PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T-202

(Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-236

redakcija)

PANEVĖŽIO R. KREKENAVOS MYKOLO ANTANAIČIO GIMNAZIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos (toliau – gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, mokyklos teises, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšas, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, gimnazijos veiklos priežiūrą, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Gimnazijos oficialusis pavadinimas – Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija, trumpasis pavadinimas – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija. Mokykla įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 190397677.

3. 1533 m. rašytiniuose šaltiniuose minima parapinė mokykla (Lietuvos bažnyčios istorija. V., 2005). 1919 m. įkurta Krekenavos vidurinė mokykla (Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamento 1919 m. liepos 13 d. raštas Nr. 1559). 1994 m. mokyklai suteiktas Mykolo Antanaičio vardas. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-66 mokykla pavadinta gimnazija.

4. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Priklausomybė – savivaldybės mokykla.

6. Savininkė – Panevėžio rajono savivaldybė.

7. Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės taryba, kuri:

7.1. tvirtina gimnazijos nuostatus;

7.2. nustato didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

7.3. priima sprendimus dėl:

7.3.1. gimnazijos buveinės pakeitimo;

7.3.2. gimnazijos reorganizavimo ar likvidavimo;

7.3.3. gimnazijos skyriaus ar filialo steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

7.4. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir šiuose Nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

8. Buveinė: LT-38310 Panevėžio rajonas, Krekenavos mstl., Laisvės g. 18.

9. Grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

10. Tipas – gimnazija.

11. Pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams.

12. Mokymo kalba – lietuvių.

13. Mokymosi formos:

13.1. grupinio mokymosi;

13.2. pavienio mokymosi.

14. Mokymo proceso organizavimo būdai:

14.1. kasdienis;

14.2. savarankiškas;

14.3. nuotolinis;

14.4. ugdymasis šeimoje.

15. Vykdomos švietimo programos:

15.1. pradinio ugdymo programa;

15.2. pradinio ugdymo individualizuota programa;

15.3. pagrindinio ugdymo programa;

15.4. pagrindinio ugdymo individualizuota programa;

15.5. vidurinio ugdymo programa.

16. Išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai:

16.1. mokymosi pasiekimų pažymėjimas;

16.2. pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;

16.3. pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;

16.4. vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;

16.5. pažymėjimas;

16.6. pradinio išsilavinimo pažymėjimas;

16.7. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas;

16.8. brandos atestatas;

16.9. brandos atestato priedas;

16.10. brandos atestato (diplomo) priedas.

17. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, atsiskaitomąją sąskaitą ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.

II SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

18. Gimnazijos veiklos sritis – švietimas 85.

19. Gimnazijos švietimo veiklos rūšys:

19.1. pagrindinė veiklos rūšis – vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20;

19.2. kitos švietimo veiklos rūšys:

19.2.1. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

19.2.2. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

19.2.3. kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

19.2.4. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

19.2.5. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

19.2.6. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

20. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

20.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

20.2. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

20.3. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

20.4. kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas, kodas 49.39;

20.5. nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas, kodas 38.21;

20.6. transporto nuoma, kodas 60.21.10.

21. Gimnazija gali vykdyti neformaliojo švietimo programas, dalyvauti šalies bei kituose švietimo projektuose.

22. Gimnazijos veiklos tikslas – plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui.

23. Gimnazijos veiklos uždaviniai:

23.1. teikti mokiniams kokybišką pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

23.2. padėti mokiniams išsiugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti dorais, siekiančiais žinių, savarankiškais, atsakingais, patriotiškai nusiteikusiais žmonėmis, įgyti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

23.3. perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

23.4. sudaryti sąlygas mokiniams įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmenims, kaip kompetentingiems Lietuvos piliečiams, Europos ir pasaulio bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariams;

23.5. sudaryti sąlygas mokiniams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą, nustatyti mokinių kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jiems įgyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros ir technologijų lygį;

23.6. skatinti mokinių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekti socialinio mokinių solidarumo, išmokyti teikti socialinę paramą artimiesiems;

23.7. užtikrinti sveiką ir saugią mokymo(si) aplinką.

24. Gimnazijos funkcijos:

24.1. formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso mokinių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

24.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

24.3. kuria ir įgyvendina gabių mokinių mokymo(si) strategijas;

24.4. siūlo ir taiko įvairius mokymo(si) būdus, kad pasiektų valstybinių išsilavinimo standartų nustatytus pasiekimų lygmenis;

24.5. organizuoja neformalųjį vaikų švietimą;

24.6. įvertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, nukreipia į Pedagoginę psichologinę tarnybą arba skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka, individualizuoja ir pritaiko ugdymo programas skirtingų gebėjimų mokiniams;

24.7. esant poreikiui organizuoja pailgintos darbo dienos ir (ar) užimtumo grupių darbą;

24.8. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kt.) teisės aktų nustatyta tvarka;

24.9. sudaro higienos, materialines, pedagogines, psichologines sąlygas, laiduojančias psichinį ir fizinį vaiko saugumą bei asmenybės brandą;

24.10. organizuoja ir vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir vidurinio ugdymo brandos egzaminus bei įskaitas;

24.11. išduoda mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas pasiekimus įteisinančius dokumentus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

24.12. atlieka gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą, vadovaudamiesi Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijomis;

24.13. sudaro palankias sąlygas veikti mokinių organizacijoms, skatinančioms mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėjančioms kultūrinę ir socialinę brandą, padedančioms tenkinti saviugdos ir saviraiškos poreikius;

24.14. sudaro sąlygas gimnazijos darbuotojams tobulinti kvalifikaciją;

24.15. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamus materialinius išteklius ir edukacines aplinkas;

24.16. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;

24.17. organizuoja mokinių vežimą į gimnaziją ir atgal teisės aktų nustatyta tvarka;

24.18. organizuoja vaikų, mokinių, darbuotojų ir kitų asmenų maitinimą teisės aktų nustatyta tvarka;

24.19. kuria gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

24.20. viešai skelbia informaciją apie gimnazijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka;

24.21. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

III SKYRIUS

GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

25. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslus ir uždavinius bei atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:

25.1. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

25.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą;

25.3. bendradarbiauti su įstaigos veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

25.4. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

25.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

25.6. dalyvauti konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už Lietuvos ribų;

25.7. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

25.8. pagal savo kompetenciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų gauti duomenis, kurių reikia gimnazijos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti;

25.9. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis;

25.10. nuomoti gimnazijos patalpas.

26. Gimnazijos pareiga yra užtikrinti jai pavestų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, priskirtų funkcijų kokybišką atlikimą.

IV SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

27. Gimnazijos veikla organizuojama pagal direktoriaus patvirtintus:

27.1. gimnazijos strateginį planą, kuriam yra pritarusi gimnazijos taryba ir kuris suderintas su savivaldybės vykdomąja institucija;

27.2. gimnazijos metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi gimnazijos taryba;

27.3. gimnazijos ugdymo planą, suderintą su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu ir kuriam yra pritarusi gimnazijos taryba;

27.4. gimnazijos darbo tvarkos taisykles.

28. Gimnazijai vadovauja direktorius, skiriamas į pareigas penkeriems metams viešo konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų Panevėžio rajono savivaldybės mero Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Viešas konkursas gimnazijos direktoriaus pareigoms eiti skelbiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki gimnazijos direktoriaus kadencijos pabaigos, išskyrus atvejus, kai gimnazijos direktorius paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai.

29. Direktorius:

29.1. tvirtina gimnazijos vidaus struktūrą, gimnazijos darbuotojų pareigybių sąrašą neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

29.2. nustato gimnazijos tikslus, uždavinius, funkcijas, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui veiklos sritis, darbuotojų veiklos sritis;

29.3. tvirtina mokytojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo gimnazijos darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

29.4. priima mokinius Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

29.5. suderinęs su gimnazijos taryba, tvirtina gimnazijos darbo tvarkos taisykles;

29.6. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

29.7. vadovauja gimnazijos strateginio plano, metinio veiklos plano rengimui, jų įgyvendinimui, organizuoja ir koordinuoja gimnazijos veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina gimnazijos veiklą, materialinius ir intelektualinius išteklius;

29.8. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

29.9. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes, metodines grupes, metodinę tarybą;

29.10. gimnazijos vardu sudaro sutartis gimnazijos funkcijoms atlikti;

29.11. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gimnazijos dokumentų saugojimą ir valdymą;

29.12. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

29.13. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

29.14. inicijuoja gimnazijos savivaldos institucijų steigimą ir skatina jų veiklą;

29.15. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

29.16. atstovauja gimnazijai teisme ir kitose institucijose;

29.17. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro jiems sąlygas savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už atliktą darbą;

29.18. palaiko ryšius su gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;

29.19. analizuoja gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą;

29.20. vykdo kitas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme;

29.21. turi teisę dirbti papildomą darbą toje pačioje švietimo įstaigoje arba eiti antraeiles pareigas kitoje darbovietėje, neviršydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios leistinos darbo trukmės per savaitę;

29.22. atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi gimnazijoje, už demokratinį gimnazijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų gimnazijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, gimnazijos veiklos rezultatus; už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą;

29.23. gimnazijos direktorių priima į pareigas ir iš jų atleidžia Savivaldybės meras.

