Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO JUNGIMO BŪDU PRIJUNGIANT VIEŠĄJĄ ĮSTAIGĄ ALYTAUS KOLEGIJĄ PRIE VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KAUNO KOLEGIJOS, KAUNO KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO, KAUNO KOLEGIJOS SAVININKĖS TEISIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO, BUVEINĖS ADRESO NUSTATYMO IR VALSTYBĖS TURTO PERDAVIMO PAGAL VALSTYBĖS TURTO PATIKĖJIMO SUTARTĮ
2024 m. gegužės 22 d. Nr. 380
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 4 dalimi, 38 straipsnio 3 dalimi, 87 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 939 „Dėl pritarimo reorganizuoti viešąją įstaigą Alytaus kolegiją prijungimo prie viešosios įstaigos Kauno kolegijos būdu“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.2 papunktį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Reorganizuoti nuo 2024 m. liepos 1 d. viešąją įstaigą Alytaus kolegiją jungimo būdu – prijungiant viešąją įstaigą Alytaus kolegiją prie viešosios įstaigos Kauno kolegijos, kuriai pereina visos reorganizuojamos viešosios įstaigos Alytaus kolegijos teisės ir pareigos.
2. Patvirtinti viešosios įstaigos Alytaus kolegijos reorganizavimo jungimo būdu prijungiant viešąją įstaigą Alytaus kolegiją prie viešosios įstaigos Kauno kolegijos sąlygas (pridedama).
5. Pavesti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Kauno kolegijos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.
6. Perduoti viešajai įstaigai Kauno kolegijai po viešosios įstaigos Alytaus kolegijos reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno kolegijos šiuo nutarimu tvirtinamame statute numatytai veiklai vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu viešosios įstaigos Alytaus kolegijos patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą (pagal šio nutarimo priedą) valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 99 metams.
7. Nustatyti, kad perduodamo turto, nurodyto šio nutarimo 6 punkte, panaudojimas pagalbinei ekonominei veiklai vykdyti negali viršyti 20 procentų viešosios įstaigos Kauno kolegijos valdomos infrastruktūros metinio pajėgumo.
8. Įgalioti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją sudaryti šio nutarimo 6 punkte nurodyto turto valstybės turto patikėjimo sutartį.
9. Pripažinti netekusiais galios:
9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Alytaus kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Alytaus ir Utenos kolegijų statutų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 380
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO JUNGIMO BŪDU PRIJUNGIANT VIEŠĄJĄ ĮSTAIGĄ ALYTAUS KOLEGIJĄ PRIE VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KAUNO KOLEGIJOS SĄLYGOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešosios įstaigos Alytaus kolegijos reorganizavimo jungimo būdu prijungiant viešąją įstaigą Alytaus kolegiją prie viešosios įstaigos Kauno kolegijos sąlygos (toliau – Reorganizavimo sąlygos) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi, 2.99 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) 15 straipsniu ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 939 „Dėl pritarimo reorganizuoti viešąją įstaigą Alytaus kolegiją prijungimo prie viešosios įstaigos Kauno kolegijos būdu“.
2. Reorganizuojamo juridinio asmens duomenys:
2.4. juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas – 111965327;
3. Reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens duomenys:
3.4. juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas – 111965284;
II SKYRIUS
REORGANIZAVIMO BŪDAS, PASIBAIGIANTI VIEŠOJI ĮSTAIGA IR PO REORGANIZAVIMO TĘSIANTI VEIKLĄ VIEŠOJI ĮSTAIGA
4. Reorganizavimas vykdomas jungimo būdu – reorganizuojama Alytaus kolegija prijungiama prie Kauno kolegijos.
III SKYRIUS
REORGANIZUOJAMO JURIDINIO ASMENS TURTO ĮVERTINIMAS
7. Alytaus kolegijai nuosavybes teise priklausantis turtas pagal 2024 m. kovo 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentus iš viso sudaro 6 079 533,52 Eur, iš šios sumos:
7.6. pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 076 371,54 Eur (iš jų biudžeto lėšos – 4 369,61 Eur, nuosavos lėšos – 774 881,74 Eur, paramos lėšos – 0 Eur, projektų įgyvendinimo lėšos – 297 120,19 Eur);
8. Alytaus kolegijos įsiskolinimai 2024 m. kovo 1 d. – 405 225,48 Eur (iš jų trumpalaikiai – 405 225,48 Eur; ilgalaikiai – 0 Eur).
IV SKYRIUS
PO REORGANIZAVIMO PASIBAIGIANČIOS VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS DALININKO
TAPIMO PO REORGANIZAVIMO TĘSIANČIOS VEIKLĄ VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS
DALININKU TVARKA IR SĄLYGOS
11. Po reorganizavimo pasibaigiančios Alytaus kolegijos ir reorganizavime dalyvaujančios Kauno kolegijos savininkas yra vienintelis asmuo – valstybė, kurios kaip valstybinės kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
V SKYRIUS
PASIBAIGIANČIO JURIDINIO ASMENS TEISIŲ IR PAREIGŲ PERDAVIMO PO REORGANIZAVIMO VEIKSIANČIAM JURIDINIAM ASMENIUI SĄLYGOS IR TERMINAI
13. Reorganizuojamas juridinis asmuo – Alytaus kolegija – išregistruojama iš Juridinių asmenų registro 2024 m. birželio 30 d., o jai nuosavybės teise priklausantis turtas, teisės ir pareigos nuo 2024 m. liepos 1 d. pereina po reorganizavimo veiklą tęsiančiai Kauno kolegijai.
14. Alytaus kolegijos direktorius yra atsakingas, kad iki 2024 m. birželio 30 d. būtų atlikti visi veiksmai, susiję su Alytaus kolegijos išregistravimu iš Juridinių asmenų registro.
15. Kauno kolegijos direktorius yra įgaliotas pasirašyti po reorganizavimo veiksiančios Kauno kolegijos statutą ir atsakingas, kad būtų atlikti visi veiksmai, susiję su Kauno kolegijos statuto ir kitų pakeistų duomenų įregistravimu Juridinių asmenų registre.
16. Alytaus kolegijai nuosavybės teise priklausantis turtas, teisės ir pareigos perduodamos pagal 2024 m. birželio 30 d. Alytaus kolegijos finansinės atskaitomybės duomenis, atsižvelgiant į Alytaus kolegijos veiklos sąlygotus pasikeitimus ir jai nuosavybe teise priklausančio turto nusidėvėjimą iki perdavimo dienos. Alytaus kolegijai nuosavybės teise priklausantis turtas, teisės ir pareigos perduodami balansine verte.
17. Reorganizuojamos viešosios įstaigos Alytaus kolegijos darbuotojams užtikrinamas darbo santykių tęstinumas ir visos Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose darbuotojams nustatytos garantijos ir socialinė apsauga.
18. Alytaus kolegijos darbuotojų darbo santykiai nuo 2024 m. liepos 1 d. pereina Kauno kolegijai. Alytaus kolegijos prijungimas prie Kauno kolegijos negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.
19. Alytaus kolegijos direktorius yra atsakingas už Alytaus kolegijos darbuotojų informavimą apie darbo santykių tęstinumą Kauno kolegijoje po Alytus kolegijos reorganizavimo.
20. Kauno kolegija įsipareigoja užtikrinti studentams, pradėjusiems studijas iki Alytaus kolegijos reorganizavimo, galimybę tęsti studijas Kauno kolegijoje. Iki reorganizavimo į Alytaus kolegijos studijų programas įstojusiems ir po reorganizavimo studijas baigusiems studentams bus išduodami Kauno kolegijos diplomai. Alytaus kolegijos studentams, pradėjusiems studijas iki Alytaus kolegijos reorganizavimo pabaigos, sudaromos sąlygos baigti studijas Alytaus mieste.
