TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL TELŠIŲ rajono savivaldybėS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠO IR JŲ RINKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2015 m. balandžio 22 d. Nr. A1-601
Telšiai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo tvirtinimo“, 20 punktu:
1. T v i r t i n u Telšių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą ir jų rinkimo
tvarką.
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2012 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. A1-532 „Dėl Telšių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių“.
3. N u s t a t a u, kad šio įsakymo vykdymą kontroliuoja Telšių rajono savivaldybės
administracijos direktorius.
PATVIRTINTA
Telšių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2015 m. balandžio 22 d. įsakymu
Nr. A1-601
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠAS IR JŲ RINKIMO TVARKA
1. Telšių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas ir jų rinkimo tvarka nustato Telšių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos
paskirtį, rodiklių sąrašą ir jų rinkimo tvarką.
3. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas Telšių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) švietimo valdymo subjektams priimti
pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, informuoti visuomenę apie švietimo būklę savivaldybėje.
4. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo
procesus, švietimo rezultatus, poveikį ir pasekmes:
| Rodiklis |
Aprašymas |
Paskirtis |
Reikalingi duomenys, duomenų šaltinis arba atsakingas už duomenų pateikimą |
| I. ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI (parodo aplinkos sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo procesams savivaldybėje) |
|||
| 1. Švietimo aplinka |
|||
| 1.1. Gyventojų skaičiaus pokytis |
Gyventojų skaičiaus padidėjimas / sumažėjimas Telšių rajono savivaldybėje lyginant su praėjusiais metais (vienetais) |
Gyventojų skaičiaus kaitos stebėjimas leidžia prognozuoti švietimo rinkos Telšių rajono savivaldybėje dydžio pokyčius |
Vidutinis metinis gyventojų skaičius Telšių rajono savivaldybėje (SD) |
| 1.2. Gimstamumas savivaldybėje |
Telšių rajono savivaldybėje gimusių vaikų skaičius (vienetais) |
Prognozuoti ugdymo įstaigų tinklo kaitą ir planuoti lėšas |
Gimusių vaikų skaičius (SD) |
| 1.3. Socialinės rizikos šeimų skaičius ir jose augančių vaikų dalis |
Socialinės rizikos šeimų skaičius (vienetais); vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Įvertinti, kokiai vaikų daliai nesudaromos tinkamos sąlygos ugdytis |
Socialinės rizikos šeimų skaičius; Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius (SD); Mokinių skaičius (ŠVIS) |
| II. INDĖLIO Į ŠVIETIMĄ RODIKLIAI (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus savivaldybės švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti) |
|||
| 2. Besimokančiųjų charakteristikos |
|||
| 2.1. Besimokančiųjų pasiskirstymas pagal lytį |
Besimokančiųjų pasiskirstymas pagal lytį, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Įvertinti švietimo rinkos Telšių rajono savivaldybėje dalyvių demografines charakteristikas |
Besimokančiųjų skaičius pagal lytį (ŠVIS) |
| 2.2. Besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis |
Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Įvertinti švietimo rinkos Telšių rajono savivaldybėje charakteristikas |
Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius (ŠVIS) |
| 2.3. Besimokančiųjų, kurie gauna finansinę ir kitokią paramą, dalis
|
Besimokančiųjų, kurie gauna finansinę ir kitokią paramą, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais). Tai bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys mokiniai, turintys požymį „socialiai remtinas“ arba „nemokamai maitinamas“ |
Įvertinti švietimo rinkos Telšių rajono savivaldybėje charakteristikas |
Besimokančiųjų, kurie gauna finansinę ir kitokią paramą, skaičius (ŠVIS) |
| 2.4. Pavežamų mokinių skaičius |
Pavežamų mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Įvertinti švietimo prieinamumą, planuoti lėšas |
Mokinių skaičius; Pavežamų mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 2.5. Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 metų vaikų skaičius
|
7–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (pradinio ir pagrindinio ugdymo programas) skaičius (vienetais) |
Įvertinti savivaldybės švietimo ir socialinės sistemų pajėgumą užtikrinti visų vaikų, kurių švietimas yra privalomas, ugdymą |
7–16 metų mokinių, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas, skaičius mokyklose (NEMIS) |
| 2.6. Praleistų pateisintų pamokų skaičiaus vidurkis