V SKYRIUS

GIMNAZIJOS SAVIVALDA

30. Gimnazijoje veikia šios savivaldos institucijos: gimnazijos taryba, mokytojų taryba, metodinė taryba, mokinių parlamentas.

31. Gimnazijos taryba (toliau – Taryba) yra aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija. Taryba telkia gimnazijos mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, vietos bendruomenę demokratiniam gimnazijos valdymui, padeda direktoriui atstovauti teisėtiems gimnazijos interesams.

32. Taryba savo darbe vadovaujasi Tarybos nuostatais, patvirtintais gimnazijos direktoriaus.

33. Tarybą sudaro: 5 tėvai (globėjai, rūpintojai), 5 mokytojai, 5 mokiniai (8, I–IV gimnazijos klasių), 1 bendruomenės atstovas.

34. Tarybos kadencija – treji metai. Galimas Tarybos nario kadencijų skaičius – dvi kadencijos iš eilės. Jei per tą laikotarpį Tarybos narys išvyko ar dėl kitų priežasčių negali dalyvauti Tarybos veikloje, nustatyta tvarka išrenkami nauji nariai. Jų kadencija baigiasi kartu su visos Tarybos įgaliojimais. Tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai, vietos bendruomenės narys deleguojami kas treji metai, mokiniai – kasmet.

35. Į Tarybą slaptu balsavimu renka:

35.1. tėvus – visuotinis tėvų susirinkimas;

35.2. mokytojus – mokytojų taryba;

35.3. mokinius – mokinių parlamentas;

35.4. vietos bendruomenės atstovą deleguoja gimnazijos direktorius.

36. Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki Tarybos kadencijos pabaigos skelbiami nauji Tarybos rinkimai. Pasibaigus Tarybos kadencijai, Taryba baigia savo veiklą ir perduoda savo įgaliojimus naujai išrinktai Tarybai.

37. Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, į jo vietą iki veikiančios Tarybos kadencijos pabaigos deleguojamas naujas narys, atstovaujantis tėvams, pedagogams, mokiniams arba vietos bendruomenei, priklausomai nuo to, kuriai grupei atstovavo buvęs Tarybos narys.

38. Tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusios gimnazijos bendruomenės grupės. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys iki veikiančios Tarybos kadencijos pabaigos, atstovaujantis tai grupei, kuriai atstovavo buvęs Tarybos narys.

39. Į Tarybą išrenkami asmenys, surinkę daugiausia balsų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsuojama pakartotinai, į balsavimo kortelę įrašant vienodai daugiausia balsų gavusių pretendentų pavardes.

40. Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas balsų dauguma pirmajame Tarybos posėdyje laisvai pasirinktu balsavimu (atviru ar slaptu) posėdyje dalyvaujant ne mažiau kai 2/3 Tarybos narių. Nesant Tarybos pirmininko, jį pavaduoja posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma išrinktas Tarybos narys.

41. Tarybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi Tarybos pirmininkas, Tarybos nariai, gimnazijos direktorius.

42. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma laisvai pasirinktu balsavimu (atviru ar slaptu). Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo sprendimą lemia Tarybos pirmininko balsas.

43. Tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami dalyvauti kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai. Gimnazijos direktorius, mokytojai, mokinių tėvai (kiti atstovai pagal įstatymą) ir kiti asmenys.

44. Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija bei švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustačiusios, kad Tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo Tarybai juos svarstyti iš naujo. Tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

45. Tarybos funkcijos:

45.1. teikia siūlymus dėl gimnazijos veiklos perspektyvų, pagrindinių darbo krypčių, ugdymo organizavimo tvarkos;

45.2. pritaria gimnazijos strateginiam planui, metiniam veiklos planui, ugdymo planui, gimnazijos nuostatams, darbo tvarkos taisyklėms, kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems gimnazijos direktoriaus;

45.3. išklauso gimnazijos direktoriaus metinę veiklos ataskaitą ir teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl gimnazijos veiklos tobulinimo;

45.4. teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl gimnazijos nuostatų pakeitimo, gimnazijos vidaus struktūros tobulinimo;

45.5. skiria atstovus į mokytojų atestacijos komisiją ir atviro konkurso laisvai gimnazijos direktoriaus vietai užimti komisiją;

45.6. kolegialiai svarsto gimnazijos lėšų naudojimo klausimus;

45.7. teikia siūlymus dėl gimnazijos darbo tobulinimo, talkina formuojant gimnazijos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

45.8. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

45.9. inicijuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

45.10. svarsto gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus, planuoja savo veiklą;

45.11. svarsto mokytojų, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar gimnazijos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymų gimnazijos direktoriui;

45.12. teikia siūlymus Panevėžio rajono savivaldybės tarybai dėl gimnazijos veiklos tobulinimo, materialinio aprūpinimo;

45.13. Tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.

46. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bibliotekos vedėjas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

47. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, jam nesant – mokytojų tarybos sekretorius. Gimnazijos mokytojų tarybos dokumentus tvarko sekretorius, atviru balsavimu balsų dauguma išrinktas pirmojo posėdžio metu.

48. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

49. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

50. Mokytojų tarybos funkcijos:

50.1. aptaria praktinius švietimo pokyčių įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių mokymo(si) rezultatus, mokytojų veiklos tobulinimo būdus;

50.2. diskutuoja dėl gimnazijos veiklos planavimo ir strategijos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

50.3. priima nutarimus Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytais klausimais;

50.4. kartu su gimnazijos švietimo pagalbos ir sveikatos priežiūros specialistais aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

50.5. pagal klasių vadovų pateiktą informaciją analizuoja ir vertina mokinių pažangą ir pasiekimus.

51. Metodinė taryba – mokytojų savivaldos institucija, jungianti gimnazijos mokytojus pedagogikos teorijos ir praktikos uždaviniams spręsti, atliekanti koordinavimo bei konsultavimo funkcijas.

52. Metodinė taryba veikia pagal metodinės tarybos nuostatus, patvirtintus gimnazijos direktoriaus.

53. Metodinę tarybą sudaro 6 nariai, turintys metodinės veiklos patirties. Metodinė taryba renkama mokytojų tarybos posėdyje. Metodinei tarybai vadovauja jos narių išrinktas pirmininkas. Metodinės tarybos veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

54. Metodinės tarybos funkcijos:

54.1. organizuoja ir koordinuoja gimnazijos mokytojų metodinę veiklą, darbo patirties sklaidą;

54.2. nustato metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius;

54.3. inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą gimnazijoje;

54.4. teikia gimnazijos direktoriui siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

55. Mokinių parlamentas – gimnazijos mokinių savivaldos institucija, kuri vadovaujasi demokratiniais rinkimų principais. Jo narių skaičių ir veiklos kadencijos trukmę nustato gimnazijos direktorius. Mokinių parlamento nariai yra 8 ir I–IV gimnazijos klasių mokinių susirinkimų deleguoti atstovai. Jam vadovauja mokinių parlamento narių išrinktas prezidentas.

56. Mokinių parlamentas inicijuoja ir padeda organizuoti gimnazijos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas, teikia siūlymų dėl mokymo organizavimo, vaikų neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės pilietinės veiklos, organizuoja savanorių judėjimą, dalyvauja rengiant gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus, svarsto gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus, susitaria dėl institucijos veiklos organizavimo, deleguoja narius į gimnazijos tarybą.

57. Gimnazijos savivaldos institucijos savo veiklą organizuoja vadovaudamosi gimnazijos strateginiu planu, metiniu veiklos planu, ugdymo planu, gimnazijos nuostatais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Gimnazijoje gali veikti ir kitos savivaldos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO

TVARKA IR ATESTACIJA

58. Darbuotojai į darbą gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

59. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

60. Gimnazijos mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojasi ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA IR FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

61. Gimnazija patikėjimo teise valdo perduotą savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

62. Gimnazijos lėšų šaltiniai:

62.1. valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto lėšos, tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų lėšos;

62.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

62.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

62.4. parama;

62.5. kitos teisėtai įgytos lėšos.

63. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

64. Gimnazija buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

65. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

66. Gimnazijos veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

67. Švietimo stebėsena vykdoma Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

68. Pranešimai ir informacija visuomenei apie gimnazijos veiklą, pertvarkymą, reorganizavimą, likvidavimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus skelbiami viešai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka gimnazijos interneto svetainėje, VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

69. Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus, papildymus tvirtina Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

70. Gimnazijos nuostatai keičiami ir papildomi Panevėžio rajono savivaldybės tarybos, gimnazijos direktoriaus ar gimnazijos tarybos iniciatyva.

71. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

____________________________________

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T-202

(Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-236

redakcija)

PANEVĖŽIO R. PAĮSTRIO JUOZO ZIKARO GIMNAZIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos (toliau – gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, gimnazijos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, gimnazijos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšų šaltinius, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, gimnazijos veiklos priežiūrą, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo tvarką.

2. Gimnazijos oficialusis pavadinimas – Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija, trumpasis pavadinimas – Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija. Gimnazija įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 290398050.

3. Mokykla įsteigta 1910 metais (šaltinis – Vytauto Vyšniausko „Paįstrio apylinkės istorija“ 1990 m.). Savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-123 mokykla pavadinta Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija.

4. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Priklausomybė – savivaldybės gimnazija.

6. Savininkė – Panevėžio rajono savivaldybė.

7. Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės taryba, kuri:

7.1. tvirtina gimnazijos nuostatus;

7.2. nustato didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

7.3. priima sprendimus dėl:

7.3.1. gimnazijos buveinės pakeitimo;

7.3.2. gimnazijos reorganizavimo ar likvidavimo;

7.3.3. gimnazijos skyriaus ar filialo steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

7.4. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir šiuose nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

8. Buveinė: 38432 Panevėžio r. sav., Paįstrio k., Įstros g. 1.

9. Grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

10. Tipas – gimnazija.

11. Kitas tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

12. Pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams.

13. Kita paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga lopšelis-darželis.

14. Mokymo kalba – lietuvių.

15. Mokymosi formos:

15.1. grupinio mokymosi;

15.2. pavienio mokymosi.

16. Mokymo proceso organizavimo būdai:

16.1. kasdienis;

16.2. savarankiškas;

16.3. nuotolinis;

16.4. ugdymasis šeimoje.

17. Vykdomos švietimo programos:

17.1. ikimokyklinio ugdymo programa;

17.2. priešmokyklinio ugdymo programa;

17.3. pradinio ugdymo programa;

17.4. pradinio ugdymo individualizuota programa;

17.5. pagrindinio ugdymo programa;

17.6. pagrindinio ugdymo individualizuota programa;

17.7. vidurinio ugdymo programa.

18. Išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai:

18.1. mokymosi pasiekimų pažymėjimas;

18.2. pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;

18.3. pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;

18.4. vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;

18.5. pažymėjimas;

18.6. pradinio išsilavinimo pažymėjimas;

18.7. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas;

18.8. brandos atestatas;

18.9. brandos atestato priedas.

19. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, atsiskaitomąją sąskaitą ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

II SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

20. Gimnazijos veiklos sritis: švietimas 85.

21. Gimnazijos švietimo veiklos rūšys:

21.1. pagrindinė veiklos rūšis – vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20;

21.2. kitos švietimo veiklos rūšys:

21.2.1. ikimokyklinis ugdymas, kodas 85.10.10;

21.2.2. priešmokyklinis ugdymas, kodas 85.10.20;

21.2.3. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

21.2.4. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

21.2.5. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

21.2.6. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

21.2.7. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

21.2.8. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

22. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

22.1. nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas, kodas 38.21;

22.2. kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas, kodas 49.39;

22.3. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

22.4. transporto nuoma, kodas 60.21.10;

22.5. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

22.6. kopijavimo paslaugos, kodas 71.33.30;

22.7. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90.

23. Gimnazija gali vykdyti neformaliojo vaikų švietimo programas, dalyvauti šalies ir kituose švietimo projektuose.

24. Gimnazijos veiklos tikslas – plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui.

25. Gimnazijos veiklos uždaviniai:

25.1. teikti vaikams, mokiniams kokybišką ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

25.2. padėti vaikams, mokiniams išsiugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti dorais, siekiančiais žinių, savarankiškais, atsakingais, patriotiškai nusiteikusiais žmonėmis, įgyti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

25.3. perteikti vaikams, mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

25.4. sudaryti sąlygas vaikams, mokiniams įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmenims, kaip kompetentingiems Lietuvos piliečiams, Europos ir pasaulio bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariams;

25.5. sudaryti sąlygas vaikams, mokiniams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą, nustatyti vaikų, mokinių kūrybinius gebėjimus;

25.6. skatinti vaikų, mokinių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekti socialinio vaikų, mokinių solidarumo, išmokyti teikti socialinę paramą artimiesiems;

25.7. užtikrinti sveiką ir saugią mokymo(si) aplinką.

26. Gimnazijos funkcijos:

26.1. konkretina ir individualizuoja ugdymo turinį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintinais bendraisiais ugdymo planais ir bendrosiomis programomis, atsižvelgdama į vaikų, mokinių poreikius, interesus, vietos ir gimnazijos bendruomenės reikmes, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

26.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

26.3. kuria ir įgyvendina gabių mokinių mokymo(si) strategijas;

26.4. organizuoja neformalųjį vaikų švietimą;

26.5. įvertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, nukreipia į Pedagoginę psichologinę tarnybą arba skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka, individualizuoja ir pritaiko ugdymo programas skirtingų gebėjimų mokiniams;

26.6. organizuoja pailgintos dienos ir / ar užimtumo grupių darbą;

26.7. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kt.) teisės aktų nustatyta tvarka;

26.8. sudaro higienos, materialines, pedagogines, psichologines sąlygas, laiduojančias psichinį ir fizinį vaiko saugumą ir asmenybės brandą;

26.9. organizuoja ir vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, brandos egzaminus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

26.10. išduoda mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas pasiekimus įteisinančius dokumentus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

26.11. atlieka gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą;

26.12. sudaro palankias sąlygas veikti vaikų ir mokinių organizacijoms, skatinančioms mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėjančioms kultūrinę ir socialinę brandą, padedančioms tenkinti saviugdos ir saviraiškos poreikius;

26.13. sudaro sąlygas gimnazijos darbuotojams tobulinti kvalifikaciją;

26.14. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiama materialinę bazę ir edukacines aplinkas;

26.15. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;

26.16. organizuoja vaikų ir mokinių vežimą į gimnaziją ir iš jos teisės aktų nustatyta tvarka;

26.17. organizuoja vaikų, mokinių, darbuotojų ir kitų asmenų maitinimą teisės aktų nustatyta tvarka;

26.18. kuria gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

26.19. viešai skelbia informaciją apie gimnazijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka;

26.20. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

27. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslus ir uždavinius bei atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:

27.1. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

27.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą;

27.3. bendradarbiauti su gimnazijos veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

27.4. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

27.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

27.6. dalyvauti konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už Lietuvos ribų;

27.7. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

27.8. pagal savo kompetenciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų gauti duomenis, kurių reikia gimnazijos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti;

27.9. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis;

27.10. nuomoti gimnazijos patalpas ir transportą.

28. Gimnazijos pareiga yra užtikrinti jai pavestų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, priskirtų funkcijų kokybišką atlikimą.

IV SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

29. Gimnazijos veikla organizuojama pagal direktoriaus patvirtintus:

29.1. gimnazijos strateginį planą, kuriam yra pritarusi gimnazijos taryba;

29.2. gimnazijos metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi gimnazijos taryba;

29.3. gimnazijos ugdymo planą, suderintą su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, kuriam yra pritarusi gimnazijos taryba;

29.4. gimnazijos darbo tvarkos taisykles.

30. Gimnazijai vadovauja direktorius, skiriamas į pareigas penkeriems metams viešo konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų Panevėžio rajono savivaldybės mero Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Viešas konkursas gimnazijos direktoriaus pareigoms eiti skelbiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir likus ne mažiau 4 mėnesiams iki gimnazijos direktoriaus kadencijos pabaigos, išskyrus atvejus, kai gimnazijos direktorius paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai.