21. Reorganizuojant Alytaus kolegiją užtikrinamas įsipareigojimų studentams pagal iki reorganizavimo pasirašytų studijų sutartis vykdymas. Po reorganizavimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., Alytaus kolegijos studentai perregistruojami Studentų registre.
22. Alytaus kolegijos studijų programos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre perregistruojamos iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.
23. Reorganizavimo metu papildomų teisių valdymo ir kitiems organams, administracijos darbuotojams nesuteikiama. Alytaus kolegijos ir Kauno kolegijos valdymo organai reorganizavimo metu priima sprendimus ir vykdo veiksmus, numatytus Civiliniame kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, juos įgyvendinančiose teisės aktuose, Reorganizavimo sąlygose ir vidaus tvarką reglamentuojančiose teisės aktuose.
24. Alytaus kolegijos ir Kauno kolegijos direktoriai yra atsakingi už tinkamą Reorganizavimo sąlygų įgyvendinimą, atitinkamos kolegijos darbuotojų, studentų, kreditorių informavimą apie vykdomą reorganizavimą Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Viešųjų įstaigų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 380
KAUNO KOLEGIJOS STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Kauno kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos pavadinimas – Kauno kolegija.
2. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (kiek tai nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai). Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kaip Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kompetencija apibrėžiama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinių aukštųjų mokyklų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklą.
3. Kolegija yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjai bei juridinio asmens dalyviams.
5. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu, bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.
6. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir profesionaliuoju menu, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
7. Kolegija turi vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Kolegijos akademiniai padaliniai taip pat gali turėti vėliavas, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo tvarką nustato Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).
8. Kolegijos vieši pranešimai, dokumentai ir kita informacija visuomenei skelbiami Kolegijos interneto svetainėje, papildomai gali būti skelbiami socialiniuose tinkluose ir (ar) kitose medijos priemonėse.
II SKYRIUS
VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
11. Kolegijos veiklos tikslai:
11.2. plėtoti į visuomenės raidą orientuotą taikomąją mokslo ir meno veiklą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu;
12. Kolegijos veiklos uždaviniai:
12.1. vykdyti valstybės pažangai ir regionų plėtrai aktualias kolegines studijas bei teikti kitas švietimo paslaugas;
12.4. vykdyti taikomąją mokslo ir meno veiklą su Lietuvos ir užsienio socialiniais partneriais bei jos rezultatų sklaidą;
12.5. kurti inovatyvius ir tvarius produktus, paslaugas ir technologinių procesų naujoves, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais;
12.11. plėtoti išmaniosiomis technologijomis grįstą paslaugų teikimą, didinant skaitmenizuotų Kolegijos veiklos procesų efektyvumą;
13. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas ir taikomieji moksliniai tyrimai. Kolegijos pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas ir taikomieji moksliniai tyrimai.
14. Kitos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurių gali imtis Kolegija:
14.27. intelektinės nuosavybės ir panašių produktų, išskyrus autorių teisių saugomus objektus, išperkamoji nuoma;
III SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO, MENO VEIKLOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS
16. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal koleginių studijų programas, skirtas įgyti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir kvalifikaciją; gali būti vykdomos atskirų studijų modulių (dalykų) studijos, kompetencijų tobulinimo programos ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos.
17. Kolegijoje gali būti vykdomos trumposios pakopos studijos kvalifikacijoms, atitinkančioms Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktojo lygio reikalavimus, įgyti.
18. Kolegija kartu su kitomis Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis gali vykdyti jungtines studijų programas.
19. Kolegijoje gali būti vykdomos profesinės studijos, skiriamos kvalifikacijai įgyti, savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
20. Asmenys Kolegijoje gali studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Asmenys, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, moka Akademinės tarybos patvirtintą studijų kainą. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti ir studijuojančio asmens darbdaviai, Kolegija, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
22. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
23. Studijų organizavimo tvarką nustato Kolegijos studijų tvarkos aprašas, kurį tvirtina Akademinė taryba.
24. Kolegijoje vykdomos studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau studijų krypčių studijų rezultatams pasiekti.
