LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MARŠRUTINIO ORIENTAVIMO AUTOMOBILIŲ KELIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 13 d. Nr. 3-500
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir siekdamas užtikrinti eismo saugumą:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2007 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. V-200 „Dėl Valstybinės reikšmės kelių maršrutinio orientavimo taisyklių KMOT 07 patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2023 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 3-500
MARŠRUTINIO ORIENTAVIMO AUTOMOBILIŲ KELIUOSE TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Maršrutinio orientavimo automobilių keliuose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vairuotojų maršrutinio orientavimo automobilių keliuose sistemos taikymo ir šiuo tikslu naudojamų kelio ženklų Nr. 601–608, 618 (toliau – ženklas) bei horizontaliojo ženklinimo Nr. 1.20 įrengimo principus.
2. Kiti maršrutinio orientavimo kelio ženklai (Nr. 550, 551, 612, 613, 615–617, 620–623) įrengiami vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės).
4. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse ir Žiedinių sankryžų projektavimo metodiniuose nurodymuose MN ŽSP 12, patvirtintuose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-106 „Dėl Žiedinių sankryžų projektavimo metodinių nurodymų MN ŽSP 12 patvirtinimo“.
II SKYRIUS
MARŠRUTINIO ORIENTAVIMO PRINCIPAI
7. Maršrutinio orientavimo sistema yra kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo visuma, padedanti vairuotojams orientuotis kelių tinkle, informuojanti apie vairuotojų buvimo vietą ir nurodanti jiems kryptis ir atstumus iki jų kelionės tikslų ar kitų kelionėje svarbių objektų (toliau kartu – objektai). Maršrutinio orientavimo sistema turi būti pritaikyta kelio (maršruto) nežinantiems vairuotojams.
8. Maršrutinio orientavimo sistema turi būti taikoma nuosekliai visame kelių tinkle ir atskiruose maršrutuose. Objektai, kurie nurodyti tam tikro maršruto ženkle, turi būti nurodyti ir kiekviename kitame to maršruto ženkle iki pat nurodyto objekto.
9. Ženkluose gali būti nurodomi tokie objektai: gyvenvietės pavadinimas, miesto dalies (mikrorajono) pavadinimas, miesto centras, tarptautinis oro uostas, tarptautinis jūrų uostas arba keltas, Naujoji Smiltynės perkėla, geležinkelio stotis, autobusų stotis, laisvoji ekonominė zona, universiteto, respublikinė ligoninė, gatvės pavadinimas, valstybinės reikšmės magistralinio ar (ir) krašto kelio numeris, degalinė, valgykla, kavinė, viešbutis, dirbtuvės, poilsio vieta, tualetas, elektromobilių įkrovimo vieta, automobilių stovėjimo vieta.
10. Informacija apie objektus ženkluose (išskyrus Taisyklių 34.2 papunktyje nustatytą atvejį) gali būti pateikta tekstu, simboliu (-iais) ar tekstu su simboliu (-iais).
III SKYRIUS
MARŠRUTINIO ORIENTAVIMO SANKRYŽOSE SISTEMOS STRUKTŪRA
13. Maršrutinio orientavimo sankryžose sistemą sudaro trijų rūšių ženklai:
14. Prieš sankryžą vairuotojams informacija apie objektus bendruoju atveju suteikiama iki 3 kartų (žr. Taisyklių IV skyrių ir 1–9 priedus):
14.1. prieš skirtingo lygio sankryžas informacija vairuotojams suteikiama įrengiant kelio ženklus Nr. 601–604;
15. Už sankryžos informacija apie atstumus vairuotojams suteikiama įrengiant ženklą Nr. 618, kuris bendruoju atveju yra naudojamas už skirtingų lygių sankryžų valstybinės reikšmės magistraliniuose ir krašto keliuose ir yra įrengiamas 200 m už greitėjimo juostos pabaigos. Jeigu susikertančiame sankryžos kelyje prieš įvažiuojant į kelią yra pateikta informacija apie atstumus, ženklo Nr. 618 už sankryžos įrengti nereikia. Prireikus už sankryžos ženklas gali būti įrengiamas ir šiame punkte neaprašytais atvejais.
16. Gerinant maršrutinį orientavimą, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.20 turi būti įrengiamas, kai sankryžoje pagrindinio eismo juostos išsišakoja į skirtingas kryptis. Horizontalusis ženklinimas Nr. 1.20 naudojamas tik tarptautinių magistralių ir valstybinės reikšmės magistralinių kelių numeriams nurodyti.