31. Direktorius:

31.1. tvirtina gimnazijos vidaus struktūrą, gimnazijos darbuotojų pareigybių sąrašą neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

31.2. nustato gimnazijos tikslus, uždavinius, funkcijas, direktoriaus pavaduotojo ugdymui ir direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams veiklos sritis;

31.3. tvirtina mokytojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo gimnazijos darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

31.4. priima mokinius Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

31.5. suderinęs su gimnazijos taryba, tvirtina gimnazijos darbo tvarkos taisykles;

31.6. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

31.7. vadovauja gimnazijos strateginio plano, metinio veiklos plano rengimui, jų įgyvendinimui, organizuoja ir koordinuoja gimnazijos veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina gimnazijos veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

31.8. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

31.9. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes, metodinę tarybą;

31.10. gimnazijos vardu sudaro sutartis gimnazijos funkcijoms atlikti;

31.11. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gimnazijos dokumentų saugojimą ir valdymą;

31.12. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

31.13. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

31.14. inicijuoja gimnazijos savivaldos institucijų steigimą ir skatina jų veiklą;

31.15. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir gimnazijai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

31.16. atstovauja gimnazijai teisme ir kitose institucijose;

31.17. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro jiems sąlygas savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už atliktą darbą;

31.18. palaiko ryšius su gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;

31.19. analizuoja gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą;

31.20. vykdo kitas teisės funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme;

31.21. turi teisę dirbti papildomą darbą toje pačioje švietimo įstaigoje arba eiti antraeiles pareigas kitoje darbovietėje, neviršydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios leistinos darbo trukmės per savaitę;

31.22. atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi gimnazijoje, už demokratinį gimnazijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų gimnazijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, gimnazijos veiklos rezultatus, už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą;

31.23. gimnazijos direktorių priima į pareigas ir iš jų atleidžia Savivaldybės meras.

V SKYRIUS

GIMNAZIJOS SAVIVALDA

32. Gimnazijoje veikia šios savivaldos institucijos: gimnazijos taryba, mokytojų taryba, metodinė taryba, mokinių taryba.

33. Gimnazijos taryba (toliau – taryba) yra aukščiausioji gimnazijos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Už savo veiklą gimnazijos taryba atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams. Taryba telkia gimnazijos mokinius, mokytojus, tėvus (globėjus, rūpintojus), vietos bendruomenę, demokratiniam gimnazijos valdymui, padeda direktoriui atstovauti teisėtiems gimnazijos interesams.

34. Taryba savo darbe vadovaujasi tarybos nuostatais, patvirtintais gimnazijos direktoriaus.

35. Tarybą sudaro: 5 tėvai (globėjai, rūpintojai), 5 mokytojai ir 5 mokiniai (6–IV klasių), 1 bendruomenės atstovas.

36. Tarybos kadencija – treji metai. Galimas tarybos nario kadencijų skaičius dvi kadencijos iš eilės. Jei per tą laikotarpį tarybos narys išvyko ar dėl kitų priežasčių negali dalyvauti tarybos veikloje, nustatyta tvarka išrenkami nauji nariai. Jų kadencija baigiasi kartu su visos tarybos įgaliojimais. Tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai, vietos bendruomenės narys deleguojami kas treji metai, mokiniai – kasmet.

37. Į tarybą slaptu balsavimu renka:

37.1. tėvus – mokinių tėvų taryba;

37.2. mokytojus – mokytojų taryba;

37.3. mokinius (6–IV klasių) – mokinių taryba;

37.4. vietos bendruomenės atstovą deleguoja gimnazijos direktorius.

38. Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki tarybos kadencijos pabaigos skelbiami nauji gimnazijos rinkimai. Pasibaigus tarybos kadencijai, taryba baigia savo veiklą ir perduoda įgaliojimus naujai išrinktai tarybai.

39. Tarybos nario įgaliojimams pasibaigus pirma laiko, į jo vietą iki veikiančios tarybos kadencijos pabaigos deleguojamas naujas narys, atstovaujantis tėvams, pedagogams, mokiniams arba vietos bendruomenei, priklausomai nuo to kuriai grupei atstovavo buvęs gimnazijos tarybos narys.

40. Tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusios gimnazijos bendruomenės grupė. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys iki veikiančios tarybos kadencijos pabaigos, atstovauti tai grupei, kuriai atstovavo buvęs tarybos narys.

41. Į tarybą išrenkami asmenys, surinkę daugiausia balsų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsuojama pakartotinai, į balsavimo kortelę įrašant vienodai daugiausia balsų gavusių pretendentų pavardes.

42. Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas balsų dauguma pirmajame tarybos posėdyje laisvai pasirinktu balsavimu (atviru ar slaptu) posėdyje dalyvaujant ne mažiau kai dviem trečdaliams tarybos narių. Nesant tarybos pirmininko, jį pavaduoja posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma išrinktas tarybos narys.

43. Tarybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi tarybos pirmininkas, tarybos nariai, gimnazijos direktorius.

44. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma laisvai pasirinktu balsavimu (atviru ar slaptu). Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo sprendimą lemia gimnazijos tarybos pirmininko balsas.

45. Tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami dalyvauti kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai. Gimnazijos direktorius, mokytojai, mokinių tėvai (kiti atstovai pagal įstatymą) ir kiti asmenys.

46. Tarybos funkcijos:

46.1. teikia siūlymus dėl gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

46.2. pritaria gimnazijos strateginiam planui, metiniam veiklos planui, darbo tvarkos taisyklėms, kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems gimnazijos direktoriaus;

46.3. išklauso gimnazijos direktoriaus metinę veiklos ataskaitą ir teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl gimnazijos veiklos tobulinimo;

46.4. teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl gimnazijos nuostatų pakeitimo ar papildymo, gimnazijos vidaus struktūros tobulinimo;

46.5. svarsto gimnazijos lėšų naudojimo klausimus;

46.6. teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl gimnazijos materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;

46.7. svarto mokytojų metodinės tarybos, gimnazijos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus gimnazijos direktoriui;

46.8. teikia siūlymus dėl gimnazijos darbo tobulinimo, saugių mokinių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant gimnazijos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

46.9. svarsto gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus, planuoja savo veiklą.

47. Mokytojų taryba savo darbe vadovaujasi mokytojų tarybos nuostatais.

48. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bibliotekininkas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

49. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, jam nesant – mokytojų tarybos sekretorius. Gimnazijos mokytojų tarybos dokumentus tvarko sekretorius, atviru balsavimu balsų dauguma išrinktas pirmojo posėdžio metu.

50. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

51. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

52. Mokytojų tarybos funkcijos:

52.1. aptaria praktinius švietimo pokyčių įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių mokymo(si) rezultatus, mokytojų veiklos tobulinimo būdus;

52.2. diskutuoja dėl gimnazijos veiklos planavimo ir strategijos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

52.3. priima nutarimus Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytais klausimais;

52.4. kartu su gimnazijos švietimo pagalbos ir sveikatos priežiūros specialistais aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

52.5. pagal klasių vadovų pateiktą informaciją analizuoja ir vertina mokinių pažangą ir pasiekimus.

53. Metodinė taryba – mokytojų savivaldos institucija, jungianti gimnazijos mokytojus pedagogikos teorijos ir praktikos uždaviniams spręsti, atliekanti koordinavimo bei konsultavimo funkcijas.

54. Metodinė taryba veikia pagal metodinės tarybos nuostatus, patvirtintus gimnazijos direktoriaus.

55. Metodinę tarybą sudaro 5 nariai, turintys metodinės veiklos patirties. Metodinė taryba renkama mokytojų tarybos posėdyje. Metodinei tarybai vadovauja jos narių išrinktas pirmininkas. Metodinės tarybos veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

56. Metodinės tarybos funkcijos:

56.1. organizuoja ir koordinuoja gimnazijos metodinę veiklą, darbo patirties sklaidą;

56.2. nustato metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius;

56.3. inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą gimnazijoje;

56.4. teikia gimnazijos direktoriui siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

57. Mokinių tarybos nariai yra klasių mokinių susirinkimų deleguoti atstovai. Jai vadovauja mokinių tarybos narių išrinktas pirmininkas. Mokinių tarybos veiklą koordinuoja gimnazijos direktoriaus paskirtas mokytojas-kuratorius. Mokinių taryba inicijuoja ir padeda organizuoti gimnazijos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas, teikia siūlymų dėl mokymo organizavimo, vaikų neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos, organizuoja savanorių judėjimą, svarsto gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus, susitaria dėl institucijos veiklos organizavimo.

58. Gimnazijos savivaldos institucijos savo veiklą organizuoja vadovaudamosi gimnazijos strateginiu planu, metiniu veiklos planu, ugdymo planu, gimnazijos nuostatais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Gimnazijoje gali veikti ir kitos savivaldos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

59. Darbuotojai į darbą gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

60. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

61. Gimnazijos mokytojai atestuojasi, kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojas ugdymui kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA IR FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ, GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

62. Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo Savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

63. Gimnazijos lėšų šaltiniai:

63.1. valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto lėšos, tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų lėšos;

63.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

63.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

63.4. kitos teisėtai įgytos lėšos;

63.5. parama.

64. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

65. Gimnazijos buhalterinė apskaita organizuojama ir finansinė atskaitomybė tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka.

66. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

67. Gimnazija veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

68. Švietimo stebėsena vykdoma Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

69. Pranešimai ir informacija visuomenei apie gimnazijos veiklą, pertvarkymą, reorganizavimą, likvidavimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus skelbiami viešai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka gimnazijos interneto svetainėje www.paistriogimnazija.lt, VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

70. Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus, papildymus tvirtina Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

71. Gimnazijos nuostatai keičiami ir papildomi Panevėžio rajono savivaldybės tarybos, gimnazijos direktoriaus ar gimnazijos tarybos iniciatyva.

72. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

________________________________

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T-202

(Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-236

redakcija)

PANEVĖŽIO R. PAŽAGIENIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio r. Pažagienių mokyklos-darželio nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Panevėžio r. Pažagienių mokyklos-darželio (toliau – mokykla-darželis) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos-darželio grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą, mokymo formas, mokymo proceso organizavimo būdus, vykdomas švietimo programas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, mokyklos-darželio teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšų šaltinius, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, mokyklos-darželio veiklos priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Mokyklos-darželio oficialusis pavadinimas – Panevėžio r. Pažagienių mokykla-darželis, trumpasis pavadinimas – Pažagienių mokykla-darželis. Mokykla-darželis įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 191429544.

3. Mokykla-darželis įsteigtas 1991 m. 1999 m. Pažagienių vaikų lopšelis-darželis ir Pažagienių pradinė mokykla reorganizuota į mokyklą-darželį.

4. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Priklausomybė – savivaldybės mokykla..

6. Savininkė – Panevėžio rajono savivaldybė.

7. Mokyklos-darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės taryba, kuri:

7.1. tvirtina mokyklos-darželio nuostatus;

7.2. nustato didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

7.3. priima sprendimus dėl:

7.3.1. mokyklos-darželio buveinės pakeitimo;

7.3.2. mokyklos-darželio reorganizavimo ar likvidavimo;

7.3.3. mokyklos-darželio skyriaus ar filialo steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

7.4. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir šiuose nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

8. Buveinė: 36222 Panevėžio r. sav., Pažagienių k., Švyturio g. 31.

9. Grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

10. Tipas – pradinė mokykla.

11. Pagrindinė paskirtis – pradinės mokyklos tipo mokykla–darželis.

12. Kita paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga lopšelis-darželis.

13. Mokymo kalba – lietuvių.

14. Mokymosi formos:

14.1. grupinio mokymosi;

14.2. pavienio mokymosi.

15. Mokymo proceso organizavimo būdai:

15.1. kasdienis;

15.2. savarankiškas;

15.3. nuotolinis;

15.4. mokymasis šeimoje.

16. Vykdomos švietimo programos:

16.1. ikimokyklinio ugdymo programa;

16.2. priešmokyklinio ugdymo programa;

16.3. pradinio ugdymo programa;

16.4. pradinio ugdymo individualizuota programa.

17. Išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai:

17.1. pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;

17.2. pradinio išsilavinimo pažymėjimas.

18. Mokykla-darželis yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, atsiskaitomąją sąskaitą ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

II SKYRIUS

MOKYKLOS-DARŽELIO VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

19. Mokyklos-darželio veiklos sritis: švietimas 85.

20. Mokyklos-darželio švietimo veiklos rūšys:

20.1. pagrindinė veiklos rūšis – pradinis ugdymas, kodas 85.20;

20.2. kitos švietimo veiklos rūšys:

20.2.1. priešmokyklinis ugdymas, kodas 85.10.20;

20.2.2. ikimokyklinis ugdymas, kodas 85.10.10;

20.2.3. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

20.2.4. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

20.2.5. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

20.2.6. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

20.2.7. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51.

20.2.8. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59.

21. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

21.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

21.2. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

21.3. nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas, kodas 38.21;

21.4. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

21.5. kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas, kodas 49.39;

21.6. transporto nuoma, kodas 60.21.10.

22. Mokykla-darželis gali vykdyti neformaliojo švietimo programas, dalyvauti šalies ir kituose projektuose.

23. Mokyklos-darželio veiklos tikslas – padėti vaikui tenkinti jo prigimtinius, kultūrinius poreikius, plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas mokymuisi pagal pradinio ugdymo programą.

24. Mokyklos-darželio veiklos uždaviniai:

24.1. teikti bendrąjį pradinį išsilavinimą, kokybišką priešmokyklinį, ikimokyklinį ugdymą ir neformalųjį švietimą;

24.2. tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius;

24.3. stiprinti ir inicijuoti socialinį bendradarbiavimą;

24.4. užtikrinti sveiką ir saugią ugdymo ir mokymo(si) aplinką;

25. Mokyklos-darželio funkcijos:

25.1. konkretina, individualizuoja ir įgyvendina ugdymo turinį pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus ir bendrąsias programas, atsižvelgia į mokinių poreikių įvairovę, derindamas ugdymo turinį, siūlydamas ir taikydamas skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

25.2. kuria ir įgyvendina gabių mokinių mokymo(si) strategijas;

25.3. organizuoja neformalųjį vaikų švietimą;

25.4. įvertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, nukreipia į Pedagoginę psichologinę tarnybą arba skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka, individualizuoja ir pritaiko ugdymo programas skirtingų gebėjimų mokiniams;

25.5. esant poreikiui, organizuoja pailgintos darbo dienos ir (ar) užimtumo grupių darbą;

25.6. organizuoja tėvų (globėjų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kt.) teisės aktų nustatyta tvarka;

25.7. sudaro higienos, materialines, pedagogines, psichologines sąlygas, laiduojančias psichinį bei fizinį vaiko saugumą ir asmenybės brandą;

25.8. išduoda mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pasiekimus įteisinančius dokumentus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

25.9. atlieka mokyklos-darželio veiklos kokybės įsivertinimą;

25.10. sudaro palankias sąlygas veikti mokinių organizacijoms, skatinančioms mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėjančioms kultūrinę ir socialinę brandą, padedančioms tenkinti saviugdos ir saviraiškos poreikius;

25.11. sudaro sąlygas mokyklos-darželio darbuotojams tobulinti kvalifikaciją;

25.12. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę ir edukacines aplinkas;

25.13. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;

25.14. esant poreikiui, organizuoja vaikų, mokinių vežimą į mokyklą-darželį ir iš jo teisės aktų nustatyta tvarka;

25.15. organizuoja vaikų, mokinių, darbuotojų ir kitų asmenų maitinimą teisės aktų nustatyta tvarka;

25.16. kuria mokyklą-darželį kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

25.17. viešai skelbia informaciją apie mokyklos-darželio veiklą teisės aktų nustatyta tvarka;

25.18. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

III SKYRIUS

MOKYKLOS-DARŽELIO TEISĖS IR PAREIGOS

26. Mokykla-darželis, įgyvendindamas jam pavestą tikslą ir uždavinius bei atlikdamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

26.1. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

26.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą;

26.3. bendradarbiauti su mokyklos-darželio veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

26.4. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

26.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

26.6. dalyvauti konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už Lietuvos ribų;

26.7. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

26.8. pagal savo kompetenciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų gauti duomenis, kurių reikia mokyklos-darželio uždaviniams ir funkcijoms vykdyti;

26.9. nuomoti mokyklos-darželio patalpas;

26.10. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

27. Mokyklos-darželio pareiga yra užtikrinti, kad būtų įgyvendinti jam pavesti tikslai ir uždaviniai, kokybiškai atliktos priskirtos funkcijos.

IV SKYRIUS

MOKYKLOS-DARŽELIO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

28. Mokyklos-darželio veikla organizuojama pagal direktoriaus patvirtintus:

28.1. mokyklos-darželio strateginį planą, kuriam yra pritarusi mokyklos-darželio taryba;

28.2. mokyklos-darželio metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi mokyklos-darželio taryba;

28.3. mokyklos-darželio ugdymo planą, suderintą su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, kuriam yra pritarusi mokyklos-darželio taryba;

28.4. mokyklos-darželio darbo tvarkos taisykles.

29. Mokyklai-darželiui vadovauja direktorius, skiriamas į pareigas penkeriems metams viešo konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų Panevėžio rajono savivaldybės mero Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Viešas konkursas mokyklos-darželio direktoriaus pareigoms eiti skelbiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki mokyklos-darželio direktoriaus kadencijos pabaigos, išskyrus atvejus, kai mokyklos-darželio direktorius paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai.

