Administracinė byla Nr. eA-673-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07479-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TopSport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TopSport“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. S.) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TopSport“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2022 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. DIE-705 „Dėl atlikto UAB „TopSport“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. gegužės 18 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė nuo 2002 m. vykdo azartinių lošimų veiklą Lietuvoje. Bendrovė turi licenciją organizuoti lažybas ir licenciją organizuoti lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Priežiūros tarnyba 2022 m. gegužės 18 d. pradėjo Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą. Patikrinimo metu, be kita ko, buvo tiriamos aplinkybės dėl Bendrovės dalykinių santykių su Bendrovės klientu, Latvijos piliečiu V. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiradimo ir nuotolinio lošimo paslaugų jam teikimo. Bendrovė viso patikrinimo metu bendradarbiavo su Priežiūros tarnyba ir nustatytais terminais teikė jai visą prašomą informaciją. Tačiau, atlikus patikrinimą, Priežiūros tarnybos direktoriaus Įsakymu Bendrovei skirta 15 000 Eur bauda.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Priežiūros tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartį su užsienio piliečiu, kuris nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir leisdama jam dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) nuostatas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ALĮ nuostatose ir kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas azartinius lošimus Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms teikti nuotolinių lošimų paslaugas fiziniams asmenimis (tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiams), besijungiantiems prie interneto svetainės iš užsienio. Pareiškėjas nurodė, kad, asmens buvimas užsieniečiu ir / ar dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose iš užsienio nepatenka į sąrašą atvejų, kai su asmeniu negali būti sudaryta nuotolinio lošimo sutartis.
4. Pareiškėjas teigė, kad ALĮ nenustato jokių reikalavimų vietai / teritorijai, iš kurios asmuo turi prisijungti prie lošimų organizatoriaus interneto svetainės, kad galėtų sudaryti nuotolinio lošimo sutartį elektroninio ryšio priemonėmis ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Pareiškėjas nurodė, kad, Latvijos Respublikos teisės aktai nedraudžia Latvijos piliečiams dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, organizuojamuose Lietuvoje, todėl Bendrovė neturėjo jokio pagrindo neleisti trečiajam asmeniui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Bendrovė neturi pareigos riboti asmenų prieigos prie Bendrovės interneto svetainės. Be to, vartotojų IP adresai nėra tikslūs, jie gali keistis, jokie teisės aktai nedraudžia asmenims naudotis VPN funkcija, kuri paslepia prie interneto tinklo besijungiančio įrenginio geografinę nuorodą (sąsają).
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvoje nėra įtvirtinta absoliutaus azartinių lošimų veiklos draudimo, o yra nustatyti tik tam tikri šios veiklos ribojimai. ALĮ nesant aiškiai nustatytų konkrečių veiksmų draudimų, pareiškėjas turi teisę atlikti visus tokius veiksmus ir negali būti baudžiamas ar patirti kitokių neigiamų pasekmių už tokių veiksmų atlikimą. Pareiškėjo nuomone, Priežiūros tarnyba neturėjo teisės Bendrovės atžvilgiu taikyti teisinės atsakomybės, todėl, Įsakymas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, bei turi būti panaikintas.
7. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės atliekamo neplaninio specialiojo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė neturi kitų šalių kompetentingų institucijų išduotų licencijų organizuoti azartinius lošimus. Atsakovas pažymėjo, kad ALĮ suteikia teisę Priežiūros tarnybai veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtent todėl Priežiūros tarnybos išduota licencija bei leidimas organizuoti nuotolinius lošimus Bendrovei suteikia teisę šiuos lošimus organizuoti tik Lietuvos Respublikoje (ALĮ 1 str., 81 str., 12 str. 6 d.).
