LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2019 M. GEGUŽĖS 29 D. ĮSAKYMO NR. 3D-332 „DĖL TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. spalio 26 d. Nr. 3D-731

Vilnius

P a k e i č i u Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro

2019 m. gegužės 29d.

įsakymu Nr. 3D-332

(Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2020 m. spalio 26 d.

įsakymo Nr. 3D-731

redakcija)

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti žemės ūkio veiklos subjektams taikomus tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, siekiant sumažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu (toliau – Įstatymas).

3. Aprašo nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mėšlo ir srutų aprašas), ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMAS

5. Augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias tręšiamųjų produktų normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą.

6. Teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės ūkio veiklos subjektas tręšiamuosius produktus turi naudoti laikydamasis visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

7. Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis, turi laikytis Mėšlo ir srutų apraše nustatytų reikalavimų.

8. Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšimui naudojantis biologiškai skaidžias atliekas, turi laikytis biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-327 „Dėl Biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

9. Žemės ūkio veiklos subjektas medienos kuro pelenus turi naudoti laikydamasis Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų.

10. Žemės ūkio veiklos subjektas gyvūninės kilmės pelenus turi naudoti pagal pelenų naudotojo parengtą gyvūninės kilmės pelenų naudojimo planą (toliau – Planas).

11. Planas rengiamas pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą.

12. Parengtas Planas, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos gyvūninės kilmės pelenų naudojimo pradžios, teikiamas susipažinti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba).

13. Plano galiojimo terminą nustato gyvūninės kilmės pelenų naudotojas, atsižvelgdamas į gyvūninės kilmės pelenų ir dirvožemio tyrimų rezultatus ir vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekį. Plano galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 5 metai. Jei Plano galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybių, galinčių turėti esminę įtaką Plano galiojimui, gyvūninės kilmės pelenų naudotojas nedelsdamas privalo pateikti Planą pakartotinai susipažinti Tarnybai.

14. Naudoti gyvūninės kilmės pelenus tręšimui leidžiama, jei jie atitinka Tręšiamojo produkto funkcinių kategorijų bendruosius kokybės ir saugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2019 m. gegužės 10 d. ministro įsakymu Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Identifikavimo sąrašas).

15. Gyvūninės kilmės pelenų tyrimų atlikimą organizuoja pelenų darytojas. Tyrimai turi būti atlikti akredituotoje ar tręšiamojo produkto gamintojo laboratorijoje, akredituotoje naudoti numatomų tirti tręšiamojo produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto tyrimo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos tyrimo protokolu. Gyvūninės kilmės pelenų darytojas, perduodamas pelenus pelenų priėmėjui arba pelenų naudotojui, kartu turi pateikti gyvūninės kilmės pelenų tyrimų rezultatus.

16. Prieš rengiant gyvūninės kilmės pelenų naudojimo planą, turi būti atlikti Aprašo 20 punkte nurodyti dirvožemio tyrimai, išskyrus Aprašo 19 punkte nurodytus atvejus. Gyvūninės kilmės pelenų norma turi būti parenkama atsižvelgiant į tręšiamo lauko dirvožemio pH ir 1 priedo 5 lentelėje nurodytus leidžiamus naudoti kiekius. Gyvūninės kilmės pelenai nenaudojami tręšimui, kai dirvožemio pH_KCl didesnis nei 7,0.

17. Dirvožemio tyrimų atlikimą organizuoja gyvūninės kilmės pelenų naudotojas arba pelenų priėmėjas. Dirvožemio tyrimų rezultatai pateikiami 1 priedo 4 lentelėje.

18. Dirvožemio tyrimai atliekami ne vėliau kaip 4 mėnesiai prieš lauko tręšimą gyvūninės kilmės pelenais tręšiamaisiais metais.

19. Dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai panaudojama ne daugiau kaip 0,5 t/ha gyvūninės kilmės pelenų per metus.

20. Dirvožemio tyrimais nustatomi šie rodikliai: sunkiųjų metalų koncentracijos (švino (Pb), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio (Ni), cinko (Zn), gyvsidabrio (Hg)), granuliometrinė sudėtis, pH_KCl, judriųjų kalio (K₂O) ir fosforo (P₂O₅) kiekis.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“, draudžiama naudoti gyvūninės kilmės pelenus, jeigu pavojingųjų cheminių medžiagų kiekis dirvožemyje viršija 70 proc. ribinės vertės.

22. Dirvos paviršiuje paskleisti gyvūninės kilmės pelenai turi būti iš karto įterpiami į žemę užariant. Pelenų negalima skleisti ant įšalusios ir įmirkusios žemės.

23. Norint sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas gyvūninės kilmės pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metai, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.

24. Draudžiama gyvūninės kilmės pelenus naudoti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

25. Gyvūninės kilmės pelenai turi būti laikomi taip, kad gyvūnai nepatektų į patalpą, esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenai negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis.

26. Gyvūninės kilmės pelenų pakrovimui, iškrovimui, pervežimui naudojamas transportas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.). Transportuojami gyvūninės kilmės pelenai turi būti uždengti.

27. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

28. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose ant padėklų arba lauke ant padėklų, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo.

29. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose tiesiog ant grindų ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo.

30. Palaidos mineralinės (neorganinės) trąšos laikomos tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės (neorganinės) trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose.

31. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčios amonio nitrato trąšos laikomos tik supakuotos.

32. Žemės ūkio veiklos subjektas, naudojantis mineralines (neorganines) trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą (2 priedas) popieriuje arba elektroninėje formoje einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d. Tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos žurnalas turi būti nuolat saugomas žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje ir pateiktas tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą atliekančiam pareigūnui pareikalavus.

33. Tręšiamųjų produktų pakuočių atliekos, tręšiamųjų produktų likučiai, kurie pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriami atliekoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis tręšiamųjų produktų etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ir (ar) atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

III SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO PRIEŽIŪRA

34. Tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą, išskyrus mėšlo ir srutų priežiūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų veiklos priežiūrą, atlieka Tarnyba.

35. Tarnybos pareigūnas tręšiamųjų produktų naudojimo patikrą vykdo pagal sudarytą ir Tarnybos direktoriaus patvirtintą patikrinimų planą arba reaguodamas į gautus pranešimus ir (ar) skundus dėl galimai daromų pažeidimų. Atvykęs į vietą, jis pateikia tarnybinį pažymėjimą, pavedimą dėl patikrinimo atlikimo ir supažindina su tikrinimo užduotimi žemės ūkio veiklos subjektą ar jo atstovą.

36. Tarnybos pareigūnas, vykdantis tręšiamųjų produktų naudojimo patikrą, turi teisę naudotis filmavimo, fotografavimo priemonėmis.

37. Tarnybos pareigūnas, vykdantis tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą, įvertina, ar jie naudojami pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą, ar naudojami į Identifikavimo sąrašą įrašyti tręšiamieji produktai ir (arba) EB trąšos, atlieka tręšiamųjų produktų įsigijimo dokumentų, kurie turi būti saugomi dvejus metus nuo jų įsigijimo datos, patikrą.

38. Tarnybos pareigūnas, atlikęs patikrą, surašo Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintus patikrinimo dokumentus.

39. Siekdami įvertinti tręšiamųjų produktų kokybinės ir (ar) kiekybinės sudėties atitiktį Įstatyme ir (arba) Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams, Tarnybos pareigūnai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ima tręšiamųjų produktų ėminius. Tręšiamojo produkto kokybinės ir (ar) kiekybinės sudėties tyrimai turi būti atliekami akredituotoje ar tręšiamojo produkto gamintojo laboratorijoje, akredituotoje naudoti numatomų tirti tręšiamojo produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto tyrimo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos tyrimo protokolu.

40. Tręšiamojo produkto kiekybinės ir (ar) kokybinės sudėties tyrimų išlaidas apmoka:

40.1. žemės ūkio veiklos subjektas, kai atlikus tyrimus nustatoma, kad tręšiamojo produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka Įstatyme ir (arba) Identifikavimo sąraše nustatytos produkto sudėties;

40.2. Tarnyba arba žemės ūkio veiklos subjektas, pateikęs Tarnybai prašymą atlikti kokybinį ir (ar) kiekybinį tręšiamojo produkto tyrimą, kai, atlikus tyrimus, nustatoma, kad tręšiamojo produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis atitinka Įstatyme ir (arba) Identifikavimo sąraše nustatytą produkto sudėtį.

