VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO IR STATUSO KAPINĖMS SUTEIKIMO
2018 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 1-1692
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles (pridedama).
2. Suteikti riboto laidojimo statusą Veržuvos, Panerių, Naujosios Vilnios, Mažųjų Pupojų, Baniškių, Viršupių, Gurių, Pavilnio, Strelčiukų, Senosioms Salininkų ir Lentvario kapinėms.
3. Suteikti neveikiančių kapinių statusą Viršuliškių, Senosioms Vaidotų, Bevardėms, Našlaičių, Broliškosioms, Rytų, Karių, Gulbinų, Kryžiokų, Naujanerių, Grigaičių, Bukčių ir Užupio žydų kapinėms.
4. Suteikti veikiančių kapinių statusą Antakalnio, Antavilių, Buivydiškių, Daniliškių, Dėdeliškių, Gurelių, Kairėnų, Karaimų ir totorių, Karveliškių, Liepynės, Liudvinavo, Neravų, Platiniškių, Pupinės, Didžiųjų Pupojų, Rokantiškių, Naujosioms Salininkų, Sentikių, Stačiatikių, Sudervės žydų, Varnės ir Verbų kapinėms.
5. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1-1798 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ su visais pakeitimais.
6. Pavesti Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriui kontroliuoti, kaip vykdomas šis sprendimas.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2018 m. rugpjūčio 29 d.
sprendimu Nr. 1-1692
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ
KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato kapinių sąrašo sudarymo ir jo skelbimo interneto svetainėje tvarką, kapinių statinių statymo tvarką, reikalavimus kapinių ir kapaviečių priežiūrai, leidimų laidoti išdavimo ir kapinių lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir leidimų laidoti jose išdavimo, bei kapaviečių identifikavimo tvarką. Šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priskiriamas kapines, kuriose palaidoti ir laidojami žmonių palaikai, įskaitant ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kapinėms ir kapinėse esantiems kultūros paveldo objektams tvarkyti šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą. Į Kultūros vertybių registrą įrašytos kapinės: Saulės, Senosios ir Naujosios Rasų, Bernardinų, Karių (tarybinių karių palaidojimo vieta), Broliškosios (fašistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vieta), Grigaičių (kaimo senosios kapinės), Užupio žydų (senosios žydų kapinės Kirkuto alėjoje), Naujanerių (žydų žudynių vieta Naujanerių miške), Kryžiokų, Našlaičių ir Antakalnio.
3. Visos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d nutarime Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ IR KONFESINĖS KAPINĖS
4. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose nelaidojama ar jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų.
5. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
6. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
7. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą gali turėti savo konfesines kapines. Konfesinės kapinės Vilniaus mieste: Vilniaus stačiatikių šv. Eufrosinijos parapijos kapinės yra Stačiatikių kapinės, Vilniaus miesto Visų Šventųjų parapijos kapinės yra Naujosios Salininkų ir Pupinės kapinės, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės kapinės yra Sentikių kapinės, Lietuvos žydų bendruomenės kapinės yra Sudervės žydų (žydų sektorius) kapinės. Šios religinės bendruomenės ar bendrijos yra atsakingos už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintose kapinių tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ SĄRAŠO SUDARYMO IR JO SKELBIMO INTERNETO SVETAINĖJE TVARKA
8. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas sudaro visų Savivaldybės teritorijoje veikiančių, riboto laidojimo ir neveikiančių kapinių sąrašą, kuris tvirtinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
9. Neveikiančios, riboto laidojimo ar veikiančios, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), įrašomos į kapinių sąrašą patvirtinus jų statusą Savivaldybės tarybos sprendimu.
11. E. miesto departamento Informacinių technologijų skyrius Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą kapinių sąrašą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas skelbia Savivaldybės interneto svetainėje.