|
Praleistų pateisintų pamokų skaičiaus vidurkis, tenkantis vienam mokiniui per mokslo metus |
Įvertinti mokinių mokymosi motyvaciją, mokinių priklausymą grupei, kuriai reikalinga pagalba, netiesiogiai atskleisti mokyklos indėlį į nelankymo prevencinę veiklą |
Mokinių skaičius (ŠVIS); Praleistų pateisintų pamokų skaičius (mokyklos) |
| 2.7. Praleistų nepateisintų pamokų skaičiaus vidurkis
|
Praleistų nepateisintų pamokų skaičiaus vidurkis, tenkantis vienam mokiniui per mokslo metais |
Įvertinti mokinių mokymosi motyvaciją, mokinių priklausymą grupei, kuriai reikalinga pagalba netiesiogiai atskleidžia mokyklos indėlį į nelankymo prevencinę veiklą |
Mokinių skaičius (ŠVIS); Praleistų nepateisintų pamokų skaičius (mokyklos) |
| 3. Personalo charakteristikos |
|||
| 3.1. Pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal amžių
|
Mokytojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes: iki 29 metų, 30–39 metų, 40–49 metų, 50–59 metų, 60 metų ir vyresni (procentais) |
Vertinti pedagoginių profesijų demografiją, prognozuoti mokytojų poreikį |
Bendras mokytojų skaičius; Mokytojų skaičius pagal amžiaus grupes: iki 29 metų, 30–39 metų, 40–49 metų, 50–59 metų, 60 metų ir vyresni (ŠVIS) |
| 3.2. Pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį
|
Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį: vyrai, moterys (procentais) |
Vertinti pedagoginių profesijų demografiją |
Bendras mokytojų skaičius; Mokytojų skaičius pagal lytį: vyrai, moterys (ŠVIS) |
| 3.3. Švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal amžių
|
Mokyklų vadovų (direktorių ir pavaduotojų ugdymui) pasiskirstymas pagal amžiaus grupes: iki 29 metų, 30–39 metų, 40–49 metų, 50–59 metų, 60 ir vyresni (procentais) |
Vertinti mokyklų vadovų demografiją, prognozuoti vadovų poreikį |
Bendras vadovų skaičius; Vadovų skaičius pagal amžiaus grupes: iki 29 metų, 30–39 metų, 40–49 metų, 50–59 metų, 60 ir vyresni (ŠVIS) |
| 3.4. Švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal lytį |
Mokyklų vadovų (direktorių ir pavaduotojų ugdymui) pasiskirstymas pagal lytį: vyrai, moterys (procentais) |
Vertinti pedagoginių profesijų demografiją |
Bendras vadovų skaičius; Vadovų skaičius pagal lytį: vyrai, moterys (ŠVIS) |
| 3.5. Atestuotų mokyklų vadovų dalis
|
Atestuotų mokyklų vadovų (direktorių ir pavaduotojų ugdymui), įgijusių I, II arba III vadybinę kvalifikacinę kategoriją, skaičius, išreikštas kaip bendro visų mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičiaus dalis (procentais) |
Šis rodiklis netiesiogiai atskleidžia mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui vadybinės kompetencijos lygį ir pasirengimą veiksmingai vadovauti ugdymo įstaigai |
Atestuotų mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičius; Bendras mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičius (ŠVIS)
|
| 3.6. Atestuotų mokytojų dalis
|
Atestuotų mokytojų įgijusių vyr. mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, skaičius, išreikštas kaip bendro visų mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičiaus dalis (procentais) |
Šis rodiklis netiesiogiai atskleidžia mokytojų kompetencijos lygį ir pasirengimą teikti kokybiškas švietimo paslaugas |
Atestuotų mokytojų skaičius; Bendras mokytojų skaičius (ŠVIS)
|
| 3.7. Mokyklų vadovų, tobulinusių kvalifikaciją, dalis
|
Mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų tobulinusių kvalifikaciją (išskyrus dalyvavimą tarptautinėse mainų programose) per mokslo metus dalis (procentais) |
Vertinti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui pasirengimą veiksmingai vadovauti ugdymo įstaigai |
Mokyklų vadovų skaičius (ŠVIS); Tobulinusių kvalifikaciją vadovų skaičius (mokyklos) |
| 3.8. Mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičių |
Mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičių per mokslo metus: mažiau kaip 5 dienas, 5–10 dienų, daugiau negu 10 dienų (procentais) |
Vertinti mokytojų pasirengimą teikti kokybiškas švietimo paslaugas |
Bendras mokytojų skaičius (ŠVIS); Mokytojų kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičius (mokyklos) |
| 4. Materialieji ir finansiniai ištekliai |
|||
| 4.1. Savivaldybės biudžeto išlaidos švietimui
|
Biudžeto išlaidos, skiriamos švietimui, išreikštos kaip viso savivaldybės biudžeto dalis (procentais) |
Vertinti švietimo finansavimo pokyčius savivaldybėje |
Savivaldybės biudžeto lėšos; Švietimui skirtos lėšos (Finansų skyrius) |
| 4.2. Vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tekusios mokyklos aplinkai skirtos lėšos |
Vidutinė mokyklos aplinkai skirtų lėšų suma per metus skiriama vienam mokyklos mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą (eurais) |
