vALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS MODELIO FORMAVIMO METODINIŲ GAIRIŲ ATASKAITOS patvirtinimo
2021 m. liepos 2 d. Nr. O3E-772
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsniu ir Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu
Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2021 m. birželio 28 d. pažymą Nr. O5E-720 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“, Taryba nutaria:
Patvirtinti Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitą (pridedama).
Šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. O3E-772
ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS MODELIO FORMAVIMO METODINIŲ GAIRIŲ ATASKAITA
I SKYRIUS
Dokumento ir metodinių gairių ATASKAITOS tikslas
1. Šis dokumentas yra metodinės gairės, kurios yra parengtos kaip Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelio, skirtų perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) ir skirstomųjų tinklo operatoriaus (STO), atnaujinimo projekto ir susijusių paslaugų dalis, pagrįsta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) ir „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – „PwC“) sutartimi.
2. Šis dokumentas yra pradinė aukšto lygio metodologija, kuria remiantis kuriami techniniai-technologiniai ir ekonominiai modeliai, ir jis nėra galutinė metodologija. Šio dokumento rengimo pagrindas yra 2013 m. sukurto pirminio LRAIC modelio metodinės gairės, kuriose atsižvelgiama į naujus reikalavimus ir pakeitimus, apibrėžtus VERT ir „PwC“ sutartyje, taip pat į reikalavimus ir pakeitimus, kurie vėliau buvo aptarti pradiniame projekto etape 2021 m. kovo ir balandžio mėn. su VERT, LITGRID (perdavimo tinklo operatorius) ir ESO (skirstomųjų tinklo operatorius).
3. Todėl šiose metodinėse gairėse pateikti principai ir metodai yra nustatyti remiantis pasitarimais dėl pirminių duomenų rinkimo ir diskusijomis su VERT, LITGRID ir ESO bei iki šiol turima informacija, kurie buvo peržvelgiami po viešųjų konsultacijų su LITGRID, ESO ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Po viešųjų konsultacijų buvo parengta atnaujinta metodinių gairių redakcija.
4. Remiantis metodinėmis gairėmis, kaip LRAIC modelio priedas bus parengti papildomi dokumentai: duomenų rinkimo metodikos dokumentas, kuriame bus išsamiai nurodyti LRAIC modelio duomenų įvedimo reikalavimai, ir modelio vadovas, kuriame bus aprašyti LRAIC modelio skaičiavimai.
5. Metodinių gairių tikslas yra apibūdinti ir išdėstyti pagrindinius techninio-technologinio ir ekonominio modeliavimo principus LRAIC modelyje ir apibūdinti nuostatas, kuriomis remiantis modeliai apskaičiuos ilgo laikotarpio vidutines padidėjimo sąnaudas apibrėžtoms reguliuojamoms paslaugoms ‒ elektros energijos perdavimui ir skirstymui. Šie principai apima, bet neapsiriboja:
6. Metodinės gairės yra naudojamos kaip orientacinis dokumentas kuriant LRAIC modelį ir jį atnaujinant, todėl šiame dokumente aprašyti principai apibendrina, kaip LRAIC modelis yra kuriamas ir kaip jis veikia. LRAIC modelis turi platesnį funkcijų rinkinį ir gali apskaičiuoti skirtingus scenarijus (pvz., naudojant skirtingus nusidėvėjimo ar vertinimo metodus arba skirtingą tinklo optimizavimo apimtį). Visos modelio funkcijos aprašytos dokumente, o esant keliems tam tikrų funkcijų scenarijams, yra pateikiamas siūlymas dėl pasirinkto scenarijaus naudojimo modelyje (su sąlyga, kad jį galutinai patvirtins VERT).
1 lentelė. Santrumpų sąrašas
| Santrumpa |
Aprašymas |
| CAPEX |
Kapitalo kaštai |
| CCA |
Sąnaudų apskaita einamąja verte |
| STO |
Skirstomųjų tinklų operatorius |
| EK |
Europos Komisija |
| YAĮ |
Ypač aukšta įtampa (300 kV ir daugiau) |
| ES |
Europos Sąjunga |
| HCA |
Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte |
| AĮ |
Aukšta įtampa (110 kV) |
| ID |
Identifikacinis numeris |
| kV |
Kilovoltas |
| ESO |
Lietuvos elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius |
| LITGRID |
Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius |
| LRAIC |
Ilgo laikotarpio vidutinės padidėjimo sąnaudos |
| ŽĮ |
Žema įtampa (0,4 kV) |
| VĮ |
Vidutinė įtampa (35‒6 kV) |
| OPEX |
Veiklos sąnaudos |
| „PwC“ |
„PricewaterhouseCoopers“ |
| HEO |
Hipotetiškai efektyvus operatorius |
| PSO |
Perdavimo sistemos operatorius |
| VERT |
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba |
| WACC |
Vidutinė svertinė kapitalo kaina |
II SKYRIUS
Pagrindinių pakeitimų santrauka
7. Pagrindinis atskaitos taškas atnaujinant LRAIC metodines gaires ir LRAIC modelį yra pradinės metodinės gairės ir modelis, sukurtas 2013–2014 m., kuris Lietuvoje įgyvendinamas 2016–2021 m. reguliavimo laikotarpiu (pradinis 2016–2020 m. reguliavimo laikotarpis buvo pratęstas 1 m. 2020 m.). Pradiniame LRAIC modelio atnaujinimo projekto etape buvo surengti keli susitikimai su VERT, LITGRID ir ESO, siekiant sužinoti pastabas, pasiūlymus ir reikalavimus metodinėms gairėms ir modeliui atnaujinti. Pagrindinių reikalavimų, į kuriuos reikia atsižvelgti, santrauka pateikiama toliau, o išsamus reikalavimų sąrašas pateiktas 2 priede – A.2 Pagrindinių LRAIC modelio atnaujinimo reikalavimų ir pakeitimų santrauka.
2 lentelė. Pasirinkti pagrindiniai reikalavimai
| Sritis |
Aprašymas |
| Kapitalo kaštų korekcijos |
Skirtumų tarp planuojamų kapitalo kaštų pagal LRAIC modelį ir faktinių kapitalo kaštų, kuriuos operatoriai investavo iki 2021 m., korekcijos buvo atliekamos praėjus reguliacinio laikotarpio 2 metams (naudojant operatorių pateiktus kasmetinius investicijų duomenis) tais atvejais, kai operatoriai neįvykdydavo investicinių planų. Taikant LRAIC modelį iki 2021 m., atsirado reikšmingų skirtumų tarp kapitalo kaštų pagal LRAIC modelį ir faktinių kapitalo kaštų, todėl ši problema turi būti išspręsta atnaujintame LRAIC modelyje. |
| Gaminantys vartotojai |
Modelyje reikia atsižvelgti į paskirstytą gamybą ir gaminančius vartotojus. |
| ŽĮ maitinančios linijos |
STO gali tekti investuoti į ŽĮ maitinančių linijų tinklo rekonstrukciją, tačiau šiuo metu modelis neoptimizuoja ŽĮ maitinančių linijų tinklo. Norint į tai atsižvelgti, į modelį reikia įtraukti papildomą funkcionalumą. |
| Modelio optimizavimas |
Pradinis modelis leido optimizuoti elektros linijas tik pagal jų esamą tipą (t. y. oro linijos pakeičiamos į oro linijas, kabeliai pakeičiami kabeliais). Modelis turėtų leisti optimizuoti skirtingų tipų elektros linijas ‒ ypač pakeisti oro liniją kabeliu, nes tai įprasta praktika. |
| OPEX ir kitų tinklo elementų CAPEX |
OPEX ir kiti tinklo CAPEX turėtų būti vertinami supaprastintai , t. y. jie neturėtų būti modelių kūrimo dalis. Jas reikėtų pateikti kaip dedamąją apskaičiuojant kainos viršutinę ribą remiantis prognozuojamomis operatorių sąnaudomis bei vadovaujantis Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos nuostatomis. |
| Duomenų rinkimas |
Modeliuotų technologijų vienetų kainos ‒ operatoriai pateikia modeliuotų technologijų vienetų kainas remdamiesi savo naujausiais pirkimais ir sutartimis. Tais atvejais, kai paskutiniai pirkimai yra senesni kainos nėra faktinės, todėl jas reikėtų koreguoti atsižvelgiant į kainų pokyčius objektyviai atspindinčius rodiklius (pvz., infliacija, statybos sąnaudų kainų indeksas). |
| Modelio optimizavimas |
Naujos technologijos gali turėti įtakos piko apkrovai ‒ akumuliatoriai, AEI, išmanieji skaitikliai ‒ tai turėtų atsispindėti modelyje. |
| Investicijos |
Operatoriai turi sugebėti lanksčiai ir tikslingai investuoti, t. y. ne griežtai į konkretų turtą, kaip siūloma modelyje, bet lanksčiai iki visos investicijų sumos, kurią siūlo modelis. Taip pat reikia laiko lankstumo ‒ t. y. jie gali investuoti mažiau vienais metais ir daugiau kitais metais. |
| Modelio optimizavimas |
Ar tinklo elementams, kurie jau buvo modernizuoti / optimizuoti (kur buvo atliktos realios investicijos) ankstesniais laikotarpiais, vėl turėtų būti taikomas optimizavimo modeliavimas? Modelis turi užtikrinti, kad tie patys tinklo elementai, kurie jau buvo modernizuoti / optimizuoti (atliktos investicijos) ankstesniais laikotarpiais (elektros linijos ir transformatoriai) ar jų dalys nebūtų optimizuojami. Tai reiškia, kad tik tinklo elementai, ar jų dalys, kurie nebuvo optimizuoti (ir realios investicijos nebuvo atliktos), gali būti optimizuojami. |
| Duomenų rinkimas |
Modeliuotų technologijų kainos nereikėtų skirstyti į bazinę vieneto kainą ir kitas susijusias išlaidas, nes operatoriai paprastai naudoja bendras įsigijimo kainas. Siūloma pateikti kaip bendras įsigijimo kainas technologijų vienetui. |
8. Remiantis išsakytų pastabų, pasiūlymų ir reikalavimų, skirtų LRAIC metodinėms gairėms ir LRAIC modeliui atnaujinti, įvertinimu, toliau pateikiama pagrindinių modelyje įgyvendinamų atnaujinimų santrauka. Išsamus reikalavimų sąrašas ir siūlomas jų įgyvendinimas pateikiami A.2 priede – Pagrindinių LRAIC modelio atnaujinimo reikalavimų ir pakeitimų santrauka.
3 lentelė. Pasirinkti pagrindiniai LRAIC metodinių gairių ir modelio atnaujinimai
| Sritis |
Siūlomas įgyvendinimas |
Įgyvendinimo tipas |
| Modelio optimizavimo scenarijus |
Modelyje bus pridėta nauja funkcija (optimizavimo scenarijus), kurią naudojant operatoriai gali nurodyti, jei per modeliavimo laikotarpį numatoma rekonstruoti konkrečius tinklo elementus (elektros linijas ir transformatorius) ir tik tokie elementai bus optimizuoti (t. y. jei jie yra įtraukti į tinklo plėtros planą). Taigi modelio optimizavimo scenarijus bus suderintas su operatorių investiciniais planais. STO ir dalies PSO atveju, tinklo vystymo ir atnaujinimo planas gali būti nepakankamai detalus, neišskiriant konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti. Todėl gali būti pateiktos bendrosios tinklo vystymo ir atnaujinimo plano vertės (t. y. maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius) ir į tai bus atsižvelgta taikant naują modelio optimizavimo scenarijų. Vykdant faktines investicijas operatoriui bus paliekama teisė keisti parinktą sprendinį. |
Naujas modelio funkcionalumas |
| Gaminantys vartotojai |
Į modelį bus įtraukti prie skirtingų įtampos lygių prijungti gaminantys vartotojai. Gaminantys vartotojai turėtų atsispindėti piko apkrovos prognozėje, o individualūs gaminantys vartotojai taip pat atsispindės modelio „Gamybos“ darbalapiuose. Gamintojams-vartotojams turėtų būti nustatytas koeficientas, kad būtų atsižvelgta tik į minimalią gaminančio vartotojo elektros energijos gamybos apkrovą. Papildoma informacija, kurią reikia pateikti renkant duomenis, bus gaminančio vartotojo tipas (saulės, vėjo ir kt.) |
Naujas modelio funkcionalumas |
| Elektros linijų optimizavimas |
Pridedama modelio funkcija, kuri leis optimizuoti elektros linijas, kad būtų galima keisti ir skirtingų tipų elektros linijas ‒ konkrečiai oro liniją pakeisti kabeliu. Duomenų rinkimo klausimynas bus atnaujintas, kad tinklo operatoriai galėtų pažymėti tuos atvejus, kai toks pakeitimas (kabeliu pakeičiant oro liniją) yra būtinas. Į tokius atvejus bus atsižvelgta modeliuojant tokių investicijų kiekį (t.y. bendrą tokių investicijų apimtį kilometrais), o sprendimas dėl konkrečių elektros linijų, kuriose kabeliais bus pakeistos oro linijos, liks operatoriaus nuožiūrai. |
Naujas modelio funkcionalumas
|
| OPEX ir kitos tinklo CAPEX |
Įdiegiamas modelio supaprastinimas, kai OPEX ir kitos tinklo CAPEX bus skaičiuojamos ne modelyje, o operatoriai jas pateiks atskirai kaip vienkartinę sumą kainos viršutinei ribai apskaičiuoti. |
Metodinių gairių pakeitimas |
| Tinklo nuostolių apskaičiavimas pagal modelį |
Buvo prašoma, kad modelis galėtų atlikti tinklo nuostolių apskaičiavimą prieš ir po optimizavimo, siekiant nustatyti nuostolių sumažėjimą. Modelis nėra skirtas atlikti kompleksinį nuostolių modeliavimą. Tačiau galima atlikti paprastą skaičiavimą ‒ svertinius tinklo nuostolių vidurkius % prieš ir po optimizavimo ‒ palyginant operatorių pateiktas vidutines nuostolių vertes esamam tinklui su nuostoliais po optimizavimo, atsižvelgiant į modeliuojamų technologijų tipų vidutinius nuostolius. |
Naujas modelio funkcionalumas |
| Jau optimizuotų elementų pakartotinis optimizavimas |
Siekiant užtikrinti, kad tinklo elementai į kuriuos buvo investuota ar kurie buvo rekonstruoti per praėjusį LRAIC laikotarpį, modelyje nebus iš naujo optimizuoti, atnaujintame modelyje teks atsižvelgti į tokias investicijas ir pašalinti tokius tinklo elementus iš optimizavimo. Tai galima išspręsti įtraukiant į modelį naują funkcionalumą, kai operatoriai gali nurodyti, kad per modeliavimo laikotarpį numatoma rekonstruoti konkrečius tinklo elementus (elektros linijas ir transformatorius) ir tik tokie elementai bus optimizuoti (t. y. jei jie yra įtraukti į tinklo plėtros planą). Taigi modelio optimizavimo scenarijus bus suderintas su tinklų operatorių investiciniais planais. STO atveju, dėl supaprastinto maitinančių linijų modeliavimo ŽĮ ir VĮ tinkle, gali būti, jog praėjusiame LRAIC taikymo laikotarpyje ne visa maitinanti linija buvo rekonstruota. Taigi, atnaujintas modelis leis išreikšti ankstesnio laikotarpio metu rekonstruotos maitinančios linijos dalį procentais, siekiant optimizuoti tik likusią dalį atnaujintame modelyje. |
Naujas modelio funkcionalumas |
III SKYRIUS
Pagrindiniai principai, kurie bus naudojami
9. 2013–2014 m. LRAIC modelis pirmą kartą buvo pristatytas Lietuvoje, siekiant įvertinti leistinas PSO ir STO pajamas, ir buvo naudojamas nustatant elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas. Nuo tada Lietuvoje taikomas elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugos kainų reguliavimas LRAIC pagrindu.
10. 2020 m. VERT, remdamasi diskusijomis su PSO ir STO, inicijavo pirminio LRAIC modelio atnaujinimo procesą, kad jis atitiktų pokyčius ir plėtrą elektros rinkose ir atspindėtų naujus rinkos dalyvių keliamus reikalavimus ir prašymus atlikti pakeitimus. Atnaujinus LRAIC modelį bus renkami nauji duomenys, o iki 2021 m. rugpjūčio mėn. bus apskaičiuoti nauji LRAIC modelio rezultatai.
11. LRAIC modelio atnaujinimo projekto kontekstas:
11.1. 2013 m. buvo sukurtas naujas LRAIC modelis ir metodika elektros energijos perdavimo ir skirstymo tarifų nustatymui;
11.3. Modelio atnaujinimas turėtų atspindėti perdavimo ir skirstomųjų tinklų pokyčius, jungčių (vartotojų, gamintojų) ir finansinių duomenų pokyčius;
11.4. Atsižvelgiant į būtinus pakeitimus bus atnaujintas LRAIC modelis ir metodika, ir bus renkami nauji duomenys;
11.6. Pagrindiniai atnaujinto LRAIC modelio kūrimo dalyviai yra VERT, kaip nacionalinė reguliavimo institucija, atsakinga už elektros energijos rinkos reguliavimą, ir LITGRID (PSO) bei ESO (STO), kaip du pagrindiniai reguliuojami subjektai, kurių elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos.
12. Vienintelis Lietuvos perdavimo sistemos operatorius ‒ LITGRID ‒ siekia užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvoje. Pagal savo kompetencijos sritis LITGRID siekia sukurti nediskriminuojančią aplinką perdavimo tinklų naudojimui, elektros perdavimo sistemos turto ir jo priklausinių valdymui, naudojimui ir disponavimui. 2020 m. tenkindama tik vidaus paklausą, LITGRID perdavė 10,1 TWh, 2019 m. perdavimo lygis siekė 10,3 TWh[1].
13. Lietuvos STO ‒ ESO ‒ garantuoja elektros energijos tiekimą, užtikrina tinklo jungtis, elektros energijos paskirstymo saugumą ir patikimumą (ESO taip pat atlieka gamtinių dujų skirstymą, tačiau pastarasis nepatenka į LRAIC modelio apimtį). Pagal ilgalaikę ESO strategiją siekiama sukurti vertę klientams teikiant „patikimas, pažangias ir standartizuotas infrastruktūros paslaugas“[2] kartu su išskirtine klientų patirtimi. Per 2019–2020 m. ESO sėkmingai išplėtė savo klientų ratą, į elektros skirstymo tinklą įtraukdama 2,2 % naujų klientų, 2020 m. taip pat paskirstė 9,55 TWh elektros energijos[3].
14. Metodinėse gairėse atsižvelgiama į šiuos pradinius dokumentus, reglamentus ir kitus duomenis:
14.1. Pirminis LRAIC modelis, metodinės gairės, duomenų rinkimo klausimynas ir gairės bei elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“[4] (toliau – Kainos viršutinės ribos nustatymo metodika);;
14.2. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES principai ir nuostatos[5];
14.4. Pirminių susitikimų ir vėlesnių konsultacijų metu VERT, LITGRID ir ESO pateikti, pasiūlymai ir pastabos;
15. Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaičiavimas yra gerai žinomas metodas reguliuojamoms kainoms nustatyti skirtinguose sektoriuose. Šis metodas dažniausiai naudojamas telekomunikacijų sektoriuje (tiek fiksuotojo, tiek mobiliojo ryšio tinkluose) nustatant sujungimo kainas – fiksuotojo ir mobiliojo ryšio skambučių įkainius (t. y. kainas, kurias telekomunikacijų operatoriai gali nustatyti vienas kitam už telefono skambučių užbaigimą savo tinkluose).
16. LRAIC metodas gali būti taikomas ir kituose sektoriuose. Dažniausiai taikomas reguliuojamuose sektoriuose, kuriuose yra didelė bendrųjų sąnaudų dalis (angl. joint and common costs) ir ilgi investavimo ciklai, bei tais atvejais, kai reikia paskatinti efektyvaus investavimo ir turto naudojimo paskatų naudojimą. Elektros energijos perdavimas ir skirstymas, kaip ir daugelyje kitų infrastruktūros sektorių, laikomas natūraliu monopoliu ir turi būti reguliuojamas.
17. Šiame sektoriuje yra didelė pastoviųjų sąnaudų dalis, o ribinės sąnaudos pateikiant papildomą produkcijos vienetą yra nedidelės.
18. Konkurencija natūralios monopolijos sektoriuje yra ribota dėl didelių kliūčių patekti į rinką, nes tam reikalingos didelės investicinės išlaidos. Be to, konkurencija sektoriuje, kuriame yra didelė fiksuotų infrastruktūros išlaidų dalis, gali nelemti geresnių rezultatų ir mažesnių kainų galutiniam vartotojui, nes bendrovės turėtų susigrąžinti padidėjusias lygiagrečios infrastruktūros investicijų išlaidas iš to paties bendro klientų skaičiaus. Tokia konkurencija ilgalaikėje perspektyvoje netgi gali sumažinti investicijų išlaidas, jei įmonės negalės atgauti savo investicijų, o tai bus nenaudinga klientams.
19. Kita vertus, nesant konkurencijos, natūralios monopolijos rinkose esančios įmonės yra linkusios išpūsti kainas ir nustatyti padidintą kainą klientams, kartu priimdamos neefektyvius investicinius sprendimus. Dėl šios priežasties natūralios monopolijos paprastai reguliuojamos siekiant suderinti įmonių ir jų klientų naudą bei poreikius. Tradiciniai kainų reguliavimo modeliai gali nenustatyti tinkamo natūralių monopolijų kainų ir leistinų pajamų lygio.
20. Modeliai, pagrįsti „sąnaudos plius“ principu, leidžiant įmonėms susigrąžinti savo veiklos sąnaudas (OPEX) ir uždirbti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, gali lemti OPEX neefektyvumą ir neveiksmingas investicijas. Atitinkamai kartu su padidėjusia turto baze padidėtų ir reguliuojama grąža iš investuoto kapitalo. Kiti modeliai, pvz., lyginamoji analizė, gali neatsižvelgti į specifinę vietinę rinką, o jei iš to atsirandančios reguliuojamos kainos yra per mažos, jos nepritrauktų investicijų, kas darytų įtaką paslaugų kokybei ir ilgainiui pablogintų infrastruktūrą. Natūralios monopolinės rinkos situacijoje labai svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp ribinių sąnaudų ir ribinių pajamų, siekiant skatinti efektyvias investicijas ir išlaidas bei apsaugoti klientų interesus.
21. Remiantis ekonomikos teorija, optimalias kainas galima pasiekti, kai ribinės pajamos yra lygios ribinėms paslaugos teikimo sąnaudoms. Ribinės sąnaudos šiame kontekste apibrėžiamos kaip sąnaudų padidėjimas, atsiradęs teikiant papildomą paslaugų vienetą. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo sektoriui būdinga didelė bendrųjų sąnaudų dalis (angl. joint and common costs) (t. y. sąnaudos, tiesiogiai nesusijusios su papildomo konkrečios paslaugos vieneto suteikimu) ir ilgi investicijų ciklai (pagrindinių tinklo elementų naudingo tarnavimo laikas paprastai yra nuo kelių iki kelių dešimtmečių metų). Ilgalaikėje vidutinių papildomų sąnaudų koncepcijoje daroma prielaida, kad tiek kintamosios, tiek pastoviosios sąnaudos ilgainiui laikomos kintamomis.
22. Pagal LRAIC koncepciją sąnaudos, patirtos suteikiant papildomą produkcijos vienetą, turėtų būti nustatomos remiantis būsimomis, ilgalaikėmis vidutinėmis augimo sąnaudomis, atsižvelgiant į investicijas, nukreiptas į naują infrastruktūrą ir tinklo elementus (atsižvelgiant į efektyviausių prieinamų technologijų diegimą), atitinkamą esamos infrastruktūros ir tinklo elementų dalį ir atsižvelgiant į tinklo nuostolius, jei infrastruktūra naudojama apibrėžtos paslaugos rezultatams teikti.
LRAIC principai apibrėžiami taip:
22.1. Ilgasis laikotarpis ‒ reiškia, kad visi įvesties duomenys traktuojami kaip kintami ir turi apimti laikotarpį, sietiną su visais esamais investavimo sprendimais. Žvelgiant iš LRAIC modeliavimo perspektyvos elektros perdavimo ir skirstymo sektoriuje, tai reiškia, kad pastoviosios sąnaudos ilguoju laikotarpiu taip pat laikomos kintamomis ir turėtų keistis keičiantis paklausos lygiui.
22.2. Vidutinis ‒ reiškia vidutines paslaugų apimties padidėjimo sąnaudas per visą laikotarpį, t. y. visas suteiktų paslaugų padidėjimo sąnaudas.
22.3. Padidėjimas ‒ reiškia paslaugų apimties padidėjimą. Jis gali būti apibrėžtas kaip papildomas esamų paslaugų apimties vienetas arba esamo paslaugų portfelio papildymas nauja paslauga. Žvelgiant iš LRAIC modeliavimo elektros perdavimo ir skirstymo sektoriuje perspektyvos, modelis turi galimybę įvertinti visas (ar dalinai) leidžiamas pajamas. Tai reiškia, kad padidėjimas yra laikomas situacijos su nuline produkcija (t. y. tarsi klientai neaptarnaujami ir nėra tinklo) palyginimu su planuojamos produkcijos situacija (t. y. visi klientai patenka į tinkamą tinklą).
23. LRAIC modeliavimo koncepcijos naudojimo pagrindas yra:
23.1. Koncepcijos taikymas gali paskatinti efektyvias investicijas ir efektyvų esamos infrastruktūros panaudojimą;
23.2. Taikant „iš apačios į viršų“ metodą galima išvengti moraliai pasenusių investicijų sąnaudų, negrįžtamųjų sąnaudų bei praeities veiklos neefektyvumo;
23.3. Tai yra sąnaudas atspindintis metodas, pagrįstas dabartinėmis šiuolaikinio lygiaverčio turto sąnaudomis, skirtas optimizuoti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklą;
24. Europos Sąjungos (ES) energijos rinkos sistemoje taip pat aprašomi principai, kurių reikėtų laikytis reguliuojant elektros rinkas, taip pat konkrečiai susijusių su konkurencija, rinkos dalyviams nustatytais įsipareigojimais, paskatomis, tarifų nustatymu ir perspektyvių investicijų į tinklus skatinimu.
25. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES [6] nustatomos bendros elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo, energijos kaupimo ir tiekimo taisyklės, taip pat vartotojų apsaugos nuostatos, siekiant sukurti integruotą, konkurencingą, į vartotoją orientuotą, lanksčią, sąžiningą ir skaidrią ES elektros rinką. Joje nustatomos taisyklės, susijusios su elektros energijos sektoriaus organizavimu ir veikimu, atviru patekimu į rinką, trečiųjų šalių prieiga prie perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, atskyrimo reikalavimais, reguliavimo institucijų nepriklausomumo ir vartotojų teisių suteikimo bei apsaugos taisyklėmis.
1 pav. Pagrindiniai direktyvos aspektai ir logika, susijusi su tikslais, įsipareigojimais, paskatomis, tarifais ir investicijomis į elektros rinkas
26. Direktyvoje numatyta, kad ES valstybės narės:
26.1. turėtų užtikrinti, kad elektros energijos įmonės veiktų siekdamos sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką;
26.2. gali nustatyti įpareigojimus elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurios gali būti susijusios su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą;
26.3. užtikrina, kad tokie įpareigojimai būtų aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir užtikrinantys Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams;
26.4. įgyvendina socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslams pasiekti skirtas priemones, įskaitant tinkamų ekonominių paskatų teikimą, prireikus naudojant visas esamas nacionalines ir ES priemones;
26.5. reguliuojančios institucijos turėtų nustatyti arba patvirtinti tarifus arba tarifų apskaičiavimo metodiką, remiantis PSO arba STO pasiūlymu arba remdamosi pasiūlymu, dėl kurio susitarė PSO / STO ir tinklo vartotojai;
26.6. reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad perdavimo ir paskirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atspindintys sąnaudas, ir turėtų atsižvelgti į ilgalaikes, ribines ir išvengtas tinklo sąnaudas, susijusias su paskirstytosios gamybos ir paklausos valdymo priemonėmis;
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ES taip pat skatina tokį elektros rinkų kainų reguliavimą, kuris yra nediskriminacinis, atspindintis išlaidas, skatina efektyvias investicijas ir remia bendrų energijos rinkos tikslų, tokių kaip konkurencija, saugumas ir aplinkos apsaugos tvarumas, siekimą.
28. LRAIC modeliavimo metodas atitinka šiuos principus, nes jis padeda apskaičiuoti vidutines PSO ir STO sąnaudas, remiantis efektyviu tinklu, reikalingu tam tikrai būsimai elektros energijos paklausai patenkinti. Jis įvertina būsimą efektyvų tinklą, remiantis būsima paklausa, ir modeliuoja tinklą naudojant tinkamiausias modeliuojamas technologijas.
29. Siūlomų LRAIC modelio pagrindinių savybių santrauka:
29.1. LRAIC „iš apačios į viršų“ modelis:
29.1.1. Techninis-ekonominis LRAIC modelis yra sąnaudų modelis, padedantis įvertinti vidutines PSO ir STO sąnaudas, remiantis efektyviu tinklu, reikalingu tam tikrai būsimai elektros energijos paklausai patenkinti.
29.1.2. Modelis yra „iš apačios į viršų“: jis pradedamas nuo paklausos ir, remiantis paklausa, modeliuoja turtą ir sąnaudas.
29.1.3. Modelis yra orientuotas į ateitį: pagrįstas ne faktinėmis (istorinėmis sąnaudomis), o modeliuojantis tinklą pagrįstą numatoma būsima paklausa.
29.2. Pagrindinės LRAIC modelio savybės.
29.2.3. Tai yra modelis „iš apačios į viršų“ ‒ jis atspindi ne esamo tinklo, o hipotetinio efektyvaus tinklo sąnaudas.
29.2.4. Jame naudojami tikri operatoriaus duomenys, tačiau gautas tinklas ir sąnaudos gali neatitikti faktinio operatoriaus tinklo ir išlaidų.
30. Šiuose punkte pristatomi pagrindiniai principai, kurie turi būti naudojami LRAIC modeliavime, įskaitant šiuos:
30.3. PSO ir STO paslaugų apibrėžimas ‒ apibrėžia konkrečias paslaugas, kurias reikia reguliuoti pagal LRAIC modelį;
30.4. Hipotetiškai efektyvaus operatoriaus apibrėžimas ‒ apibrėžia, kas yra hipotetiškai efektyvus operatorius LRAIC modelio požiūriu;
30.5. Pagrindinės modelyje taikytinos technologijos ‒ technologijų ir turto apimties apibrėžimas LRAIC modelio taikymo apimtyje;
30.6. Tinklo optimizavimo būdas ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis optimizuoja pagrindinius tinklo elementus;
30.7. Geografinės prielaidos ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis naudoja „geotipus“ tam tikroms sąnaudoms modeliuoti;
30.8. Kapitalo išlaidų metinis apskaičiavimas ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis apskaičiuoja nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą;
31. Pagal LRAIC ir panašiuose modeliuose naudojamą laikotarpį galima išskirti 2 modelių tipus:
32. Teoriškai modeliai, kurie apskaičiuoja LRAIC atskiriems metams, geriau atspindi realią rinką, tačiau reikalauja daugiau pradinių duomenų, kurių paruošimas gali būti sudėtingas ir užimantis daug laiko. Jei šių duomenų nėra, tokiu atveju reikia atlikti daugiau įvertinimų ir naudoti daugiau prielaidų, bet tai gali iškreipti modelių objektyvumą. Tokius modelius gali tekti kasmet perskaičiuoti, o tam reikia kiekvienais metais atnaujinti modelio duomenų rinkimą.
33. Modeliai, kurie apskaičiuoja tikslinių metų LRAIC rezultatą, imituoja numatomą būseną tam tikru ateities momentu. Šiam modelio tipui reikia mažiau pradinių duomenų, tačiau jis negali apimti jokių dramatiškų pokyčių rinkoje, jei tokie pokyčiai vyksta kiekvienais metais. Taikant šį metodą, apskaičiuojamas tikslinių metų modelio rezultatas (pavyzdžiui, leidžiamos pajamos po 5 metų nuo pirmųjų taikymo metų), o atskiri metai tarp pirmųjų taikymo metų ir 5 metų nuo pirmųjų taikymo metų yra vertinami linijiniu būdu[7] tarp realios tinklo padėties (t. y. faktinė reguliuojamojo turto bazė, pastoviosios kapitalo sąnaudos) ir tikslinių metų situacijos (t. y. modeliuojama reguliavimo turto bazė, modeliuojama kapitalo kaina), kad PSO ir STO pamažu priartėtų prie leistinų pajamų lygio ateityje. Skaičiuodama kainų ribas, VERT gali nuspręsti naudoti ir ne linijinį, o greitesnį ar lėtesnį kitimo būdą.
34. LRAIC modelis Lietuvoje naudoja tikslinių metų modeliavimo metodą. Galutinį modeliavimo laikotarpį nustato VERT. LRAIC modelio funkcijos leidžia apskaičiuoti du skirtingus laikotarpius ‒ 5 ir 10 metų (t. y. kadangi modelio perskaičiavimas atliekamas 2021 m., 5 metų modeliavimo laikotarpiu modeliuojami tiksliniai 2026 m., o 10 metų modelio laikotarpiu modeliuojami tiksliniai 2031 m.).
35. Duomenų rinkimo požiūriu, duomenys, kuriuos PSO ir STO turi pateikti modeliavimui, turėtų būti 2020 m. gruodžio 31 d. duomenys, nebent duomenų rinkimo vadove nurodyta kitaip (pvz., ankstesni piko apkrovos duomenys turėtų būti pateikti piko dienai, būsimam laikotarpiui turėtų būti pateikti prognozės duomenys, teikiant vidutines kainas turėtų būti naudojami tai dienai aktualūs duomenys ir t. t.)
2 pav. PSO ir STO LRAIC modelių laikotarpio iliustracijos schema
36. Siūlomi LRAIC modelio laikotarpiai yra pagrįsti dviejų dažniausiai naudojamų laikotarpių trukme reguliuojant ir planuojant elektros tinklus ‒ 5 metai yra dažnai naudojamas reguliavimo laikotarpis (taip pat naudojamas Lietuvoje), o 10 metų ‒ planavimo laikotarpis tinklo plėtros planams. Galima naudoti ilgesnius laikotarpius, kuriuos galima lengvai įtraukti į LRAIC modelį kaip naują modelio funkciją, tačiau pagrindinis ilgesnių modeliavimo laikotarpių trūkumas yra modeliui reikalingų prognozių prieinamumas ir patikimumas (pvz., piko apkrovos prognozė).
