NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2017 M. LAPKRIČIO 23 D. SPRENDIMO NR. T1-245 „DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO, KAPINIŲ LANKYMO, PRIEŽIŪROS IR KAPAVIEČIŲ IDENTIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. spalio 26 d. Nr. T1-216
Neringa
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 41 punktu ir 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, 31 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ Neringos savivaldybės taryba nusprendžia
pakeisti Neringos savivaldybės Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kapaviečių identifikavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T1-245 „Dėl Neringos savivaldybės leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kapaviečių identifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas):
1. Pakeisti Tvarkos aprašo 6 punktą ir išdėstyti jį taip:
„6. Rašytinį leidimą laidoti į Kultūros vertybių registrą įrašytose Savivaldybės riboto laidojimo kapinėse, gavus raštišką Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimą, išduoda Savivaldybės meras. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikusiam Aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus.“
2. Pakeisti Tvarkos aprašo 7 punktą ir išdėstyti jį taip:
„7. Rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduoda Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu
Nr. 1207, nustatyta tvarka. Leidimas laidoti išduodamas asmeniui, kuriam šio aprašo nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikusiam Aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus, prašyme nurodant Savivaldybės mero potvarkį, kuriuo nuspręsta suteikti teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.“
3. Pakeisti Tvarkos aprašo 13 punktą ir išdėstyti jį taip:
„13. Žmogaus palaikus galima ekshumuoti ar perlaidoti, kai kapinių prižiūrėtojui yra pateiktas pareiškėjo prašymas, palaidoto žmogaus sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) arba pilnamečių vaikų (įtėvių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymas, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas leidimas ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse.
Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą.
Jei po ekshumavimo žmogaus palaikai bus laidojami kitur (perlaidojami), būtinas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens rašytinis sutikimas.
Ekshumuojant palaikus, kai to reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiamas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimas ekshumuoti palaikus.
Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojo įgaliotas asmuo. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir pažymima žurnale.“