Administracinė byla Nr. AS-421-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00239-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-16816 (toliau – ir 2024 m. sausio 5 d. sprendimas) ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr.(8.1Mr) (toliau – ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimas); 2) įpareigoti suteikti advokatą, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Generalinės ar kitų prokuratūrų darbuotojus ir visus pareigūnus, perdavusius pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo pareigūnams, kurių veiksmai buvo skundžiami; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde taip pat teikė procesinius prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išreikalauti informaciją, kviesti liudytoją, sujungti bylas, atnaujinti jau išnagrinėtą bylą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad pateiktame skunde ginčo aplinkybės nėra aiškiai nurodytos, todėl pareiškėjas turi patikslinti skundą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus. Tad pareiškėjas šalindamas trūkumus turėtų į tai atsižvelgti ir nekelti reikalavimų, kurie nepriskirti administracinių teismų kompetencijai. Be to, teismas, įvertinęs skundo trūkumų pobūdį, pareiškėjui pasiūlė kreiptis į profesionalų teisininką (advokatą ir pan.) dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, bei nurodė, jog pareiškėjas papildomai turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. AS-163-552/2024) Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi pakartotinai pareiškėjui nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2024 m. sausio 5 d. sprendimą ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimą; 2) įpareigoti suteikti advokatą, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Generalinės ar kitų prokuratūrų darbuotojus ir visus pareigūnus perdavusius pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo pareigūnams, kurių veiksmai buvo skundžiami; 3) priteisti iš atsakovų solidariai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos pareiškėjui.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2024 m. gegužės 8 d. pateiktu patikslintu skundu, jo turiniu ir suformuluotais reikalavimas, sprendė, jog pareiškėjas pateikė skundą, analogišką pirminiam skundui. Pareiškėjas patikslintame skunde deklaratyviai ir abstrakčiai nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra šališkas, politizuotas, priimtas siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, tačiau jokių kitų pagrįstų įrodymais argumentų nenurodė, rašytinių įrodymų nepateikė. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas visiškai nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. aiškiai nenurodė, iš kokios institucijos, konkrečiai, dėl kokio jos veikimo ar neveikimo, kokios sumos iš kiekvienos institucijos prašo neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė nei žalos dydžio, nei pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepatikslino ir nepagrindė savo skundo reikalavimų, taip kaip teismas buvo jam išaiškinęs 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. nutartyje, patikslinto skundo turinys ir reikalavimai yra analogiški pradinio skundo turiniui ir reikalavimams. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. nutartyse detaliai aptartų skundo trūkumų. Atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. nutartimis nustatyti trūkumai laikytini esminiais ir pareiškėjas jų nepašalino, teismas laikė skundą nepaduotu. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ skundui keliamus reikalavimus.

III.

Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir įpareigoti bylą nagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negali gauti teisinės pagalbos ir neturi teisinio išsilavinimo. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad jo vertinimu skundas yra aiškus, grąžinus skundą pareiškėjui ir laikius jį nepaduotu, pareiškėjui užkertama galimybė į nešališką ir sąžiningą teismo procesą ir žlugdomas jo teisėtas lūkestis nebūti diskriminuojamu. Pareiškėjas pabrėžia, kad neturi teisinio išsilavinimo ir galimybės gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą iš Tarnybos, teismo reikalavimas pašalinti skundo trūkumus yra neįmanomas. Tokiu būdu pažeidžiamas Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas bei ABTĮ, kuriame nustatyta, kad teismai tiria esamus ir esant reikalui išreikalauja papildomus įrodymus bei vertina juos.

.