37. Rinkos apibrėžimas nustato rinkos dalyvių ir rinkoje teikiamų paslaugų ribas, į kurias bus atsižvelgta atliekant LRAIC modeliavimą. Remiantis tinkamu rinkos apibrėžimu, nustatomi tam tikri kiti modeliavimo principai, pavyzdžiui, santykinė hipotetiškai efektyvaus operatoriaus[8] rinkos dalis arba rinkų, kuriose hipotetiškai efektyvus operatorius teikia savo paslaugas, skaičius.
Remiantis Lietuvos elektros rinkos analize, dabartinis atitinkamų PSO ir STO rinkų apibrėžimas pagal LRAIC modelį yra toks:
37.1. Šiuo metu Lietuvoje yra viena PSO rinka, turinti vieną perdavimo sistemos operatorių, ir viena STO rinka, turinti vieną pagrindinį skirstomųjų tinklų operatorių (nors rinkoje veikia ir keletas mažų STO).
37.2. PSO yra AB „Litgrid“ (97,5% akcijų valdo valstybė), o STO ‒ ESO, kurios didžioji dalis priklauso valstybei.
37.3. PSO LRAIC modelio rinka bus apibrėžta kaip rinka, kurioje perdavimo sistemos operatorius veikia visoje Lietuvos geografinėje vietovėje ir užima šioje atitinkamoje rinkoje 100 % rinkos dalį. Rinka apibrėžiama kaip elektros energijos perdavimo aukštos įtampos linijomis paslaugų teikimo rinka (įskaitant generatorių ir vartotojų prijungimą prie aukštos įtampos tinklo).
37.4. STO LRAIC modelio rinka bus apibrėžta kaip rinka, kurioje skirstymo sistemos operatorius veikia visoje Lietuvos geografinėje vietovėje ir užima šioje atitinkamoje rinkoje 100 % rinkos dalį. Rinka apibrėžiama kaip elektros energijos skirstymo vidutinės ir žemosios įtampos linijomis paslaugų teikimo rinka (įskaitant jungtis prie generatorių ir vartotojų vidutinės ir žemosios įtampos tinklo).
37.5. Apibrėžiant atitinkamą modeliavimo rinką, LRAIC modelyje daroma prielaida, kad elektros energijos perdavimo rinkoje yra vienas PSO, turintis 100 % dalį ir aprėpiantis visą šalį, ir vienas STO elektros energijos skirstymo rinkoje, turintis 100 % dalį ir aprėpiantis visą šalį (taigi neatsižvelgiama į kitus mažus STO).
38. Yra įvairių PSO ir STO paslaugų, kurias gali reguliuoti VERT, tačiau ne visoms šioms paslaugoms taikomas LRAIC modelio reguliavimas. Kai kurios paslaugos ir su jomis susijusios išlaidos nėra modeliuojamos pagal LRAIC modelį ir nėra įtrauktos į gautas leidžiamas pajamas, apskaičiuotas pagal LRAIC modelius. Kai kurios kitos paslaugos natūraliai gali būti įtrauktos į leidžiamas pajamas, apskaičiuotas pagal LRAIC modelį, jei jos teikiamos naudojant tą patį tinklą, kaip ir modeliuojant LRAIC modelį. Kainų viršutinės ribos apskaičiavime atliekama korekcija, siekiant prisitaikyti prie tokių paslaugų, kurioms netaikomas LRAIC modeliavimas. Paslaugas, kurioms bus modeliuojamas PSO ir STO LRAIC, nustatė VERT. Paslaugų, kurioms taikomas LRAIC modeliavimas, sąrašas pateikiamas lentelėse.
4 lentelė. PSO paslaugos
| Licencijuota veikla |
Paslaugos pavadinimas |
Paslaugos aprašymas |
| Perdavimas |
Perdavimo aukštos įtampos tinklais paslauga |
Elektros perdavimas 300 / 400–110 kV įtampos tinklais. |
5 lentelė. STO paslaugos
| Licencijuota veikla |
Paslaugos pavadinimas |
Paslaugos aprašymas |
| Skirstymas |
Skirstymo vidutinės įtampos tinklais paslauga |
Elektros energijos skirstymas vidutinės įtampos skirstomaisiais tinklais. |
| Skirstymas |
Vartotojų prisijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga |
Vartotojų prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra. |
| Skirstymas |
Gamintojų prisijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga |
Gamintojų prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra. |
| Skirstymas |
Skirstymo žemosios įtampos tinklais paslauga |
Elektros energijos skirstymas žemosios įtampos skirstomaisiais tinklais. |
| Skirstymas |
Vartotojų prisijungimo prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo paslauga |
Vartotojų prijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra. |
| Skirstymas |
Gamintojų prisijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo |
Gamintojų prijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra. |
39. LRAIC skaičiavimo metodika pagrįsta hipotetiškai efektyviai veikiančio operatoriaus (HEO) modeliavimu, kuris imituoja tokio efektyviai veikiančio operatoriaus elgesį visiškai konkurencingoje rinkoje. Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra toks operatorius, kuris naudoja efektyviausias technologijas ir tinklo elementus ir ekonomiškiausiai patenkina paslaugų paklausą. Rinkose, kuriose yra du ar daugiau konkurentų, gali būti trys būdai pasirinkti hipotetiškai efektyviai veikiančių operatorių kainų ir aprėpties požiūriu:
39.1. Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra tas dalyvis, kurio nustatytos kainos apibrėžtoje reguliuojamoje rinkoje yra mažiausios ‒ t. y. rinkos operatorius, turintis mažiausias paslaugų teikimo sąnaudas apibrėžtoje palyginamoje geografinėje srityje, būtų laikomas efektyviausiu ir į jo kainas bus atsižvelgta toliau modeliuojant ir optimizuojant LRAIC.
39.2. Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra nustatomas remiantis vidutinėmis visų rinkos dalyvių nustatytomis kainomis apibrėžtoje reguliuojamoje rinkoje ‒ t. y. teoriškai efektyviai veikiantis rinkos dalyvis būtų pasirinktas kaip esamų rinkos dalyvių derinys, o pradiniai duomenys būtų renkami iš jų visų kartu, ir panaudoti tolesniam LRAIC modeliavimui ir optimizavimui.
40. Kadangi PSO apibrėžtoje rinkoje yra tik vienas tinklų operatorius ir STO apibrėžtoje rinkoje yra tik vienas tinklų operatorius, nereikia rinktis modelio operatoriaus arba sujungti daugiau rinkos tinklų operatorių duomenų (tokių kaip tinklo topologija ar kainos) norint apibrėžti efektyviausią rinkos tinklų operatorių, kuriam bus taikomas tolesnis LRAIC modeliavimas.
41. Esami PSO ir STO bus laikomi efektyviausiais operatoriais atitinkamose rinkose pirminio neoptimizuoto modeliavimo požiūriu. Tai reiškia, kad iš esamų PSO ir STO bus renkami pirminiai duomenys ir jie bus pagrindas tolesniam LRAIC modeliavimui. Pradiniai neoptimizuoti hipotetiškai efektyviai veikiantys PSO ir STO tinklų operatoriai vėliau bus optimizuoti naudojant techninio-technologinio ir ekonominio LRAIC modeliavimo principus.
42. Visos LRAIC modelio funkcijos gali modeliuoti visą PSO ir STO tinklą ir turtą, reikalingą apibrėžtoms elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugoms teikti. Tai apima pagrindinius tinklo elementus (elektros linijas ir transformatorius), kitus pagrindinius tinklo elementus (elektros skaitiklius, skirstomuosius įrenginius, apsaugas, pertraukiklius, akumuliatorius, ryšių įrangą), kitus pagalbinius tinklo elementus (IT sistemas ir stebėjimą) ir visą kitą turtą (pvz., pastatus, transporto priemones ir kt.).
43. LRAIC modelis atlieka pagrindinių tinklo elementų (elektros linijų ir transformatorių) optimizavimą, remiantis techniniais ir paklausos pradiniais duomenimis. Kitus pagrindinius tinklo elementus galima nustatyti naudojant palyginamąsias reikšmes „vienetui“ arba „kilometrui“ (t. y. kiek konkrečių kitų pagrindinių tinklo elementų reikia 1 transformatoriui arba 1 km elektros linijos), arba duomenis gali tiesiogiai pateikti PSO ir STO. Duomenys apie kitus pagalbinius tinklo elementus ir kitą turtą renkami iš PSO ir STO, tačiau nėra optimizuojami.
6 lentelė. Pagrindinės tinklo technologijos, kurias modeliuoja ir optimizuoja LRAIC modelis PSO ir STO tinkluose esant atitinkamiems įtampos lygiams
| Tinklo lygis |
Modeliuojamos technologijos |
Aprašymas |
| Žemosios įtampos tinklas (STO) |
ŽĮ maitinančios linijos ir VĮ / ŽĮ transformatoriai |
· ŽĮ maitinanti linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius esant 0,4 kV įtampos lygiui. · VĮ / ŽĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 10‒0,4 kV įtampos lygių intervale. |
| Vidutinės įtampos tinklas (STO) |
VĮ maitinančios linijos ir VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriai |
· VĮ maitinanti linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius esant 10 kV arba 35 kV įtampos lygiui. · VĮ / VĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 35‒10 kV įtampos lygių intervale. · AĮ / VĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 110‒35 kV įtampos lygių intervale (t. y. tarp PSO ir STO tinklo). |
| Aukštos įtampos tinklas (PSO) |
AĮ linijos ir YAĮ / AĮ transformatoriai |
· AĮ linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius prie 110 kV įtampos lygio. · YAĮ / AĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 330/400‒110 kV įtampos lygių intervale. |
| Ypač aukštos įtampos tinklas (PSO) |
YAĮ linijos |
· YAĮ linija yra elektros linija, jungianti gamintojus ir transformatorius prie 330/400 kV įtampos lygio. |
44. Maitinanti linija – tai grupė visų sekcijų (viename įtampos lygyje), kurios yra išdėstytos maitinančios linijos veikimo teritorijoje ir maitinantys paskirstymo transformatoriai, prijungti prie vieno šaltinio (AĮ/VĮ arba VĮ/VĮ transformatoriaus) vienoje radialinėje perdavimo sistemoje, kuri prasideda maitinančios linijos skirtuvu perdavimo pastotėje.
45. Kiekvienam iš įtampos lygių tinklui optimizuoti bus naudojamas standartizuotų tinklo technologijų rinkinys. Technologijų sąrašą sudarys realiai naudojamos rinkoje esančios technologijos, kurias naudoja PSO ir STO.
46. Remiantis pradinėmis diskusijomis su VERT ir tinklų operatoriais, siūloma, kad LRAIC modelis optimizuotų pagrindinius tinklo elementus, o kitų pagrindinių tinklo elementų, kitų pagalbinių tinklo elementų ir kito turto pradiniai duomenys bus pateikti supaprastintai ir bus naudojami LRAIC modelyje kaip tiesiogiai perkeliamos sąnaudos, kurios bus įvertintos ir patvirtintos VERT (t. y. nebus optimizuojamos / modeliuojamos pagal LRAIC modelį).
47. Optimizuojant tinklą, siekiant įvertinti hipotetiškai efektyviai veikiančio tinklų operatoriaus išlaidas, LRAIC modeliai įvertina tinklo elementų kiekį ir tipus, kurių reikia tinklui, siekiant patenkinti numatomą paslaugų paklausą. Optimizavimas gali būti atliekamas taip, lyg tinklo nebūtų, arba gali būti atsižvelgiama į esamą tinklą ir optimizuojant jį pagal poreikį.
Žemiau tekste nurodomi du hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus tinklo modeliavimo būdai, plačiai naudojami LRAIC ir panašiuose modeliuose, kurie skiriasi modeliavimo mastu:
47.1. „Išdegintos žemės“ metodas ‒ taikant šį metodą, hipotetiškai efektyviai veikiančiame tinkle neatsižvelgiama į esamą tinklo topologiją ir tinklo elementų vietas, todėl tinklas modeliuojamas taip, tarsi jis būtų sukurtas kaip hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas nuo pat pradžių. Kartais šis metodas vadinamas „plyno lauko“ metodu. Taikant šį metodą, modelyje bus pasiūlyti ne tik optimalūs tinklo elementų tipai, bet ir optimali transformatorių vieta bei optimalus elektros linijų išdėstymas.
47.2. „Išdegintų mazgų“ metodas ‒ taikant šį metodą, hipotetiniame efektyviai veikiančiame tinkle atsižvelgiama į esamą tinklo topologiją ir tinklo elementų vietas bei hipotetiškai efektyviai optimizuojami tik atskiri toje vietoje esantys tinklo elementai. Tai reiškia, kad pradiniai duomenys apie tinklo elementus ir tinklo topologiją yra surenkami iš tinklų operatorių (PSO ir STO), o modeliu optimalios transformatorių ir elektros linijų vietos bei nutiesimas nevertinami, optimizuojami tik transformatorių ir elektros linijų tipai / pajėgumai.
48. „Išdegintos žemės“ metodo privalumas yra tas, kad jis leidžia modeliuoti hipotetinį efektyviai veikiantį operatorių ir išvengti esamų operatorių neefektyvumo. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius modeliuojamas taip, lyg tinklo nebūtų, o tinklas projektuojamas optimaliai geografiškai paskirstant tinklo elementus, tokius kaip linijos ir transformatoriai, naudojant tik šiuo metu prieinamas ir efektyviausias technologijas, atsižvelgiant į techninius parametrus ir įsigijimo kaštus.
Tačiau „išdegintos žemės“ metodas turi keletą pagrindinių trūkumų:
48.1. Jis gali būti ekonomiškai nerealistiškas, nes tinklo mazgai ir elementai niekada nėra teoriškai idealiose padėtyse, todėl „išdegintos žemės“ metodas gali lemti mažesnį tinklą, nei to reikėtų realioje situacijoje.
48.2. „Išdegintos žemės“ tinklo praktinis modeliavimas yra sudėtingas, nes naujo teorinio tinklo modeliavimas nuo pat pradžių yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę veiksnių ir parametrų, kurių ne visus galima išmatuoti ir kiekybiškai įvertinti.
48.3. Tinklas gali būti optimizuotas tik dabartiniu momentu, nes hipotetiškai efektyviai veikiančio operatoriaus modeliavimo prielaidos, pagrįstos „išdegintos žemės“ metodu, laikui bėgant gali pasikeisti.
49. „Išdegintų mazgų“ metodas naudojamas dažniau, nes:
49.1. Pripažįstama, kad labai sunku atspindėti kompleksinių pagrindinių prielaidų poveikį grynai nuspėjamame teoriniame modelyje.
49.2. Pripažįstamas faktas, kad komerciškai ir ekonomiškai nėra perspektyvu per trumpą ir vidutinės trukmės laikotarpį pakeisti tinklo topologiją į hipotetinę veikiančią veiksmingai.
50. Remiantis pirmiau paminėtais abiejų metodų trūkumais ir privalumais, siūloma naudoti „išdegintų mazgų“ metodą tiek PSO, tiek STO tinklų modeliavimui, nes jis geriau atspindės esamą situaciją Lietuvos rinkoje. Remiantis pirminėmis diskusijomis su PSO ir STO, tiek perdavimo, tiek skirstymo tinklai buvo pastatyti atsižvelgiant į tam tikrą istorinę plėtrą, kuri turėtų atsispindėti modelyje atsižvelgiant į esamas tinklo elementų (tokių kaip transformatoriai ir linijos) vietas. Kuriant hipotetinį efektyviai veikiantį tinklą remiantis „išdegintos žemės“ metodu, gautas modelis neatspindėtų realios Lietuvos PSO ir STO situacijos. Kita vertus, „išdegintų mazgų“ metodas gali atspindėti šias istorines ypatybes, todėl jis ir bus naudojamas tinklo topologijai optimizuoti.
51. LRAIC modelis turi funkciją, leidžiančią naudoti skirtingus scenarijus tinklo elementų optimizavimui, atsižvelgiant į tai, kurie tinklo elementai yra optimizuojami. Jis gali arba optimizuoti visus tinklo elementus, arba tik tam tikrus pasirinktus tinklo elementus pagal pasirinktus kriterijus.
LRAIC modelyje yra trys optimizavimo scenarijai:
51.1. Visų technologijų optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuoja kiekvieno tinklo mazgo technologijas naudodamas vieną iš pageidaujamų modeliuojamų technologijų. Tinkle nebus palikta jokių senų technologijų. Šis scenarijus yra artimiausias „išdegintos žemės“ metodui, kai hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius pastato naują tinklą, priimdamas esamų tinklo elementų vietas.
51.2. Tik technologijų su pasibaigiančiu tarnavimo laiku optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuoja tik tinklo mazgus ir tas tinklo technologijas, kurių tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. Šį scenarijų galima pasirinkti tuo atveju, kai reguliavimo institucija nori leisti operatoriui išlaikyti esamas technologijas veikloje, jei šios dar nėra visiškai nudėvėtos.
51.3. Tik stiprinantis optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis atlieka tik stiprinantį optimizavimą (sustiprinimą), t. y. esamas technologijas pakeičia tinklo mazge tik tuo atveju, kai esamos technologijos pajėgumas yra nepakankamas ir jį reikia gerinti, kad atitiktų apskaičiuotą būsimą piko apkrovą.
52. Siūloma atsižvelgti į papildomus aspektus norimai optimizuoti tinklo elementų apimčiai, kad būtų geriau atspindima esama reali situacija tinkle. LRAIC modelis turėtų leisti tinklo operatoriams konkrečiai nurodyti, kurie tinklo elementai yra numatomi rekonstruoti ar optimizuoti, atsižvelgiant į jų investicinius planus, taip pat nurodyti, į kuriuos tinklo elementus buvo investuota ir kurie buvo optimizuoti per praėjusį LRAIC įgyvendinimo laikotarpį, siekiant pakartotinai jų neįtraukti į optimizavimo modeliavimą LRAIC modelio atnaujinime.