41. Esant žemės ūkio veiklos subjekto prašymui, Tarnybos pareigūnai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ima tręšiamųjų produktų ėminius tręšiamųjų produktų kokybinei ir (ar) kiekybinei sudėčiai įvertinti. Tręšiamųjų produktų ėminius į akredituotą ar tręšiamųjų produktų gamintojo laboratoriją, akredituotą naudoti numatomų tirti tręšiamojo produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus, pristato ir už tyrimus sumoka žemės ūkio veiklos subjektas. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto tyrimo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti tiriama neakredituotoje laboratorijoje.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42. Asmenys už Aprašo nuostatų nesilaikymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

43. Ginčai, kilę dėl Aprašo nuostatų vykdymo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Patikrinimo rezultatus suinteresuotieji asmenys turi teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________________________

Tręšiamųjų produktų naudojimo

reikalavimų aprašo

1 priedas

GYVŪNINĖS KILMĖS PELENŲ NAUDOJIMO PLANAS Nr.________

______________________________________________________________________

(naudotojo pavadinimas, įmonės kodas, buveinės adresas)

___________________________________________________________________________

(naudotojo kontaktinio asmens vardas, pavardė, tel., el. paštas)

Teritorija, kuriai parengtas gyvūninės kilmės pelenų naudojimo planas

______________________________________________________________________

(vietovės pavadinimas, sklypo (-ų) kadastrinis Nr.)

Galioja iki ........... m. ...................... ........ d.

(pildo gyvūninės kilmės pelenų naudotojas)

______________________________________________________________________

(naudotojo, atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data)

I. INFORMACIJA APIE GYVŪNINĖS KILMĖS PELENŲ DARYTOJUS

1 lentelė. Gyvūninės kilmės pelenų darytojų duomenys

Eilės Nr.	Gyvūninės kilmės pelenų darytojo pavadinimas, įmonės kodas / fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas	Adresas	Kontaktinio asmens vardas, pavardė, tel., el. paštas	Gyvūninės kilmės pelenų darytojo ir pelenų naudotojo sutarties data ir Nr.
1.
2.
3.
4.

2 lentelė. Gyvūninės kilmės pelenų paėmimo / naudojimo registracija

Eilės Nr.	Paimtas gyvūninės kilmės pelenų kiekis, t	Gyvūninės kilmės pelenų paėmimo data	Gyvūninės kilmės pelenų darytojo Nr. iš šio priedo 1 lentelės	Gyvūninės kilmės pelenų kokybės tyrimų ataskaitos data ir Nr.	Atidavimo naudoti / naudojimo data	Atiduotas naudoti / panaudo-tas kiekis,t	Vietovės pavadini-mas, adresas arba sklypo kadastrinis Nr.
1.
2.
3.
4.

II. INFORMACIJA APIE GYVŪNINĖS KILMĖS PELENŲ PRIĖMĖJUS

3 lentelė. Gyvūninės kilmės pelenų priėmėjai

Eilės Nr.	Gyvūninės kilmės pelenų priėmėjo* pavadinimas, įmonės kodas / fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas	Adresas	Kontaktinio asmens vardas, pavardė, tel., el. paštas	Teritorijos valdymo pagrindas**	Plano priedo Nr.***
1.
2.
3.
4.

* Nurodomi gyvūninės kilmės pelenų priėmėjai, kuriems priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje teritorijoje numatomas pelenų naudojimas.

** Nurodoma, kuo remiantis gyvūninės kilmės pelenų priėmėjas turi teisę priimti sprendimą dėl pelenų naudojimo atitinkamoje teritorijoje – teritorija priklauso pelenų priėmėjui, teritorija išnuomota ilgalaikiam laikotarpiui ar kita.

*** Prie Plano pridedamos sutarčių tarp gyvūninės kilmės pelenų naudotojo ir gyvūninės kilmės pelenų priėmėjo patvirtintos kopijos. Plano priedai sunumeruojami. Lentelėje nurodomas atitinkamo Plano priedo numeris.

III. INFORMACIJA APIE TERITORIJĄ, KURIOJE NUMATOMAS GYVŪNINĖS KILMĖS PELENŲ NAUDOJIMAS

1. Teritorijos aprašymas. Teritorijos aprašyme pateikiama:

1.1. vietovės, kurioje yra teritorija, pavadinimas (rajonas, seniūnija);

1.2. sklypo (-ų) kadastrinis numeris;

1.3. pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio žemė, miškų ūkio žemė, kita);

1.4. teritorijos plotas, ha;

1.5. planuojamas panaudoti maksimalus gyvūninės kilmės pelenų kiekis, t;

1.6. jei teritorijoje jau buvo naudoti gyvūninės kilmės pelenai, nurodomi metai, kada jie buvo naudoti;

1.7. artimiausia saugoma teritorija ir atstumas iki jos, m;

1.8. atstumas iki artimiausio vandens telkinio, m.