Pareiškėjas kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą motyvuoja tuo, kad turi būti išaiškinta, ar tokia situacija, kokia susiklostė pareiškėjo atveju, nėra vertinamas kaip teisinis, socialinis ir finansinis eksperimentas. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant patikrinti ar skundžiamą nutartį priėmusį teisėja nepažeidė pareiškėjo teisės nebūti diskriminuojamu, nebūti teisinio eksperimento dalimi ir teisės į teismo procesą apginti savo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas ir patikslintas skundas laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui, nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Tarnybos 2024 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-16816 ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr.(8.1Mr); 2) įpareigoti suteikti advokatą, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Generalinės ar kitų prokuratūrų darbuotojus ir visus pareigūnus, perdavusius pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo pareigūnams, kurių veiksmai buvo skundžiami; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti: nurodyti aiškias ginčo aplinkybes, atsižvelgti ir nekelti reikalavimų, kurie nepriskirti administracinių teismų kompetencijai, pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2024 m. sausio 5 d. sprendimą ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimą; 2) įpareigoti suteikti advokatą, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Generalinės ar kitų prokuratūrų darbuotojus ir visus pareigūnus perdavusius pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo pareigūnams, kurių veiksmai buvo skundžiami; 3) priteisti iš atsakovų solidariai su trečiaisiais asmenimis 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjui. Teismas sprendė, jog pareiškėjas pateikė skundą, analogišką pirminiam skundui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. aiškiai nenurodė, iš kokios institucijos, konkrečiai, dėl kokio jos veikimo ar neveikimo, kokios sumos iš kiekvienos institucijos prašo neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė nei žalos dydžio, nei pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepatikslino ir nepagrindė savo skundo reikalavimų, taip kaip teismas buvo jam išaiškinęs 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. nutartyse, patikslinto skundo turinys ir reikalavimai yra analogiški pradinio skundo turiniui ir reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. nutartimis nustatyti trūkumai laikytini esminiais ir pareiškėjas jų nepašalino, teismas laikė skundą ir patikslintą skundą nepaduotais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde, be kita ko, turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai <...> (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas). Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pirmiausia pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato, pavyzdžiui, ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde suformulavo pakankamai aiškų skundo reikalavimą – panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-16816 ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr.(8.1Mr). Teisėjų kolegija pažymi, kad šio reikalavimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. nutartyse šiuo aspektu nustatytais trūkumais, pateikti patikslintą skundą su aiškiau nurodytomis ginčo aplinkybėmis.

Pareiškėjas taip pat prašė skunde priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos, o patikslintame skunde nurodė, kad 5 000 Eur neturtinę žalą prašo priteisti solidariai iš atsakovų su trečiaisiais asmenimis dėl tyčia vilkinamo proceso. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjas neištaisė skundo trūkumų, nurodė, kad pareiškėjas visiškai nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. aiškiai nenurodė, iš kokios institucijos, konkrečiai, dėl kokio jos veikimo ar neveikimo, kokios sumos iš kiekvienos institucijos prašo neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė nei žalos dydžio, nei pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali. Kaip matyti pareiškėjas nurodė iš ko prašo priteisti neturtinę žalą, sieja ją su vilkinamu procesu. Šio reikalavimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nepatikslino šio skundo trūkumo.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 25 d. nutartimi taip pat nurodė, kad pareiškėjas šalindamas trūkumus turėtų atsižvelgti ir nekelti reikalavimų, kurie nepriskirti administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašo įpareigoti suteikti advokatą, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Generalinės ar kitų prokuratūrų darbuotojus ir visus pareigūnus, perdavusius pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo pareigūnams, kurių veiksmai buvo skundžiami. Pareiškėjas ir patikslintame skunde suformulavo tapatų reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis reikalavimas yra pakankamai aiškiai suformuluotas, o jo pagrįstumo klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. nutartyse šiuo aspektu nustatytais trūkumais.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 25 d. nutartyje taip pat buvo nustatę skundo trūkumą – pareiškėjas nemotyvavo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio ir nepateikė prašymą patvirtinančių įrodymų. Vėlesnėje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartyje šie skundo trūkumai pakartotinai nenurodyti. Kaip matyti iš patikslinto skundo pareiškėjas nurodė, kad prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl finansinės padėties. Prie patikslinto skundo pateikti su finansine pareiškėjo padėtimi susiję įrodymai (pažyma iš Sodros apie gaunamas pajamas). Taigi pareiškėjas nors ir minimaliai, tačiau motyvavo prašymą bei pateikė jį patvirtinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių pareiškėjo argumentų iš viso nepasisakė (nemotyvavo sprendimo).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs skundo trūkumą – pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš patikslinto skundo – pareiškėjas nurodė, kad pageidauja, jog skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, taigi ištaisė teismo nurodytą skundo trūkumą.

Papildomai paaiškintina, kad pareiškėjo prašymai kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, todėl šių prašymų pagrįstumo klausimas spręstinas nagrinėjant ginčą iš esmės.

Atsižvelgiant į aptartą, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikinama ir pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė