LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-745
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;
atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikiu valdžios sektoriaus finansams, išskirtinės aplinkybės 2022 metais neatšaukiamos;
įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2022 metais valdžios sektoriui netaikomos;
atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;
atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išliekantį neapibrėžtumą ir jos sukeltų padarinių poveikį valdžios sektoriaus finansams, esamas rizikas dėl šalies ekonominės raidos;
įgyvendindamas 2021 m. birželio 13 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2021 metų programos;
įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos,
priima šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžetas – 14 380 867 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 3 268 838 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 16 628 204 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant
3 326 195 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 2 247 337 tūkst. eurų) (1, 2 ir 3 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas
1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 48,12 procento, iš jos pastovioji dalis – 42,77 procento, kintamoji dalis – 5,35 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau –gyventojų pajamų mokestis), kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).
3. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
1. Šio įstatymo 4 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 4 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2022 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2022 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;
2. Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.
3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė
8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 21,59 euro per mėnesį. 2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,2 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 17,28 euro per mėnesį.
9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2022 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 426 060 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;
2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 145 000 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 113 000 tūkst. eurų. Per 2022 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 20 000 tūkst. eurų;
4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 300 000 tūkst. eurų.
11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2022 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 32 000 tūkst. eurų. 2022 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2022 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 30 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio;
2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2022 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;
3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;
4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;
5) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
14 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
2) paskirstyti Finansų ministerijai skirtus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus, numatytus
2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms (toliau – pažangos priemonės) įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms ir 2022 metais leisti juos naudoti pagal numatytą paskirtį;
3) perskirstyti pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
4) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
5) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;
6) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;
7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;
8) Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;
9) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims;
10) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.
2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 4 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
3. Finansų ministerijai suteikiama teisė:
1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti 2,05 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose ir įsipareigojimuose pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti;
2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;
3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, tai yra valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2022 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;
2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose neformaliajam vaikų švietimui numatytas lėšas, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;
4) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;
5) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti;
6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
7) skirti 5 000 tūkst. eurų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai mokslo duomenų bazių prenumeratoms finansuoti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;
8) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas pedagoginių darbuotojų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų lėšų (išskyrus valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas), darbo užmokesčiui didinti;
5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:
1) perskirstyti asignavimus tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2022–2024 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
2) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2021 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;
3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.
6. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.
7. Kultūros ministerijai suteikiama teisė:
1) skirti 7 660 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
8. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:
1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
9. Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2021 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
10. Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteikiama teisė paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir savivaldybes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti, siekiant gerinti darbo apmokėjimo sąlygas.
15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas
1. Asignavimų valdytojai jiems patvirtintus asignavimus ir šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti gali pradėti naudoti patvirtinę pažangos priemones ir apie patvirtinimą informavę Finansų ministeriją. Šis reikalavimas netaikomas asignavimų naudojimui, kai iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų apmokamos dėl Kaliningrado tranzito (Specialiosios tranzito schemos) veikimo patiriamos išlaidos.
2. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2022 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.
16 straipsnis. Valstybės investicijų 2022–2024 metų programos patvirtinimas
17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
20 straipsnis. 2022 metų valstybės veiklos srityse siekiamų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių ir jų poveikio rodiklių patvirtinimas ir pažangos lėšų paskirstymas
1. Šiuo įstatymu patvirtinami pagrindiniai 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų poveikio rodikliai ir šių rodiklių 2022 metais siektinos reikšmės (10 priedas).