Vertinti mokyklų aprūpinimo lygį savivaldybėje |
Mokyklų aplinkai savivaldybėje skirtos lėšos (ŠKSJRS); Mokinių skaičius (ŠVIS)
|
| 4.3. Vienam bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui tenkančios mokinio krepšelio lėšos |
Vidutinė mokinio krepšelio lėšų suma per metus, tenkanti vienam mokiniui (eurais) |
Vertinti mokyklų ugdymo proceso finansavimą |
Savivaldybei skirta bendra mokinio krepšelio lėšų suma; Mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 4.4. Švietimo įstaigų pastatų būklė |
Švietimo įstaigų pastatų, atitinkančių higienos normas, dalis (procentais) |
Vertinti ugdymosi sąlygas |
Švietimo įstaigų pastatų skaičius; Švietimo įstaigų pastatų, atitinkančių higienos normas, skaičius (ŠKSJRS) |
| 4.5. Švietimo įstaigų lėšų, gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, dalis |
Fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų švietimo įstaigoms suma, išreikšta kaip bendro visų mokyklų biudžeto dalis (procentais) |
Vertinti įstaigų iniciatyvumą ir pastangas gerinti ugdymo procesą |
Mokyklų biudžeto lėšos (ŠKSJRS); Fizinių asmenų skirtos lėšos; Juridinių asmenų skirtos lėšos (įstaigų buhalterinę apskaitą vykdantis savivaldybės padalinys, mokykla) |
| III. ŠVIETIMO PROCESŲ RODIKLIAI (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą) |
|||
| 5. Mokymas ir mokymasis: |
|||
| 5.1. Mokinių (vaikų) skaičius pagal švietimo įstaigų vykdomas ugdymo programas |
Mokinių skaičius pagal vykdomas ugdymo programas (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, neformaliojo vaikų švietimo programas) (vienetais) |
Prognozuoti švietimo įstaigų tinklo pokyčius, planuoti lėšas |
Švietimo įstaigų skaičius (ŠMIR); Mokinių skaičius (ŠVIS)
|
| 5.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų 1–5 metų vaikų dalis |
1–5 metų švietimo įstaigose ugdomų vaikų skaičius, išreikštas kaip viso to paties amžiaus gyventojų skaičiaus Telšių rajono savivaldybėje dalis (procentais) |
Vertinti 1–5 metų vaikų grupės dalyvavimo švietimo procesuose mastą |
1–5 metų švietimo įstaigose ugdomų vaikų skaičius (ŠVIS); 1–5 metų vaikų skaičius Telšių rajono savivaldybėje (Gyventojų registras) |
| 5.3. Integruotai besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių dalis |
Integruotai besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių skaičius n metais, išreikštas kaip bendro savivaldybės mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Rodiklis signalizuoja apie švietimo sistemos dalyvių charakteristikas |
Bendras mokyklos mokinių skaičius, integruotai besimokančių specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 5.4. Mokinių, lankančių neformaliojo vaikų švietimo būrelius, dalis |
Mokinių, lankančių neformaliojo vaikų švietimo būrelius, dalis nuo bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus (procentais) |
Vertinti mokinių dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo būreliuose mastą, dėmesį mokinių užimtumui ir socializacijai |
Mokinių skaičius (ŠVIS) Mokinių, lankančių neformaliojo vaikų švietimo būrelius, skaičius (mokyklos) |
| 5.5. Mokinių, lankančių formalųjį švietimą papildančias ugdymo mokyklas, dalis |
Formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose besimokančių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus Telšių rajono savivaldybėje dalis (procentais) |
Vertinti mokinių dalyvavimo formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose mastą, planuoti lėšas |
Mokinių skaičius neformaliojo švietimo mokyklose; Mokinių skaičius formaliojo švietimo mokyklose (ŠVIS) |
| 5.6. Mokinių, dalyvavusių rajoninėse ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose ir užėmusių prizines vietas skaičius, dalis |
Mokinių, dalyvavusių rajoninėse ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose ir užėmusių prizines vietas, skaičius (vienetais), dalis nuo bendro dalyvavusių mokinių skaičiaus (procentais) |
Vertinti gabių vaikų ugdymo mastą |
Mokinių, dalyvavusių tarptautinėse, respublikinėse ir savivaldybės olimpiadose, konkursuose, varžybose ir tapusių nugalėtojais, skaičius ir bendras mokinių skaičius (bendrojo ugdymo mokyklos) |
| 6. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas |
|||
| 6.1. Savivaldybės švietimo įstaigų tinklas |
Švietimo įstaigos rūšiuojamos pagal vykdomas ugdymo programas ir tipus |
Prognozuoti ugdymo įstaigų tinklo kaitą ir planuoti lėšas švietimui |
Švietimo įstaigų skaičius savivaldybėje (ŠMIR) |
| 6.2. Vidutinis mokinių skaičius klasėje / grupėje |
Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte/grupėje (vienetais) |
Vertinti mokyklų užpildomumą, tinklo efektyvumą |