8. Priežiūros tarnybos vertinimu, skundžiamame Priežiūros tarnybos direktoriaus Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartį su užsienio valstybės piliečiu, kuris nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ir leisdama tokiam asmeniui dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, pažeidė ALĮ 205 straipsnio 3 dalį, ALĮ 201 straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Priežiūros tarnyba tokią išvadą padarė, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Iš ALĮ nustatyto reglamentavimo buvo matyti, kad ALĮ nustatyta tvarka išduotos licencijos bei leidimai organizuoti nuotolinius lošimus galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. ALĮ nesuteikia teisės Priežiūros tarnybai išduoti licencijas ir leidimus ūkio subjektams teikti lošimų paslaugas kitoje valstybės teritorijoje esantiems asmenims. Todėl Priežiūros tarnybos išduota licencija bei leidimas organizuoti nuotolinius lošimus Bendrovei suteikia teisę šiuos lošimus organizuoti tik Lietuvos Respublikoje (ALĮ 1 str., 81 str., 12 str. 6 d.).
9. Atsakovas pažymėjo, kad vykdant azartinių lošimų veiklą, taikomas principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“, o vertinant esamą teisinį reguliavimą, nebuvo nustatytas aiškus leidimas ūkio subjektams, gavusiems Priežiūros tarnybos išduotą licenciją (leidimą), organizuoti nuotolinius lošimus ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad prašymai neleisti lošti galioja tik Lietuvos Respublikoje, o užsienietis prašymą neleisti lošti gali pateikti tik atvykęs į Priežiūros tarnybą arba naudojantis elektroniniais valdžios vartais identifikuodamas savo tapatybę, tuo atveju, jeigu jam yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas. Bendrovė turėjo pasirinkti tokius būdus ir priemones, kad įvykdytų Bendrovei keliamas pareigas. Priežiūros tarnybos vertinimu, Bendrovės skundžiamas Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas teigė, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes yra motyvuotas, išsamus ir aiškus, todėl naikinti jo pareiškėjo nurodytais argumentai nebuvo pagrindo.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „TopSport“ skundą.
13. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
13.1. UAB „TopSport“ nuo 2002 m. vykdo azartinių lošimų veiklą. Bendrovei licencija organizuoti lažybas Nr. 0046, išduota Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. N-27. Iš byloje esančių duomenų buvo matyti, kad 2022 m. gegužės 13–17 d. Priežiūros tarnyboje buvo gauti pranešimai dėl UAB „TopSport“ neišmokėtų laimėjimų, tame tarpe ir trečiojo suinteresuoto asmens (2022 m. gegužės 17 d. registracijos Priežiūros tarnyboje Nr. G-26). Pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 11 d. pareiškėjas ir kiti asmenys lošė Bendrovės interneto svetainėje www.topsport.lt ir laimėjo atitinkamas pinigų sumas, tačiau pinigai nebuvo išmokėti ir jų lošimo paskyros buvo užblokuotos, o laimėjimai pašalinti ir anuliuoti.
13.2. Priežiūros tarnyba 2022 m. gegužės 11 d. sulaukė didelės apimties anoniminių lošėjų skundų apie tai, kad laimėjus Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose lošėjams buvo užblokuotos jų lošimo paskyros. Priežiūros tarnyba 2022 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2E-730 kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti informaciją apie susidariusią situaciją. Bendrovė 2022 m. gegužės 13 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad atlikus tyrimą nustatytas Bendrovės „CT Interactive“ sukurto ir jos operuojamo nuotolinio lošimo įrenginio Nr. NL 000463 (toliau – ir Įrenginys) gedimas.
13.3. Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotojai 2022 m. gegužės 17 d. susisiekė telefonu su V. S., kuris patvirtino, kad Bendrovėje registravosi ir lošė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (V. S. faktinė gyvenamoji vieta – Latvijos Respublika). Priežiūros tarnyba 2022 m. gegužės 18 d. nusprendė pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą (pavedimo patikrinti Nr. PT-17), siekiant patikrinti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje, ALĮ 205 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir ALĮ 201 straipsnio 1 dalyje bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vykdant nuotolinių lošimų organizavimo veiklą.