21 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS
| Tūkst. Eur |
|
| Pajamos |
Iš viso |
| PAJAMOS |
10 972 985 |
| MOKESČIAI |
10 486 101 |
| Pajamų ir pelno mokesčiai |
3 586 958 |
| Gyventojų pajamų mokestis |
2 340 187 |
| Pelno mokestis |
1 246 771 |
| Turto mokesčiai |
11 700 |
| Nekilnojamojo turto mokestis |
11 700 |
| Prekių ir paslaugų mokesčiai |
6 733 443 |
| Pridėtinės vertės mokestis |
4 907 314 |
| Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą |
32 900 |
| Akcizai |
1 687 405 |
| Loterijų ir lošimų mokesčiai |
31 000 |
| Transporto priemonių mokesčiai |
53 472 |
| Mokesčiai už aplinkos teršimą |
21 352 |
| Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai |
154 000 |
|
|
|
| KITOS PAJAMOS |
486 884 |
| Turto pajamos |
168 000 |
| Palūkanos už paskolas |
6 888 |
| Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius |
123 |
| Lietuvos banko pelno įmokos |
13 000 |
| Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos |
119 730 |
| Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius |
21 975 |
| Angliavandenilių išteklių mokestis |
1 484 |
| Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise |
4 800 |
| Pajamos už prekes ir paslaugas |
220 901 |
| Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas |
84 863 |
| Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą |
3 046 |
| Konsulinis mokestis |
11 774 |
| Žyminis mokestis |
9 841 |
| Rinkliavos |
47 052 |
| Kitos pajamos |
64 325 |
| Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų |
76 115 |
| Kitos neišvardytos pajamos |
21 868 |
|
|
|
| SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS |
139 044 |
| Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos |
135 384 |
| Žemės realizavimo pajamos |
28 038 |
| Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos |
107 346 |
| Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos) |
3 660 |
| Akcijos ir kitos gautinos sumos |
3 660 |
| IŠ VISO |
11 112 029 |
|
|
|
| Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
3 268 838 |
|
|
|
| IŠ VISO |
14 380 867 |
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI
| Tūkst. Eur |
|||
| Valstybės institucijos ir įstaigos |
Iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
|
| I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas |
294 838 |
73 693 |
|
| Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija |
7 436 |
5 019 |
|
| Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija |
38 974 |
29 426 |
|
| Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė |
9 591 |
8 204 |
|
| Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija |
7 972 |
1 269 |
|
| iš jų: asignavimai politinėms partijoms |
5 502 |
||
| Vyriausioji tarnybinės etikos komisija |
1 387 |
996 |
|
| Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija |
18 261 |
8 375 |
|
| iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą |
3 376 |
||
| Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas |
167 |
115 |
|
| Vidaus reikalų ministerija |
211 050 |
20 289 |
|
| II. Aplinka, miškai ir klimato kaita |
354 926 |
59 127 |
|
| Aplinkos ministerija |
354 926 |
59 127 |
|
| III. Energetika |
193 914 |
12 108 |
|
| Valstybinė energetikos reguliavimo taryba |
7 105 |
5 392 |
|
| Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija |
2 162 |
1 876 |
|
| Energetikos ministerija |
184 647 |
4 840 |
|
| IV. Viešieji finansai |
2 681 686 |
152 271 |
|
| Finansų ministerija |
2 661 311 |
139 997 |
|
| iš jų: |
|||
| Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti |
18 242 |
||
| Pažangos priemonėms įgyvendinti |
985 152 |
||
| Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas, iš jų: |
320 318 |
||
| COVID-19 pandemijos padariniams šalinti |
318 870 |
||
| iš jų: Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms |
1 597 |
||
| Lietuvos statistikos departamentas |
20 375 |
12 274 |
|
| V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai |
440 598 |
30 841 |
|
| Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba |
2 857 |
2 301 |
|
| Ekonomikos ir inovacijų ministerija |
434 475 |
26 192 |
|
| Viešųjų pirkimų tarnyba |
3 266 |
2 348 |
|
| VI. Valstybės saugumas ir gynyba |
1 280 211 |
416 544 |
|
| Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas |
41 081 |
||
| Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba |
14 581 |
10 169 |
|
| Krašto apsaugos ministerija |
1 201 251 |
389 507 |
|
| Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba |
23 298 |
16 868 |
|
| VII. Viešasis saugumas |
642 841 |
427 069 |
|
| Vidaus reikalų ministerija |
642 841 |
427 069 |
|
| VIII. Kultūra |
405 502 |
139 311 |
|
| Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija |
340 |
286 |
|
| Etninės kultūros globos taryba |
276 |
238 |
|
| Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |
3 766 |
2 571 |
|
| Lietuvos radijo ir televizijos komisija |