Mokinių skaičius 1–4, 5–8, 9–12 klasėse; Klasių komplektų skaičius (ŠVIS) |
| 6.3. Vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius |
Vidutinis mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui (pedagoginei normai – 18 val.) (vienetais) |
Vertinti žmonių išteklius švietime |
Mokinių skaičius; Mokytojų skaičius (ŠVIS)
|
| 6.4. Pedagogų kontaktinių valandų dalis |
Pedagogų kontaktinių valandų dalis lyginant su visu pedagogų darbo laiku (procentais) |
Vertinti pedagoginio personalo poreikį |
Pedagoginių valandų skaičius; Kontaktinių valandų skaičius (ŠVIS) |
| 6.5. Administracinio bei kito personalo etatų skaičius
|
Administracinio bei kito personalo etatų skaičius (vienetais) |
Vertinti lėšų panaudojimo efektyvumą |
Administracinio bei kito personalo etatų skaičius (ŠKSJRS) |
| 6.6. Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę ir socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis
|
Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius, tenkantis vienam specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę ar socialinę pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui |
Mokinių ir specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų santykis bendrojo ugdymo mokyklose parodo pagalbos prieinamumą visiems mokiniams, kuriems ji reikalinga |
Bendras specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų, socialinių pedagogų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose; Bendras mokinių skaičius mokykloje (ŠVIS) |
| 6.7. Mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų lėšų panaudojimas
|
Mokytojų kvalifikacijai tobulinti panaudotos mokinio krepšelio lėšos (eurais), išreikštos kaip mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtų mokinio krepšelio lėšų (eurais) dalis (procentais) |
Vertinti mokyklos investicijas į žmogiškuosius išteklius |
Mokinio krepšelio lėšos (eurais), panaudotos mokytojo kvalifikacijai tobulinti (įstaigų buhalterinę apskaitą vykdantis savivaldybės padalinys, mokykla); Mokinio krepšelio lėšos, skirtos mokytojų kvalifikacijai tobulinti (eurais) (ŠKSJRS) |
| 6.8. Vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skirtų lėšų panaudojimas |
Vadovėliams įsigyti panaudotos mokinio krepšelio lėšos (eurų), išreikštos kaip vadovėliams numatytų metodikoje mokinio krepšelio lėšų (eurais) dalis (procentais) |
Vertinti, kiek dėmesio mokyklos skiria ugdymo procesui aprūpinti |
Skirtos ir panaudotos krepšelio lėšos vadovėliams (įstaigų buhalterinę apskaitą vykdantis savivaldybės padalinys, mokykla); |
| 6.9. Aprūpinimo informacinėmis technologijomis lygis |
1 kompiuteriui tenkantis mokinių skaičius (vienetais) |
Vertinti, kaip sudaromos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis mokyklose |
Mokinių skaičius; Kompiuterių, skirtų mokymui, skaičius (ŠVIS) |
| IV. ŠVIETIMO REZULTATŲ RODIKLIAI (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą) |
|||
| 7. Švietimo rezultatas |
|||
| 7.1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimai pagal dalykus |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavusių mokinių skaičiaus ir 0, 1–3, 4–6, 7–8, 9–10 balų gavusių mokinių skaičiaus santykis, išreikštas procentais pagal dalykus |
Vertinti švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavusių mokinių skaičius; 0, 1–3, 4–6, 7–8, 9–10 balų gavusių mokinių skaičiai (NEC) |
| 7.2. Brandos egzaminų įvertinimai pagal dalykus |
Valstybiniame brandos egzamine dalyvavusių kandidatų skaičiaus ir 0–15, 16–35, 36–85, 86–100 balų gavusių kandidatų skaičiaus santykis, išreikštas procentais |
Vertinti švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą |
Bendras egzaminą laikiusių kandidatų skaičius; 0–15, 16–35, 36–85, 86–100 balų gavusių kandidatų skaičius (NEC) |
| 7.3. Pagrindinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis
|
Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro dešimtos klasės mokinių (išskyrus besimokančius pagal individualizuotą programą) skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą |
Baigusių pagrindinio ugdymo programą mokinių skaičius; Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 7.4. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis
|
Vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro dvyliktos (IVg) klasės mokinių (išskyrus besimokančius pagal individualizuotą programą) skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą |
Baigusių vidurinio ugdymo programą mokinių skaičius; Vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 7.5. Pagrindinį išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų klasių mokinių dalis
|
