LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 124:2016 „KINEZITERAPEUTAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2016 m. vasario 5 d. Nr. V-184
Vilnius
1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V-934 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 124:2004 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“.
3. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 6.2 papunktis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2016 m. vasario 5 d.
įsakymu Nr. V-184
LIETUVOS MEDICINOS NORMA
MN 124:2016
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato kineziterapeuto veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II SKYRIUS
NUORODOS
3. Ši Lietuvos medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos;
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“;
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“;
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“;
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
III SKYRIUS
TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS
4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžtys:
4.2. Kineziterapeuto praktika – teisės aktų reglamentuota kineziterapeuto pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra.
4.3. Kineziterapija – gydymas, turintis apibrėžtą teorinį ir praktinį pagrindą bei platų klinikinį pritaikymą, ligų ir traumų prevencija, sveikos gyvensenos skatinimas ir mokymas, siekiant vystyti, palaikyti ir (ar) atkurti optimalias judėjimo ar kitas funkcines galimybes, kai judėjimas ar kitos funkcijos yra pažeistos dėl amžiaus, traumos, ligos ar aplinkos veiksnių.
4.4. Kineziterapinė diagnozė – esamų ar galimų judėjimo funkcijos sutrikimų, funkcinių ribojimų ir (ar) negalios įvardijimas. Kineziterapinė diagnozė padeda kineziterapeutui numatyti tolesnę būklę ir sudaryti individualią kineziterapijos programą pacientui.
IV SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Kineziterapeuto kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus kineziterapijos studijų programą. Užsienyje įgyta kineziterapeuto kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis kineziterapeuto praktika turi asmuo:
6.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs kineziterapeuto profesinę kvalifikaciją;
7. Kineziterapeutas verčiasi kineziterapeuto praktika įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti kineziterapijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir kineziterapeutas. Kineziterapeutas šiose įstaigose teikia kineziterapijos paslaugas visų amžiaus grupių pacientams.
8. Kineziterapeutas dirba savarankiškai, reabilitacijos specialistų komandoje, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.
V SKYRIUS
TEISĖS
10. Kineziterapeutas turi teisę:
10.1. verstis kineziterapeuto praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.3. atsisakyti teikti kineziterapijos paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia pavojų asmens, kineziterapeuto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama pirmoji medicinos pagalba;
10.4. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.7. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinių draugijų veikloje, kur nagrinėjami su profesine kvalifikacija susiję klausimai;
10.8. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacines technologijas ir diegti į praktiką Lietuvos Respublikoje įteisintus naujus tyrimo ir gydymo metodus;
10.9. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, medicinos prietaisai, jų priežiūra bei jų atnaujinimas), reikalingas diagnostikos ir (ar) gydymo procedūroms atlikti;
VI SKYRIUS
PAREIGOS
11. Kineziterapeutas privalo:
11.1. laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų, įstaigos, kurioje dirba, patvirtintų vidaus dokumentų (darbo reglamentų, tvarkų, diagnostikos, gydymo procedūrų) ir kitų teisės aktų nuostatų;
11.3. kokybiškai teikti kineziterapeuto paslaugas pagal kompetenciją, nurodytą šios Lietuvos medicinos normos VII skyriuje;
11.6. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus; užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų naudojami teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos prietaisais pateikiama informacija;
11.8. nepriskirtais kineziterapeuto kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
11.10. tvarkyti medicininę dokumentaciją ir teikti statistikos ir kitus privalomosios atskaitomybės duomenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
11.14. paaiškinti kineziterapeuto praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII SKYRIUS
KOMPETENCIJA
12. Kineziterapeuto kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja kvalifikaciją suteikiančių studijų metu bei nuolat tobulindamas įgytą kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę kineziterapijos mokslo ir praktikos pažangą.
13. Kineziterapeutas turi žinoti:
14. Kineziterapeutas turi išmanyti:
14.8. fiziologinius, patologinius, struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kurie gali turėti įtakos paciento sveikatos būklei ir kineziterapijos eigai;
14.10. paciento, jo šeimos narių, kitų pacientą prižiūrinčių asmenų mokymo principus, informacijos pateikimo principus;
15. Kineziterapeutas turi mokėti:
15.4. vadovaudamasis informacija apie paciento sveikatos būklę ir nustatytą kineziterapinę diagnozę, sudaryti kineziterapijos planą, programą;
15.5. pagal kompetenciją įvertinti pasikeitusią paciento sveikatos būklę ir keisti ar nutraukti kineziterapiją (procedūrą), vertinti jos efektyvumą ir tinkamai tai dokumentuoti;
16. Kineziterapeutas procedūros metu pagal kompetenciją turi gebėti:
16.1. surinkti anamnezę, kurią sudaro demografiniai duomenys; socialiniai duomenys (užimtumas; gyvenamoji aplinka); bendra sveikatos būklė (savęs vertinimas, šeimos vertinimas); duomenys apie sveikatos įpročius; šeimos istorija (šeimos rizikos veiksniai); ligos istorija; esama situacija ir pagrindiniai nusiskundimai; funkcinė būklė ir fizinio aktyvumo lygis; medikamentų vartojimas; klinikiniai tyrimai.
16.2. vertinti:
16.3. vertinti ir matuoti:
16.4. taikyti ir (ar) atlikti:
16.4.2. gydomuosius pratimus (be / su įrankiais, be / ant / su prietaisais):
16.4.4. fizikinius veiksnius:
16.4.4.1. elektros terapiją (elektrinę raumenų stimuliaciją (EMS); transkutaninę nervų elektrostimuliaciją (TENS); funkcinę elektrostimuliaciją (FES));
16.4.4.4. šviesos terapiją (infraraudonieji spinduliai; ultravioletiniai spinduliai; matoma šviesa; poliarizuota šviesa);