IV SKYRIUS
ŽENKLAI IR JŲ IŠDĖSTYMAS
17. Automagistralių arba greitkelių sankryžose:
17.1. su automagistralėmis, greitkeliais, magistraliniais keliais, krašto keliais, A ar B kategorijos gatvėmis prieš išvažiavimą iš kelio arba prieš kelio važiuojamosios dalies išsišakojimą informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip 3 kartus (Taisyklių 1 priedas);
17.2. su rajoniniais keliais prieš išvažiavimą iš kelio informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip 2 kartus (Taisyklių 2 priedas);
18. Magistralinių kelių (išskyrus automagistrales ir greitkelius), krašto kelių, A arba B kategorijos gatvių sankryžose:
18.1. su automagistralėmis, greitkeliais, magistraliniais keliais (išskyrus automagistrales ir greitkelius), krašto keliais, A ar B kategorijos gatvėmis prieš išvažiavimą iš kelio arba prieš kelio važiuojamosios dalies išsišakojimą informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip 2 kartus (Taisyklių 4 ir 5 priedai);
18.2. su rajoniniais keliais prieš sankryžą informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą (Taisyklių 6 priedas); užmiesčio kelių sankryžose su C kategorijos gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą, o miesto gatvių sankryžose su C kategorijos gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama tik jeigu yra poreikis.
19. Rajoninių kelių sankryžose su automagistralėmis, greitkeliais, magistraliniais keliais (išskyrus automagistrales ir greitkelius), krašto keliais, rajoniniais keliais, A arba B kategorijos gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą (Taisyklių 7 priedas); užmiesčio kelių sankryžose su C kategorijos gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą, o miesto gatvių sankryžose su A arba B kategorijos ir C kategorijos gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama tik jeigu yra poreikis.
20. Vietinės reikšmės kelių (išskyrus gatves) sankryžose su automagistralėmis ir greitkeliais informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą (Taisyklių 7 priedas), o vietinės reikšmės kelių (išskyrus gatves) sankryžose su kitais užmiesčio keliais ir gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama tik jeigu yra poreikis.
21. C kategorijos gatvių sankryžose su valstybinės reikšmės keliais informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą, o sankryžose su vietinės reikšmės keliais (išskyrus gatves) ir sankryžose su gatvėmis informacija suteikiama tik jeigu yra poreikis (Taisyklių 7 priedas).
22. Skirtingų lygių sankryžų jungiamųjų kelių susikirtimuose su magistraliniais keliais, krašto keliais, rajoniniais keliais, A arba B kategorijos gatvėmis informacija prieš sankryžą vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą (Taisyklių 8 priedas); užmiesčio sankryžose su C kategorijos gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama ne mažiau kaip vieną kartą, o miesto gatvių sankryžose su C kategorijos gatvėmis informacija vairuotojams suteikiama tik jeigu yra poreikis.
23. Prieš sankryžas su vietinės reikšmės keliais (išskyrus gatves) ir prieš sankryžas su D kategorijos gatvėmis ženklų įrengti nerekomenduojama (informacija vairuotojams suteikiama tik jeigu yra poreikis).
24. Kai valstybinės reikšmės kelias sutampa su gatve, toje gatvėje taikomi tie reikalavimai, pagal kuriuos informacija vairuotojams suteikiama daugiau kartų.
25. Ženklų įrengimo schemose nurodyti ženklų įrengimo atstumai gali būti koreguojami, jeigu to reikia dėl išskirtinių vietovės sąlygų.
26. Taisyklėse neaprašytiems sankryžų variantams taikomi individualūs Taisyklių principu parengti sprendiniai ir ženklų schemos.