25. Kolegijoje sudaromos ekspertinės institucijos studijų programų strategijai formuoti, studijų programoms tobulinti ir jų kokybei užtikrinti. Į šių institucijų veiklą įtraukiami socialiniai partneriai, studentai ir kitos suinteresuotosios šalys.
26. Kolegijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įskaitomi dalinių studijų rezultatai asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas ir norintiems tęsti studijas Kolegijoje, įskaitant jų pasiektus studijų rezultatus pagal tas pačias arba kitas trumpųjų, koleginių, universitetinių pirmosios, antrosios pakopos arba vientisųjų, profesinių studijų programas.
27. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei Kolegija sudaro praktinio mokymo sutartį. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga Kolegija.
28. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programą, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kvalifikacija.
29. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas trumposios pakopos diplomas, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.
30. Asmenims, baigusiems jungtines studijų programas, suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai).
31. Asmenims, baigusiems kompetencijų tobulinimo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, išduodamas pažymėjimas.
32. Asmenims, baigusiems studijų modulius (dalykus), skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
33. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnyje nustatytais atvejais galimas studijų programos ar jos dalies dėstymas kitomis kalbomis.
34. Asmenys gali kreiptis į Kolegiją dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.
35. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Kolegijoje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka Kolegija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
36. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimą ir pripažinimą atlieka Kolegija Akademinės tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgdama į bendruosius principus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
37. Kolegija gali panaikinti Kolegijos suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir kvalifikaciją kartu su diplomu ir diplomo priedėliu, ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą kartu su atitinkamu pažymėjimu, jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta), Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
38. Kolegijoje studijų ir mokslo bei meno vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
39. Kolegijoje vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai ir meno veikla savarankiškai arba sudarius sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis. Kolegija plėtoja bendradarbiavimą su partneriais per taikomųjų mokslinių tyrimų tinklus, vykdydama bendrus taikomųjų mokslinių tyrimų projektus, organizuodama mokslo renginius, dalydamasi gerąja praktika.
40. Taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės, konfidencialios informacijos, komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams ar sutartims.
41. Mokslo taikomąją ir meno veiklą Kolegijoje organizuoja ir vykdo akademiniai padaliniai. Atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir mokslinės veiklos, studijų ir mokslinės kompetencijos tobulinimo pagrindas.
42. Kolegijoje vykdoma studentų taikomoji mokslinė ir meninė veikla, gali veikti studentų mokslo, meno draugijos, organizuojamos studentų mokslinės ir praktinės konferencijos, seminarai, mokslo, meno darbų konkursai, parodos.
IV SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ, MENO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
44. Kolegija atsako už studijų ir mokslo, meno veiklos ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
45. Kolegija turi Akademinės tarybos patvirtintą studijų kokybės užtikrinimo sistemą, kurioje numatyti veikimo būdai ir priemonės, užtikrinantys Kolegijos teikiamo išsilavinimo ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę. Kolegijos studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Taikomosios mokslo ir meno veiklos kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių taikomųjų tyrimų erdvės nuostatomis.
46. Kolegija ne rečiau kaip kartą per metus supažindina Kolegijos akademinę bendruomenę ir Kolegijos interneto svetainėje viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslo ir meno veiklą, įsivertinimo rezultatus. Taip pat viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdomus taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, periodiškai vykdomų savianalizių rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, Kolegijos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas ir mokslo ir meno veiklą.
V SKYRIUS
KOLEGIJOS VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
48. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Mokslo ir studijų įstatymu ir Viešųjų įstaigų įstatymu. Kolegialūs Kolegijos valdymo organai yra Kolegijos taryba (toliau – Taryba) ir Akademinė taryba, vienasmenis valdymo organas – direktorius.