900 |
700 |
|
| Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
954 |
402 |
|
| Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba |
587 |
461 |
|
| Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ |
55 434 |
16 400 |
|
| Kultūros ministerija |
251 926 |
64 064 |
|
| Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
1 661 |
340 |
|
| Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba |
13 287 |
6 556 |
|
| Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka |
9 880 |
7 579 |
|
| Lietuvos nacionalinis muziejus |
7 052 |
4 734 |
|
| Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |
8 527 |
6 352 |
|
| Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
4 256 |
2 981 |
|
| Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras |
16 348 |
11 980 |
|
| Lietuvos nacionalinis dramos teatras |
12 946 |
3 295 |
|
| Nacionalinis Kauno dramos teatras |
3 192 |
2 400 |
|
| Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija |
6 727 |
5 097 |
|
| Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai |
4 207 |
2 768 |
|
| Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas |
3 236 |
107 |
|
| IX. Socialinė apsauga ir užimtumas |
4 470 208 |
124 085 |
|
| Nacionalinė šeimos taryba |
67 |
61 |
|
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
4 470 141 |
124 024 |
|
| X. Transportas ir ryšiai |
958 606 |
19 074 |
|
| Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba |
9 559 |
5 392 |
|
| Susisiekimo ministerija |
949 047 |
13 682 |
|
| XI. Sveikata |
1 201 312 |
47 174 |
|
| Nacionalinė sveikatos taryba |
78 |
64 |
|
| Sveikatos apsaugos ministerija |
1 200 039 |
46 123 |
|
| Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
1 195 |
987 |
|
| XII. Švietimas, mokslas ir sportas |
2 133 382 |
235 938 |
|
| Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba |
231 |
179 |
|
| Lietuvos mokslo taryba |
31 013 |
2 529 |
|
| Lietuvos mokslų akademija |
5 882 |
3 420 |
|
| Švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
1 749 645 |
190 542 |
|
| Vilniaus universitetas |
107 065 |
||
| iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti |
3 253 |
||
| Vytauto Didžiojo universitetas |
32 056 |
||
| Kauno technologijos universitetas |
42 636 |
||
| Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
34 710 |
||
| Klaipėdos universitetas |
9 368 |
||
| Mykolo Romerio universitetas |
7 756 |
||
| Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
36 205 |
||
| Vilniaus dailės akademija |
10 582 |
||
| Lietuvos sporto universitetas |
5 872 |
||
| Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
10 827 |
||
| Lietuvos energetikos institutas |
5 830 |
4 696 |
|
| Nacionalinis vėžio institutas |
2 425 |
1 503 |
|
| Lietuvos kultūros tyrimų institutas |
2 305 |
2 020 |
|
| Lietuvos istorijos institutas |
3 508 |
2 844 |
|
| Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
2 548 |
2 184 |
|
| Lietuvių kalbos institutas |
2 000 |
1 732 |
|
| Lietuvos socialinių mokslų centras |
3 115 |
2 609 |
|
| Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras |
1 782 |
1 385 |
|
| Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras |
6 110 |
5 080 |
|
| Gamtos tyrimų centras |
6 796 |
5 316 |
|
| Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras |
12 845 |
9 899 |
|
| Kauno kunigų seminarija |
112 |
||
| Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija |
37 |
||
| Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija |
121 |
||
| XIII. Teisingumas |
279 159 |
205 862 |
|
| Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas |
2 148 |
1 878 |
|
| Teismai, iš jų: |
85 100 |
77 893 |
|
| Lietuvos Aukščiausiasis Teismas |
4 342 |
4 096 |
|
| Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas |
3 254 |
3 044 |
|
| Lietuvos apeliacinis teismas |
4 190 |
3 972 |
|
| Vilniaus apygardos teismas |
5 872 |
5 526 |
|
| Kauno apygardos teismas |
4 625 |
4 300 |
|
| Klaipėdos apygardos teismas |
2 834 |
2 652 |
|
| Šiaulių apygardos teismas |
2 093 |
1 964 |
|
| Panevėžio apygardos teismas |
2 067 |
1 939 |
|
| Vilniaus miesto apylinkės teismas |
9 602 |
8 783 |
|
| Kauno apylinkės teismas |
8 343 |
7 577 |
|
| Klaipėdos apylinkės teismas |
4 009 |
3 727 |
|
| Šiaulių apylinkės teismas |
5 124 |
4 408 |
|
| Panevėžio apylinkės teismas |
4 001 |
3 647 |
|
| Alytaus apylinkės teismas |
3 056 |
2 790 |
|
| Marijampolės apylinkės teismas |
3 083 |
2 776 |
|
| Plungės apylinkės teismas |
1 791 |
1 636 |
|
| Tauragės apylinkės teismas |
1 930 |
1 771 |
|
| Telšių apylinkės teismas |
1 906 |
1 744 |
|
| Utenos apylinkės teismas |
2 812 |
2 571 |
|
| Vilniaus regiono apylinkės teismas |
4 499 |
3 794 |
|
| Vilniaus apygardos administracinis teismas |
2 846 |
2 620 |
|
| Regionų apygardos administracinis teismas |
2 821 |
2 556 |
|
| Nacionalinė teismų administracija |
14 184 |
2 405 |
|
| Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra |
40 328 |
36 034 |
|
| Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga |
1 320 |
1 087 |
|
| Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga |
664 |
549 |
|
| Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
567 |
464 |
|
| Teisingumo ministerija |
130 659 |
81 971 |
|
| Lietuvos administracinių ginčų komisija |
1 989 |
1 740 |
|
| Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
695 |
571 |
|
| Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija |
1 505 |
1 270 |
|
| XIV. Užsienio politika |
97 515 |
30 195 |
|
| Užsienio reikalų ministerija |
97 515 |
30 195 |
|
| XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė |
1 193 506 |
77 594 |
|
| Žemės ūkio ministerija |
1 157 403 |
52 929 |
|
| Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
36 103 |
24 665 |
|
| IŠ VISO |
16 628 204 |
2 050 886 |
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
3 priedas
2022 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS
Tūkst. Eur
|
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas |
Iš viso |
iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus |
| I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas |
81 |
||
| Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija |
1 |
||
| Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija |
40 |
||
| Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija |
4 |
||
| Vidaus reikalų ministerija |
36 |
||
| II. Aplinka, miškai ir klimato kaita |
87 033 |
85 308 |
|
| Aplinkos ministerija |
87 033 |
85 308 |
|
| III. Energetika |
7 050 |
||
| Valstybinė energetikos reguliavimo taryba |
7 050 |
7 050 |
|
| IV. Viešieji finansai |
29 742 |
26 760 |
|
| Finansų ministerija |
29 732 |
26 760 |
|
| Lietuvos statistikos departamentas |
10 |
||
| V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai |
8 064 |
7 379 |
|
| Ekonomikos ir inovacijų ministerija |
7 864 |
7 379 |
|
| Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba |
200 |
||
| VI. Valstybės saugumas ir gynyba |
635 |
||
| Krašto apsaugos ministerija |
528 |
||
| Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas |
100 |
||
| Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba |
7 |
||
| VII. Viešasis saugumas |
7 985 |
||
| Vidaus reikalų ministerija |
7 985 |
||
| VIII. Kultūra |
16 077 |
||
| Kultūros ministerija |
11 183 |
750 |
|
| Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba |
598 |
||
| Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |
50 |
||
| Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka |
220 |
||
| Lietuvos nacionalinis muziejus |
250 |
||
| Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |
330 |
||
| Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
150 |
||
| Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras |
1 300 |
||
| Lietuvos nacionalinis dramos teatras |
300 |
||
| Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija |
600 |
||
| Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai |
425 |
||
| Lietuvos radijo ir televizijos komisija |
900 |
900 |
|
| Nacionalinis Kauno dramos teatras |
521 |
||
| IX. Socialinė apsauga ir užimtumas |
27 384 |
765 |
|
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
27 384 |
765 |
|
| X. Transportas ir ryšiai |
8 583 |
||
| Susisiekimo ministerija |
387 |
||
| Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba |
8 196 |
8 186 |
|
| XI. Sveikata |
4 425 |
||
| Sveikatos apsaugos ministerija |
4 425 |
||
| XII. Švietimas, mokslas ir sportas |
6 353 |
||
| Švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
4 607 |
||
| Lietuvos mokslų akademija |
20 |
||
| Lietuvių kalbos institutas |
29 |
||
| Lietuvos istorijos institutas |
30 |
||
| Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
30 |
||
| Lietuvos kultūros tyrimų institutas |
25 |
||
| Nacionalinis vėžio institutas |
780 |
||
| Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras |
330 |
||
| Gamtos tyrimų centras |
415 |
||
| Lietuvos socialinių mokslų centras |
265 |
||
| XIII. Teisingumas |
3 328 |
||
| Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas |
1 |
||
| Teisingumo ministerija |
3 217 |
||
| Nacionalinė teismų administracija |
32 |
||
| Lietuvos Aukščiausiasis Teismas |
2 |
||
| Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra |
13 |
||
| Lietuvos apeliacinis teismas |
13 |
||
| Vilniaus apygardos teismas |
3 |
||
| Kauno apygardos teismas |
1 |
||
| Klaipėdos apygardos teismas |
7 |
||
| Šiaulių apygardos teismas |
1 |
||
| Panevėžio apygardos teismas |
1 |
||
| Klaipėdos apylinkės teismas |
3 |
||
| Panevėžio apylinkės teismas |
2 |
||
| Alytaus apylinkės teismas |
2 |
||
| Marijampolės apylinkės teismas |
1 |
||
| Telšių apylinkės teismas |
1 |
||
| Utenos apylinkės teismas |
1 |
||
| Vilniaus regiono apylinkės teismas |
1 |
||
| Vilniaus apygardos administracinis teismas |
15 |
||
| Regionų apygardos administracinis teismas |
1 |
||
| Vilniaus miesto apylinkės teismas |
6 |
||
| Kauno apylinkės teismas |
7 |
||
| Šiaulių apylinkės teismas |
1 |
||
| XIV. Užsienio politika |
15 |
||
| Užsienio reikalų ministerija |
15 |
||
| XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė |
3 295 |
161 |
|
| Žemės ūkio ministerija |
795 |
161 |
|
| Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
2 500 |
||
| IŠ VISO |
210 982 |
137 259 |
|
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
4 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
| Tūkst. Eur |
||
| Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas |
Dotacijos paskirties pavadinimas |
Iš viso |
| Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba |
duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti |
35 |
| Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija |
59 |
|
| iš jų: |
||
| piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti |
30 |
|
| valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti |
29 |
|
| Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija |
dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą |
1 256 |
| Lietuvos Respublikos kultūros ministerija |
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei |
587 |
| Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
171 544 |
|
| iš jų: |
||
| socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti |
17 471 |
|
| būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti |
3 103 |
|
| socialinei paramai mokiniams |
43 046 |
|
| socialinėms paslaugoms |
95 025 |
|
| jaunimo teisių apsaugai |
1 200 |
|
| savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti |
9 708 |
|
| pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti |
1 991 |
|
| Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
28 743 |
|
| iš jų: |
||
| visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti |
28 465 |
|
| neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti |
278 |
|
| Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
1 074 048 |
|
| iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti |
1 046 475 |
|
| savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti |
26 401 |
|
|
|
koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti |
1 172 |
| Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija |
2 896 |
|
| iš jų: |
||
| civilinės būklės aktams registruoti |
2 133 |
|
| valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti |
716 |
|
| Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti |
47 |
|
| Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija |
|
48 818 |
|
|
iš jų: |
|
|
|
priešgaisrinei saugai |
37 278 |
|
|
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti |
417 |
|
|
civilinei saugai, iš jų: |
11 123 |
|
|
Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti |
9 266 |
| Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija |
22 148 |
|
| iš jų: |
||
| savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti |
94 |
|
| žemės ūkio funkcijoms atlikti |
9 041 |
|
| valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti |
11 513 |
|
|
|
savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti |
1 500 |
| Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba |
savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti |
1 625 |
| IŠ VISO |
|
1 351 759
|
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
5 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI
Tūkst. Eur
|
|
Gyventojų pajamų mokestis |
iš jo: |
Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) |
||||||
| naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti |
|||||||||
| 2018–2021 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti |
minimaliems koeficientams padidinti |
pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti |
minimaliajai mėnesinei algai padidinti |
kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti |
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-3333 įgyvendinti |
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti |
|||
| Vilniaus miesto |
432 417 |
23 551 |
2 637 |
3 889 |
3 427 |
146 |
450 |
35 |
19,9198 |
| Alytaus miesto |
38 172 |
5 887 |
258 |
422 |
296 |
64 |
42 |
|
1,7585 |
| Birštono |
7 049 |
3 192 |
63 |
94 |
60 |
22 |
4 |
|
0,3247 |
| Druskininkų |
15 619 |
1 422 |
90 |
131 |
98 |
27 |
12 |
|
0,7195 |
| Kauno miesto |
228 931 |
11 578 |
1 236 |
1 916 |
1 097 |
232 |
222 |
|
10,5460 |
| Klaipėdos miesto |
123 471 |
8 533 |
780 |
1 275 |
1 088 |
116 |
130 |
|
5,6879 |
| Marijampolės |
38 391 |
3 193 |
285 |
401 |
385 |
107 |
42 |
|
1,7685 |
| Neringos |
7 698 |
596 |
91 |
121 |
61 |
24 |
|
|
0,3546 |
| Palangos miesto |
17 478 |
1 694 |
133 |
193 |
207 |
68 |
12 |
|
0,8051 |
| Panevėžio miesto |
60 228 |
4 533 |
414 |
599 |
535 |
164 |
68 |
|
2,7745 |