IV SKYRIUS
KAPINIŲ STATINIŲ STATYMO TVARKA
13. Statant, rekonstruojant ar remontuojant kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
13.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;
13.2. nauji statiniai jose turi būti statomi laikantis šių reikalavimų:
13.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę; išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;
14. Nauji kapo paminklai ir antkapiai veikiančiose kapinėse, kurių projekte nėra architektų numatytas statomų kapaviečių statinių dydis ir medžiagiškumas, yra statomi:
14.1. paminklas iš natūralaus ar dirbtinio akmens iki 1,2 m aukščio (nuo žemės paviršiaus, įskaitant cokolio aukštį) ir iki 1,5 m pločio;
14.2. stulpo, obelisko, kryžiaus, koplytstulpio formos paminklas iš natūralaus ar dirbtinio akmens arba medžio iki 2 m aukščio, neskaičiuojant kryžiaus ar saulutės formos viršūnės;
14.3. atraminės sienutės iš akmens arba tinkuoto mūro iki 0,5 m aukščio, kai kapavietė yra šlaite (atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių aplinkos situaciją bei dangų ir atraminių sienučių tvarkymą);
14.4. suolelis kapavietės ribose. Jo dydis ir apdailos medžiagos turi derėti prie kitų kapavietės statinių ir aplinkos tvarkymo objektų;
14.5. kapavietės sklypą ribojantys natūralaus ar dirbtinio akmens apvadai gali būti ne daugiau kaip 0,2 m aukščio nuo žemės paviršiaus;
15. Kapaviečių statiniai statomi pagal kapavietes prižiūrinčių asmenų pateiktas schemas, kurių atitikimą 13 ir 14 punktuose išvardytoms sąlygoms tikrina kapines administruojanti bendrovė.
V SKYRIUS
KAPINIŲ PRIEŽIŪRA
17. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūros konkursus organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria Savivaldybės administracija. Kapinių priežiūrai skirtas lėšas iš Savivaldybės administracijos turi teisę gauti tik Savivaldybės administracijos skelbtus konkursus laimėjusios bendrovės. Šių bendrovių kapinių prižiūrėtojai teikia šias paslaugas:
17.2. kontroliuoja duobkasių darbą (kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 metras);
17.3. registruoja palaidojimus, kapavietėje pastatytų statinių statymo ir rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 arba kitu aktualiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu;
17.4. kontroliuoja, kaip įrengti kapaviečių statiniai, tikrina jų atitikimą taisyklių reikalavimams prieš ir po jų įrengimo, informuoja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį dėl neatitikimo;
17.6. organizuoja kapinių apsaugą (įvykus vagystėms ar vandalizmo atvejams informuojama policija ir Savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas);
17.7. tikrina gyventojų prašymus laidoti į šeimos kapus ir kartu pateiktus dokumentus (kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimą, giminystės ryšį įrodančius dokumentus). Kapinių prižiūrėtojas (administratorius) privalo patikrinti kapaviečių ribas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir kapinėse. Kapinių prižiūrėtojas (administratorius) atsako už teisingą informacijos apie galimybę praplėsti kapavietę ar leisti laidoti šeimos kape pateikimą atsakingam Savivaldybės administracijos darbuotojui;
17.9. prie įėjimo į kapines įrengia informacinį stendą, kuriame užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, administruojančios bendrovės pavadinimas, atsakingų darbuotojų pareigos, vardai ir pavardės, telefonai, kapinių lankymo laikas ir administracijos darbo laikas;
17.10. administracinėse patalpose gerai matomoje vietoje skelbia informaciją apie kvartalus, kuriuose formuojamos naujos kapavietės;
17.11. raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį apie apleistą ir neprižiūrėtą kapavietę, skelbia informaciją apie tai kapinių informacinėje lentoje ir teikia informaciją Savivaldybės administracijos atsakingiems darbuotojams, atlieka kitus veiksmus, nurodytus 45 ir 46 punktuose;
17.13. perduoda kapinių administracijoje saugomus dokumentus ir tvarkingas administracines kapinių patalpas Savivaldybės administracijos atsakingiems darbuotojams pasibaigus sutarties terminui (surašomas perdavimo aktas);
18. Kai su religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudaroma konfesinių kapinių perdavimo sutartis, religinė bendruomenė turi teisę pati administruoti kapines ir/ar finansuoti jai perduotų kapinių priežiūrą. Kai konfesinių kapinių perdavimo sutartyje numatyta, kad religinė bendruomenė ar bendrija kapinių priežiūrą tik organizuoja, bet jos nefinansuoja, ar finansuoja tik dalinai, lėšas iš Savivaldybės administracijos už kapinių priežiūrą turi teisę gauti tik Savivaldybės administracijos skelbtus konkursus dėl Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūros laimėjusios bendrovės kapinių prižiūrėtojai.