49. Taryba yra Kolegijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
50. Taryba atlieka šias funkcijas:
50.2. direktoriaus teikimu, suderinusi su Akademine taryba, tvirtina stojančiųjų priėmimo į atskiras studijų programas minimalaus skaičiaus nustatymo tvarką;
51. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
51.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
51.2. kiti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka renka ir atšaukia penkis narius, priklausančius Kolegijos personalui, nurodytam Statuto 103 punkte;
51.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami keturi nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams. Šie keturi nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį, nepriklausantį Kolegijos personalui ir studentams, renka ir atšaukia Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) savo nustatyta tvarka.
52. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 10 vietų, apibrėžtų Akademinės tarybos, atsižvelgiant į skirtingus Kolegijos interesus.
53. Tarybos sudėtį viešai skelbia Akademinės tarybos pirmininkas. Tarybos sudėtis skelbiama Kolegijos interneto svetainėje.
54. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.
55. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Kolegijos misiją.
57. Tarybos nariais negali būti asmenys, nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.
58. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas ir įteikia direktoriui.
59. Tarybos pirmininkas renkamas Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir jai atstovauja. Tarybos pirmininko laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas, o jo laikinai nesant – kitas Tarybos įgaliotas Tarybos narys.
60. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių balsų, priimami sprendimai, kai yra renkamas direktorius, teikiami Vyriausybei teisės aktų projektai dėl Kolegijos statuto pakeitimo, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje.
62. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 58 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį Kauno kolegijos tarybos narių rinkimų tvarkos aprašo, kurį tvirtina Akademinė taryba, numatyta tvarka.
63. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui šio Statuto 51 punkto nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 58 punkte nurodytą įsipareigojimą.
64. Tarybos nariams už veiklą, einant Tarybos nario pareigas, atlyginama iš Kolegijos lėšų. Išmokų dydis nustatomas Tarybos veiklos organizavimo išlaidų sąmatoje, kurią rengia ir tvirtina Taryba. Išmokos mokamos 2 kartus per kalendorinius metus.
67. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
67.2. svarsto direktoriaus teikiamą stojančiųjų priėmimo į atskiras studijų programas minimalaus skaičiaus nustatymo tvarką ir teikia dėl jos nuomonę Tarybai;
67.7. atsižvelgdama į asmens mokslinės, meno, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, savo nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
67.9. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja Kolegijos akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos interneto svetainėje ir (ar) kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais;
67.10. svarsto ir tvirtina tvarką dėl asmeniui suteikto profesinio bakalauro kvalifikacinio laipsnio arba profesinio bakalauro kvalifikacinio laipsnio ir kvalifikacijos kartu su diplomu ir diplomo priedėliu ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimo kartu su atitinkamu pažymėjimu, jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta), panaikinimo;
68. Akademinė taryba sudaroma 5 metams. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos darbuotojai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.
69. Akademinę tarybą sudaro 38 nariai:
69.1. 26 narius, iš jų 8 darbuotojus, einančius docento ir (arba) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, skiria dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovai, išrinkti Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimuose (konferencijose) juose dalyvavusiųjų balsų dauguma proporcingai dėstytojų ir mokslo darbuotojų etatų skaičiui. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai;
69.2. 3 nariai patenka į Akademinę tarybą pagal pareigas – direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas, kiti 2 nariai pagal pareigas skiriami direktoriaus nustatyta tvarka;
71. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas.