53. Atsižvelgiant į tinklo optimizavimo apimtį, LRAIC modelyje bus pridėta nauja funkcija, leidžianti tinklų operatoriams nurodyti, kurie tinklo elementai yra skirti optimizuoti pagal jų investicinius planus (siekiant užtikrinti, kad optimizavimas neviršytų operatorių investavimo galimybių). Be to, taikant LRAIC modelį bus atsižvelgiama į visas optimizuotas investicijas, kurios buvo vykdomos praėjusiu LRAIC laikotarpiu, kad praėjusį reguliavimo laikotarpį optimizuoti tinklo elementai, į kuriuos buvo investuota, nebūtų optimizuojami iš naujo.
54. Jei bus pateikiama tik suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija, LRAIC modelis pasirinks tinklo elementus optimizavimui remdamasis keliais kriterijais. Pirma, LRAIC modelyje bus atsižvelgta į sumodeliuotą piko apkrovą (teikiant pirmenybę tinklo elementams, kuriems reikalingas didesnis pajėgumas). Antra, LRAIC modelyje bus atsižvelgiama į tinklo elemento amžių (teikiant pirmenybę tinklo elementams, kurių naudingo tarnavimo laikas artėja į pabaigą). Galiausiai LRAIC modelyje bus nagrinėjama tinklo elemento vieta (prioritetiniai tinklo elementai regionuose, kuriuose didžiausias piko apkrovos padidėjimas).
55. Diskusijų su VERT ir STO metu buvo nurodyta, kad, STO atveju, dėl nepakankamo tinklo vystymo ir atnaujinimo plano detalumo, nėra galimybės išskirti konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti. Atsižvelgiant į tai, gali būti pateiktos bendrosios tinklo vystymo ir atnaujinimo plano vertės (t. y. maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius), į kurias bus atsižvelgta taikant naują modelio optimizavimo scenarijų.
56. Be to, STO atveju, dėl supaprastinto maitinančių linijų modeliavimo ŽĮ ir VĮ tinkle, gali būti, jog praėjusiame LRAIC taikymo laikotarpyje ne visa maitinanti linija buvo rekonstruota. Taigi atnaujintas modelis leis nurodyti ankstesnio laikotarpio metu rekonstruotos maitinančios linijos dalį procentais, siekiant optimizuoti tik likusią dalį atnaujintame modelyje.
57. Kiekvienas finansinis modelis atspindi tam tikrą realybės supaprastinimo laipsnį, nes neįmanoma modeliuoti kiekvieno atskiro vartotojo ir gamintojo bei jų vartojimo ir gamybos ypatybių. Todėl modeliavimo tikslais rinkos dalyviai, tinklo elementų tipai ir geografinės vietovės gali būti sugrupuoti į vadinamuosius „geotipus“. Apibrėžiant geotipus, reikia atsižvelgti į tam tikrus veiksnius:
57.2. Specifinės techninės-technologinės tinklo charakteristikos, pavyzdžiui, vyraujantis linijos tipas pagal geotipą, transformatorių tankis, vidutinis linijų ilgis tarp tinklo elementų ir kt.;
58. Remiantis Lietuvos PSO ir STO duomenų prieinamumo analize bei supaprastinimo tikslais, daroma prielaida, kad PSO ir STO tinklų LRAIC modeliavimo geotipai yra šie:
58.1. „Kaimo“ geotipas ‒ vietovės tarp apgyvendintų vietovių (miestelių / gyvenviečių) ir miesteliai / gyvenvietės, kuriuose gyvena mažiau nei 3 000 gyventojų, kuriuose vyraujantis vartotojų tipas yra namų ūkis;
58.2. „Miesto“ geotipas ‒ miestai / gyvenvietės, kuriuose gyvena nuo 3 001 iki 100 000 gyventojų, įvairaus tipo vartotojai, tiek namų ūkiai, tiek verslas;
59. Remiantis naujausia Lietuvos statistikos departamento 2020[9] m. informacija, Lietuvoje gyventojų skaičius pagal geotipą buvo toks:
60. Skirtingi geotipų tipai apibrėžiami siekiant atspindėti skirtumus, pavyzdžiui, tinklo statybos sąnaudas geotipuose, geotipų būsimos prognozuojamos paklausos raidos skirtumus arba standartizuotas technologijas, kurios bus naudojamos konkrečiame geotipe tuo atveju, kai reikia supaprastinti tam tikrų tinklo dalių modeliavimą (daugiausia ŽĮ lygiu).
61. Siūlomas geotipų detalumas parenkamas atsižvelgiant į detalumą, kuris yra būtinas pakankamam modeliavimo detalumui. Geotipų detalumas pagrįstas ŽĮ tinklo modeliavimo supaprastinimu. Išsamesnė informacija apie ŽĮ tinklo modeliavimo supaprastinimą pateikiama skyriuje „Žemosios įtampos tinklo konstrukcija“. VĮ, AĮ ir YAĮ tinklai bus modeliuojami detaliau (atsižvelgiant į transformatorius, maitinančias linijas, linijas, suvartojimą ir gamybą), ir bus surenkami išsamūs duomenys pagal atskirus tinklo elementus, todėl jie nebus modeliuojami taikant supaprastintą metodą, paremtą standartizuotais geotipais. Šių įtampos lygių geotipai dažniausiai bus naudojami tinklo statybos sąnaudoms diferencijuoti pagal skirtingus geotipus, tuo tarpu vartojimas ir gamyba, prijungti prie šių lygių, bus įtraukti į modelį tiesiogiai detalizuojant kiekvieną atskirai.
62. Siūlomas geotipų detalumas taip pat buvo aptartas su PSO ir STO pirminių metodologinių aptarimų metu ir patvirtintas kaip pakankamas. Detalesnis geotipų apibrėžimas nėra būtinas, nes remiantis tinklo modeliavimui svarstomais supaprastinimais detalesnio geotipų apibrėžimo poveikis skaičiavimų tikslumui reikšmingo poveikio neturės.
Iv SKYRIUS
Metinių Kapitalo kaštų (CAPEX) apskaičiavimas
63. LRAIC modeliavimo tikslas yra apskaičiuoti nustatytų paslaugų teikimo padidėjimo sąnaudas atskirais metais. Šias padidėjimo sąnaudas sudaro metinės veiklos sąnaudos (OPEX) ir metinės kapitalo sąnaudos (CAPEX), kurios turėtų apimti metinį nusidėvėjimą, taip pat investuoto kapitalo grąžą (t. y. leistiną pelną arba investicijų grąžą). Tad CAPEX, susijusios su tinklo statyba, turi būti perskaičiuojamos kasmet.
64. Dažniausiai naudojamas tiesinis arba vienas iš ekonominių nusidėvėjimo metodų (standartinio arba indeksuoto anuiteto, įtraukiant arba neįtraukiant laikotarpį, reikalingą pradėti eksploatuoti turtui). LRAIC modelis leidžia pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo sąnaudų perskaičiavimo pagal metus metodus. Galutinį sprendimą dėl konkretaus perskaičiavimo pagal metus metodo taikymo priims VERT.
Tolesniuose punktuose aprašomi dažniausiai naudojami CAPEX perskaičiavimo pagal metus metodai, kurie taip pat naudojami LRAIC modelyje.
65. Tiesinis nusidėvėjimas. Tiesinis nusidėvėjimas yra paprasčiausias metodas, kuris apskaičiuoja metinio nusidėvėjimo sumos dalį nuo kapitalo išlaidų įsigyjant turtą, atėmus likutinę turto vertę pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui (jei tokia yra) ir vėliau padalijant iš turto naudingo tarnavimo laiko. Skaičiuojant gaunama pastovi metinė nusidėvėjimo suma, tačiau atliekant šį skaičiavimą neatsižvelgiama į kapitalo kainą.
(1)
Čia:
D ‒ metinės nusidėvėjimo sąnaudos;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
RV ‒ turto likutinė vertė jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).
66. Taikant LRAIC modelį, standartinė tiesinio nusidėvėjimo formulė koreguojama taip, kad būtų atsižvelgiama ir į investicijų grąžą. LRAIC modelyje taip pat tikimasi, kad turto likutinė vertė pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui bus lygi nuliui (t. y. turtas naudojamas tol, kol jis visiškai nusidėvi). Tada investicijų grąža apskaičiuojama kaip vidutinio investuoto kapitalo vertės ir vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) sandauga. Vidutinė investuoto kapitalo vertė yra pradinių investuotų CAPEX ir likutinės turto vertės vidurkis. Kai tikimasi, kad likutinė turto vertė bus lygi 0, vidutinė investuoto kapitalo vertė lygi 50-čiai procentų pirkimo išlaidų / kapitalo išlaidų turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje. Investicijų grąža, apskaičiuota pagal šią vidutinę investuoto kapitalo vertę, reiškia vidutinę metinę investicijų grąžą per turto naudingo tarnavimo laiką.
67. Gauta pakoreguota formulė, apimanti tiesinio nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą, yra tokia:
(2)
Čia:
C ‒ metiniai kapitalo kaštai;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas);
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina.
68. Ekonominis nusidėvėjimas. Turto nusidėvėjimas ekonominiu požiūriu turėtų atspindėti turto vertės pasikeitimą per turto naudingo tarnavimo laiką. Turto vertei įtaką daro keli veiksniai, tokie kaip:
68.2. pagamintos produkcijos vertė ir produkcijos vertės pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;
68.3 turto našumas (atsižvelgiant į produkcijos, kurią gali pagaminti turtas, apimtį) ir produktyvumo lygio pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;
69. Praktiškai įgyvendinti šį būdą yra labai sudėtinga, o tiksliai įvertinti kiekvieno veiksnio poveikį atskirai ir sumodeliuoti jų poveikį pinigų srautams yra beveik neįmanoma. Dėl šių priežasčių buvo sukurti supaprastinti ekonominio nusidėvėjimo įvertinimo metodai, tokie kaip standartinis ir indeksuotas anuitetas.
70. Standartinis anuitetas. Standartinis anuitetas naudojamas apskaičiuojant kapitalo kainą per turto naudingo tarnavimo laiką. Kapitalo sąnaudos, perskaičiuojant pagal metus, prilygsta ekonominio nusidėvėjimo ir investicijų grąžos sumai.
70.1. Standartinis anuitetas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
(3)
Čia:
C ‒ metiniai kapitalo kaštai;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina ;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).
70.2. Standartinis anuitetas apskaičiuotų tikslias metines kapitalo sąnaudas, susijusias su turtu, kai turto kaina nesikeičia per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Akivaizdu, kad ši prielaida neatitinka energetikos paslaugų sektoriaus, kuriam būdingas labai ilgas investicijų ciklas ir ilgas turto naudingo tarnavimo laikas, realybės, nes turto kainos negali išlikti stabilios tokį ilgą laiką. Todėl naudojant indeksuoto anuiteto metodą CAPEX metinis apskaičiavimas koreguojamas keičiantis turto kainai.
71. Indeksuotas anuitetas. Indeksuotas anuitetas leidžia atsižvelgti į turto kainų pokyčių poveikį apskaičiuojant metinius kapitalo kaštus. Indeksuotas anuitetas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
(4)
Čia:
Ct ‒ Metiniai kapitalo kaštai t laikotarpiu;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
i ‒ metinis turto kainos pokytis;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina ;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas);
t –1 ‒ ankstesnis laikotarpis.
72. Jei daroma prielaida, kad laikotarpis, už kurį apskaičiuojami kapitalo kaštai, yra nesvarbus (su sąlyga, kad laikotarpis yra lygus laikotarpiui, kuriam nustatytas kainos pokytis), tada pirmiau pateiktą formulę (4) galima supaprastinti apskaičiuojant metinius kapitalo kaštus metams t = 1 taip:
(5)
Čia:
Ct=1 ‒ kapitalo kaštai
It=0 ‒ pradinė turto vertė; ;
i ‒ metinis turto kainos pokytis;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina ;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).
73. Pagal pirmiau pateiktą formulę tikimasi, kad kainos pokyčio sparta atitinka ekonominį turto n naudingo tarnavimo laiką. Abu šie kintamieji i ir n yra apibrėžti kaip egzogeniniai, o tai reiškia, kad i yra vidutinė metinė kainų pokyčio sparta per turto naudingo tarnavimo laiką. Šis metodas reikalauja, kad abu kintamieji i ir n būtų nustatomi atskirai kiekvienam modeliuojamam turtui.
74. Laikas iki eksploatavimo pradžios. Standartinio ir indeksuoto anuiteto apskaičiavimo formulėse buvo daroma prielaida, kad turtas yra perkamas, pastatomas ir pradedamas eksploatuoti tą pačią akimirką. Nors tai yra supaprastintas vertinimas, neatsižvelgiant į laiką reikalingą turtui sukurti ir pradėti jį eksploatuoti. Per tą laiką tarp pirkimo ir eksploatavimo pradžios kapitalas jau yra pripažįstamas sąnaudomis, tačiau pajamos dar negaunamos. Toks supaprastintas vertinimas reiškia, kad statybos nevyksta ir dėl to tinklo sąnaudos bus įvertintos per maža kaina.
75. Siekiant išvengti šios situacijos, pirkimo išlaidos / kapitalo išlaidos turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje gali būti pakoreguotos, siekiant atspindėti tikrąjį momentą, kai susidarė kapitalo išlaidos, ir atspindėtų kapitalo kainą laikotarpiu tarp kapitalo išlaidų ir eksploatavimo pradžios. Ši korekcija apskaičiuojama pagal šią formulę:
(6)
Čia:
I’t=o ‒ pakoreguotos pirkimo išlaidos / kapitalo išlaidos turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
u ‒ vidutinis laikotarpis nuo kapitalo sąnaudų iki eksploatacijos pradžios;
i ‒ metinis turto kainos pokytis;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina .
76. Pakoreguotos standartinio ir indeksuoto anuiteto formulės, į kurias įskaičiuojamas laikas iki eksploatacijos pradžios, yra:
77. LRAIC sąnaudų metinio dydžio palyginimas su tradiciniais kaštų modeliais. LRAIC modelis ir tradiciniai „sąnaudų plius“ modeliai ženkliai skiriasi vertinant sąnaudų metinį apskaičiavimą (t. y. nusidėvėjimą ir investicijų grąžą). Tradiciniuose modeliuose nusidėvėjimas ir investicijų grąža nustatomi iš faktinių kapitalo išlaidų. Tai reiškia, kad kai investuojama, reguliuojamojo turto bazė lygi tos investicijos CAPEX ir kiekvienais metais sumažinama nusidėvėjimu, kol visiškai nuvertėja. Kadangi investicijų grąža apskaičiuojama pagal reguliuojamo turto bazę, tradiciniais modeliais turto investicijų grąža yra didžiausia pirmaisiais metais (kai investuojama) ir laikui bėgant mažėja, kol turtas visiškai nusidėvės.
78. Kita vertus, pagal LRAIC modelį metinės išlaidos apskaičiuojamos kaip pastovi metinė suma (susidedanti iš nuolatinio nusidėvėjimo ir nuolatinės investicijų grąžos), suteikdama operatoriams palankias sąlygas vykdyti investicijas nuolat, o ne ciklais. Tačiau naudojant tiesinį nusidėvėjimą LRAIC ir tradiciniuose kaštų modeliuose, nors bendra investicijų grąža per visą naudingo tarnavimo laiką absoliučiąja verte yra tokia pati, realybėje (atsižvelgiant į pinigų laiko vertę) bendra investicijų grąža per visą naudingo turto tarnavimo laiką yra mažesnė LRAIC modelyje, lyginant su tradiciniais kaštų modeliais[10].
79. Šį skirtumą, atsirandantį tarp LRAIC ir tradicinių modelių, galima panaikinti taikant vieną iš ekonominio nusidėvėjimo metodų (standartinį arba indeksuotą anuitetą). Jei yra taikomas tiesinis nusidėvėjimas, šių modelių skirtumus galima išspręsti šiomis alternatyvomis:
79.1. Naudojant pagreitintą, o ne tiesinį būdą reguliuojamojo turto bazei ir investicijų grąžai apskaičiuoti laikotarpiams tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų. Tokiu būdu reguliuojamo turto bazę galima padidinti ankstesniais reguliavimo laikotarpio metais, kuomet operatorių investicijos būtų didesnės. Pagal šį būdą investicijų grąža taip pat apskaičiuojama pagal vidutinę reguliuojamojo turto bazę aukščiau aprašytu tiesinio nusidėvėjimo metodu (It=0/2 * WACC).
79.2. Perskaičiuojant reguliuojamą turtą ir investicijų grąžą kiekvienam laikotarpiui tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų atskirai. Tai yra „hibridinis modelis“, pagal kurį reguliuojamojo turto ir investicijų grąžos apskaičiavimas yra priartinamas prie tradicinių modelių. Pagal šią alternatyvą LRAIC modelis neapskaičiuoja pastovios investicijų grąžos kiekvienu modeliuojamu laikotarpiu, nes ši pasikeis keičiantis reguliuojamo turto bazės lygiui atskirais laikotarpiais. Pasirinkus šį būdą investicijų grąža apskaičiuojama pagal konkrečią reguliuojamojo turto bazę, modeliuotą kiekvieniems konkretiems metams (t. y. taikoma tradicinė RAB * WACC formulė, kai kiekvieno laikotarpio RAB koreguojama atsižvelgiant į nusidėvėjimą).
80. Dėl savo paprastumo ir suprantamo skaičiavimo tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas yra plačiai naudojimas, o skaičiavimo rezultatas pateikia pastovią metinę nusidėvėjimo sumą (kuri taip pat gali apimti investicijų grąžą). Tačiau šis metodas neatsižvelgia į turto kainų pokyčius ir neatspindi laiko tarpo nuo pradinio išteklių sumažėjimo iki turto įsigijimo momento ir iki momento, kai turtas pradedamas eksploatuoti.
81. Ekonominio nusidėvėjimo metodai (standartinis ir indeksuotas anuitetas) yra tikslesni, nes jie atspindi turto įsigijimo kainos pokyčius, kapitalo kainą ir laiką iki eksploatacijos pradžios. Tačiau jie reikalauja daugiau pradinių duomenų ir geresnės jų kokybės, nes kiekvienam turto vienetui turi būti pateikiama pagrįsta kainų tendencija ir vidutinis laikas iki eksploatacijos pradžios. Šie duomenys gali būti pagrįsti eksperto išvada tais atvejais, kai matoma subjektyvių ir individualių įvertinimų, kurie gali iškraipyti skaičiavimus, rizika.
82. Vertinant vertės laike skirtumus tarp LRAIC ir tradicinio modelio, šiuos susidarančius skirtumus siūloma spręsti, kai kiekvienam laikotarpiui tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų apskaičiuojamos konkrečios norminio turto bazės. Nepaisant to, kad LRAIC modelis virs labiau „hibridiniu modeliu“, jis leis tiksliau suderinti modeliuojamą ir tikrąją reguliuojamojo turto bazę.
83. Pradinėje Lietuvoje įgyvendinto LRAIC modelio versijoje galutiniuose LRAIC modelio skaičiavimuose buvo naudojamas tiesinis nusidėvėjimo metodas (įskaitant investicijų grąžą). Atnaujintame LRAIC modelyje naudojamas nusidėvėjimo metodas bus nurodytas kainos viršutinės ribos nustatymo metodikoje, tačiau LRAIC modelis išlaikys funkciją modeliuoti ir kitus aukščiau aprašytus CAPEX metinio skaičiavimo scenarijus.
v SKYRIUS
Taikomi vertinimo metodai
84. Ekonominė LRAIC modelio dalis paverčia optimizuotą techninį modeliavimą į ekonominę išraišką, kitaip tariant, modeliuojamam turtui priskiriama ekonominė vertė (sąnaudos, išreikštos kaip CAPEX, nusidėvėjimas ar kitos išlaidos). Turto vertinimui yra naudojami du dažniausiai taikomi metodai ‒ sąnaudų apskaita istorine verte (angl. historical cost accounting) ir sąnaudų apskaita einamąja verte (angl. current cost accounting).
84.1. Sąnaudų apskaita istorine verte (HCA) ‒ taikant šį metodą naudojama sąnaudų apskaitos istorine verte informacija, tai yra turto kaina, už kurią jis buvo pradėtas eksploatuoti, neatsižvelgiant į vėlesnius perkainojimus. Jis pateikia patikimus ir objektyvius įrodymus apie įvairaus tinklo turto sąnaudas, tačiau turi tam tikrų ribojimų kainų pokyčių ir naujų technologijų plėtros atveju. Todėl sąnaudų apskaitos istorine verte informacija neatspindi reikšmingų kainų pokyčių (padidėjimų ar sumažėjimų), o gautos teorinės faktinės operatoriaus išlaidos pagal LRAIC modelį gali atspindėti skirtingas išlaidas, palyginus su sąnaudomis, su kuriomis susiduria tikrasis rinkos dalyvis. Be to, sąnaudų apskaita istorine verte orientuota į praeitį ir atspindi visus praeities neefektyvumus bei neatsižvelgia į šiuolaikines ir efektyvesnes technologijas.
84.2. Sąnaudų apskaita einamųjų sąnaudų verte (CCA) ‒ šis būdas perkainoja turtą į jo dabartinę atkuriamąją vertę ir turtas kuriuo nebeprekiaujama rinkoje dėl technologijų pažangos ir kuris yra technologiškai pasenęs, vertinamas pagal modernaus ekvivalentiško turto (angl. Modern Equivalent Asset) kriterijų. Sąnaudų apskaita einamąja verte atliekama koreguojant istorines sąnaudas atsižvelgiant į infliaciją ir konkretaus turto kainų pokyčius, kuriuos sukelia technologijų ar rinkos pokyčiai.
85. Turto vertinimas gali būti pagrįstas:
86. Dažniausias būdas yra surinkti iš rinkos dalyvių duomenis apie tinklo elementų kainas ir palyginti bei (arba) koreguoti juos naudojant lyginamosios analizės duomenis. Kainos, pateiktos rinkos dalyviams, turėtų atspindėti jų tikrąsias turto ir įrangos pirkimo kainas arba kainas, nurodytas su pardavėjais pasirašytose sutartyse, kad prireikus būtų galima patikrinti jų vertinimą.
7 lentelė. Sąnaudų apskaitos metodų privalumai ir trūkumai
| Būdas |
Privalumai |
Trūkumai |
| Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte |
· Patikimi ir objektyvūs duomenys, pagrįsti įstatymų nustatyta apskaita. · Lengvai prieinami istoriniai duomenys. · Atspindi faktines tinklų operatoriaus patirtas išlaidas. |
· Neatspindi kainų pokyčių ir naujų technologijų plėtros. · Įtraukiami istoriniai neefektyvumai. |
| Sąnaudų apskaita einamąja verte |
· Atspindi turto kainų pokyčius ir infliaciją. · Atspindi technologinius pokyčius. · Nurodo tinklų operatoriaus kainą, taip tarsi tinklas būtų pastatytas šiuo metu. |
· Sunku iš naujo įvertinti istorines kainas. · Šiuolaikinis lygiavertis turtas gali neatitikti pasenusių technologijų parametrų. · Duomenis apie dabartines kainas nėra paprasta gauti, todėl yra vietos subjektyviems ir individualiems vertinimams. |
87. Remiantis abiejų metodų pranašumais ir trūkumais, PSO ir STO LRAIC modelis turi funkciją, kuri leidžia modeliuoti abu turto vertinimo metodus ‒ sąnaudų apskaitą istorine verte ir sąnaudų apskaitą einamąja verte. Tačiau tie pagrindiniai tinklo elementai, kuriuos optimizuoja LRAIC modelis, modeliuojami taikant CCA metodą (įprastai), todėl pasirinkimas tarp HCA ir CCA taikomas tik tiems tinklo elementams, kurių LRAIC modelis nėra optimizavęs.
vI SKYRIUS
LRAIC modelio struktūra ir logika
89. LRAIC modelis yra sudėtingas techninis-ekonominis modelis, sukurtas „MS Excel“ programa, susidedantis iš įvairių darbalapių ir lentelių duomenims įvesti, modelio skaičiavimams ir rezultatams pateikti. LRAIC modelį sudaro 5 pagrindinės dalys:
89.1. Paklausos prognozė ‒ tai piko apkrovos prognozė, atspindinti vieną iš pagrindinių modelio įvesties duomenų, kuriais remiantis tinklo elementų apkrova koreguojama tinklo optimizavimo tikslais;
89.2. Esamo tinklo žymėjimas ‒ pagrindiniai įvesties duomenys, susiję su dabartiniais tinklo elementais, jų techniniais parametrais ir sąsajų tarp tinklo elementų sudarymu;
90. LRAIC modelį sudaro kelių tipų žiniaraščiai:
90.1. Duomenų įvesties lapai ‒ tinklo elementas ir tinklo topologija – tai įvesties duomenų rinkimo lapai, kuriuose visi tinklo elementai esant įvairiems įtampos lygiams turėtų būti užpildyti reikalinga technine ir netechnine informacija.
90.2. Duomenų įvesties lapai ‒ pagrindiniai įvesties duomenys (technologiniai ir ekonominiai) ‒ tai įvesties duomenų rinkimo lapai, kuriuose užpildomi kiti technologiniai ir ekonominiai duomenys. Jie apima pagrindinius įvesties duomenis, tokius kaip makroekonominiai kintamieji (infliacija, BVP augimo tempas, WACC), technologijų lentelės (lentelės su optimizavimo modeliavimui naudojamomis technologijomis ir jų techniniais parametrais) ir vertinimo duomenys (technologijų kainos).
90.3. Skaičiavimo lapai ‒ tai lapai, naudojami pagrindiniams modelio skaičiavimams atlikti. Lape modelis apskaičiuoja optimizuotas tinklo technologijas, remdamasis faktine ir planuojama piko apkrova bei technologijomis ir jų parametrais, apibrėžtais technologijų lentelėse.
90.4. Rezultatų lapai ‒ tai darbiniai lapai, kuriuose pateikiami galutiniai LRAIC sąnaudų rezultatai.
91. Aukšto lygio LRAIC modelio skaičiavimų logika yra tokia: pirmajame etape piko apkrovos poreikis nustatomas pagal individualius įtampos lygius. Bendra piko apkrovos paklausa proporcingai paskirstoma žemosios įtampos tinklo elementams ir, atsižvelgiant į pakoreguotą piko paklausą tinklo elementuose, esami tinklo elementai (naudojant „išdegintų mazgų“ modeliavimo metodą) yra optimizuojami remiantis technologijų optimizavimo lentele. Tinklo elementai yra suprojektuoti „iš apačios į viršų“, t. y. nuo žemos įtampos lygio link aukštesnio įtampos lygio, galutinį subalansavimą atliekant ypač aukštos įtampos lygyje.
92. Modelis taip pat atsižvelgs į vartojimą savoms reikmėms ir tinklo nuostolius ir atitinkamai pakoreguos tinklo elementų piko apkrovą. Siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir atsižvelgti į pasirinktų tinklo elementų N-1 kriterijus, bus apibrėžta speciali maksimalaus tinklo elemento apkrovos procentinė riba (pavyzdžiui, 50 % didžiausios apkrovos pagal tinklo elemento techninius parametrus). Kai ši riba bus viršyta, modelis automatiškai vertins technologiją su aukštesniais techniniais parametrais tam konkrečiam tinklo elementui. PSO ir STO galės apibrėžti tinklo elementus, kurie turi atitikti N-1 kriterijus, o procentinė riba bus nustatyta atsižvelgiant į PSO ir STO nuomones. Tai bus taikoma esant visiems įtampos lygiams. Taip pat, tinklo elementai, prie kurių tiesiogiai yra prijungti atskiri gamintojai ar vartotojai, optimizuojami taip, kad užtikrintų sutartyse su gamintojais ir vartotojais nurodytą instaliuotą ir/ar galimą vartoti maksimalią galią.
93. Pasibaigus įvertinimo ir optimizavimo procedūrai, PSO ir STO tinklai yra optimizuoti, o modelis pateikia tinklo elementų sąrašus ir kiekius kiekviename atskirame įtampos lygyje. Kainos įvesties duomenys yra naudojami techniniam-technologiniam modeliui paversti ekonomine išraiška, apskaičiuojant metines sąnaudas naudojant vieną iš apibrėžtų nusidėvėjimo ir vertinimo metodų.
94. Šiame skyriuje ir schemoje aprašomi pagrindiniai LRAIC modelio skaičiavimo žingsniai ir sąsajos tarp atskirų modelio darbinių lapų, siekiant parodyti bendrą LRAIC modelio logiką.
5 pav. LRAIC modelio skaičiavimo logikos apžvalga
95. Aukšto lygio LRAIC modelio skaičiavimo procesas yra apibendrintas šiuose žingsniuose:
95.1. „1“ – pirmajame žingsnyje renkami pagrindiniai įvesties duomenys, suvesti į tinklo elementų duomenų surinkimo lapus, t. y. išsami informacija apie tinklo elementus, jų žymėjimas ir techniniai parametrai;
95.2. „2“ – toliau kiti įvesties duomenys suvedami į kitų įvesties duomenų darbinius lapus, pvz., modeliuotų technologijų ir ekonominio modeliavimo duomenys;
95.3. „3“ – kitame žingsnyje duomenys iš duomenų rinkimo lapų yra pakartojami duomenų skaičiavimo lapuose. Duomenų skaičiavimo lapai yra darbiniai lapai, naudojami pagrindiniams modelio skaičiavimams atlikti ir atvaizduoti techninę-technologinę modelio dalį;
95.4. „4“ – remiantis tinklo elementų žymėjimu, kiekvienam iš tinklo elementų apskaičiuojama faktinė pakoreguota piko apkrova. Koreguota piko apkrova apskaičiuojama dėl to, kad aukščiausiojo tinklo elemento piko apkrova nėra lygi piko apkrovų pavaldžiuose tinklo elementuose sumai. Todėl faktinė piko apkrova turi būti pakoreguota ir bus naudojama kaip pagrindas apskaičiuojant būsimą tinklo elemento piko apkrovą. Koreguota piko apkrova taip pat apima galios nuostolius;
96. Būsima piko apkrova šiame tinklo lygyje apskaičiuojama dviem skirtingiems naudojimo būdams:
96.1. Siekiant optimizuoti modelį šiame tinklo lygyje (t. y. VĮ / ŽĮ transformacija) ‒ būsima piko apkrova apskaičiuojama kaip faktinė nepakoreguota piko apkrova, įskaitant nuostolius, kuriuos padidina (arba sumažina) planuojamas piko apkrovos pokytis. Planuojamas piko apkrovos pokytis apskaičiuojamas pagal prognozuojamą piko apkrovą, lyginant modeliuojamus būsimus metus su pradiniais metais.
96.2. Aukštesnio lygio tinklo elementų optimizavimo modeliavimo tikslais ‒ kadangi modelis apskaičiuos būsimą piko apkrovą „iš apačios į viršų“, būsima tinklo elementų piko apkrova visuose aukštesnio lygio tinklo elementuose (virš VĮ / ŽĮ transformacijos lygio) bus apskaičiuota susumavus būsimą prie jo pajungtų žemesnio lygio tinklo elementų piko apkrovą naudojant tinklo topologiją (sąsajas) (pagal tinklo elemento unikalius identifikatorius).
97. Šiuo tikslu būsima pakoreguota piko apkrova apskaičiuojama žemiausiam modeliuojamam tinklo lygiui ir apskaičiuojama kaip faktinė pakoreguota piko apkrova, įskaitant nuostolius, kuriuos padidina (arba sumažina) planuojamas piko apkrovos pokytis. Planuojamas piko apkrovos pokytis apskaičiuojamas pagal prognozuojamą piko apkrovą, lyginant modeliuojamus būsimus metus su pradiniais metais. Šios būsimos pakoreguotos piko apkrovos vėliau bus susietos per aukštesnius tinklo lygius, kad būtų galima apskaičiuoti būsimas tinklo elementų piko apkrovas šiuose aukštesniuose tinklo lygiuose.
98. PSO tinklo lygmeniu atsižvelgiama į istorinę statistinę piko apkrovą, nes PSO tinklas yra mažiau hierarchinis ir paprastas piko apkrovų sumavimas iš pavaldžių tinklo lygių gali ne visiškai atspindėti realią situaciją tinkle.
6 pav. Būsimų piko apkrovų skirtinguose tinklo lygiuose apskaičiavimo logika
99. „6“ – remiantis būsima piko apkrova, apskaičiuota atskiriems tinklo elementams visuose tinklo lygiuose, bus atliekamas optimizavimo modeliavimas. Modeliuojant bus lyginamas faktinis esamo tinklo elemento technologinis pajėgumas ir jis bus lyginamas su apskaičiuota būsima piko apkrova. Optimali tinklo technologija apskaičiuotai piko apkrovai bus parenkama iš pageidaujamų technologijų, kurios bus pateiktos PSO ir STO kaip duomenų rinkimo dalis, sąrašo. Atliekant optimizavimo modeliavimą bus atsižvelgiama į reikalingus nepanaudotus pajėgumus, taip pat į tinklo elemento rezervinių pajėgumų reikalavimus (kai tinklo elementas turi turėti papildomų pajėgumų, kuomet jis naudojamas kaip kito tinklo elemento rezervinis tinklo elementas). Optimizavimo mastas (t. y. kurie tinklo elementai yra optimizuoti) priklauso nuo pasirinkto optimizavimo scenarijaus (tai gali apimti visus tinklo elementus, arba tik tuos, kurių naudingo tarnavimo laikas artėja prie pabaigos, arba nurodytus PSO ir STO).
100. „7“ – kitame žingsnyje atskirų optimizuoto modeliuojamo tinklo technologijų kiekiai bus apibendrinti iš skaičiavimo darbinių lapų. Kiekvienam iš modeliuojamų technologijos tipų bendrieji CAPEX bus apskaičiuojami naudojant bazinį CAPEX vienetą ir kitą tinklo CAPEX vienetą (CAPEX vieneto duomenys gali būti pateikiami kaip bendra vieneto kaina arba atskiriami į bazinę vieneto kainą ir kitus CAPEX komponentus). Naudojant kainų tendencijas, naudingą tarnavimo laiką ir vidutinį laiką iki eksploatacijos, apibrėžtus kiekvienam modeliuojamam technologijos tipui, bus apskaičiuotas bendras metinis nusidėvėjimas (įskaitant kapitalo mokestį, t. y. leidžiamą pelną). Modelis leidžia atlikti skaičiavimus naudojant skirtingus nusidėvėjimo metodus. Neoptimizuojami tinklo elementai į modelį yra įtraukiami pagal jų esamas išlaidas (nusidėvėjimą, grynąją balansinę vertę).
101. „8“ – modelis taip pat turi funkciją, skirtą modeliuoti OPEX, kai bendros metinės tinklo OPEX apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienos modeliuotos technologijos rūšies OPEX vienetą bei kiekvienos technologijos rūšies kiekius. Bendros metinės tinklo OPEX taip pat atspindi modeliuojamo laikotarpio infliaciją.
Kita vertus, kainos viršutinės ribos skaičiavimui OPEX gali būti apskaičiuotos ne pagal LRAIC modelį, o pateiktos PSO ir STO atskirai naudojant tą patį būdą, kuris buvo naudojamas įgyvendinant pradinį LRAIC modelį Lietuvoje.
102. „9“ – paskutiniame žingsnyje apskaičiuojami visi CAPEX, bendri metiniai CAPEX ir bendri metiniai kiti OPEX visiems kitiems pagrindiniams tinklo elementams, pagalbiniams tinklo elementams ir kitam turtui. Bendri kitų pagrindinių tinklo elementų CAPEX yra gaunami iš kitų pagrindinių tinklo elementų ir vieneto bazinių CAPEX ir vieneto kitų CAPEX kiekių. Kitų pagrindinių tinklo elementų kiekiai apskaičiuojami kaip pagrindinių tinklo elementų skaičiaus ir vienam pagrindinio tinklo elementui tenkančių nustatytų kitų tinklo elementų kiekio funkcija.
103. Kitoms technologijoms, kurios nepriklauso nuo pagrindinių elementų skaičiaus (t. y. technologijoms, kurių kiekiai tinkle nepriklauso nuo pagrindinių tinklo elementų kiekių), apskaičiuojamos bendri CAPEX, bendri metiniai CAPEX ir bendri metiniai kiti OPEX remiantis CAPEX kiekiais ir vienam vienetui tenkančius CAPEX bei vienam vienetui tenkančius kitus CAPEX.
104. Kitam turtui (pvz., biurų pastatams, ne tinklo IT sistemoms ir kt.) metinės CAPEX apskaičiuojamos tiesiogiai iš PSO ir STO pateiktų išlaidų duomenų.
LRAIC modelio funkcijos leidžia modeliuoti kitus pagrindinius tinklo elementus, pagalbinius tinklo elementus ir kitą turtą, kaip aprašyta pirmiau. Šiems tinklo elementams ir turtui netaikoma LRAIC modeliavimo optimizacija, todėl metodą galima supaprastinti ir CAPEX bei OPEX, susijusias su šiais tinklo elementais ir turtu, PSO ir STO gali pateikti ne pagal LRAIC modelį, o kaip tiesioginius įvesties duomenis apskaičiuojant kainos viršutinę ribą.
105. „10“ – galiausiai PSO ir STO LRAIC rezultatai yra apibendrinti rezultatų darbo lapuose. Šiuose modelio darbo lapuose apibendrinamos metinės CAPEX, metinės OPEX ir bendros LRAIC metinės sąnaudos ir apskaičiuojamos LRAIC modeliuojamos leidžiamos optimizuoto PSO ir STO tinklo pajamos. Tolesniuose skyriuose išsamiau aprašomas modeliavimo būdas ir modeliavimui reikalingi duomenys.
vII SKYRIUS
Žemosios įtampos tinklo konstrukcija
106. Tinklo topologija, atsižvelgiant į VĮ / ŽĮ transformatorius, atspindės esamą STO topologiją, o atskiri transformatoriai bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į išmatuotą piko apkrovą, taip pat modeliavimui parenkama optimali technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
107. ŽĮ maitinančios linijos ir linijos, įskaitant „paskutinę mylią“, bus modeliuojamos supaprastintai dėl ribotų išsamių duomenų apie atskiras ŽĮ linijas ir dėl modeliavimo „MS Excel“ trūkumų. Todėl ŽĮ linijoms bus renkami duomenys apie vyraujantį ŽĮ maitinimo linijų tipą ir jų ilgius, kurie bus naudojami tik ekonominiam susijusių sąnaudų vertinimui. ŽĮ maitinimo linijoms nebus atliekamas optimizavimas pagal išmatuotą piko apkrovą. Likusioms ŽĮ linijų dalims bus renkami tik duomenys apie jų bendrą ilgį, darant prielaidą tik pagal vieną vidutinį ŽĮ linijos tipą.
108. Pradiniai duomenys bus renkami iš STO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelio dalį.
7 pav. ŽĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
109. Žemos įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:
110. Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal pirmiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus.
111. LRAIC modeliui, skirtam VĮ / ŽĮ transformatoriams ir ŽĮ maitinimo linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
112. VĮ / ŽĮ transformatoriai. Faktinė VĮ / ŽĮ transformatorių apkrova bus modeliuojama pagal piko apkrovą, kurią nurodys STO. Apkrova bus apskaičiuojama kiekvienam iš VĮ / ŽĮ transformatorių atskirai.
113. Kiekvienam iš VĮ / ŽĮ transformatorių reikės šių parametrų:
113.1. Unikalus VĮ / ŽĮ transformatoriaus ID (ID formatas nurodytas duomenų rinkimo gairėse, taip pat žr. 1 priedą – A.1 Naudojami standartiniai tinklo elementų identifikatoriai).
113.4. Unikalus VĮ maitinimo linijos ID (VĮ maitinimo linija, kuria VĮ / ŽĮ transformatorius prijungtas prie aukščiausio lygio VĮ / VĮ transformatoriaus).
113.9. Ar naudojamas kaip rezervinis? ‒ informacija, ar transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius.
113.10. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis ‒ konkreti transformatoriaus pajėgumo procentinė dalis, naudojama rezervui užtikrinti.
113.15. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
113.16. Grynoji balansinė vertė, pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
113.17. Planuojamos investicijos – informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvieno transformatoriaus lygmenyje. Jei pateikti tokios informacijos kiekvieno transformatoriaus lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
114. Kiekvienas iš VĮ / ŽĮ transformatorių yra susietas su unikalia VĮ maitinimo linija, naudojant unikalų identifikatorių.
115. Žemosios įtampos maitinančios linijos. Žemosios įtampos maitinimo linijos bus supaprastintos kiekvienam VĮ / ŽĮ transformatoriui. Tai reiškia, kad žemosios įtampos maitinimo linijos bus modeliuojamos pagal vyraujantį maitinimo linijų tipą ir bendrą maitinimo linijų ilgį.
Maitinimo linijų tipai nebus optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o duomenys bus naudojami tik ekonomiškai vertinant žemosios įtampos tinklą. Jei apie žemosios įtampos maitinimo linijas bus galima gauti tikslesnių duomenų, modelis taip pat gali optimizuoti šią tinklo dalį (minimalus tokių papildomų duomenų kiekis apims piko apkrovą ir įsigijimo metus, eksploatacijos pradžią ir naudingo tarnavimo laiko pabaigą).
116. Kiekvienam iš VĮ / ŽĮ transformatorių reikės šių parametrų, susijusių su prie jų prijungtomis žemosios įtampos maitinimo linijomis:
116.1. Unikalus VĮ / ŽĮ transformatoriaus ID (t. y. transformatorius, prie kurio prijungta ŽĮ maitinanti linija).
116.10. Metinis nusidėvėjimas vienam kilometrui, remiantis HCA ir CCA (metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivalomas), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
117. Papildomi duomenys (jei yra):
117.4. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į maitinimo liniją planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane. (Ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė ją pateikti kiekvienai maitinančiajai linijai. Jei pateikti tokios informacija kiekvienai maitinančiai linijai galimybės nėra, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
117.5. Pakeisti į kabelį ‒ nurodoma, ar maitinančią liniją reikia pakeisti iš oro linijos į kabelį (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė ją pateikti kiekvienai maitinančiajai linijai. Jei pateikti tokios informacija kiekvienai maitinančiai linijai galimybės nėra, turėtų būti pateiktas suvestinis planas – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
118. ŽĮ gamyba. Kiekvienas prie ŽĮ tinklo prisijungęs gamintojas bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia ŽĮ maitinimo linija. Gamintojų sąraše taip pat turėtų atsispindėti ir gaminantys vartotojai (t. y. gaminančio vartotojo gamybos pusė). Kiekvienam iš ŽĮ gamintojų reikės šių parametrų:
vIII SKYRIUS
Vidutinės įtampos tinklo konstrukcija
119. VĮ tinklas bus modeliuojamas remiantis STO pateiktais duomenimis apie VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorius ir VĮ maitinimo linijas, kad atspindėtų esamą STO topologiją. Transformatoriai ir maitinimo linijos bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o modeliavimui parenkama optimali tinklo technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“). Duomenis apie gamybą ir suvartojimą VĮ lygiu taip pat pateiks STO, o atitinkami apkrovos parametrai atsispindės tinklo elementų, prie kurių prijungta gamyba ir vartojimas, vertinime.
120. VĮ maitinimo linijos bus modeliuojamos supaprastintai, kai tik vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpa bus modeliuojama ir vertinama pagal konkrečią optimizuotą technologiją, pagrįstą piko apkrova, o likusios VĮ linijos į modelį bus įtrauktos tik kaip modelio įvesties duomenys, naudojant linijų ilgio duomenis, ir nebus vertinamos bei optimizuojamos atsižvelgiant į piko apkrovą.
Pradiniai duomenys bus renkami iš STO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelių dalį.
8 pav. VĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
Vidutinės įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:
a. Vidutinės įtampos maitinimo linijos (tik 35 kV)
b. Vidutinės įtampos maitinimo linijos (visos kitos)
Vidutinės įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:
a. VĮ / VĮ transformatoriai.
b. AĮ / VĮ transformatoriai.
c. VĮ gamyba.
d. VĮ vartotojai.
121. Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal aukščiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus.
LRAIC modeliui, skirtam VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriams ir VĮ / VĮ maitinimo linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
123. Kiekviena VĮ maitinimo linija turės unikalų identifikatorių ir bus susieta su unikaliai identifikuojamu AĮ / VĮ transformatoriumi (arba VĮ / VĮ transformatoriumi). Kiekvienos VĮ maitinimo linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip priskirtų VĮ / ŽĮ transformatorių piko apkrovos į maitinimo liniją suma. Konkrečiam AĮ / VĮ transformatoriui priskirtų maitinimo linijų apkrovų suma bus palyginta su išmatuota AĮ / VĮ transformatoriaus apkrova ir bus apskaičiuotas skirtumas. Remiantis šiuo skirtumu, bus apskaičiuoti kiekvienos iš atitinkamų maitinimo linijų piko apkrovos reguliavimo koeficientai ir tada apskaičiuota kiekvienos VĮ maitinimo linijos, priskirtos AĮ / VĮ transformatoriui, koreguota piko apkrova. Ši pakoreguota piko apkrova bus naudojama maitinimo linijoms optimizuoti.
124. Kiekvienai iš VĮ maitinimo linijų reikės šių parametrų:
124.20. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į maitinimo liniją planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos maitinančios linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos maitinančios linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
124.21. Pakeisti į kabelį ‒ nurodoma, ar maitinančią liniją reikia pakeisti iš oro linijos į kabelį (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė ją pateikti kiekvienai maitinančiajai linijai. Jei pateikti tokios informacija kiekvienai maitinančiai linijai galimybės nėra, turėtų būti pateiktas suvestinis planas – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
125. VĮ gamyba. Kiekvienas gamintojas, prijungtas prie VĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia VĮ maitinimo linija. Gamintojų sąraše taip pat turėtų būti gaminantys vartotojai (t. y. gaminančio vartotojo gamybos pusė). Kiekvienam iš VĮ gamintojų reikės šių parametrų:
126. VĮ vartotojai. Kiekvienas vartotojas, prijungtas prie VĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia VĮ maitinimo linija.
Kiekvienam iš VĮ vartotojų reikės šių parametrų:
127. VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriai (t. y. 35 / 10 kV ir 110 / 35 kV). Faktinė VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių apkrova bus modeliuojama pagal išmatuotą piko apkrovą, kurią nurodys STO arba PSO. Apkrova bus apskaičiuojama kiekvienam iš VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių atskirai. Ateinančiais laikotarpiais kiekvieno iš VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių piko apkrova bus apskaičiuojama iš VĮ maitinimo linijų koreguotų piko apkrovų, priskirtų VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriams.
128. AĮ / VĮ transformatorių sąsaja iki AĮ linijų bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija.
129. Kiekvienam iš VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių reikės šių parametrų:
129.4. Unikalus VĮ maitinimo linijos ID (maitinimo linija, kuria transformatorius prijungtas prie aukštesnio lygio transformatoriaus).
129.5. Uprim / Usec / Uterc ‒ įtampos lygis pirminėje, antrinėje ir tretinėje transformatoriaus apvijoje.
129.9. Ar naudojamas kaip rezervinis? ‒ informacija, ar transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius.
129.10. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis ‒ konkreti transformatoriaus pajėgumo procentinė dalis, naudojama rezervui užtikrinti.
129.15. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
129.16. Grynoji balansinė vertė, pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
129.17. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvieno transformatoriaus lygmenyje. Jei pateikti tokios informacijos kiekvieno transformatoriaus lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
IX SKYRIUS
AUKŠTOS ĮTAMPOS TINKLO KONSTRUKCIJA
130. AĮ tinklas bus modeliuojamas remiantis PSO pateiktais duomenimis apie YAĮ / AĮ transformatorius ir AĮ linijas, kad atspindėtų esamą PSO topologiją. Transformatoriai ir linijos bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o modeliavimui parenkama optimali tinklo technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
131. Modelyje bus remiamasi AĮ linijų „žiedine“ tinklo topologija, kai kiekvienas AĮ / VĮ transformatorius yra sujungtas su dviem (ar daugiau) AĮ linijomis iš skirtingų krypčių ir kur AĮ linijos agreguojamos link pagrindinės AĮ linijos, kuri yra tiesiogiai sujungta su YAĮ / AĮ transformatoriumi. AĮ / VĮ transformatorių sąsaja iki AĮ linijų, AĮ linijų iki AĮ linijų ir AĮ linijų iki YAĮ / AĮ transformatorių bus nustatytas remiantis PSO pateikta tinklo topologija, siekiant apibrėžti supaprastintą tinklo topologiją modeliavimo tikslais.
132. Duomenis apie gamybą ir suvartojimą AĮ lygiu taip pat pateiks PSO, o atitinkami apkrovos parametrai atsispindės tinklo elementų, prie kurių prijungta gamyba ir vartojimas, vertinime.
133. Pradiniai duomenys bus renkami iš PSO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelių dalį.
9 pav. AĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
134. Aukštosios įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:
135. Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal aukščiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus.
136. LRAIC modeliui, skirtam YAĮ / AĮ transformatoriams ir AĮ linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
137. AĮ linijos. Kiekviena AĮ linija turės unikalų identifikatorių ir bus susieta su kita AĮ linija arba YAĮ / AĮ transformatoriumi. AĮ linijų sąsaja su kita AĮ linijos arba YAĮ / AĮ transformatoriumi bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija.
138. Kiekvienos AĮ linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip apkrova AĮ / VĮ transformatoriuje ir ankstesnėje AĮ linijoje. Atskirų AĮ linijų optimizavimas bus pagrįstas apskaičiuota piko apkrova. Tačiau ji bus lyginama su istorine statistine piko apkrova AĮ linijoje, nes PSO tinklas yra mažiau hierarchinis ir paprastas piko apkrovų sumavimas iš pavaldžių tinklo lygių gali nevisiškai atspindėti realią gyvenimišką situaciją tinkle. Tais atvejais, kai istorinė statistinė piko apkrova AĮ linijoje yra didesnė už apskaičiuotą piko apkrovą, optimizavimo modeliavimui bus naudojama istorinė statistinė piko apkrova, koreguota planuojamu piko apkrovos pokyčiu.
139. Kiekvienai AĮ linijai reikės šių parametrų:
139.6. Statistinė vidutinė Pmax (statistinė vidutinė piko apkrova, apskaičiuota pagal istorinius duomenis).
139.17. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
139.18. Grynoji balansinė vertė pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
139.19. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti, ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos elektros linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
140. AĮ gamyba. Kiekvienas gamintojas, prijungtas prie AĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia AĮ linija. Kiekvienam iš AĮ gamintojų reikės šių parametrų:
141. AĮ vartotojai. Kiekvienas vartotojas, prijungtas prie AĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia AĮ maitinimo linija. Kiekvienam iš AĮ vartotojų reikės šių parametrų:
142. YAĮ / AĮ transformatoriai. Faktinė YAĮ / AĮ transformatorių apkrova bus modeliuojama pagal priskirtų AĮ linijų apskaičiuotą bendrą piko apkrovą. Apkrova bus apskaičiuojama kiekvienam iš YAĮ / AĮ transformatorių atskirai. Panašiai kaip AĮ linijose, apskaičiuota piko apkrova bus lyginama su istorine statistine piko apkrova YAĮ / AĮ transformatoriuje. Tais atvejais, kai istorinė statistinė piko apkrova YAĮ / AĮ transformatoriuje yra didesnė už apskaičiuotą piko apkrovą, optimizavimo modeliavimui bus naudojama istorinė statistinė piko apkrova, koreguota planuojamu piko apkrovos pokyčiu.
143. YAĮ / AĮ transformatorių sąsaja iki YAĮ linijų bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija. Kiekvienam iš YAĮ / AĮ transformatorių reikės šių parametrų:
143.4. Uprim / Usec / Uterc ‒ įtampos lygis pirminėje, antrinėje ir tretinėje transformatoriaus pusėje.
143.8. Statistinė vidutinė Pmax (statistinė vidutinė piko apkrova, apskaičiuota pagal istorinius duomenis).
143.9. Ar naudojamas kaip rezervinis? ‒ informacija, ar transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius.
143.10. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis ‒ konkreti transformatoriaus pajėgumo procentinė dalis, naudojama rezervui užtikrinti.
143.15. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
143.16. Grynoji balansinė vertė pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
143.17. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos elektros linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
X SKYRIUS
YPAČ AUKŠTOS ĮTAMPOS TINKLO KONSTRUKCIJA
144. Ypač aukštos įtampos tinklo konstrukcija. YAĮ tinklas bus modeliuojamas remiantis PSO pateiktais duomenimis apie YAĮ / AĮ transformatorius ir YAĮ linijas, kad atspindėtų esamą PSO topologiją. Transformatoriai ir linijos bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o modeliavimui parenkama optimali tinklo technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
145. Modelyje bus remiamasi YAĮ linijų „žiedine“ tinklo topologija, kai kiekvienas YAĮ / AĮ transformatorius yra sujungtas su dviem (ar daugiau) YAĮ linijomis iš skirtingų krypčių ir kur YAĮ linijos agreguojamos link pagrindinės YAĮ linijos, kuri yra tiesiogiai sujungta su hipotetiniu YAĮ subalansavimo mazgu konkrečiai tiekimo sričiai (žr. žemiau pateiktą YAĮ subalansavimo mazgo paaiškinimą) YAĮ / AĮ transformatorių sąsaja iki YAĮ linijų, YAĮ linijų iki YAĮ linijų ir YAĮ linijų iki YAĮ subalansavimo mazgų bus nustatyta remiantis PSO pateikta tinklo topologija, siekiant apibrėžti supaprastintą tinklo topologiją modeliavimo tikslais.
146. Duomenis apie gamybą ir suvartojimą YAĮ lygiu taip pat pateiks PSO, o atitinkami apkrovos parametrai atsispindės tinklo elementų, prie kurių prijungta gamyba ir vartojimas, vertinime.
147. Pradiniai duomenys bus renkami iš PSO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelių dalį.
9 pav. ‒ YAĮ tinklo schematinis modeliavimas
Ypač aukštos įtampos tinklą sudarys šie pagrindiniai tinklo elementai:
· Ypač aukštos įtampos linijos
· YAĮ gamyba
· YAĮ balansinis mazgas
10 pav. YAĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
148. Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal pirmiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus. LRAIC modeliui, skirtam YAĮ linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
149. YAĮ linijos. Kiekviena YAĮ linija turės unikalų identifikatorių ir bus priskirta arba kitai YAĮ linijai, arba YAĮ subalansavimo mazgui. YAĮ linijų sąsaja iki kitos YAĮ linijos arba YAĮ subalansavimo mazgo bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija.
Kiekvienos YAĮ linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip apkrova YAĮ / AĮ transformatoriuje ir ankstesnėje YAĮ linijoje. Atskirų YAĮ linijų optimizavimas bus pagrįstas apskaičiuota piko apkrova.
Kiekvienai YAĮ linijai reikės šių parametrų:
149.6. Statistinė vidutinė Pmax (statistinė vidutinė piko apkrova, apskaičiuota pagal istorinius duomenis).
149.17. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
149.18. Grynoji balansinė vertė pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
149.19. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti, ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos elektros linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
150. YAĮ gamyba. Kiekvienas gamintojas, prijungtas prie YAĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia YAĮ linija. Kiekvienam iš YAĮ gamintojų reikės šių parametrų:
151. YAĮ balansinis mazgas. Šio modelio tikslais į modelį bus įtraukti specialūs YAĮ subalansavimo mazgai, kurie parodys galutinį hipotetinės tiekimo zonos (dis)balansą. Jei apkrovos balansas yra lygus nuliui – modelis yra subalansuotas. Subalansavimo mazgas yra sujungtas su hipotetine tiekimo sritimi hipotetine YAĮ linija, kurios ilgis 0 km. YAĮ subalansavimo mazgas nepateks į ekonominį LRAIC modelio skaičiavimą.
XI SKYRIUS
Kiti tinklo elementai ir kitas turtas
152. Be modeliuojamų pagrindinių tinklo elementų (maitinimo linijų, linijų ir transformatorių) ekonominis modelis taip pat apims kitus tinklo elementus, reikalingus PSO ir STO tinklų veikimui. Tai yra kiti pagrindinio tinklo elementai (t. y. įranga ir technologijos, reikalingos tinklui eksploatuoti, tiesiogiai susijusios su pagrindiniais tinklo elementais) ir pagalbiniais tinklo elementais (t. y. visa kita įranga, technologijos ir turtas, reikalingi tinklui eksploatuoti, tačiau nėra tiesiogiai susiję su pagrindiniais tinklo elementais).
153. Be to, visas kitas PSO ir STO turtas, reikalingas reguliuojamai veiklai vykdyti, taip pat turėtų būti įtrauktas į ekonominį modelį (pvz., pastatai, biuro įranga, transporto priemonės ir kt.).
LRAIC modelis turi funkciją, leidžiančią įvertinti kitų pagrindinio tinklo elementų kiekius, remiantis PSO ir STO pateiktais įvesties duomenimis, o pagalbiniai tinklo elementai ir kitas turtas nėra modeliuojami ir modelyje yra tik „pereinamieji“ elementai.
154. Kitų tinklo elementų ir kito turto duomenų išsamumas priklauso nuo duomenų PSO ir STO prieinamumo. Šie duomenys gali būti pateikiami kaip vienkartinės suvestinės sumos (nusidėvėjimas, OPEX, reguliuojamojo turto bazė), nepriklausančios modeliui, kurios turi būti tiesiogiai įtrauktos į kainos viršutinės ribos apskaičiavimą.
155. Kiti tinklo elementai ir kiti ištekliai. Kiti pagrindinio tinklo elementai:
156. Jei į modeliavimą bus įtraukti kiti pagrindiniai tinklo elementai, jie nebus apskaičiuojami iš piko apkrovos, tačiau šių tinklo elementų skaičius bus apskaičiuojamas iš nustatyto pagrindinių tinklo elementų skaičiaus, naudojant iš anksto nustatytas skaičiavimo taisykles (pvz., vidutinis vieno transformatoriaus atjungiklių skaičius).
157. Pagalbiniai tinklo elementai:
158. Kitas turtas:
159. Pagalbinių tinklo elementų ir kito turto skaičių pateiks PSO ir STO, o ekonominis modelis nemodeliuos optimizuoto šių elementų skaičiaus.
160. Siūloma, kad kiti pagrindinio tinklo elementai, pagalbiniai tinklo elementai ir kitas turtas būtų vertinami už modelio ribų. Tai reiškia, kad šių elementų ir turto ekonominiai duomenys bus pateikti kaip suvestiniai skaičiai (nusidėvėjimas, veiklos sąnaudos, reguliuojama turto bazė) ir bus naudojami tiesiogiai apskaičiuojant kainos viršutinę ribą, o ne modeliuojant LRAIC modelyje.
XII SKYRIUS
Paklausos vertinimo įvesties duomenys ir prognozė
161. Paklausos prognozė. Siekiant įvertinti tinklo elementus ateityje, naudojama piko apkrovos paklausos prognozė. Individualių įtampos lygių piko apkrovos paklausa bus pagrįsta dabartine piko apkrovos paklausa ir būsima numatoma piko apkrovos kaita. Paklausa bus planuojama remiantis turimais PSO ir STO duomenimis apie būsimus 10 metų.
162. Konkrečių tinklo elementų paklausa bus modeliuojama „iš apačios į viršų“. Prognozuojamų metų paklausos piko apkrova esant žemosios įtampos lygiui bus proporcingai paskirstyta esamiems žemosios įtampos tinklo elementams, atsižvelgiant į jų išmatuotą piko apkrovą pirmaisiais metais.
Padidėjusi žemosios įtampos tinklo paklausa bus perkelta į atitinkamus tinklo elementus esant aukštesnei įtampai, remiantis tinklo topologijos žymėjimu. Papildomos piko apkrovos paklausos balansas bus pridėtas aukštesniame įtampos lygmenyje atitinkamam piko apkrovos suvartojimui ir piko apkrovos gamybai šiuose aukštesniuose įtampos lygmenyse. Paklausos prognozė ir tinklo elementų paklausa vėliau naudojami tinklo elementų vertinimui ir hipotetiniam optimizavimui. Toliau pateikta schema iliustruoja piko apkrovos paklausos prognozės perkėlimą į tinklo elementų paklausą.
11 pav. Tinklo elementų piko apkrovos paklausos iliustracija
163. Nauja gamyba ir vartojimas. Be bendros paklausos prognozės modelis taip pat gali įtraukti naujus tinklo elementus, tokius kaip nauja gamyba ir naujas suvartojimas VĮ ir aukštesniame lygiuose. Jei planuojama, kad per analizuojamą laikotarpį bus sumontuoti nauji gamybos ar suvartojimo taškai, naujus elementus galima tiesiogiai pridėti prie esamų su tuo pačiu išsamumo lygiu atitinkamame modelio įvesties skyriuje.
164. Pavyzdžiui, jei planuojama prijungti naują elektros jėgainę prie AĮ lygio, šį naują tinklo elementą galima pridėti prie modelio AĮ dalyje ‒ AĮ gamyba ir reikės pateikti tuos pačius duomenis kaip ir apie esamą gamybą, prijungtą prie AĮ lygio, kaip apibrėžta 4.5 skyriuje „Aukštosios įtampos tinklo konstrukcija“, AĮ gamybos dalis, konkrečiai vieta, unikalus AĮ linijos, prie kurioje pažymėta elektrinė, ID, nominali galia, piko apkrova ir metai, kuriais ji bus prijungta. Panašiai į modelį taip pat galima įtraukti naujus planuojamus transformatorius ir linijas.
XIII SKYRIUS
Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas
165. Techninėje modelio dalyje kiekvienos technologijos (maitinimo linijos, linijos, transformatoriaus) matavimo parametrai nurodomi kiekviename įtampos lygyje.
Parametrai apima:
165.1. Esamo tinklo elemento pakeitimo tinkamiausiu tinklo elementu (su didesniu / mažesniu pajėgumu) ribas.
165.2. Esamų tinklo elementų, kurie naudojami atsargai, pakeitimo tinkamiausiu tinklo elementu (su didesniu / mažesniu pajėgumu) ribas.
166. Šis modelis leis optimizuoti tinklo elementus pagal iš anksto nustatytus kriterijus, pavyzdžiui:
166.1. Visų technologijų optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuos kiekvieno tinklo mazgo technologijas naudodamas vieną iš pageidaujamų technologijų. Tinkle nebus palikta jokių senų technologijų.
166.2. Tik technologijų su pasibaigiančiu tarnavimo laiku optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuos tik tinklo mazgus ir tas tinklo technologijas, kurių tarnavimo laikas artėja prie pabaigos.
166.3. Tik stiprinantis optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis atliks tik stiprinantį optimizavimą (sustiprinimą), t. y. esamas technologijas pakeis tinklo mazge tik tuo atveju, kai esamos technologijos pajėgumas yra nepakankamas ir jį reikia gerinti, kad atitiktų apskaičiuotą būsimą piko apkrovą.
166.4. Tik tinklo elementų, į kuriuos numatoma investuoti ar kuriuos numatoma rekonstruoti optimizavimas ‒ modelyje pridėta nauja funkcija. Pasirinkus šį scenarijų, modelis optimizuos tik tuos tinklo elementus, kurie bus pažymėti kaip ruošiami investicijoms ar rekonstravimui per ateinančius 10 metų (t. y. jei tai yra investicijų plano dalis).
167. Naujajame optimizavimo scenarijuje siūloma suderinti LRAIC modelio optimizavimo mastą su PSO ir STO investicijų planais ir investavimo pajėgumais. Scenarijus taip pat turėtų užtikrinti, kad tinklo elementai, kurie buvo neseniai optimizuoti ar rekonstruoti, nebūtų iš naujo optimizuoti atnaujintame LRAIC modelyje.
168. STO ir dalies PSO atveju, tinklo vystymo ir atnaujinimo planas gali būti nepakankamai detalus, neišskiriant konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti .Dėl šios priežasties LRAIC modelis siūlo alternatyvius variantus Scenarijui „Tik tinklo elementų, į kuriuos numatoma investuoti ar kuriuos numatoma rekonstruoti, optimizavimas“, kuriame STO pateiks bendrąjį tinklo vystymo ir atnaujinimo planą skirtingų įtampos lygių tinklo elementų tipams, nurodydamas planuojamas investicijų apimtis (maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius).
169. Atitinkamai LRAIC modelis atliks tinklo elementų optimizavimą iki apimties, nurodytos bendrajame tinklo vystymo ir atnaujinimo plane. Duomenų, kurie turi būti pateikti šiam planui, išsamumas bus apibrėžtas Duomenų rinkimo gairėse, tačiau duomenys bendrajame tinklo vystymo ir atnaujinimo plane turi būti diferencijuojami pagal:
170. STO atveju yra sudėtinga nustatyti, ar ankstesniuoju LRAIC modeliavimo laikotarpiu maitinančios linijos buvo optimizuotos, ar rekonstruotos. Taip yra dėl to, kad ŽĮ ir VĮ maitinančios linijos yra optimizuojamos tik supaprastintai ir nesuskirstytos į maitinančių linijų segmentus. Praktikoje visa maitinanti linija, kuri yra pateikta modelyje kaip vienas elementas, ankstesniu laikotarpiu nebuvo optimizuota ar rekonstruota, tačiau buvo rekonstruoti ar optimizuoti tam tikri šios linijos segmentai. Todėl LRAIC duomenų rinkimo užklausa leis STO pažymėti procentinę ankstesnio laikotarpio metu optimizuoto arba rekonstruoto maitinančių linijų ilgio dalį, taip užtikrinant, kad naujojoje versijoje bus galima optimizuoti tik likusią maitinančios linijos dalį naujame LRAIC modelyje.
XIV SKYRIUS
Metinis PSO ir STO išlaidų apskaičiavimas
171. Ekonominėje LRAIC modelio dalyje techninės modelio dalies (t. y. optimizavimo modeliavimo) rezultatai išreiškiami ekonominiais rodikliais. Optimizuotiems modeliuojamiems technologijų tipams ir kiekiams apskaičiuojamos bendros CAPEX, nusidėvėjimas ir metinės CAPEX (įskaitant kapitalo kaštus). Tinklo elementai, kurių modelis neoptimizavo, pridedami prie rezultatų naudojant faktinių sąnaudų įvesties duomenis, kuriuos teikia PSO ir STO, taikydami HCA vertinimo metodą. Metines OPEX siūloma vertinti ne pagal LRAIC modelį (t. y. jų negalima modeliuoti, bet PSO ir STO jas pateikia atskirai, kad būtų galima apskaičiuoti kainos viršutinę ribą).
13 pav. Metinį sąnaudų apskaičiavimą iliustruojanti schema
172. Metines PSO ir STO sąnaudas sudaro keli sąnaudų komponentai:
172.1. Tinklo CAPEX pagrindinėms technologijoms, t. y. pagrįstos tinklo technologijų vienetų kainomis.
172.2. Kiti tinklo CAPEX ‒ visi kiti CAPEX, susiję su pagrindinių technologijų kūrimu ir jų veikimu, įskaitant visas kapitalizuotas išlaidas. Šiuos kitus tinklo CAPEX galima derinti su pagrindine vieneto kaina ir pateikti kaip vieną skaičių.
173. LRAIC modelis taip pat apima funkciją, skirtą apskaičiuoti kitų pagrindinio tinklo elementų, pagalbinių tinklo elementų ir kito turto metines sąnaudas (įskaitant nusidėvėjimą, OPEX ir leidžiamą pelną), įtraukiant jas į LRAIC rezultatus. Tačiau, pasikonsultavus su VERT, PSO ir STO, siūloma, kad šios sąnaudos nebūtų įtrauktos į modelį ir bus pateiktos atskirai kaip vienkartinė suma galutiniam kainų viršutinių ribų apskaičiavimui.
174. LRAIC modeliui būtina, kad operatoriai pateiktų pagrindinių tinklo technologijų vidutines vieneto kainas (arba investicijas į pagrindinių technologijų vienetus). Diskusijose tarp VERT ir operatorių buvo pažymėta, kad nors vidutines vieneto kainas galima naudoti modelyje, VERT neturėtų jų naudoti vertinant atskirus investicinius projektus, nes faktinės kainos gali svyruoti ir kai kuriais atvejais gali būti didesnės nei vidutinės kainos. Todėl taip pat ir maksimalios vieneto kainos tam tikru laikotarpiu įtrauktos į LRAIC duomenų rinkimo procesą. Tokios maksimalios kainos nebus naudojamos LRAIC modelyje, tačiau VERT tai bus naudinga informacija vertinant operatorių investicinius projektus.
XV SKYRIUS
Jautrumo analizė ir lankstumo ribos
175. Kadangi LRAIC modelis apskaičiuodamas naudojant ateities perspektyvos duomenis ir atitinkamai taikomas kainų viršutinės ribos reguliavime daugiamečiu reguliavimo laikotarpiu, tikėtina, kad gali atsirasti nukrypimų tarp faktinių tam tikrų rodiklių verčių (pvz., didžiausios apkrovos) ir prognozuojamų verčių, naudojamų LRAIC modelyje.
176. Siekiant suprasti pasirinktų pagrindinių rodiklių pokyčių įtaką apskaičiuotiems LRAIC rezultatams, skaičiuojant LRAIC modelį bus atliekama jautrumo analizė. Tokia jautrumo analizė turėtų būti pagrindas nustatyti lankstumo ribas, t. y. priimtinus nuokrypio tarp faktinių ir prognozuojamų rodiklių verčių lygius. Tai turėtų užtikrinti didesnį kainų viršutinės ribos reguliavime naudojamų LRAIC modelio rezultatų stabilumą ir nuspėjamumą, nes šių rodiklių reikšmių nukrypimai priimtinose ribose neturėtų sukelti poreikio LRAIC rezultatų patikslinimui.
Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo
sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo
metodinių gairių 1 priedas
A.1. Naudojami standartiniai tinklo elementų identifikatoriai
Projektuojant PSO ir STO tinklus LRAIC modelio techninėje-technologinėje dalyje, turi būti naudojama standartinė atskirų pagrindinio tinklo elementų kodavimo tvarka. Tinklo elementų kodavimas naudojamas atskirų tinklo elementų atvaizdavimui, siekiant modelyje sukurti tinklo topologiją.
Kiekvienam atskiram pagrindinio tinklo elementui (maitinimo linijai / linijai, transformatoriui) turi būti priskirtas unikalus atitinkamas identifikatorius, apibrėžtas atitinkamai elementų grupei. Standartinį identifikatorių sudaro priešdėlis, identifikuojantis tinklo elemento įtampos lygį ir tipą bei tinklo elemento serijos numeris.
VĮ / ŽĮ transformatoriaus identifikatoriaus pavyzdys:
A. VĮŽĮ ‒ įtampos lygio identifikatorius (šiame pavyzdyje nuo vidutinės įtampos iki žemos įtampos).
B. T ‒ tinklo elemento tipo identifikatorius (transformatorius).
C. Serijos numeris.
Standartiniai tinklo elementų identifikatoriai visiems įtampos lygiams ir tinklo elementų tipams:
· ŽĮ gamintojas LVP-###
· VĮ / ŽĮ transformatorius (10 kV / 0,4 kV) VĮŽĮT-#####
· VĮ maitinimo linija (10 kV) VĮML-####
· VĮ vartotojas VĮV-####
· VĮ gamintojas MVP-###
· VĮ / VĮ transformatorius (35 kV / 10 kV) VĮVĮT-####
· VĮ maitinimo linija (35 kV) VĮ35ML-####
· AĮ / VĮ transformatorius (110 kV / 35 kV) AĮVĮT-###
· AĮ vartotojas AĮV-###
· AĮ gamintojas HVP-###
· AĮ linija (110 kV) AĮL-###
· YAĮ / AĮ transformatorius (330 kV arba 400 / 110 kV) YAĮAĮT-##
· YAĮ linija (330 / 400 kV) YAĮL-##
· YAĮ gamintojas EHVP-###
Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo
sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo
metodinių gairių 2 priedas
A.2. Pagrindinių LRAIC modelio atnaujinimo reikalavimų ir pakeitimų santrauka
| Sritis |
Aprašymas |
Siūlomas įgyvendinimas |
Įgyvendinimo tipas |
| Kapitalo kaštų korekcijos |
Skirtumų tarp planuojamų kapitalo kaštų pagal LRAIC modelį ir faktinių kapitalo kaštų, kurias operatoriai investavo laikotarpiais iki 2021 m., korekcija buvo atliekama kas du reguliacinio laikotarpio metus ir tais atvejais, kai operatoriai neįvykdo investicinių planų.
Taikant LRAIC modelį iki 2021 m., atsirado reikšmingų skirtumų tarp kapitalo kaštų pagal LRAIC modelį ir faktinių kapitalo kaštų, todėl ši problema turi būti išspręsta atnaujintame LRAIC modelyje.
|
Atsispindi ne pačiame modelyje, o kainų viršutinės ribos apskaičiavimo metodikoje. Modelyje gali būti pridėta nauja funkcija (optimizavimo scenarijus), kurią naudodami operatoriai gali nurodyti, jei per modeliavimo laikotarpį numatoma rekonstruoti konkrečius tinklo elementus (maitinančios linijos ir transformatoriai) ir tik tokie elementai (maitinančios linijos ir transformatoriai) bus optimizuoti (maitinančios linijos ir transformatoriai) t. y. jei jie yra įtraukti į tinklo plėtros planą). Taigi modelio optimizavimo scenarijus bus suderintas su operatorių investiciniais planais. STO atveju tinklo vystymo ir atnaujinimo planas gali būti nepakankamai detalus, neišskiriant konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti. Todėl gali būti pateiktos bendrosios tinklo vystymo ir atnaujinimo plano vertės (t. y. maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius) ir į tai bus atsižvelgta taikant naują modelio optimizavimo scenarijų. |
Kainų viršutinės ribos reguliavimo pokytis Naujo modelio funkcionalumas |
| CAPEX ‒ naujos jungtys |
Naujų klientų prisijungimas ‒ 50 % prisijungimo išlaidų apmoka klientai, 50 % susigrąžina iš specialaus prisijungimo tarifo. Skaičiuojant faktinių ir planuojamų CAPEX skirtumą, VERT į faktines CAPEX neįtraukia CAPEX, susijusių su klientų prisijungimu. |
Neturi būti atspindima LRAIC modelyje. Tai nėra LRAIC modelio taikymo sritis. |
NĖRA |
| Gaminantys vartotojai |
Modelyje reikia atsižvelgti į paskirstytą gamybą ir gaminančius vartotojus. |
Į modelį bus įtraukti prie skirtingų įtampos lygių prijungti gaminantys vartotojai. Gaminantys vartotojai turėtų atsispindėti piko apkrovos prognozėje, o individualūs gaminantys vartotojai taip pat atsispindės modelio „Gamybos“ darbalapiuose. Gamintojams-vartotojams turėtų būti nustatytas koeficientas, kad būtų atsižvelgta tik į minimalią gaminančio vartotojo elektros energijos gamybos apkrovą. Papildoma informacija, kurią reikia pateikti renkant duomenis, bus gaminančio vartotojo tipas (saulės, vėjo ir kt.) |
Naujas modelio funkcionalumas |
| ŽĮ maitinančios linijos |
STO gali tekti investuoti į ŽĮ maitinančių linijų tinklo rekonstrukciją, tačiau šiuo metu modelis neoptimizuoja ŽĮ maitinančios linijos tinklo. Norint į tai atsižvelgti, į modelį reikia įtraukti funkcionalumą. |
Originalus modelis modeliavo ŽĮ maitinimo linijų tinklą tik supaprastintu būdu. Jei STO gali pateikti duomenis, galima išsamiau optimizuoti ir ŽĮ maitinimo linijų tinklą. Arba galima atlikti supaprastintą modeliavimą, pavyzdžiui, remiantis STO pateiktais rekonstrukcijos reikalavimų nurodymais. |
Naujas modelio funkcionalumas |
| Modelio optimizavimas |
Kalbant apie elektros linijas, pradinis modelis leido optimizuoti linijas tik pagal jų esamą tipą (t. y. oro linijos oro linijoms, kabeliai kabeliams). Modelis turėtų leisti optimizuoti skirtingų tipų elektros linijas ‒ ypač pakeisti oro liniją kabeliu, nes tai įprasta praktika. |
Reikia pridėti modelio funkciją, taip pat reikia atnaujinti duomenų rinkimo klausimyną. Tinklų operatoriai turi pateikti nurodymus tais atvejais, kai reikia tokio pakeitimo (oro liniją vietoj kabelio). |
Naujas modelio funkcionalumas |
| OPEX ir kitų tinklo elementų CAPEX |
Galbūt OPEX ir kitos CAPEX turėtų būti supaprastintos, t. y. jos neturėtų būti modeliavimo dalis, bet pateiktos kaip dedamoji apskaičiuojant kainos viršutinę ribą, remiantis prognozuojamomis operatorių sąnaudomis. |
Galima įgyvendinti. Minimalus poveikis modelio funkcijoms, jei supaprastintas, OPEX ir kitų CAPEX duomenų bus tiesiogiai paprašyta iš operatorių ir jie bus įtraukti į kainų viršutinės ribos apskaičiavimo failą. |
Metodinių gairių pakeitimas |
| Duomenų rinkimas |
Originaliame modelyje elektros linijos, turinčios dvi grandines, buvo įtrauktos į duomenų rinkimą kaip dvi atskiros eilutės ‒ ar yra galimybė modelyje pakeisti taip, kad jos būtų įtrauktos kaip viena eilutė? |
Tam reikėtų iš esmės pakeisti modelio logiką keliuose darbo lapuose ir skaičiavimo formulėse. Siūloma išlaikyti originalią modelio logiką ir tokias maitinimo linijas įtraukti dviejose atskirose eilutėse. |
NĖRA |
| CAPEX |
Modelio rezultatai turi būti suderinti su operatorių galimybėmis investuoti ir finansuoti investicijas. |
Modelyje gali būti pridėta nauja funkcija (optimizavimo scenarijus), kurią naudodami operatoriai gali nurodyti, jei per modeliavimo laikotarpį numatoma rekonstruoti konkrečius tinklo elementus (elektros linijas ir transformatorius) ir tik tokie elementai bus optimizuoti (t. y. jei jie yra įtraukti į tinklo plėtros planą). Taigi modelio optimizavimo scenarijus bus suderintas su operatorių investiciniais planais. |
Naujas modelio funkcionalumas |
| Duomenų rinkimas |
Reikia patvirtinti duomenų rinkimo termino pabaigą. |
Pabaigos data yra 2020-12-31, nebent būtų nurodyta kitaip. Pavyzdžiui, LITGRID piko apkrovai galima naudoti pastarąsias 365 dienas. Dėl tinklo technologijų kainų ‒ jos turėtų būti pagrįstos naujausiais duomenimis. |
Apibrėžimas duomenų rinkimo gairėse |
| Duomenų rinkimas |
Modeliuotų technologijų vienetų kainos ‒ operatoriai pateikia modeliuotų technologijų vienetų kainas remdamiesi savo pačių naujausiais pirkimais ir sutartimis. Tais atvejais, kai paskutiniai pirkimai yra senesni, kainos nėra faktinės, todėl jas reikėtų koreguoti atsižvelgiant į kainų pokyčius objektyviai atspindinčius rodiklius (pvz., infliacija, kainų statybos indeksas). |
Galima įtraukti į duomenų rinkimo vadovą, tiksliau nurodant vieneto kainų apibrėžimą. Taikytina infliacija turės būti pagrįsta viešai prieinamu infliacijos indeksu, kurį skelbia statistikos institucija. Reikia patvirtinti, kokio tipo infliacijos lygis turėtų būti naudojamas (VKI, statybos darbų infliacija ir kt.) |
Apibrėžimas duomenų rinkimo gairėse |
| Modelio optimizavimas |
Naujos technologijos gali turėti įtakos piko apkrovai ‒ akumuliatoriai, AEI, išmanieji skaitikliai ‒ tai turėtų atsispindėti modelyje. |
Piko apkrovos prognozė turėtų atspindėti tokius pokyčius. Dideli akumuliatoriai taip pat gali būti įtraukti į modelį, nes vartotojai ir gamintojai yra prisijungę prie AĮ tinklo. |
Apibrėžimas duomenų rinkimo gairėse |
| Nuostoliai |
Ar atlikus optimizavimą modelis gali iš naujo apskaičiuoti technologinius nuostolius ‒ kad būtų nustatytas koks nors efektyvumo koeficientas, kurį galima naudoti apskaičiuojant tarifą? |
Modelis nėra skirtas atlikti kompleksinį nuostolių modeliavimą. Galima atlikti paprastą skaičiavimą ‒ svertinius nuostolių vidurkius (%) prieš ir po optimizavimo ‒ palyginant operatorių pateiktas vidutines nuostolių vertes esamam tinklui su nuostoliais po optimizavimo, atsižvelgiant į modeliuojamų technologijų tipų vidutinius nuostolius. |
Naujas modelio funkcionalumas |
| OPEX efektyvumas |
Ar galime sugalvoti kokį nors efektyvumo koeficientą OPEX sutaupymui? Konkrečiai susijusį su tinklu susijusiomis OPEX. |
Modelis negali to apskaičiuoti, mes galime patikrinti kai kuriuos etalonus, tačiau paprastai OPEX efektyvumo koeficientai tarifų taisyklėse taikomi visoms OPEX, o ne konkrečiai tinklo OPEX. |
NĖRA |
| Investicijos |
Operatoriai turi sugebėti lanksčiai ir tikslingai investuoti, t. y. ne į konkretų turtą, kaip siūloma modelyje, bet lanksčiai iki visos sumos, kurią siūlo modelis. Taip pat reikia laiko lankstumo ‒ t. y. jie gali investuoti mažiau vienais metais ir daugiau kitais metais. |
Atsispindi ne pačiame modelyje, o kainų viršutinės ribos apskaičiavimo metodikoje. |
Kainų viršutinės ribos reguliavimo pokytis |
| Modelio optimizavimas |
Ar tinklo elementams, kurie jau buvo modernizuoti / optimizuoti ankstesniais laikotarpiais, vėl turėtų būti taikomas optimizavimo modeliavimas? Modelis turi užtikrinti, kad tie patys tinklo elementai nebūtų optimizuoti, jei į juos buvo investuota ir (arba) jie buvo perstatyti ankstesniu LRAIC modelio taikymo laikotarpiu. |
Tai galima išspręsti įtraukiant į modelį naują funkcionalumą, kurį naudodami operatoriai gali nurodyti, jei per modeliavimo laikotarpį numatoma rekonstruoti konkrečius tinklo elementus (elektros linijas ir transformatorius) ir tik tokie elementai bus optimizuoti (t. y. jei jie yra įtraukti į tinklo plėtros planą). Taigi modelio optimizavimo scenarijus bus suderintas su operatorių investiciniais planais. STO ir dalies PSO atvejais, tinklo vystymo ir atnaujinimo planas gali būti nepakankamai detalus, neišskiriant konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti. Todėl gali būti pateiktos bendrosios tinklo vystymo ir atnaujinimo plano vertės (t. y. maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius) ir į tai bus atsižvelgta taikant naują modelio optimizavimo scenarijų. |
Naujas modelio funkcionalumas |
| Investicijos |
Ar turėtų būti toleruojamas nuokrypis tarp faktinių investuotų CAPEX ir planuojamų CAPEX, apskaičiuotų pagal modelį? Ir koks turėtų būti tokio vertinimo dažnumas? |
Atsispindi ne pačiame modelyje, o kainų viršutinės ribos apskaičiavimo metodikoje. |
Kainų viršutinės ribos reguliavimo pokytis |
| LRAIC modeliavimo laikotarpis |
LRAIC modelis turi būti sumodeliuotas taip, kad būtų nustatyti tinklo elementai kiekvienam optimizuotam 5 metų ir 10 metų laikotarpiui (modeliavimo tikslais taip pat ir 15, 20 ir 25 metų laikotarpiai). |
|
|
| Turto vertės nustatymo metodas |
Optimizuotų elementų sąnaudos turėtų būti nustatomos naudojant CCA, neoptimizuoti elementai turėtų būti nustatomi naudojant HCA. |
Modelis jau turi šią funkciją, kad galėtų naudoti abu scenarijus. Siūlomas scenarijus yra toks, kaip aprašyta – CCA optimizuotiems elementams, HCA neoptimizuotiems elementams. |
NĖRA |
| Nusidėvėjimas |
Nusidėvėjimo sąnaudoms nustatyti turėtų būti naudojamas tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. |
Modelis jau turi funkciją, skirtą naudoti skirtingus nusidėvėjimo scenarijus. Siūlomas nusidėvėjimo metodas yra tiesinis nusidėvėjimas. |
NĖRA |
| Duomenų rinkimas |
Modeliuotų technologijų kainos nereikėtų skirstyti į bazinę vieneto kainą ir kitas susijusias išlaidas, nes operatoriai paprastai turi bendras kainas. Siūloma pateikti kaip bendras kainas technologijų vienetui |
Joks modelio funkcijos aspektas negali būti pateiktas kaip bendra kaina. |
Apibrėžimas duomenų rinkimo gairėse |
| Duomenų rinkimas |
Ar būtina pateikti duomenis į kai kuriuos modelio laukus, kurie naudojami „tik informacijai“ ir nenaudojami modeliavime? Pavyzdžiui, elektros linijų ir transformatorių pavadinimai, gamintojas ir tipas? |
Galima nepildyti. Jokios įtakos modelio funkcijoms. |
NĖRA |
| Duomenų rinkimas |
Ar metinio nusidėvėjimo stulpelis CCA gali būti tuščias, nes CCA nebus naudojama neoptimizuotiems elementams? |
Galima nepildyti. Jokios įtakos modelio funkcijoms. |
NĖRA |
| Vieneto kaina |
LRAIC modeliui būtina, kad operatoriai pateiktų pagrindinių tinklo technologijų vidutines vieneto kainas. Nors vidutines vieneto kainas galima naudoti modelyje, VERT neturėtų jų naudoti vertinant atskirus investicinius projektus, nes faktinės kainos gali svyruoti ir kai kuriais atvejais gali būti didesnės nei vidutinės kainos. Siekiant į tai atsižvelgti, maksimalios vieneto kainos tam tikru laikotarpiu įtrauktos į LRAIC duomenų rinkimo procesą. |
Jokios įtakos modelio funkcionalumui. Prie duomenų rinkimo klausimyno bus pridėtas papildomas duomenų laukas, kad operatoriai galėtų pateikti maksimalias faktines vieneto kainas tam tikru nurodytu laikotarpiu. Ši informacija nebus naudojama modeliuojant ir bus naudojama tik reguliuojančios institucijos informaciniais tikslais. |
Apibrėžimas nurodomas duomenų rinkimo gairėse |