuoti duomenys nėra tapatūs, o pareigūnas, aprašinėjęs pokalbius, nurodė ir savo pamąstymus, komentarus.
5.7. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiuo atveju D. B. neturėjo tyčios laikyti E. T. asmens tapatybės kortelę, o ją radęs tiesiog pamiršo pristatyti į policiją. Be to, E. T. asmens tapatybės kortelė 2018 m. vasario 6 d. buvo paskelbta negaliojančia, taigi D. B. laikė jau negaliojantį dokumentą. Byloje nenustatyta ir nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis E. T. prarado savo asmens dokumentą, o vien radinio laikymas nuteistajam negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
5.8. Teismų išvados dėl D. B. kaltės epizode dėl narkotinės medžiagos kokaino pardavimo P. Š. padarytos įvertinus tik kito nuteistojo P. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir liudytojo vyriausiojo tyrėjo A. Jakubkos parodymus. Tačiau, kaip teigia kasatoriai, kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimas ir jų rezultatų fiksavimo tinkamumas negali būti grindžiami tik tokius veiksmus atlikusio pareigūno parodymais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu. Šiuo atveju liudytojo A. Jakubkos parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra ne faktiniai duomenys apie nustatytas aplinkybes, o jo pateikiama užfiksuotų duomenų asmeninė interpretacija, grindžiama prielaidomis. Be to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinės instancijos teismo jurisprudencija, kaltinamųjų toje pačioje byloje parodymai turi būti vertinami itin atidžiai (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Teismai, vertindami nuteistojo P. Š. parodymus, abejonių dėl jų patikimumo nepašalino. P. Š., sulaikytas policijos pareigūnų, siekdamas sušvelninti savo padėtį, galimai apkalbėjo D. B.. P. Š. duotų parodymų teisingumas kelia abejonių dar ir dėl to, kad jis apklausos metu galėjo būti apsvaigęs. Teismai, pripažindami šiuos duomenis įrodymais, patvirtinančiais D. B. kaltę, galimai pažeidė BPK 20 straipsnį.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Egidijus Kerys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Kasaciniame skunde pakartojami apeliacinio skundo argumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas kruopščiai bei nuosekliai išnagrinėjo, motyvuotai į juos atsakė ir atmetė. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo. Teismai išsamiai ištyrė visus bylos duomenis, nepažeisdami BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų, visapusiškai įvertino nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo D. B. narkotinės medžiagos kokaino pardavimo M. Č.. Tai, kad nebuvo išimtas ir nenustatytas grynasis parduotas narkotinės medžiagos kokaino kiekis, įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neturėjo.
6.2. Priešingai nei teigia kasatoriai, liudytojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo nuoseklūs, sutapo dėl esminių aplinkybių, jo parodymus patvirtino ir kiti objektyvūs bylos įrodymai, todėl abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu teismams nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. D. parodymus davė laisva valia, jam nebuvo grasinta, nebuvo daromas spaudimas. Dėl liudytojo pareigūno A. Jakubkos apklausų metu pateiktų tendencingų duomenų su savo išvedžiojimais, interpretacijomis ir šio pareigūno suinteresuotumo bylos baigtimi, tai tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, liudytojo A. Jakubkos parodymai apie vykdytų procesinių prievartos priemonių metu užfiksuotas aplinkybes atitiko kitas objektyviai nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismai, išsamiai ištyrę ir įvertinę šio liudytojo parodymus, nepažeisdami BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų, juos pagrįstai pripažino įrodymais. Nuteistojo P. Š. duotų parodymų patikimumas teismų patikrintas ir padaryta pagrįsta išvada, kad šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu. P. Š. duoti pirminiai paaiškinimai atitiko objektyviai nustatytas aplinkybes ir teisme ištirtus įrodymus, kurie pagrindė, jog P. Š., apklausiamas kaip įtariamasis, nebuvo apsvaigęs ir nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis galėjo apkalbėti D. B. ir duoti neteisingus parodymus.