72. Pirmąjį Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos paskyrimo kviečia ir jam pirmininkauja direktorius.
73. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Akademinės tarybos pirmininkas vadovauja Akademinei tarybai ir jai atstovauja. Akademinės tarybos pirmininko laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Akademinės tarybos pirmininko pavaduotojas, o jo nesant – kitas Akademinės tarybos įgaliotas Akademinės tarybos narys. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku ir jo pavaduotoju. Akademinės tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas gali būti atšaukti, jeigu netinkamai vykdo savo pareigas, ne mažiau kaip 2 / 3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Tas pats asmuo Akademinės tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
74. Akademinės tarybos nario narystė Akademinėje taryboje pasibaigia:
74.1. pasibaigus Akademinės tarybos nario darbo sutarčiai su Kolegija, išskyrus tuos atvejus, kai narys yra kitos mokslo ir studijų institucijos darbuotojas ir buvo skiriamas kaip einantis docento arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas;
74.2. Akademinės tarybos nariui – studentui išėjus akademinių atostogų, nutraukus ar baigus studijas;
74.4. Akademinės tarybos narį atšaukus iš pareigų, jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas Akademinės tarybos nario pareigas;
75. Kai Akademinės tarybos nario įgaliojimai pasibaigia Statuto 74 punkte nurodytais pagrindais, Akademinės tarybos pirmininkas kreipiasi į Akademinės tarybos narį paskyrusį subjektą su prašymu vietoj jo paskirti kitą asmenį. Akademinės tarybos sudėtis papildoma nauju nariu, kurį paskiria keičiamą narį paskyręs subjektas. Naujas Akademinės tarybos narys paskiriamas likusiam Akademinės tarybos kadencijos laikui.
76. Akademinės tarybos priimti sprendimai skelbiami viešai Kolegijos interneto svetainėje. Akademinės tarybos sprendimai privalomi visiems Kolegijos akademinės bendruomenės nariams.
77. Akademinė taryba kartą per metus, ne vėliau kaip balandžio mėnesį, atsiskaito už savo veiklą Kolegijos bendruomenei, pateikdama praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą Kolegijos bendruomenės susirinkime arba paskelbdama Kolegijos interneto svetainėje.
79. Direktorius atlieka šias funkcijas:
79.2. nustato direktoriaus pavaduotojo (-ų), akademinių padalinių vadovų ir kitų Kolegijos darbuotojų pareigas ir funkcijas;
79.3. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti stojančiųjų priėmimo į atskiras studijų programas minimalaus skaičiaus nustatymo tvarką;
80. Direktorių, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, renka Taryba savo nustatyta tvarka.
81. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio darbo ir 5 m. vadybinio darbo aukštojoje mokykloje patirtį asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažintas menininkas, moka valstybinę lietuvių kalbą ir vieną iš užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) ne žemesniu kaip C1 lygiu, privalumą teikiant anglų kalbos mokėjimui.
82. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartis pasirašoma Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
83. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
84. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip dviejų trečdalių Tarybos narių balsų dauguma.
85. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias pagal įstatymus ir kitus teisės aktus gali atlikti tik pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams ar kitiems įgaliotiems asmenims.
86. Direktoriaus pavaduotojas (-ai), atlikdamas (-i) jam (-iems) pavestas funkcijas, padeda direktoriui įgyvendinti Kolegijos tikslus ir uždavinius.
87. Kolegijos direktoratas yra direktoriui pavaldi patariamoji institucija. Direktorato nariai yra direktoriaus pavaduotojas, akademinių padalinių vadovai, Studentų atstovybės prezidentas bei kiti darbuotojai pagal pareigas. Kolegijos direktorato sudėtį ir darbo reglamentą įsakymu tvirtina direktorius.
VI SKYRIUS
KOLEGIJOS AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIAI, KITI DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
88. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro Kolegijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai ir kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
89. Kolegijos akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve, kaip ji suprantama Mokslo ir studijų įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje, ir kitomis teisėmis, numatytomis Mokslo ir studijų įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje, bei vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį, atsižvelgdama į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas, tvirtina Akademinė taryba.
90. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus ir konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba.
91. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, asistentas, jaunesnysis asistentas, vyresnysis lektorius ir lektorius. Direktorius gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes.
92. Profesoriui, aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Kolegijoje, Akademinė taryba už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriai emeritai turi teisę dalyvauti Kolegijos mokslinėje, meno ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip kiti Kolegijoje dirbantys dėstytojai. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo Kolegijos finansinės veiklos rezultatų.
93. Daugiau kaip pusė Kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku, kuri įvertinama viešo konkurso dėstytojo pareigoms eiti metu.
94. Kolegijos mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.
95. Į pareigas dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus, jaunesniuosius asistentus ir jaunesniuosius mokslo darbuotojus bei dėstytojus praktikus, priimami dirbti ne mažiau kaip 0,25 darbo laiko normos viešo konkurso būdu.
96. Viešas konkursas Statuto 95 punkte išvardintoms pareigoms eiti skelbiamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos darbo pradžios. Pranešimas apie konkursą turi būti skelbiamas Kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse ir šalies, o jeigu tikslinga, – ir tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams, jaunesniesiems asistentams ir jaunesniesiems mokslo darbuotojams, dėstytojams praktikams ar dėstytojams ir mokslo darbuotojams, su kuriais sudaryta neterminuota darbo sutartis arba kai Kolegija panaikina pareigybę, viešo konkurso pareigoms eiti tvarka netaikoma.
97. Su asmeniu, Kolegijoje laimėjusiu konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui ir Akademinės tarybos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su Kolegijos veiklos planais ir prioritetais suderintas jo veiklos planas. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, Akademinės tarybos nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatas vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas.
98. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, Kolegijoje laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį.
99. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo atestuojamas kas 5 metai arba jam gali būti rengiama neeilinė atestacija Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Laikotarpis, kuriuo asmeniui Kolegija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat ligos laikotarpis, trunkantis ilgiau kaip 3 mėnesius, į atestacijos laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas darbuotojas atleidžiamas iš darbo.
100. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti kitų mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, atitinkančius pirmaujančiojo ar pripažinto tyrėjo karjeros pakopos reikalavimus, dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.
101. Į jaunesniojo asistento pareigas fakulteto dekano teikimu priimami asmenys, atitinkantys Lietuvos mokslo tarybos nustatytas privalomas pradedančiojo tyrėjo kompetencijas ir Akademinės tarybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Su jais sudaromos terminuotos darbo sutartys.
104. Kolegijos personalas turi teises, nustatytas Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje.
106. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, akademinės etikos pažeidimus Kolegijos akademinės bendruomenės nariai ir kiti darbuotojai atsako Darbo kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, nustatyta tvarka.
107. Kolegija turi administraciją, būtiną Kolegijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Kolegijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meninės veiklos, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Kolegijos darbuotojai, išskyrus Kolegijos akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, darbuotojus, kurie turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams.
109. Kolegijos akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra, meninė veikla.
110. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi, kurios standartines sąlygas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus. Studijų sutartis nustato studijų Kolegijoje sąlygas ir abiejų šalių įsipareigojimus.
111. Klausytojai yra asmenys, kurie studijuoja pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų modulius (dalykus) ar jų grupes. Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi direktoriaus nustatyta tvarka.
112. Studentai turi Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, taip pat turi teisę:
113. Studentai privalo laikytis Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų.
114. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, suderinusi su Studentų atstovybe.
115. Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) per savo skiriamus atstovus atstovauja Kolegijos studentų interesams Kolegijos valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo gavimo dienos raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Kolegijos valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.
116. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už skirtas lėšas Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito Tarybai jos nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
117. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijas priimami asmenys, atitinkantys reikalavimus, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus kriterijus, nustatytus Akademinės tarybos tvirtinamose priėmimo į Kolegiją taisyklėse.
118. Į Kolegijos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.
119. Konkursinių mokomųjų modulių (dalykų) pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį modulį (dalyką), kiekvienais metais nustato Akademinė taryba ir, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Priėmimo į Kolegiją reikalavimai netaikomi Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus Kolegija skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į Kolegiją pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą Kolegija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
120. Asmuo, kurio studijos valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. Valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo gali keisti studijų programą ar jos formą Kolegijos studijų tvarkos apraše nustatyta tvarka.
121. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti Akademinės tarybos patvirtintą studijų kainą, o į laisvą valstybės finansuojamą studijų vietą perkeliamas geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą besimokantis studentas, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais principais bei direktoriaus nustatyta tvarka. Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau negu studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau studijų modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų.
122. Studentui, kurio trumposios pakopos, pirmosios pakopos studijos yra valstybės finansuojamos, po direktoriaus nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka Mokslo ir studijų įstatyme 78 straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus.
123. Jeigu trumposios pakopos ir pirmosios studijų pakopos koleginių studijų atitinkamos studijų krypties ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis.
124. Geriausiais rezultatais valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijų metus baigusiems asmenims gali būti kompensuojama studijų kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų skaičius nustatomas Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o eilės pagal studijų kryptis sudaromos direktoriaus nustatyta tvarka.
125. Akademinės atostogos studentams suteikiamos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu, atsižvelgiant į motyvuotą studento rašytinį prašymą. Akademinės atostogos suteikiamos Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytais pagrindais.
126. Studijos Kolegijoje pasibaigia:
127. Studentas šalinamas iš Kolegijos, jeigu:
127.1. pažeidė Statute, Akademinės etikos kodekse, Kolegijos studijų tvarkos apraše ir kituose studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
128. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš Kolegijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
129. Nutraukus studijas, jas galima atnaujinti direktoriaus sprendimu, atsižvelgiant į motyvuotą asmens rašytinį prašymą.
130. Asmuo, pašalintas iš Kolegijos už Statuto, Akademinės etikos kodekso ar Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, studijas gali atnaujinti ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams po pašalinimo iš Kolegijos dienos.
VIII SKYRIUS
GINČŲ TARP STUDENTŲ, ADMINISTRACIJOS IR KITŲ DARBUOTOJŲ NAGRINĖJIMAS
132. Ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla tarp studentų ir Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų, nagrinėja Ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), kuri sudaroma direktoriaus įsakymu. Komisiją sudaro 6 asmenys: 3 Kolegijos administracijos atstovai ir 3 Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys). Komisija visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Komisijos pirmininką. Komisijos veiklos nuostatus, suderintus su Studentų atstovybe (jeigu jos nėra, – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija), tvirtina direktorius.
133. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Komisija gautą prašymą, skundą ar pranešimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Komisijos sprendimas Kolegijoje yra galutinis. Apie Komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
134. Ginčai dėl akademinės etikos pažeidimų nagrinėjami Kolegijos akademinės etikos kodekso nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
KOLEGIJOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
136. Kolegija valdydama, naudodama Kolegijai patikėtą turtą ir juo disponuodama vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytais principais.
137. Kolegija privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą Kolegijos interneto svetainėje.
138. Kolegija naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti Kolegijai patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.
139. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja Mokslo ir studijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
140. Kolegija valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės teise turimu turtu, nurodytu Mokslo ir studijų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje.
143. Kolegija turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasi Mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalies ir su ja susijusių teisės aktų nuostatų.
144. Kolegija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas rengia vadovaudamasi finansinę apskaitą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais.
145. Kolegija kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) paskelbia Kolegijos interneto svetainėje ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas už praėjusius metus, taip pat viešai Kolegijos interneto svetainėje skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
X SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
148. Kolegijos filialas ir atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas ir atstovybė veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus.
XI SKYRIUS
STATUTO KEITIMO TVARKA
150. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Taryba, Akademinė taryba ir direktorius.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
152. Kolegija gali būti reorganizuojama ar likviduojama Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
153. Taryba, suderinusi su Akademine taryba, teikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
154. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti Statute, sprendžiami Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų, taip pat kitų teisės aktų, susijusių su Kolegijos veikla, nustatyta tvarka, taip pat reglamentuojami Tarybos, Akademinės tarybos arba direktoriaus tvirtinamais dokumentais.