Kasacinio skundo Nr. DOK-4225/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49753-2019-3
(S)
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo V. K. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius advokatas S. Zakarevičius kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo V. K., kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirti V. K. švelnesnę-minimalią trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas esmines bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, įrodymus vertino subjektyviai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 331 straipsnio reikalavimų. Pasak kasatoriaus, nuteistojo V. K. veikos kvalifikavimas grindžiamas deklaratyviais argumentais, t. y. tinkamai neatskleisti kvalifikuojamieji požymiai, apibūdinantys subjektyviąją sunkaus sveikatos sutrikdymo pusę ir leidžiantys kvalifikuoti veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu, kai abiejų instancijų teismų nuosprendžių aprašomoje dalyje išdėstytos išvados patvirtina, jog nuteistasis V. K. veikė ne iš savanaudiškų paskatų. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad nuteistojo V. K. nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą kvalifikuota remiantis vien formaliu argumentu - dalyvavimu organizuotoje grupėje (BK 25 str. 3 d.).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Kaip matyti iš gynėjo kasacinio skundo turinio jame atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą negalimumo, t. y. kasatorius, kaip ir apeliaciniame skunde, tvirtina, kad V. K. veikos kvalifikavimas grindžiamas deklaratyviais, paviršutiniškais, nepakankamais argumentais; kad žemesnės instancijos teismų išvados patvirtina, jog V. K. veikė ne iš savanaudišku paskatų; kad taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad V. K. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Šie argumentai grindžiama savu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nuteistųjų parodymų analize tarpusavyje juos lyginant, žemesnės instancijos teismų padarytų išvadų kritika. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas dėl V. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įrodytumo (nutarties 90-93 l.) Kasatorius skunde nenurodo, kad šie argumentai būtų neišnagrinėti ar į juos nebūtų atsakyta, o vien tai, kad kasatoriui nepriimtinos apeliacinės instancijos teismo išvados ir teismo argumentacija, nelaikytina, kad šiuo atveju buvo esminiai BPK pažeidimai ir/ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas sprendžiant V. K. veikos kvalifikavimo klausimą.
Nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,