6.3. Priešingai nei teigia kasatoriai, abejoti procesinių veiksmų – M. Č. priklausančių daiktų supakavimo, išpakavimo, nuoplovų nuo jų nuėmimo bei gautos specialisto išvados patikimumu dėl to, jog šie veiksmai atlikti nedalyvaujant pačiam M. Č., nėra jokio pagrindo, nes minėtuose veiksmuose įtariamojo dalyvavimas nėra numatytas.
6.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino D. B. bei jo gynėjo prašymo skirti byloje fonoskopinę ekspertizę. Visi pokalbiuose užfiksuoti nuteistieji buvo identifikuoti, o kitų su D. B. kaltinimu nesusijusių asmenų nenustatymas neturėjo jokios reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Fonoskopinės ekspertizės nepaskyrimas nepažeidė nei kaltinamojo procesinių teisių, nei įrodinėjimo tvarkos.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato H. Oseckio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
8. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-489/2020, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).
9. Nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato H. Oseckio kasaciniame skunde, be netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, daug dėmesio skiriama įrodinėjimo klausimams, ginčijant žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, kvestionuojant duomenų, kuriuos teismai pripažino įrodymais ir kuriais rėmėsi pripažindami D. B. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patikimumą ir jų įrodomąją reikšmę. Antai kasacinio skundo atskiros dalys išimtinai yra grindžiamos kasatorių nesutikimu su liudytojų M. D., A. Jakubkos, nuteistojo P. Š. parodymų vertinimu ir dėl to teismų padarytomis išvadomis. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra susiję su teisės taikymu, todėl nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, taigi pripažįstami nenagrinėtinais. Laikantis pirmiau nurodytų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, nagrinėjamoje byloje tikrinama tik tai, ar teismai nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydami esminius faktus, kad D. B. neteisėtai pardavė M. Č. ir P. Š. kaltinime nurodytas narkotines medžiagas ir ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat BK 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo
10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, pripažindami patikimais ir leistinais įrodymais liudytojo M. D., liudytojo vyriausiojo tyrėjo A. Jakubkos, nuteistojo P. Š. parodymus, taip pat duomenis apie ant nuteistojo M. Č. daiktų rastus narkotinių medžiagų pėdsakus ir vertindami juos kaip patvirtinančius D. B. kaltę dėl neteisėto narkotinių medžiagų kokaino pardavimo M. Č. ir P. Š., pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismai taip pat neištyrė visų bylos įrodymų, nes nepagrįstai atsisakė paskirti pokalbių garso įrašų fonoskopinę ekspertizę. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
11. Nagrinėjamoje byloje D. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai platino, t. y. pardavė M. Č. ir P. Š., narkotines medžiagas kokainą. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienodai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai, jų visuma neabejotinai patvirtina D. B. kaltę padarius šias nusikalstamas veikas.
12. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuria turi vadovautis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018 ir kt.).
13. Teismų praktikoje esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).
14. Patikrinus kasacine tvarka apskųstus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad byloje žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka pirmiau nurodytų BPK nuostatų reikalavimus, neprieštarauja išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams ir esminių trūkumų, kurie išdėstyti kasaciniame skunde, neturi.
15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas dėl bylai reikšmingų faktų ir nuteistojo D. B. kaltumo. Nuosprendyje detaliai aprašytos nustatytos D. B. inkriminuoto neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti aplinkybės, išanalizuoti surinkti įrodymai, patvirtinantys nuteistojo kaltumą, pasisakyta dėl jų patikimumo bei pakankamumo, kartu motyvuotai paneigtos nuteistojo D. B. iškeltos gynybos versijos. Tai patvirtino ir apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas, kuris nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Šis teismas dar kartą kruopščiai išanalizavo ir įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat jų patikimumo, leistinumo aspektais, ir padarė argumentuotas išvadas dėl visų esminių nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, iš jų ir dėl įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo.