30. Direktorius:

30.1. tvirtina mokyklos-darželio vidaus struktūrą, mokyklos-darželio darbuotojų pareigybių sąrašą neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

30.2. nustato mokyklos-darželio tikslus, uždavinius, funkcijas, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, ūkvedžio veiklos sritis;

30.3. tvirtina mokytojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos-darželio darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

30.4. priima mokinius Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

30.5. suderinęs su mokyklos-darželio taryba, tvirtina mokyklos-darželio darbo tvarkos taisykles;

30.6. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

30.7. vadovauja mokyklos-darželio strateginio plano, metinio veiklos plano rengimui, jų įgyvendinimui, organizuoja ir koordinuoja mokyklos-darželio veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina mokyklos-darželio veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

30.8. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

30.9. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes;

30.10. sudaro mokyklos-darželio vardu sutartis mokyklos-darželio funkcijoms atlikti;

30.11. organizuoja mokyklos-darželio dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

30.12. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja mokyklos-darželio turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

30.13. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

30.14. inicijuoja mokyklos-darželio savivaldos institucijų steigimą ir skatina jų veiklą;

30.15. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais) pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai-darželiui teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

30.16. atstovauja mokyklai-darželiui teisme ir kitose institucijose;

30.17. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro jiems sąlygas savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už atliktą darbą;

30.18. palaiko ryšius su mokyklos-darželio rėmėjais, vietos bendruomene;

30.19. analizuoja mokyklos-darželio veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos-darželio veiklos kokybės įsivertinimą;

30.20. vykdo kitas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme;

30.21. turi teisę dirbti papildomą darbą toje pačioje švietimo įstaigoje arba eiti antraeiles pareigas kitoje darbovietėje, neviršydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios leistinos darbo trukmės per savaitę;

30.22. atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi mokykloje-darželyje, už demokratinį mokyklos-darželio valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų mokyklos-darželio tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, mokyklos-darželio veiklos rezultatus, už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą.

30.23. mokyklos-darželio direktorių priima į pareigas ir iš jų atleidžia Savivaldybės meras.

V SKYRIUS

MOKYKLOS-DARŽELIO SAVIVALDA

31. Mokykloje-darželyje veikia šios savivaldos institucijos: mokyklos-darželio taryba, mokytojų taryba.

32. Mokyklos-darželio taryba (toliau – Taryba) yra aukščiausia mokyklos-darželio savivaldos institucija. Taryba telkia ugdytinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, vietos bendruomenę demokratiniam valdymui, padeda direktoriui atstovauti teisėtiems mokyklos-darželio interesams.

33. Taryba savo darbe vadovaujasi Tarybos nuostatais, kuriuose taip pat yra aptarta Tarybos narių skaičius, sudėtis, jos veiklos kadencijos trukmė.

34. Tarybai atstovauti gali tėvai (globėjai), mokytojai ir vietos bendruomenės atstovai.

35. Tarybai atstovaujančius tėvus (globėjus) siūlo visuotinis tėvų susirinkimas, pedagoginius darbuotojus siūlo mokytojų taryba.

36. Į Tarybą išrenkami asmenys, surinkę daugiausia balsų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsuojama pakartotinai už daugiausiai balsų gavusius pretendentus.

37. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Mokyklos-darželio direktorius Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis.

38. Tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių renka Tarybos nariai.

39. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

40. Taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos-darželio bendruomenės nariams.

41. Mokyklos-darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija bei švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustačiusios, kad Tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos-darželio veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo Tarybai juos svarstyti iš naujo. Tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

42. Tarybos funkcijos:

42.1. teikia siūlymus dėl mokyklos-darželio veiklos perspektyvos, pagrindinių darbo krypčių, ugdymo organizavimo tvarkos;

42.2. pritaria mokyklos-darželio strateginiam planui, metiniam veiklos planui, ugdymo planui, mokyklos-darželio nuostatams, darbo tvarkos taisyklėms, kitiems mokyklos-darželio veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems mokyklos-darželio direktoriaus;

42.3. išklauso mokyklos-darželio direktoriaus metinę veiklos ataskaitą ir teikia siūlymus dėl mokyklos-darželio veiklos tobulinimo;

42.4. teikia siūlymus mokyklos-darželio direktoriui dėl mokyklos-darželio nuostatų pakeitimo, mokyklos-darželio vidaus struktūros tobulinimo;

42.5. teikia pritarimą dėl mokyklos-darželio vadovų atestacijos;

42.6. skiria atstovus į mokytojų atestacijos komisiją ir atviro konkurso laisvai mokyklos-darželio direktoriaus vietai užimti komisiją;

42.7. svarsto mokyklos-darželio lėšų naudojimo klausimus;

42.8. teikia siūlymus dėl mokyklos-darželio darbo tobulinimo, talkina formuojant mokyklos-darželio materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

42.9. inicijuoja mokyklos-darželio bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

42.10. svarsto mokyklos-darželio direktoriaus teikiamus klausimus, planuoja savo veiklą.

43. Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos-darželio savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro direktoriaus pavaduotojas ugdymui, visi mokykloje-darželyje dirbantys mokytojai, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

44. Mokytojų tarybai vadovauja mokyklos-darželio direktoriaus pavaduotojas ugdymui, jam nesant – mokytojų tarybos sekretorius. Mokytojų tarybos dokumentus tvarko sekretorius, atviru balsavimu balsų dauguma išrinktas pirmojo posėdžio metu.

45. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

46. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

47. Mokytojų tarybos funkcijos:

47.1. aptaria praktinius švietimo pokyčių įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių mokymo(si) rezultatus, mokytojų veiklos tobulinimo būdus;

47.2. diskutuoja dėl mokyklos-darželio veiklos planavimo ir strategijos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

47.3. priima nutarimus Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytais klausimais;

47.4. kartu su mokyklos-darželio švietimo pagalbos ir sveikatos priežiūros specialistais aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

47.5. pagal klasių vadovų pateiktą informaciją analizuoja ir vertina mokinių pažangą ir pasiekimus.

48. Mokyklos-darželio savivaldos institucijos savo veiklą organizuoja vadovaudamosi mokyklos-darželio strateginiu planu, metiniu veiklos planu, ugdymo planu, mokyklos-darželio nuostatais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Mokykloje-darželyje gali veikti ir kitos savivaldos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

49. Darbuotojai į darbą mokykloje-darželyje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

50. Mokyklos-darželio darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

51. Mokyklos-darželio mokytojai, švietimo pagalbą teikiantys specialistai atestuojami ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokyklos-darželio direktorius, jo pavaduotojas ugdymui kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

MOKYKLOS-DARŽELIO TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA IR FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ, MOKYKLOS-DARŽELIO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

52. Mokykla-darželis patikėjimo teise valdo perduotą Panevėžio rajono savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

53. Mokyklos-darželio lėšų šaltiniai:

53.1. valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto lėšos, tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų lėšos;

53.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

53.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus, parama;

53.4. kitos teisėtai įgytos lėšos;

53.5. parama.

54. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

55. Mokyklos-darželio buhalterinė apskaita organizuojama ir finansinė atskaitomybė tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka.

56. Mokyklos-darželio finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

57. Mokyklos-darželio veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

58. Švietimo stebėsena vykdoma Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

59. Pranešimai ir informacija visuomenei apie mokyklos-darželio veiklą, pertvarkymą, reorganizavimą, likvidavimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus skelbiami viešai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka mokyklos-darželio interneto svetainėje www.pazagieniumokykla.lt, VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

60. Mokyklos-darželio nuostatus, jų pakeitimus tvirtina Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

61. Mokyklos-darželio nuostatai keičiami ir papildomi Panevėžio rajono savivaldybės tarybos, mokyklos-darželio direktoriaus ar mokyklos-darželio tarybos iniciatyva.

62. Mokykla-darželis reorganizuojamas, likviduojamas ar pertvarkomas teisės aktų nustatyta tvarka.

__________________________

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T-202

(Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-236

redakcija)

PANEVĖŽIO R. DEMBAVOS LOPŠELIO-DARŽELIO „SMALSUTIS“ NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio r. Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Panevėžio r. Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ (toliau – lopšelis-darželis) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, lopšelio-darželio grupę, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formos, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, lopšelio-darželio teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšas, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Lopšelio-darželio oficialusis pavadinimas – Panevėžio r. Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“, trumpasis pavadinimas – Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“.