VI SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ TVARKYMAS
20. Nauja kapavietė formuojama ne arčiau kaip 0,5 m iki augančio medžio, aplink medį paliekant 1 m diametro pomedį.
21. Kapavietėse esantys želdiniai (kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių priežiūros įmonėje ar bendrovėje) yra juos įrengusių juridinių arba fizinių asmenų nuosavybė. Atsakingas už kapavietę asmuo kapavietėje augančius želdinius turi prižiūrėti savo lėšomis, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo“ patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis arba kitu tuo metu galiojančiu teisės aktu.
22. Vienos vietos kapavietės matmenys 1,5x2,5 m, dviejų vietų kapavietės 2,2–2,5x2,5 m, trijų vietų (šeimos) kapavietės 2,8x2,5 m. Šioje dalyje nurodyti kapaviečių matmenys gali skirtis, atsižvelgiant į kapinių planą ir kapavietės vietą kapinėse.
23. Takai tarp kapaviečių yra viešo naudojimo teritorija, todėl čia negalima statyti žvakidžių, sodinti augalų ir statyti suolelių.
24. Įrašai ant kolumbariumo nišos akmens plokštės daromi vienodo dydžio raidėmis suderinus su kapinių administracija. Rašomas vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos.
25. Artimiesiems pateikus prašymą ir pasiėmus urnas iš kolumbariumo nišos atlaisvinta niša skiriama kitiems asmenims bendra tvarka.
VII SKYRIUS
LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO IR KAPINIŲ LANKYMO TVARKA
31. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis. Jeigu šeimoje kyla ginčas dėl teisės prižiūrėti kapavietę ir jiems nesusitarus tarpusavyje, ginčas sprendžiamas teismo keliu.
32. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
33. Bernardinų kapinėse laidojama tik į šeimos kapus. Šių kapinių kolumbariume laidojami kremuoti palaikai. Niša kolumbariume skiriama asmenims, savo darbais garsinusiems Vilniaus miestą, nusipelniusiems Užupio bendruomenės nariams. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tarpininkavimo raštą, kuriame atsispindėtų mirusiojo nuopelnai.
34. Antakalnio kapinėse:
34.1. Menininkų kalnelyje laidojami Lietuvai ypač nusipelnę kultūros ir meno veikėjai, turintys valstybinius apdovanojimus. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyti mirusiojo nuopelnai;
34.2. Signatarų kvartale laidojami Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signatarai ir jų sutuoktiniai. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti Lietuvos Respublikos Seimo tarpininkavimo raštą;
34.3. Valstybės vadovų laidojimo vietoje laidojami Lietuvos Respublikos valstybės vadovai ir jų sutuoktiniai. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarpininkavimo raštą;
35. Liepynės kapinėse:
35.1. Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijai skirtame kvartale laidojami politiniai kaliniai ir tremtiniai. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos tarpininkavimo raštą;
35.2. Evangelikų liuteronų kvartale laidojami Vilniuje gyvenę evangelikai liuteronai. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti Vilniaus miesto liuteronų bažnyčios sutikimą.
35.3. Evangelikų reformatų kvartale laidojami Vilniuje gyvenę evangelikai reformatai. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti Vilniaus evangelikų reformatų kunigo tarpininkavimo raštą;
36.4. Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės kvartale laidojami Vilniuje gyvenę musulmonai sunitai. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui, be 29 punkte išvardytų dokumentų, privalo pateikti bendruomenės pirmininko tarpininkavimo raštą;
35.5. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams laidoti skirtame kvartale laidoti leidžiama be 29 punkte išvardytų dokumentų pateikus Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus suderinimo raštą;
37. Vilniaus stačiatikių Šv. Eufrosinijos parapijos, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės, Vilniaus Visų Šventųjų parapijos ir Lietuvos žydų bendruomenės kapinėse laidojama gavus bendruomenės raštišką sutikimą. Laidojantis asmuo privalo pateikti 29 punkte nurodytus dokumentus.