13.4. Priežiūros tarnyba 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 2E-758 „Dėl pradėto UAB „TopSport“ neplaninio specialiojo patikrinimo“ informavo Bendrovę apie pradėtą neplaninį specialųjį patikrinimą. Atliekamo neplaninio specialiojo patikrinimo metu, atsižvelgus į gautus lošėjų pranešimus, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, buvo atliktas duomenų vertinimas Bendrovės nuotolinio lošimo įrangoje (Priežiūros tarnybos 2022 m. birželio 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-997 „Dėl informacijos vertinimo“), kuriame, be kita ko, nustatyta, kad su lošėju V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuotolinio lošimo sutartis sudaryta 2020 m. liepos 29 d Nr. 83800-440. Sutartyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), IP adresas nuotolinio lošimo įrangoje (duomenys neskelbtini). IP adreso geografinė vieta Latvija, (duomenys neskelbtini). Bendrovės atliekamo neplaninio specialiojo patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovė neturi kitų šalių kompetentingų institucijų išduotų licencijų organizuoti azartinius lošimus.
13.5. Priežiūros tarnyba 2022 m. birželio 16 d. raštu Nr. 2E-908 „Dėl informacijos pateikimo“, 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2E-1047 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2E-1111 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, prašydama paaiškinimų, susijusių su Bendrovės taikoma praktika pradedant dalykinius santykius su užsienyje esančiais asmenimis ir teikiant tokiems asmenims paslaugas, tame tarpe konkrečiai dėl dalykinių santykių pradėjimo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. S. ir paslaugų jam teikimo, būnant jam užsienyje. Bendrovė 2022 m. birželio 23 d., 2022 m. liepos 22 d. ir 2022 m. liepos 25 d. raštais pateikė atsakymus kuriuose nurodė, kad nei ALĮ, nei kiti teisės aktai nenumato Bendrovei pareigos riboti prieigą prie Bendrovės interneto svetainės, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai, ne Lietuvoje esantiems subjektams, besijungiantiems iš užsienio (tiek nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu, tiek jiems lošiant). Todėl Bendrovė neprivalo vykdyti jokių su tuo susijusių funkcijų (įskaitant filtrų taikymą, prieigų ribojimą ir pan.) ir atitinkamai, neturi skirti šių nenumatytų funkcijų vykdymui savo darbuotojo. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė, teikdama paslaugas su ja nuotolinio lošimo sutartis sudariusiems lošėjams, laikosi visų taikytinų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyto draudimo azartinius lošimus Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms teikti nuotolinių lošimų paslaugas iš užsienio besijungiantiems fiziniams asmenims. Bendrovė nurodė, kad nuotolinio lošimo sutartis su V. S. buvo sudaryta Bendrovės interneto svetainėje. Bendrovė neturi teisinės pareigos nustatyti, iš kokios geolokacinės vietos asmuo jungėsi prie Bendrovės interneto svetainės, tiek norėdamas sudaryti nuotolinio lošimo sutartį, tiek norėdamas dalyvauti nuotoliniame lošime, taip pat Bendrovė neturi teisinės pareigos riboti tokių asmenų prieigą prie interneto svetainės. Pažymėjo, kad prie lošėjo V. S. duomenų Bendrovės yra fiksuotas galimai UAB „Bitė Lietuva“ tinklo IP adresas, tačiau, kadangi šie duomenys rinkti tik savo vidinėms reikmėms ir Bendrovė IP adresų filtrų sistemos neturi, Bendrovė šio IP adreso atkurti negali. Bendrovė informavo, kad lošėjo V. S. nuotolinio lošimo sutartyje pateiktas adresas yra: (duomenys neskelbtini).
13.6. Priežiūros tarnyba 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2E-1110 „Dėl raštiško paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į V. S., kuris 2022 m. liepos 22 d. raštu informavo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dalykinius santykius su Bendrove taip pat pradėjo būdamas Latvijoje, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. lošė Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, būdamas Latvijoje. Paminėjo, kad vieną kartą yra žaidęs būdamas Lietuvoje, tuomet ir dabar turi ir turėjo mobiliojo ryšio operatorių SIA Bite Latvija. Trečiasis suinteresuotas asmuo paminėjo, kad anksčiau turėjo SIA Tele2 mobiliojo ryšio operatorių bei nurodė, kad Bendrovė jo niekada neklausė, kurioje šalyje jis gyvena ir iš kokios šalies lošia. Be to, jo paskyra nėra šiuo metu užblokuota, jis gali ja naudotis ir lošti.