3. Lopšelis-darželis įregistruotas Juridinių asmenų registre, kodas 190388660.

4. Lopšelis-darželis įsteigtas 1968 m. kovo 1 d.

5. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

6. Priklausomybė – savivaldybės mokykla.

7. Savininkė – Panevėžio rajono savivaldybė.

8. Lopšelio-darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės taryba, kuri:

8.1. tvirtina lopšelio-darželio nuostatus;

8.2. nustato didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

8.3. priima sprendimus dėl:

8.3.1. lopšelio-darželio buveinės pakeitimo;

8.3.2. lopšelio-darželio reorganizavimo ar likvidavimo;

8.3.3. mokyklos skyriaus ar filialo steigimo ir jų veiklos nutraukimo.

8.4. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir šiuose Nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

9. Buveinės adresas – LT-38175 Panevėžio r. sav., Dembavos k., Veteranų g. 19.

10. Grupė – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

11. Pagrindinė paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga lopšelis-darželis.

12. Mokymo kalba – lietuvių.

13. Mokymosi formos:

13.1. grupinio mokymosi;

13.2. pavienio.

14. Mokymo proceso organizavimo būdai:

14.1. kasdienis;

14.2. nuotolinis;

14.3. ugdymasis šeimoje.

15. Vykdomos švietimo programos:

15.1. ikimokyklinio ugdymo programa;

15.2. priešmokyklinio ugdymo programa.

16. Lopšelis-darželis yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Panevėžio rajono herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

II SKYRIUS

LOPŠELIO-DARŽELIO VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS

17. Lopšelio-darželio veiklos sritis – švietimas 85.

18. Lopšelio-darželio švietimo veiklos rūšys:

18.1. Pagrindinė veiklos rūšis – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10;

18.2. Kitos švietimo veiklos rūšys:

18.2.1. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

18.2.2. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

19. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

19.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

19.2. nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas, kodas 38.21;

19.3. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas,
kodas 68.20.

20. Lopšelis-darželis gali vykdyti neformaliojo švietimo programas, dalyvauti šalies bei tarptautiniuose švietimo projektuose.

21. Lopšelio-darželio veiklos tikslas – teikti saugų, kokybišką, vaiko raidą atitinkantį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

22. Lopšelio-darželio veiklos uždaviniai:

22.1. kurti ir įgyvendinti ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, bendražmogiškųjų ir tautinių vertybių puoselėjimą;

22.2. užtikrinti sveiką ir saugią ugdymosi aplinką.

23. Vykdydamas jam pavestus uždavinius lopšelis-darželis:

23.1. formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas;

23.2. sudaro sąlygas vaikų kultūros plėtrai, perduoda tautos tradicijas, papročius, kalbą;

23.3. sudaro higienos, materialines, pedagogines, psichologines sąlygas, laiduojančias psichinį, fizinį vaiko saugumą ir asmenybės brandą;

23.4. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą grupėse;

23.5. atlieka lopšelio-darželio veiklos kokybės įsivertinimą;

23.6. sudaro sąlygas darbuotojams profesiškai tobulėti;

23.7. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikalingą materialinę bazę ir edukacines aplinkas;

23.8. organizuoja vaikų, darbuotojų ir kitų asmenų maitinimą teisės aktų nustatyta tvarka;

23.9. viešai skelbia informaciją apie lopšelio-darželio veiklą;

23.10. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

LOPŠELIO-DARŽELIO TEISĖS IR PAREIGOS

24. Lopšelis-darželis, įgyvendindamas jam pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

24.1. parinkti ugdymo metodus ir veiklos būdus;

24.2. kurti naujus ugdymosi modelius, užtikrinančius visapusišką pasirengimą mokyklai;

24.3. bendradarbiauti su jo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

24.4. vykdyti šalies ir tarptautinius projektus;

24.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

24.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

24.7. dalyvauti konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už Lietuvos ribų;

24.8. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis;

24.9. nuomoti lopšelio-darželio patalpas.

25. Lopšelio-darželio pareigos yra užtikrinti jam pavestų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, priskirtų funkcijų kokybišką atlikimą.

IV SKYRIUS

LOPŠELIO-DARŽELIO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

26. Lopšelio-darželio veikla organizuojama pagal:

26.1. lopšelio-darželio direktoriaus patvirtintą:

26.1.1. lopšelio-darželio strateginį planą, kuriam yra pritarusi lopšelio-darželio taryba;

26.1.2. ikimokyklinio ugdymo programą;

26.1.3. lopšelio-darželio metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi lopšelio-darželio taryba;

26.1.4. įvairias švietimo poreikių tenkinimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas;

26.2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Bendrąją priešmokyklio ugdymo ir ugdymosi programą.

27. Lopšeliui-darželiui vadovauja direktorius, kuris viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiriamas ir atleidžiamas Panevėžio rajono savivaldybės mero Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Viešas konkursas lopšelio-darželio direktoriaus pareigoms eiti skelbiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki lopšelio-darželio direktoriaus kadencijos pabaigos, išskyrus atvejus, kai lopšelio-darželio direktorius paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Lopšelio-darželio direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo.

28. Direktorius:

28.1. tvirtina lopšelio-darželio vidaus struktūrą, lopšelio-darželio darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

28.2. nustato lopšelio-darželio tikslus, uždavinius, funkcijas, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, ūkvedžio veiklos sritis;

28.3. tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus;

28.4. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo lopšelio-darželio darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

28.5. priima ugdytinius Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir, vadovaudamasis teisės aktais, sudaro ugdymo(si) sutartis;

28.6. sudaro grupes;

28.7. vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, lopšelio-darželio darbo tvarkos taisyklėse nustato ugdytinių teises, pareigas ir atsakomybę;

28.8. suderinęs su lopšelio-darželio taryba tvirtina lopšelio-darželio darbo tvarkos taisykles;

28.9. sudaro ugdytiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su ugdymusi ir darbu susijusiais aspektais;

28.10. vadovauja lopšelio-darželio strateginio plano, metinio veiklos plano rengimui, jų įgyvendinimui;

28.11. organizuoja ir koordinuoja lopšelio-darželio veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina lopšelio-darželio veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

28.12. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

28.13. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes;

28.14. lopšelio-darželio vardu sudaro sutartis lopšelio-darželio funkcijoms atlikti;

28.15. organizuoja lopšelio-darželio dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

28.16. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja lopšelio-darželio turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais;

28.17. užtikrina racionalų ir taupų lėšų naudojimą, veiksmingą lopšelio-darželio vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

28.18. garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;

28.19. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir kitiems pedagoginiams darbuotojams – galimybę atestuotis, organizuoja jų atestaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

28.20. inicijuoja lopšelio-darželio savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

28.21. bendradarbiauja su ugdytinių tėvais (globėjais), pagalbą vaikui, pedagogui ir lopšeliui-darželiui teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

28.22. atstovauja lopšeliui-darželiui teismuose, kitose institucijose, palaiko ryšius su vietos bendruomene;

28.23. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti direktoriaus pavaduotojui ugdymui;

28.24. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

28.25. turi teisę dirbti papildomą darbą toje pačioje švietimo įstaigoje arba eiti antraeiles pareigas kitoje darbovietėje, neviršydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios leistinos darbo trukmės per savaitę.

29. Lopšelio-darželio direktorius užtikrina ir atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi lopšelyje-darželyje, už demokratinį lopšelio-darželio valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų lopšelio-darželio tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, lopšelio-darželio veiklos rezultatus, už gerą ir veiksmingą vaiko priežiūros ir ugdymo priemonių įgyvendinimą.

30. Lopšelio-darželio direktorių priima į pareigas ir iš jų atleidžia Savivaldybės meras.

V SKYRIUS

LOPŠELIO-DARŽELIO SAVIVALDA

31. Lopšelyje-darželyje veikia šios savivaldos institucijos: lopšelio-darželio taryba, lopšelio darželio mokytojų taryba, grupių ugdytinių tėvų (globėjų) savivaldos institucija.

32. Lopšelio-darželio taryba (toliau – Taryba) yra aukščiausia lopšelio-darželio savivaldos institucija, atstovaujanti ugdytiniams, mokytojams, tėvams (globėjams) ir vietos bendruomenei, telkianti ugdytinių, mokytojų, tėvų (globėjų), kitų lopšelio-darželio bendruomenės narių atstovus ir lopšelio-darželio rėmėjus svarbiausiems lopšelio-darželio veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

33. Taryba sudaroma laikantis demokratinių rinkimų principų – procedūros aiškumo ir skaidrumo, visuotinumo, konkurencijos, periodiškumo – trejų metų kadencijai, kurios metu gali būti pakeičiami ugdytinių atstovai, nebesiugdantys lopšelyje-darželyje, ar tėvai (globėjai), kurių vaikai nebesiugdo lopšelyje-darželyje. Tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti lopšelio-darželio strateginių tikslų ir įgyvendinti misiją. Tarybos nuostatus, suderinęs su Taryba, tvirtina lopšelio-darželio direktorius.

34. Nepasibaigus Tarybos kadencijai, kai Tarybos narys nebegali vykdyti jam patikėtų funkcijų, naujas Tarybos narys išrenkamas atskirose savivaldos institucijose.

35. Į Tarybą lygiomis dalimis tėvus (globėjus) deleguoja visuotinis tėvų (globėjų) susirinkimas, kitus bendruomenės narius – bendruomenės susirinkimas atviru balsavimu. Tarybos sudėtyje 5 asmenys (1 tėvas (globėjas), atstovaujantis ugdytiniui,1 mokytojas, 1 tėvas (globėjas), 1 vietos bendruomenės atstovas, 1 personalo atstovas). Tarybos nariu gali būti išrinktas dvi trejų metų kadencijas.

36. Į Tarybą slaptu balsavimu renka:

36.1. tėvus – mokinių tėvų taryba;

36.2. mokytojus – mokytojų taryba;

36.3. tėvas (globėjas), atstovaujantis ugdytiniui– mokinių tėvų taryba;

36.4. vietos bendruomenės atstovą deleguoja lopšelio-darželio direktorius;

36.5. personalo atstovą deleguoja bendruomenė.

37. Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki Tarybos kadencijos pabaigos skelbiami nauji Tarybos rinkimai. Pasibaigus Tarybos kadencijai, Taryba baigia savo veiklą ir perduoda įgaliojimus naujai išrinktai Tarybai.

38. Tarybos nario įgaliojimams pasibaigus pirma laiko, į jo vietą iki veikiančios Tarybos kadencijos pabaigos deleguojamas naujas narys, atstovaujantis tėvams, pedagogams, mokiniams arba vietos bendruomenei, priklausomai nuo to, kuriai grupei atstovavo buvęs Tarybos narys.

39. Tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusios lopšelio-darželio bendruomenės grupė. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys iki veikiančios Tarybos kadencijos pabaigos, atstovauti tai grupei, kuriai atstovavo buvęs Tarybos narys.

40. Į Tarybą išrenkami asmenys, surinkę daugiausia balsų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsuojama pakartotinai, į balsavimo kortelę įrašant vienodai daugiausia balsų gavusių pretendentų pavardes.

41. Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas balsų dauguma pirmame Tarybos posėdyje laisvai pasirinktu balsavimu (atviru ar slaptu) posėdyje dalyvaujant ne mažiau kai dviem trečdaliams Tarybos narių. Nesant Tarybos pirmininko, jį pavaduoja posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma išrinktas Tarybos narys.

42. Tarybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi Tarybos pirmininkas, Tarybos nariai, lopšelio-darželio direktorius.

43. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma laisvai pasirinktu balsavimu (atviru ar slaptu). Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo sprendimą lemia Tarybos pirmininko balsas.

44. Į Tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų lopšelio-darželio savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, ugdytinių tėvai (globėjai) ir kiti su lopšelio-darželio veikla susiję asmenys be teisės balsuoti.

45. Tarybos funkcijos:

45.1. teikia siūlymus dėl lopšelio-darželio strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

45.2. pritaria lopšelio-darželio strateginiam planui, metiniam veiklos planui, darbo tvarkos taisyklėms, kitiems lopšelio-darželio veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems lopšelio-darželio direktoriaus;

45.3. teikia siūlymus lopšelio-darželio direktoriui dėl lopšelio-darželio nuostatų pakeitimo ar papildymo, lopšelio-darželio vidaus struktūros tobulinimo;

45.4. svarsto lopšelio-darželio lėšų naudojimo klausimus;

45.5. išklauso lopšelio-darželio direktoriaus metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymus lopšelio-darželio direktoriui dėl lopšelio-darželio veiklos tobulinimo;

45.6. svarsto mokytojų tarybos, tėvų (globėjų) savivaldos institucijų ar lopšelio-darželio bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus lopšelio-darželio direktoriui;

45.7. teikia siūlymus dėl lopšelio-darželio darbo tobulinimo, saugių vaikų ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant lopšelio-darželio materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

45.8. svarsto lopšelio-darželio direktoriaus teikiamus klausimus, planuoja savo veiklą;

45.9. teikia siūlymus Panevėžio rajono savivaldybės tarybai dėl lopšelio-darželio materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;

45.10. teikia kandidatus į konkurso lopšelio-darželio direktoriaus pareigoms užimti komisijos narius.

46. Tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.

47. Taryba už savo veiklą vieną kartą per metus atsiskaito lopšelio-darželio bendruomenei.

48. Mokytojų taryba – nuolat veikianti lopšelio-darželio savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojas ugdymui, visi lopšelio-darželio pedagogai, sveikatos specialistai, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

49. Mokytojų tarybai vadovauja lopšelio-darželio direktoriuaus pavaduotojas ugdymui, jam nesant – mokytojų tarybos sekretorius. Lopšelio-darželio mokytojų tarybos dokumentus tvarko sekretorius, atviru balsavimu balsų dauguma išrinktas pirmojo posėdžio metu.

51. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma.

52. Mokytojų tarybos funkcijos:

52.1. aptaria praktinius švietimo pokyčių įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių mokymo(si) rezultatus, mokytojų veiklos tobulinimo būdus;

52.2. diskutuoja dėl lopšelio-darželio veiklos planavimo ir strategijos, aptaria veiklos planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

52.3. kartu su lopšelio-darželio švietimo pagalbos ir sveikatos priežiūros specialistais aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

52.4. analizuoja ir vertina mokinių pažangą ir pasiekimus.

53. Grupių ugdytinių tėvų (globėjų) savivaldos institucija renkama grupės ugdytinių tėvų (globėjų) susirinkime. Grupės ugdytinių tėvų (globėjų) savivaldos institucijai vadovauja susirinkimo išrinktas vadovas. Grupės ugdytinių tėvų (globėjų) savivaldos institucija aptaria su grupės mokytojais, dirbančiomis pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ugdymo turinį ir formas, ugdytinių elgesio, ugdytinių vertinimo, saugumo, maitinimo klausimus. Padeda organizuoti grupės renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, teikia siūlymus lopšelio-darželio tarybai ir lopšelio-darželio direktoriui.

54. Lopšelyje-darželyje savivaldos institucijos savo veiklą organizuoja vadovaudamosi lopšelio-darželio strateginiu planu, metiniu veiklos planu ir lopšelio-darželio nuostatais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Lopšelyje-darželyje gali veikti ir kitos savivaldos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

55. Darbuotojai į darbą lopšelyje-darželyje priimami ir iš darbo atleidžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

56. Lopšelio-darželio darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

57. Mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojami ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Lopšelio-darželio direktorius, jo pavaduotojai ugdymui kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

LOPŠELIO-DARŽELIO TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA , FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR LOPŠELIO-DARŽELIO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

58. Lopšelis-darželis valdo patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą, naudoja ir disponuoja juo Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

59. Lopšelio-darželio lėšų šaltiniai:

59.1. valstybės biudžeto lėšos, savivaldybės biudžeto lėšos, tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų lėšos;

59.2. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus, parama;

59.3. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui skiriamos lėšos;

59.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos;

59.5. pajamos už teikiamas paslaugas;

59.6. steigėjui leidus sudaromos sutartys, susijusios su įstaigos turto panaudojimu.

60. Atlyginimo dydį už lopšelyje-darželyje ugdytinių tėvų (globėjų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kita) savo sprendimu nustato Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

61. Atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato savo sprendimu Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

62. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

63. Lopšelis-darželis buhalterinę apskaitą organizuoja ir atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

64. Lopšelio-darželio finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

65. Lopšelio-darželio veiklos priežiūrą atlieka Savivaldybės vykdomoji institucija.

66. Švietimo stebėsena vykdoma Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67. Pranešimai ir informacija visuomenei apie lopšelio-darželio veiklą, pertvarkymą, reorganizavimą, likvidavimą bei kitus teisės aktuose nustatytus atvejus skelbiami viešai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka lopšelio-darželio interneto svetainėje www.dembavald.lt, VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

68. Lopšelio-darželio nuostatus, jų pakeitimus, papildymus tvirtina Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

69. Lopšelio-darželio nuostatai keičiami ir papildomi Panevėžio rajono savivaldybės tarybos, lopšelio-darželio direktoriaus ar lopšelio-darželio tarybos iniciatyva.

70. Lopšelis-darželis reorganizuojamas, pertvarkomas ar likviduojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

_______________________