Nr. DOK-4599

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15677-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 27 d. paduotu ieškovų Z. V. ir užsienio įmonės Ellora 4522899 teisių perėmėjo Z. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nesivadovavo sąžiningumo principo viršenybe, ignoravo, kad teismai nustatė, jog ginčai bylose dėl UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gegužės 13 d., yra ginčai dėl vienos visumos UAB „Skomė“ bendrovės valdymo organų sprendimų teisėtumo, o ieškovai iš esmės siekia pripažinti, kad UAB „Skomė“ valdoma neteisėtai ir susigrąžinti įmonės valdymą.

2. Teismų priimamuose sprendimuose nebeliko susidariusios situacijos nesąžiningumo vertinimo, nors 2013 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismui ištirti šio valdymo perėmimo nesąžiningumą.

3. Ginčijami sprendimai pagrįsti ne faktiniais duomenimis, bet prielaidomis, kadangi ignoruojant priimtus sprendimus kitose bylose, nustatyta, jog 2016-2017 metais UAB „Skomė“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti neegzistuojantys akcininkai.

4. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Ellora Ltd išregistruota iš UAB „Skomė“ akcininkų suklastotų dokumentų kopijų pagrindu, atsakovė nepateikė originalių akcininkų perregistravimo dokumentų, kurių pagrindu įvykdė ieškovo akcijų perregistravimus UAB „Skomė“ akcininkų registre. Todėl ši byla nepagrįstai nutraukta pagal šio ieškovo ieškinio reikalavimus. Todėl teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę: atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, turėjo pagrįsti savo prielaidas.

5. Ginčijamais sprendimais nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi teismai šioje byloje patys turėjo vertinti, tačiau nevertino gausybės UAB „Skomė“ užvaldymui ir jo tęsimui panaudotų ir tebenaudojamų dokumentų suklastojimo faktų, ignoruodami tai, kad šie dokumentai yra niekiniai ir nesukuria jokių teisinių pasekmių. Teismai ignoravo ir nevertino įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais nustatytas UAB „Skomė“ valdymo iš ieškovų perėmimo 2009 metais neteisėtumas, tačiau kuris tęsiamas nesulaukus teismų sprendimų dėl atsakovės valdymo organų sprendimų ir vis naujų akcijų emisijų išleidimu bei platinimu neteisėtos ir/ar ginčijamos sudėties atsakovės akcininkams, toleruojant jų neteisėtai iš UAB „Skomė“ išimamas lėšas tam, kad būtų įsigyjamos šios kaskart naujai išleidžiamos akcijos.

6. Ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik tada, kai gavo atitinkamus valdybos posėdžių protokolus iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ginčai bylose dėl UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gegužės 13 d., yra ginčai dėl vienos visumos atsakovės UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų teisėtumo, todėl ir ieškovų prašymas atnaujinti terminą ieškinio pateikimui buvo pagrįstas. Be to, ieškovams laiku pateikti ieškinį sukliudė ieškovo Z. V. patirta trauma.

7. Buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi byloje buvo trys, o ne du ieškovai, taip pat nepagrįstai iš ieškovų priteista daugiau žyminio mokesčio.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41,35 (keturiasdešimt vieną eurą, trisdešimt penkis euro centus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 18 d. AB Lietuvos pašte, kodas ZN85823.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Virgilijus Grabinskas

                                                                                                               Donatas Šernas

                                                                                                               Egidija Tamošiūnienė