38. Karveliškių kapinėse:
38.1. laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai:
38.1.1. bendrovė, laimėjusi Savivaldybės viešojo pirkimo konkursą nenustatytos tapatybės žmogaus palaikams laidoti, Savivaldybės administracijai pristato pažymą, kurioje nurodoma nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų radimo vieta, spėjamas amžius, taip pat pateikiamas mirties liudijimas;
38.1.2. Savivaldybės administracija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, gavus raštišką prokuroro leidimą, skiria vietą neatpažintų kūnų laidojimui skirtame kvartale;
38.2. laidojami Vilniaus mieste gyvenusių vienišų asmenų, neturinčių artimųjų, galinčių juos atsiimti ir palaidoti, Vilniaus mieste gyvenusių ir mirusių asmenų, kuriuos atsisako priimti ir palaidoti giminės ar artimieji, palaikai arba urnos su kremuotais palaikais (toliau – vienišų asmenų palaikai):
38.2.1. bendrovė, laimėjusi Savivaldybės viešojo pirkimo konkursą vienišų asmenų palaikams laidoti, Savivaldybės administracijai pristato Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus prašymą palaidoti, kuriame nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, mirties priežastis, mirties vieta, priežastis, kodėl laidojama Savivaldybės lėšomis, taip pat pateikiamas mirties liudijimas;
38.2.2. Savivaldybės administracija arba jos įgaliotas asmuo skiria vietą (kapavietės dydis 3,75 kv. m (1,5x2,5 m), gylis ne mažesnis kaip 1 m) vienišų asmenų kremuotiems palaikams (urnose) laidoti Savivaldybės lėšomis laidojamų vienišų asmenų kvartale. Į vieną kapavietę laidojamos per vienerius metus surinktos urnos;
39. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai ir vienišų asmenų palaikai laidojami dalyvaujant atsakingam Savivaldybės administracijos darbuotojui arba jo įgaliotam kapinių prižiūrėtojui, taip pat bendrovės, laimėjusios viešojo pirkimo konkursą Savivaldybės lėšomis laidojamų vienišų asmenų palaikų palaidojimui, atstovui.
40. Naujos kapavietės palaikams perlaidoti į Vilniaus mieste esančias kapines, neskiriamos. Leidžiama perlaidoti tik į turimą šeimos kapavietę, kurioje yra laisvos vietos. Palaikus parvežantis asmuo privalo pateikti asmens dokumentą, velionio mirties liudijimą, pažymą iš kapinių, kuriose buvo palaidotas kūnas, ir suderintą su kapinių prižiūrėtoju (administratoriumi) pažymą iš kapinių, kuriose yra šeimos kapavietė. Pervežant palaikus iš užsienio valstybių, suteikiama nauja vieta, jei laidojantis asmuo yra Vilniaus miesto gyventojas.
41. Esant galimybei praplėsti kapavietę, atsakingas asmuo kapinių prižiūrėtojui pateikia prašymą, kuris derinamas patikrinus praplėtimo galimybę ir apžiūrėjus kapavietę kapinėse. Kapinių prižiūrėtojų suderintą prašymą pareiškėjas pateikia Savivaldybės administracijai. Leidimas praplėsti kapavietę išduodamas per 3 darbo dienos nuo prašymo pateikimo dienos. Į laisvą plotą, esantį tarp gretimų kapaviečių, pirmumo teisę pretenduoti turi pirmasis prašymą pateikęs kapavietę prižiūrintis asmuo.
42. Kapinių prižiūrėtojai nedirba Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų pirmąją dieną. Konfesinėse kapinėse prižiūrėtojų darbo laiką nustato bendruomenė ir raštu apie tai informuoja Savivaldybę. Jei religinė bendruomenė nenustato laidojimo tvarkos ir neinformuoja Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi Savivaldybės nustatytos kapinių lankymo tvarkos.
43. Kapinėse draudžiama vaikščioti su šunimis ir kitais gyvūnais, ganyti gyvulius, be kapinių prižiūrėtojo leidimo važinėti transportu (išskyrus specialųjį), mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose.
VIII SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS IR
LEIDIMŲ LAIDOTI JOSE IŠDAVIMO TVARKA
44. Jeigu kapavietė yra neprižiūrima (apaugusi žolėmis, paminklas ir antkapis suirę ar jų visiškai nėra) ilgiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir kapavietes, esančias į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse.
45. Apie apleistą ir neprižiūrėtą kapavietę kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta, nenurodyti kiti asmenys, informacija apie neprižiūrimą kapavietę turi būti paskelbta kapinių administracijos skelbimų lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, telefonų numeriai, darbo laikas).
46. Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokios informacijos apie kapavietėje palaidotų asmenų giminaičius, kapinių prižiūrėtojas neprižiūrėtų kapaviečių sąrašą ir visus su šiomis kapavietėmis susijusius duomenis pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai.
47. Komisija, priėmusi sprendimą pripažinti kapavietes neprižiūrimomis, teikia tokių kapaviečių sąrašą tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale šios kapavietės registruojamos kaip neprižiūrimos, t. y. keičiami atitinkami žurnalo įrašai (arba gali būti sudaromas atskiras tokių kapaviečių registras, kurį tvarko kapinių prižiūrėtojas).
48. Kapavietės pripažintos neprižiūrimomis skiriamos eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą, jeigu praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.
49. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas vadovaujantis Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“.
IX SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMO TVARKA
51. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
51.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
51.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys esamus duomenis.
52. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjus kapavietę (kapą). Komisija sprendimą priima visų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma, remdamasi kapavietės (kapo) apžiūros rezultatais, kurie įforminami identifikuojamos kapavietės (kapo) apžiūros aktu. Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
53. Apie Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) Savivaldybės administracijos direktorius papildomai raštu informuoja Kultūros paveldo departamentą, jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių
1 priedas
(Leidimo laidoti forma)
___________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
LEIDIMAS LAIDOTI
_______________ Nr. _________
(data)
______________
(sudarymo vieta)
Atsižvelgiant į _______________ Nr. __________________ gautą _____________________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris) (laidojančio asmens:
___________________________________________________________________________ prašymą ir fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
pateiktą medicininį mirties liudijimą,___________________________________ (jei prašoma
(medicininio mirties liudijimo data ir numeris)
laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, pateiktą sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą*___________________________________________________________________________
(sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos medicinos dokumentų išrašo __________________________________________________________________________________________________)
data, moters, kurios vaisių (vaisius) prašoma laidoti vardas, pavardė, gimimo data)
leidžiama laidoti:
____________________________ _______________ _______________________
(leidimą išdavusio asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse**.
_____________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
___________________________ ____________ ________________________
(pritarimą išdavusio asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
–––––––––––––––––––––
*Jei prašoma laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės 1–5 punktai nepildomi.
**Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje
esančių kapinių tvarkymo taisyklių
2 priedas
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ SĄRAŠAS
Eil. nr. |
Kapinių pavadinimas ir kapinių vieta, seniūnijos pavadinimas, adresas ar su kapinėmis besiribojančios gatvės pavadinimas (jeigu nėra kapinių adreso) |
Kapinių statusas ir sprendimo dėl kapinių statuso suteikimo priėmimo subjektas, data ir numeris |
Kapinių plotas, ha |
Žyma apie kapinių žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre (įregistruotas/neįregistruotas). Jeigu įregistruotas, – registracijos data ir unikalus numeris |
Žyma apie kapinių registraciją Kultūros vertybių registre (registruotos/neregistruotos). Jeigu registruotos, – unikalus kodas |
Kapinių prižiūrėtojo vardas, pavardė, telefono numeris (jeigu prižiūrėtojas – fizinis asmuo) arba pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai ir telefono numeriai (jeigu prižiūrėtojas juridinis asmuo ar kita organizacija) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|