16. Priešingai nei teigia kasatoriai, konstatuodami esminius faktus, kad D. B. neteisėtai pardavė M. Č. ir P. Š. kaltinime nurodytas narkotines medžiagas kokainą, abiejų instancijų teismai rėmėsi ne prielaidomis, o teisėtais būdais gautais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir BPK nustatytais proceso veiksmais patikrintais, vienas kitą patvirtinančiais ir papildančiais įrodymais, iš jų ir kasaciniame skunde ginčijamais asmenų parodymais, kriminalinės žvalgybos duomenimis, specialisto išvadomis ir kt., jų visuma. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės yra pakartojami nuteistojo D. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų M. D., A. Jakubkos, nuteistojo P. Š. parodymų patikimumo, leistinumo ir įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Teismas nuosprendyje dar kartą detaliai aptarė, išnagrinėjo ir įvertino kiekvieną iš kasatorių ginčijamų įrodymų tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, nuosprendyje atskirai pasisakė dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl liudytojo vyriausiojo tyrėjo A. Jakubkos nešališkumo (24 punktas), liudytojui M. D. apklausos metu daryto psichologinio spaudimo (28 punktas), nuteistojo P. Š. apsvaigimo apklausos metu (40 punktas), įvertino įrodymų visumą ir padarė logiškas bei motyvuotas išvadas, su kuriomis nėra teisinio pagrindo nesutikti. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
17. Kasaciniame skunde atskirai kvestionuojamas duomenų, gautų atlikus iš nuteistojo M. Č. paimtų daiktų tyrimą, teisėtumas, teigiant, kad šie duomenys gauti neteisėtai, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad analogišką nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato H. Oseckio apeliacinio skundo argumentą dėl nuteistajam M. Č. priklausančių daiktų tyrimo tvarkos pažeidimų išnagrinėjo ir dėl jo skundžiamo nuosprendžio 25 punkte motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai nuteistojo D. B. kaltę dėl neteisėto narkotinių medžiagų kokaino pardavimo M. Č., be kita ko, grindė 2021 m. kovo 24 d. specialisto išvada, šioje išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktose nuoplovose nuo M. Č. vairuotojo pažymėjimo, banko kortelės ir dviejų mobiliojo ryšio telefonų yra narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, būtų supakuojami, išpakuojami, apžiūrimi, nuoplovos nuo jų imamos ir tyrimas atliekamas dalyvaujant šių daiktų savininkui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo nesiremti minėta specialisto išvada vien dėl to, jog M. Č. priklausantys daiktai buvo supakuoti, išpakuoti ir nuoplovos nuo jų nuimtos nedalyvaujant pačiam nuteistajam.
18. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl neišsamaus bylos išnagrinėjimo žemesnės instancijos teismams nepaskyrus byloje pokalbių garso įrašų fonoskopinės ekspertizės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. B. ir jo gynėjas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė paskirti fonoskopinę ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo netenkinti. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-71-976/2017, 2K-91-976/2023 ir kt.). Būtinumo tenkinti prašymą skirti ekspertizę nėra, jei byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti esmines bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317/2012, 2K-208-976/2017, 2K-68-511/2019). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 29 punkte išdėstė išsamius argumentus, paaiškinančius, kodėl pagal nustatytas aplinkybes skirti byloje fonoskopinę ekspertizę nėra tikslinga. Vien gynybos prašymų dėl specialių žinių panaudojimo netenkinimas pats savaime negali būti pripažintas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai, pripažindami bylos duomenis įrodymais ir juos vertindami, esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys), dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, nepadarė.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalyko
20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam D. B. inkriminuotame epizode dėl narkotinės medžiagos kokaino pardavimo M. Č. kokainas nebuvo rastas ir paimtas, nebuvo nustatyta narkotinė medžiaga ir jos grynasis kiekis, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. Č. pardavė apie du gramus baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos kokaino. Šie argumentai taip pat nepagrįsti.
21. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jas radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, šių tyrimų metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybės atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, 2K-179-942/2021, 2K-69-489/2024 ir kt.).
22. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje surinktais ir įrodymais pripažintais duomenimis (liudytojų M. D., A. Jakubkos parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, 2021 m. kovo 24 d. specialisto išvada dėl M. Č. daiktų tyrimo, 2021 m. balandžio 18 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kitais rašytiniais bylos įrodymais) patikimai nustatyta, kad D. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje pardavė M. Č. būtent narkotines medžiagas kokainą. Nors teismai iš tiesų konstatavo, kad nuteistojo D. B. M. Č. parduoto kokaino nei aptariamo įvykio metu, nei vėliau nebuvo rasta, tačiau tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, nes, pagal byloje nustatytas aplinkybes, M. Č. šias medžiagas suvartojo. Vis dėlto, atsakydamas į nuteistojo D. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nusikaltimo dalyko, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 32 punkte išsamiai pagrindė išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. B. M. Č. neteisėtai pardavė apie du gramus baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos kokaino.
23. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tiek kaip įtariamasis, tiek ir kaip liudytojas M. D. parodė, jog 2021 m. kovo 5 d. M. Č. jam sakė, kad važiuos į Kuršėnus nusipirkti kokaino, pirks du gramus kokaino, nes tik po du gramus pardavinėja, mažesnio kieko Kuršėnuose negalima nusipirkti, kad vieno gramo kaina yra 100 Eur. Atvykus į Kuršėnus M. Č. iš piniginės pasiėmė pinigų 50 Eur kupiūromis, išlipęs iš automobilio nuėjo į kiemus ir netrukus grįžo. Išvažiavę iš Kuršėnų sustojo stovėjimo aikštelėje, kur M. Č. išsitraukė plastikinį maišelį su baltos spalvos medžiaga, dalį jos pasidėjo ant telefono ekrano, susmulkino su savo vairuotojo pažymėjimu ir įtraukė į nosį, o kitą dalį įsidėjo į drabužius. Teismas vertino, kad šias liudytojo M. D. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. tiek 2021 m. kovo 24 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktose nuoplovose nuo M. Č. vairuotojo pažymėjimo, banko kortelės, dviejų mobiliojo ryšio telefonų yra narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų, tiek ir liudytojo vyriausiojo tyrėjo A. Jakubkos nurodytos aplinkybės, kurias atliepia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai. Minėtas liudytojas parodė, kad, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir sekimą, gauta informacijos, jog iš D. B. asmenys nusipirkdavo narkotinės medžiagos kokaino, D. B. klientui nurodydavo, kad mažiau nei du gramus narkotinės medžiagos jis neparduoda. Klausantis pokalbių, buvo nustatyta, jog D. B., klausdamas „keliese būsit?“, norėdavo sužinoti, kiek gramų narkotinės medžiagos kokaino asmuo pirks, o asmeniui pasakius, kad bus dviese, ir paklausus, kiek kainuos, D. B. atsakydavo „dviestika“, t. y. 200 Eur. 2021 m. kovo 5 d. kontroliuojant asmenų susirašinėjimą telefonu nustatyta, kad vienas iš D. B. klientų – M. Č. ruošiasi vykti į Kuršėnus, susirašinėjimų metu D. B. klausia M. Č. „keliese būsit?“, o pastarasis atsako „dviese“. Taigi šiuo atveju, nesuradus ir byloje neištyrus konkrečių medžiagų, apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo pirmiau išdėstytų teismų praktikos išaiškinimų, išvadą dėl aptariamo nusikaltimo dalyko – D. B. M. Č. parduoto kokaino ir jo kiekio padarė įvertinęs byloje surinktus kitus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog narkotinių medžiagų kiekis, inkriminuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvusis požymis. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu. Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-489/2024).