13.7. Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. birželio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-967 „Dėl nuotolinio lošimo organizavimo įrangoje saugomos informacijos užfiksavimo“ konstatuota, kad prisijungus prie Bendrovės nuotolinių lošimų programinės įrangos ir patikrinus pareiškėją V. S., nustatyta, kad Bendrovė Nuotolinio lošimo sutartį su pareiškėju V. S. galimai sudarė jam nebūnant Lietuvos Respublikoje Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu, taip pat jam paslaugas teikė V. S. galimai lošiant ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nuotolinio lošimo sutartyje nurodyta, kad lošėjo gyvenamoji vieta (šalis) „(duomenys neskelbtini)“, lošėjo IP adresas nuotolinio lošimo įrangoje (duomenys neskelbtini). Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) suvedus į nurodytą laukelį IP adresą, buvo pateikta informacija, kad IP adreso geografinė vieta Latvija, (duomenys neskelbtini). Nuotolinio lošimo įrenginyje saugoma lošėjo latviška asmens tapatybės kortelės kopija, lošėjo nuotrauka. Iš Bendrovės duomenų bazėje pateikiamos informacijos buvo matyti, kad pareiškėjo V. S. paskyra Bendrovės duomenų bazėje iki 2022 m. birželio 5 d. buvo aktyvi, kas įrodė jo dalyvavimą Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose jam nebūnant Lietuvos Respublikoje.
13.8. Priežiūros tarnyba 2022 m. rugpjūčio 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-35 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuris šios sutarties sudarymo metu nebuvo Lietuvos Respublikoje, ir leisdama minėtam asmeniui dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, jam nebūnant Lietuvos Respublikos teritorijoje, galimai pažeidė ALĮ 205 straipsnio 3 dalies, 201 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą, kuriame išdėstė savo argumentus, paneigiančius Patikrinimo akto išvadą dėl tariamo ALĮ nuostatų pažeidimo, susijusio su tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklosčiusiais dalykiniais santykiais. Bendrovė pažymėjo tai, kad ALĮ nenustato draudimo azartinius lošimus Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms teikti nuotolinių lošimų paslaugas iš užsienio besijungiantiems fiziniams asmenims. Tuo pačiu, jokie teisės aktai nenumato Bendrovei pareigos nustatinėti, iš kokios geolokacinės vietos asmuo jungiasi prie Bendrovės interneto svetainės tiek norėdamas sudaryti nuotolinio lošimo sutartį, tiek norėdamas dalyvauti nuotoliniame lošime.
13.9. Priežiūros tarnybos direktoriaus Įsakymo 2 punkte konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuris jos sudarymo metu nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir leisdama tokiam asmeniui dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose ne trumpiau nei nuo 2022 m. gegužės 1 d., pažeidė ALĮ 205 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Įsakymo 3 punkte nutarta pritarti Komisijos išvadai ir už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.
14. Teismas apžvelgė ALĮ 1 straipsnio, 81 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.), 12 straipsnio 6 dalies, 201 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 101 dalies, 205 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei nurodė, kad Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai, reglamentuojantys azartinius lošimus, iki šiol nėra suderinti Europos Sąjungos lygiu, todėl valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose įstatymuose, remiantis savo vertybėmis, nustatyti, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus visuomenės interesus azartinių lošimų srityje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, jog „azartinių lošimų reglamentavimas – tai viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų. Kadangi nėra suderintų Bendrijos nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, turi šiose srityse įvertinti, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus“ (ESTT 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimas byloje C 42/07 Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International; 2010 m. liepos 8 d. sprendimas sujungtose bylose C-447/08, C-448/08 Otto Sjoberg, Anders Gerdin).
15. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad pareiškėjui ALĮ nustatyta tvarka yra išduota licencija bei leidimas organizuoti nuotolinius lošimus. Iš teisinio reglamentavimo buvo matyti, kad ALĮ nustatyta tvarka išduotos licencijos bei leidimai organizuoti nuotolinius lošimus galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl Lietuvos Respublikoje licencijas ir leidimus organizuoti lošimus turintys lošimo organizatoriai nuotolinius lošimus gali organizuoti tik Lietuvos Respublikoje, o vadovaujantis ALĮ 12 straipsnio 6 dalimi, nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, negali būti aiškinamos plečiamai ir tai reiškia, kad nesant ALĮ įtvirtintam leidimui Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms teikti nuotolinių lošimų paslaugas užsienio piliečiams esantiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje yra negalimas.
16. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. yra Latvijos Respublikos pilietis, nuotolinio lošimo sutartis su juo sudaryta 2020 m. liepos 29 d. Sutartyje nurodytas lošėjo adresas (duomenys neskelbtini), IP adresas nuotolinio lošimo įrangoje (duomenys neskelbtini). IP adreso geografinė vieta Latvija, (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų buvo matyti, kad V. S. jungėsi ir Bendrovės nuotoliniuose lošimuose dalyvavo būdamas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė kitų šalių kompetentingų institucijų išduotų licencijų organizuoti azartinius lošimus neturi. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog jis negali kontroliuoti iš kur lošėjai prisijungs (su VPN adresu ar pan.) nesudarė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turi teisę organizuoti nuotolinius lošimus užsienio valstybių piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį su užsienio valstybės piliečiu (V. S.), kuris nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir leisdamas jam dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose, pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 3 dalies nuostatas, imperatyviai įtvirtinančias reikalavimą lošimus organizuoti vadovaujantis ALĮ nuostatomis. Teismas akcentavo, kad vykdant azartinių lošimų veiklą, taikomas principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“, o vertinant esamą teisinį reguliavimą, niekur nėra nustatytas aiškus leidimas ūkio subjektams, gavusiems Priežiūros tarnybos išduotą licenciją (leidimą), organizuoti nuotolinius lošimus ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, teismo vertinimu, galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla.
17. Teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, skundžiamo Įsakymo turinį, konstatavo, jog Įsakymas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, skundžiamame Įsakyme, įrodymų nepakankamumo nenustatyta. Atsakovas išsamiai įvertino situaciją dėl pareiškėjo suteiktų paslaugų užsienio piliečiui bei ginčijamame Įsakyme pateikė jos teisinį įvertinimą, detaliai aprašydamas patikrinimo metu atliktus veiksmus ir surinktus įrodymus. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai reagavo, išnagrinėjo ir įvertino pateiktą informaciją apie galimą ALĮ nuostatų pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad panaikinti skundžiamo Įsakymo remiantis skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas vertino, kad kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė jo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, teismas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė.
III.
19. Pareiškėjas UAB „TopSport“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės.
20. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sudarydama nuotolinio lošimo sutartį su užsienio piliečiu, kuris nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir leisdama jam dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, Bendrovė neva pažeidė ALĮ nuostatas.
20.1.1. Teismas nepagrįstai palaikė Priežiūros tarnybos poziciją, kad Bendrovė negalėjo sudaryti nuotolinio lošimo sutarties su užsienio piliečiu, kuris tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei sprendė, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nei vienoje iš minėtų ALĮ normų, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta draudimo azartinius lošimus Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms teikti nuotolinių lošimų paslaugas fiziniams asmenimis (tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiams), besijungiantiems prie interneto svetainės iš užsienio. Galiojantis teisinis reglamentavimas nedraudžia užsienio piliečiams dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose Lietuvos Respublikoje. Asmens buvimas užsieniečiu ir / ar dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose iš užsienio nepatenka į sąrašą atvejų, kai su asmeniu negali būti sudaryta nuotolinio lošimo sutartis. ALĮ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad ginčams, kylantiems iš nuotolinio lošimo sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tokia nuostata įstatymų leidėjo buvo įtvirtinta būtent tiems atvejams, kai nuotolinio lošimo sutartis sudaroma su užsieniečiu ir / arba asmeniu, kuris jungiasi iš užsienio. Tuo tarpu, jeigu ALĮ leistų sudaryti nuotolinio lošimo sutartis tik su asmenimis, kurie yra Lietuvoje, tokia nuostata neturėtų jokios prasmės ar logikos, nes tokioms sutartims ir taip būtų taikoma Lietuvos teisė.