V SKYRIUS
ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS TANKIAI IŠSIDĖSČIUSIOSE SANKRYŽOSE
29. kurios yra tos pačios skirtingų lygių sankryžos atskiri elementai;
29.1. kurių ženklų galiojimo ruožai sutampa, t. y. vienos sankryžos ženklai patenka į kitos sankryžos ženklų galiojimo ruožą;
29.2. kai atstumas tarp pirmosios sankryžos atstumų rodyklės ir antrosios sankryžos pirmojo ženklo yra mažesnis kaip 100 m;
30. Jeigu sankryžos yra tankiai išsidėsčiusios, būtina koreguoti įprastą ženklų išdėstymą – sujungti juose nurodomą informaciją ar sumažinti ženklų įrengimo atstumus arba sumažinti ženklų skaičių:
30.1. tankiai išsidėsčiusių vieno lygio sankryžų išankstinės informacijos kelio ženkluose (Nr. 602 ir (ar) 603) reikia sujungti informaciją apie abi sankryžas (1 pav.);
1 pav. Tankiai išsidėsčiusių vieno lygio sankryžų informacijos sujungimas
30.2. tankiai išsidėsčiusiose skirtingų lygių sankryžose, kurių ženklų galiojimo ruožai sutampa, reikia laipsniškai taikyti šias priemones, kol ženklų galiojimo ruožai nebesutaps:
30.2.2. sumažinti išankstinės informacijos kelio ženklų (Nr. 601–603) atstumus prieš antrąją sankryžą (nuo 1000 m iki 800, nuo 500 m iki 400 m);
30.3. tankiai išsidėsčiusiose skirtingų lygių sankryžose, kuriose atstumas tarp pirmosios sankryžos atstumų rodyklės ir antrosios sankryžos pirmojo ženklo yra mažesnis kaip 100 m, nereikia įrengti atstumų rodyklės už pirmosios sankryžos;
30.4. tankiai išsidėsčiusiose skirtingų lygių sankryžose, kuriose atstumas tarp pirmosios sankryžos greitėjimo juostos pabaigos ir antrosios sankryžos pirmojo ženklo yra mažesnis kaip 100 m, nereikia įrengti atstumų rodyklės už pirmosios sankryžos ir reikia sumažinti išankstinės informacijos kelio ženklų (Nr. 601–603) atstumus prieš antrąją sankryžą (nuo 1000 m iki 800, nuo 500 m iki 400 m).
VI SKYRIUS
OBJEKTŲ TIPAI, SKAIČIUS IR PARINKIMAS
Objektų tipai
31. Bendruoju atveju ženkluose nurodomi tų objektų pavadinimai, per kuriuos arba šalia kurių (iki 5 km atstumu nutolusių savivaldybių centrų ir iki 3 km atstumu nutolusių kitų objektų, matuojant tiesia oro linija) tęsiasi kelias.
33. Keliuose, išskyrus automagistrales ir greitkelius, kaip artimieji objektai, be gyvenviečių pavadinimų, gali būti nurodyti ir šie objektai: miesto dalies (mikrorajono) pavadinimas, miesto centras, tarptautinis oro uostas, tarptautinis jūrų uostas arba keltas, Naujoji Smiltynės perkėla, geležinkelio stotis, autobusų stotis, laisvoji ekonominė zona, universiteto, respublikinė ligoninė, gatvės pavadinimas, valstybinės reikšmės magistralinio ar (ir) krašto kelio numeris. Informacijos apie šiuos objektus vaizdavimo pavyzdžiai pateikti Taisyklių 1 lentelėje.
34. Automagistralėse ir greitkeliuose kaip artimieji objektai, be gyvenviečių pavadinimų, gali būti nurodyti ir šie objektai:
34.1. tarptautinis oro uostas, tarptautinis jūrų uostas, laisvoji ekonominė zona, miesto dalies (mikrorajono) pavadinimas; informacija apie šiuos objektus gali būti pateikta tekstu ir (ar) simboliais;
34.2. ne toliau kaip kilometro atstumu nuo išvažiavimo iš automagistralės ar greitkelio posūkio vietos nutolę objektai: degalinė, valgykla, kavinė, viešbutis, poilsio vieta, tualetas, elektromobilių įkrovimo vieta, dirbtuvės, automobilių stovėjimo vieta; informacija apie šiuos objektus gali būti pateikta tik simboliais.
35. Nuoroda į miesto dalį (mikrorajoną) ar miesto centrą nurodoma tik to miesto administracinėse ribose.
36. Nurodant atstumą iki gyvenvietės, paskutiniame maršruto ženkle (esančiame arčiausiai gyvenvietės) rekomenduojama nurodyti atstumą iki tos gyvenvietės ribos (pvz., iki kelio ženklo Nr. 550 ar Nr. 612). Toliau nuo gyvenvietės esančiuose ženkluose rekomenduojama nurodyti atstumą iki tos gyvenvietės centro.