2. Situacijos planas. Pridedamas teritorijos, kurioje numatoma naudoti gyvūninės kilmės pelenus, planas, apimantis mažiausiai 100 m spindulio plotą aplink teritoriją. Teritorijos plane turi būti pažymėti šie objektai:

2.1. teritorijos, kuriose numatoma naudoti gyvūninės kilmės pelenus;

2.2. keliai;

2.3. gyvenamosios teritorijos ir visuomeniniai objektai, nurodant atstumą metrais iki artimiausiųjų;

2.4. vandens kaptažo įrenginiai;

2.5. vandens telkiniai, pelkės, nurodant atstumą metrais iki artimiausiųjų;

2.6. vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos;

2.7. plane pažymimi ir kiti, aukščiau neišvardyti, objektai, kuriems gyvūninės kilmės pelenų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį.

3. Dirvožemio tyrimai. Kai reikia atlikti dirvožemio tyrimus, pildoma šio priedo 4 lentelė. Pridedama dirvožemio tyrimų rezultatų kopija, aprašomas dirvožemio tyrimų periodiškumas ir jo pagrindimas.

4 lentelė. Dirvožemio tyrimų duomenys

Vietovės pavadini-mas arba sklypo kadastri- nis Nr. (pagal Planą)	Judru- sis kalis (K₂O)	Judrusis fosforas (P₂O₅)	pH_KCl	Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg							Granulio-metrinė sudėtis
	Judru- sis kalis (K₂O)	Judrusis fosforas (P₂O₅)	pH_KCl	Pb	Cd	Cr	Cu	Ni	Zn	Hg	Granulio-metrinė sudėtis

IV. INFORMACIJA APIE GYVŪNINĖS KILMĖS PELENŲ NAUDOJIMĄ

4. Gyvūninės kilmės pelenų naudojimas. Aprašomas Gyvūninės kilmės pelenų naudojimas, nurodant:

4.1. gyvūninės kilmės pelenų naudojimo būdą;

4.2. planuojamą naudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekį, šis kiekis negali būti didesni nei nurodyta šio priedo 5 lentelėje;

4.3. periodiškumą (kalendorinis grafikas);

4.4. jei reikia, pateikiamas planuojamo naudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekio pagrindimas.

5 lentelė. Leidžiamas naudoti žemės ūkyje gyvūninės kilmės pelenų kiekis (t/ha)

Dirvožemio ariamojo sluoksnio granuliometrinė sudėtis	pH
Dirvožemio ariamojo sluoksnio granuliometrinė sudėtis	< 4,6	4,6–5,0	5,1–5,5	5,6–6,0	6,1–6,5	6,6–7,0
Priesmėliai	3,0	2,5	2,0	1,5	1,0	-
Lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai	3,5	3,0	2,5	2,0	1,5	1,0
Sunkūs priemoliai ir moliai	4,0	3,5	3,0	2,5	2,0	1,5

PRIDEDAMA:

1. Teritorijos, kurioje numatoma naudoti gyvūninės kilmės pelenus, situacijos planas.

2. Sutarčių su gyvūninės kilmės pelenų darytojais, gyvūninės kilmės pelenų priėmėjais ir kitais gyvūninės kilmės pelenų tvarkytojais (pvz., vežėjais) patvirtintos kopijos.

3. Gyvūninės kilmės pelenų tyrimų rezultatų originalai arba patvirtintos kopijos.

4. Dirvožemio tyrimų rezultatų originalai arba patvirtintos kopijos (taikoma, jei privaloma atlikti dirvožemio tyrimus).

__________________

Tręšiamųjų produktų naudojimo

reikalavimų aprašo

2 priedas

(Trąšų naudojimo apskaitos žurnalo forma)

_________________________________________________________________________________________________________

(fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas)

20.... M. TRĄŠŲ NAUDOJIMO APSKAITOS ŽURNALAS

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

(asmens, atsakingo už trąšų naudojimo apskaitos žurnalo pildymą, vardas, pavardė, parašas)

*Nurodoma kontrolinio žemės sklypo ir lauko Nr. ar eilės Nr., nurodytas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškoje, teikiamoje pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, arba kita informacija, leidžianti tiksliai atpažinti lauką. Lauko adresas rašomas tais atvejais, kai trąšos buvo panaudotos nedeklaruotame lauke.

**Nurodomas bendras N, bendras P, bendras K kiekis.

______________

Lauko atpažinties numeris*

Augalų pavadinimas

Trąšos pavadinimas, veikliosios medžiagos kiekis, proc. **

Tręšiamas plotas, ha

Panaudota

trąšų, kg

Tręšimo

data