Pagrindinį išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų klasių mokinių, išreikštas kaip bendro dešimtos klasės kursą išklausiusių suaugusiųjų klasių mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą |
Baigusių suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą mokinių skaičius; Pagrindinį išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų klasių mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 7.6. Vidurinį išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų klasių mokinių dalis
|
Vidurinį išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų klasių mokinių skaičius, išreikštas kaip dvyliktos klasės programą išklausiusių suaugusiųjų klasių mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą |
Baigusių suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą mokinių skaičius; Vidurinį išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų klasių mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 7.7. 16 ir daugiau metų amžiaus asmenų, nutraukusių mokymąsi, dalis |
16 ir daugiau metų amžiaus asmenų, nutraukusių mokymąsi, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti švietimo rinkos Telšių rajono savivaldybėje ypatumus |
16 ir daugiau metų amžiaus asmenų, nutraukusių mokymąsi, skaičius; Bendras mokinių (ŠVIS) |
| 7.8. Mokinių, kartojančių kursą, dalis
|
Mokinių, kurie mokosi toje pačioje klasėje kaip ir praėjusiais mokslo metais, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti, kokia dalis mokinių nepasiekia programose ir išsilavinimo standartuose apibrėžtų mokymosi pasiekimų reikalavimų, rodo kurso kartojimo išplitimą, padeda prognozuoti iškritimo iš mokyklos tikimybę |
Mokinių, kurie mokosi toje pačioje klasėje kaip ir praėjusiais mokslo metais, skaičius; Bendras mokinių skaičius (ŠVIS) |
| 8. Švietimo pasekmės |
|||
| 8.1. Baigusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi pagal aukštesnio lygmens programą mokinių dalis
|
Mokinių, baigusiųjų ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi pagal aukštesnio lygmens programą (vidurinio, aukštesniojo, aukštojo) skaičius, išreikštas kaip bendro baigusiųjų programą skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti švietimo sistemos efektyvumą |
Mokinių, įgijusių pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, skaičius; Besimokančių pagal aukštesnio lygmens programą programas, skaičius (ŠVIS) |
| 8.2. 10 klasių baigusių mokinių dalis pagal tolesnio mokymosi pasirinkimą |
Mokinių, baigusiųjų 10 klasių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi gimnazijose, profesinėse mokyklose, skaičius, išreikštas kaip bendro baigusiųjų 10 klasių skaičiaus dalis (procentais) |
Vertinti švietimo sistemos efektyvumą |
Mokinių, baigusiųjų 10 klasių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi gimnazijose, profesinėse mokyklose, skaičius (mokyklos); Mokinių, baigusių 10 klasių, skaičius (ŠVIS) |
Pastabos: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Švietimo įstaigų registro bazės (ŠMIR), Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema (NEMIS), Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius (ŠKSJRS), Nacionalinis egzaminų centras (NEC).
6. Švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo savivaldybės švietimo įstaigos. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas švietimo įstaigos lygmeniu nustatomas švietimo įstaigos dokumentuose.
7. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius.
8. Duomenis, reikalingus savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai, teikia savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės švietimo įstaigos ir kitos savivaldybei pavaldžios įstaigos. Taip pat savivaldybės švietimo stebėsenai naudojami šie šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalas (SD), Švietimo ir mokslo institucijų registras (ŠMIR), Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema (NEMIS), Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS), Nacionalinis egzaminų centras (NEC), Gyventojų registras.
9. Savivaldybės švietimo stebėsenos duomenys renkami už einamuosius mokslo metus, išskyrus tuos rodiklius, kuriems reikia informacijos apie lėšas. Minėtiems rodikliams informacija renkama už praėjusius kalendorinius metus.
10. Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės švietimo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai atsako už valstybės ir savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai reikalingų duomenų pateikimą laiku, už jų patikimumą, teisingumą ir kokybę.
11. Savivaldybės stebėsenos rodiklių sąrašas gali būti atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus. Rodiklių sąrašo atnaujinimą inicijuoja ir organizuoja savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius.