LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2023–2024 IR 2024–2025 MOKSLO METŲ Pradinio, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2023 m. balandžio 24 d. Nr. V-586

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu:

1. T v i r t i n u 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. V-1569  „Dėl vaikų ugdymo tautinių mažumų kalbomis ir tautinių mažumų kalbų mokymo tobulinimo“;

2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. ISAK-1630 „Dėl Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašo patvirtinimo“;

2.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 292 „Dėl Sustiprinto mokymo kaitos nuostatų patvirtinimo“.

3. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 2 punktas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                    Jurgita Šiugždinienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. V-586

2023–2024 IR 2024–2025 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRieji UGDYMO PLANai

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja ugdymo organizavimą, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą.

2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti pagrindinius reikalavimus ugdymo procesui organizuoti, sudarant galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.

3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. pateikti esmines nuostatas ugdymo procesui mokykloje organizuoti.

4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis;

4.2. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų;

4.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

4.4. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;

4.5. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

4.6. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

5. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi, ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

6. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.

7. Ugdymo proceso trukmė, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pagal ugdymo programą nustatoma skirtinga.

8. 2023–2024 mokslo metų pradžia – 2023 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:

8.1. pradinio ugdymo programa – 175 d.;

8.2. pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės ir I–II gimnazijos klasės): ugdymo proceso trukmė – 185 d.;

8.3. vidurinio ugdymo programa: III gimnazijos klasėje – 180 d., IV gimnazijos klasėje – 170 d.;

8.4. atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 3 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2023 m. gruodžio 27 d. – 2024 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos	2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. balandžio 5 d.

9. 2024–2025 mokslo metų pradžia 2024 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:

9.1. pradinio ugdymo programa – 175 d.;                                                                           

9.2. pagrindinio ugdymo programa – 185 d.;

9.3. vidurinio ugdymo programa: III gimnazijos klasėje – 180 d., IV gimnazijos klasėje – 170 d.;

9.4. atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2024 m. spalio 28 d. – 2024 m. spalio 31 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2024 m. gruodžio 27 d. – 2025 m. sausio 8 d.
Žiemos atostogos	2025 m. vasario 17 d. – 2025 m. vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2025 m. balandžio 22 d. – 2025 m. balandžio 25 d.

10. Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais, skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka nuo ugdymo proceso pabaigos iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios:

10.1. 1–4, 5–10 klasių ir I–III gimnazijos klasių mokiniams atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos);

10.2. IV gimnazijos klasės mokiniams vasaros atostogos skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais nustatytai brandos egzaminų sesijai.

11. Mokykla, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), gali keisti atostogų laiką, bet ne trukmę, pasirinkti mokslo metų pradžios datą pagal Bendrųjų ugdymo planų 8 ir 9 punktuose pateiktas datas.

12. Jeigu mokinių atostogų metu yra numatytas brandos egzaminas ar jo dalis, tarpinis patikrinimas, atostogų dienos, per kurias mokinys laiko brandos egzaminą ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.

13. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas gali būti vykdomos nevalstybinės, savivaldybės ir valstybinės – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko ar mokyklos nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

14. Mokykla vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengia mokyklos ugdymo planą vieniems ar dvejiems mokslo metams.

15. Mokykla numato laikotarpį, kuriam rengiamas mokyklos ugdymo planas, numato jo struktūrą ir priima sprendimus dėl mokyklos ugdymo plano rengimo ir derinimo procedūrų. Esant ugdymo organizavimo pokyčiams, mokyklos ugdymo planas gali būti keičiamas ir prasidėjus mokslo metams.

16. Rengdama mokyklos ugdymo planą mokykla vadovaujasi Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m.  balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

17. Mokyklos ugdymo plane numatomas ugdymo proceso organizavimas 2023–2024 ir (ar) 2024–2025 mokslo metais:

17.1. 2023–2024 mokslo metais įgyvendinamos:

17.1.1. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos), 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir I, III gimnazijos klasėse;

17.1.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – kartu 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o kiekviena atskirai – 2008 m. Pradinio ugdymo bendrosios programos, 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), 2, 4, 6, 8, 10 klasėse ir II gimnazijos klasėse;

17.1.3. Vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosios programos), IV gimnazijos klasėje, išskyrus mokant lenkų tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros;

17.1.4. mokyklose, kuriose įteisintas mokymas lenkų tautinės mažumos kalba arba mokoma lenkų tautinės mažumos kalbos, III ir IV gimnazijos klasėse lenkų tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros mokoma pagal Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrąją programą, nurodytą 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 4 priede (toliau – Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa).

17.2. 2024–2025 mokslo metais įgyvendinamos 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos visose klasėse.

18. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, mokinių amžiaus grupes, sąlygas ugdymo procesui organizuoti, trumpai aprašomi mokyklos priimti sprendimai ugdymo procesui organizuoti įgyvendinant bendrąsias programas. Mokyklos ugdymo plane siūloma numatyti:

18.1. ugdymo proceso organizavimo mokykloje kalendorių (svarbiausių planuojamų organizuoti ugdymo veiklų išdėstymą pagal laiką);

18.2. užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų teikiamą pasiūlą mokiniams; 

18.3. mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą;

18.4. kitus aktualius mokyklos susitarimus (pvz., dėl mokiniams teikiamų užduočių į namus apimties, ugdymo ne mokyklos aplinkose organizavimo ir kt.).

19. Mokykla gali nuspręsti organizuoti daugiau pamokų, nei nustatytas minimalus pamokų skaičius Bendruosiuose ugdymo planuose, nepažeisdama Higienos normos reikalavimų, tačiau mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas), nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

20. Mokyklos ugdymo plano projektas suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

21. Mokyklos vadovas mokyklos ugdymo planą tvirtina iki mokslo metų pradžios.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

22. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas ugdymo procesui skirtas laikas per mokslo metus proporcingai suskirstomas į trumpiau trunkančius mokymosi periodus: trimestrus ar pusmečius arba kitokios mokymosi trukmės periodus.

23. Mokymosi trukmė apibrėžiama pamokų skaičiumi per dieną ir nepertraukiamo mokymosi laiku, kurį reglamentuoja Higienos norma.

24. Ugdymo savaitė yra 5 darbo dienų mokymosi periodas, cikliškai besikartojantis ugdymo procese.

25. Klasės dalykų turiniui įgyvendinti per skirtą ugdymo laiką ir pamokų skaičių rengiamas pamokų tvarkaraštis. Jame numatoma klasei skirtų pamokų organizavimo seka per dieną, savaitę. Mokyklos pamokų tvarkaraštis per mokslo metus gali būti pertvarkomas, atsižvelgiant į ugdymo procesui keliamus uždavinius.

26. Mokymosi veiksmingumui didinti rekomenduojama pamokų tvarkaraštyje numatyti ne tik pavienes, bet ir dvi iš eilės viena po kitos to paties dalyko organizuojamas pamokas. Nepertraukiamo mokymosi laikas nustatomas vadovaujantis Higienos norma.

27. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, rekomenduojama nepalikti pamokos laiko tarpų tarp pamokų.

28. Mokykla sudaro galimybes mokiniams kiekvieną dieną – prieš pamokas ar (ir) tarp pamokų – užsiimti fiziškai aktyvia veikla. Kiekvieną dieną rekomenduojama bent viena ne trumpesnė kaip 20 min. trukmės pertrauka, skirta fiziškai aktyvioms veikloms.

29. Mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Pamokų, organizuojamų per savaitę, skaičius gali būti mažesnis ir (ar) didesnis, nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, tačiau metinių pamokų skaičius negali būti mažesnis.

30. Mokykla gali intensyvinti ugdymo procesą, t. y. nustatytą pamokų skaičių įgyvendinti per mažesnį ugdymo dienų skaičių.

31. Prireikus intensyvinti ugdymo procesą, mokyklos ugdymo plane numatoma, kokiu laiku ir kokių dalykų mokymą planuojama intensyvinti. Intensyvindama ugdymo procesą, mokykla atsižvelgia į Higienos normą.

32. Reguliuodama mokinių mokymosi krūvius:

32.1. mokykla vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną, užtikrina, kad mokymosi krūvis atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir priima sprendimus mokinių mokymosi krūviui reguliuoti, įtraukdama ir nuostatas dėl:

32.1.1. atsiskaitomųjų darbų atlikimo dažnumo reguliavimo ir trukmės, atsižvelgdama į tai, kad šie darbai nebūtų atliekami iš karto po ligos, atostogų, po šventinių dienų. Planuojant klasei skirtų atsiskaitomųjų darbų intensyvumą per dieną ir savaitę, turi būti numatytas pakankamas laikas jiems pasirengti;

32.1.2. užduočių, skiriamų atlikti namuose, tikslingumo, trukmės, atsižvelgdama į mokinių amžių;

32.2. mokykloje turi būti priimti susitarimai dėl užduočių, skiriamų mokiniams atlikti, diferencijavimo;

32.3. mokykla turi priimti sprendimus dėl mokinio atleidimo nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų, kurių jis mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, taip pat formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), bei kitais galimais atvejais, kai mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas, mokyklos nustatyta tvarka.

33. Teikiant mokymosi pagalbą:

33.1. ugdymo procese nuolat stebima mokinio daroma individuali pažanga ir pasiekimai. Mokiniui suteikiama savalaikė mokymosi pagalba, kad mokinys galėtų likviduoti mokymosi spragas, jų negilindamas, arba kad mokinys, turintis išskirtinių gabumų, galėtų pagerinti savo mokymosi pasiekimus;

33.2. jeigu kyla mokymosi sunkumų, rekomenduojama sudaryti sąlygas konsultuotis:

33.2.1. mokinių grupėje, sudarytoje iš tos pačios klasės ar skirtingų klasių panašaus amžiaus mokinių;

33.2.2. ne tik su mokančiu mokytoju, bet ir su kitu to paties dalyko mokytoju, mokančiu mokykloje;

33.2.3. intensyviai 2–3 kartus per savaitę trumpiau nei pamoka trunkančiose ir ilgesnės trukmės konsultacijose;

33.3. mokykla užtikrina ne tik vienkartinės, bet sisteminės mokymosi pagalbos teikimą apimdama pasiekimų žemėjimo prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacinių priemonių taikymą, kai suteikiama pagalba ar mokymosi priemonės, kurių mokiniai negali gauti namuose, sąlygų sudarymą išskirtinių gabumų mokinių mokymuisi ir pan.;

33.4. ilgalaikės konsultacijos, t. y. kurių trukmė lygi pamokos trukmei ir kurios teikiamos visus mokslo metus, įskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Trumpalaikės konsultacijos, trunkančios trumpiau nei pamoką arba trumpesnį laikotarpį (pvz., mėnesį, trimestrą ar semestrą), neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

34. Priimdama sprendimus mokymui diferencijuoti ir mokymuisi individualizuoti:

34.1. dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo, kuriame numatoma, kaip mokymosi turinys pritaikomas mokiniui pagal jo mokymosi galias ir mokymosi poreikius, mokykla nustato plano formą ir turinio struktūrą. Individualaus ugdymo planą privaloma sudaryti mokiniui, kuris:

34.1.1. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

34.1.2. atvykęs arba grįžęs iš užsienio;

34.1.3. mokomas namie pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas;

34.1.4. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokykloje, vaikų socializacijos centre;

34.1.5. mokosi ligoninės ar sanatorijos mokykloje;

34.1.6. mokosi mokyklose laisvės atėmimo vietoje;

34.1.7. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius);

34.1.8. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;

34.1.9. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;

34.1.10. turi specialiųjų ugdymosi poreikių;

34.1.11. mokosi produktyviojo mokymosi būdu;

34.1.12. ypatingų gabumų mokiniui, siekiančiam aukštų mokymosi pasiekimų;

34.2. dėl laikinųjų grupių mokymuisi sudarymo:

34.2.1. mokymo procesui diferencijuoti sudaromos laikinosios grupės, kurių sudarymo poreikį lemia kai kurių dalykų mokymo(si) specifika ir organizavimo sprendimai mokiniams pasirinkus mokytis daugiau įvairesnio turinio dalykų;

34.2.2. laikinosios grupės sudaromos mokinių klasę mokymosi tikslais dalijant į mažesnes grupes, sujungiant paralelių ar gretimų klasių besimokančiuosius į laikinai sudarytą grupę (pvz., tik pamokai). Minimalų mokinių skaičių grupėje nustato mokykla pagal turimas mokymo lėšas;

34.2.3. maksimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje;

34.2.4. laikinosios grupės turi būti sudaromos:

34.2.4.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

34.2.4.2. informatikos ar informacinių technologijų, technologijų dalykams mokyti, gamtos mokslų tiriamiesiems darbams atlikti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose, laboratorijose skaičių, kurį nustato Higienos norma; 

34.2.4.3. užsienio kalboms mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

34.2.4.4. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, klasėje esant ne mažiau kaip 21 mokiniui;

34.2.4.5. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti, esant klasėje ne mažiau kaip 21 mokiniui, mokykloje, kuri yra daugiakalbėje aplinkoje, kaip numatyta Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše;

34.3. dėl 1–10 klasėse ir I, II gimnazijų klasėse skiriamų pamokų mokinių mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skirstymo. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą skiriamų pamokų skaičių klasių grupėms rekomenduojama skirti:

34.3.1. pasirenkamiesiems dalykams mokytis;

34.3.2. konsultacijoms pagal mokinių poreikį ir mokančio mokytojo siūlymus organizuoti;

34.3.3. papildomoms pamokoms dalyko mokymosi turiniui įgyvendinti;

34.3.4. laikinosioms grupėms sudaryti;

34.3.5. projektinei veiklai organizuoti;

34.3.6. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir menų (angl. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) (toliau – STEAM) veiklai centruose organizuoti;

34.3.7. mokyklos sprendimu kitiems mokinių mokymosi poreikiams tenkinti.

35. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, sudarant sąlygas mokiniams giliau suprasti supantį pasaulį, autentiškomis sąlygomis išbandyti realius sprendimus:

35.1. tiesiogiai siejant dalyko mokymosi turinį, ugdomas kompetencijas su ne mokyklos mokymosi aplinka. Planuojant mokymąsi kitose aplinkose, rekomenduojama numatyti mokymosi periodiškumą (pvz., kartą per dvi savaites, kas mėnesį ar kas pusmetį);

35.2. pritaikant pamokų tvarkaraštį ugdymo procesui organizuoti ne mokykloje, lanksčiai jį keičiant, siekiama užtikrinti, kad dalies mokinių mokymasis ne mokykloje nesutrikdytų įprasto ugdymo proceso;

35.3. integruoto turinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo veikla, (toliau –integruota ugdymo veikla) 2023–2024 mokslo metų gali būti įgyvendinama 9, I gimnazijos klasių mokiniams, 2024–2025 mokslo metais integruotą ugdymo veiklą 9, I gimnazijos klasių mokiniams įgyvendina visos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Integruotą ugdymo veiklą vykdo Lietuvos šaulių sąjunga:

35.3.1. integruotai ugdymo veiklai įgyvendinti skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus. Iš anksto numatoma organizavimo laikas ir eiga: nuosekliai viena po kitos ar su laiko pertrauka po kiekvienos dienos, ar pasirenkant kitokią organizavimo eigą. Per dieną organizuojamų veiklų trukmė negali būti ilgesnė nei ugdymo proceso per dieną, numatyta Higienos normoje;

35.3.2. mokiniai iš anksto supažindinami su planuojamos organizuoti integruotos ugdymo veiklos tikslais ir turiniu, siejant su dalykų bendrųjų programų turiniu;

35.3.3. 3 dienų trukmės integruotoms ugdymo veikloms organizuoti pertvarkomas pamokų tvarkaraštis, siekiant užtikrinti sklandų ugdymo procesą mokykloje;

35.3.4. apie mokinių dalyvavimą integruotose ugdymo veiklose, mokykla informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus);

35.3.5. dalyvavimą integruotose ugdymo veiklose mokykla suderina su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

36. Mokinio iki 14 metų tėvai (globėjai), mokinys nuo 14 iki 18 metų turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, gali prašyti atleisti mokinį nuo dalyko (dalykų) dalies ar visų pamokų, jeigu mokinys mokosi arba yra baigęs formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programą, kurios turinys yra artimas ar tapatus dalyko bendrajai programai. Tokiu atveju privalu pateikti:

36.1. dalyko mokytojui neformaliojo vaikų švietimo programą, pagal kurią mokinys mokosi, ar nuorodą į ją arba formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos, pagal kurią mokosi, turinį;

36.2. mokytojui patvirtinus, kad neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos turinys atitinka dalyko bendrosios programos turinį iš dalies ar visiškai, mokytojas siūlo mokyklos vadovui atleisti mokinį nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo;

36.3. mokyklos vadovo įsakymu mokinys yra atleidžiamas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymus ir pasiekimų vertinimo būdus. Mokykla gali priimti sprendimą dėl menų, fizinio ugdymo ar kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į atitinkamo dalyko pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradinio ugdymo procese).

37. Mokiniui pageidaujant, jeigu jis yra einamųjų metų nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų prizininkas, jis gali būti atleistas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo. Mokiniui pateikus prašymą mokyklos vadovui, mokyklos vadovo įsakymu mokinys yra atleidžiamas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymą. Mokinio nerekomenduojama atleisti nuo visų ar dalies pamokų lankymo to dalyko, kurio mokinys laikys nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar brandos egzaminą.

38. Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo laiko įskaitymo mokiniui, kai jis atstovauja mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis. Tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio prašymu jo poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas. Mokykla taip pat gali suteikti laisvą nuo pamokų laiką pasiruošti dalyvauti ir dalyvaujant šalies ir tarptautinėse olimpiadose, varžybose. Šis laikas yra įskaitomas į mokinio ugdymosi dienų skaičių.

39. Mokinys, atleistas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla ar mokytis savarankiškai arba pagal individualų ugdymo planą dalyvauti kitose pamokose / veiklose. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokinys mokyklos sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla turi informuoti mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) .

40. Mokykla sudaro galimybes mokiniams kiekvieną dieną – prieš pamokas ar (ir) tarp pamokų – užsiimti fiziškai aktyvia veikla. Kiekvieną dieną rekomenduojama bent viena ne trumpesnė kaip 20 min. trukmės pertrauka, skirta fiziškai aktyvioms veikloms.

41. Mokiniams, kurie mokosi savarankišku ugdymo proceso būdu, mokykla teikia konsultacijas. Konsultacijos gali būti pavienės ar grupinės, susidarius didesniam mokinių skaičiui.

42. Konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus. Konsultacijos gali būti organizuojamos, įvairiais mokymo proceso organizavimo būdais. Joms organizuoti sudaromas tvarkaraštis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI NEPASIEKUS PATENKINAMO PASIEKIMŲ LYGMENS PATIKRINIMUOSE

43. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens dalyvaujant nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas) (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas) ir nepasiekusiam vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba.

44. Jei mokinys Pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kelių vertintų dalykų patenkinamo pasiekimų lygmens, reikalinga mokymosi pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai.

45. Sprendimą, kaip bus organizuojama reikiama mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens Pasiekimų patikrinimuose, priima mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Reikiamos mokymosi pagalbos teikimas, vykdant papildomas, ne trumpesnės kaip vienos pamokos trukmės konsultacijas, gali būti organizuojamas mokykloje, kurioje mokinys mokėsi, ar paskirtoje mokykloje, kai konsultacijos teikiamos kelių mokyklų mokiniams. Konsultacijas gali teikti mokęs mokytojas, kitas mokyklos mokytojas ar paskirtos mokyklos mokytojas. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį.

46. Mokykla, kurioje numatoma organizuoti konsultacijas kelių mokyklų mokiniams, numato erdves, kur bus organizuojamos konsultacijos, užtikrina reikiamų mokymo priemonių prieinamumą konsultacijas teikiančiam mokytojui ir mokiniams konsultacijų metu.

47. Prieš pradėdamas teikti konsultacijas, mokytojas turi susipažinti su mokinių Pasiekimų patikrinimų rezultatais (ataskaita) ir, aptaręs mokymosi spragas su kiekvienu mokiniu, parengti kiekvieno mokinio individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planą, kuriame numatytų bendrą konsultacijų skaičių, konsultacijų temas ir trukmę, įvardytų mokiniui būtinas atlikti užduotis, jų vertinimą.

48. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų. Konsultacijos gali būti vykdomos intensyviai, t. y. išdėstant jas per kelis mėnesius arba išdėstant jas tam tikru periodiškumu per visas ugdymo dienas. Konsultacijos teikiamos ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse. Jei mokinys nedalyvauja paskirtose konsultacijose, apie tai mokykla informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). Mokinio praleistos konsultacijos nėra kompensuojamos.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

49. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

50. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal dalykų bendrąsias programas arba jas integruojant į kitų dalykų turinį.

51. Mokiniui, kuris mokosi namie:

51.1. pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:

51.1.1. 1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę);

51.1.2. 4 klasėje skiriama 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę);

51.1.3. kiekvienoje klasėje skiriama 70 papildomų pamokų per mokslo metus (2 pamokos per savaitę) baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtajai kalbai mokytis, kai mokinys mokosi mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokoma tautinių mažumų kalbos;

51.2. mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ar pagal vidurinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

51.2.1. 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);

51.2.2. 7–8 klasėse skiriama 481 pamoka per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

51.2.3. 9–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse skiriamos 555 pamokos per mokslo metus (15 pamokų per savaitę);

51.2.4. III klasėje gimnazijos skiriamos 504 pamokos (14 pamokų per savaitę);

51.2.5. IV gimnazijos klasėje skiriamos 476 pamokos per mokslo metus (14 pamokų per savaitę.

52. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos vadovo įsakymu mokinys, kuris mokosi namie pagal pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų ir fizinio ugdymo, pagal pagrindinio ugdymo programą – dailės, muzikos, technologijų ir fizinio ugdymo, pagal vidurinio ugdymo programą – meninio ugdymo, laisvai pasirenkamų dalykų ir modulių, fizinio ugdymo, neatlikti socialinės-pilietinės veiklos. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

53. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.

54. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą jis derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių. Savaitės pamokų skaičius neturi būti keičiamas, bet dalykams skiriamų pamokų skaičius gali kisti, jeigu pamokų tvarkaraštis sudaromas ne vienai savaitei, o mėnesiui, bet išlaikant dalykui numatytų skirti pamokų savaitinį vidurkį.

55. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO YPATUMAI 2023–2024 MOKSLO METAIS

56. 2023–2024 mokslo metais 1, 3, 5, 7 9 klasėse ir I, III gimnazijos klasėse įgyvendinamos 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, o 2, 4, 6, 8, 10 klasėse ir II, IV gimnazijos klasėse – 2008 m. Pradinio ir pagrindinio bendrosios programos ir 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosios programos Bendrųjų ugdymo planų 17.1 papunktyje nustatyta tvarka.

57. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas organizuoja pasirengimą įgyvendinti 2022 m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

58. 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas grindžiamas viso mokyklos personalo dalyvavimu ir remiasi ciklišku planavimo, įgyvendinimo ir refleksijos principu.

59. Mokykla užtikrina ugdymo turinio perimamumą ir nuoseklumą tarp 2008 m. Pradinio, pagrindinio bendrųjų programų, 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrųjų programų ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų, siekdama, kad mokinių mokymosi procese neliktų mokymosi spragų dėl bendrųjų programų kaitos.

60. Pradėdama įgyvendinti mokymosi turinį, mokykla supažindina mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) su dalykų mokymosi turinio pasikeitimais, informuoja apie mokinių pasiekimų vertinimo kaitą.

61. Mokytojai, įvertinę dalyko mokymosi turinio pasikeitimus, ugdymo procese kompensuoja mokymosi turinio trūkstamas temas. Atkreiptinas dėmesys į naujai formuojamas klases, kurias sudaro iš skirtingų mokyklų atvykę mokiniai, kurie gali būti mokęsi pagal skirtingą dalykų mokymosi turinį. Tokiu atveju mokiniams skiriama individuali mokymosi pagalba.

62. 2022 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, bendrųjų programų skirtumams likviduoti, integruojamosioms pamokoms ir pan. Mokykloje susitariama dėl mokymosi turinio pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir derinimo su kitais toje klasėje ar gretimose klasėse dirbančiais mokytojais, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE ĮTEISINTAS MOKYMAS TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBOS ARBA TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

63. Ugdymo procesas mokykloje, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, organizuojamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi,  Bendraisiais ugdymo planais, ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

64. Mokykloje, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas lietuvių kalba arba gimtąja kalba. Kelių kalbų vartojimas svarbus mokinių kalbinės komunikacinės kompetencijos plėtojimui. Kalbų vartojimo santykį ugdymo procese lemia susitarimai mokykloje, įtvirtinti mokyklos ugdymo plane, ir teisės aktai.

65. Mokyklos tarybos sprendimu gali būti mažinamas Bendruosiuose ugdymo planuose tautinių mažumų gimtajai kalbai ir literatūrai mokytis skirtų metinių pamokų skaičius, jas perskirstant lietuvių kalbos ir literatūros dalykui mokyti, tačiau sudarant sąlygas mokiniams pasiekti atitinkamų tautinių mažumų gimtųjų kalbų bendrosiose programose numatytų mokymosi pasiekimų.

66. Mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba, gali skirti papildomą dėmesį mokinių tautiniam, etniniam ir kalbiniam identitetui puoselėti, plėtodama neformaliojo vaikų švietimo pasiūlą iš įvairių švietimo teikėjų, kurie vykdo veiklas gimtąja mokinių kalba.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU IR

KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

67. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali jį derinti su nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, jeigu mokyklos nuostatuose (įstatuose) įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimas.

68. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5–8 klasių mokiniai gali mokytis iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniai – iki 30 procentų.

69. Mokykla, planuojanti ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

70. Jeigu mokykla dalį ugdymo proceso planuoja įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokyklos ugdymo plane numatoma, kada, kokios klasės mokiniams ugdymo procesas bus organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

71. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turi būti iš anksto informuojami dėl nuotolinio mokymo būdo naudojimo ugdymo procese.

72. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti organizuojama:

72.1. vieno ar kelių dalykų mokymas, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės mokyti kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupine mokymosi forma;

72.2. konsultacijos, atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją;

72.3. kitos mokyklos organizuojamos veiklos.

73. Planuodama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla turi turėti tokiam mokymosi būdui pritaikytas mokymo priemones mokymo procesui organizuoti. Visi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyti numatytų klasių mokiniai turi turėti galimybes dalyvauti mokymosi procese.

74. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuojamos pamokos vyksta sinchroniškai. Sinchroninio ugdymo maksimali nepertraukiama trukmė – 90 min.

75. Pamokas organizuojant sinchroniškai, keičiama pertraukų trukmė, jos ilginamos, sudarant sąlygas mokinių poilsiui. Viena iš pertraukų skiriama pietų pertraukai ir numatoma ilgesnės trukmės. Keičiantis sinchroniškai organizuojamų pamokų laikui, keičiamas ir pamokų tvarkaraštis. Ugdymo proceso tvarkaraščio keitimai mokiniui, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) turi būti žinomi iš anksto.

76. Kasdienį mokymo proceso organizavimo būdą keičiant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokinys neturi patirti mokymosi praradimų.

77. Mokinys, išvykęs gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos:

77.1. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriant iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus;

77.2. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma. Šiuo atveju lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PRADINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMUI

78. Pamokų skaičius 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę:

78.1. 2023–2024 mokslo metais:

Klasė / dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35(1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba	–	245 (7)	–	245 (7)	490 (14)	1015 (29)
Lietuvių kalba ir literatūra	280 (8)	–	245 (7)	–	525 (15)
Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių)*	–	245 (7)	–	245 (7)	490 (14)	980 (28)
Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra*	245 (7)	–	245 (7)	–	490 (14)
Lietuvių kalba*	–	140 (4)	–	175 (5)	315 (9)	665 (19)
Lietuvių kalba ir literatūra*	175 (5)		175 (5)		350 (10)
Užsienio kalba (anglų, prancūzų, vokiečių k.)		70 (2)		70 (2)	140 (4)	210 (6)
Užsienio kalba (pirmoji, anglų / vokiečių / prancūzų)	–	–	70 (2)	–	70 (2)
Visuomeninis ugdymas
Visuomeninis ugdymas	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)	280 (8)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Gamtos mokslai	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)
Pasaulio pažinimas	–	70 (2)	–	70 (2)	140 (4)
Matematika	140 (4)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Technologijos	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)	700 (20)
Meninis ugdymas
Dailė	35(1)	–	35(1)	–	70 (2)
Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, teatras ir šokis) *****	–	175(5)	–	175 (5) / 140 (4) *	350 (10) / 315 (9)*
Muzika	70 (2)	–	70 (2)	–	140 (4)
Teatras**	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)
Šokis**	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas ****	105(3)	105(3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Gyvenimo įgūdžiai***	***	–	***	–	***
Informatika***	***	***	***	***	***
Etninė kultūra***	***	***	***	***	***
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	805 (23) / 945* (27)	875 (25) / 1015* (29)	875 (25) / 1050* (30)	875 (25) / 1015* (29)	3430 (98) / 4025* (115)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti:	35 (1) / 0*	35 (1)	35 (1) / 0*	35(1)	140 (4) / 70* (2)
Maksimalus leistinas pamokų skaičius	875 (25)	1050 (30)	1050 (30)	1050 (30)	4025 (115)
Neformalusis vaikų švietimas	140 (4)		140 (4)		280 (8)

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti);

*** integruojama į kitus mokomuosius dalykus (Informatikos gali būti mokoma skiriant atskirą pamoką vadovaujantis 79.7 papunkčio nuostatomis);

**** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;

***** meninio ugdymo pamokos 2 ir 4 klasėje konkretiems dalykams paskirstomos vadovaujantis 79.5 papunkčio nuostatomis.

78.2 . 2024–2025 mokslo metais:

Klasė / dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	280 (8)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	1015 (29)
Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra *	245(7)	245(7)	245(7)	245(7)	980 (28)
Lietuvių kalba ir literatūra*	175 (5)	140 (4)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Užsienio kalba (pirmoji, anglų / vokiečių / prancūzų)	–	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Visuomeninis ugdymas
Visuomeninis ugdymas	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Gamtos mokslai	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematika	140 (4)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Technologijos	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Meninis ugdymas
Dailė	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2) / 35 (1)*	280 (8) / 245 (7)*
Teatras**	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Šokis**	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	105(3)	105(3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Gyvenimo įgūdžiai***	***	–	***	–	***
Informatika***	***	***	***	***	***
Etninė kultūra***	***	***	***	***	***
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	805 (23) / 945* (27)	875 (25) / 1 015* (29)	875 (25) / 1 050* (30)	875 (25) / 1 015* (29)	3 430 (98) / 4 025* (115)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti	35 (1) / 0*	35 (1)	35 (1) / 0*	35 (1)	140 (4) / 70* (2)
Maksimalus leistinas pamokų skaičius	875 (25)	1 050 (30)	1 050 (30)	1 050 (30)	4 025 (115)
Neformalusis vaikų švietimas	140 (4)		140 (4)		280 (8)

Pastabos:

*mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti);

*** integruojama į kitus mokomuosius  dalykus arba organizuojama atskira pamoka (Informatikos gali būti mokoma skiriant atskirą pamoką vadovaujantis 79.7 papunkčio nuostatomis).

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

79. Pradinio ugdymo programos dalykų turinio įgyvendinimo ypatumai:

79.1. dorinis ugdymas:

79.1.1. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kasmet parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

79.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

79.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pateiktą prašymą;

79.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

79.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Jei mokyklai skiriama mokymo lėšų, galima pirmosios užsienio kalbos pradėti mokyti ir pirmoje klasėje;

79.2.2. mokykla siūlo tėvams (globėjams, rūpintojams) pagal įstatymą parinkti mokiniui pirmąją užsienio kalbą vieną iš trijų Europos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių);

79.3. socialinis / visuomeninis ir gamtamokslinis ugdymas:

79.3.1. 2 ir 4 klasėje socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji turi būti skiriama praktinei patyriminei veiklai;

79.3.2. 1 ir 3 klasėse visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai įgyvendinami atsižvelgiant į bendrųjų programų nuostatas, gamtos mokslų pamokas praplečiant tyrinėjimo veikla;

79.4. fizinis ugdymas:

79.4.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

79.4.1.1. mokinių grupės sudaromos iš tos pačios ar skirtingų klasių;

79.4.1.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

79.4.1.3. vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

79.5. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):

79.5.1. mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos galimybes, valandas, skiriamas meniniam ugdymui 2 ir 4 klasėje 2023–2024 mokslo metais, gali paskirstyti visiems ar keliems meninio ugdymo srities / dalykų grupės dalykams, tačiau ne mažiau kaip dviem dalykams;

79.5.2. 2 ir 4 klasėse, kai valandos skiriamos dailės ir technologijų dalykui, technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko;

79.6. teatro gali būti mokoma taikant jo elementus per įvairių dalykų pamokas ar neformaliojo vaikų švietimo veiklas;

79.7. informacinės technologijos / informatika:

79.7.1. skaitmeninei mokinių kompetencijai ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudoja;

79.7.2. integruotai ar atskira informatikos / informacinių technologijų pamoka (ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių poreikiams tenkinti) ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo, įgyvendinama Informatikos bendroji programa;

79.8. Etninės kultūros bendroji programa ir Gyvenimo įgūdžių bendroji programa įgyvendinamos integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi  poreikiams tenkinti.

80. Mokykloje sudarant jungtines klases mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

81. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių pradinio ugdymo dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu.

82. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus negali būti mažesnis už nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 78  punkte. 

83. Maksimalus jungtiniam komplektui skiriamų valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

84. Mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti jų poreikius atliepiančias neformaliojo vaikų švietimo programas.

85. Ugdymo procese nuolat stebima mokinių mokymosi pažanga ir prireikus suteikiama savalaikė mokymosi pagalba.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PAGRINDINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMUI

86. Pamokų skaičius 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 6, 8, 10 klasėse ir II gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Klasė Ugdymo sritys ir dalykai	5 klasė	6 klasė		7 klasė	8 klasė	Pagrindinio ugdymo programos pirmoje dalyje(5–8 klasės)	9 / I gimn. klasė	10 / II gimn. klasė	Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	74 (1; 1)			74 (1; 1)		148 (4)	74 (1; 1)		222 (6)
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	370 (5; 5)			370 (5; 5)		740 (20)	333 (4; 5)		1 073 (29)
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)**	370 (5; 5)			370 (5; 5)		740 (20)	296 (4; 4)		1 036 (28)
Užsienio kalba (pirmoji)	222 (3; 3) 74 (0; 2)			222 (3; 3) 148 (2; 2)		444 (12) 222 (6)	222 (3; 3) 148 (2; 2)		666 (18) 370 (10)
Užsienio kalba (antroji)
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	296 (4; 4)			296 (4; 4)		592 (16)	296 (4; 4)		888 (24)
Informacinės technologijos	74 (1; 1)			37 (1; 0)		111 (3)	74 (1; 1)		185 (5)
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	148 (2; 2))( tik 6 kl. – 74)			–		148 (4)	–		148 (4)
Biologija	–			111 (2; 1)		111 (3)	111 (2; 1)		222 (6)
Chemija	–			74 (0; 2)		74 (2)	148 (2; 2)		222 (6)
Fizika	–			111 (1; 2)		111 (3)	148 (2; 2)		259 (7)
Gamtos mokslai***	148 (2; 2)( tik 5kl.–74)			296 (4; 4)		444 (12)	–		444 (12)
Socialinis ugdymas
Istorija	148 (2; 2)			148 (2; 2)		296 (8)	148 (2; 2)		444 (12)
Pilietiškumo pagrindai	–			–		–	74 (1; 1)		74 (2)
Socialinė-pilietinė veikla	20			20		40	20		60
Geografija	74 (0; 2)			148 (2; 2)		222 (6)	111 (2; 1)		333 (9)
Ekonomika ir verslumas	–			–		–	37 (1; 0)		37 (1)
Meninis ugdymas
Dailė	74 (1; 1)			74 (1; 1)		148 (4)	74 (1; 1)		222 (6)
Muzika	74 (1; 1)			74 (1; 1)		148 (4)	74 (1; 1)		222 (6)
Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga
Technologijos (...)	148 (2; 2)			111 (2; 1)		259 (7)	92,5 (1; 1,5)		351,5 (9,5)
Fizinis ugdymas****	222 (3; 3)			222 (3; 3)		444 (12)	148 (2; 2)		592 (16)
Žmogaus sauga	37 (1; 0)			37 (0; 1)		74 (2)	8,5 (0; 0,5)		92,5 (2,5)
Projektinė veikla (....)							37		37
Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla projektinė veikla...); ... (pasirenkamasis); ... (dalyko modulis)
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	26; 31*	29; 32*	30; 33*		31; 34*		32; 34*	31; 33*	179; 197*
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	962; 1 147*	1 073; 1 184*	1 110; 1 221*		1 147; 1 258*		1 184; 1 258*	1 147; 1 221*	6 623; 7 289*
	5–8 klasėse						9–10, I, II gimn. klasėse
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	444					444	518; 370*		962; 814*
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	259					259	148		407

Pastabos:

* lentelėje pamokų skaičius nurodytas dvejiems mokslo metams

** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba;

*** mokyklose, įgyvendinančiose gamtos mokslų programą 5–8 klasėms;

****fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

87. Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 5, 7, 9 klasėse ir II gimnazijos klasėje 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais 5–10 klasėje ir II gimnazijos klasėje, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Dalykų grupės / dalykai	Klasė / pamokų skaičius per savaitę / mokslo metus						Iš viso programai
	5 klasė	6 klasė	7 klasė	8 klasė	9 / I gimn. klasė	10 / II gimn. klasė
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
Etika	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Tikyba	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	5/185	5/185	5/185	5/185	4/148	5/185	1 073
Lietuvių gestų kalba	2/74	2/74	2/74	2/74	2/74	2/74	444
Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra *	5/185	5/185	5/185	5/185	4/148	4/148	1 036
Užsienio kalba (pirmoji…)**	3/111	5/185	5/185	5/185	5/185	5/185	1 036
Užsienio kalba (antroji…)**
Matematinis ugdymas, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Matematika	4/148	4/148	4/148	4/148	4/148	4/148	888
Informatika	1/37	1/37	1/37		1/37	1/37	185
Gamtos mokslai  ***	2/74	2/74	3/111	5/185			444 148 (5, 6 kl.)
Biologija			2/74	1/37	2/74	1/37	222
Chemija				2/74	2/74	2/74	222
Fizika			1/37	2/74	2/74	2/74	259
Technologijos	2/74	2/74	2/74	1/37	1/37	1,5/55,5	351,5
Visuomeninis ugdymas
Etninė kultūra ****
Istorija	2/74	2/74	2/74	2/74	2/74	2/74	444
Geografija		2/74	2/74	2/74	2/74	1/37	333
Ekonomika ir verslumas						1/37	37
Pilietiškumo pagrindai					1/37	1/37	74
Meninis ugdymas
Dailė	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Muzika	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	3/111	3/111	3/111	3/111	2/74	2/74	592
Gyvenimo įgūdžiai	1/37	0,5/18,5	1/37	0,5/18,5	0,5/18,5	0,5/18,5	148
Socialinė-pilietinė veikla	20	20	20	20	20	20	120
Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla: projektinė veikla (...); ... (pasirenkamasis); ... (dalyko modulis)
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	26	29,5	31	30,5	31,5	32
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	962	1 091,5	1 147	1 128,5	1 165,5	11841	6 678,5
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	444				518		962
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	259				148		407

Pastabos:

* tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra;

** pirmajai ir antrajai užsienio kalbai nurodytas bendras pamokų skaičius;

***  gamtos mokslų  dalyką „Gamtos mokslai“ galima rinktis įgyvendinti 5–8 klasėse arba tik 5, 6 klasėse;

**** įgyvendinama integruojant į dalykų turinį

ANTRASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

88. Mokiniui, kuris pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ar antrąją dalį, ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis, nustatant jo trukmę. Pasibaigus skirtam adaptacijos laikui, mokykla gali skirti papildomą laiką adaptacijai, jeigu iki tol mokinys ne iki galo adaptuojasi. Adaptacijos laikotarpiu rekomenduojama stebėti individualią pažangą, mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.

89. Klasės dalykų mokymosi turiniui įgyvendinti skiriamas nustatytas minimalus pamokų skaičius, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. Dalykams mokytis skiriamų pamokų skaičius negali būti mažesnis, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

90. Mokykla, vykdanti pagrindinio ugdymo programą, užtikrina, kad pagal pagrindinio ugdymo programą besimokantis mokinys mokytųsi klasei visų ugdymo programoje numatytų dalykų ir būtų galimybės mokiniui pasirinkti mokytis jo poreikius atliepiančius pasirenkamuosius dalykus, o besimokantysis pagal antrąją pagrindinio ugdymo programos dalį galėtų pasirinkti pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius, kurių programas rengia mokykla ir tvirtina mokyklos vadovas; gauti savalaikę mokymosi ir švietimo pagalbą.

91. Mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias saviraiškos poreikius. Jos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos), numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

92. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė 2023–2024 mokslo metais:

92.1. 6, 8, 10 (II) gimnazijos klasių mokiniams ne mažiau kaip 10 pamokų (valandų);

92.2. 5, 7, 9 (I gimnazijos) klasių mokiniams ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų).

93. 2024-2025 mokslo metais 5–10 (II) gimnazijų klasių mokiniams, privalomos socialinės-pilietinės veiklos atlikimo trukmė ne mažesnė kaip 20 pamokų (valandų).

94. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama:

94.1. pagal mokykloje, atsižvelgiant į mokinių amžių nustatytus reikalavimus šiai veiklai organizuoti;

94.2. atsižvelgiant į mokyklos pasiūlytas veiklos sritis;

94.3. pamokų (valandų) per mokslo metus, nei numatyta;

94.4. sudarant sąlygas veiklas atlikti savarankiškai, bendradarbiaujant su įmonėmis, vietos savivaldos institucijomis ir kt.;

94.5. socialinė-pilietinė veikla neįskaitoma į mokinio mokymosi krūvį.

95. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

96. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą sudaro galimybes atlikti projektines veiklas:

96.1. 5–8 klasėse organizuojamos vadovaujantis mokyklos projektinių veiklų įgyvendinimo ir vertinimo sistema;

96.2. 9–10, I–II gimnazijos klasių mokiniai gali pasirinkti ir atlikti mokslo metų trukmės projektinį darbą. Projektiniam darbui atlikti skiriama iki 37 pamokų, panaudojant mokinio poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti ir neformaliojo vaikų švietimo valandas.

97. Mokymosi turinio įgyvendinimo organizavimas:

97.1. dorinis ugdymas (etika arba tikyba):

97.1.1. mokiniui iki 14 metų vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą parenka mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats;

97.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

97.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka.

97.2. užsienio kalba:

97.2.1. pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų, vokiečių, prancūzų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

97.2.2. antrosios užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, ukrainiečių, rusų) mokymas privalomas nuo 6 klasės;

97.2.3. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą;

97.2.4. dviejų užsienio kalbų (neįskaitant pirmosios užsienio kalbos, kurios mokinys mokėsi pagal pradinio ugdymo programą ir toliau mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą);

97.2.5. mokyklose, kuriose mokymas organizuojamas tautinių mažumų kalba, antrosios užsienio kalbos mokymas nėra privalomas. Mokiniams pageidaujant, mokykla turi sudaryti sąlygas pasirinkti ir mokytis antrosios užsienio kalbos, jai mokytis skirdama mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas;

97.2.6. Pamokos užsienio (pirmajai) kalbai ir užsienio (antrajai) kalbai Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose nurodytos bendrai, skatinant mokyklas ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip organizuoti kalbinį ugdymą ir kaip paskirstyti valandas tarp pirmosios ir antrosios užsienio kalbų, siekiant sudaryti galimybes mokiniams išmokti dvi užsienio kalbas. Tikslinga, pradedant mokytis antrosios užsienio kalbos, intensyvinti mokymą, skiriant daugiau pamokų naujai pradėtai užsienio kalbai mokytis;

97.2.7. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju:

97.2.7.1. jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis nei patenkinamas lygis, numatytas tos kalbos dalyko bendrojoje programoje;

97.2.7.2. jei mokykla negali užtikrinti antrųjų užsienio kalbų tęstinumo naujai formuojamoje I gimnazijos klasėje dėl didelės kalbų įvairovės, kuri susidaro mokiniams iki tol besimokius labai skirtingų užsienio kalbų. Nesant galimybės mokiniui tęsti pradėtos mokytis užsienio kalbos, pasiūloma pradėti mokytis kitos užsienio kalbos, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais). Užsienio kalbai mokytis gali būti skiriama papildoma pamoka, panaudojant ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai skirtas pamokas;

97.2.7.3. jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos mokyklos ar užsienio ir mokykla negali užtikrinti pradėtos mokytis kalbos tęstinumo, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus;

97.3. iš užsienio atvykę mokiniai gimtosios kalbos gali mokytis kaip antrosios užsienio kalbos, jei mokykla turi galimybę šios kalbos mokyti;

97.4. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos užsienio kalbos pamokas kitose klasėse;

97.5. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja toliau mokytis pradėtos užsienio kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

97.5.1. mokiniui sudaromos sąlygos mokytis užsienio kalbos kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos užsienio kalbos pamokos, suderinus su mokiniu,  valstybinės,  mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) , skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 89, 91 punktais;

97.5.2. mokinys gali užsienio kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Mokinys juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai;

97.6. mokyklai/ priėmus sprendimą gali būti įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ilgalaikį planą, kurį gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbų mokytojai;

97.7. gamtos mokslai:

97.7.1. mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams gebėjimams ugdyti būtų sudaromos sąlygos mokiniams atlikti eksperimentinę veiklą mokyklos, kurioje mokosi, laboratorijoje. Siekiama, kad eksperimentinei ir praktinei veiklai būtų skiriama ne mažiau nei 30 proc. ugdymo turinio įgyvendinimo laiko. Nesant galimybių atlikti eksperimentinę veiklą mokykloje, sudaromos sąlygos ją atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos STEAM centruose;

97.7.2. 7–8 klasėse galima toliau tęsti integruoto gamtos turinio dalyko „Gamtos mokslai“ mokymąsi arba priimti sprendimą mokyti atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos;

97.8. technologijos:

97.8.1. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, atsižvelgiant į mokyklos mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas: biotechnologijos, keramikos, robotikos ir kt. Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas, mokyklos vadovo patvirtintas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimus, numatytus pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje;

97.8.2. kai pagrindinio ugdymo programos antroji dalis vykdoma profesinio mokymo įstaigoje, jos parengtoje technologijų programoje gali būti numatyti pirminio profesinio mokymo programų moduliuose kompetencijų pasiekimą iliustruojantys mokymosi rezultatai;

97.8.3. mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, gali parengti technologijų programas, kurių turinys suderintas su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa / jos moduliais;

97.8.4. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje technologijų dalyko mokykla gali siūlyti pasirinkti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (programų modulius);

97.9. meninis ugdymas:

97.9.1. meninio ugdymo dalykų grupei priskiriami: muzikos, dailės, teatro ir šokio dalykai;

97.9.2. mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma mokytis dailės ir muzikos dalykų;

97.9.3. mokykla iš meninio ugdymo dalykų grupės kaip pasirenkamuosius dalykus siūlo rinktis teatrą ir šokio dalykus;

97.10. fizinis ugdymas:

97.10.1. mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei:

97.10.1.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos: 3 pamokos per savaitę – 5–8 klasių mokiniams; 2 pamokos per savaitę – 9–10 ir I–II gimnazijos klasių mokiniams;

97.10.1.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

97.10.1.3. mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatinimo grupes ne mokykloje;

97.10.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

97.10.3. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai nedalyvaujantiems pamokoje dėl ligos, siūlomos kitokios veiklos (pvz., stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, siūlomi užsiėmimai bibliotekoje, konsultacijos, socialinė veikla ir pan.). Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl mokymosi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo sporto programas, taip pat gali būti pasiūlytos panašios veiklos;

98. Pasirenkamieji dalykai mokiniui nėra privalomi mokytis, mokinys juos renkasi pagal mokymosi poreikius. Privalomi šie dalykai tampa tuomet, kai mokinys juos pasirenka mokytis.

99. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Įstaigos kartu planuoja ugdymo procesą, vadovaudamosi Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108 punktais ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršydamos nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų (t. y. 110 kontaktinių valandų) ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų (t. y. 220 kontaktinių valandų) apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys, kuris pasirenka mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), gali nesimokyti technologijų dalyko.

V SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

100. Pamokų skaičius 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Dorinis ugdymas	70
Tikyba		70	–
Etika		70	–
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	280	280	350
Lietuvių kalba ir literatūra**	385	385	455
Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, vokiečių)**	280	280
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra**	280	280	350
Užsienio kalbos		Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (...)	210	210	210
Socialinis ugdymas	140
Istorija		140	210
Geografija		140	210
Integruotas istorijos ir geografijos kursas		140
Matematika	210	210	315
Informacinės technologijos		70	140
Gamtamokslinis ugdymas	140
Biologija		140	210
Fizika		140	245
Chemija		140	210
Integruotas gamtos mokslų kursas		140	–
Meninis ugdymas ir technologijos	140
Dailė		140	210
Muzika		140	210
Teatras		140	210
Šokis		140	210
Menų pažinimas		140	210
Kompiuterinės muzikos technologijos		140	210
Grafinis dizainas		140	210
Fotografija		140	210
Filmų kūrimas		140	210
Technologijos (kryptys):
Turizmas ir mityba		140	210
Statyba ir medžio apdirbimas		140	210
Tekstilė ir apranga		140	210
Taikomasis menas, amatai ir dizainas		140	210
Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba		140	210
Mechanika, mechaninis remontas		140	210
Kitos technologijų kryptys		140	210
Integruotas menų ir technologijų kursas		140	210
Fizinis ugdymas	140–210 (4–6)
Fizinis ugdymas***		140/210	280
Pasirinkta sporto šaka		(140–210)
Žmogaus sauga****	17,5	17,5	17,5
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla
Brandos darbas	17,5–37
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		Iki 26 Iki 22 *	Iki 26 Iki 22*
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus	Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1 008 – III gimnazijos klasėje, 952 – IV gimnazijos klasėje. Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*. 1 134 – III gimnazijos klasėje*; 1 071 – IV gimnazijos klasėje*.
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei	210 valandų
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	840 pamokų dvejiems mokslo metams
Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3 570 pamokų per dvejus mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3 780 pamokų per dvejus mokslo metus (54 pamokos per savaitę). Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1 591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1 702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų.

Pastabos:

* lentelėje pamokų skaičius nurodytas dvejiems mokslo metams

** mokyklose, kuriose mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;

*** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

**** integruojama į mokymosi turinį;

101. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia 2022–2023 mokslo metais pradėtą mokymąsi pagal individualų mokymosi planą, kuriame turi būti ne mažiau nei 8 privalomi mokytis dalykai ir minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28.

102. Mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba, minimalus pamokų skaičius – 31,5. Maksimalus pamokų skaičius IV gimnazijos klasėje – ne daugiau nei 35 pamokos per savaitę.

103. Mokiniai, besimokantys mokyklose, kurioje įteisintas mokymas lenkų tautinės mažumos kalbos ir lenkų tautinių mažumų kalba, 2023–2024 mokslo metais mokosi pagal lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrąją programą.

104. Mokykla, kurioje yra tik viena IV klasė, pagal skirtas mokymo lėšas pasirenka tinkamiausią būdą įgyvendinti dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir užtikrinti mokymo kokybę. Rekomenduojama lietuvių kalbai ir literatūrai, matematikai, užsienio kalbai  ir gimtajai kalbai mokyti(s) sudaryti atskiras laikinąsias grupes, atsižvelgiant į mokinių pasirinktą bendrojo ar išplėstinio kurso programą, o užsienio kalbai – į kalbos mokėjimo lygį.

105. Dalyko mokymosi turiniui įgyvendinti, mokiniams pageidaujant pagilinti dalykines kompetencijas, gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 100 ir 108 punktuose.

106. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į kitų dalykų mokymosi turinį.

107. 2023–2024 mokslo metais įgyvendinant vidurinio ugdymo programą IV gimnazijos klasėje, vadovaujamasi 126 – 137 punktais.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE, 2024–2025 MOKSLO METAIS III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

108. Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje, 2024–2025 mokslo metais  III ir IV gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

	Pamokų skaičius dalyko privalomam mokymosi turiniui įgyvendinti			Pamokų skaičius klasei per vienus metus / per savaitę
Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai	Pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti		Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per du metus	III gimn. klasė (36 savaitės)	IV gimn. klasė (34 savaitės
Privalomi dalykai
Lietuvių kalba ir literatūra	280		280 B^*; 420 A^**	144 B (4); 216 A (6)	136 B (4); 204 A (6)
Lietuvių gestų kalba	140		140	72	68
Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***	280		280***	144 A (4)	136 A (4)
Matematika	280		280 B 420 A	144 B (4) 216 A (6)	136 B (4) 204 A (6)
Fizinis ugdymas	210		210	108 (3)	102 (3)
Privalomai pasirenkami dalykai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba)		70	70	36 (1)	34 (1)
Dorinis ugdymas (etika)		70	70	36 (1)	34 (1)
Kalbinis ugdymas
Užsienio kalba (anglų), B2		210	210	108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (prancūzų), B2		210	210	108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (vokiečių), B2		210	210	108 (3)	102 (3)
Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Biologija		210	210	108 (3)	102 (3)
Chemija		210	210	108 (3)	102 (3)
Fizika		210	210	108 (3)	102 (3)
Informatika		210	210	108 (3)	102 (3)
Inžinerinės technologijos		210	210	108 (3)	102 (3)
Visuomeninis ugdymas
Istorija		108	210	108 (3)	102 (3)
Geografija		108	210	108 (3)	102 (3)
Ekonomika ir verslumas		108	210	108 (3)	102 (3)
Filosofija		108	210	108 (3)	102 (3)
Meninis ugdymas
Dailė		140	140	72 (2)	68 (2)
Muzika		140	140	72 (2)	68 (2)
Šokis		140	140	72 (2)	68 (2)
Teatras		140	140	72 (2)	68 (2)
Medijų menas		140	140	72 (2)	68 (2)
Taikomosios technologijos		140	140	72 (2)	68 (2)
Brandos darbas (...)		50 valandų
Socialinė - pilietinė veikla		ne mažiau kaip 70 valandų
Pasirenkamieji dalykai, dalyko moduliai
Profesinio mokymo programos modulis (...)		110– 440	110– 440
Laisvai pasirenkamasis dalykas:
Užsienio kalba ****		140-210	140-210	72 (2) arba 108 (3)	68 (2) arba 102 (3)
Astronomija		70	70	36 (1)	34 (1)
Etninė kultūra		70	70	36 (1)	34 (1)
Geografinių informacinių sistemų		70	70	36 (1)	34 (1)
Menų istorija		70	70	36 (1)	34 (1)
Nacionalinio saugumo ir krašto gynyba		70	70	36 (1)	34 (1)
Psichologija		70	70	36 (1)	34 (1)
Teisė		70	70	36 (1)	34 (1)
Dalyko modulis:		36–140	70–140	36–72 (1–2)	34–68 (1–2)
Planimetrija*****		36	36	36 (1)	0
Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys******		70	70	36 (1)	34 (1)
Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas		70	70	36 (1)	34 (1)
Literatūra ir kitos medijos		35	35	36 (1)	34 (1)
Kūrybinis rašymas		35	35	36 (1)	34 (1)
Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)		35	35	36 (1)	0
Pažintis su grožine literatūra anglų kalba		35	35	35 (1)	0
Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos		35	35	36 (1)
Fizikiniai inžinerijos pagrindai		35	35	36 (1)	34 (1)
Puslaidininkiai ir elektronika		34	34	0	34 (1)
... (dalyko modulis) *******		70	70	36 (1)	34 (1)
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus		25	Po 25 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 900 – III gimnazijos klasėje, 850 – IV gimnazijos klasėje. Po 27 pamokų III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę***. 972 – III gimnazijos klasėje***; 918 – IV gimnazijos klasėje***.		–
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei per 2 metus		210 valandų
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius per 2 metus		840 pamokų
Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos IV klasių, – 51 pamoka per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 54 pamokos per savaitę. Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant po vieną gimnazijos III ir IV klases, turinčias iki 20 mokinių, – 42 pamokos per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 46 pamokos per savaitę. Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus

Pastabos:

* B – dalyko programos bendrasis kursas; 

** A – dalyko programos išplėstinis kursas;

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumos kalba;

**** Kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba;

***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (35 pamokos);

****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas, pasirinkusiems mokytis informatiką;

*******modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje.

109. Besimokantiesiems pagal vidurinio ugdymo programą minimalus pamokų skaičius – 25 pamokos per savaitę (1 750 pamokų per dvejus metus); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba, minimalus pamokų skaičius per savaitę – ne mažiau kaip 27 pamokos (1 890 pamokų per dvejus metus).

110. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, kartu su mokykla parengia individualų ugdymo planą, kuriame numatomi, mokinio pasirinkti dalykai. Mokinys:

110.1. privalo mokytis:

110.1.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;

110.1.2. matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

110.1.3. fizinio ugdymo;

110.1.4. baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, jei mokinys mokosi mokykloje, kurioje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

110.2. privalo pasirinkti mokytis bent vieno dalyko iš kiekvienos dalykų grupės (mokinys dalykų gali rinktis ir daugiau, jei dalykų grupėje yra daugiau nei du):

110.2.1. užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių);

110.2.2. biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų;

110.2.3. istorijos, geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos;

110.2.4. etikos, tikybos;

110.2.5. dailės, muzikos, šokio, teatro, medijų meno, taikomųjų technologijų;

110.3. gali pasirinkti mokytis dalyką / dalykus ne tik iš privalomai pasirenkamųjų mokytis dalykų grupių bet ir:

110.3.1. iš laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės (etninė kultūra, nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, psichologija, teisė, menų istorija, geografinės informacinės sistemos, astronomija, užsienio kalba (tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis laisvai pasirenkama kalba));

110.3.2. mokyklos siūlomus dalykų modulius, formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius). Laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės dalykai nėra privalomi mokytis, mokiniui sudaroma galimybė laisvai pasirinkti jo mokymosi poreikius atliepiantį dalyką (dalykus) ir (ar) modulį (modulius);

110.4. atsižvelgdamas į mokymosi poreikius, gali pasirinkti mokytis ir daugiau dalykų ir per savaitę turėti daugiau pamokų, nei numatytas minimalus privalomas pamokų skaičius, bet turi būti neviršijamas Higienos normoje nustatytas maksimalus pamokų skaičius;

110.5. privalo mokytis šių modulių:

110.5.1. „Planimetrija“, matematikos modulis, nepriklausomai nuo mokytis pasirinkto dalyko programos kurso;

110.5.2. „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų), jeigu pasirinko mokytis informatiką;

110.5.3. baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros dalyko modulio, jei mokykla, kurioje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos priėmė sprendimą dėl papildomo modulio gimtajai kalbai mokyti privalomumo.

111. Socialinė-pilietinė veikla besimokančiajam pagal vidurinio ugdymo programą yra privaloma, jos trukmė ne mažesnė nei 70 val.

112. Brandos darbas yra laisvai pasirenkamas, mokinys jį gali pasirinkti rengti iš bet kurio jo individualaus ugdymo plano dalyko. Jis vykdomas vadovaujantis Brandos darbo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893 „Dėl Brandos darbo programos patvirtinimo“.

113. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą ugdymo procesas organizuojamas formuojant laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių tam pačiam dalykui mokytis.

114. Mokykla priima sprendimus dėl minimalaus mokinių skaičiaus laikinojoje grupėje pagal turimas mokymo lėšas.

115. Mokiniui pageidaujant pagilinti ugdomas kompetencijas, dalykui mokytis gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 105 punkte.

116. Mokinys, besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, prireikus pagal mokyklos nustatytus reikalavimus gali keisti:

116.1. dalyko programos kursą: lietuvių kalbos ir literatūros ir (ar) matematikos pasirinktą mokymosi kursą. Bendrąjį kursą keisdamas į išplėstinį, mokinys privalo per mokyklos nurodytą laiką atsiskaityti už atitinkamo dalyko bendrosios programos skirtumus;

116.2. dalyką, vadovaudamasis mokyklos nustatyta dalyko keitimo tvarka;

116.3. mokinys gali keisti dalykų pasirinkimus III gimnazijos klasėje ir IV gimnazijos klasėje iki lapkričio 15 d. pagal mokyklos nustatytus individualaus ugdymo plano keitimo reikalavimus ir galimą keitimo laiką. Sprendimą dėl dalyko keitimo galimybių priima mokykla.

117. Mokiniai, išlaikę užsienio kalbos tarptautinį egzaminą, nuo dalyko mokymosi nėra atleidžiami. Mokiniui pageidaujant, pritarus mokyklai, jis gali nelankyti pamokų ir mokytis savarankiškai, numatant mokymosi pasiekimų nuoseklų vertinimą. Dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokymosi turinį, numato mokymosi pasiekimų vertinimo būdus ir dažnumą. 

118. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti galimybę toliau tęsti individualaus ugdymo plano įgyvendinimą. Mokiniui gali būti pasiūloma keisti pasirinktus mokytis dalykus, dalykų modulius, gali būti ir kitoks mokyklos sprendimas, nesukeliantis mokymosi praradimų.

119. Vaikų socializacijos centre ugdomas mokinys gali mokytis pagal vidurinio ugdymo programą nuotolinio mokymo proceso būdu mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

120. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 106 punktu ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius) ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų, t. y. 110 kontaktinių valandų, ir ne daugiau kaip 20 mokymosi kreditų apimties, t. y. 440 kontaktinių valandų, dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše. Žmogaus saugos programos turinys gali būti integruojamas į atitinkamus formaliojo profesinio mokymo programos modulius.

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIAI UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

121. Mokykla, rengdama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo planą, turi užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikti būtiną švietimo pagalbą.

122. Ugdymo procese vadovaujamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

123. Mokykla, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų įgyvendinimą) bei atsižvelgia į:

123.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;

123.2. formaliojo švietimo programą;

123.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

123.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.

124. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 8 priede.

125. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamą pagalbą, didinančią ugdymo veiksmingumą, ir:

125.1. kuriam rengti bei įgyvendinimui koordinuoti paskiria koordinuojantį asmenį, kuris kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, su jo tėvais (globėjais, rūpintojais)  numato ugdymo ir pagalbos tikslus;

125.2. kuriam įgyvendinti turi būti sudaryti individualūs tvarkaraščiai, derantys su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu, ir užtikrinantys, kad mokinys gaus ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja mokiniui pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba;

125.3. kurio formą nusistato pati įstaiga, suplanuoja jų įgyvendinimo, stebėsenos ir aptarimo formas bei etapus.

126. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose nurodytu pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:

126.1. pradinio ugdymo programoje koreguoti iki 20 procentų, o pagrindinio ugdymo programoje iki 30 procentų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų metinių pamokų skaičiaus (nemažindama nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);

126.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai / dalykų grupei, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui, skaičių, siekdama plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius, daugiau dėmesio skirti bendrosioms kompetencijoms ugdyti, taip pat meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui. Mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba, rekomenduojama skirti pamokas lietuvių kalbai mokyti ar dvikalbiam ugdymui;

126.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

126.4. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, siekdama individualiame ugdymo plane numatytų tikslų;

126.5. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;

126.6. vėliau pradėti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos mokyti – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

126.7. mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus; pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – mokiniui, besimokančiam mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, dvikalbystei ugdyti turinčiajam klausos sutrikimą;

126.8. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina įvairiapusiai raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto, bendrieji mokymosi sutrikimai, klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti, kurčiųjų dvikalbystei ugdyti;

126.9. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);

126.10. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus), o vietoj jų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.

127. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ją pritaikant, mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas:

127.1. sutrikusios klausos (išskyrus nežymų) mokinio individualaus ugdymo plano rengimas:

127.1.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:

127.1.1.1. kurčiajam mokiniui lietuvių gestų kalbai skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus. Mokiniui, turinčiam žymų ar labai žymų klausos sutrikimą, turinčiam implantus gali būti skiriama iki 140 pamokų lietuvių gestų kalbai mokyti, jei mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pasirenka;

127.1.1.2. lietuvių kalbai – ne mažiau kaip 420 pamokų per dvejus mokslo metus, dalykinei praktinei veiklai – ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus, meniniam ugdymui – ne mažiau kaip 210 pamokų per dvejus mokslo metus, ;

127.1.1.3. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per metus (kochlearinių implantų naudotojams – ne mažiau kaip 140 pamokų per metus). Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos gali vykti lietuvių kalbos pamokose ar po pamokų įvairiomis formomis. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

127.1.1.4. atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų)  pageidavimus, kurčiasis, mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu;

127.1.2. besimokančiajam pagal pagrindinio ugdymo programą individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų  86, 87  punktais, be to:

127.1.2.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

127.1.2.2. kurčiojo mokinio ugdymo plane turi būti skiriama lietuvių gestų kalbai – ne mažiau kaip 74 pamokos;

127.1.2.3. kurčio ir žymų ir labai žymų klausos sutrikimą turinčio mokinio ugdymo plane turi būti skiriama, lietuvių kalbai ir literatūrai – ne mažiau kaip 222 pamokos per metus. Turinčiam žymų ar labai žymų klausos sutrikimą mokiniui gali būti skiriama ne mažiau kaip 74 pamokos lietuvių gestų kalbai mokyti, jei mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pasirenka;

127.1.3. kurčias, žymų ar labai žymų klausos sutrikimą turintis mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Dvikalbystei ugdyti mokykla gali skirti papildomas valandas individualiame ugdymo plane nuolat ar laikinai mokiniui, kurio nepakankamas gestų kalbos ir žodinės kalbų mokėjimas daro neigiamą įtaką mokymosi pasiekimams, vaiko pažintinei, kalbinei ir emocinei raidai;

127.1.4. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 100 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti;

127.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – ne mažiau kaip 74 pamokos, 6–10 klasėse ir I, II gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, turinčiam kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 74 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

127.2. sutrikusios regos mokinio individualiame ugdymo plane:

127.2.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:

127.2.1.1. kuriam gresia pavojus apakti, Brailio rašto individualioms pratyboms (iki ketverių metų) skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.2.1.2. aklam (regėjimo aštrumas – nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.2.1.3. nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms – ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus. Šios pamokos gali būti skiriamos kasdienio gyvenimo ir komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

127.2.1.4. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą (teikiama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus), yra privaloma;

127.2.2. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktais. Ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos:

127.2.2.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti(s) Brailio rašto skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, jas išdėstant intervalais, sudarančiais sąlygas mokiniui kuo greičiau išmokti Brailio rašto;

127.2.2.2. aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti 37 ir daugiau pamokų per metus (turint mokymo lėšų);

127.2.3. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;

127.2.4. nereginčiam mokiniui individualioms mobilumo lavinimo pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

127.3. kurčneregio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų  8 priedu;

127.4. sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

127.4.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.4.2. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, 1–4 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos ugdymą galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas, pratybas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

127.4.3. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus, 9–10 klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

127.4.4. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;

127.5. judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

127.5.1. mokiniui 1–4 klasėse:

127.5.1.1. gydomajam fiziniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.5.1.2. sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, individualioms gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus;

127.5.1.3. gydomojo fizinio ugdymo ar pratybų pamokos, oganizuojamos grupėse, ne didesnėse kaip 10 mokinių;

127.5.2. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), 5–10 klasėse individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus;

127.5.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–10 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

127.5.4. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriama iki 111 pamokų per metus sveikatą stiprinančiam fiziniam ugdymui;

127.6. įvairiapusių raidos sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktais:

127.6.1. atsižvelgiant į klasės, kurioje mokosi mokinys, paskirtį: bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją, esant dideliems specialiesiems poreikiams – specialiojoje klasėje;

127.6.2. specialiosios paskirties klasėje besimokančiam mokiniui rekomenduojama įtraukti ir suplanuoti dalykus, kurių mokysis su savo bendraamžiais bendrosios paskirties klasėje;

127.6.3. individualiame ugdymo plane turi būti numatyta elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavus mokinio pažangą ar nustačius, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūrimas ir koreguojamas individualus pagalbos vaikui planas;

127.6.4. rekomenduojama mokiniui turėti pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudojant sieneles / širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengiama kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuota erdvė klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;

127.6.5. rengiant individualų ugdymo planą, mokytojai turėtų bendradarbiauti su švietimo pagalbos specialistais, gauti nuolatinę pagalbą ir paramą taikyti elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti;

127.6.6. siekiant atsižvelgti į individualius mokinio gebėjimus ir raidos specifiką, numatyti mokymo medžiagos pateikimo būdus (vaizdiniu, garsiniu ir kt.) ir įtraukti mokinį į veiklas būtina pagal jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese ir jo mokymosi vietoje, pasirinkti individualiame ugdymo plane numatytą mokymosi pasiekimų vertinimo ir individualios pažangos stebėjimo formą;

127.6.7. sudarant tvarkaraščius individualiam ugdymo planui įgyvendinti, turi būti užtikrintos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.);

127.6.8. užtikrinti, kad bus taikomi vizualinio struktūravimo metodai ir priemonės pamokų ir pertraukų metu (struktūruoti erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoti vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei teikiama kita vizualinė pagalba (pvz., naudoti atgalinius laikmačius).

128. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

129. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą ir kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 74 iki 280 pamokų per dvejus mokslo metus individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos mokiniui šias paslaugas gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose, regioniniuose specialiojo ugdymo centruose.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

130. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.

131. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys, ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS MOKINIUI, TURINČIAM SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, TEIKIMAS

132. Švietimo pagalbą mokiniui užtikrina mokykla.

133. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio individualiame pagalbos plane.

134. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbą, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę. 

135. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.

136. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

136.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

136.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

137. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

138. Mokiniui, kuris mokosi pagal:

138.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 49 punktu:

138.1.1. galima skirti 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

138.1.2. rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti lietuvių kalbai mokyti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba;

138.1.3. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriant 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

138.1.4. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti gydomajai mankštai;

138.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 51 punktu, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 37–74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;

138.3. mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ar ugdomam namie, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti papildomai skiriama iki 74 valandų per metus.

PENKTASIS SKIRSNIS

ugdymo organizavimas specialiųjų mokyklų PARENGIAMOSIOSe klasėse

139. Parengiamoji klasė yra skirta specialiosios paskirties klasėse, mokyklose besimokantiesiems kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (kochlearinių implantų naudotojams), akliesiems ir silpnaregiams, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams pradinio ugdymo bendrosiose programose numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, skiriant papildomus privalomo ugdymo metus, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte nurodytu 1–2 klasėje ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus. Kai kuriems dalykams numatytas pamokų skaičius gali būti keičiamas atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui privalomų pamokų skaičių per metus.

140. Ugdymo planas sudaromas kurtiems ir neprigirdintiems vaikams:

140.1. vietoje kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (490–560 pamokų per dvejus mokslo metus), kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba, bendravimas ir pamoka (-os), kurtiesiems skiriama pamokų lietuvių gestų kalbai mokyti (turintys žymų ar labai žymų klausos sutrikimą ar kocheralinius implantus, gali mokytis lietuvių gestų kalbos, jei ją pasirenka ar parenka tėvai (globėjai, rūpintojai);

140.2. pažintinė veikla apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą;

140.3. meninę veiklą gali sudaryti muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas teatro pagrindai ir šokio pažinimas;

140.4. dalykinei praktinei veiklai skiriama 210 pamokų per dvejus mokslo metus;

140.5. fiziniam ir sveikatos ugdymui skiriama 210 pamokų per dvejus mokslo metus;

140.6. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama 140 pamokų per dvejus mokslo metus kiekvienam mokiniui (kochlearinių implantų naudotojams – 140–210 pamokų per dvejus mokslo metus). Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacines ir pažintines veiklas (specialiųjų pratybų ir minėtų veiklų turinys turi derėti);

140.7. sutrikusios regos vaikams ugdymo plane būtina skirti specialiąją pamoką (-as) abilitacinėms pratyboms (sensomotorikai ir regėjimui lavinti).

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

141. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:

141.1. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo ypatumai jaunimo mokyklose ir vaikų socializacijos centre. Produktyviojo mokymo organizavimas (1 priedas);

141.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų) įgyvendinimas (2 priedas);

141.3. Pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies, vidurinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas kartu su profesinio mokymo programa (3 priedas);

141.4. Ugdymo organizavimas ligoninės ir sanatorijos mokyklose (4 priedas);

141.5. Ugdymo organizavimas laisvės atėmimo vietose (5 priedas);

141.6. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas (6 priedas);

141.7. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio  ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (7 priedas);

141.8. Pradinio ugdymo individualizuotos, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas (8 priedas).

_________________________________

part_f211e55325354c218b10b732afcf1994_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo

metų pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų bendrųjų

ugdymo planų

1 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO YPATUMAI JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRE. PRODUKTYVIOJO MOKYMO ORGANIZAVIMAS

I SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE SUFORMUOTOS JAUNIMO KLASĖS, JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRE

1. Priedas reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos vykdymą jaunimo mokyklose, jaunimo klasėse ir vaikų socializacijos centre, produktyviojo ugdymo organizavimą įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą.

2. Jaunimo mokyklose, jaunimo klasėse pagrindinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – bendrieji ugdymo planai) 17 punkte nustatyta tvarka. 

3.Mokykla įgyvendindama dalykų mokymosi turinį:

3.1. gali perskirstyti tarp dalykų iki 25 procentų pamokų (jaunimo mokykla);

3.2 iki 40 procentų skiriamų pamokų. (vaikų socializacijos centras) (toliau – Centras) –. Pamokų perskirstymu siekiama kitaip paskirstyti pamokas tarp dalykų, kurių mokinys mokosi, kad, patyręs mokymosi nesėkmių ir praradimų, jis gebėtų mokytis pagal jam pritaikytą mokymosi turinį.

4. Centre besimokančiajam sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius, reikiamą mokymosi pagalbą ir, vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo aprašas).

5. Besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo programą Centre, jaunimo mokyklose, jaunimo klasėse  mokymosi turinyje įvedamas ikiprofesinio ugdymo dalykas, orientuotas į praktinį ugdymą.  Ikiprofesinį  ugdymą rekomenduojama įvesti nuo 14 metų.

6. Ikiprofesinio ugdymo dalyko programą rengia mokyklos mokytojai, tvirtina mokyklos vadovas. Ją sudaro privalomas įvadinis modulis ir pasirenkamieji – savarankiški arba tęstiniai – moduliai. Įvadinis modulis skirtas supažindinti mokinius su artimiausioje aplinkoje esančiomis profesijomis, su Lietuvos darbo rinka, ateities profesijomis. Dėl ikiprofesinio ugdymo programos įvadinio modulio apimties, pasirenkamųjų modulių skaičiaus, jų temų, ikiprofesinio ugdymo integracijos su kitais bendrojo ugdymo dalykais ir modulių apimties susitariama mokykloje.

7. Ikiprofesiniam ugdymui mokykla gali skirti iki 40 procentų mokykloje įgyvendinamo ugdymo turinio, perskirsčiusi tarp dalykų iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 86–87 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus: 8 klasėje arba nuo 14 metų skirti 3 valandas per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų, 9–10 klasėse arba nuo 15 iki 18 metų – po 4 valandas per savaitę, per mokslo metus – 148 pamokas.

8. Ikiprofesinio ugdymo procesas organizuojamas taip, kad mokinys per visą programos mokymosi laiką galėtų pasirinkti kuo daugiau ir įvairesnių modulių; pagal galimybę derinti juos su profesiniu veiklinimu (pavyzdžiui, patirtiniai vizitai į (be technologijų dalykui skirtų pamokų)profesinio mokymo įstaigas, įmones, bent kelių svarbiausių profesijos ar veiklos aspektų išbandymas ir kt.).

9. Ikiprofesiam ugdymui skiriamas technologijų dalykui skirtas mokymosi laikas, ir ugdymo laikas perskirstytas tarp kitų dalykų pamokų. Šiai veiklai galima skirti neformaliojo vaikų švietimo veikloms skirtą laiką.

10. Į ikiprofesinio ugdymo programą galima įtraukti į formaliojo profesinio mokymo programos modulius, vadovaujantis Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

11. Centre neformaliajam vaikų švietimui vykdyti kiekvienai socializacijos klasei skiriamos 148 valandos per mokslo metus. Centruose gali būti sudaryta socializacijos klasė 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

12. Centras priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu. Centro vadovas priima sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, kompensavimo. Centre pamokų perskirstymas derinamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.

II SKYRIUS

PRODUKTYVIOJO MOKYMO ORGANIZAVIMAS VYKDANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

13. Produktyvųjį mokymą organizuoti gali mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, ne jaunesniems kaip 15–17 metų mokiniams.

14. Mokykla, kuri rengiasi organizuoti produktyvųjį mokymą, turi tenkinti Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašo  patvirtinimo“ numatytus kriterijus šiam mokymui organizuoti.

15. Mokykla produktyviojo mokymo organizavimą aprašo mokyklos ugdymo plane ir suderina su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

16. Mokinio, pasirinkusio produktyvųjį mokymąsi kartu su bendruoju ugdymu, mokymas organizuojamas pagal individualų ugdymo planą. Planas sudaromas kartu su mokiniu ir jo teisėtais atstovais. Individualiame ugdymo plane nurodomi bendrojo ugdymo dalykai, kurių mokinys mokosi mokykloje, ir dalykai, kurių mokosi praktinio darbo vietoje. Šių dalykų turinys iš dalies ar visiškai persidengia su praktinių užsiėmimų turiniu ir kompensuoja turinį dalykų pamokų, kurių dalis skiriama praktiniam mokymuisi, o dalis pamokų vyksta klasėje. Teorinei dalyko programos daliai mokytis klasėje skiriama mažiau pamokų, nei numatyta bendruosiuose ugdymo planuose.

17. Produktyviojo mokymosi mokytojas, bendradarbiaudamas su dalykų mokytojais ir praktinio mokymosi vadovais, koordinuoja mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimą. Praktinio mokymosi vadovas mokinio praktinio mokymosi apibendrinamąjį vertinimą, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, teikia produktyviojo mokymosi mokytojui.

_________________________________________

part_0b7b1e6b184143c6a63631260e46cf95_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

2 priedas

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENŲ, MUZIKOS, SPORTO, INŽINIERINIU AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), vadovaujasi 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 78, 86, 87, 100,108 punktuose nurodytu pamokų skaičiumi ir atitinkamomis specializuoto ugdymo krypties programomis:

1.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-656 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-735 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.3. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-733 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.5. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalies patvirtinimo“.

2. Specializuoto ugdymo krypties programą sudaro privalomi, programą papildantys ir mokinio pasirenkami dalykai.

3. Mokykla, įgyvendinanti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), gali perskirstyti pradiniame ir pagrindiniame ugdyme ne daugiau kaip 30 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio pradinio ir pagrindinio ugdymo programą papildantiems su specializuotu ugdymu susijusiems privalomiems ir mokinio pasirenkamiems dalykams mokytis, vidurinio ugdymo programoje – siūlyti mokiniams modulius, susijusius su specializuoto ugdymo kryptimi.

4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto, inžinerinio ugdymo pasirenkamųjų dalykų pagal mokinio pasirinktą pagrindinį dalyką mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį vaikų švietimą.

5. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamų pagal jo pasirinktą pagrindinį programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams mokytis gali būti naudojamos valandos, skirtos neformaliajam vaikų švietimui, taip pat ir mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtos valandos.

6. Mokiniai, kurie mokosi pagal:

6.1. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą), privalo mokytis dailės raiškos dalyko;

6.2. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), privalo mokytis keturių pagrindinių dailės ugdymo dalies dalykų ir ne mažiau kaip trijų šią programą papildančių dalykų;

6.3. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programą), privalo mokytis meno šakos dalyko, ne mažiau kaip 2 pagrindinius meno srities dalykus, ne mažiau kaip 1 meno šakos dalyką papildantį dalyką;

6.4. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programas), privalo mokytis vieno meninio ugdymo srities meno šakos dalyko, 2–5 meno šakos dalyką papildančių dalykų, 2–5 pagrindinių pasirinktos meno srities dalykų;

6.5. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą), 1–2 klasėse privalo mokytis ne mažiau kaip dviejų, 3–4 klasėse – ne mažiau kaip trijų branduolio dalykų – atlikėjo raiškos, solfedžio, muzikos pažinimo ir ne mažiau kaip vieną branduolį papildantį dalyką;

6.6. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), 5–8 klasėse privalo mokytis trijų, gimnazijos I–IV klasėse – keturių muzikos ugdymo dalies branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų; mokantis fortepijono, muzikos teorijos ir garso režisūros pagrindinio branduolio dalyko, branduolį papildantys dalykai gali būti keičiami į skaitymo iš lapo, kamerinio ansamblio, koncertmeisterio garso įrašymo technikos dalykus;

6.7. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), turi mokytis trijų sporto ugdymo dalies dalykų;

6.8. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), privalo mokytis inžinerijos dalyko. Technologijų, dailės, meninio ugdymo (dailės ir technologijų) dalykai gali būti keičiami specializuoto ugdymo krypties programos inžinerijos dalyku. Kai mokomasi pagal integruotą specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), pradinio ugdymo bendrosios programos dalykų turiniui įgyvendinti skiriama ne daugiau pamokų, kaip nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 81 punkte;

6.9. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas, privalo mokytis vieno pagrindinio inžinerinio ugdymo dalyko – inžinerijos, gimnazijos I–IV klasėse – vieno programą papildančio dalyko – projektavimo. Mokiniui 5–8 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse privalomas bent vienas pasirenkamasis dalykas per mokslo metus. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), dailės, muzikos ir technologijų dalykai gali būti keičiami specializuoto ugdymo krypties programos inžinerinio ugdymo dalykais. Gimnazijos II–IV klasėse rekomenduojama inžinerinė praktika.

7. Mokiniai, kurie mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo 1–6 klasėse), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, skaitymo iš lapo, koncertmeisterio, muzikos teorijos dalykų mokosi nuosekliai, pavienio mokymosi forma, individualiai mokomi mokytojo. Dirigavimo ir improvizacijos dalykų gali mokytis ir grupinio mokymosi forma.

8. Specializuoto ugdymo krypties programos dalykų pamokas, suderinus su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklų tarybų pritarimu galima rengti šeštadieniais.

9. Specializuoto ugdymo krypties programoms įgyvendinti jungtinės klasės nesudaromos.

II SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, INŽINERINIU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

10. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programas), dailės, muzikos ir technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, inžinerijos ugdymo dalykais.

11. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų ir inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos ir inžinerinio ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Dalykai	1–2 klasėse pamokų skaičius per metus	3–4 klasėse pamokų skaičius per metus	Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo programoje per metus
Dailės ugdymo dalis
Dailės raiška	420	420	840
Meninio ugdymo dalis
Meno šakos dalykas	140	140	280
Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai	210	210	420
Meno šakos dalyką papildantys dalykai	140	140	280
Muzikos ugdymo dalis
Muzikos ugdymo branduolio dalykai
Atlikėjo raiška	140	140	280
Solfedžio**	140	140	280
Muzikos pažinimas		70	70
Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai
Bendrasis fortepijonas*	70	70	140
Ansamblinis muzikavimas**		70	70
Inžinerinio ugdymo dalis
Inžinerija	140	140	280

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų pamokų skaičius (išskyrus choro dirigavimą ir dirigavimą);

** klasei, grupei skiriamų pamokų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

III SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

12. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programoms) įgyvendinti gali būti naudojamos mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos pamokos.

13. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti 37–74 valandomis per mokslo metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.

14. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programas), dailės, muzikos ir technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, inžineriniu ugdymo dalykais.

15. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Klasė Dalykai	5	6	7	8	Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos I dalyje	I gimnazijos klasė	II gimnazijos klasė	Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programoje
Dailės ugdymo dalis
Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai
Dailės raiška	222	222	22?	-	666	-	-	666
Dailės šaka	-	-	-	222	222	111	111	444
Piešimas	74	74	74	74	296	74	74	444
Kompozicija	74	74	74	74	296	74	74	444
Dailės ir architektūros istorija	37	37	37	37	148	37	37	222
Dailės ugdymo programą papildantys dalykai
Keramika	-	-	-	-	-	37	37	74
Akvarelė	-	-	-	-	-	37	37	74
Projektavimas	-	-	-	-	-	37	37	74
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	407	407	407	407	1 628	407	407	2 442
Meninio ugdymo dalis
Meno šakos dalykas	74	74	74	74	296	74	74	444
Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai	148	148	148	148	592	148	148	888
Meno šakos dalyką papildantys dalykai	148	148	148	148	592	185	185	962
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	370	370	370	370	1 480	407	407	2 294
Muzikos ugdymo dalis
Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai
Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra*	74	74	74	74	296	74	74	444
Klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono ir balso ugdymo dalykus)
Solfedžio**	74	74	74	74	296	74	74	444
Muzikos istorija**	74	74	74	74	296	74	74	444
Muzikos teorija ir harmonija**	-	-	-	-	-	74	74	148
Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai
Bendrasis fortepijonas*	37	37	37	37	148	37	37	222
Ansamblinis muzikavimas**	37	37	37	37	148	37	37	222
Balso ugdymas*	37	37	37	37	148	37	37	222
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	333	333	333	333	1 332	407	407	2 146
Sporto ugdymo dalis
Sporto šaka	460	460	460	460	1 840	460	460	2 760
Sportas ir sveikata	37	37	37	37	148	37	37	222
Sporto pažinimas	37	37	37	37	148	37	37	222
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	534	534	534	534	2136	534	534	3204
Inžinerinio ugdymo dalis
Inžinerija	74	74	74	74	296	37	37	370
Projektavimas	-	-	-	-	-	37	37	74
Pasirenkamasis dalykas	37	37	37	37	148	37	37	222
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	111	111	111	111	444	111	111	666

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius (išskyrus choro dainavimą ir dirigavimą 5–6 klasėse);

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

IV SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

16. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2023 m. balandžio  18 d. įsakymu Nr. V-560 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ ir atitinkama specializuoto ugdymo krypties programa.

17. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Klasė Dalykai	III gimnazijos klasė	IV gimnazijos klasė	Minimalus pamokų skaičius vidurinio ugdymo programoje
Dailės ugdymo dalis
Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai
Dailės šaka	108	102	210
Piešimas	108	102	210
Kompozicija	36	68	104
Dailės ir architektūros istorija	72	34	106
Dailės ugdymo programą papildantys dalykai
Keramika	36	34	70
Akvarelė	36	34	70
Projektavimas	36	34	70
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	432	408	840
Meninio ugdymo dalis
Meno šakos dalykas	72	68	140
Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai	144	136	280
Meno šakos dalyką papildantys dalykai	180	170	350
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	396	374	770
Muzikos ugdymo dalis
Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai
Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra*	72	68	140
Solfedžio**	72	68	140
Muzikos istorija**	72	68	140
Muzikos teorija ir harmonija**	72	68	140
Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai
Bendrasis fortepijonas*	36	34	70
Ansamblinis muzikavimas**	36	34	70
Balso ugdymas*	36	34	70
Muzikos kūrinių analizė**	36	34	70
Polifonija**		34	33
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	432	442	874
Sporto ugdymo dalis
Sporto šaka	480	340	820
Sportas ir sveikata	36	34	70
Sporto pažinimas	36	34	70
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	552	408	960
Inžinerinio ugdymo dalis
Inžinerija	36	34	70
Projektavimas	36	34	70
Pasirenkamasis dalykas	36	34	70
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	108	102	210

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius;

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

18. Specializuoto ugdymo krypties programoms (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių galima didinti III gimnazijos klasėje – 37–148, IV gimnazijos klasėje – 33–132 valandomis per metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.

_______________________________________________

part_b02d33e72dcc4db296711fc89cf1fd7c_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

3 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS, SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas (toliau kartu – mokykla), planuodami įgyvendinti pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir / ar vidurinio ugdymo programą, ir / ar socialinių įgūdžių ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa (toliau kartu – programos), rengia mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą, vadovaudamiesi 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir atitinkamų  mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais (toliau – Profesinio mokymo planai). Mokykla vykdomų programų įgyvendinimo plano projektą derina ir tvirtina Profesinio mokymo planuose nustatyta tvarka.

2. 2023–2024 mokslo metais įgyvendinamos:

2.1. II gimnazijos klasėje – pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“;

2.2. IV gimnazijos klasėje – Vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2011 m. vidurinio ugdymo bendrosios programos);

2.3. III gimnazijos klasėje – vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. vidurinio ugdymo bendrosios programos).

3. 2024–2025 mokslo metais II gimnazijos klasėje įgyvendinamos pagrindinio ugdymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. pagrindinio ugdymo bendrosios programos), III ir IV gimnazijos klasėse įgyvendinamos 2022 m. vidurinio ugdymo bendrosios programos.

4. Mokiniui, neturinčiam 16 metų, mokykla privalo užtikrinti privalomą ir valstybės garantuojamą ugdymą pagal pagrindinio ugdymo programą.

5. Mokinių mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Mokykloje mokymo procesui organizuoti sudaromas pamokų tvarkaraštis.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

6. 2023–2024 mokslo metų pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos antrajai daliai (II gimnazijos klasė), įgyvendinamai kartu su 60 kreditų apimties profesinio mokymo programa grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Ugdymo sritys ir dalykai	Valandų skaičius per savaitę	Bendras valandų skaičius programoms įgyvendinti
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba)	1	37
Dorinis ugdymas (etika)
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	5; 4	168
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)	4	148
Užsienio kalba (pirmoji)	3	111
Užsienio kalba (antroji)	2	74
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	4	148
Informacinės technologijos	1	37
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija	1; 2	54
Fizika	2	74
Chemija	2	74
Socialinis ugdymas
Istorija	2	74
Pilietiškumo pagrindai	1	37
Ekonomika ir verslumas**	1**	37**
Geografija	1; 2	54
Meninis ugdymas
Dailė	1	37
Muzika	1	37
Fizinis ugdymas, žmogaus sauga
Fizinis ugdymas	2	74
Žmogaus sauga**	0,25**	9**
Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams	29; 31*	1 090; 1 164*
Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams ir 60 kreditų apimties profesinio mokymo programai		2 410; 2 484*
Socialinė-pilietinė veikla		10
Valandos, skirtos mokinio ugdymosi poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti		242; 207*
Neformalusis švietimas		154

Pastabos:

* grupėms tautinių mažumų kalba;

** gali būti integruojama į profesinio mokymo programos turinį: Ekonomikos ir verslumo bendrosios programos ir Žmogaus saugos bendrosios programos turinys gali būti integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, tačiau būtina, kad mokiniai įgytų šiose bendrojo ugdymo programose numatytų kompetencijų ir apie tai būtų fiksuojama dienyne.

7. 2024–2025 mokslo metais II gimnazijos klasėje pradedamos įgyvendinti 2022 m. pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Mokykla, planuodama įgyvendinti pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (II gimnazijos klasė) kartu su profesinio mokymo programa ir rengdama mokyklos įgyvendinamų programų planą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 87 punkte nustatytu savaičių minimalių pamokų skaičiumi pagrindinio ugdymo programai II gimnazijos klasėje įgyvendinti ir Profesinio mokymo planuose nustatytomis valandomis atitinkamos mokymosi kreditų apimties profesinio mokymo programai ir neformaliajam švietimui įgyvendinti. Mokinio ugdymosi poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti skiriamos 242 valandos, jeigu mokykloje yra įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, – 207 valandos.

8. Mokiniai technologijų dalyko, numatyto Bendrųjų ugdymo planų 87 punkte, nesimoko, vietoje jo vykdomas profesinis mokymas.

9. Ekonomikos ir verslumo bendrosios programos turinys gali būti integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, tačiau būtina, kad mokiniai įgytų artimų ar tolygių pasiekimų, nustatytų Ekonomikos ir verslumo bendrojoje programoje, taip pat turi būti numatyta, kaip bus vertinami mokinių pasiekimai. Dienyne ekonomikos ir verslumo dalykui skiriamoje vietoje fiksuojama, kad dalyko programos turinys integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, ir nurodomas skirtas valandų skaičius.

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 2023–2024 MOKSLO METAIS IV GIMAZIJOS KLASĖJE (II KURSAS)

10. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje (II kursas) pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti, kai ji įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programa, grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pamokų skaičius nurodytas dvejiems metams:

Ugdymo sritys / dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Dorinis ugdymas	70
Tikyba		70	–
Etika		70	–
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	280	280	350
Lietuvių kalba ir literatūra* (taip pat kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms)	385	385	455
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)	280	280	350
Gestų kalba (kurčiųjų)	140	140
Užsienio kalbos		Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (...)	210	210	210
Socialinis ugdymas	140
Istorija		140	210
Geografija		140	210
Integruotas istorijos ir geografijos kursas		140
Matematika	210	210	315
Informacinės technologijos		70	140
Gamtamokslinis ugdymas	140
Biologija		140	210
Fizika		140	245
Chemija		140	210
Integruotas gamtos mokslų kursas		140
Meninis ugdymas	140
Dailė		140	210
Muzika		140	210
Teatras		140	210
Šokis		140	210
Menų pažinimas		140	210
Kompiuterinės muzikos technologijos		140	210
Grafinis dizainas		140	210
Fotografija		140	210
Filmų kūrimas		140	210
Fizinis ugdymas	140–210
Fizinis ugdymas***		140	280
Pasirinkta sporto šaka arba kūno formavimas		140	280
Žmogaus sauga**	0,5	18
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai,  projektinė veikla
Brandos darbas		18
Minimalus privalomų bendrojo ugdymo dalykų  pamokų skaičius per dvejus mokslo metus	1 190; 1 540*
Mokinio pasirinktas mokymo turinys	210; 105*
Iš viso valandų per dvejus mokslo metus	1 400; 1 645*

Pastabos:

* grupėms tautinių mažumų kalba;

** integruojama į profesinio mokymo turinį;

*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

11. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje (II kursas) vidurinio ugdymo programai ir profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas bendras valandų skaičius per profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką:

Modulinės profesinio mokymo programos dalies pavadinimas	60 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti	90 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti	110 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
Modulinė profesinio mokymo programa (iš viso valandų)	1 320	1 980	2 420
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	1 210 (55 kreditai)	1 760 (80 kreditų)	2 200 (100 kreditų)
1.1. Įvadas į profesiją	22 (1 kreditas)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)
1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)
1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas)	22 (1 kreditas)	110 (5 kreditai)	110 (5 kreditai)
1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)
1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai	990 (45 kreditai)	1 320 (60 kreditų)	1 760 (80 kreditų)
1.6. Įvadas į darbo rinką	110 (5 kreditai)	220 (10 kreditų)	220 (10 kreditų)
2.   Pasirenkamoji programos dalis	110 (5 kreditai)	220 (10 kreditų)	220 (10 kreditų)
3. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas valandų skaičius per dvejus mokslo metus	1 400 1 645*	1 400 1 645*	1 400 1 645*
Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę	28 31,5*	28 31,5*	28 31,5*
Valandų skaičius I–III kursuose	2 720 2 965*	3 380 3 625*	3 820 4 065*
4. Neformalusis švietimas	154 (7 kreditai)	176 (8 kreditai)	220 (10 kreditų)

Pastaba. * Grupėms tautinių mažumų kalba.

12. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasės (II kursas) mokiniai tęsia mokymąsi pagal 2022–2023 mokslo metais susidarytus individualius ugdymosi planus, įgyvendinamos 2011 m. vidurinio ugdymo bendrosios programos, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimas vykdomas pagal mokyklos pasirengtą vykdomų programų įgyvendinimo planą.

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE (I KURSAS), 2024–2025 MOKSLO METAIS  III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖJE (I IR II KURSAS)

13. Mokykla, planuodama vidurinio ugdymo programos ir kartu profesinio mokymo programos įgyvendinimą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, racionaliai, nepažeisdama Higienos normos, paskirsto vidurinio ugdymo programos ir profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką ir mokinių mokymosi krūvį, atsižvelgdama į vidurinio ugdymo programai įgyvendinti numatytą savaičių skaičių, minimalų pamokų skaičių, Profesinio mokymo planuose numatytą profesinio mokymo programos apimtį mokymosi kreditais ir į Profesinio mokymo planuose įtvirtintą nuostatą, kad vienų mokslo metų profesinio mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė kaip 40 savaičių. Neformaliajam švietimui naudojamos profesinio mokymo programoje numatytos valandos.

14. 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje (I kursas) ir 2024–2025 mokslo metais III–IV gimnazijos klasėje (I–II kurse) pamokų skaičius vidurio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

	Pamokų skaičius dalyko privalomam turiniui įgyvendinti		Pamokų skaičius grupei per vienus metus / per savaitę
Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai	Pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus	III gimnazijos klasė  (I kursas) (36 savaitės)		IV gimnazijos klasė  (II kursas) (34 savaitės)
Privalomi dalykai
Lietuvių kalba ir literatūra	280	280 B^1; 420 A^2	144 B^1 (4); 216 A^2 (6)		136 (4) B^1; 204 A^2 (6)
Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra*	280	280	144 I (4)		136 I (4)
Matematika	280	280 B^1; 420 A^2	144 B^1 (4); 216 A^2 (6)		136 B^1 (4); 204 A^2 (6)
Fizinis ugdymas	210	210	108 (3)		102 (3)
Privalomai pasirenkami dalykai
Kalbinis ugdymas
Užsienio kalba (anglų)	210	210		108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (vokiečių)	210	210		108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (prancūzų)	210	210		108(3)	108(3)
Užsienio kalba (rusų)	210	210		108(3)	108(3)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Biologija	210	210		108 (3)	102 (3)
Chemija	210	210		108 (3)	102 (3)
Fizika	210	210		108 (3)	102 (3)
Informatika	210	210		108 (3)	102 (3)
Inžinerinės technologijos	210	210		108 (3)	102 (3)
Visuomeninis ugdymas
Istorija	210	210		108 (3)	102 (3)
Geografija	210	210		108 (3)	102 (3)
Ekonomika ir verslumas	210	210		108 (3)	102 (3)
Filosofija	210	210		108 (3)	102 (3)
Laisvai pasirenkami dalykai
Dorinis ugdymas
Tikyba	70	70		36 (1)	34 (1)
Etika	70	70		36 (1)	34 (1)
Meninis ugdymas
Dailė	140	140		72 (2)	68 (2)
Muzika	140	140		72 (2)	68 (2)
Šokis	140	140		72 (2)	68 (2)
Teatras	140	140		72 (2)	68 (2)
Medijų menas	140	140		72 (2)	68 (2)
Taikomosios technologijos	140	140		72 (2)	68 (2)
Laisvai pasirenkami dalykai, dalykų moduliai
Menų istorija	70	70		36 (1)	34 (1)
Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos,	70	70		36 (1)	34 (1)
Psichologija	70	70		36 (1)	34 (1)
Teisė	70	70		36 (1)	34 (1)
Dalyko modulis:	36–140	70–140		36–72 (1–2)	34–68 (1–2)
Planimetrija**	36	36		36 (1)	0
Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys**	70	70		36(1)	34(1)
Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas	70	70		36 (1)	34 (1)
Literatūra ir kitos medijos***	70	70		36 (1)	34 (1)
Kūrybinis rašymas***	70	70		36 (1)	34 (1)
Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)	70	70		36 (1)	34 (1)
Pažintis su grožine literatūra anglų kalba	70	70		36 (1)	34 (1)
Įvadas į taikomąją duomenų analizę	70	70		36 (1)	34 (1)
Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos	70	70		36 (1)	34 (1)
Fizikiniai inžinerijos pagrindai	70	70		36 (1)	34 (1)
....dalyko modulis****	70	70		36 (1)	34 (1)
Brandos darbas	50 valandų
Socialinė ir pilietinė veikla	ne mažiau kaip 70 valandų
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę	17; 21*
Minimalus valandų skaičius per dvejus netus	1 190; 1 470*
Mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti pamokų skaičius per dvejus mokslo metus	350; 210*
Iš viso valandų per dvejus mokslo metus	1 540; 1 680*

Pastabos:

* besimokantiesiems tautinių mažumų kalba;

**  matematikos bendrosios programos Planimetrijos modulis privalomas III gimnazijos klasėje;

**  Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys;

*** modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje;

**** mokyklos parengtas modulis;

B¹ bendrasis kursas;

A² išplėstinis kursas.

15. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal profesinio mokymo programą, privalo mokytis ne mažiau kaip 5 dalykus, jei mokykloje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba, mokinys mokosi  6 dalykus.

16. Mokinys privalo mokytis:

16.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu (teisės aktų numatyta tvarka – lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2));

16.2. matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

16.3. fizinio ugdymo;

16.4. baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, jei mokykloje įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba.

17. Mokinys privalo pasirinkti ne mažiau kaip du dalykus iš ne mažiau kaip dviejų dalykų grupių:

17.1. kalbinio ugdymo;

17.2. matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo;

17.3. visuomeninio ugdymo.

18. Dorinio ugdymo, meninio ugdymo dalykus, pasirenkamus dalykus ar dalykų modulius mokinys renkasi pagal savo ugdymosi poreikius.

19. Mokiniui privalomi mokytis dalykų moduliai:

19.1. nepriklausomai nuo to, kokiu kursu mokinys mokosi matematikos III gimnazijos klasėje, privaloma mokytis matematikos modulio „Planimetrija“. Modulio programai įgyvendinti skiriama 1 pamoka per savaitę.

19.2. „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų), privalomas mokiniams pasirinkusiems mokytis informatiką.

20. Socialinė ir pilietinė veikla privaloma, tačiau į mokinio mokymosi krūvį neįskaičiuojama.

21. III–IV gimnazijos klasėse (I–II kurse) fizinio ugdymo pamokoms skiriamos šio priedo 14 punkte numatytos valandos fiziniam ugdymui. III kurse fizinio aktyvumo reguliavimui, kai profesinio mokymo programa yra 90 ir 110 kreditų apimties, skiriamos 44 valandos (2 kreditai).

22. Įgyvendinant muzikos ir atlikimo meno švietimo posričio profesinio mokymo programas, fizinis ugdymas gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius, jeigu numatytas mokinio fizinis krūvis yra didesnis nei 3 valandos per savaitę.

23. Atsižvelgiant į muzikos ir atlikimo meno švietimo posričio profesinio mokymo programų įgyvendinimo specifiką, suderinus su mokiniais, jų tėvais (rūpintojais), mokytojais ir pritarus mokyklos tarybai, pamokos gali vykti šeštadieniais.

24. Asmenys gali mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, jei pagal Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ turi teisę mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.

25. Vidurinio ugdymo programai ir profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas bendras valandų skaičius per profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką:

Profesinio mokymo programos apimtis mokymosi kreditais ir jai įgyvendinti skiriamas valandų skaičius	60 mokymosi kreditų; 1 320	90 mokymosi kreditų; 1 980	110 mokymosi kreditų; 2 420
Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas valandų skaičius per dvejus mokslo metus	1 540; 1 680*	1 540; 1 680*	1 540; 1 680*
Iš viso valandų I–III kursuose profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti	2 860; 3 000*	3 520; 3 660*	3 960; 4 100*

Pastaba. * Grupėms tautinių mažumų kalba.

V SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU
SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

26. Socialinių įgūdžių ugdymo programai kartu su profesinio mokymo programomis įgyvendinti skiriamas bendras valandų skaičius per trejus mokslo metus:

Programų ar jų dalių pavadinimai
	Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su 30 kreditų profesinio mokymo programa	Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinamai kartu su 45 kreditų profesinio mokymo programa	Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su 60 kreditų profesinio mokymo programa	Kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinamai kartu su 90 kreditų profesinio mokymo programa
Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programa:	3 375	3 375	3 375	3 375
1. Socialinių įgūdžių ugdymo programa:	2 565	2 160	1 755	945
1.1 . Bendrąjį ugdymą turi sudaryti šios veiklos / dalykai: Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas* Užsienio kalbos mokymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Informacinės technologijos** Medijų ir informacinis raštingumas** Meninė veikla ar technologijos Fizinė (sveikatos ugdymo, stiprinimo) veikla	1 332	1 332	1 332	945
1.2. Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla*** Savarankiškumo ugdymas**** Technologinių, verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, pažinties su profesijomis veikla	1233	828	423	Integruojama į profesinio mokymo programos turinį
1.3. Pažintinė ir kultūrinė veikla	Integruojama į ugdymo turinį
2. Profesinio mokymo programa	810 (30 kreditų )	1215 (45 kreditai)	1 620 (60 kreditų)	2 430 (90 kreditų)
2.1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	675 (25 kreditai)	1 080 (40 kreditų)	1 485 (55 kreditai)	2 160 (80 kreditų)
2.1.1. Įvadas į profesiją	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)	54 (2 kreditai)
2.1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)
2.1.3. Fizinis ugdymas	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)	135 (5 kreditai)
2.1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata	54 (2 kreditai)	54 (2 kreditai)	54 (2 kreditai)	54 (2 kreditai)
2.1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai	405 (15 kreditų)	810 (30 kreditų)	1 215 (45 kreditų)	1620 (60 kreditų)
2.1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje)	135 (5 kreditai)	135 (5 kreditai)	135 (5 kreditai)	270 (10 kreditų)
2.2. Pasirenkamoji programos dalis	135 (5 kreditai)	135 (5 kreditai)	135 (5 kreditai)	270 (10 kreditų)
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)*****	216	216	216	216

Pastabos:

* veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems mokiniams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) bei intelekto sutrikimų turintiems vaikams, bendraujantiems alternatyviuoju būdu;

** veikla, organizuojama atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių gebėjimus, galias ir poreikius, ugdymo aplinką;

*** veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai, savitvarkai, namų ruošai, ūkio darbams;

**** veikla, skiriama pagrindinėms funkcijoms lavinti, naudojimosi specialiosiomis priemonėmis (ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kompiuterinėmis technologijomis, buities įranga, buitiniais įrankiais) ar kitiems kasdieniams savarankiškumą didinantiems įgūdžiams formuoti, orientacijai erdvėje, mobilumo, alternatyviosios komunikacijos įgūdžiams ugdyti;

***** papildomai skiriamos valandos, kai Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programa.

27. Mokykla kartu su profesinio mokymo programa vykdomos Socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimą planuoja, laikydamasis šio priedo 24 punkte nustatytų valandų skaičiaus ir atsižvelgdamas į Bendrųjų ugdymo planų 10 priedo IV skyriaus 14, 16–20 punktus.

___________

part_0eaa1028e28444d583f5f34ea527c924_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

4 priedas

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrasis ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje organizuojamas vadovaujantis teisės aktais, numatytais 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 16 punkte ir Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo seka 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais numatyta Bendrųjų ugdymo planų 17 punkte.

3. Mokinio ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje bei sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje individualizuojamas, atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę ir mokymosi poreikius. Mokykla, atsižvelgdama į mokinio sveikatą, gydančio gydytojo rekomendacijas ir suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gali priimti sprendimą į ugdymo planą neįtraukti 1–3 dalykų, kurių turinys tokiu atveju integruojamas į kitus dalykus. Mokymosi intensyvumas turi būti pritaikomas pagal mokinio mokymosi galias.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

4. Ligoninės mokykloje / klasėje įgyvendinant pradinio ugdymo programą:

4.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama 13 pamokų per savaitę (455 pamokos per metus). Neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1 neformaliojo vaikų švietimo valandą per savaitę (35 pamokas per metus);

4.2. jungtinei klasei, sudarytai vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės), skiriama iki 15 pamokų per savaitę (525 pamokos per metus) ir po 2 neformaliojo vaikų švietimo valandas (70 pamokų per metus);

4.3. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus). Mokinių grupė (2–4 mokiniai), kai nesusidaro klasė, mokosi savarankiškai, jiems teikiamos grupinės konsultacijos (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Grupinėms konsultacijoms skiriamos 7 pamokos per savaitę (245 pamokos per metus);

4.4. gydančiam gydytojui leidus, mokinys gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).

4.5. Ligoninės mokykloje įgyvendinant pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą:

4.5.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama: 5–6 klasėse – 13 pamokų per savaitę, 481 – per mokslo metus; 6–7 klasėse – 14 pamokų per savaitę, 518 – per mokslo metus; 8–10, I ir II gimnazijos klasėse – 15 pamokų per savaitę, 555 – per mokslo metus;

4.5.2. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama: III ir IV gimnazijos klasėse – po 14 pamokų per savaitę, per mokslo metus: III gimnazijos klasėje – 504, IV gimnazijos klasėje – 476 pamokos. Kiekvienam dalykui skiriamų pamokų skaičių nustato mokykla;

4.5.3. neformaliojo švietimo veikloms organizuoti, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, kiekvienai klasei skiriama po 2 valandas per savaitę, per mokslo metus – 74 neformaliojo švietimo valandos; įgyvendinant vidurinio ugdymo programą III gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 72 valandos per mokslo metus, IV gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 68 valandos per mokslo metus;

4.5.4. nesusidarius mokinių klasei, mokinys, kuriam taikomas lovos režimas, mokomas pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, suderinus su gydančiu gydytoju. Grupinėms konsultacijoms, mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms, mokant savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo 78, 86 ,87, 100, 108 punktuose dalykams skiriamų pamokų;

4.5.5. jungtinei klasei ugdymo programoms įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas Bendrųjų ugdymo planų 85 punkte. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 3 valandos, per mokslo metus – 111 valandų.

5. Sanatorijos mokykloje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų, įgyvendinant pradinio ugdymo programą:

5.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 15 pamokų (525 pamokos per metus);

5.2. klasei neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus). Mokykla jas paskirsto savo nuožiūra, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;

5.3. gali būti sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Jungtinei klasei skiriama 17 pamokų per savaitę (595 pamokos per metus);

5.4. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);

5.5. mokinys, kuriam gydytojai leidžia, gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).

6. Sanatorijos mokykloje / klasėje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo programą:

6.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: 5–6 klasėse – 20 pamokų per savaitę, per mokslo metus – 740 pamokų; 7–8 klasėse – 22 pamokos per savaitę, per mokslo metus – 814; 9–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę – 24 pamokos, per mokslo metus – 888;

6.2. ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę skiriama 12 pamokų, per mokslo metus – 444. Vienai klasei vidutiniškai skiriama 2 pamokos per savaitę, 74 pamokos per mokslo metus;

6.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėse skiriama po 1 valandą per savaitę, 481 valanda per mokslo metus; III ir IV gimnazijos klasėse – po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 36 valandos III gimnazijos klasėje, 34 valandos IV gimnazijos klasėje;

6.4. mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: III ir IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 900 pamokų III gimnazijos klasėje, 850 pamokos IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę;

6.5. mokinys, kuriam paskirtas lovos režimas, mokomas pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108  punktuose dalykams skiriamų pamokų;

6.6. gali būti sudaromos jungtinės klasės. Jungtinei klasei skiriama iki 24 pamokų per savaitę.

7. Sanatorijos mokykloje, jei mokinių sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui skirta 31 ir daugiau dienų, įgyvendinant pradinio ugdymo programą:

7.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 18 pamokų per savaitę (630 pamokų per metus);

7.2. mokinių poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) 1–2 ir 3–4 klasėse;

7.3. neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) kiekvienai klasei. Mokykla jas paskirsto, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;

7.4. sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Jungtinei klasei skiriama 20 pamokų per savaitę (700 pamokų per metus);

7.5. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);

7.6. gydančiam gydytojui leidus, mokinys gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).

8. Sanatorijos mokykloje / klasėje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka 31 ir daugiau dienų, įgyvendinant pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą:

8.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama: 5 klasėje – 22 pamokos per savaitę, 814 pamokų per mokslo metus; 6 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 7 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 8 klasėje – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus; 9, I gimnazijos klasėse ir 10, II gimnazijos klasėse – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus;

8.2. ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėms skiriamos 9 pamokos per savaitę, 333 pamokos per mokslo metus. Klasei vidutiniškai skiriama 1,5 pamokos per savaitę, 55,5 pamokos per mokslo metus;

8.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėms skiriama 16 valandų per savaitę, 592 valandos per mokslo metus;

8.4. jungtinei klasei skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas šio priedo 8.1 papunktyje. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 2 valandos, per mokslo metus – 111 valandų;

8.5. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, minimalus privalomas pamokų skaičius III ir IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 900 pamokų III gimnazijos klasėje, 850 pamokų IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę. Kiekvienai klasei skiriama po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 37 valandos neformaliajam vaikų švietimui;

8.6. pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokančiam mokiniui, kuriam paskirtas lovos režimas, individualioms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama iki 15 procentų, grupinėms konsultacijoms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose dalykams skiriamų pamokų.

___________________________________

part_38f06d7defbe4b508b0bb2c43d79e34b_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

5 priedas

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietų įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatomis.

2. Įkalintų asmenų mokymas iki 18 metų organizuojamas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

3. Įkalintų asmenų mokymas nuo 18 metų organizuojamas pagal suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas.

4. Įkalintiems užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos ir / ar neįgijusiems pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, esantiems laisvės atėmimo vietose ir siekiantiems tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, mokytis lietuvių kalbos sudaroma grupė ar klasė.

II SKYRIUS

ASMENŲ IKI 18 METŲ UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

5. Vykdant įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą:

5.1. pagal pradinio ugdymo programą privaloma mokyti visų privalomų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte pagal Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos) arba Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos);

5.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma mokytis visų privalomų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose.

6. Mokykla, atsižvelgdama į konkretaus mokinio pasiekimus, gali keisti pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio aktualiu mokiniui turiniu.

7. Asmenys iki 16 metų, kuriems taikomos atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygos, besimokantys pagal pradinio ugdymo ar (ir) pagrindinio ugdymo programas, mokomi visų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87,  punktuose nustatytų dalykų.

8. Laisvės atėmimo vietų ligoninėse mokomiems asmenims iki 16 metų:

8.1. pagal pradinio ugdymo programą 1–3 klasėse skiriama 315 metinių pamokų (9 savaitinės pamokos) bendrųjų programų ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėje – 385 metinės pamokos (11 savaitinių pamokų);

8.2. pagal pagrindinio ugdymo programą 5 klasėje skiriama 13 pamokų per savaitę, 481 pamoka per mokslo metus; 6–7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, po 518 pamokų per mokslo metus; 8–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę, po 555 pamokas per mokslo metus. Mokykla priima sprendimą, kaip paskirstys numatytą savaitinių pamokų skaičių visiems dalykams, numatytiems Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose.

9. Įkalintiems asmenims iki 16 metų, laikomiems drausmės (baudos) izoliatoriuje (karceryje) arba perkeltiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų nustatyto pamokų skaičiaus konsultacijoms pagal atitinkamą programą.

10. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi 2022 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir joms įgyvendinti skiriamu pamokų skaičiumi, numatytu Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose.

11. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa ar vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 3 priedu.

12. Mokyklos, įgyvendinančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pagrindinio ir profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi ar profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, ir laisvės atėmimo įstaigos arba kalėjimai, vykdantys įkalintų asmenų užimtumo programas laisvės atėmimo vietose, privalo derinti sudaromus mokinių individualius ugdymo planus, kuriuose mokymo laikas paskirstomas pagal programos reikalavimus.

III SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE

13. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo II skyriumi.

14. Suaugusiems įkalintiems asmenims, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, mokyti skiriama iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo 14, 15 ar 27, 28 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus.

15. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“.

16. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas). Besimokantysis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas III gimnazijos klasėje privalo susidaryti individualų ugdymo planą, kuriame numatomas mokymasis per ateinančius dvejus metus. Besimokantysis, sudarydamas individualų planą, vadovaujasi reikalavimais suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti, kurie nurodyti Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo IV skyriuje. 

17. Įkalintiems asmenims vietoje kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies galima įskaityti užimtumo programas (ar jų dalį), kurias organizuoja laisvės atėmimo vieta. 18 metų ir vyresniam mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal jo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų.

_____________________

part_1d93c11ef3154e54b622fd282ce04e19_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

6 priedas

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos vykdomos vadovaujantis teisės aktais, numatytais 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 16 punkte, ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą.

2. Bendrųjų ugdymo planų 8 ir 9 punktuose nurodyta 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradžia, ugdymo proceso dienų skaičius, mokinių atostogų terminai, taikomi ir mokykloms, įgyvendinančioms suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

3. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų ugdymo proceso organizavimo ypatumai, įgyvendinant Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos), 1, 3, 5, 7, 9 klasėse, I, III gimnazijos klasėse, aprašyti Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus II skirsnyje.

4. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.

5. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasėse neformaliojo vaikų švietimo valandos gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškoms programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokinių konsultacijoms.

6. Suaugusių asmenų anksčiau įgytas išsilavinimas prilyginamas pagrindiniam išsilavinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-661 „Dėl išsilavinimo prilyginimo“.

II SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

7. Mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, privalo mokytis dalykų, nurodytų Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte. Atsižvelgdamas į suaugusiųjų ugdymosi poreikius ir patirtį, mokinys priima sprendimą dėl menų dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro), technologijų, fizinio ir dorinio ugdymo dalykų mokymosi.

8. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti 1 ir 2 klasei skiriama 1 400 pamokų per metus (40 pamokų per savaitę). Programą įgyvendinant tautinės mažumos kalba arba mokant tautinių mažumų kalbo – 1 645 pamokos per metus (47 pamokos per savaitę): 

8.1. 3 ir 4 klasei skiriamos 1 575 pamokos per metus (45 pamokos per savaitę). Programą įgyvendinant tautinės mažumos kalba arba mokant tautinių mažumų kalbos – 1 855 pamokos per metus (53 pamokos per savaitę);

8.2. mokykla, atsižvelgdama į mokinio ugdymosi poreikius ir turimą patirtį, gali perskirstyti pamokas dalykams, tačiau mokiniui turi užtikrinti metinių pamokų skaičių, nurodytą šio priedo 7.4 papunktyje;

8.3. mokiniui, kuris mokosi 1–3 klasėje, skiriamos 385 pamokos per metus (11 pamokų per savaitę), 4 klasėje – 490 pamokų per metus (14 pamokų per savaitę). Mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, 1–3 klasėje skiriama 455 pamokos per metus (13 pamokų per savaitę), 4 klasėje – 560 pamokų per metus (16 pamokų per savaitę). 1–4 klasių mokiniams ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 140 pamokų per metus (4 pamokos per savaitę);

8.4. jungtinės klasės komplektui (1–2 klasėje, 3–4 klasėje) gali būti skiriama iki 700 pamokų per metus (20 pamokų per savaitę). Kiekvienam jungtinės klasės komplektui mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 70 pamokų per metus. Šios pamokos įeina į 700 pamokų skaičių per metus (20 pamokų per savaitę), skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

9. Vykdant suaugusiųjų pradinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma), nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms ar pamokoms grupėje skiriama 40 procentų pamokų, nurodytų šio priedo 8.4 papunktyje:

9.1. mokiniui sudaromas individualus planas;

9.2. tam tikrais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Ugdymo dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 8.4 papunktyje numatytų pamokų per metus. 

III SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

10. Asmuo, prieš pradėdamas mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, atsižvelgdamas į turimas kompetencijas, gali priimti sprendimą dėl dorinio, menų ar technologijų, fizinio ugdymo dalykų mokymosi.

11. Mokiniui nepasirinkus mokytis šio priedo 10 punkte nurodytų dalykų, mokykla gali pasiūlyti rinktis jo poreikius atitinkančias mokykloje parengtas ir mokyklos vadovo patvirtintas dalyko modulio, neformaliojo vaikų švietimo programas arba profesinio mokymo programos modulius.

12. Neformaliojo švietimo valandos suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasėse gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškoms programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokinių konsultacijoms, neformaliajam švietimui.

13. Asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinių / metinių pamokų skaičiaus.

14. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo suaugusiųjų programai 2023–2024 mokslo metais įgyvendinti 6, 8, 10 (II gimnazijos klasėse) kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais (grupinio mokymosi forma):

Klasė Dalykų sritys, dalykai	5–6	7–8	Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10, gimnazijos I–II)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika)	74	74	74
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	296 296	296 296	333 222
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*
Užsienio kalba (1-oji)	222; 148*	148	148
Užsienio kalba (2-oji)	74	148	148
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	296	222	222
Informacinės technologijos	37	37	74
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	74	–	74
Gamtos mokslai		185	185
Biologija		74	74
Fizika		74	74
Chemija		37	74
Socialinis ugdymas
Istorija	74	74	74
Pilietiškumo pagrindai			37
Geografija	37	74	74
Ekonomika ir verslumas			37
Meninis ugdymas
Dailė	74	74	74
Muzika	74	74	74; 37*
Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga
Technologijos	148	111	74
Fizinis ugdymas**	74	37	37
Projektinė veikla			18,5
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai (pasirenkamasis dalykas)
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę ir per mokslo metus	5 klasėje – 18; 21*; 666; 777* 6 klasėje – 20; 21* 740; 777*	7 klasėje – 18; 21* 666; 777* 8 klasėje –22; 23* 814; 851*	9 klasėje – 22; 23* 814; 851* 10 klasėje – 22; 23* 814; 851*
Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti	148	185; 37 *	222; 222 *
Neformalusis vaikų  švietimas	0–148	0–148	0–185
Projektinė veikla Projektinė veikla (...)			0–74

Pamokos nurodytos 2 mokslo metams. Dalis pamokų buvo panaudotos 2022–2023 mokslo metais 5, 7, 9 (I) klasėse.

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, mokymas tautinių mažumų kalbos;

** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo Kūno kultūros bendrąją programą (2008 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrosios programos).

15. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5, 7, 9 (I) gimnazijos klasėse 2023–2024 mokslo metais ir 5–10 (II) gimnazijos klasėse 2024–2025 mokslo metais:

Dalykai / sritys	Klasė / pamokų skaičius per savaitę / mokslo metus (37 sav.)						Iš viso programai
	5	6	7	8	9 / gimnazijos I	10 / gimnazijos II
Dorinis ugdymas
Etika	37	37	37	37	37	37	222
Tikyba	37	37	37	37	37	37	222
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	148	148	148	148	166,5	166,5	925
Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra *	148	148	148	148	111	111	814
Užsienio kalba (pirmoji...) **	111	185	148	148	148	148	888
Užsienio kalba (antroji....)
Matematinis ugdymas, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Matematika	148	148	111	111	111	111	740
Informatika		37	37		37	37	184
Gamtos mokslai ***	37	37	74	111			259
Biologija			37	37	37	37	148
Chemija				37	37	37	111
Fizika			37	37	37	37	148
Technologijos			55,5	37	37	37	166,5
Visuomeninis ugdymas
Etninė kultūra
Istorija	37	37	37	37	37	37	222
Geografija		37	37	37	37	37	185
Ekonomika ir verslumas						37	37
Pilietiškumo pagrindai						37	37
Meninis ugdymas
Dailė	37	37	37	37	37	37	222
Muzika	37	37	37	37	37;18,5*	37; 18,5*	222/185*
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	37	37	18,5	18,5	18,5	18,5	148
Projektinė veikla					18,5	18,5	37
Pasirenkamieji dalykai (.....)
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę	18; 21*	20; 21^*	18; 21*	22; 23*	22; 23*	22; 23*
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	666; 777^*	740; 777*	666; 777*	814; 851*	814; 851*	814; 851*	4514; 4884
Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti	74	74	92,5; 18,5*	92,5; 18,5*	111; 111*	111; 111*
Neformalusis vaikų švietimas	0–296				0–185
Projektinė veikla (…)

Pastabos:* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** pamokos pirmajai ir antrajai kalbai nurodytos bendros;

*** 7 klasėje galima pasirinkti mokytis dalyką „Gamtos mokslai“ arba atskirus gamtos mokslų dalykus.

16. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 6, 8, 10 klasėse neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu 2023–2024 mokslo metais:

Klasė Dalykų sritys, dalykai	Grupinės konsultacijos
	5	6	7	8	9, gimnazijos I	10, gimnazijos II
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika)	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74
Užsienio kalba (1-oji)	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5
Užsienio kalba (2-oji)		18,5–37	18,5–37	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Matematika	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5
Informacinės technologijos	18,5	18,5			18,5	18,5
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	18,5	18,5
Biologija			18,5	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Fizika			18,5	27,75–37	27,75–37	27,75–37
Chemija				27,75–37	27,75–37	27,75–37
Socialinis ugdymas
Istorija	18,5	18,5	18,5	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Pilietiškumo pagrindai						9,25
Geografija		18,5	18,5	18,5	18,5	18,5
Ekonomika ir verslumas					9,25
Meninis ugdymas:
Dailė	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Muzika	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Technologijos (...)	18,5	18,5	18,5	9,25	9,25	9,25
Pasirenkamieji dalykai ... (pasirenkamasis dalykas); ... (dalyko modulis)
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	37	37	37	37	37–64,75	37–74
Iš viso (grupinėms konsultacijoms)	0–296	0–296	0–296	0–296	0–333	0–333
Projektinė veikla Projektinė veikla (...)	0–37	0–37	0–37	0–37	0–37	0–74
Neformalusis švietimas (pamokos per savaitę)					0–74	0–74

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, mokymas tautinių mažumų kalbos.

17. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 5, 7, 9, (I) gimnazijos klasėse neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais 5–10, II gimnazijos klasėse:

Klasė                         Dalykų sritys, dalykai	Grupinės konsultacijos
	5	6	7	8	9, gimnazijos I	10, gimnazijos II
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika)	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74
Užsienio kalba (1-oji)	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5
Užsienio kalba (2-oji)		18,5–37	18,5–37	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Matematika	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5
Informatika (5, 7, 9 klasė) Informatika	18,5	18,5			18,5	18,5
Technologijos (6, 8, 10 klasė)
Gamtos mokslai**	18,5	18,5	37	111
Biologija			18,5	18,5–37	18,5–37 18,5–37
Fizika			18,5	27,75–37	27,75–37	27,75–37
Chemija				27,75–37	27,75–37	27,75–37
Technologijos (...)	18,5	18,5	18,5	9,25	9,25	9,25
Visuomeninis ugdymas
Istorija	18,5	18,5	18,5	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Pilietiškumo pagrindai						9,25
Geografija		18,5	18,5	18,5	18,5	18,5
Ekonomika ir verslumas					9,25
Meninis ugdymas
Dailė	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Muzika	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Pasirenkamieji dalykai
Pasirenkamieji dalykai ... (pasirenkamasis dalykas); ... (dalyko modulis)
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	37	37	37	37	37–64,75	37–74
Iš viso (grupinėms konsultacijoms)	0–296	0–296	0–296	0–296	0–333	0–333
Projektinė veikla Projektinė veikla (...)	0–37	0–37	0–37	0–37	0–37	0–74
Neformalusis švietimas (pamokos per savaitę)					0–74	0–74

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

**„Gamtos mokslai“: 7 klasėje galima pasirinkti mokytis dalyką „Gamtos mokslai“ arba atskirus gamtos mokslų dalykus.

18. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasiekimus ir patirtį, priima sprendimą, kiek individualių ir grupinių konsultacijų reikia skirti, kad būtų pasiekti 2022 m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio bendrojo ugdymo bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai.

19. Mokiniai, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.

20. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 16, 17 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

IV SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

21. III gimnazijos klasės mokinys, prieš pradėdamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą, kuriame numatomi dalykai, kuriuos mokysis pagal 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

22. IV klasės mokiniai tęsia mokymąsi pagal 2022–2023 mokslo metais susidarytus individualius mokymosi planus pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos).

23. Minimalus pamokų skaičius mokiniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, per savaitę – 17 pamokų, minimalus pasirinktų mokytis dalykų skaičius – 5 dalykai, jei mokykloje įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinių mažumų kalba – 6 dalykai.

24. Mokiniams pageidaujant pagilinti dalykines kompetencijas, gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

25. Mokinys pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą mokosi:

25.1 privalomus mokytis dalykus: lietuvių kalbą ir literatūrą (teisės aktų numatyta tvarka – lietuvių gestų kalbą arba lietuvių kalbą pagal kalbos mokėjimo lygį (A1–B2));  baltarusių tautinės mažumos gimtąją kalbą ir literatūrą arba lenkų tautinės mažumos gimtąją kalbą ir literatūrą, arba rusų tautinės mažumos gimtąją kalbą ir literatūrą, arba vokiečių tautinės mažumos gimtąją kalbą ir literatūrą (jei mokinys mokosi mokykloje, kurioje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba); matematiką;

25.2. bent 2 privalomai pasirenkamus dalykus iš ne mažiau kaip dviejų dalykų grupių:

25.2.1. kalbinio ugdymo: pirmosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių);

25.2.2. matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo: biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų;

25.2.3. visuomeninio ugdymo: istorijos, geografijos, ekonomikos, verslumo, filosofijos B2 lygiu;

25.3. gali pasirinkti mokytis:

25.3.1. etikos, tikybos (iš dorinio ugdymo dalykų grupės); dailės, muzikos, šokio, teatro, medijų meno, taikomųjų technologijų (iš meninio ugdymo dalykų grupės);

25.3.2. laisvai pasirenkamą dalyką (dalykų): etninės kultūros, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, psichologijos, teisės, menų istorijos, geografinių informacinių sistemų, užsienio kalbos (tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta antroji užsienio kalba arba pradėta naujai mokytis laisvai pasirenkama), astronomijos;

25.4. dalyko modulį III gimnazijos klasėje privaloma mokytis matematikos modulį „Planimetrija“, nepriklausomai, kokį dalyko kursą pasirenka; pasirinkusiems informatiką – privalomas dalyko modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų).

26. Mokinys, besimokantis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, gali rinktis bet kurį dalyką iš:

26.1. dalykų grupių: dorinio ugdymo (tikyba ar etika (70 val.), sveikatos: fizinis ugdymas (210 val.); meninio ugdymo: (dailė (70 val.), muzika (70 val.), šokis (70 val.), teatras (70 val.), medijų menas (70 val.), taikomosios technologijos (140 val.);

26.2. laisvai pasirenkamų dalykų: etninė kultūra (70 val.), geografinės informacinės sistemos (70 val.), menų istorija (70 val.), nacionalinis saugumas ir krašto gynyba (70 val.), psichologija (70 val.), teisė (70 val.);

26.3. dalyko modulių grupės: lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas (70 val.) per 2 metus, literatūra ir kitos medijos (35 val.), kūrybinis rašymas (35 val.), užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is), rengiantis studijoms (rašymas), pažintis su grožine literatūra anglų kalba (70 val.), biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos (35 val.), fizikiniai inžinerijos pagrindai (70 val.); profesinio mokymo programos modulį (70 val.).

27. Pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu IV gimnazijos klasėje 2023–2024 mokslo metais:

Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius	Pamokų skaičius (kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma))		Pamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu)
		Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Dorinis ugdymas	70
Dorinis ugdymas (etika)		70	–	17,5	–
Dorinis ugdymas (tikyba )		70	–	17,5	–
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	210	210	280	105	140
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	210	210	280	105	140
Lietuvių kalba ir literatūra*	280	280	315	105	140
Užsienio kalbos	175	Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (...)		175	175	70	70
Užsienio kalba (...)		175	175	70	70
Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Socialinis ugdymas	70
Istorija		70	140	43,75	70
Geografija		70	140	43,75	70
Integruotas istorijos ir geografijos kursas		70	–	43,75	–
Matematika	175	175	280	70	140
Informacinės technologijos (...)		70	105	17,5	35
Gamtamokslinis ugdymas	70
Biologija		70	140	43,75	70
Fizika		70	140	43,75	70
Chemija		70	140	43,75	70
Integruotas gamtos mokslų kursas		70	–	43,75	–
Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas	52,5
Menai
Dailė		52,5	70	17,5	52,5
Muzika		52,5	70	17,5	52,5
Teatras		52,5	70	17,5	52,5
Šokis		52,5	70	17,5	52,5
Menų pažinimas		52,5	70	17,5	52,5
Kompiuterinės muzikinės technologijos		52,5	70	17,5	52,5
Grafinis dizainas		52,5	70	17,5	52,5
Fotografija		52,5	70	17,5	52,5
Filmų kūrimas		52,5	70	17,5	52,5
Technologijos (kryptys)
Integruotas menų ir technologijų kursas		52,5	70	17,5	52,5
Technologijos (...)
Turizmas ir mityba		52,5	70	35	52,5
Statyba ir medžio apdirbimas		52,5	70	35	52,5
Tekstilė ir apranga		52,5	70	35	52,5
Taikomasis menas, amatai ir dizainas		52,5	70	35	52,5
Verslas ir vadyba bei mažmeninė prekyba		52,5	70	35	52,5
Mechanika, mechaninis remontas		52,5	70	35	52,5
Kitos technologijų kryptys		52,5	70	35	52,5
Integruotas menų ir technologijų kursas		52,5	70	35	52,5
Fizinis ugdymas***	52,5
Fizinis ugdymas		52,5	70	17,5	52,5
Pasirinkta sporto šaka (...)		52,5	–	17,5	–
Žmogaus sauga**		17,5**	–	–	–
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla Projektinė veikla (...); (pasirenkamasis); (dalyko modulis)
Brandos darbas (...)		17,5		17,5
Privalomi bendrojo kurso dalykai	(25; 33*) 1 750; 2 310*	(25; 33*) 1 750; 2 310*	(25; 33*) 1 750; 2 310*	(12; 15*) 840; 1 050*	(12; 15*) 840; 1 050*
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		20; 14*	20; 14*	10; 7*	10; 7*
Neformalusis švietimas	Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 valandų per dvejus mokslo metus (111 – gimnazijos III kl. ir 99 – gimnazijos IV kl.). Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 70 valandų per dvejus mokslo metus (37 – gimnazijos III kl. ir 33 – gimnazijos IV kl.).
Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti	Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 490 valandų per dvejus mokslo metus, besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 pamokų per dvejus mokslo metus.
Individualios ir (ar) grupinės konsultacijos	Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–280 pamokų per dvejus mokslo metus.

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** integruojama į dalykų mokymo turinį;

*** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

28. Pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu III gimnazijos klasėje 2023–2024 mokslo metais, III–IV gimnazijos klasėje 2024–2025 mokslo metais:

	Pamokų skaičius dalyko privalomam mokymosi turiniui įgyvendinti				Pamokų skaičius klasei per vienerius metus / per savaitę
Vidurinio ugdymo dalykų grupės, dalykai	Pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti		Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus		III klasė (36 savaitės)		IV klasė (34 savaitės)
Privalomi dalykai
Lietuvių kalba ir literatūra	280		280 B  420 A		144 B (4) 216 A (6)		136 B (4) 204 A (6)
Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra *	280		280***		144 (4)		1364)
Matematika	280		280 B 420 A		144 B (4) 216 A (6)		136 B (4) 204 A(6)
Privalomai pasirenkami dalykai
Kalbinis ugdymas
Užsienio kalba (anglų) B2***		210		210		108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (prancūzų) B2***		210		210		108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (vokiečių) B2***		210		210		108 (3)	102 (3)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Biologija		210		210		108 (3)	102 (3)
Chemija		210		210		108 (3)	102 (3)
Fizika		210		210		108 (3)	102 (3)
Informatika		210		210		108 (3)	102 (3)
Inžinerinės technologijos		210		210		108 (3)	102 (3)
Visuomeninis ugdymas
Istorija		210		210		108 (3)	102 (3)
Geografija		210		210		108 (3)	102 (3)
Ekonomika ir verslumas		210		210		108 (3)	102 (3)
Filosofija		210		210		108 (3)	102 (3)
Privalomi dalyko moduliai
Planimetrija		36		36		36(1)
Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys (70 pamokų), pasirinkusiems mokytis informatiką		70		70		36 (1)	34 (1)
Kitos nacionaliniu lygiu parengtos programos		70		70		36 (1)	34 (1)
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		17
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę		17; 1190
Pamokų skaičius III ir IV gimnazijos klasėse per mokslo metus		612 – III gimnazijos klasėje, 578 – IV gimnazijos klasėje
Neformalusis švietimas (valandų skaičius) klasei – 210 pamokų		108 – III gimnazijos klasėje; 102 – IV gimnazijos klasėje
Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti		Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 490 valandų per dvejus mokslo metus. Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 pamokų per dvejus mokslo metus.

29. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinant neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, 50 procentų šio priedo 28 punkto lentelėje nurodyto valandų skaičiaus skiriama grupinėms konsultacijoms organizuoti, kitą dalį laiko mokinys mokosi savarankiškai. Pagal individualų mokinio mokymosi planą 50 procentų mokymosi laiko organizuoja mokykla, o 50 procentų laiko mokinys mokosi savarankiškai.

30. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais. Mokiniams, kurie mokosi suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos dalykų (išskyrus užsienio kalbas) pagal išplėstinį dalyko programos kursą, įskaitų negali būti mažiau negu aštuonios per dvejus mokslo metus.

31. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 18 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

32. Asmeniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms grupėse skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

_____________________________________

part_5868d91638564c81a50fd955580f22ff_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

7 priedas

PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

1. Priedas reglamentuoja mokinių, besimokančiųjų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ugdymo organizavimą karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

2. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

3. Ekstremali temperatūra mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:

3.1. minus 20 °C ar žemesnė – 1–4 ir 5 klasių mokiniams;

3.2. minus 25 °C ar žemesnė – 6–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams;

3.3. 30 °C ar aukštesnė – 5–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.

4. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti ugdymo organizavimo sprendimus:

4.1. mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

4.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt., ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);

4.3. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo proceso ar jo dalies grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

5. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą ar jo dalį organizuodama nuotoliniu mokymo būdu, mokykla:

5.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytus sprendimus nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;

5.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;

5.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo proceso organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

5.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

5.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 90 min.;

5.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;

5.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;

5.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;

5.9. numato mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo būdus;

5.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;

5.11. numato planą, kaip, pasibaigus ypatingoms aplinkybėms, sklandžiai grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo;

5.12. numato, kaip prireikus dalį ugdymo proceso organizuoti nuotoliniu mokymo būdu ir dalį grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;

5.13. numato kaip atskirų dalykų (arba dalyko dalies) mokymuisi gali perskirstyti klases ir sudaryti laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių arba apjungdama ne daugiau nei dviejų gretimų klasių mokinius.

____________________________________

part_c157b7f5ec414b0cb0272e68e0cffe61_end

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

8 priedas

PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS, PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, individualus ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio individualaus ugdymo pagalbos planą, galias ir gebėjimus, kylančius dėl intelekto sutrikimo (nežymaus, vidutinio, žymaus ar labai žymaus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos ar klasės paskirtį.

2. Socialinių įgūdžių ugdymo programa, įgyvendinama mokyklose, klasėse, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mokiniui rengiama, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Kiekvienam vaikui, ugdomam vaikų socializacijos centre, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius ir į reikiamą mokymosi pagalbą.

3. Mokykla gali organizuoti specialiųjų klasių, skirtų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, mokinių užimtumą ir per mokinių atostogas, teikti visos dienos ugdymą, organizuoti visos dienos mokyklą. 9–12 klasių mokiniai savanoriai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali padėti mokytojui organizuoti šią veiklą.

4. Mokiniui, besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, vietoje kurios nors ugdymo srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotą srities dalyką ar įvairių ugdymo sričių integruotų mokslų pamokas.

5. Dalykus, pradedamus mokytis konkrečioje ugdymo programoje, mokykla gali pradėti įgyvendinti vėliau, nei nustatyta 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai)78, 86, 87, 100, 108  punktuose.

6. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų(globėjų, rūpintojų)pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

7.  Mokymas namie organizuojamas:

7.1. vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 51 punktu. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus iš kurių iki 74 pamokų per metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

7.2. mokiniui, kuris turi ir judesio ir padėties sutrikimų, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 51 punktu. Rekomenduojama iki 74 pamokų per metus skirti gydomajai mankštai.

II SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

8. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78 punktu arba ugdymą organizuojant pagal veiklos sritis ir joms skiriamą pamokų skaičių:

Ugdymo metai, klasė Dalykai / veiklos	1–2 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę)	3–4 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę)	Pamokų skaičius per 4 ugdymo metus (savaitę)
Dorinis ugdymas (tikyba, etika)	70 (2)	70 (2)	140 (4)
Komunikacinė veikla arba kalbos ir bendravimo ugdymas*	280–350 (8–10)	280–350 (8–10)	560–700 (16–20)
Pažintinė veikla	210–280 (6–8)	210–280 (6–8)	420–560 (12–16)
Orientacinė veikla	210 (6)	210 (6)	420 (12)
Užsienio kalba**	0–70 (0–2)	0–70 (0–2)	0–140 (0–4)
Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas**	0–70 (0–2)	0–70 (0–2)	0–140 (0–4)
Meninė veikla	140–315 (4–9)	140–315 (4–9)	280–630 (8–18)
Fizinis ugdymas	140–315 (4–9)	140–315 (4–9)	280–630 (8–18)
Pamokos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, specialiajai veiklai organizuoti***	210 (6)	280 (8)	490 (14)
Privalomas pamokų skaičius mokiniui	700/700 (20/20)	700/700 (20/20)	2 800 (80)
Neformalusis vaikų švietimas	140 (4)	140 (4)	280 (8)

Pastabos:

* kalbos ir bendravimo ugdymas – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams bei kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyviąją komunikaciją;

** veikla, kurią mokykla gali siūlyti, atsižvelgdama į mokinio galias, turimus išteklius;

*** specialioji veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

8.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

8.2. mokiniui, turinčiam įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmas ir kt.), rengiant mokinio individualų ugdymo planą galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau pamokų per savaitę) komunikacijai ir kalbos suvokimui didinti, sunkumams socialinėse situacijose įveikti ir socialiniams ryšiams ugdymo įstaigoje formuoti, sensorinėms problemoms spręsti, kitiems įgūdžiams, reikalingiems socialinei įtraukčiai formuoti, dienotvarkei rengti ir jos laikymosi įgūdžiams formuoti;

8.3. dalį formaliojo švietimo veiklų / pamokų ir neformalųjį vaikų švietimą rekomenduojama organizuoti su bendrųjų klasių mokiniais;

8.4. neformalųjį vaikų švietimą galima organizuoti ir per mokinių atostogas (išskyrus vasaros atostogas);

8.5. ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas;

8.6. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam vidutinių, sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus kiekvienam mokiniui;

8.7. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 pamoką per savaitę), jas išdėstant tolygiai ar pagal mokinio poreikius, specialistų rekomendacijas, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, kreipiantis mokytojui, kuris moko vaiką;

8.8. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, skiriama 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

9. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 89, 87 punkte nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 35 procentų, pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti:

9.1. keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius;

9.2. numatoma papildoma mokytojo pagalba;

9.3. planuojamos specialiosios pamokos;

9.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;

9.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

9.6. iki 74 pamokų per metus mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, bet didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;

9.7. mokykla gali pradedamus mokyti pagrindinio ugdymo programoje dalykus pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi;

9.8. jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktus, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

9.9. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

9.10. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;

9.11. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti iki 37 ir daugiau pamokų per metus naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų mokymosi spragoms šalinti.

10. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas:

10.1. besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, – vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose  nurodytu dalykų programoms pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 40 procentų, pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti arba dalis ugdymo turinio gali būti įgyvendinama atskiromis veiklomis;

10.2. besimokančiam klasėje ar mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą, – vadovaujantis šio priedo 11 punktu;

10.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

10.4. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, skiriama 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

11. Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo individualizuotai programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus:

Ugdymo metai, klasė Veiklos sritys, dalykai	5–6	7–8	9–10	Iš viso per 6 ugdymo metus
Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla* arba Kalbos ir bendravimo ugdymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Užsienio kalba*** Informacinės technologijos*** Medijų ir informacinis raštingumas*** Meninė veikla Fizinė veikla	1 184	1 184	1 184	3 552
Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti: Specialioji veikla**** Gydomoji kūno kultūra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacinių gebėjimų ugdymas Pažintinių gebėjimų ugdymas	296	296	296	888
Pažintinė ir kultūrinė veikla	Integruojama į ugdymo turinį
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	740	740	740	740
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	148	148	148	444

Pastabos:

* kai ugdymas organizuojamas mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbai ugdyti turi būti skiriama ne mažiau laiko nei gimtajai kalbai;

** veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba ir literatūra) ar vaikams, bendraujantiems ne verbaliniu, o alternatyviuoju būdu;

*** veikla, skiriama, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos mokymosi aplinkas, turimus specialistus, jei ji neintegruojama su kitomis veiklomis;

**** veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

12. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 9 punkto lentelėje nurodytą pamokų skaičių.

13. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus.

14. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

15. 5–10 klasių mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.

IV SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS (IŠSKYRUS ĮGYVENDINAMĄ VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE)

16. Mokykla, įgyvendindama socialinių įgūdžių ugdymo programą, renkasi organizavimo formą, ugdymo turinį pateikia pagal dalykus arba veiklas, atsižvelgdama į asmens galias, pritaikydama ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti.

17. Minimalus pamokų skaičius socialinių įgūdžių ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per mokslo metus:

Ugdymo metai Veiklos sritys, dalykai	I	II	III	Iš viso I–III mokymosi metais
Bendrąjį ugdymą turi sudaryti šios veiklos / dalykai: Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas* Užsienio kalbos mokymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Informacinės technologijos** Medijų ir informacinis raštingumas** Meninė veikla ar technologijos Fizinė (sveikatos ugdymo, stiprinimo) veikla	444	444	444	1 406
Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla*** Savarankiškumo ugdymas**** Technologinių, verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, pažinties su profesijomis veikla	444	518	518	1 406
Pažintinė ir kultūrinė veikla	Integruojama į ugdymo turinį
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	880	962	962	2 804
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	74	74	74	74

Pastabos:

* veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) bei intelekto sutrikimų turintiems vaikams, bendraujantiems alternatyviuoju būdu;

** veikla, organizuojama atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių gebėjimus, galias ir poreikius, ugdymo aplinką;

*** veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai, savitvarkai, namų ruošai, ūkio darbams;

**** veikla, skiriama pagrindinėms funkcijoms lavinti, naudojimosi specialiosiomis priemonėmis (ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kompiuterinėmis technologijomis, buities įranga, buitiniais įrankiais) ar kitiems kasdieniams savarankiškumą didinantiems įgūdžiams formuoti, orientacijai erdvėje, mobilumo, alternatyviosios komunikacijos įgūdžiams ugdyti.

18. Įvairių socialinio ugdymo, technologinio (darbinio) ugdymo ir (ar) savarankiškumo ugdymo veiklų pamokų skaičių galima keisti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimus. Veiklos gali būti keičiamos dalykais, atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus ir kai ugdymas teikiamas laikinojoje grupėje kartu su kitų klasių mokiniais.

19. Įgyvendindama socialinio ugdymo veiklas, mokykla turėtų ieškoti šioms veikloms organizuoti visuomenei pritaikytų universalaus dizaino, atvirų, socialinėje erdvėje esančių aplinkų, socialinių partnerių, galinčių sudaryti sąlygas šioms veikloms vykdyti, taip pat bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis ir įstaigomis.

20. Logopedo arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriama iki 74 pamokų per metus.

21. Individualioms sveikatos ugdymo pratyboms gali būti skiriama iki 74 pamokų per metus mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų.

22. Veiklos gali būti integruojamos, jungiamos, keičiamos, siūlomos naujos, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, sąlygas, dėl kurių koreguojamas ugdymo procesas.

V SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE

23. Socialinių įgūdžių ugdymo programa skirta pagrindinį išsilavinimą įgijusiems vaikų socializacijos centrų mokiniams, nesimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Socialinių įgūdžių ugdymo programą rengia vaikų socializacijos centro mokytojai, atsižvelgę į individualų vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo planą. Ją sudaro veiklos, į kurias integruotas bendrojo ugdymo sričių ir (ar) dalykų turinys, rekomenduojamos pagalbos specialistų veiklos, mokinio pasirenkama veikla.

24. Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Veiklos ar veiklų kryptys	Rekomenduojamos valandos*
Veiklos, siejamos su bendrojo ugdymo sritimis ir (ar) dalykais: Rengimasis karjerai (savęs pažinimas, gyvenimo planai, pažinties su profesijomis veikla, darbo paieška, gyvenimo aprašymo rengimas ir kt.) Informacinės technologijos Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla Medijų ir informacinis raštingumas Technologijos Verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, finansinis raštingumas (finansų valdymas, išlaidos (mokėjimas už būstą, transportą, maistą ir pan.), taupymas ir kt.) Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai Žmogaus sauga (saugus elgesys, ekologija, aplinkosauga, psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams) Socialinė veikla	222–444
Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinis emocinis ugdymas Savarankiškumo ugdymas Psichikos sveikata (jausmai, emocijos, savivertė, saviraiška ir kt.) Socialinė elgsena viešose vietose (muziejuje, bibliotekoje, pašte, banke, restorane, autobuse ir pan.)	222–592
Mokinio pasirenkama veikla	74–148
	Iki 1 110 val. per mokslo metus

Pastaba. * Veikloms įgyvendinti valandos skiriamos atsižvelgiant į mokinio poreikius.

__________________________________

part_5697f88aa96f42a3860adc2531964382_end