20.1.2. Teismas, priimdamas sprendimą, pareiškėjo argumentų dėl Priežiūros tarnybos direktoriaus priimtų teisės aktų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nors sisteminis jų aiškinimas patvirtina, kad pareiškėjas laikėsi nustatytos tvarkos ir jos nepažeidė. Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. DI-605 yra patvirtinta Pranešimo apie asmenį, kuriam draudžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pavyzdinė forma (toliau – ir Forma), kurioje Priežiūros tarnyba yra išvardinusi visus atvejus (baigtinį jų sąrašą), kada asmuo negali dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šiame sąraše nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodoma, kad vienas iš tokių atvejų būtų tuomet, kai asmuo yra užsienio pilietis ir / arba, kai kitas asmuo nuotolinio lošimo paslaugomis naudojasi iš užsienio valstybės. Priežiūros tarnybos direktorius 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. DIE-450 taip pat yra patvirtinęs Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 2 punkte nustatyta, kad jis taikomas bendrovėms, turinčioms licencijas ir leidimus organizuoti azartinius lošimus bei bendrovėms, turinčioms loterijų veiklos licenciją, kuria suteikiama teisė vykdyti loterijų veiklą Lietuvos Respublikoje. Taigi šis Aprašas yra taikomas ir nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, įskaitant pareiškėją. Apraše nėra nurodoma, kad kažkurios jo nuostatos yra netaikomos nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms. Aprašu vienodai privalo vadovautis visos bendrovės, nepriklausomai nuo vykdomos azartinių lošimų veiklos rūšies, ką Priežiūros tarnyba Įsakymu nepagrįstai bando ignoruoti. Aprašo nuostatos parodo, kad pati Priežiūros tarnyba savo teisės aktu yra numačiusi, jog nuotolinius lošimus organizuojančios bendrovės gali teikti paslaugas kitų šalių piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie prie lošimų svetainės jungiasi iš Lietuvos teritorijos, ar iš kitos valstybės teritorijos. Patvirtindama Formą ir Aprašą, Priežiūros tarnyba aiškiai patvirtino faktą ir sukūrė teisėtą lūkestį lošimų organizatoriams (įskaitant Bendrovę), kad jie turi teisę teikti nuotolinių lošimų paslaugas (sudaryti nuotolinio lošimo sutartis) asmenims iš užsienio.
20.1.3. Teismas neįsigilino į aktualų teisinį reglamentavimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris neatitinka galiojančių teisės normų ir riboja pareiškėjo galimybę užsiimti ūkine komercine veikla. Bendrovė pilnai užtikrina visų ALĮ reikalavimų laikymąsi, nepriklausomai nuo to ar sutartį sudarantis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienio pilietis. Be to, ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Bendrovės teisė leisti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, besijungiantiems prie pareiškėjos interneto svetainės iš užsienio, yra įtvirtinta ir Bendrovės nuotolinio lošimo reglamente (toliau – ir Reglamentas). Jokie teisės aktai nenumato Bendrovei pareigos nustatinėti, iš kokios geolokacinės vietos asmuo jungiasi prie Bendrovės interneto svetainės tiek norėdamas sudaryti nuotolinio lošimo sutartį, tiek norėdamas dalyvauti nuotoliniame lošime (tokių teisės normų, su tokio pobūdžio įpareigojimais lošimų organizatoriams, nenurodo ir Priežiūros tarnyba savo Įsakyme). Taip pat, Bendrovė neturi teisinės pareigos riboti asmenų prieigos prie Bendrovės interneto svetainės.
20.2. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai ribojama Bendrovės konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. Bendrovės vykdoma nuotolinių lošimų veikla yra ūkinė veikla. Vykdydama šią veiklą Bendrovė įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis. Valstybės institucijos, atsakingos už verslo aplinką Lietuvoje, pačios pripažįsta, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas azartinių lošimų organizavimo srityje nenustato aiškaus draudimo užsienio piliečiams dalyvauti Lietuvos bendrovių organizuojamuose lošimuose. Todėl tuo atveju, jei valstybė iš tiesų siektų riboti galimybes Lietuvoje licencijas (leidimus) turintiems lošimų organizatoriams leisti naudotis lošimo paslaugomis asmenims, besijungiantiems prie lošimo svetainių iš užsienio, tokio pobūdžio draudimai turėtų būti aiškiai įtvirtinti teisės aktuose. Tačiau kitos valstybės institucijos šiuo aspektu nepatvirtina Priežiūros tarnybos pateikto ALĮ nuostatų interpretavimo, kad dabartinė minėto įstatymo redakcija neva draudžia lošimų organizatoriui su užsieniečiu sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir leisti jam naudotis lošimo paslaugomis, jam būnant ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai galiojančius teisės aktus aiškino tokiu būdu, kad būtų apribota Bendrovės galimybė vykdyti ūkinę veiklą tokiu būdu, kaip tai atliekama šiuo metu ir ribodama pareiškėjo teises įgyvendinti ALĮ neuždraustus veiksmus, Priežiūros tarnyba nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo pareiškėjui Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę.
21. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą.
22. Atsakovo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas ir atsiliepime nurodo:
22.1. Lošimas (lažybos) grindžiamas atsitiktinumu, todėl, siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Šiuo atveju galioja priešingas principas – „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Toks azartiniams lošimams taikomas teisės principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“, yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021. Priežiūros tarnyba sutinka su teismo pozicija, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, o šioje srityje paprastai dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama. Priežiūros tarnyba taip pat sutinka su teismo padaryta išvada, kad nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai ir, nagrinėjamu atveju, tai reiškia, kad nesant ALĮ įtvirtintam leidimui, Lietuvoje lošimus organizuojančioms bendrovėms nuotolinių lošimų paslaugų teikimas užsienio piliečiams, esantiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra negalimas.
22.2. Vertinant ALĮ teisės taikymo ribas, svarbus sisteminis teisės aiškinimo metodas. Priežiūros tarnybos išduota licencija bei leidimas organizuoti nuotolinius lošimus apsiriboja išimtinai Lietuvos Respublikos teritorija, priešingai aiškinant ALĮ reikalavimus, lošimų organizatorius neturėtų galimybių užtikrinti jam ALĮ nustatytų draudimų bei apribojimų taikymo lošėjų atžvilgiu.
22.3. Priežiūros tarnybos patvirtintos rekomendacijos yra skirtos visiems lošimų organizatoriams, t. y. ir tiems, kurie paslaugas teikia antžeminėse lošimų organizavimo vietose, į kurias gali atvykti fizinis asmuo, gyvenantis didelės rizikos šalyje, taip pat ALĮ nenustato apribojimų užsieniečiams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, registruotis bei sudaryti nuotolinio lošimo sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančiu lošimų organizatoriumi. Apeliaciniame skunde nurodyta Forma ir joje išvardinti atvejai nėra susiję su Bendrovės teise lošimus organizuoti ne Lietuvos Respublikoje, t. y. ši Forma nesuteikia Bendrovei teisės vykdyti azartinių lošimų veiklos užsienyje, todėl darytina išvada, kad Bendrovės atstovas netinkamai aiškina Formą, jos esmę, o Formos interpretavimas savo naudai vertintinas kaip Bendrovės siekiu išvengti atsakomybės. Taip pat ir Reglamento 16.3 punktas nėra susijęs su Bendrovės teise lošimus organizuoti ne Lietuvos Respublikoje, t. y. ši Reglamento nuostata nesuteikia Bendrovei teisės vykdyti azartinių lošimų veiklos užsienyje. Šiuo atveju, Bendrovė netinkamai aiškina Reglamento nuostatas, nes Priežiūros tarnyba, tvirtindama lošimų organizavimo reglamentą (ALĮ 18 str. 1, 2 d.), gali veikti tik savo kompetencijos ribose (ALĮ 29 str.) ir neturi įgaliojimų suteikti teisę Bendrovei teikti paslaugas užsienyje esantiems asmenims, tokią teisę įtvirtinant lošimų organizavimo reglamente.
