Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.166 ir 3.167 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3951
2016 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 790
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.166 ir 3.167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3951 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių:
1. Įstatymo projekto tikslas ir siūlomos jo įgyvendinimo priemonės gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo socialinės padėties. Įstatymo projektu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija būtų įpareigota iš sąrašo parinkti lietuviškos kilmės unikalius ir nykstančius asmenvardžius konkrečiai apibrėžtai vaikų
grupei – vaikams, kurių tėvai nežinomi. Šių vaikų teisė įgyti lietuviškos kilmės populiarų asmenvardį tik dėl aplinkybės, kad jų tėvai nežinomi ir jų gimimą registruoja ne artimieji, o valstybės institucija, būtų apribota. Taigi vaikai, kurių tėvai nežinomi, būtų diskriminuojami dėl savo socialinės padėties.
2. Įstatymo projekto tikslas ne visada užtikrintų tinkamą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimą. Aiškinamajame rašte formuluojant Įstatymo projekto tikslą, akcentuojama valstybinės kalbos ir lietuviškų tradicijų išsaugojimo svarba bei siekis nustatyti aiškesnę tvarką, pagal kurią valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija parinktų asmenvardžius vaikams, kurių tėvai nežinomi. Pastebėtina, kad, nustatant Įstatymo projekto tikslą, nevertinama, koks būtų Įstatymo projektu siūlomų nuostatų galimas poveikis šių vaikų teisės į vardą įgyvendinimui ir tinkamai interesų apsaugai.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, suteikdama vaikui vardą ir pavardę, atsižvelgtų į kompetentingos valstybinės kalbos institucijos siūlymus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija galėtų parengti lietuviškos kilmės unikalių, nykstančių asmenvardžių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, šiam vaikui asmenvardžiai turėtų būti parenkami tik iš minėto sąrašo. Vis dėlto reto ir unikalaus asmenvardžio vaikui parinkimas ne visada geriausiai atitinka jo interesus. Asmenvardžių keitimo procese dalyvaujančios institucijos pastebi, kad kai kurie reti ir unikalūs asmenvardžiai visuomenėje tampa vis rečiau vartojami, nes sunkiai įsimenami, netaisyklingai užrašomi arba ištariami. Be to, kai kurių asmenvardžių atsisakoma dėl jų sąskambio ir neigiamų asociacijų su kitais bendrinėje kalboje vartojamais žodžiais. Kai keičiami nepilnamečių vaikų turimi reti ir unikalūs asmenvardžiai, dažnai nurodoma, kad šiuo pakeitimu siekiama vaiką apsaugoti nuo patiriamo psichologinio diskomforto, patyčių ir nepatogumų bendraujant su bendraamžiais.
3. Įstatymo projekto tikslą galima pasiekti ne teisinėmis, o socialinėmis ir edukacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuojant įvairias socialines akcijas, publikuojant kalbos specialistų straipsnius ir kita. Taip lietuviškos kilmės asmenvardžiai būtų populiarinami ne tik tarp valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojų, turinčių įgaliojimus parinkti vaiko, kurio tėvai nežinomi, vardą ir pavardę, bet tarp visų Lietuvos gyventojų.