25. Tai reiškia, kad, šioje byloje neradus nuteistojo parduoto kokaino ir objektyviai neturint galimybės nustatyti šios narkotinės medžiagos grynąjį kiekį, tačiau nesant jokių duomenų apie parduotą didelį ar labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, D. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviojo požymio kaltės
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad nuteistasis D. B. 2021 m. kovo 6 d. savo gyvenamojoje vietoje bute laikė svetimą fizinio asmens dokumentą – E. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Tačiau kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis neturėjo tyčios neteisėtai laikyti minėtą dokumentą, o jį radęs tiesiog pamiršo pristatyti į policiją.
27. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šios nusikalstamos veikos dalykas gali būti vienas iš nurodytų objektų, iš jų ir fizinio asmens dokumentas. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius bent vieną iš išvardytų alternatyvių veiksmų. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisinio pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėta, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl apie kaltės formą, rūšį, turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo (nuteistojo) parodymų, bet ir vertinant kitus bylos įrodymus.
28. Šiuo atveju bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis ketino perduoti svetimą asmens tapatybės kortelę įgaliotoms institucijoms. Taip teismas paneigė gynybos teiginius, kad nuteistasis ketino pristatyti minėtą dokumentą policijai, tačiau pamiršo. Taigi nuteistojo kaltės turinį teismas atskleidė įvertinęs ne tik nuteistojo parodymus, bet ir byloje nustatytas aplinkybes. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis, suvokdamas, jog neturi teisėto pagrindo laikyti svetimą dokumentą, t. y. elgiasi neteisėtai, jį vis tiek laikė savo namuose ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
29. Kasatorių teiginys, kad nuteistojo laikyta svetima asmens tapatybės kortelė šiuo atveju laikytina radiniu, kurio laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalykas yra specifinis, t. y. fizinio ar juridinio asmens dokumentai, kurie yra skirti teisiniams faktams liudyti, taip pat antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės blankai, kurie naudojami dokumentų kūrimo procese. Todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinant atsakomybę, be kita ko, už neteisėtą antspaudo, spaudo ar dokumento laikymą, siekiama apginti normalią, teisingą valdymo tvarką užtikrinant dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir kitus su teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus. Nors byloje nebuvo paneigta nuteistojo versija, kad svetimą fizinio asmens dokumentą jis rado, tačiau nuteistasis turėjo pareigą šį dokumentą perduoti įgaliotoms institucijoms, o ne be jokio pagrindo laikyti savo gyvenamojoje vietoje, kol jis kratos metu buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Aplinkybės, kuriomis asmuo, šiuo atveju E. T., prarado savo asmens dokumentą, neturi jokios įtakos kaltininką pripažįstant kaltu dėl neteisėto tokio dokumento laikymo.
30. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pas nuteistąjį rastos E. T. asmens tapatybės kortelės atitikties BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalyko požymiams, teigiant, kad nuteistojo laikytas dokumentas buvo negaliojantis.
31. Išties, pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. T. išduota asmens tapatybės kortelė nuo 2018 m. vasario 6 d. buvo paskelbta negaliojančia. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio dokumento kaip BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko vertinimo, pagrįstai vadovavosi nuosprendyje nurodyta teismų praktika, pagal kurią vien dėl to, kad fizinio asmens dokumentas yra paskelbtas negaliojančiu (nesant jame jokių žymų apie negaliojimą), kaip dokumentas savo turinio (teisinio fakto) paskirties jis nepraranda. Tokiame dokumente yra nurodyta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija apie asmenį, tai reiškia, kad jis atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus asmens dokumento (nusikaltimo dalyko) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-495/2022). Šiuo atveju daryti priešingą išvadą dėl nuteistojo neteisėtai laikytos svetimos asmens tapatybės kortelės atitikties BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko – fizinio asmens dokumento požymiams, negu padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.
32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
33. Darytina bendra išvada, kad, nenustačius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,