1 lentelė. Informacijos apie objektus vaizdavimo ženkluose pavyzdžiai
| Objektai |
Vaizdavimo pavyzdžiai |
| Miesto dalies (mikrorajono) pavadinimas |
|
| Miesto centras |
|
| Tarptautinis oro uostas |
|
| Tarptautinis jūrų uostas arba keltas |
Skiriama įžambiuoju brūkšniu arba rašoma kitoje eilutėje. |
| Naujoji Smiltynės perkėla |
|
| Geležinkelio stotis
|
Siekiant aiškumo, galima nurodyti geležinkelio stoties pavadinimą. |
| Autobusų stotis |
Siekiant aiškumo, galima nurodyti autobusų stoties pavadinimą. |
| Laisvoji ekonominė zona |
|
| Universiteto, respublikinė ligoninė |
|
| Gatvės pavadinimas |
|
| Valstybinės reikšmės magistralinio ar (ir) krašto kelio numeris |
|
Objektų skaičius
37. Ženkluose bendruoju atveju kiekviena eismo kryptimi nurodomi du objektai: vienas artimasis ir vienas tolimasis objektas. Jeigu kurio nors objekto nėra, jis nenurodomas.
38. Artimasis objektas suprantamas kaip eismo kryptimi arčiausiai esantis objektas. Tolimasis objektas suprantamas kaip eismo kryptimi toliausiai esantis objektas.
39. Jeigu eismo kryptimi reikia nurodyti daugiau nei du objektus, gali būti nurodomas trečiasis objektas.
40. Kai skirtingų lygių sankryžos jungiamasis kelias veda į vieno lygio sankryžą, kurioje keliai susikerta, tai skirtingų lygių sankryžos jungiamojo kelio kryptimi leidžiama nurodyti keturis objektus.
41. Gyvenvietės ribose esančiuose ženkluose kiekviena eismo kryptimi nurodomas ne daugiau kaip vienas tos gyvenvietės ribose esantis objektas.
42. Viename kelio skersiniame pjūvyje esančiuose ženkluose bendrai leidžiama nurodyti ne daugiau kaip dešimt objektų (eilučių).
43. Jeigu reikia rinktis, artimąjį ar tolimąjį objektą nurodyti, valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose rekomenduojama nurodyti tolimąjį objektą, kituose keliuose – artimąjį.
44. Jeigu nurodomi objektai pateikiami kaip grafiniai simboliai be žodinio paaiškinimo, du simboliai vertinami kaip vienas objektas (žr. Taisyklių 10 punktą).
46. Skirtingose vietose esančių objektų pavadinimai, simboliai ar pavadinimai su simboliais komponuojami atskirose eilutėse.
47. Atskirą objektą nurodantis simbolis ar simbolių grupė be tekstinio paaiškinimo, išskiriant juos iš kitų objektų, apvedami kontrastiniu apvadu (2 pav.).
2 pav. Simbolių be tekstinio paaiškinimo apvedimo kontrastiniu apvadu pavyzdys
48. Jei neišnaudojamas leidžiamas objektų skaičius, ženkluose gali būti nurodomi reikšmingi, kitame kelyje esantys objektai.
Objektų nurodymas valstybinės reikšmės keliuose
50. Nurodant eismo kryptis magistraliniais keliais, bendruoju atveju nurodomi šie objektai:
50.2. tolimasis objektas – tolimiausio apskrities centro pavadinimas. Jeigu apskrities centro kelyje nėra, tuomet nurodomas tolimiausio savivaldybės centro pavadinimas. Jeigu kelio pavadinime nurodytas paskutinis objektas yra kitoje valstybėje, tai paskutinėje Lietuvoje esančioje magistralinių kelių sankryžoje pradedamas nurodyti šis, kitoje valstybėje esantis, objektas.
51. Nurodant eismo kryptis krašto keliais, bendruoju atveju nurodomi šie objektai:
51.2. tolimasis objektas – tolimiausio apskrities centro pavadinimas. Jeigu apskrities centro kelyje nėra, tuomet nurodomas tolimiausio savivaldybės centro pavadinimas. Jeigu kelio pavadinime nurodytas paskutinis objektas yra kitoje valstybėje, tai paskutinėje Lietuvoje esančioje krašto kelių ar krašto ir magistralinio kelių sankryžoje arba nuo paskutinio miesto ar miestelio pradedamas nurodyti šis, kitoje valstybėje esantis, objektas.
52. Nurodant eismo kryptis rajoniniais keliais, bendruoju atveju nurodomi šie objektai:
53. Jeigu kelyje objektų nėra, tuomet nurodomi kiti reikšmingi objektai, pasiekiami važiuojant nurodyta kryptimi.
Objektų nurodymas vietinės reikšmės keliuose
55. Nurodant eismo kryptis vietinės reikšmės keliais, bendruoju atveju nurodomi šie objektai: