LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MELIORACIJOS PROGRAMOS 2018–2020 M. PATVIRTINIMO
2018 m. kovo 26 d. Nr. 3D-183
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos įrenginių ir statinių funkcionavimą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro
2018 m. kovo 26 d.
įsakymu Nr. 3D-183
MELIORACIJOS PROGRAMA 2018–2020 M.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Melioracijos programa 2018–2020 m. (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių informacija apie planuojamą lėšų poreikį valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) melioracijos funkcijai vykdyti ir kapitalo investicijoms melioracijai.
II SKYRIUS
PROGRAMOJE VARTOJAMOS SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI
2. Programoje vartojamos sąvokos:
2.2. melioracijos sistema – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnyje.
2.3. melioracijos statiniai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnyje.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINYS, VERTINIMO KRITERIJAI
4. Programos tikslas – įgyvendinti racionalią melioracijos turto, melioruotos žemės naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, nukreiptus į žemės geros agrarinės būklės išsaugojimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą.
5. Programos uždavinys – užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos įrenginių ir statinių tinkamą veikimą.
6. Programos vertinimo kriterijai:
| Vertinimo kriterijų |
Apskaičiuota faktinė |
Apskaičiuota siektina |
| Rezultato: |
||
| Suremontuota blogos būklės |
1,9 |
5,3 |
| Rekonstruota blogos būklės |
0,4 |
3,8 |
| Rekonstruota blogos būklės sausinimo sistemų ES paramos lėšomis dalis, proc. |
2,2 |
3,0 |
| Pagerinta melioruotų plotų agrarinės būklės (nuo jos įvertinimo 2007 m.), ploto dalis, proc. |
2,2 |
3,1 |
| Produkto: |
||
| Suremontuota: |
||
| vandens pralaidų, dalis, proc. |
2,2 |
2,9 |
| griovių, dalis, proc. |
1,9 |
5,3 |
| Rekonstruota: |
||
| vandens pralaidų, dalis, proc. |
0,3 |
1,9 |
| griovių, dalis, proc. |
0,4 |
3,8 |
*pagal 2015–2017 metų melioracijos programos duomenis
**pagal Melioracijos programai 2018–2020 m. savivaldybių pateiktą informaciją
7. Valstybės biudžeto lėšomis planuojami atlikti melioracijos darbai ir laukiami rezultatai (pagal savivaldybių pateiktą informaciją) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos paramos lėšomis planuojami atlikti darbai bei laukiami rezultatai (vidutiniškai per vienerius metus) pateikiami šios programos 1 priede.
IV SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ
8. Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, nes kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemes. Žemės ūkio naudmenos sudaro 3,46 mln. ha, iš jų sausinama 2,5 mln. ha, arba 72 proc. Apie 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos išgaunama nusausintose žemėse, todėl melioracija Lietuvoje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis.
9. Valstybei nuosavybės teise priklauso visas melioracijos turtas: magistraliniai grioviai, sausinimo siurblinės, tiltai, vandens pralaidos, tvenkinių užtvankos, kiti melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiai ir statiniai, išskyrus požeminį drenažą, kurio skersmuo mažesnis nei 12,5 cm. Šio turto likutinė vertė 2017-01-01 – 355,6 mln. Eur.
10. Privačių žemės sklypų savininkams nuosavybės teise priklauso jų sklypuose esantis požeminis drenažas, kurio skersmuo mažesnis nei 12,5 cm. Šio turto likutinė vertė 2017-01-01–354,4 mln. Eur.
11. Įvertinus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę nustatyta, kad 8 proc. melioruotos žemės techniniu ir agrotechniniu požiūriu yra blogos būklės. Daugelio valstybei priklausančių melioracijos statinių būklė taip pat bloga: 49 proc. magistralinių griovių; 40 proc. vandens pralaidų; 18 proc. pylimų; 60 proc. sausinimo siurblinių; 41 proc. tiltų; 35 proc. tvenkinių HTS (2 priedas).
12. Magistraliniai melioracijos grioviai yra pagrindiniai melioracijos įrenginiai ir statiniai, nuo kurių būklės priklauso visos melioracijos sistemos veikimas. Tačiau 49 proc. magistralinių griovių yra blogos būklės dėl medžiais ir krūmais užaugusios bei nešmenimis užneštos vagos, patvenkimo, išplovimo, nuslinkusių šlaitų. Magistralinius griovius reikia rekonstruoti. Valstybinio audito metu nustatyta, kad taip yra dėl netinkamos priežiūros – kasmet nušienaujama tik iki 5 proc. melioracijos griovių šlaitų.
13. 2015–2017 metų melioracijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-968 „Dėl 2015–2017 metų melioracijos programos patvirtinimo“, dėl valstybės biudžeto lėšų stygiaus iki galo įgyvendinta nebuvo: 2015 m. skirta 10 406 tūkst. Eur, 2016 m. – 10 471 tūkst. Eur, 2017 m. – 10 409 tūkst. Eur. Kapitalo investicijoms 2015–2017 m. lėšų neskirta. Nesant valstybės biudžeto lėšų kapitalo investicijoms, iš esmės nebuvo atliekami melioracijos įrenginių ir statinių rekonstravimo darbai.
14. Pagal 2015–2017 metų melioracijos programą atlikti darbai ir pasiekti rezultatai:
14.1. valstybės biudžeto lėšomis einamiesiems tikslams 2015 m. išvalyta 192 km griovių sąnašų, iškirsta 180 ha krūmų, sutvarkytos 4847 drenažo sistemų žiotys, nušienauta 788 ha griovių šlaitų, suremontuota: 2046 ha sausinimo sistemų, 586 vandens pralaidos, 599 km griovių;
14.2. valstybės biudžeto lėšomis einamiesiems tikslams 2016 m. išvalyta 166 km griovių sąnašų, iškirsta 193 ha krūmų, sutvarkytos 4900 drenažo sistemų žiotys, nušienauta 747 ha griovių šlaitų, suremontuota: 1390 ha sausinimo sistemų, 608 vandens pralaidos, 635 km griovių;
14.3. per 2017 m. 9 mėnesius valstybės biudžeto lėšomis einamiesiems tikslams išvalyta 47 km griovių sąnašų, iškirsta 133 ha krūmų, sutvarkytos 3022 drenažo sistemų žiotys, nušienauta 487 ha griovių šlaitų, suremontuota: 1513 ha sausinimo sistemų, 314 vandens pralaidų, 360 km griovių; rekonstruota: 63 vnt. vandens pralaidų, 84 km griovių.
15. Pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ NMA duomenimis 2012 m. paramą melioracijos griovių tvarkymui gavo 334 asmenys, paramos suma iš viso – 2159 tūkst. Eur, už paramos lėšas prižiūrėta 1375 km melioracijos griovių; 2013 m. paramą grioviams tvarkyti gavo 348 asmenys, paramos suma – 2591 tūkst. Eur, už paramos lėšas prižiūrėta 1314 km melioracijos griovių; 2014 m. paramą grioviams tvarkyti gavo 484 asmenys, paramos suma – 5098 tūkst. Eur, už paramos lėšas prižiūrėta 2185 km melioracijos griovių.
16. Pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ VŽF duomenimis 2014 m. finansinė parama 37 389 tūkst. Eur skirta 40 projektų, kuriuos įvykdžius buvo pagerinta būklė 18 710 ha sausinamame plote (8,42 proc. blogos būklės plotų), 2015 m. finansinė parama 26 756 tūkst. Eur skirta 107 projektams, kuriuos įvykdžius buvo pagerinta būklė iš viso 8125 ha sausinamame plote (3,6 proc. blogos būklės plotų).
Pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ 2016 m. finansinė parama 3 725 tūkst. Eur skirta 14 projektų, kuriuos įvykdžius buvo pagerinta būklė iš viso 1 999 ha sausinamame plote (0,9 proc. blogos būklės plotų). Iš viso 2015–2017 m. patvirtinta parama 146 projektams už 42 216 mln. Eur. 132 projektai dar įgyvendinami.
V SKYRIUS
PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA IR PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANU
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.5 krypties „Tausaus ir konkurencingo žemės bei maisto ūkio stiprinimas“ 4.5.3 darbą „Melioracijos sistemų nuosavybės santykių ir atsakomybės pertvarkymas“ yra numatyti veiksmai – melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelio sukūrimas. Taip pat numatoma keisti melioracijos įrenginių ir statinių naudotojų tarpusavio santykių juridinę formą, kuri leistų geriau reglamentuoti naudotojų civilinius santykius eksploatuojant melioracijos statinius, bei bendradarbiauti ir efektyviau eksploatuoti turimą melioracijos turtą.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS KAIMO PLĖTROS
2014–2020 METŲ PROGRAMA
18. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje numatytos priemonės, susijusios su vandentvarka ir žemės ūkio infrastruktūra – sausinimo sistemų tvarkymu. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ remiama veikla – lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas joms keliamiems aplinkosauginiams reikalavimams, vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstrukcija bei įrengimas ir ariamos žemės kalkinimas pagal projektą. Kalkinimo išlaidos yra tinkamos tik tuo atveju, kai kalkinimas yra vienkartinis veiksmas viso projekto eigoje ir jo išlaidos neviršija 10 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. Galimi pareiškėjai – viešieji juridiniai asmenys (savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos), fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurių nuosavybės teise priklausančios žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) sausinimo sistemos (-ų) ribomis.
VII SKYRIUS
MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ PRIEŽIŪRĄ
19. Valstybė negali skirti pakankamai lėšų tinkamai melioracijos įrenginių ir statinių priežiūrai. Atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“, nuostatas – numatyti melioracijos turto privatizavimą bei įgyvendinti teisinių, ekonominių, organizacinių ir administracinių priemonių kompleksą gerai žemės kultūrinei ir techninei būklei palaikyti, žemės produktyvumui išsaugoti, melioracinių įrenginių būklei pagerinti, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo, 4.5 krypties „Tausaus ir konkurencingo žemės bei maisto ūkio stiprinimas“ 4.5.3 darbą „Melioracijos sistemų nuosavybės santykių ir atsakomybės pertvarkymas“ yra numatyti veiksmai – melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelio sukūrimas yra rengiama Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelių galimybių studija (toliau – Studija). Planuojama Studiją parengti 2018 m. I ketvirtį. Parengta Studija bus pristatoma visuomenei, socialiniams partneriams, vyks diskusijos. Įvertinus gautus Studijos rezultatus bei diskusijas, bus pasirinktas racionaliausias melioracijos statinių valdymo, finansavimo ir teisinių santykių modelis. Priėmus sprendimus dėl racionaliausio melioracijos statinių valdymo, finansavimo ir teisinių santykių modelio, turėtų būti rengiamas Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kiti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
20. Melioracijos sistemoms tampant bendrojo naudojimo sistemomis, jų priežiūra vieno savininko sklype beveik nebeįmanoma, kadangi dėl vandens nuleidimo, kuris siejasi su vandens pritekamų ir turinčių drėgmės perteklių plotų ribomis ir kurie nesutampa su savininkų sklypais, melioracijos sistemų funkcionavimas negali būti dalomas pagal melioruotos žemės savininkų sklypus. Dėl to melioruotos žemės naudotojai skatinami jungtis į melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijas, kad galėtų tinkamai prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius, pagerinti melioruotos žemės būklę.
Šiuo metu šalyje veikia daugiau kaip 400 melioracijos sistemų naudotojų asociacijų (toliau – Asociacija), kurios atstovauja savo narių interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, dalyvauja ES finansuojamuose projektuose ir kt. asociacijos įstatuose numatytose veiklose gali dalyvauti vykdant melioracijos priežiūros darbus, teikti žemės ūkio technikos remonto, serviso paslaugas.
Asociacijų veikla labiausiai pastebima įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus. Kai kurios iš jų parama atnaujinti melioracijos sistemas savo valdomuose laukuose pasinaudojo ne vieną kartą. Tačiau, mažėjant ES paramos apimtims, Asociacijoms ir toliau reikėtų vykdyti savo veiklą. Melioracija, tai ne tik perteklinio vandens pašalinimas iš žemės plotų, bet ir rūpestis, kad su vandeniu į atvirus vandens baseinus patektų kuo mažesnis teršalų, trąšų kiekis. Tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir atlieka bandymus, panaudojant melioracijos privalumus, siekiant sumažinti aplinkos taršą, diegiant pažangesnes technologijas, tokias kaip kontroliuojamo drenažo, bioreaktorių naudojimo ir pan. Tokie projektai duotų naudą žemių savininkams, nes reguliuojamas drenažas padeda palaikyti reikalingą drėgmės kiekį sausesniu metų laikotarpiu ir neleidžia vandenyje ištirpusioms trąšoms patekti tiesiai į griovius.
Artėjant nuosavybės formų pokyčiams melioracijos sistemų ir statinių valdyme, žemės savininkų, Asociacijų, kitų melioracijos sistemų valdytojų bendradarbiavimas bus neišvengiamas, kad būtų galima tinkamai prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius bei palaikyti gerą melioruotos žemės būklę.
VIII SKYRIUS
MELIORACIJOS SISTEMŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu:
21.2. savivaldybės patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos įrenginius ir statinius;
IX SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS
22. Programai įgyvendinti naudojamos:
22.1. valstybės biudžeto lėšos valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų, įrenginių ir statinių priežiūros, remonto ir rekonstravimo darbams finansuoti, įskaitant šių įrenginių ir statinių remonto ir rekonstravimo techninės dokumentacijos ir sąmatų parengimą (išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą). Finansavimas skiriamas atsižvelgiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes;
22.2. Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. lėšos pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimui (paramos gavėjai savivaldybės) bei bendrojo naudojimo melioracijos statinių rekonstravimui (paramos gavėjai melioracijos sistemų naudotojų asociacijos ir fizinių ir juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis).
X SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA BEI ATSAKOMYBĖ
24. Programa bus įgyvendinama atliekant valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos įrenginių ir statinių priežiūros ir remonto darbus, valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos įrenginių ir statinių rekonstravimo darbus ir blogos būklės sausinimo sistemų rekonstravimo darbus, panaudojant valstybės biudžeto ir ES finansinę paramą.
25. Savivaldybės:
25.1. teikia raštu Žemės ūkio ministerijai melioracijos finansavimo iš valstybės biudžeto poreikį, paskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-211 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės vertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką;
25.3. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų programos lėšomis, sąrašus ir apimtis;
26. VŽF pateikia Žemės ūkio ministerijai:
27. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyrius, kasmet, gavęs VŽF suvestinius duomenis apie šalies melioruotą žemę ir melioracijos statinius einamųjų metų sausio 1 d., parengia Melioracijos programos 2018–2020 m. įgyvendinimo metinę ataskaitą ir paskelbia ją ministerijos tinklalapyje.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Melioracijos darbai programos lėšomis perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
29. Melioracijos darbai programos lėšomis finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš valstybės biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.