| Šiaulių miesto |
74 524 |
6 171 |
549 |
717 |
514 |
117 |
84 |
|
3,4330 |
| Visagino |
17 949 |
4 589 |
127 |
180 |
243 |
36 |
12 |
|
0,8268 |
| Akmenės rajono |
16 734 |
3 891 |
120 |
172 |
113 |
40 |
14 |
|
0,7709 |
| Alytaus rajono |
18 433 |
1 133 |
74 |
100 |
98 |
49 |
8 |
|
0,8491 |
| Anykščių rajono |
19 628 |
3 336 |
163 |
196 |
138 |
78 |
12 |
|
0,9042 |
| Biržų rajono |
17 539 |
1 664 |
123 |
169 |
238 |
67 |
12 |
|
0,8080 |
| Ignalinos rajono |
12 708 |
2 225 |
119 |
148 |
125 |
44 |
6 |
|
0,5854 |
| Jonavos rajono |
32 774 |
4 629 |
209 |
289 |
279 |
60 |
30 |
|
1,5098 |
| Joniškio rajono |
16 061 |
2 074 |
126 |
166 |
169 |
52 |
12 |
|
0,7399 |
| Jurbarko rajono |
19 392 |
2 409 |
154 |
202 |
264 |
58 |
16 |
|
0,8933 |
| Kaišiadorių rajono |
20 717 |
2 018 |
157 |
235 |
188 |
74 |
22 |
|
0,9544 |
| Kauno rajono |
75 517 |
3 492 |
426 |
556 |
624 |
92 |
60 |
|
3,4788 |
| Kėdainių rajono |
33 430 |
2 607 |
249 |
323 |
384 |
89 |
32 |
|
1,5400 |
| Kelmės rajono |
21 037 |
3 492 |
174 |
219 |
154 |
73 |
16 |
|
0,9691 |
| Klaipėdos rajono |
48 604 |
2 839 |
351 |
453 |
398 |
83 |
32 |
|
2,2390 |
| Kretingos rajono |
26 034 |
1 786 |
170 |
239 |
233 |
79 |
26 |
|
1,1993 |
| Kupiškio rajono |
12 802 |
1 663 |
113 |
139 |
151 |
53 |
10 |
|
0,5897 |
| Lazdijų rajono |
14 306 |
1 906 |
68 |
107 |
125 |
57 |
12 |
|
0,6590 |
| Mažeikių rajono |
38 446 |
3 935 |
292 |
461 |
394 |
80 |
38 |
|
1,7711 |
| Molėtų rajono |
13 485 |
1 455 |
98 |
135 |
119 |
61 |
10 |
|
0,6212 |
| Pakruojo rajono |
14 658 |
1 994 |
137 |
174 |
212 |
44 |
10 |
|
0,6752 |
| Panevėžio rajono |
26 432 |
1 928 |
195 |
248 |
285 |
85 |
18 |
|
1,2176 |
| Pasvalio rajono |
17 589 |
1 951 |
155 |
196 |
200 |
57 |
16 |
|
0,8103 |
| Plungės rajono |
24 021 |
1 745 |
179 |
252 |
221 |
63 |
24 |
|
1,1066 |
| Prienų rajono |
18 454 |
1 647 |
144 |
194 |
195 |
54 |
16 |
|
0,8501 |
| Radviliškio rajono |
26 888 |
3 511 |
225 |
266 |
351 |
81 |
24 |
|
1,2386 |
| Raseinių rajono |
21 933 |
1 725 |
162 |
215 |
150 |
71 |
20 |
|
1,0104 |
| Rokiškio rajono |
22 067 |
2 851 |
208 |
265 |
241 |
86 |
16 |
|
1,0165 |
| Skuodo rajono |
12 706 |
1 596 |
93 |
129 |
96 |
38 |
10 |
|
0,5853 |
| Šakių rajono |
19 823 |
1 830 |
172 |
218 |
245 |
69 |
18 |
|
0,9132 |
| Šalčininkų rajono |
23 731 |
2 923 |
176 |
206 |
337 |
63 |
24 |
|
1,0932 |
| Šiaulių rajono |
29 354 |
2 099 |
188 |
265 |
308 |
67 |
20 |
|
1,3522 |
| Šilalės rajono |
17 163 |
2 202 |
141 |
184 |
167 |
49 |
16 |
|
0,7906 |
| Šilutės rajono |
28 325 |
1 986 |
208 |
274 |
254 |
61 |
28 |
|
1,3048 |
| Širvintų rajono |
11 352 |
871 |
90 |
124 |
90 |
42 |
10 |
|
0,5229 |
| Švenčionių rajono |
17 392 |
1 492 |
115 |
152 |
133 |
61 |
14 |
|
0,8012 |
| Tauragės rajono |
26 886 |
1 701 |
170 |
233 |
219 |
80 |
26 |
|
1,2385 |
| Telšių rajono |
29 294 |
2 715 |
194 |
280 |
300 |
78 |
28 |
|
1,3495 |
| Trakų rajono |
27 250 |
1 546 |
177 |
237 |
220 |
53 |
22 |
|
1,2553 |
| Ukmergės rajono |
24 917 |
2 601 |
171 |
241 |
273 |
77 |
22 |
|
1,1478 |
| Utenos rajono |
27 017 |
2 440 |
208 |
290 |
252 |
74 |
22 |
|
1,2446 |
| Varėnos rajono |
17 127 |
2 235 |
143 |
180 |
161 |
70 |
12 |
|
0,7890 |
| Vilkaviškio rajono |
25 928 |
2 965 |
169 |
241 |
219 |
74 |
24 |
|
1,1944 |
| Vilniaus rajono |
80 304 |
4 692 |
471 |
580 |
975 |
121 |
66 |
|
3,6993 |
| Zarasų rajono |
13 284 |
2 435 |
94 |
132 |
131 |
55 |
8 |
|
0,6119 |
| Elektrėnų |
20 016 |
1 410 |
154 |
203 |
179 |
45 |
16 |
|
0,9221 |
| Kalvarijos |
7 639 |
1 014 |
60 |
80 |
61 |
24 |
6 |
|
0,3519 |
| Kazlų Rūdos |
7 802 |
532 |
49 |
79 |
76 |
23 |
8 |
|
0,3594 |
| Pagėgių |
6 152 |
710 |
63 |
84 |
62 |
17 |
4 |
|
0,2834 |
| Rietavo |
5 712 |
561 |
47 |
68 |
81 |
20 |
6 |
|
0,2631 |
| IŠ VISO |
2 170 790 |
181 401 |
14 607 |
20 537 |
18 899 |
4 114 |
2 000 |
35 |
100 |
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
6 priedas
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2022–2024 METŲ PROGRAMA
(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)
Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti 2022–2024 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:
|
|
|
|
Tūkst. Eur |
||
| Sritis |
2022 metams |
2023 metams |
2024 metams |
||
| Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas |
101 934 |
32 161 |
7 882 |
||
| Aplinka, miškai ir klimato kaita |
100 101 |
63 102 |
|
||
| Energetika |
45 537 |
11 818 |
3 632 |
||
| Viešieji finansai |
19 190 |
19 263 |
2 279 |
||
| Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai |
6 670 |
|
|
||
| Valstybės saugumas ir gynyba |
127 245 |
121 477 |
124 537 |
||
| Viešasis saugumas |
31 201 |
14 744 |
9 929 |
||
| Kultūra |
88 480 |
34 104 |
23 075 |
||
| Socialinė apsauga ir užimtumas |
37 994 |
10 665 |
|
||
| Transportas ir ryšiai |
426 495 |
345 999 |
123 740 |
||
| Sveikata |
48 713 |
22 738 |
15 821 |
||
| Švietimas, mokslas ir sportas |
139 006 |
57 633 |
25 097 |
||
| Teisingumas |
4 941 |
2 819 |
1 557 |
||
| Užsienio politika |
2 601 |
1 290 |
1 290 |
||
| Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė |
18 722 |
13 100 |
10 000 |
||
| IŠ VISO |
1 198 830 |
750 913 |
348 839 |
||
|
|||||
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
7 priedas
2022 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA
| Tūkst. Eur |
||||||||
| 1. |
Numatomas lėšų likutis 2022 m. sausio 1 d. |
411 818 |
||||||
| 2. |
Įplaukos 2022 metais |
19 242 |
||||||
| 2.1. |
lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą |
1 000 |
||||||
| 2.2. |
25 procentai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gautų dividendų, kaupiamų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti |
18 242 |
||||||
| 3. |
2022 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti |
19 242 |
||||||
| 4. |
Išlaidos 2022 metais |
2 107 |
||||||
| iš jų: |
||||||||
| 4.1. |
Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos |
2 107 |
||||||
| 5. |
Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2024 m. gruodžio 31 d. |
400 000 |
||||||
| 6. |
Numatomas lėšų likutis 2023 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 4) |
428 953 |
||||||
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
8 priedas
2022 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA
|
|
|
Tūkst. Eur |
| 1. |
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D. |
105 491 |
| 2. |
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS |
|
| 2.1. |
Darbdavių įmokos |
30 369
|
| 2.2. |
Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti
|
450 |
| 2.3. |
Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas |
0
|
| 2.4. |
Kitos teisėtai gautos lėšos
|
250 |
| 3. |
Iš viso pajamų ir įplaukų |
31 069 |
| 4. |
IŠLAIDOS |
|
| 4.1. |
Išmokos darbuotojams |
23 196 |
| 4.2. |
Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas |
0 |
| 4.3. |
Garantinio fondo administravimo išlaidos |
263 |
| 4.4. |
Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos |
15 |
| 5. |
Iš viso išlaidų |
23 474 |
| 6. |
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D. |
113 086 |
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
9 priedas
2022 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA
|
|
|
Tūkst. Eur |
| 1. |
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D. |
111 085 |
| 2. |
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS |
|
| 2.1. |
Darbdavių įmokos
|
30 369
|
| 2.2. |
Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas
|
0
|
| 2.3. |
Kitos teisėtai gautos lėšos |
0
|
| 3. |
Iš viso pajamų ir įplaukų |
30 369 |
| 4. |
IŠLAIDOS |
|
| 4.1. |
Išmokos darbuotojams
|
11 467 |
| 4.2. |
Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos |
194 |
| 4.3. |
Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos |
120
|
| 5. |
Iš viso išlaidų |
11 781 |
| 6. |
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D. |
129 673 |
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
10 priedas
2022 METŲ VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMI NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTI PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR POVEIKIO RODIKLIAI
| Valstybės veiklos sritis, Nacionaliniame pažangos plane nustatytas pažangos uždavinys |
Nacionaliniame pažangos plane nustatytas poveikio rodiklis |
Faktinė poveikio rodiklio reikšmė |
2022 m. siektina poveikio rodiklio reikšmė |
| 1. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS |
|||
| 8.3. Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose |
8.3.1. Vadovavimo gebėjimų indeksas (proc.) |
64 (2020) |
66 |
| 8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą |
8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.) |
68 (2020) |
73 |
| 8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą |
8.6.1. Administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas (balai) |
0,86 (2020) |
0,88 |
| 2. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA |
|||
| 6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti |
6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.) |
21,5 (2019) |
20,4 (2020) |
| 6.11. Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę |
6.11.1. Aplinkos apsaugos institucijų viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indeksas (balai) |
60 (2020) |
62 |
| 3. ENERGETIKA |
|
|
|
| 6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje |
6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.) |
18,79 (2019) |
25,55
|
| 6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių juose naudojimą |
6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis (GWh) |
0 (2020) |
788,9 |
| 4. VIEŠIEJI FINANSAI |
|
|
|
| 8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą |
8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis (proc.)
|
46,6 (2020)
|
44,8
|
| 5. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI |
|||
| 1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą |
1.5.1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP (proc.) |
0,43 (2019) |
0,45 |
| 1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą |
1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų) |
25 980,7 (2020) |
30 290 |
| 6. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA |
|||
| 10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą |
10.1.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, dalis nuo BVP (proc.)
|
2,11 (2020)
|
2,05
|
| 10.3. Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui |
10.3.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) |
49 (2020) |
53 |
| 7. VIEŠASIS SAUGUMAS |
|
|
|
| 10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją |
10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.) |
70 (2019) |
76 |
| 10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes |
10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.) |
65 (2020) |
67 |
| 8. KULTŪRA |
|
|
|
| 4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros |
4.1.2. Gyventojų, esančių mažiau palankiame kultūriniame kontekste, dalyvaujančių kultūrinėse veiklose, dalis (proc.) |
6,6 (2020) |
9,8 |
| 9. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS |
|||
| 2.1. Mažinti pajamų nelygybę |
2.1.2. Pajamų pasiskirstymo koeficientas (skirtumas kartais) |
6,1 (2020) |
6,0 |
| 2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę |
2.2.3. Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas (balai iš 100) |
52 (2019) |
53 |
| 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą |
2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.) |
17,9 (2020) |
17,5 |
| 2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus |
2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis (proc.) |
18,4 (2019) |
16,5 |
| 2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse |
2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.) |
43,55 (2020) |
44,2 |
| 2.7. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą |
2.7.3. Pilietinės galios indeksas (balai iš 100) |
39,7 (2019) |
41 |
| 2.8. Skatinti verslo atsakomybę |
2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius (vnt.) |
10 (2019) |
60 |
| 2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę |
2.9.2. Darbo vietos ir užimtumo kokybės įvertis (balai iš 100) |
53,62 (2013–2017) |
54,2 |
| 10. TRANSPORTAS IR RYŠIAI |
|
|
|
| 5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą |
5.3.1. TEN-T pagrindinio tinklo dalis, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus (proc.) 5.3.6. Žuvusiųjų keliuose skaičius (skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų) |
7 (2016)
63 (2020) |
25
54 |
| 5.4. Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę |
5.4.5. 5G ryšio aprėptyje esančių namų ūkių miestų teritorijose dalis (proc.) |
0 (2020) |
15 |
| 6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą |
6.1.5. Kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje (proc.) |
5,7 (2017) |
7,8 |
| 11. SVEIKATA |
|
|
|
| 2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą |
2.10.2. Suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis (proc.) |
58 (2018) |
61,52
|
| 2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms |
2.11.2. Gyventojų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms dalis nuo visų einamųjų išlaidų (proc.) |
32,3 (2019) |
27 |
| 12. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS |
|||
| 1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą |
1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų lėšų (be valstybės biudžeto lėšų), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo (proc.) |
4,8 (2020) |
8,1 |
| 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį |
3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio, dalis (proc.) |
24,4 (2018) |
21,9 |
| 13. TEISINGUMAS |
|
|
|
| 8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą |
8.1.1. Gyventojų, kurie pasitiki teismais, dalis (proc.) 8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.) |
39 (2020) 190 (2020) |
42
175 |
| 8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą |
8.2.1. Asmenų, grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalies mažėjimas (proc.) |
24,6 (2020)
|
23,6
|
| 14. UŽSIENIO POLITIKA |
|
|
|
| 9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką |
9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.) |
40 (2019) |
43 |
| 15. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ |
|||
| 1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą |
1.14.2. Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.) |
42 (2020) |
44 |
| 6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose |
6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (proc.) 6.2.5. Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose absorbuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (mln. t CO2 ekv.) |
3,1 (2016–2018)
–5,4 (2019) |
–1,4
–5,6 |
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
11 priedas
2022 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS
|
|
Tūkst. Eur |
| Aplinkos ministerija |
34 160 |
| Ekonomikos ir inovacijų ministerija |
137 379 |
| Energetikos ministerija |
162 647 |
| Finansų ministerija |
67 095 |
| Krašto apsaugos ministerija |
300 |
| Kultūros ministerija |
6 404 |
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
95 177 |
| Susisiekimo ministerija |
203 698 |
| Sveikatos apsaugos ministerija |
33 900 |
| Švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
187 439 |
| Teisingumo ministerija |
3 066 |
| Užsienio reikalų ministerija |
1 930 |
| Vidaus reikalų ministerija |
41 900 |
| Žemės ūkio ministerija |
10 057 |
| IŠ VISO |
985 152 |