22.4. Sutinka su teismo padaryta išvada, jog Bendrovės deklaratyvūs teiginiai, jog ji negali kontroliuoti iš kur lošėjai prisijungs (su VPN adresu ar pan.) nesudaro pagrindo pripažinti, kad Bendrovė turi teisę organizuoti nuotolinius lošimus užsienio valstybių piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. DIE-705 „Dėl atlikto UAB „TopSport“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. gegužės 18 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17“, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad Bendrovė buvo pripažinta kalta pažeidusi ALĮ 205 straipsnio 3 dalį (Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą; redakcija galiojusi 2022 m. gegužės 11 d.) ir ALĮ 201 straipsnio 1 dalį (Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą; redakcija, galiojusi 2022 m. gegužės 11 d.), nes leido trečiajam suinteresuotam asmeniui dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamose nuotoliniuose lošimuose pastarajam fiziškai nebūnant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtent dėl to ir paskirta bauda (žr. Įsakymą).
25. ALĮ 205 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas – lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos bei lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą. Įstatymų leidėjas šioje normoje pasisako dėl konkretaus asmens, kuriam paneigiama galimybė lošti. Taigi siekiant inkriminuoti šią nuostatą lošimų organizatoriui, kaip teisei priešingą veiką, turi būti nustatyta, jog lošimų organizatorius, turėdamas informacijos, kad lošime dalyvauja asmuo, kuriam yra draudžiama lošti, šios aplinkybės nepaiso ir suteikia tokią galimybę lošėjui.
26. ALĮ 10 straipsnio 10 dalyje buvo nustatyta, kad draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama jaunesnius kaip 21 metų asmenis įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, ką tik pacituotoje nuostatoje ir pateikė asmenų sąrašą, kuriems draudžiama lošti.
27. Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys, nurodytas įstatyminis teisinis reguliavimas, neleidžia prieiti prie išvados, kad trečiasis suinteresuotas asmuo lošdamas nuo 2022 m. gegužės 11 d. pateko į asmenų sąrašą, kuriems draudžiama lošti, todėl ALĮ 205 straipsnio 3 dalis niekaip negalėjo būti inkriminuota Bendrovei.
28. ALĮ 201 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nuotolinių lošimų organizavimui tuo atveju, kai yra 1) gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir 2) kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. Kitokiu atveju nuotolinio lošimo organizavimas būtų neteisėtas, t. y. tam, kad būtų galima organizuoti nuotolinius lošimus yra būtini įstatymų leidėjo nurodytos institucijos (Licencijas organizuoti lošimus išduoda, patikslina, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijos galiojimą Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; ALĮ 4 str.) išduoti dokumentai (licencija ir leidimas) bei lošimų organizatoriaus parengtas nuotolinių lošimų organizavimo reglamento patvirtinimas atliktas tos pačios institucijos, kuri išdavė licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus.
29. Pateiktas ALĮ 201 straipsnio 1 dalies aiškinimas leidžia teigti, kad ir ši teisės norma negalėjo būti inkriminuota Bendrovei. Minimoje teisės normoje nieko nepasisakoma apie draudimą asmeniui turinčiam teisę lošti (priešingai nenustatyta), dalyvauti lošime nuotoliniu būdu organizuojamose lošimuose Lietuvos Respublikoje, lošėjui fiziškai nesant Lietuvos Respublikoje.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimybė asmeniui taikyti konkrečią poveikio priemonę už ALĮ pažeidimus yra sietina su tam tikrų sąlygų nustatymu – turi būti nustatyta konkreti neteisėta asmens veika ir tos neteisėtos veikos padarymas apibrėžtas konkrečiame teisės akte (jo dalyje(se)). Jei nagrinėjamu atveju ir įvardijama konkreti galbūt neteisėta veika (užsieniečio dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose, kurių vieta yra / buvo Lietuvos Respublika, užsieniečiui fiziškai nesant Lietuvos Respublikoje), bet ji, dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, nepatenka į teisinį reguliavimą nurodytą atsakovo Įsakyme bei pirmiau aptartą šiame procesiniame dokumente, todėl visas administracinis aktas turi būti panaikintas, kadangi jis yra neteisėtas.
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas turi būti patenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas – skundas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TopSport“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. DIE-705 „Dėl atlikto UAB „TopSport“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. gegužės 18 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius